Byla 1A-157-498/2017
Dėl dviejų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, jai nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių ir neįrodžius, kad A. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistajai A. S. ir išteisintajam P. S., jų gynėjui advokatui Gyčiui Mekioniui,

2viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistosios A. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir nuteista 3 MGL dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu A. S. išteisinta dėl dviejų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, jai nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių ir neįrodžius, kad A. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

3Kaltinamasis P. S. išteisintas dėl veikos numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Ir išteisintas dėl trijų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo požymių arba neįrodžius, kad P. S. dalyvavo padarant šias veikas.

4A. S. ir P. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimas neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. A. S. nuteista už tai, kad ji žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 8 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas gavusi apmokestinamųjų pajamų, gautų pardavus kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir kuris įsigytas ne anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo, privalo pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, turėdama tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės, 2014 m. kovo 5 d. pagal žinomai neteisingus pirkimo kainos duomenis, įrašytus į pirkimo – pardavimo sutartį L. K. už 5000 Lt pardavė automobilį Audi A6, VIN kodas ( - ), kurį anksčiau ji įsigijo 2013 m. gruodžio mėn. už 1200 eurų, 2014 m. kovo 13 d. pagal žinomai neteisingus duomenis, įrašytus į pirkimo – pardavimo sutartį A. J. už 5000 Lt pardavė automobilį Opel Astra, VIN kodas ( - ), kurį anksčiau ji įsigijo 2012 m. spalio 10 d. už 600 eurų, pardavusi automobilius už juos gautų 3785 Lt pajamų nedeklaravo ir iki 2015 m. gegužės 1 d. nepateikė mokesčių administratoriui metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2014 metais gautas apmokestinamąsias pajamas bei nesumokėjo 567,55 Lt (164,37 eurų) gyventojų pajamų mokesčio, tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, iš viso 567,55 Lt (164,37 eurų).
  2. A. S. nuosprendžiu išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad (pradinis kaltinimas patikslintas 2016 m. rugsėjo 20 d. prokuroro pareiškimu (t. 5, b.l. 94, 95) siekdama išvengti mokesčių, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, 2013 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1200 eurų įsigijusi automobilį Audi A6, VIN ( - ), 2014 m. kovo 5 d. automobilį perparduodama Lietuvoje, ( - ) mieste, prie VĮ „Regitra“ patalpų ( - ) esančiame automobilyje užpildė vokišką automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. K. 2014 m. vasario 21 d. automobilį nusipirko iš R. M. Vokietijos mieste L. K. už 1200 eurų ir šį suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą, pateikdama automobilio pirkėjai L. K. automobilio įregistravimui, kuri 2014 m. kovo 5 d. VĮ „Regitra“ ( - ) filiale, ( - ), šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.
  3. Be to, A. S. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad siekdama išvengti mokesčių, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, 2012 m. spalio 10 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, iš A. C. už 600 eurų įsigijusi automobilį Opel Astra, VIN kodas ( - ), 2014 m. kovo 13 d., perparduodama jį Lietuvoje, ( - ), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė pirkėjui A. J. įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą, nurodydama automobilio kainą 1000 Lt, A. J. tokius duomenis ir įrašė, nors automobilį A. J. pardavė už 5000 Lt, ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą, pateikdama jį automobilio pirkėjui A. J. automobilio įregistravimui, kuris 2014 m. kovo 14 d. VĮ „Regitra“ ( - ) filiale, ( - ), šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.
  4. P. S. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį iš kaltinimo, kuriuo buvo kaltinamas (pradinis kaltinimas patikslintas 2016 m. rugsėjo 20 d. prokuroro pareiškimu (t.5, b.l. 92, 93) tuo, kad neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vykdė pastovią, tęstinę ūkinę - komercinę veiklą – transporto priemonių pirkimą – pardavimą, t.y. kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005 m. balandžio 4 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla – transporto priemonių pirkimu - pardavimu, o būtent:
    1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 17 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš B. R. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą įsigijo automobilį Opel Astra, VIN kodas W0L0TGF3512069288, šį automobilį pastatė automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Santaikos g. 30E, Alytus, ir 2015 m. sausio 5 d. šį automobilį už 4500 Lt pardavė L. R..
    2. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 2 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, iš G. K. N. už 1000 eurų įsigijo motociklą Yamaha ( - ), VIN kodas ( - ), kurį 2014 m. rugsėjo 3 d. už 3000 Lt pardavė K. S..
    3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 9 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš B. H. už 15200 eurų įsigijo automobilį Mersedes Benz Sprinter 318, VIN kodas ( - ), kurį 2014 m. liepos 19 d. už 35000 Lt pardavė MB „( - )“.
    4. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Nissan X- Trail, VIN kodas ( - ), skelbimą apie parduodamą automobilį patalpino internetinėje svetainėje www. ( - ).lt ir 2015 m. gegužės 8 d. šį automobilį už 2500 eurų perpardavė J. M..
    5. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 20 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Fiat Ducato, VIN kodas ( - ), jį išstatė pardavimui aikštelėje, esančioje ( - ), ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. automobilį už 1500 eurų perpardavė B. B..
    6. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 7 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Opel Frontera, VIN kodas ( - ), patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį internetinėje svetainėje www.autoplius.lt ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilį už 1850 eurų perpardavė Ž. Z..
  1. Be to, P. S. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kuriuo buvo kaltinamas, kad siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje iš Vokietijos piliečio S. D. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą įsigijęs automobilį VW Polo, VIN kodas ( - ), 2012 m. rugpjūčio 4 d. automobilį perparduodamas Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, užpildė vokišką automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilį 2012 m. liepos 20 d. A. B. nusipirko Vokietijos Federacinėje Respublikoje už 3000 eurų, ir šį suklastotą dokumentą panaudojo, pateikdamas A. B. broliui A. P. kaip tikrą, kuris sutartį perdavė savo seseriai, o A. B. 2012 m. rugpjūčio 4 d. VĮ „( - )“ ( - ) filiale, ( - ), šį dokumentą panaudojo, šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.
  2. Be to, P. S. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, kad siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2013-01-05 Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - )mieste iš T. M. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą įsigijęs automobilį VOLVO S60, VIN kodas ( - ), 2013-02-05 jį perparduodamas Lietuvoje, automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Santaikos g. 30E, Alytus, užpildė vokišką automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilį 2013 m. sausio 5 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje nusipirko V. L. už 3400 eurų ir šį suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą pateikdamas automobilio pirkėjai V. L., kuri 2013 m. vasario 5 d. VĮ „Regitra“ ( - ) filiale, ( - ), šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.
  3. Be to, P. S. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, kad siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 17 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste iš B. R. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą įsigijęs automobilį Opel Astra, VIN kodas ( - ), 2013 m. sausio 5 d. automobilį perparduodamas Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui – moteriai, užpildyti vokišką automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nurodant įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilį L. R. 2013 m. balandžio 17 d. nusipirko Vokietijos Federacinėje Respublikoje už 1000 eurų, ir šį suklastotą dokumentą panaudojo, visus reikalingus duomenis užpildžiusi nenustatyta moteris pateikė automobilio pirkėjai L. R. sutartį kaip tikrą, kuri 2014 m. kovo 24 d. VĮ „Regitra“ ( - ) filiale, ( - ), Alytus, šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.
  4. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad A. S. išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės valstybei nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio, ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Alytaus rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad:
    1. Dėl automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo A. S. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    2. Dėl automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo A. S. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką.
    3. P. S., dėl automobilio Volvo S60 pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    4. P. S. dėl automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties duomenų suklastojimo, išteisintas nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.
  5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje A. S. buvo išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dviejuose epizoduose, o P. S. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, dviejuose epizoduose ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje, kuriuo: A. S. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - dėl automobilio Audi A6 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo ir nuteisti 10 MGL bauda; pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - dėl automobilio Opel Astra pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo ir nuteisti 15 MGL bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šias bausmes su 2016 m. lapkričio 24 d. paskirta bausme pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinę subendrintą bausmę paskirti 25 MGL dydžio baudą.
    1. P. S. pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 100 MGL bauda; pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - dėl automobilio Volvo S60 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo ir nuteisti 50 MGL bauda; pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio Opel Astra pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo ir nuteisti 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti 150 MGL dydžio baudą.
    2. Prokuroras skunde nurodo, kad iš pačios kaltinamosios parodymų seka, kad ji, parduodama automobilį Audi A6, į vokišką automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėjos sutikimu, įrašė pirkėjos L. L. (tuo metu L. K.) asmens duomenis, t.y. ji suprasdama, kad iš tikrųjų automobilį parduoda ji, o ne Vokietijos pilietis R. M., įrašė melagingus duomenis apie tai, kad automobilį iš Vokietijos piliečio perka L. L. (tuo metu L. K.), ir jai, kaip automobilio pardavėjai, buvo sumokėta automobilio kaina realiai didesnė nei nurodyta sutartyje. Prokuroras daro išvadą, kad reali šio sandorio dalyvė buvo A. S., kuri iš šių automobilio pirkimo - pardavimo sandorių gavo naudos, t.y. atlygį, bei pateikdama sutartį su neteisingai nurodyta automobilio pardavimo kaina pirkėjai, išvengė mokesčių sumokėjimo valstybei. Prokuroro nuomone, tokio dokumento, pirkimo-pardavimo sutarties su netikrais duomenimis paruošimas ir pateikimas yra sukeliantis juridinį faktą - turto kuriam būtina registracija įgijimą, taip pat pareigos sumokėti valstybei mokestį atsiradimą. A. S. veiksmai buvo nukreipti būtent siekiant to išvengti.
    3. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad dėl automobilio Audi A6 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo, nebuvo pažeisti nei valstybės, nei pirkėjos, nei kitų asmenų interesai ir nebuvo padaryta tokio pavojingumo reali žala teisiniuose santykiuose, kuri būtų pasiekusi reikiamą pavojingumo laipsni baudžiamajai atsakomybei kilti. Savo nuomonę prokuroras grindžia tuo, kad tuo pačiu nuosprendžiu teismas A. S. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl automobilių Audi A6 ir Opel Astra pardavimo metu apgaule savo naudai išvengtos turtinės prievolės - mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Prokurorui akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti ne tik valstybės, bet ir pirkėjos interesai, t.y. apsunkinta teisė tinkamai pareikšti galimas pretenzijas dėl sandorio objekto – automobilio.
    4. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad dėl automobilio Opel Astra pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo, A. S. vaidmuo dėl neteisingos kainos įrašymo pirkimo – pardavimo sutartyje nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kuris galėtų būti vertinamas kaip kurstymas daryti nusikaltimą ar juo labiau organizavimas daryti nusikaltimą, ir nesutinka su teismo pozicija, kad A. S. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Prokuroro teigimu, teismas privalėjo kritiškai vertinti kaltinamosios A. S. parodymus, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tiek jos pačios parodymai, tiek liudytojo A. J. parodymais teisme patvirtinta, kad A. J. pardavėjos pasiūlymu į sutartį įrašė automobilio pirkimo kainą - 1000 Lt, nors iš tiesų jis mokėjo 5000 Lt. Prokuroras skunde pastebėjo ir tai, kad teismas nepasinaudojo galimybe perkvalifikuoti A. S. veiką, nors nuosprendyje pastebėjo, kad A. S. automobilio Opel Astra pirkimo - pardavimo sutartyje savo parašu pasirašė minimą sutartį, tuo labiau patikslinti kaltinimą pagal teisme nustatytas aplinkybes.
    5. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad analogiškai kaip ir dėl išteisinimo dėl automobilio Audi A6 pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo ir panaudojimo, teismas A. S. veiksmus vertina kaip nepakankamus baudžiamajai atsakomybei pagal 300 straipsnio 1 dalį, atsirasti, tačiau dėl mokesčių nesumokėjimo tokius veiksmus jau vertina nusikalstamais.
    6. Prokuroras skunde rašo, kad A. S. padarė jai inkriminuojamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl automobilių Audi A6 ir Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarčių suklastojimo, patvirtina ir kiti bylos duomenys, tokie kaip 2014 m. kovo 31 d. Kauno apskrities mokesčių inspekcijos raštas Nr. 18-07-81 su priedais, kuriame nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad A. S. (buvusi Z.) parduodama automobili Audi A6, pirkimo - pardavimo sutarti užpildė ir pasirašė Vokietijos gyventojo R. M. vardu, tokiu būdu siekdama nuslėpti tarpininko vykdomą komercinę veiklą. Taip pat nurodo, kad A. S. kaltę patvirtina liudytojo L. K. parodymai, kuris parodė, kad atvyko A. S., kuri automobilyje pildė pirkimo - pardavimo sutartį. Suderėjo automobilio kainą - 5000 Lt. Prokuroras nurodo, kad A. L. apklaustas liudytoju parodė, aprodyti automobilį Audi A6 atvyko apie 30 m. moteris, su ja suderėjo 5000 Lt kainą. Už automobilį atsiskaitė jį užregistravus. Prokuroras skunde cituoja A. L., L. L., A. J. parodymus ir nurodo, kad jų parodymai patvirtina kad A. S. padarė jai inkriminuojamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
    7. Prokuroras skunde sutinka dėl P. S. išteisinimo pagal jam inkriminuotas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio VW Polo pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo. Tačiau prokuroro nuomone, P. S. dėl automobilio Opel Astra pirkimo - pardavimo sutarties ir automobilio Volvo S60 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimų išteisintas nepagrįstai.
    8. Prokuroro nurodo, kad teismas, išteisindamas P. S. dėl automobilio Volvo S60 pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo rėmėsi išimtinai paties išteisintojo P. S. parodymais, tačiau, prokuroro nuomone, šiuos P. S. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindžia byloje surinkti ir ištirti duomenys. Prokuroras skunde teigia, kad teismas be pagrindo vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi automobilio pirkėjos liudytojos V. L. parodymus perskaitė teisme ir nesiėmė visų galimybių apklausti ją teismo posėdyje, kurio metu ji galėjo atpažinti arba ne, automobilio pardavėją. Prokuroro teigimu, iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji apibūdino automobilio pardavėją, kuris galimai atitinka išteisintojo P. S. požymius, todėl siekdamas visiškai įsitikinti, ar P. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismas privalėjo liudytoją apklausti teisme. Prokuroro nuomone, kad automobilį Volvo S60 galimai pardavė P. S. ir būtent jis suklastojo prikimo - pardavimo sutartį, patvirtina ir “ ( - )” SE filialo Lietuvoje informacija apie tai, kad P. S. buvo sudaręs automobilio Volvo S60 privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
    9. Prokuroras skunde nurodo, kad P. S. išteisinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio Opel Astra pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo organizavimo taip pat nepagrįstas. Prokuroro nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad P. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad užsiėmė automobilių pirkimo-pardavimo veikla juos pirkdamas Vokietijoje ir parduodamas Lietuvoje. Tokią veiklą vykdė ir jo vadovaujama įmonė „( - )“. Prokuroro teigimu, P. S. versija, kad jis dar norėjo pirkti automobilius sau Lietuvoje, atitinkamai mokant brangiau nei Vokietijoje, kur jo parodymais, turėjo gerus ryšius yra labiau nei nepatikima ir turėtų būti vertintina kritiškai. Liudytoja V. R. patvirtino, kad moteris pardavusi jai automobilį nurodė, kad jis priklauso sūnui, o ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukų atpažino, kad ta moteris yra P. S. motina. Prokuroras skundas pabrėžia, kad teismas turėtų vertinti ne tik teisiamajame posėdyje išsakytus parodymus, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, įvertinti kodėl parodymai skiriasi.
    10. Prokuroras skunde nurodo, kad P. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto vertimosi komercine veikla. Kaip matyti iš P. S. pateikto kaltinimo, jis tris transporto priemones įsigijo 2013 m. laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. spalio 9 d., o dar tris automobilius jis įsigijo mažiau nei mėnesio laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. liepos 14 d. ir juos perpardavė, gavo pajamų. Šias automobilių pardavimo aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti L. R., K. S., D. U., K. B., J. M., B. B. ir Z. Z..
    11. Prokuroras skunde pabrėžia, kad P. S. visiškai prisipažino vykdęs automobilių pirkimą pardavimą kaip fizinis asmuo, ne kaip „( - )“ atstovas, o tokia veikla turi būti registruota M. P. S. savo prisipažinimą pagrindė ir teismui pateiktais duomenimis apie mokesčių valstybei sumokėjimą už gautą pelną pardavus automobilius. Motociklą P. S. teigia įsigijęs sau ir vėliau, jam pradėjus gesti, jį nusprendė parduoti. Prokuroras nurodo, kad teismas tokius parodymus laikė patikimais, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad privalomos civilinės atsakomybės draudimą šiam motociklui įsigijo tik 1 mėn., kaip ir daugumai perparduotų transporto priemonių. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad P. S. realiai juo nesinaudojo, nei neįregistravo savo vardu.
    12. Prokuroras skunde taip pat rašo, jog aplinkybę, kad automobilių pirkimas - pardavimas buvo P. S. komercinė veikla, kuria jis vertėsi versliškai, patvirtina ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. AB „Swedbank“ raštas Nr. ( - ), kuriuo pateiktas P. S. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad V. Š., A. P., Ž. L., P. S. pervedė pinigų sumas kaip rankpinigius už perkamus automobilius. Prokuroro skunde dėstoma nuomone, P. S. veiklos versliškumą patvirtina ir A. P., Ž. L., V. Š. parodymai, 2014 m. rugpjūčio 5 d. kratos protokolas, 2014 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokolas, 2014 m. rugsėjo 30 d. AB ( - ) draudimas raštas Nr. ( - ), 2014 m. rugsėjo 5 d. AAS „( - )“ Lietuvos filialo el. laiškas, 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB DK „( - )“ raštas Nr. 15-44334, 2014 m. rugsėjo 22 d. BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje raštas Nr. ( - ).
  6. A. S. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 3 MGL dydžio bauda, panaikinti ir taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus (BK 37-39 ar 40 straipsnius) ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir šioje dalyje bylą jos atžvilgiu nutraukti.
    1. A. S. skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma A. S. veiką pripažinti mažareikšme ir tuo pagrindu taikant BK 37 straipsnį atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas, visų pirma, šios veikos mažareikšme nepripažino vien dėl tos priežasties, kad padarytoji veika patenka į kriminalinio reguliavimo sferą. A. S. pažymi, kad jei veika nepatektų į tokio reguliavimo sferą, tuomet būtų sprendžiamas klausimas ne dėl jos pripažinimo mažareikšme, o prašoma išteisinti ir bylą nutraukti nesant padarytoje veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    2. Taip pat A. S. skunde pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuosprendžiu nustatytas A. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės kitu pagrindu, nors buvo visos sąlygos ir pagrindai atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį arba pagal BK 39 straipsnį arba pagal BK 40 straipsnį.
  7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąją A. S., išteisintąjį P. S., jų gynėją advokatą Gytį Mekionį, prokurorą. A. S., P. S., jų gynėjas prašė A. S. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, A. S. apeliacinį skundą atmesti.
  8. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas atmestinas, A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai A. S. išteisino dėl veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, P. S. išteisino dėl veikos numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje ir dėl trijų veikų numatytų 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. S. veiksmuose yra sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje požymiai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai A. S. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad netinkamai suformuluota nuosprendžio rezoliucinė dalis. Dėl šių aplinkybių Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje naikintinas.

7Dėl A. S. veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.

  1. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo A. S. pripažinti kalta dėl dviejų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo A. S. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nei dėl A. S. pareikšto kaltinimo dėl automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo, nei dėl automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo.
  2. BK 300 straipsnio 1 dalis užtraukia baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Vertinant šios nusikalstamos veikos dalyko ypatumus taip pat atsižvelgtina, kokios reikšmės juridinė informacija suklastotame dokumente užfiksuota, dokumento teisinės apyvartos mastą, ar dokumentas patvirtina tik lokaliai (pavyzdžiui, tik įstaigoje) reikšmingus juridinius faktus ar yra skirtas platesnei cirkuliacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412-511/2016). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nepasitvirtino kaltinimo faktas dėl to, kad A. S. automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė suklastotus tikrovės neatitinkančius faktinius duomenis, išskyrus tai, kad ji įrašė į sutartį tikrovės neatitinkančius pardavėjo duomenis. L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad A. S. visą pirkimo – pardavimo sutartį užpildė pati, nepatvirtina rašysenos specialistės išvada, kurioje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo sutartį tarp R. M. ir L. K. tikriausiai surašė ne A. S., o kitas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į tikrą dokumentą faktas, t.y. tai kad A. S. įrašė į sutartį neteisingus pardavėjo duomenis, tačiau dėl šio konkretaus klastojimo nebuvo pažeisti nei valstybės, nei pirkėjos, nei kitų asmenų interesai ir nebuvo padaryta tokio pavojingumo reali žala teisiniuose santykiuose, kuri būtų pasiekusi reikiamą pavojingumo laipsnį baudžiamajai atsakomybei kilti. Taigi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog A. S. suklastojo visą 2014 m. vasario 21 d. automobilio Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad neteisingus pardavėjo duomenis ir tai, kad sutartis buvo pateikta VĮ „Regitra“ jokių žalingų padarinių nesukėlė. Todėl, konstatuotina, kad A. S. dėl kaltinimo BK 300 straipsnio 1 dalyje išteisinta pagrįstai, kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  3. Prokuroras skunde nurodo, kad A. S. nepagrįstai išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo suklastojus automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutartį. A. S. buvo kaltinama, kad 2012 m. spalio 10 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, iš A. C. už 600 eurų įsigijusi automobilį Opel Astra, 2014 m. kovo 13 d. perparduodama jį Lietuvoje, ( - ) mieste, ( - ), pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė pirkėjui A. J. įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie parduodamo automobilio kainą, nurodydama automobilio kainą 1000 Lt. A. J. tokius duomenis ir įrašė, nors automobilį A. J. pardavė už 5000 Lt, ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą, pateikdama jį automobilio pirkėjui A. J. automobilio įregistravimui, kuris 2014 m. kovo 14 d. VĮ „Regitra“ ( - ) filiale, ( - ), šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu. Teisėjų kolegija įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, priešingai nei nurodo prokuroras skunde, konstatuoja, kad A. S. pagrįstai išteisinta dėl kaltinimo, nes neįrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką.
  4. Aplinkybę, kad automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties tekstą surašė A. J. patvirtina jo paties duoti parodymai, kurie sutampa su A. S. parodymais. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį užpildė jis pats ir pardavimo sumą 1000 litų įrašė jis, paprašytas A. S.. Iš liudytojo parodymų matyti, kad A. J. neatsimena ar jis klausė kokią sumą įrašyti, ar jam buvo nurodyta tiksli suma, jis nesigilino kokią sumą rašė sutartyje. Taigi, šie parodymai patvirtina, kad A. S. ne tik, kad neįrašė, bet ir neįkalbinėjo A. J. įrašyti pirkimo – pardavimo sutartyje mažesnę automobilio pardavimo sumą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. S. panaudojo suklastotą dokumentą pateikdama jį A. J.. A. J. parodymais nustatyta, kad jam užpildžius pirkimo – pardavimo sutartį, ją pasirašė A. S. ir A. J. nuvykęs į VĮ „Regitra“, sutarties pagrindu automobilį užregistravo savo vardu. Todėl darytina išvada, kad A. S. pagristai išteisinta, neįordžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8Dėl P. S. veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.

  1. Prokuroras skunde sutinka dėl P. S. išteisinimu pagal jam inkriminuotas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio VW Polo pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo. Tačiau, prokuroro nuomone, P. S. dėl automobilio Opel Astra pirkimo - pardavimo sutarties ir automobilio Volvo S60 pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimų išteisintas nepagrįstai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. S. dėl kaltinimo suklastojus automobilio Volvo S60 pirkimo – pardavimo sutartį išteisintas pagrįstai, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Teisiamajame posėdyje pagarsinti automobilio pirkėjos, liudytojos V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina, jog liudytoja automobilį pirko būtent iš P. S.. Ji neatsiminė P. S. išvaizdos ir asmenį iš kurio pirko automobilį galėjo apibūdinti tik labai bendrais bruožais, būdingais daugeliui vyriško lyties asmenų. Nurodė, kad negalėtų jo atpažinti, neįsižiūrėjo, be to automobilį pirko jau seniai, jį pardavė, todėl neatsimena pardavėjo. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. L., kartu su automobilio pirkime dalyvavusiu jos draugu D. P., turėjo būti apklausti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. bylos teisminio nagrinėjimo metu augino kūdikį, ji buvo kelis kartus kviesta į teisiamąjį posėdį, tačiau dėl atstumo (gyvena Mažeikiuose) ir dėl to, kad augina kūdikį atsisakė atvykti. 2016 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje, prokuroras pasiūlė, kad liudytojos V. L. parodymai būtų pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Todėl teisėju kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, paskelbdamas liudytojos V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovavosi BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir jais patikrino išteisintojo P. S. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Atsižvelgiantį į tai, kad automobilio Volvo S60 pirkėja buvo V. L. apklausti D. P. nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti P. S. duotais paaiškinimais, kad automobilį Volvo S60 jis pamatė Alytuje pardavimo aikštelėje, norėjo jį pirkti sau ir negalėdamas kitaip kaip tik išvažiuodamas į gatvę jo išbandyti, vietoje sudarė trumpalaikę automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir taip automobilį išbandė gatvėje, o kadangi automobilis nepatiko, jo nepirko. Byloje esantis automobilio Volvo S60 draudimo polisas ir draudimo poliso išklotinė patvirtina, kad buvo sudaryta trumpalaikė draudimo sutartis ir šie duomenys niekaip nepaneigia P. S. paaiškinimų, kad ketindamas pirkti automobilį jį išbandė. Byloje nesant pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių P. S. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, jis išteisintas pagrįstai BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
  3. Prokuroras skunde teigia, kad P. S. išteisinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio Opel Astra (VIN kodas ( - )) pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo organizavimo, taip pat nepagrįstas. Teisėjų kolegija, patikrinusi prokuroro teiginius ir skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad P. S. kaltė dėl veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje neįrodyta. P. S. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo beveik analogiški kaip dėl automobilio Volvo S60. Automobilį Opel Astra P. S. norėjo pirkti savo reikmėms, apdraudė automobilį trumpalaikiu draudimu, išvažiavęs į gatvę jį išbandė, tačiau nepirko. Prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, kad P. S. užsiėmė automobilių pirkimo pardavimo veikla ir tokią veiklą vykdė ir jo vadovaujama įmonė „( - )“ nepatvirtina, kad P. S. organizavo automobilio Opel Astra (VIN kodas ( - )) pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimą. Automobilio pirkėja L. R. apklausta liudytoja nurodė, kad pirko automobilį iš moters, tačiau atpažinimo pagal nuotrauką metu, negalėjo neabejotinai nurodyti, kad tai A. S. (P. S. motina). Taigi ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti moterį pardavusią automobilį ir patikrinti ar tai buvo P. S. motina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. R. parodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį pildė ir jai pateikė automobilį parduodanti moteris, todėl nesant pakankamai įrodymų, kad P. S. organizavo automobilio Opel Astra pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimą, ar šią sutartį suklastojo, jis pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
  4. P. S. buvo kaltinamas tuo, kad neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vykdė pastovią, tęstinę ūkinę - komercinę veiklą – transporto priemonių pirkimą – pardavimą, t.y. kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, 2005 m. balandžio 4 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla – transporto priemonių pirkimu – pardavimu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 17 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš B. R. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą įsigijo automobilį Opel Astra, VIN kodas W0L0TGF3512069288, šį automobilį pastatė automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Santaikos g. 30E, Alytus, ir 2015 m. sausio 5 d. šį automobilį už 4500 Lt pardavė L. R.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 2 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, iš G. K. N. už 1000 eurų įsigijo motociklą Yamaha ( - ), VIN kodas ( - ), kurį 2014 m. rugsėjo 3 d. už 3000 Lt pardavė K. S.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 9 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iš B. H. už 15 200 eurų įsigijo automobilį Mersedes Benz Sprinter 318, VIN kodas ( - ), kurį 2014 m. liepos 19 d. už 35000 Lt pardavė MB „( - )“. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 14 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Nissan X- Trail, VIN kodas ( - ), skelbimą apie parduodamą automobilį patalpino internetinėje svetainėje www.autoplius.lt ir 2015 m. gegužės 8 d. šį automobilį už 2500 eurų perpardavė J. M.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 20 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Fiat Ducato, VIN kodas ( - ), jį pastatė pardavimui aikštelėje, esančioje ( - ), ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. automobilį už 1500 eurų perpardavė B. B.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 7 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį Opel Frontera, VIN kodas ( - ), patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį internetinėje svetainėje www.autoplius.lt ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. automobilį už 1850 eurų perpardavė Ž. Z.
  5. Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas išteisindamas P. S. dėl aukščiau nurodyto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, neįžvelgė jo veiksmuose versliškumo požymių, tačiau, prokuroro nuomone, bylose surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad jis neteisėtu būdu versliškai vertėsi ūkine komercine veikla, transporto priemonių pirkimu – pardavimu.
  6. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad stambaus masto požymis P. S. neinkriminuotas, nes gautos pajamos iš nusikalstamos veikos kaltinimo laikotarpiu neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (BBD) sumos, atribojančios baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės. Tačiau prokuroras P. S. veiksmuose įžvelgia versliškumo požymių. Pagal įstatymo formuluotę baudžiamoji atsakomybė už verslišką ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtu būdu galima ir nesant stambaus masto požymio. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-335/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2015).
  7. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad P. S. pagal patikslintą kaltinimą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. inkriminuojama tai, kad jis versliškai pirko ir pardavė iš viso šešias transporto priemones. Iš P. S. duotų paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad automobilius jis pirko Vokietijoje. Du iš patikslintame kaltinime nurodytų automobilių pirko sau naudotis ir praėjus kuriam laikui juos pardavė, nes pagausėjus šeimai buvo reikalingi patogesni automobiliai. Motociklą Yamaha taip pat įsigijo sau, su elektrinės dalies defektu, tačiau kai jis sugedo ir tapo nebevažiuojantis, pardavė pažįstamam K. S., nes pats motociklo nenorėjo remontuoti. Byloje nustatyta, kad P. S. yra Mažosios bendrijos „( - )“ steigėjas ir vadovas. Įmonės veikla yra prekyba automobiliais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; 4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009, Nr. 2K-83-895/2016).
  8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, P. S. nurodė, kad automobilius Nissan X-trail, Opel Frontera, Fiat Ducato pirko savo vadovaujamai įmonei MB „( - )“, o pirkimus įformino savo vardu, nes pirkimo sandoriai buvo sudaromi Vokietijoje, kur pirkimo sandorio fizinio asmens vardu procedūros lyginant su pirkimu juridiniam asmeniui, žymiai paprastesnės. Nagrinėjamu atveju, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant tokiai situacijai, kad P. S. yra juridinio asmens prekiaujančio automobiliais steigėjas ir savininkas, konstatuoti, jo veiklos nelegalumo, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. veikė MB „( - )“ interesais ir naudai. Be to, vertinant P. S. veiklos pastovumą ir tęstinumą laiko atžvilgiu, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad iš šešių kaltinime išvardintų transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo laikotarpių, P. S. įsigytas transporto priemones parduodavo ne anksčiau kaip po 9 mėnesių nuo įsigijimo, dauguma priemonių parduotos tik po metų ar dar ilgesnio periodo. Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad P. S. veiksmuose, nėra pagrindo konstatuoti nei veikos pastovumo, nei aplinkybės, kad iš šios veiklos P. S. gavo pajamų, kurios yra pagrindinis ar papildomas jo pragyvenimo šaltinis. Taip pat nustačius, kad P. S. veikė ne savo asmeninei, o jo įsteigtos ir atstovaujamos MB „( - )“ naudai, konstatuoti P. S. veikloje versliškumo požymių, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 202 strasipnio 1 dalį nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. S. dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįstai išteisintas jam nepadarius inkriminuojamos veikos.

9Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 182 straispnio 3 dalį.

  1. A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, 5 straipsnio 4 dalies 8 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas gavusi apmokestinamųjų pajamų, gautų pardavus kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir kuris įsigytas ne anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo, privalo pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, turėdama tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės, 2014 m. kovo 5 d. pagal žinomai neteisingus pirkimo kainos duomenis, įrašytus į pirkimo – pardavimo sutartį L. K. už 5000 Lt (1448,10 eurų) pardavė automobilį Audi A6, VIN kodas WAUZZZ4BZYN091082, kurį anksčiau ji įsigijo 2013 m. gruodžio mėn. už 1200 eurų. 2014 m. kovo 13 d. pagal žinomai neteisingus duomenis, įrašytus į pirkimo – pardavimo sutartį A. J. už 5000 Lt (1448,10 Eur) pardavė automobilį Opel Astra, VIN kodas W0L0TGF48Y5032790, kurį anksčiau ji įsigijo 2012 m. spalio 10 d. už 600 eurų (atitinkamai 2071,68 litų), pardavusi automobilius už juos gautų 3785 Lt (1096,21 eurų) pajamų nedeklaravo ir iki 2015 m. gegužės 1 d. nepateikė mokesčių administratoriui metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2014 metais gautas apmokestinamąsias pajamas bei nesumokėjo 567,55 Lt (164,37 eurų) gyventojų pajamų mokesčio, tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – mokesčių sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, iš viso 567,55 Lt (164,37 eurų).
  2. BK 182 straipsnio 3 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. iš parduotų automobilių Audi A6 ir Opel Astra gavo 3785 Lt (1096,21 eurų) pajamų. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 8 punktą, 6 straipsnio 1 punktą, 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, 27 straipsnio 1 dalį asmuo gavęs pajamų pardavus kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir kuris įsigytas ne anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo, privalo pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Byloje nustatyta, kad nepateikusi deklaracijos A. S. į valstybės biudžetą nesumokėjo 567,55 Lt (164,37 eurų) mokesčių ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
  3. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apgaulė išvengiant mokesčių ar panaikinant prievolę juos mokėti, reiškiasi suklastotos deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-398/2013).
  4. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Be to, įstatymų leidėjas už deklaracijų nepateikimą siekiant nuslėpti ar nuslepiant mokesčius yra nustatęs administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Todėl, sistemiškai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas mokesčių sukčiavimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-398/2013).
  5. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagal kaltinime nurodytas ir bylos teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinusias faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo A. S. veiką pagal baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje požymius.
  6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnyje yra nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos, o BPK 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo procedūra, kuria užtikrinama viena iš esminių kaltinamojo teisių – teisė į gynybą. Taigi, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismas turi teisę kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.
  7. Baudžiamoji atsakomybė už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą numatyta BK 221 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyta atsakomybė, tam kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Veikos padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos BK 221 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė atsakomybę tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. 2 dalyje numatyta atsakomybė už straipsnio 1 dalyje numatytą veiką tam, kas siekė išvengti daugiau, kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų. Taigi, tiek veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė, tiek šiuo metu galiojantis numato atsakomybę tik tuo atveju, kai valstybės institucija priminė apie pareigą pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus dokumentus arba siekiant išvengti daugiau nei 500 MGL dydžio mokesčio sumokėjimą. Taip pat, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik siekiant išvengti daugiau, kaip 500 MGL dydžio mokesčių.
  8. Byloje nustatyta, kad nepateikusi deklaracijos A. S. į valstybės biudžetą nesumokėjo 567,55 Lt (164,37 eurų) gyventojo pajamų mokesčio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. S. institucija, kuriai turėjo būti pateiktos deklaracijos apie jos tokią pareigą priminė. Be to, į valstybės biudžetą nesumokėti 164,37 eurai neviršija 500 MGL dydžio sumos (1 MGL lygus 37,66 euro), o tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė A. S. negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis dėl A. S. nuteisimo už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – A. S. išteisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčios BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
  9. Pažeidimo paaiškėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1721 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą. Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu BPK numatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, A. S. veiksmai turėtų būti vertinami pagal ATPK 1721 straipsnį ir medžiaga perduotina spręsti dėl administracinės atsakomybės įgaliotai institucijai.
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas išteisindamas P. S. ir A. S. dėl veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodė jų išteisinimo pagrindus nurodydamas juos, kaip alternatyvius, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodė kiekvienos veikos išteisinimo pagrindą. Todėl ši nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina.
  11. Apibendrinant išdėstytus motyvus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendis panaikinamas dalyje dėl A. S. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis – A. S. išteisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama dėl P. S. ir A. S. išteisinimo.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą atmesti.

12A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

13Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir nubausta 30 MGL bauda, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

14A. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

15Vadovaujanti ANK 592 straipsnio 4 dalimi, baudžiamosios bylos medžiagą perduoti įgaliotai institucijai, administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 1721 straipsnyje teisenai pradėti.

16Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį dėl A. S. išteisinimo dėl veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šią dalį išdėstyti taip:

17A. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

18A. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Opel Astra pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo) išteisinti, nes neįrodyta, kad A. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

19Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį dėl P. S. išteisinimo dėl veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šią dalį išdėstyti taip:

20P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio VW Polo pirkimo –pardavimo sutarties suklastojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

21P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Volvo S60 pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo) išteisinti, nes neįrodyta, kad P. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

22P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio Opel Astra pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo)n išteisinti, nes neįrodyta, kad P. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

23Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

24Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kaltinamasis P. S. išteisintas... 4. A. S. ir P. S. paskirtas... 5. Teisėjų kolegija... 6.
  1. A. S. nuteista už tai, kad ji... 7. Dėl A. S. veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.... 8. Dėl P. S. veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje.... 9. Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 182 straispnio 3 dalį.... 10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 11. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 12. A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 13. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d.... 14. A. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes... 15. Vadovaujanti ANK 592 straipsnio 4 dalimi, baudžiamosios bylos medžiagą... 16. Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį dėl A.... 17. A. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 18. A. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 19. Pakeisti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį dėl P.... 20. P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 21. P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 22. P. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio... 23. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 24. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....