Byla 1A-10-316/2017
Dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karpalovui, nuteistajam A. L., nuteistajai G. B., nuteistųjų gynėjai advokatei Vladai Buivydienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir A. L. apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

3G. B. pripažinti kalta pagal BK 202 straipsnio1 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybei.

4A. L. pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybei.

5Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. B. ir A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 12 421,03 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno euro, 3 centų) turtinės žalos atlyginimą.

6Procesą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8G. B. ir A. L. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu, t.y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) numatyta tvarka neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuslepiant faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine – mėsos gaminių prekybos veikla, o būtent šiai veiklai vykdyti savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), įrengė neįregistruotą sandėlį, tiekdami užsakymus produkcijos tiekėjams ir gamintojams, tai yra UAB „D“, UAB „B“, UAB „D“, S. M. firmai „G“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „A d“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „S“, UAB „S“, UAB „B“ bei iš minėtų įmonių įsigytų mėsos produktų realizavimui, sudarydami sutartis su prekyvietėmis – Šiaulių miesto centrine turgaviete, adresu ( - ), UAB „V s“ turgaviete, adresu ( - ), A. A. įmonei priklausančia prekyviete, adresu ( - ), A. G. individualiai įmonei „J“ priklausančia prekyviete, adresu ( - ), sukūrė prekybos vietų tinklą bei šiose prekybos vietose, pagal žodinį susitarimą samdydama fizinius asmenis – prekeivius: B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T., tam tikslui pastariesiems įgydami verslo liudijimus arba apmokėdami už juos; tokiu būdu G. B. kartu su A. L. neteisėtai vykdydama mėsos gaminių prekybos veiklą, per tęstinį ir nepertraukiamą 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpį iš šios komercinės veiklos už parduotus mėsos gaminius gavo 4446448,00 Lt (1287780,35 Eur) pajamų.

9Be to, G. B. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, tai yra :

10– 2009-03-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0214, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Mm“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos M. K., sutartyje pasirašydama už M. K., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - )

11– 2009-06-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0243, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos A. Š., sutartyje pasirašydama už A. Š., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - );

12– 2009-06-10, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0242, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. T., sutartyje pasirašydama už R. T., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - );

13– 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0258, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos J. J., sutartyje pasirašydama už J. J., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - );

14– 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0261, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. L., sutartyje pasirašydama už R. L., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - );

15– 2009-08-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, mėsos gaminių prekyvietės patalpose, adresu ( - ), suklastojo tikrą dokumentą – 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0264, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. K., sutartyje pasirašydama už R. K., po ko tą pačią dieną minėtą žinomai suklastotą sutartį panaudojo, pateikdama ją UAB „M m“ atstovui, adresu ( - ).

16Apeliaciniu skundu nuteistieji prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, kuriuo G. B. ir A. L. buvo pripažinti kaltais pagal BK 202 straipsnio 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį - G. B., ir A. L. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš G. B. ir A. L. priteistą civilinį ieškinį - atmesti. Nuteistųjų G. B. ir A. L. neišteisinus Šiaulių apylinkės teismo 2016m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokuratūrai.

17Apeliantai pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai nuteistųjų veikoje nustatė šios nusikalstamos veikos sudėties požymius - versliškumą, vertimąsi ūkine komercine veikla kitokiu neteisėtu būdu, nepagrindę tiesioginės tyčios buvimo nuteistiesiems inkriminuotoje veikoje, tinkamai neatribojo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, be to, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 6 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, nes neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į įrodymus, šalinančius nuteistųjų kaltę, byloje nustatytų prieštaravimų ir abejonių nevertino kaltinamųjų naudai. Buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi liudytojų V. B., I. K., K. J., M. K., R. L., S. M., L P. parodymus, kurie yra teisinantys nuteistuosius, ir iš to kylančius prieštaravimus nepagrįstai vertino jų nenaudai.

18Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje esantys duomenys, tame tarpe ir nuteistųjų, bei liudytojų parodymai, patvirtina, jog apeliantai jiems inkriminuotu laikotarpiu vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą, o būtent - G. B. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V0630996 ir Nr. V0784541, suteikiantys teisę užsiimti prekyba prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba. Nuteistajam A. L. buvo išduotas verslo liudijimas Nr.V0630997 ir Nr.V0784542, suteikiantys teisę užsiimti prekyba prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (6 t., 67-76 b. l). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji G. B. ir A. L. įstatymų nustatyta tvarka tvarkė savo buhalterinę apskaitą, pildė fizinio asmens, įgijusio privalomąjį patentą, piniginių įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalą ir gyventojo, įgijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (5 t., 96-98, 99-106, 107-118 b. 1.), deklaravo iš šios veiklos gautas pajamas ir mokėjo valstybei mokesčius, mokėjo mokesčius už verslo vietą ir teikiamas paslaugas (1 t., 92-93, 98-99 b. l; 3 t., 188-189 b. l; 12 t, 11-28 b. l; 15 t., 130-133, 135-139 b. l). Be to, kaip kad ir teigė nuteistieji, iš byloje esančių išrašų iš „Sodra" duomenų bazės matyti, kad nuteistoji G. B. nuo 2007-06-01 iki 2010-02-01 dirbo UAB „B" (13 t., 124-127 b. l; 14 t, 17-19, 20-26 b. 1.) prekybos agente, o nuteistasis A. L. nuo 2004-12-01 iki 2009-11-09 dirbo UAB „S" (12 t., 51-53 b. l., 14 t., 12-14 b. 1.) prekybos agentu (vadybininku). Taigi nuteistųjų veiksmuose nėra BK 202 straipsnio sudėties požymių, nes jie vykdė jų pačių deklaruotą ūkinė veiklą - patys dirbo pagal verslo liudijimus, bei papildomai dirbo prekybos agentais (nuteistoji G. B. UAB „B", o nuteistasis A. L. UAB „S").

19Apeliaciniame skunde pažymima tai, kad vienas iš BK 202 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių yra tiesioginė tyčia, t. y. turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai verčiasi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, ir norėjo ja verstis (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju, be to, kas nurodyta anksčiau, byloje esantys duomenys tvirtina, kad nuteistieji patys teismui pripažino, kad padėjo kaltinime nurodytiems asmenims vykdyti ūkinę veiklą, t. y. veikė ne tik kaip prekybos agentai ar vadybininkai ir rūpinosi atstovaujamų įmonių produkcijos tiekimu turguose dirbusiems kaltinime nurodytiems asmenims, bet ir jų vardu užsakydavo mėsos produkciją iš kitų įmonių, tačiau visa tai darydavo neatlygintinai ir tik dėl susiklosčiusių asmeninių santykių su šiais asmenimis. Taigi ši aplinkybė ir anksčiau jau nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji nesuvokė, jog verčiasi kokia tai neteisėta veikla, ir nenorėjo ja verstis, todėl jų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

20Be to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai išsprendė baudžiamosios, numatytos BK 202 straipsnyje, ir administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje, už neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla atribojimo klausimą. Už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

21Apeliantai pažymi, kad, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad iš apeliantams inkriminuotos ūkinės veiklos jie per nepilnus dvejus metus gavo 128 7780,35 Eur (4 446 448,00 Lt) pajamų, kas gerokai viršija ATPK 173 straipsnyje nustatytą 500 MGL dydį, tačiau pirmiausia pažymima tai, kad tokią sumą teismas nustatė remdamasis ekspertizės aktu, kuris, kaip matyti iš paties ekspertizės akto turinio, šios sumos paskaičiavimą ir jos egzistavimą grindė prielaida, kad turgaus prekeiviai galimai vykdė neoficialią buhalterinę apskaitą sąsiuviniuose. Nustačius, kad kratų metu rastuose sąsiuviniuose nėra užfiksuota buhalterinė apskaita, ekspertizės akte nurodytas nuteistiesiems inkriminuotos ūkinės veiklos mastas tampa nežinomas. Be to, jau minėta, kad grįsti asmens kaltę prielaidomis ir samprotavimais draudžia įstatymas. Be kita ko, tai, kad apeliantams inkriminuota veika labiau atitinka administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 173 staipsnyje, o ne baudžiamąją, numatytą BK 202 straipsnyje, pagrindžia ir tai, kad pabaigus įrodymų tyrimą byloje buvo gautas civilinio ieškovo - Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymas nuo ieškinio (19 t., 20, 21 b. l.), kuriuo buvo prašoma priteisti iš kaltinamųjų A. L. ir G. B. 196 499,65 Eur nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (18 t., 200, 201 b. 1.), ir skundžiamu nuosprendžiu procesas dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio buvo nutrauktas, ir iš nuteistųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui buvo priteista 12 421,03 Eur (dvylika tūkstančių keturi šimtai dvidešimt vienas euras, 3 centai) turtinės žalos atlyginimo. Taigi iš nuteistųjų priteista turtinė žala, kuri pripažinta kaip jiems inkriminuotos ir jų padarytos nusikalstamos veikos rezultatas - 12 421,03 Eur (12 421,03 Eur / 37,66 Eur (1MGL) = 329,82 MGL), kuri, be kita ko, paskaičiuota įvertinus dviejų metų laikotarpį, neviršija ATPK 173 straipsnyje nurodyto 500 MGL dydžio sumos. Apeliantai daro išvadą, kad jiems galėtų kilti tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

22Remiantis tais pačiais argumentais, apeliantai teigia, kad vykdydami veiklą apeliantai nepadarė žalos asmenims ir žymios žalos valstybei, nes jiems inkriminuota veika padaryta žala nors ir nėra maža, tačiau siekia tik 329,82 MGL, t. y. 12 421,03 Eur, o Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai žala iš vis nebuvo padaryta, nes jie ieškinio atsisakė ir procesas dėl valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio buvo nutrauktas. Šie argumentai dar kartą pagrindžia, kad tie patys tikslai gali būti pasiekti taikant administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę, ypač įvertinus tai, kad nuteistieji galimą neteisėtą veiklą galėjo vykdyti tik dėl savo teisinio neišprusimo, o ne tyčia siekdami kokių tai neteisėtų tikslų.

23Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys ir į nuteistiesiems suformuluotą kaltinimą, kuriuo apeliantai yra kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad jie, „laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu, t., y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. Di-1889 redakcija) numatyta tvarka neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens»", kuriame net nėra nurodyta kokia ta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. Di-1889 redakcija) numatyta tvarka lėmusį jų veiklos neteisėtumą, o tai nuosprendį daro nesuprantamą ir užkerta kelia tinkamai gintis. Tai yra ypatingai svarbi aplinkybė, kurią nustačius iš esmės turi būti patikslintas kaltinimas, bei pateikta aiški tvarka, kurios nevykdymu ir (ar) nesilaikymu kaltinami apeliantai, bei pateikta pilna nuoroda į teisės aktą, kurio reikalavimus nuteistieji yra kaltinami pažeidę. Dėl to, kas paminėta, nuteistieji yra tos nuomonės, kad dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamas yra iš esmės ydingas, teismas negalėjo priimti šioje byloje aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad kaltinimo formuluotė būtų tiksli, logiška, nurodyti nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai, turi būti nedviprasmiškai aišku, kokios veikos padarymu asmuo kaltinamas, kad nebūtų pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. Dėl neaiškaus kaltinimo, kaltinimas A. L. ir G. B. nėra aiškus. Todėl, skundžiamas teismo nuosprendis turėtų būti naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

24Be to, skunde pažymima, jog teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nuosprendyje ne tik nurodė formuluotes, nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu, bet ir pažeidė šį principą, ir tokiu būdu padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Tai, kad teismo sprendime veika, negali būti apibūdinama kaip nusikalstama, neturi būti pasisakoma dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kurių nurodymas gali sudaryti įspūdį, jog teismas laiko asmenį kaltu, jau ne kartą yra pasisakyta kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013) ir yra išaiškinta, kad „...teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą". Būtent nagrinėjamu atveju taip ir nutiko. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje dėstomi teismo motyvai dėl nuteistajai G. B. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apylinkės teismas aprašydamas nustatytas faktines aplinkybes ne tik neišvengė apkaltinamajam nuosprendžiui būdingų teiginių, tačiau ir nurodė, kad kaltinamosios G. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji kaltinime nurodytomis dienomis, kaltinime nurodytose vietose, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo yra surinkta pakankamai.

25Esant aptartoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie suvaržė įstatymo garantuotas G. B. ir A. L. teises (BPK 369 str. 3 d.).

26Teisiamajame posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

27Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

28Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų apeliacinį skundą, daro išvadą, kad G. B. ir A. L. buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jie neteisėtai vertėsi ūkine veikla, tačiau, kolegijos nuomone, jiems buvo suformuluotas neteisingas kaltinimas, paskirta neteisinga bausmė. Ši nuosprendžio dalis keistina.

30Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo G. B. kaltę dėl visų kaltinime nurodytų dokumentų klastojimo. Todėl ši nuosprendžio dalis taip pat keistina, G. B. pagal dalį kaltinimų išteisinant, o dėl kitos dalies – paliekant baudžiamąją bylą nutrauktą.

31Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

32Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl esminio proceso teisės pažeidimo skundžiamu nuosprendžiu nutraukiant baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui, ir tuo pačiu konstatuojant G. B. kaltę dėl dokumentų klastojimo. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. KT19-N10/2016.

33Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, pradėtą pagal Plenarinės sesijos kreipimąsi šioje baudžiamojoje byloje, taip pat vėlesnius kitų teismų kreipimusis panašiose bylose, 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

34Taigi, remiantis išdėstytu, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl G. B. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nepažeidė baudžiamojo proceso normų. Tačiau, ištyrus byloje surinktą medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo G. B. kaltę dėl dalies jai pareikštų kaltinimų, susijusių su dokumentų klastojimu. Todėl nuosprendis iš dalies keistinas.

35BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. Šia norma yra saugoma tokia vertybė kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip siekiama užtikrinti normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

36Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

37Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).

38Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-263/2010.

39Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog G. B. suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, tai yra pirkimo-pardavimo sutartyse su UAB „M m“ pasirašė už M. K., A. Š., R. T., J. J., R. L. ir R. K., ir šias sutartis perdavė UAB „M m“ atstovui, adresu ( - ).

40Kolegijos nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima neginčijamai teigti, jog G. B. suklastojo visas kaltinime nurodytas sutartis.

41Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, neatsiejamai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

42Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas G. B. kaltę dėl sutarčių pasirašymo klastojimo rėmėsi liudytojos J. J. parodymais, duotais teisme, t. y., kad ji žinojo, kad G. B. už ją pasirašė sutartyje, tačiau ji neprieštaravo, pirkimo – pardavimo santykiai buvo sukurti ir realiai vyko, liudytojos A. Š. parodymais, duotais teisme, iš kurių matyti, kad ji pardavinėjo šios įmonės produkciją, liudytojos R. T. parodymais teisme, iš kurių matyti, jog už ją galėjo pasirašyti. Liudytojos R. L. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu atliekant papildomas apklausas teigė, kad nepasirašė joms parodytų sutarčių, tačiau teisme to paties nenurodė. Be to, G. B. kaltė buvo grindžiama Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistų išvadomis, gautomis atlikus rašysenos ekspertizes.

43Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirkimo-pardavimo sutarčių tarp UAB „M m“ ir J. J., R. T. bei R. K. suklastojimo yra neteisingos ir nepagrįstos.

44Ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo neginčijamai teigti, jog G. B., pasirašydama už J. J. jos vardu 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.05-0258, sudarytą tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos J. J., patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. minėtą sutartį suklastojo.

45Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21 specialisto išvadoje Nr.11Š-218(11), nustatyta, kad 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0258 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ J. J. vardu pasirašė G. B.; (11 t., 126-127 b. l.), tačiau iš J. J. parodymų, duotų teisme, matyti, kad ji žinojo, jog G. B. už ją pasirašė sutartyje, ir neprieštaravo, pirkimo – pardavimo santykiai buvo sukurti ir realiai vyko, pretenzijų tarp sutarties šalių nebuvo. J. J. nurodė, kad „M m“ produkciją atveždavo vadybininkai su sąskaitomis, ji ant jų pasirašydavo. Tai patvirtina ir UAB „M m“ pateikti duomenys apie J. J. pateiktos produkcijos kiekį ir atsiskaitymą (9 t., 119 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog sutartyje nurodytos šalys ginčijo sutarties sudarymo faktą ar turėjo kokių nors pretenzijų.

46Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad tarp minėtoje produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų šalių: pardavėjo UAB „M m“ ir pirkėjo J. J. iš tiesų buvo susiklostę realūs sutartyje numatyti civiliniai santykiai ir abi šalys laikėsi sutartyje numatytų sąlygų. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog G. B., pasirašydama už J. J. įtvirtino tikrovės neatitinkančius faktus ar pažeidė fizinių ar juridinių asmenų teises, sukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Iš to seka, kad minėtų G. B. veiksmų negalima laikyti pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nepadaryta žala reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, G. B. dėl 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0258, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos J. J., klastojimo išteisintina.

47Analogiška išvada daroma ir dėl 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0242, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. T., klastojimo.

48Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21 specialisto išvadoje Nr.11Š-218(11), nustatyta, kad 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0242 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ R. T. vardu pasirašė G. B. (11 t., 126-127 b. l.), bet liudytoja R. T. teismo posėdyje parodė, jog buvo sudariusi sutartį su UAB „M m“ ir šiai įmonei pretenzijų neturi. Visą produkciją su sąskaitomis - faktūromis atveždavo vadybininkai. Pristačius produkciją, ji pasirašydavo sąskaitoje. UAB „M m“ pateikė duomenis apie minėtai pirkėjai tiektas prekes ir atsiskaitymus (9 t., 104 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad sutarties šalys ginčytų minėtos sutarties sudarymo faktą ar sąlygas, reikštų kitokias pretenzijas. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog G. B., pasirašydama už R. T., suklastojo dokumentą, taigi ji dėl 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0242, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. T., klastojimo išteisintina.

49Įvertinus byloje surinktus duomenis dėl 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0264 tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. K. klastojimo, kolegija daro išvadą, kad nepakanka neginčijamų įrodymų G. B. kaltei konstatuoti.

50Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. nuosekliai ir kategoriškai neigė pasirašiusi už R. K. sutartyje su UAB „M m“. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21 specialisto išvadoje Nr.11Š-218(11), buvo nustatyta, kad 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0264 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ pasirašė ne R. K., o kitas asmuo (11 t., 139-141 b. l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-03-07 specialisto išvados Nr.11Š-17(13) nustatyta, kad tikėtina, kad

512009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0264 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ R. K. vardu pasirašė G. B. (nustatyti parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai). Kaip matyti, specialistų išvados nėra vienareikšmės ir neginčijamai nepaneigia G. B. parodymų, jog ne ji pasirašinėjo už R. K.. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, jog nepamena, ar buvo sudaryta sutartis su „M m“. Sutarčių, kiek pamena, su niekuo nepasirašinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomame liudytojos R. K. 2011-10-27 apklausos protokole užfiksuota, jog ji nepasirašė 2009-08-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 05-0264 su UAB „M m“. Ji jai nėra matyta. Ji niekada nėra sudariusi sutarčių su UAB „M m“ (2 t., 158 b. l.).

52Taigi, kaip matyti, byloje surinkti duomenys minėtos sutarties pasirašymo klausimu yra nevienareikšmiai, tarp jų pastebėti prieštaravimai, kurių pašalinti nėra galimybės. Esant tokiai situacijai, laikantis in dubio pro reo principo bei nekaltumo prezumpcijos, minėtos abejonės aiškinamo kaltinamosios naudai ir daroma išvada, jog byloje nepakanka duomenų G. B. kaltei dėl minėtos sutarties klastojimo konstatuoti. Todėl G. B. išteisintina dėl 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0264, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. K., klastojimo.

53Vertinant byloje surinktus duomenis dėl sutarčių tarp pardavėjo UAB „M m“ ir pirkėjų M. K., A. Š. bei R. L., kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog G. B. kaltė dėl minėtų sutarčių klastojimo yra įrodyta.

54Nors G. B. savo kaltę dėl minėtų sutarčių klastojimo kategoriškai neigė, teigdama, kad ji minėtose sutartyse nepasirašė, o kas pasirašė, nežino, tačiau šiuos jos parodymus vienareikšmiškai paneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21 specialisto išvadoje Nr.11Š-218(11), kurioje nustatyta, kad 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0214 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ M. K. vardu pasirašė G. B. (11 t., 126-127 b. l.),

55Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-23 specialisto išvadoje Nr.11Š-269(11) nustatyta, kad 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0243 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ A. Š. vardu pasirašė G. B. (11 t., 139-141 b. l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-12-21 specialisto išvados Nr.11Š-282(11) nustatyta, kad 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0261 skilties „PIRKĖJAS:“ eilutėje „(parašas)“ R. L. vardu pasirašė G. B. (11 t., 146-148 b. l.).

56Apklausus liudytoja pirmosios instancijos teisme M. K. paaiškino, kad G. B. ir A. L. pažįsta kaip jai prekes vežusius tiekėjus. 2011-08-03 liudytojos M. K. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad jai parodytose sutartyse 2009-03-16 Nr. 05-0214, 2009-09-01 Nr. 05-0214 ir 2009-10-02 Nr. 05-0214 prie jos vardo ir pavardės yra ne jos parašai, kas galėjo už ją pasirašyti, nežino. Su UAB „M m“ sudarinėjo sutartis, kadangi šios sutartys buvo privalomos, kitu atveju nebūtų tiekiama produkcija. Sutartis būdavo sudaroma vieneriems metams, tačiau jei nutrūkdavo, būdavo pratęsiama ir tokiu atveju nesikeisdavo jos numeris, tik sudarydavo nauja data. Kadangi buvo įdarbinta A. L. ir G. B. bei už tai gaudavo 30 Lt atlygį už dieną, todėl dauguma reikalų tvarkė būtent jie patys, mano, jog dėl šių sutarčių pasirašymo taip pat galėjo sutvarkyti būtent jie.

57Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, jog Sutarties su UAB „M m“ nebuvo sudariusi. Ji telefonu iš A. L. ir G. B. užsakydavo prekių, kurias atveždavo 2 vairuotojai.

58Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius ji pažįsta kaip vadybininkus, kurie atveždavo lietuvišką ir lenkišką mėsos produkciją. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-23 papildomos apklausos protokole nurodyta, jog ji mėsą gaudavo iš G. B. vairuotojo. Nepamena, ar buvo ir kiek buvo sudariusi ar pasirašiusi mėsos tiekimo sutarčių. Dirbant teko pasirašinėti įvairius dokumentus, bet ar buvo sutartys dėl mėsos, nepamena (2 t., 153-154 b. l.).

59Taigi, iš liudytojų parodymų matyti, kad joms, kaip sutarčių šalims, nebuvo žinoma apie produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „M m“, minėtų sutarčių jos nepasirašinėjo, o produkciją, gautą iš minėto pardavėjo laikė, kad gauna iš G. B. ar A. L., kaip savarankiškų tiekėjų. Iš to seka išvada, kad G. B., pasirašydama M. K., A. Š. ir R. L. vardu pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „M m“ įteisino ūkinius santykius, kurie neatitiko tikrovės, nes pagal faktinius duomenis tie santykiai vyko ne tarp sutartyse nurodytų šalių, o tarp UAB „M m“ ir G. B. ir tarp G. B. ir M. K., A. Š. bei R. L., G. B. atliekant perpardavinėtojo vaidmenį.

60Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. B. kaltė dėl 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0214, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos M. K., klastojimo ir panaudojimo bei dėl 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0243, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos A. Š., klastojimo ir panaudojimo bei dėl 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0261, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. L., klastojimo ir panaudojimo yra pilnai įrodyta. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamąjį procesą G. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukė (BPK 3 str. 1 d. 2 p., BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp.).

61Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

62BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims.

63Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neišdėstyti, tačiau, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kuomet neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kuomet imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013; Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009).

64Nors nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad jie kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04 vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimus, įstatymų nustatyta tvarka tvarkė savo buhalterinę apskaitą, pildė piniginių įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalą, mokėjo mokesčius už verslo vietą ir teikiamas paslaugas, be to, oficialiai dirbo pagal darbo sutartis prekybos agentais kitose įmonėse, todėl jų veiksmuose nėra BK 202 straipsnio sudėties požymių, kolegija atmeta šį argumentą.

65Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji 2008-01-01 - 2009-11-04 laikotarpiu vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimus. G. B. laikotarpiui nuo 2008-01-04 iki 2008-12-31 buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V0630996, suteikiantis teisę užsiimti prekyba prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (įeina į EVRK klasės 52.62; 52.63), ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V0784541, suteikiantis teisę užsiimti prekyba prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (įeina į EVRK klases 47.81; 47.82; 47.89; 47.99). A. L. laikotarpiu nuo 2008-01-04 iki 2008-12-31 buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V0630997 (įeina į EVRK klasės 52.62; 52.63), ir laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V0784542, suteikiantis teisę užsiimti prekyba prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba (įeina į EVRK klases 47.81; 47.82; 47.89; 47.99) (6 t., 67-76 b. l.).

66Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose verslo liudijimuose pažymėta, jog leidžiama užsiimti prekyba pagal tam tikras Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) klases. Vadovaujantis Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-252 patvirtinto EVRK 1.1 redakcija, EVRK klasės 52.62 ir 52.63 numato leidimą užsiimti mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse bei kita mažmenine prekyba ne parduotuvėse. Vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinta EVRK 2 redakcija, EVRK 47.81 klasė suteikia teisę prekiauti maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, 47.82 klasė – tekstilės, drabužių ir avalynės mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, 47.89 – kitų prekių mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse, 47.99 – kita mažmenine prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse. Apibendrinant daroma išvada, kad nuteistiesiems verslo liudijimai suteikė teisę užsiimti tik mažmenine maisto ir ne maisto produktų prekyba parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad nuteistųjų vykdyta ūkinė veikla neatitiko mažmeninės prekybos (pardavimo galutiniam vartotojui) požymių, o pagal savo veiklos schemą ir specifiką iš esmės turėjo didmeninės prekybos požymius.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, didmeninė prekyba, tai veikla, kurios metu pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, perduoda savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti (CK V skirsnis). Kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. B. ir A. L. nurodytu laikotarpiu pardavinėjo iš gamintojų gautus mėsos gaminius kitiems prekeiviams, kurie, savo veiklą įteisinę verslo liudijimais, pardavinėjo minėtas prekes galutiniams vartotojams. Tokia išvada seka, įvertinus pačių nuteistųjų, liudytojų parodymus, byloje surinktus dokumentus, specialisto bei eksperto išvadas, kitus byloje esančius duomenis.

69Nors nuteistieji G. B. ir A. L. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jie patys, turėdami verslo liudijimus, prekiavo mėsos produktais, o kitiems turguose dirbusiems pardavėjams tik patarinėjo ir padėjo užsiimti ūkine veikla, neturėdami iš to jokios piniginės naudos, tačiau šiuos jų parodymus paneigia visi liudytojais apklausti prekeiviai: V. B., K. J., B. A., J. D., L. G., A. K., J. J., M. K., E. N., A. M., L. M., A. Š., R. T., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., S. M., D. M., A. N., I. P., E. P..

70Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas išsamus visų minėtų asmenų parodymų, duotų ir bylos nagrinėjimo teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, detalizavimas, atlikta išsami jų analizė, kuriai apeliacinės instancijos teismo kolegija iš esmės pritaria ir nekartoja, tačiau iš dalies nepritaria minėtų įrodymų teisiniam vertinimui.

71Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų G. B. ir A. L. santykius su kitais kaltinime nurodytais asmenimis - prekeiviais vertino kaip faktinius darbinius santykius, konstatuodamas, kad šie santykiai turi darbo teisinių santykių požymių, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nuteistieji pagal žodinį susitarimą turguose dirbusiems asmenims užsakydavo įvairių gamintojų ir tiekėjų mėsos produkciją, šiems asmenims mokėjo sutartą atlyginimą, sudarė sąlygas užsiimti mėsos produkcijos prekyba, kontroliavo jų buhalterinę apskaitą, paimdavo visas gautas pajamas iš prekeivių (atsiskaičiavę neoficialų darbo užmokestį ir lėšas, skirtas ūkinės veiklos sąnaudoms, nuomai, mokesčiams ir kt.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokie santykiai pilnai atitinka darbo sutartinius santykius, kadangi jie pagal faktines aplinkybes atitinka DK 93 straipsnyje apibrėžtos darbo sutarties turinį: darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

72Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga, nes ją paneigia objektyvūs byloje surinkti duomenys.

73Pirmiausia pažymėtina, kad visi kaltinime nurodyti prekeiviai, kurie prekiavo mėsos produkcija įvairiose prekyvietėse kaltinime nurodytu laiku, šią veiklą vykdė turėdami verslo liudijimus. Tai neginčijamai patvirtinta ne tik liudytojų parodymais, bet ir kita byloje surinkta medžiaga.

74Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Joniškio skyrius 2009-12-01 raštu Nr. (21.30-20)-S15-1774 pateikė informaciją apie I. K. išduotus verslo liudijimus (6 t., 64 b. l.).

75Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Šiaulių skyrius 2009-12-04 raštu Nr. (25.80-13.2)S19-7293 pateikė informaciją apie G. B., A. L., I. P., E. P., A. M., L. M., I. P., A. N., L. G., K. J. išduotus verslo liudijimus (6 t., 67-76 b. l.).

76Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Kelmės skyrius 2009-12-04 raštu Nr. (22.32-25) S-1362 pateikė informaciją apie A. K., E. N., B. A. išduotus verslo liudijimus (6 t., 102-103 b. l.).

77Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Radviliškio skyrius 2009-12-03 raštu Nr. (24.30-38)-S18-4893 pateikė informaciją apie V. B. išduotus verslo liudijimus (6 t., 121 b. l.).

78Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių skyrius 2009-12-02 raštu Nr. (13.63)R17-10539 pateikė informaciją apie S. M., R. K., T. K., V. K., J. J., D. K., M. K., A. Š., R. T., R. L., I. K. išduotus verslo liudijimus (6 t., 126 b. l.).

79Minėti asmenys ne tik įsigijo verslo liudijimus, bet ir įstatymo nustatyta tvarka teikė pajamų deklaracijas bei pildė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus.

80Iš pateiktų metinių pajamų deklaracijų, matyti I. K., R. L., R. T., A. N., A. Š., S. M., D. M., T. K., V. K., D. K., R. K., M. K., J. J., J. D., L. K., I. K., V. B., B. A., A. K., E. N., L. G., K. J., L. M., A. M., E. P., I. P., G. B., A. L. deklaruotos pajamos (2 t. 175-176, 181-182 b. l.; 5 t., 123-133, 138-141, 144-176, 179-185, 187-189 b. l.; 6 t., 2-13, 18-60, 65-66, 77-101, 104-113, 118-120, 122-124, 127-168 b. l.; 13 t., 11-28 b. l.; 15 t., 2-3, 5-10, 13-25, 27-38, 40-51, 53-61, 63-71, 73-81, 83-91, 93-95, 97-104, 106-111, 113-123, 125-128, 130-133, 135-139, 141-144, 146-151 b. l.).

81Iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų matyti B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., A. K., I. K., R. K., V. K., T. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., A. N., E. N., A. Š., E. P., I. P., G. B., A. L. užfiksuotos išlaidos ir pajamos (3 t., 67-186 b. l.; 4 t., 1-196 b. l.; 5 t., 1-80, 96-118 b. l.).

82Minėtų asmenų ūkinė veikla buvo ištirta ir įvertinta Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės 2016-01-28 aktu Nr. 11-377(15), iš kurio išvados matyti, kad visų prekeivių vykdyta veikla galėjo būti vertinama kaip savarankiškų ūkio subjektų, ji buvo reali, o ne fiktyvi, buvo vedama pajamų ir išlaidų apskaita žurnaluose (oficiali ir neoficiali) (17 t., 161-163 b. l.).

83Taigi, objektyvus faktas, kad kaltinime nurodyti prekeiviai B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T. vertėsi ūkine prekybine veikla, įsigiję verslo liudijimus yra nepaneigtas, todėl teismas neturi pagrindo jo ignoruoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys užsiėmė kokia nors kita ūkine veikla, nei buvo numatyta jų turėtuose verslo liudijimuose, todėl jos vertinti kaip neteisėtos nėra pagrindo.

84Vertinant minėtų prekeivių veiklos pobūdį pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintu asmeninės ūkinės veiklos laisvės bei iniciatyvos principu, kiekvienas ūkio subjektas gali laisva valia pasirinkti Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuotos ūkinės veiklos formą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinime nurodyti 24 prekeiviai laisva valia ir savo asmeniniu apsisprendimu pasirinko ūkinę veiklą (prekybą prekyvietėse, verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba), įstatymų nustatyta tvarka įteisindami ją įsigydami verslo liudijimus ir tokiu būdu sumokėdami mokesčius valstybei bei kitas privalomas įmokas. Tai, kas inicijavo jų pasirinkimą ar kokie buvo jų asmeniniai motyvai, renkantis minėtą ūkinės veiklos formą, tai, kokia forma šie asmenys bendravo su kitais ūkio subjektais, negali keisti ir nekeičia įteisintos veiklos teisinio režimo bei jos statuso.

85Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie faktinių darbo teisinių santykių susiklostymą tarp nuteistųjų ir kaltinime nurodytų 24 prekeivių iš esmės grindė tuo, kad nuteistieji pagal žodinį susitarimą turguose dirbusiems asmenims užsakydavo įvairių gamintojų ir tiekėjų mėsos produkciją, šiems asmenims mokėjo sutartą atlyginimą, sudarė sąlygas užsiimti mėsos produkcijos prekyba, kontroliavo jų buhalterinę apskaitą, paimdavo visas gautas pajamas iš prekeivių (atsiskaičiavę neoficialų darbo užmokestį ir lėšas, skirtas ūkinės veiklos sąnaudoms, nuomai, mokesčiams ir kt.). Kolegijos nuomone, vien minėtos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų bendravimo su prekeiviais ūkinį mechanizmą, nėra būdingos išskirtinai darbo santykiams.

86Tai, kad prekeivės telefonu kreipdavosi į nuteistuosius ar jų vardu į kitus tiekėjus bei gamintojus dėl mėsos gaminių produkcijos užsakymo yra būdinga veiklai pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis tarp savarankiškų ūkio subjektų. Tai, kad nuteistieji su prekeivėmis susitarė dėl pastovaus ar kintamo atlyginimo už pastarųjų teikiamą paslaugą prekiauti nuteistųjų tiekiama produkcija taip pat gali būti minėtos sutarties dalykas.

87Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytos prekeivės savarankiškai nuomojosi prekybos vietas prekyvietėse. Iš prekybos vietos nuomos sutarčių su UAB „V s“ nustatyta, kad R. L. ir M. K. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 45, V. K. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 10, R. T. 2009 m. išnuomota vitrina Nr. 1, S. M. 2009 m. išnuomotos vitrinos Nr. 27 ir Nr. 28, esančios prekybos paviljone ( - ), už kurias mokamas 250 Lt nuomos mokestis (11 t., 63-67, 81, 89, 94, 107 b. l.). Iš sutarčių su A. A. įmone matyti, jog B. A. (mokama 800 Lt (231,70 Eur) nuoma), E. N. (mokama 400 Lt (115,85 Eur) nuoma), A. K. (mokėta 800 Lt (231,70 Eur) ir 400 Lt (115,85 Eur) nuoma) išnuomotos prekybos vietos prekiauti mėsa ir jos gaminiais (11 t., 68-77 b. l.). Iš prekybos vietos nuomos sutarties su A. G. individualia įmone „J“ matyti, jog I. K. (mokama 500 Lt (144,81 Eur) nuoma) išnuomotos 2 prekybos vietos prekiauti mėsa ir jos gaminiais (11 t., 78 b. l.). Tai, kad kai kurios prekeivės parodė, jog nuteistieji jas paskatino verstis mėsos gaminių prekyba, paaiškindami, kad reikia įsigyti verslo liudijimą, išsinuomoti prekybos vietą, šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip sąlygų darbo vietai pagal darbo santykius sudarymo, nes minėti veiksmai atitinka prekybos tinklo kūrimo tarp savarankiškų prekeivių požymius.

88Tai, kad nuteistųjų ir prekeivių tarpusavio ūkinė veikla buvo fiksuojama atskiruose sąsiuviniuose ir abiejų šalių tikrinama, negalima išimtinai vertinti kaip darbo sutartiniams santykiams būdingo pavaldumo ar darbdavio kontrolės darbuotojui formos, kadangi panašus prekių bei piniginių srautų fiksavimas ir tarpusavio kontrolė yra būdingas ir tarp savarankiškų ūkio subjektų. Analogiškai vertintinas ir už parduotos produkcijos suprekiautų piniginių lėšų surinkimo faktas. Tai, kad nuteistieji organizavo piniginių lėšų už tiektą produkciją surinkimą iš prekeivių taip pat yra logiškas jų, kaip savarankiškų ūkio subjektų prekybinės veiklos tęsinys.

89Taigi, įvertinus faktą, jog visos kaltinime nurodytos prekeivės dirbo verslo liudijimų pagrindu, bei įvertinus visas minėtas aplinkybes, apibūdinančias G. B. ir A. L. bendravimą su kaltinime nurodytomis prekeivėmis, nėra pagrindo jų laikyti nelegaliais darbo santykiais ir tokiu būdu juos dirbtinai kriminalizuoti. Todėl ši aplinkybė kaltinime keistina, laikant, kad tarp minėtų ūkio subjektų buvo susiklostę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai.

90Šią išvadą kolegija daro, remiantis byloje surinkta medžiaga. Kaip minėta, visi kaltinime nurodyti prekeiviai ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jie tam tikrais laikotarpiais prekiavo mėsos gaminiais įvairiose prekyvietėse, turėdami verslo liudijimus, mėsos produkciją juos aprūpindavo G. B. ir A. L.. Dalis liudytojų nuteistuosius įvardijo kaip vadybininkus ar tiekėjus (V. B., J. D., L. G., A. K., J. J., M. K., E. N., I. K., D. K., R. L., S. M., A. N.), kurie veždavo prekes iš kitų įmonių pagal telefoninius užsakymus G. B. ar A. L. vardu (V. B., K. J., J. D., J. J., M. K., E. N., R. L., D. M., A. N.) arba tiesiog paprašius (B. A.), kiti nuteistuosius įvardijo kaip darbdavius, pagal užsakymus tiekusius mėsos produkciją prekybai turgavietėse (R. K., A. M., L. M., A. Š., R. T., V. K., I. P., E. P.). Visi liudytojai nurodė, kad jų gaunamos produkcijos ir atsiskaitymo apskaita buvo fiksuojama sąsiuviniuose, kurie buvo periodiškai tikrinami. Kolegija, vertindama minėtų liudytojų parodymus, pažymi, kad, nors juose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau, kalbant apie nuteistųjų ūkinės veiklos pobūdį ir specifiką, jie sutampa: visi liudytojai parodė, kad G. B. ir A. L. užsiėmė mėsos gaminių prekyba, juos tiekdami kitiems prekeiviams ir tai buvo pagrindinė jų veiklos forma. Kadangi nuteistieji produkciją perduodavo ne galutiniams vartotojams, o kitiems jos prekyba užsiimantiems asmenims, ši ūkinė veikla atitinka didmeninės prekybos požymius, o tai, koks buvo (ar nebuvo) šios ūkinės veiklos pelningumas, teisiniam minėtos veiklos vertinimui reikšmės neturi.

91Kolegija iš dalies atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad V. B., K. J., M. K., R. L., S. M., L P. parodymai yra juos teisinantys. Pritariant apeliantams, kad minėtos liudytojos savo parodymuose patvirtino dirbusios savarankiškai, pažymėtina, kad visos jos paaiškino, jog nuteistieji užsiėmė mėsos gaminių tiekimu.

92Tai, kad nuteistieji užsiėmė didmenine prekyba patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš 2009 m. lapkričio 4 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. L. ir G. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu ( - ), rastas mėsos sandėlis, taip pat rasti pildyti sąsiuviniai su užrašais „A“, „S, „A“, „V“, „K. J.“, „E“, „B“, „A“, „L“, „LM“, PVM sąskaitos – faktūros, sutartys, 39 100,00 Lt, pirkimo – pardavimo kvitai ir kiti dokumentai, kurie sudėti į dėžę ir užplombuoti (1 t., 92-93 b. l.). 2009-11-25 apžiūrėjus dėžėje buvusius paimtus dokumentus, nustatyta, kad yra paimtos UAB „B“ PVM sąskaitos – faktūros (antrieji egzemplioriai), išrašytos prekybos agentų A. R., L. R., T. R., R. D., Ž. J. ir R. D., pirkėjams R. K., J. D., A. N., K. J., L. M., A. Š., T. K., A. M., R. L., E. P., D. M., E. P., S. M., J. J., V. B., D. K., E. N., I. K., B. A., I. K., M. K. ir A. K., taip pat I. P. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvitai, sąsiuvinis su užrašu „E“ ir kiti dokumentai (1 t., 98-99 b. l., 5 dėžė).

93Iš 2009 m. lapkričio 4 d. vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, jog apžiūrėtas mėsos gaminių sandėlis, esantis ( - )kuriame rastos elektroninės svarstyklės ir kartoninės bei plastikinės dėžės su UAB „A“, UAB „D“, UAB „S“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „Ž“, UAB „D“, UAB „B“, UAB „G“, UAB „A d“, UAB „D“ tiektais ar gamintais mėsos gaminiais (2 t., 14-17 b. l.).

94Iš 2009 m. lapkričio 4 d. automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. ( - ) su UAB „B“ užrašais apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota, jog automobilyje, stovėjusiame adresu ( - )., rastos 9 tuščios dėžės, skirtos laikyti maisto produktus ir 22 dėžės su įvairiais mėsos gaminiais, taip pat PVM sąskaitos – faktūros, pinigų mokėjimo kvitai, pinigų priėmimo kvitai išrašyti 2009-11-05 UAB „B“ vardu R. K., A. Š., A. N. (2 t., 18-21 b. l.).

95Iš suvestinės informacijos, gautos iš tiekėjų ir gamintojų, matyti, kad B. A. netiekė savo produkcijos AB „V p“, UAB „A d“, UAB „B“, J. B. – AB „V p“, J. D. – UAB „D“, AB „V p“, UAB „Ž“, UAB „B“, L. G. – UAB „D“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „Ž“, J. J. – UAB „D“, S. M. firma „G“, UAB “D“, AB „V p“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, K. J. – UAB „D“, AB „V p“, UAB Ž“, UAB „B“, M. K., I. K., A. N. ir R. K. – AB „V p“, A. K. – AB „V p“, UAB „B“, I. K. – UAB „D“, S. M. firma „G“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „A d“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „S“, D. K. – UAB „D“, AB „V p“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, UAB „G“, V. K. – AB „V p“, UAB „B“, UAB „A“, T. K. – UAB „D“, AB „V p“, R. L. – UAB „D“, AB „V p“, L. M. – UAB „D“, AB „V p“, UAB „Ž“, UAB „B“, D. M.- UAB „D“, AB „V p“, UAB Ž“, S. M. – UAB „B“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „B“, A. M. – AB „V p“, UAB „Ž“, E. N. – AB „V p“, UAB „B“, E. P. – AB „V p“, UAB „B“, E. P. – AB „V p“, UAB „Ž“, I. P. – AB „V p“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „A“, A. Š. – UAB „D“, AB „V p“, R. T.- AB „V p“, UAB „B“, UAB „A“, G. B. – AB „V p“, UAB „B“, UAB „A“, A. L. – UAB „D“, UAB „D“ S. M. firma „G“, UAB „D“, UAB ‚A d“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „S“ (6 t., 169-185 b.l.).

96Šie byloje esantys įrodymai, o būtent 2009-11-04 kratos protokolas (1 t., 92-93 b. l.), kuriame užfiksuota, jog kratos metu paimta dešimties asmenų sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais, kratos metu paimtų daiktų apžiūros protokolas (1 t., 98-99 b. l.), taip pat ūkinio pastato, esančio adresu ( - )apžiūros protokolas (2 t., 14-17 b. l.), kuriame užfiksuota, jog nuteistųjų sandėlyje rastas didelis kiekis UAB „A“, UAB „D“, UAB „S“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „Ž“, UAB „D“, UAB „B“, UAB „G“, UAB „A d“, UAB „D“ tiekiamos ir gaminamos mėsos produkcijos, sudėtos į plastikines ir kartonines dėžes, svarstyklės, taip pat atskirai sudėtos dėžės su mėsos gaminiais, o ant dėžių užrašytos asmenų pavardės: „A. K.“, „B. A.“, „E. N.“, automobilio „Citroen Berlingo“ apžiūros protokole (2 t., 18-21 b. l.) užfiksuotos aplinkybės apie tai, jog šiame automobilyje rastos dėžės, skirtos laikyti mėsos produktus, bei dėžės su mėsos produktais, pinigų priėmimo kvitai, išrašyti UAB „B“ vardu R. K., A. Š., A. N., patvirtina, jog buvo sistemingai ir nuosekliai vykdoma produkcijos tiekimo veikla.

97Be to, kratų, atliktų pas liudytojus R. T. (1 t., 10,121-102 b. l.), E. P. (1 t., 105-106 b. l.), I. P. (1 t., 118-119 b. l.), J. J. (1 t., 124-125 b.l.), D. K. (1 t., 128-129 b. l.), R. L. (1 t., 132-133 b. l.), B. A. (1 t., 135-136 b. l.), metu gauti dokumentai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (dirbo I. K.) (1 t., 171 b. l.) ir prekybos vietos apžiūros protokole (1 t., 172-173 b. l.), prekyvietės „D“ vietos Nr. 40 (dirbo V. B.) vitrinos ir dokumentų apžiūros protokole (1 t., 174-175 b. l.), dokumentų apžiūros (dirbo A. M.) protokole (1 t., 176-177 b. l.), prekybos vietos Nr. 58, esančios UAB „S d“ apžiūros (dirbo L. M.) protokole (2 t., 1-2 b. l.), UAB „V s“ turgavietės 1-os prekybinės vietos (dirbo R. K.) apžiūros protokole (2 t., 3-4 b. l.), mėsos gaminių prekyvietės (dirbo A. N.) apžiūros protokole (2 t., 5-6 b. l.), A. A. individualios įmonės nuomojamų patalpų (dirbo A. K. ir E. N.) apžiūros protokole (2 t., 7-9 b. l.), UAB „M t“ prekybos vietų (dirbo D. M.) apžiūros protokole (2 t., 10-11 b.l.), įvykio vietos turgavietės patalpose (dirbo K. J.) apžiūros protokole (2 t., 12-13 b. l.), dokumentų (dirbo M. K.) apžiūros protokole (2 t., 22-23 b. l.), UAB „Vs“ 27 ir 28 prekybos vietų (dirbo S. M. ir I. K.) apžiūros protokole (2 t., 24-25 b. l.) bei paimtuose sąsiuviniuose ir kituose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, iš tiekėjų ir gamintojų gauti įrodymai apie parduotą mėsos produkciją (pvz. iš AB „V p“ pateiktų įrodymų matyti, jog AB „V p“ 2008 metais pardavė mėsos produkciją tik A. L. (8 t., 147-152 b. l.), o, pavyzdžiui, iš liudytojos S. M. vesto ir ikiteisminio tyrimo metu paimto sąsiuvinio matyti, kad ji prekiavo ir šviežia paukštiena, nors nebuvo pasirašiusi sutarties su AB „V p“, prie ekspertizės akto Nr. 11-1093(16) 30 priede nėra duomenų apie pirkimus iš AB „V p“. Duomenų apie produkcijos pardavimus kitiems kaltinime nurodytiems asmenims UAB „V p“ taip pat nepateikė (8 t., 145-152 b. l.). Iš šios informacijos daroma išvadą, kad minėtą produkciją tiekė būtent A. L..

98Taigi, įvertinus minėtą bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad yra įrodyta, jog G. B. ir A. L. užsiėmė didmenine mėsos produkcijos prekyba, t. y. imdami produkciją iš gamintojų ir kitų tiekėjų (UAB „D“, UAB „B“, UAB „D“, S. M. firmai „G“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „A d“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „S“, UAB „S“, UAB „B“) perduodavo (tiekdavo) ją kitiems verslo liudijimų pagrindu dirbantiems prekeiviams (B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T.), t. y. vykdė ūkinę veiklą, kuri nebuvo numatyta nuteistiesiems išduotuose verslo liudijimuose. Todėl seka išvada, kad nuteistieji G. B. ir A. L. vykdė ūkinę veiklą neteisėtu būdu.

99Vertinant nuteistųjų vykdytos neteisėtos ūkinės veiklos mastą, kolegija remiasi 2016-06-01 ekspertizės akto Nr. 11-1093 (16) išvada, padaryta atlikus tyrimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04. Šioje išvadoje buvo pateikti keli nuteistųjų veiklos vertinimai, viename kurių buvo nustatytos G. B. ir A. L. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-11-04 galimai gautos pajamos, laikant, kad jie vykdė veiklą samdydami prekybai asmenis, užsakydami jiems prekes, kurios buvo išparduodamos pagal samdomų asmenų verslo liudijimus ir pajamos pateikiamos G. B. ir A. L.. Išvadoje nurodoma, kad bendra pajamų suma minėtu laikotarpiu galėjo būti 4 446 448,00 Lt (1 287 780,35 Eur) (18 t., 168-169 b. l., 119 lentelė, 189 -190 b. l.). Ši suma suskaičiuota, įvertinus oficialios ir neoficialios apskaitos duomenis. Kolegijos nuomone, ši ekspertizės išvada yra teisinga, objektyvi, joje surinkti ir įvertinti duomenys atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl ja nesiremti nėra pagrindo.

100Kolegija atmeta apeliantų skundo argumentą, kad neva ekspertizės aktas yra grindžiamas prielaidomis apie tai, kad turgaus prekeiviai galimai vykdė neoficialią buhalterinę apskaitą sąsiuviniuose. Visi pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai nuosekliai patvirtino, jog visi turguose prekiavę, kaltinime nurodyti asmenys sąsiuviniuose fiksavo pirktą bei parduotą mėsos produkciją, nurodydami jos kiekį, pardavimo kainą, antkainį, ūkinės veiklos išlaidas, uždarbį. Be to, sąsiuviniuose užfiksuotų duomenų teisingumą iš dalies patvirtina tiekėjų pateikta informacija apie liudytojų vardu įsigytą produkciją. Šie duomenys patvirtina vieni kitus ir svarbias bylai aplinkybes, todėl jų atmesti nėra pagrindo.

101Kolegijos nuomone, pakeitus ūkinių santykių tarp nuteistųjų ir kaltinime nurodytų prekeivių teisinį vertinimą, t. y. laikant, kad tarp G. B., A. L. bei dvidešimt keturių turguose prekiavusių prekeivių buvo susiklostę ne faktiniai darbiniai santykiai, o didmeninės prekybos santykiai kaip tarp savarankiškų ūkio subjektų, nuteistųjų ūkinės veiklos rezultatas – jų bendrai gautos pajamos nesikeičia. Todėl kolegija daro išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. G. B. ir A. L. iš neteisinės ūkinės veiklos gavo 446 448,00 Lt (1 287 780,35 Eur) pajamų.

102Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog siekdami, kad veikla būtų vykdoma teisėtai, G. B. ir A. L. turėjo steigti juridinį asmenį, įvertinus galimų akcininkų skaičių, juridinio asmens atsakomybės formą, nuteistųjų vykdytos ūkinės veiklos pobūdį, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tinkamiausias steigtinas juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, kurio steigimą, registravimą, akcininkų ir bendrovės santykius reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Taigi atsižvelgiant į nuteistųjų vykdytos ūkinės veiklos pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji vykdė ūkinę veiklą kitokiu neteisėtu būdu, nes šiai veiklai vykdyti nebuvo įsteigtas ir įregistruotas juridinis asmuo ir tokia ūkinės veiklos (verslo) forma buvo nuslėpta nuo mokesčių administratorių.

103Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl G. B. ir A. L. kaltės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kolegijos nuomone, šiems asmenims suformuluotas kaltinimas yra keistinas, įvardijant kitą nuosprendžiu konstatuotų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Kolegijos nuomone, toks pakeitimas nuteistųjų teisinės padėties nesunkina, kadangi nenustatomos jokios naujos faktinės aplinkybės, nekeičiama nuteisųjų nusikalstamos veikos kvalifikacija.

104Kolegija atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, kad jų veiksmuose nėra būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio tiesioginės tyčios. Pažymėtina, kad patys nuteistieji, apeliaciniame skunde, teigdami, kad neatlygintinai rūpinosi kitų turgaus prekeivių prekybine veikla ir jiems padėjo, pripažino, jog jie tarpininkavo užsakant ir tiekiant jiems prekes. Protingumo ir ekonomiškumo aspektu įvertinus tai, kad minėtas tarpininkavimas truko dvejus metus, produkcija buvo užsakoma ir pristatoma dvidešimt keturiems prekeiviams įvairių miestų prekyvietėse, šiai veiklai organizuoti buvo įrengtas sandėlis, naudotos krovininės transporto priemonės, buvo nusistovėjusi tarpusavio kontrolės sistema, daroma išvada, kad G. B. ir A. L. veikla išėjo už neatlygintinos pagalbos ar nesavanaudiško rūpinimosi ribų, o nuteistieji tai suprato ir sąmoningai minėtą veiklą vykdė. Tai, kad G. B. ir A. L., turėdami verslo liudijimus mažmeninei prekybai galimai nesuvokė, jog vykdo verslo liudijime nenumatytą, t. y. neteisėtą veiklą (didmeninę prekybą), neatleidžia jų nuo atsakomybės.

105Kolegija taip pat atmeta nuteistųjų skundo argumentą apie tai, kad jų veiksmuose nepagrįstai buvo nustatytas požymis versliškumas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje neginčijamais faktais nustatyta, kad G. B. ir A. L. veikai buvo būdingas versliškumas.

106Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-240-696/2015).

107Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog G. B. ir A. L. neteisėtą didmeninę prekybą mėsos gaminiais vykdė pakankamai ilgą laiko tarpą: 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., produkcija buvo užsakoma ir pristatoma dvidešimt keturiems prekeiviams įvairių miestų prekyvietėse, šiai veiklai organizuoti buvo įrengtas sandėlis, naudotos krovininės transporto priemonės, buvo nusistovėjusi tarpusavio kontrolės sistema, daroma išvada, kad G. B. ir A. L. veikla turėjo versliškumo požymį.

108Be to, kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad apeliantams inkriminuota veika labiau atitinka administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 173 straipsnyje, o ne baudžiamąją, numatytą BK 202 straipsnyje, nes civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nuo civilinio ieškinio atsisakė, o jų padarytos nusikalstamos veikos rezultatas tėra tik 12 421,03 Eur (12 421,03 Eur / 37,66 Eur (1MGL) = 329,82 MGL), t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteistas civilinis ieškinys.

109Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (toliau - MGL) dydžio sumos.

110Iš šios normos dispozicijos matyti, kad atsakomybė numatyta vertinant ne teisės pažeidimu padarytos žalos dydį (anot apeliantų, nusikaltamos veikos rezultatą), o tokiu būdu gautas pajamas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog G. B. ir A. L. iš neteisėtos komercinės veiklos už parduotus mėsos gaminius gavo 4446448,00 Lt (1287780,35 Eur) pajamų, tai žymiai viršija 500 MGL dydžio sumą, taigi, adminsitracinė atsakomybė netaikytina.

111Kolegija atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, jog nuosprendis yra nesuprantamas, nes juo konstatavus, kad nuteistieji neteisėtu būdu, t. y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. Di-1889 redakcija) numatyta tvarka neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, vykdė ūkinę veiklą, nėra detalizuota, kokia ta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. Di-1889 redakcija) numatyta tvarka, lėmusi jų veiklos neteisėtumą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai aiškiai apibrėžė, kad nuteistųjų veiklos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jie vykdė ūkinę veiklą, įstatymo numatyta tvarka neįsteigę ir neįregistravę juridinio asmens. Įstatymas, numatantis juridinio asmens įsteigimo bei įregistravimo tvarką nuosprendyje buvo nurodytas - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (2003-12-11 įstatymo Nr. DĮ-1889 redakcija). Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju detalizuoti, kurios minėto įstatymo normos reglamentuoja juridinių asmenų steigimą ir registravimą, nuosprendyje netikslinga.

112Konstatavus, kad tarp nuteistųjų ir kitų prekeivių B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T. nebuvo darbinių santykių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas civilinis ieškinys atmetamas, kadangi žalą sudaro PSD ir socialinio draudimo įmokos, kurios susijusios su darbo santykiais.

113Nesant nustatytos žalos, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės, naikinant įpareigojimus per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą valstybei.

114Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

115pakeisti 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje suformuluotą kaltinimą ir išdėstyti jį taip:

116konstatuoti, kad G. B. ir A. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtu būdu, t.y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) numatyta tvarka neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuslepiant faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai ir stambiu mastu vertėsi komercine – didmenine mėsos gaminių prekybos veikla, o būtent šiai veiklai vykdyti savo gyvenamojoje vietoje, adresu ( - )įrengė neįregistruotą sandėlį, tiekdami užsakymus produkcijos tiekėjams ir gamintojams, tai yra UAB „D“, UAB „B“, UAB „D“, S. M. firmai „G“, UAB „D“, AB „V p“, UAB „A d“, UAB „Ž“, UAB „B“, UAB „M m“, UAB „A“, UAB „G“, UAB „D“, UAB „S“, UAB „S“, UAB „B“ bei iš minėtų įmonių įsigydami mėsos produktų realizavimui, perduodavo (tiekdavo) juos kitiems verslo liudijimų pagrindu dirbantiems prekeiviams B. A., V. B., J. D., L. G., J. J., K. J., M. K., A. K., I. K., I. K., R. K., D. K., V. K., R. L., L. M., D. M., S. M., A. M., E. N., A. N., E. P., I. P., A. Š., R. T., tokiu būdu G. B. kartu su A. L. neteisėtai vykdydama mėsos gaminių didmeninės prekybos veiklą, per tęstinį ir nepertraukiamą 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpį iš šios komercinės veiklos už parduotus mėsos gaminius gavo 4446448,00 Lt (1287780,35 Eur) pajamų.

117Be to, pakeisti 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį:

118G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams).

119A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams).

120Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

121Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0214, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos M. K., klastojimo ir panaudojimo bei dėl 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0243, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos A. Š., klastojimo ir panaudojimo bei dėl 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0261, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. L., klastojimo ir panaudojimo nutraukti, sėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

122G. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0258, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos J. J., klastojimo ir panaudojimo, dėl 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0242, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. T., klastojimo ir panaudojimo bei dėl 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.05-0264, sudarytos tarp pardavėjo UAB „M m“, atstovaujamos komercijos direktorės S. U., ir pirkėjos R. K., klastojimo ir panaudojimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

123Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR... 3. G. B. pripažinti kalta pagal BK 202 straipsnio1 dalį ir skirti jai laisvės... 4. A. L. pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės... 5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą... 6. Procesą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. G. B. ir A. L. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki... 9. Be to, G. B. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai... 10. – 2009-03-16, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mėsos... 11. – 2009-06-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama... 12. – 2009-06-10, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama... 13. – 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama... 14. – 2009-08-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama... 15. – 2009-08-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama... 16. Apeliaciniu skundu nuteistieji prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016m.... 17. Apeliantai pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 18. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje esantys duomenys, tame tarpe ir... 19. Apeliaciniame skunde pažymima tai, kad vienas iš BK 202 straipsnio 1 dalies... 20. Be to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai... 21. Apeliantai pažymi, kad, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios... 22. Remiantis tais pačiais argumentais, apeliantai teigia, kad vykdydami veiklą... 23. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys ir į nuteistiesiems suformuluotą... 24. Be to, skunde pažymima, jog teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą G. B.... 25. Esant aptartoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis turėtų būti... 26. Teisiamajame posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašo apeliacinį skundą... 27. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.... 28. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo... 30. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai... 31. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje... 32. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl esminio proceso teisės... 33. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą,... 34. Taigi, remiantis išdėstytu, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos... 35. BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu... 36. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau... 37. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti... 38. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti... 39. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog G. B.... 40. Kolegijos nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų,... 41. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas,... 42. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 43. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pirkimo-pardavimo... 44. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, kolegija daro išvadą, kad... 45. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21... 46. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad tarp minėtoje produkcijos... 47. Analogiška išvada daroma ir dėl 2009-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties... 48. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-21... 49. Įvertinus byloje surinktus duomenis dėl 2009-08-29 pirkimo-pardavimo... 50. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. nuosekliai ir kategoriškai neigė... 51. 2009-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 05-0264 skilties „PIRKĖJAS:“... 52. Taigi, kaip matyti, byloje surinkti duomenys minėtos sutarties pasirašymo... 53. Vertinant byloje surinktus duomenis dėl sutarčių tarp pardavėjo UAB „M... 54. Nors G. B. savo kaltę dėl minėtų sutarčių klastojimo kategoriškai... 55. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-11-23 specialisto... 56. Apklausus liudytoja pirmosios instancijos teisme M. K. paaiškino, kad G. B. ir... 57. Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, jog Sutarties su UAB „M m“... 58. Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamuosius ji pažįsta kaip... 59. Taigi, iš liudytojų parodymų matyti, kad joms, kaip sutarčių šalims,... 60. Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. B.... 61. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.... 62. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 63. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 64. Nors nuteistieji apeliaciniame skunde teigia, kad jie kaltinime nurodytu... 65. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji 2008-01-01 - 2009-11-04... 66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose verslo liudijimuose pažymėta, jog... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktą... 68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 69. Nors nuteistieji G. B. ir A. L. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu... 70. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas išsamus... 71. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 72. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga, nes... 73. Pirmiausia pažymėtina, kad visi kaltinime nurodyti prekeiviai, kurie prekiavo... 74. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Joniškio skyrius... 75. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Šiaulių skyrius... 76. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Kelmės skyrius... 77. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Radviliškio skyrius... 78. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos Mažeikių skyrius... 79. Minėti asmenys ne tik įsigijo verslo liudijimus, bet ir įstatymo nustatyta... 80. Iš pateiktų metinių pajamų deklaracijų, matyti I. K., R. L., R. T., A. N.,... 81. Iš gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos... 82. Minėtų asmenų ūkinė veikla buvo ištirta ir įvertinta Lietuvos teismo... 83. Taigi, objektyvus faktas, kad kaltinime nurodyti prekeiviai B. A., V. B., J.... 84. Vertinant minėtų prekeivių veiklos pobūdį pažymėtina, kad, vadovaujantis... 85. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie faktinių... 86. Tai, kad prekeivės telefonu kreipdavosi į nuteistuosius ar jų vardu į kitus... 87. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytos prekeivės savarankiškai... 88. Tai, kad nuteistųjų ir prekeivių tarpusavio ūkinė veikla buvo fiksuojama... 89. Taigi, įvertinus faktą, jog visos kaltinime nurodytos prekeivės dirbo verslo... 90. Šią išvadą kolegija daro, remiantis byloje surinkta medžiaga. Kaip... 91. Kolegija iš dalies atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą apie tai,... 92. Tai, kad nuteistieji užsiėmė didmenine prekyba patvirtina ir kiti byloje... 93. Iš 2009 m. lapkričio 4 d. vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 94. Iš 2009 m. lapkričio 4 d. automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. ( -... 95. Iš suvestinės informacijos, gautos iš tiekėjų ir gamintojų, matyti, kad... 96. Šie byloje esantys įrodymai, o būtent 2009-11-04 kratos protokolas (1 t.,... 97. Be to, kratų, atliktų pas liudytojus R. T. (1 t., 10,121-102 b. l.), E. P. (1... 98. Taigi, įvertinus minėtą bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad yra... 99. Vertinant nuteistųjų vykdytos neteisėtos ūkinės veiklos mastą, kolegija... 100. Kolegija atmeta apeliantų skundo argumentą, kad neva ekspertizės aktas yra... 101. Kolegijos nuomone, pakeitus ūkinių santykių tarp nuteistųjų ir kaltinime... 102. Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai,... 103. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl G. B. ir A. L.... 104. Kolegija atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, kad jų veiksmuose... 105. Kolegija taip pat atmeta nuteistųjų skundo argumentą apie tai, kad jų... 106. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 107. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog G. B. ir A. L. neteisėtą... 108. Be to, kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad apeliantams... 109. Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine,... 110. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad atsakomybė numatyta vertinant ne... 111. Kolegija atmeta nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, jog nuosprendis yra... 112. Konstatavus, kad tarp nuteistųjų ir kitų prekeivių B. A., V. B., J. D., L.... 113. Nesant nustatytos žalos, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės,... 114. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos... 115. pakeisti 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje... 116. konstatuoti, kad G. B. ir A. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m.... 117. Be to, pakeisti 2016 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo... 118. G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir... 119. A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir... 120. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą... 121. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1... 122. G. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300... 123. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....