Byla e2-318-330/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymas panaikinti baudą uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto byloje Nr. B2-43-343/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymas panaikinti baudą uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto byloje Nr. B2-43-343/2015.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4BUAB „RITA“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „RITA“ veiklos pabaigos. Prašyme administratorius nurodė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą pateiksiąs iki teismo posėdžio pradžios. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. gruodžio 23 d.

5Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatuota, kad administratorius iki teismo posėdžio nepateikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o tokius administratoriaus veiksmus teismas laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir paskyrė jam 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą.

6Bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Administratorius nurodė prašyme dėl įmonės veiklos pabaigos informavęs teismą, kad dėl bylos užbaigimo operatyvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, aplinkos apsaugos departamento pažymą pateiks iki teismo posėdžio. Paaiškino dar 2014 m. gruodžio 11 d. išsiuntęs prašymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Departamento pažyma pašte buvo priimta 2014 m. gruodžio 22 d. ir iki paskirto teismo posėdžio būtų pasiekusi administratorių. Tačiau dėl didelio AB „Lietuvos paštas“ darbo krūvio pašto korespondencija administratorių pasiekė tik 2015 m. sausio 5 d. Taigi pažyma laiku nebuvo pateikta teismui dėl nuo bankroto administratoriaus nepriklausančių priežasčių.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi administratoriaus prašymą panaikinti paskirtą baudą atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia paskirtos baudos pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 4 d. bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti likvidavimo akto ir balanso projektams, administratorius buvo įpareigotas, paskirsčius pinigines lėšas, patikslinti balansą ir likvidavimo aktą, o įvykdžius šiuos reikalavimus – pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Teismo vertinimu, administratorius, siekdamas proceso operatyvumo, jo ekonomiškumo ir koncentracijos, turėjo tą pačią dieną išsiųsti prašymą dėl pažymos gavimo. Be to, administratorius turėjo įvertinti ir pašto darbo ypatumus tiek dėl euro įvedimo, tiek dėl šventinio laikotarpio. Be to, administratorius, žinodamas, kad neįvykdė savo paties įsipareigojimo, teismo apie tai neinformavo. Teismo vertinimu, administratorius galėjo pats nuvykti ir pasiimti pažymą, o ne prašyti jos siuntimo paštu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bauda paskirta įvertinus faktines aplinkybes ir gerą administratoriaus finansinę padėtį.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Pareiškėjas BUAB „RITA“ bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti paskirtą baudą. Teismui priėmus nutartį pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – sumažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui skirtą baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog administratorius neturėjo jokio suinteresuotumo vilkinti bylą. Siekis vilkinti įmonės išregistravimą negali būti laikomas logišku. Priešingai, administratorius buvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu, kadangi baigtos administravimo procedūros turi reikšmės tolimesnei administratoriaus veiklai – bankroto bylos iškėlimo metu elektroninė bankroto administratorių atrankos programa parenka mažiausią krūvį turintį kandidatą.

132. Pirmosios instancijos teismas nevertino administratoriaus dalykinių savybių. Administratorius niekada nėra baustas tokios rūšies baudomis.

143. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl įmonės pabaigos paskyrė nagrinėti aštuntą dieną nuo prašymo gavimo. Kauno apygardos teismo praktika patvirtina, kad tokie prašymai paprastai skiriami nagrinėti po keturiolikos dienų. Todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad jo prašymas bus nagrinėjamas praėjus tokiam trumpam terminui.

154. Teismas nenurodė, kokią įtaką proceso dalyvių teisėms turėjo bylos nagrinėjimo atidėjimas, kokių nuostolių jie patyrė. Teismas nevertino atidėto teismo posėdžio svarbos, jog jame turėjo būti sprendžiamas formalaus pobūdžio klausimas.

165. Teismo išvada, esą administratorius galėjo pažymą atsiimti asmeniškai, nepagrįsta. Pagal vidines administratoriaus veiklos taisykles visos užklausos vykdomos tik paštu. Teismas nevertino aplinkybės, kad įgaliota institucija atsakymą į administratoriaus prašymą išsiuntė tik 2014 m. gruodžio 22 d.

176. Pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta bauda yra nemotyvuotai didelė, paskirta neatsižvelgiant į bylos nagrinėjimo atidėjimo pasekmes, neįvertinus aplinkybės, jog administratorius už panašius pažeidimus anksčiau nėra baustas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „RITA“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „RITA“ veiklos pabaigos. Kartu su prašymu administratorius pateikė bendrovės likvidavimo aktą, balansą bei kreditorių susirinkimo protokolą. Prašyme administratorius nurodė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą pateiksiąs iki teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. gruodžio 23 d. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo posėdžio dieną bankroto administratorius prašyme nurodyto įsipareigojimo neįvykdė – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos iki teismo posėdžio nepateikė. Dėl šios priežasties teismo administratoriaus prašymo nagrinėjimas teismo posėdyje buvo atidėtas, o administratoriaus elgesys (dėl nepateiktos pažymos) teismo kvalifikuotas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir jam paskirta 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bauda.

21Tiek pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria paskirta bauda, tiek 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti baudą, turinys patvirtina, kad bauda buvo paskirta bendrovės bankroto administratoriui, o jos paskyrimo teisinis pagrindas – CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, bankroto administratoriui, pateikusiam prašymą priimti sprendimą dėl jo administruojamos įmonės veiklos pabaigos, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą to prašymo išnagrinėjimą bei išsprendimą. Faktinis baudos paskyrimo pagrindas – administratoriaus prašyme nurodyto įsipareigojimo pateikti teismui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą neįvykdymas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įsipareigojimų nevykdymas, atsižvelgiant į administratoriaus, kaip teisinių santykių subjekto, ypatumus, jam keliamus reikalavimus, lėmė būtinybę atidėti bylos nagrinėjimą, todėl ir užsitęsė BUAB „RITA“ bankroto bylos procesas.

22CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kaip matyti tiek iš atskirojo skundo turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo atmesto prašymo panaikinti baudą, apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Visgi atskirajame skunde apeliantas išdėstė ir alternatyvų prašymą – sumažinti paskirtą baudą, jei būtų atmestas prašymas ją panaikinti.

23Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių.

24CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

25Apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo akcentuotuose bankroto administratoriaus veiksmuose, jo elgesyje neįžvelgia nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo posėdis neįvyko dėl administratoriaus kaltės, kadangi būtent jis buvo atsakingas už savalaikį pareiškimo dėl įmonės pabaigos priedo pateikimą. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, administratoriaus veiksmų šiame procese seką, apeliacinis teismas nemato prielaidų konstatuoti sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išsprendimą, veikiau – nepakankamai atidų elgesį arba nevisiškai pamatuotą lūkestį dėl greitos bylos baigties. Tiek nuoseklūs administratoriaus paaiškinimai, tiek bylos duomenys, patvirtinantys, jog po kreditorių susirinkimo administratorius į teismą su prašymu pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusia kreipėsi neuždelsdamas, pateikė jo žinioje buvusius spręstinam klausimui būtinus duomenis, pateikęs teismui minėtą prašymą, nedelsiant kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą prašydamas išduoti teisminiam nagrinėjimui būtiną pažymą, įtikina dėl administratoriaus veiksmų teisėtumo ir jo lūkesčių pagrįstumo. Ta aplinkybė, jog administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos dar neturėdamas visų būtinų duomenų (prašymo priedų), žadėdamas juos pateikti teismo posėdyje, ir tuo pačiu metu kreipdamasis dėl tų duomenų gavimo, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, veikiau priešingai – patvirtina administratoriaus siekį BUAB „RITA“ bankroto procedūras užbaigti kaip įmanoma greičiau ir operatyviau. Apeliacinis teismas priima apelianto paaiškinimus, jog nesavalaikį (užsitęsusį) pažymos gavimą sąlygojo objektyvūs veiksniai – pašto siuntų pristatymo veiklą šventiniu laikotarpiu apsunkinę ar net sutrikdę paruošiamieji nacionalinės valiutos keitimo darbai (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo išsakytos prielaidos, jog administratoriui derėjo tiek užklausos aplinkos apsaugos institucijai pateikimu, tiek pažymos atsiėmimu pasirūpinti asmeniškai (o ne siunčiant korespondenciją paštu), neturi įtakos vertinant administratoriaus elgesį pagal sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą kriterijų. Pritartina atskirojo skundo argumentui, jog teismo posėdyje turėjo būti sprendžiamas labiau formalaus pobūdžio klausimas – įmonės veiklos pripažinimas pasibaigusia. Šis procesinis veiksmas ir sprendimas priskirtinas baigiamajai bankroto proceso stadijai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnis). Tokio pobūdžio klausimo svarstymo atidėjimas neturėjo neigiamos įtakos kitų bankroto proceso dalyvių interesams. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje atskirojo skundo medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių kituose šio bankroto proceso etapuose, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą ar pagrįstą prielaidą, jog administratorius nėra suinteresuotas šio proceso operatyvumu ar tinkamu bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesų užtikrinimu. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo įvardinti bankroto administratoriaus veiksmai (elgesys) negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis ir jo paaiškinimus dėl savo įsipareigojimo nesavalaikio įvykdymo aplinkybių, turėjo panaikinti paskirtą baudą. Konstatavus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą fakto nebuvimą, kiti atskirojo skundo argumentai (pvz., dėl teismo veiksmų skiriant teismo posėdį, trečiųjų asmenų veiksmų ar alternatyvaus prašymo sumažinti baudą) netenka teisinės reikšmės, todėl nevertintini.

26Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas – bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, iki paskirto teismo posėdžio nepateikęs Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos, reikalingos sprendžiant klausimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, piktnaudžiavo proceso teisėmis ir sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl teismas be pagrindo netenkino prašymo panaikinti paskirtą baudą. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – tenkinant pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymą panaikinti teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi jam paskirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirtą 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą.

29Išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITA“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui paskirtą 5 000 Lt (1 448,10 Eur) baudą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. BUAB „RITA“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 10 d. pirmosios... 5. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatuota, kad... 6. Bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi administratoriaus... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Pareiškėjas BUAB „RITA“ bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog administratorius... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino administratoriaus dalykinių... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl įmonės pabaigos paskyrė... 15. 4. Teismas nenurodė, kokią įtaką proceso dalyvių teisėms turėjo bylos... 16. 5. Teismo išvada, esą administratorius galėjo pažymą atsiimti asmeniškai,... 17. 6. Pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta bauda yra nemotyvuotai... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „RITA“ bankroto administratorius 2014... 21. Tiek pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria... 22. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per... 23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės... 24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 25. Apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo akcentuotuose bankroto... 26. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu sprendžiama, kad pirmosios... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, kuria atmestas... 29. Išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo bankrutavusios...