Byla 1A-13-557/2019
Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės A. P. atstovo advokato Mariaus Navicko ir civilinio atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018-09-28 sprendimo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Bylos esmė

51.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (dėl A. M. (P.) didelės vertės turto įgijimo apgaule), BK 300 straipsnio 3 dalyje (už įgaliojimo suklastojimą) bei 300 straipsnio 3 dalyje (už preliminarios išvados dėl turto vertės suklastojimą).

71.1.

8Šiuo nuosprendžiu civilinis procesas dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio 2 027,34 Eur turtinei žalai atlyginti nutrauktas, kitoje civilinio ieškinio dalyje dėl 183 996 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

92.

10Ieškovės A. P. atstovas advokatas Marius Navickas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 215 496,01 Eur turtinės žalos atlyginimui ieškovei A. P. bei priteisti iš atsakovo V. P. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu (kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-15 nutartimi paliktas nepakeistas) V. P. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t. y. šiuo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad atsakovas V. P. neteisėtais veiksmais pasisavino ieškovės A. P. didelės 800 000 litų (231 696,01 Eur) vertės turtą, tokiu būdu padarydamas ieškovei didelę 800 000 litų (231 696,01 Eur) turtinę žalą. Turtinės žalos dydis buvo nustatytas remiantis 2007-09-18 preliminaria išvada dėl turto vertės Nr. VP1KL/2007/09/18-26. Taigi šių faktų įrodinėti nebereikia, kadangi jie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

113.

12Atsakovas V. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo metu žalos dydis buvo apskaičiuotas A. P. sklypą įvertinus, atsižvelgiant į jo maksimaliai geriausią panaudojimą, bendruoju planu pakeitus sklypo tikslinę paskirtį į gyvenamą statybą. V. P. neneigia nusikaltęs, prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau negali sutikti, kad privalo ieškovei sumokėti 215 496 Eur nuostolių. Tokios sumos reikalavimas, A. P. žinant, jog jis iš J. M. negavo 320 000 litų grynų pinigų sumos, kad nuo 2006 m. rūpinosi detaliojo plano pakeitimo, kitais žemės paskirties organizaciniais klausimais, kad į šią veiklą įdėjo ir daug savų lėšų, darbo bei asmeninio laiko, V. P. nuomone, yra visiškai neteisėtas. Po to, kai išaiškėjo V. P. neteisėti veiksmai bei A. P. pareikalavo pateikti konkrečius duomenis apie žemės pirkimo–pardavimo dokumentus, perkančius asmenis, jis iš J. M. kredito likusios sumos, kitų savo gautų įplaukų 2008-07-25 į A. P. sąskaitą pervedė 172 640 litų. Šios sumos A. P. nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertina kaip už žemę gautos pinigų sumos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl V. P. veiksmų ji patyrė 215 496,01 Eur nuostolių. Ieškovei turtas yra grąžintas, turėtos išlaidos atlygintos.

134.

14Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimu ieškovės A. P. ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo V. P. priteista 45 000 Eur turtinės žalos atlyginimui ieškovei A. P..

15II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

165.

17Apeliaciniu skundu V. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimą dėl 45 000 Eur priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. M. (P.) ieškinį atmesti.

185.1.

19Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pažeidė materialinės teisės normas, nes nusikalstamos sudėties požymių visuma negali būti sutapatinama su nuostolių atsiradimu, negautomis pajamomis tuo atveju, kai nusikalstamos veikos objektas yra grąžintas nukentėjusiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis). Teismas pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių reikalavimus ir neteisingai vertino įrodymus, o kai kurių įrodymų iš viso neanalizavo, todėl priimdamas sprendimą priteisti ieškovei 45 000 Eur negautų pajamų, pažeidė V. P. teises bei teisėtus interesus, o ieškovei suteikė teisę nepagrįstai praturtėti.

205.2.

21Ieškovės atstovas pasirinko poziciją, kad jam visiškai nesvarbu, kas vyko ir vyksta su ieškovės žeme po to, kai šis žemės sklypas jai buvo realiai grąžintas ir ji šį sklypą laisvai eksploatavo, užbaigė V. P. pradėtas paskirties pakeitimo procedūras, išdalijo ir realius sklypus namų statybai ar kitai komercinei paskirčiai ir galbūt jau šiuos sklypus realizavo, gavo pajamas, galbūt žymiai didesnes nei šis žemės sklypas faktiškai kainavo 2007–2008 m., 2013 m., galbūt ir 2018 m. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nesiaiškino, ekspertui klausimų apie 2018 m. realias, realizacines kainas nepateikė, atsisakė aiškintis kiek ir kada sklypų ieškovė realizavo, kiek tų sklypų buvo padalyta, kiek už juos galbūt gauta pajamų, kokia buvo šių sklypų vertė, išdalijus juos į atskiras dalis. Teismui buvo pateikta pakankama informacija apie retrospektyvines kainas 2007–2008 m. ir 2013 m., o ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ar ieškinio nagrinėjimo CPK tvarka metu.

225.3.

23Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo pripažinta ieškovei teisė į civilinį ieškinį, tačiau šis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes ieškovė ir jos atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek ir kokiu pagrindu ieškinyje baudžiamojoje byloje ieškovė reikalauja priteisti 183 996 Eur negautą pajamų, nes ieškovė nepateikė ir sklypo rinkos vertės įrodymų (t. y. kiek tas sklypas vertas rinkoje šiuo metu). Kadangi ieškovė baudžiamojoje byloje nepateikė įrodymų apie sklypo vertę, teismas nurodė, kad negali apskaičiuoti ir galbūt ieškovei padarytos turtinės žalos. Nors teismas baudžiamojoje byloje išaiškino, kad ieškovė turi teisę reikšti 183 966 Eur sumos ieškinį, tačiau ieškovė BPK nustatyta tvarka neįrodė jai padarytos žalos dydžio, ir šiuos klausimus teismas perdavė spręsti CPK nustatyta tvarka.

245.4.

25Ieškovė pateikė 2013 m. žemės sklypo retrospektyvinės vertės specialisto išvadą, tačiau, V. P. nuomone, sąmoningai neanalizavo ir nepaaiškino teismui, kad žemės sklypas 2018 m. galbūt jau faktiškai išdalytas į daugelį sklypų ir realizuotas. Tokie faktai iš dalies pasitvirtino, kai prieštaraujant ieškovei ir jos atstovui, teismas paskyrė žemės sklypo retrospektyvinę vertės nustatymo ekspertizę, kurioje išaiškėjo šie faktai: 1) žemės sklypas po to, kai teismas jį realiai sugrąžino ieškovei, buvo išdalytas atskirais komerciniais sklypais ir tokio sklypo, apie kokį ieškovė pateikė specialisto išvadą, jau nebėra; 2) nustatyta, kad yra jau sklypai kiti, t. y. išdalyti ir galbūt realizuoti kaip komercinės paskirties; 3) ekspertizės duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo išdalytas panašiu būdu ir principais, kokiu V. P. buvo paruošęs detaliojo plano sprendiniais 2007 m.

265.5.

27Taigi teismas, nagrinėdamas ieškinį civilinio proceso tvarka, nepagrįstai nesiaiškino žemės sklypo vertės šiai dienai. Tačiau, jeigu tokio sklypo šiuo metu nebėra, tai teismas privalėjo aiškintis, kokios vertės yra atskiri komercinės paskirties sklypai šioje žemėje, kokie papildomi darbai ir už kiek buvo padaryti, pakeičiant žemės paskirtį, atidalijant į atskirus sklypus, kiek tų sklypų, kokia tų sklypų reali rinkos vertė, nepaisant, už kiek rodoma pirkimo–pardavimo sutartyse su šių sklypų pirkėjais.

285.6.

29Teismas teisingai vadovavosi ekspertizės išvada, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovės atstovo nuolat manipuliuojamos pozicijos, kad sklypas buvo nusikalstamai parduotas už 800 000 litų, kai tuo tarpu tai yra nusikalstamos veikos kvalifikacijos požymis ir nusikalstamai sudarytoje sutartyje nurodyta žemės kaina, pagal kurią buvo sudaryta sutartis su J. M.. Realiai buvo gauti tik pinigai iš banko paskolos, o J. M. 320 000 litų grynųjų pinigų nemokėjo. Tačiau iš baudžiamosios bylos neginčijamai nustatyta, kad tai buvo perspektyvinė, o ne reali žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė. Tai matyti ne tik ekspertizės išvados išaiškinimuose, bet ir Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje, į kurią nuolat nurodo ieškovės atstovas, nors turėtų suprasti, kad 1,5699 ha ariamos žemės sklypas net ir 2007 m. negalėjo būti įkainuotas 800 000 litų. Minėtoje Ataskaitoje Nr. VAKL/2007/10/16-18 (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 40–50) aiškiai ir suprantamai parašyti tokie faktai: 1) šis vertinimas atliktas, įkeičiant turtą, tačiau šio sklypo maksimalus ir geriausias panaudojimas, ateityje pakeitus paskirtį – namų statybai; 2) tokio sandorio vertei nustatyti turėjo įtakos informaciniai šaltiniai, iš jų tai, kad 2007-06-01 sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, be to, vertinimo kriterijus ir tai, kad sklypas patenka į Klaipėdos rajono bendrąjį planą, į teritoriją, kurioje žemės ūkio paskirties žemę gali keisti į žemės ūkio paskirties žemę, o šiame sklype jau buvo rengiamas detalusis planas. Ieškovė ir jos atstovas į šiuos faktus neatsižvelgia, o civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka tikslina ir ieškinio reikalavimus nepagrįstai dar padidina ir jau prašo priteisti 215 496,01 Eur.

305.7.

31Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovei už parduotą žemės sklypą 2008-07-25 V. P. pervedė 172 640 litų. Tai reiškia, kad ji gavo vadinamą „avansą“ – 50 000 Eur.

325.8.

33Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei eksperto nustatytos žemės vertės 2007 m. ir 2013 m. specialisto ataskaitoje nurodytos vertės skirtumo, nes ieškovė neįrodė, kad ji patyrė žalą ar nuostolius ne tik 215 496 Eur, bet ir 45 000 Eur. Ieškovė privalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau byloje esantys įrodymai ir ekspertizės duomenys paneigė ieškovės neteisingus reikalavimus. Ieškovei nepagrįstai priteisti 45 000 Eur, nes jai buvo į sąskaitą pervesta už žemę 50 000 Eur. Ieškovei buvo sugrąžinta žemė, kurios detaliojo plano sprendinius įgyvendindama – šią žemę išdalijo į komercinės paskirties sklypus - ji gavo arba gaus pajamas ne tik tas, kurias tikėjosi, bet galbūt ir žymiai daugiau.

345.9.

35V. P. pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, už tai yra nuteistas ir atlieka bausmę, per savo tėvus ir artimuosius stengėsi atlyginti ieškovei žalą ir suprasti jos pretenzijas baudžiamojoje byloje. Tačiau jis negali sutikti su ieškovės ir jos atstovo veiksmais, siekiant nesąžiningais reikalavimais gauti neteisėtų pajamų. Tai neteisinga ir nepagrįsta. Tokiu atveju ieškovė turėtų jam grąžinti gautą avansą. Šiuo atveju net ir atlikus teisme turto vertės retrospektyvinę ekspertizę ir aiškiai suformavus poziciją dėl žemės ūkio paskirties sklypo vertės 2007 m., ieškovė ir jos atstovas elgiasi taip, kad lyg tokia ekspertizė byloje nebūtų atlikta, kad lyg ir žemė nebūtų sugrąžinta, ši žemė nebūtų išdalyta į komercinius sklypus ir galbūt nebūtų parduota. Pažymėtina, kad ieškinio neteisingumas matosi realiai iš tokio pavyzdžio: jei ieškovei būtų priteisiama 215 496 Eur, ji šį sklypą išdalijusi į daugelį atskirų komercinės paskirties sklypų už tokią pat sumą, realizuodama gauna dar kartą šią pinigų sumą, o gal ir didesnę. Tai reiškia, jog ieškinį šiandien galima vertinti vienu aspektu – kaip siekį nepagrįstai praturtėti. Jeigu sutikti ir su skundžiamu teismo sprendimu, tai nenustačius realios išdalytų sklypų vertės, neįskaičius V. P. sumokėtų 50 000 Eur, ieškovei yra nepagrįstai priteisti 45 000 Eur. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus ir ieškovės ir jos atstovo teiginius, pateiktus duomenis, įrodymus, pažeidė procesinius reikalavimus ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovė privalėjo savo teiginius įrodyti, tačiau šių procesinių pareigų nevykdė, neatsižvelgė į nustatytus faktus (pvz., 50 000 Eur sumos gavimą), neteikė duomenų apie dabartinę sklypų vertę ar parduotų sklypų vertę, galbūt gautas lėšas (jei taip buvo įvykę) (CPK 12, 178 straipsniai).

365.10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (kasacinė 2015-11-20 nutartis Nr. 3K-3-608-701/2015). V. P. nuomone, teismas privalėjo vadovautis ir teisingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgti į tai, kad jis sutiko atlyginti žalą, jeigu tokia buvo realiai padaryta. Jis atlygino ieškovės patirtą žalą nagrinėjant civilinę bylą dėl restitucijos. Jam nebuvo reiškiamas ieškinys dėl neturtinės žalos. Jis atsisakė bet kokių išlaidų priteisimo, patirtų šiame civiliniame procese (pavyzdžiui – išlaidos ekspertizei). Tačiau į tokius faktus ieškovė neatsižvelgia ir baudžiamojoje byloje pateikė ieškinį, nepagrįstą įrodymais apie jai padarytą žalą, nuostolius (negautas pajamas). Dėl įrodymų nepateikimo teismo šis ieškinys perduotas nagrinėti CPK tvarka, tačiau ir civiliniame procese ieškinį grindžiančių įrodymų nebuvo pateikta. Todėl, V. P. įsitikinimu, skundžiamas teismo sprendimas dėl 45 000 Eur priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, priimant sprendimą ieškinį atmesti.

376.

38Apeliaciniu skundu A. P. atstovas advokatas M. Navickas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo V. P. 215 496,01 Eur turtinės žalos atlyginimui ieškovei A. P. bei priteisti iš atsakovo V. P. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei (nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui bus pateikti iki civilinės išnagrinėjimo iš esmės pabaigos).

396.1.

40Nurodo, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala laikytina prejudiciniu faktu ir neturi bei negali būti kvestionuojama bylą nagrinėjant civiline tvarka. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir jame nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų (nagrinėjamu atveju – nukentėjusiajai padaryta 800 000 litų turtinė žala) yra privaloma ir vėliau civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Konstatavus, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padaryta 800 000 litų turtinė žala yra prejudicinis faktas, šis klausimas neturėtų būti keliamas ir iš naujo įrodinėjamas bylą nagrinėjant civiline tvarka.

416.2.

42Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-28 sprendimu ieškovės A. P. patikslintą 215 496,01 Eur sumos ieškinį tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo V. P. ieškovei priteisė 45 000 Eur turtinės žalos atlyginimui. Teismas, beveik penkis kartus sumažindamas prašomą priteisti pinigų sumą, šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad apkaltinamajame nuosprendyje minimos žemės sklypo 800 000 litų (231 696,01 Eur) vertės negalima laikyti prejudiciniu faktu, kadangi būtent dėl to, t. y. dėl įrodymų trūkumo civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime revizuodamas nukentėjusiosios dėl V. P. padaryto nusikaltimo patirtą žalą, t. y. iš naujo nustatinėdamas dėl nusikalstamos veikos prarasto turto vertę, konstatavo, kad nusikaltimo padarymo metu turto vertė buvo 89 000 Eur. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad vadovaujantis turto vertinimo ataskaitoje nurodytais kriterijais ir principais vertinimo dieną, t. y. kai po Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimo žemė buvo grąžinta A. P. (2013-07-15), žemės vertė buvo 44 000 Eur. Vadovaudamasis tokiais argumentais teismas konstatavo, kad A. P. buvo apribota galimybė disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, turtas nuvertėjo nuo 89 000 Eur iki 44 000 Eur, todėl šių sumų skirtumas laikytinas nukentėjusios A. P. patirtais faktiniais nuostoliais. Tokiais argumentais ir motyvais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas aukštesniosios instancijos teismo turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas visiškai.

436.3.

44Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuoja vieną pamatinių baudžiamojo proceso įstatymo normų, t. y. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bei jame konstatuotų aplinkybių privalomumą, taip pat toks sprendimas prieštarauja gausiai tokio pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai.

456.4.

46Šioje byloje esminis klausimas yra tas, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta atsakovo apgaulės būdu pasisavinto turto vertė ir šiame nuosprendyje konstatuota nukentėjusiajai padaryta žala yra prejudicinis faktas. Taip pat svarbus klausimas yra tas, ar nagrinėjant bylą civiline tvarka ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu esant nustatytai pasisavinto turto vertei, o kartu ir nukentėjusiajai padarytai žalai, gali būti iš naujo peržiūrima vertė, ar juo labiau, ji mažinama. Būtent taip ir pasielgė teismas nagrinėjamoje byloje.

476.5.

48Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad: „Apkaltinamajame nuosprendyje minimos žemės sklypo 800000 Lt (231696,01) Eur vertės negalima laikyti prejudiciniu faktu <...>“. Pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu pasisakydamas dėl sklypo vertės, sąmoningai sumenkina šios aplinkybės teisinę reikšmę. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje žemės sklypo vertė ne „minima“, o konstatuota kaip atsakovo V. P. nusikalstamų veiksmų rezultatas bei nukentėjusios dėl šių nusikalstamų veiksmų patirta turtinė žala. Tai yra įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas V. P., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, apgaule parduodamas J. M. svetimą A. M. turtą – didelės 800 000 litų vertės žemės sklypą, tuo padarė nukentėjusiajai A. M. 231 696,01 eurų (800 000 litų) turtinę žalą. Taigi turtinės žalos nukentėjusiajai padarymo faktas ir jos dydis nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, šių aplinkybių bylą nagrinėjant civiline tvarka iš naujo nustatinėti nebereikia ir teismas tokių įgalinimų (peržiūrėti nukentėjusiajai padarytos žalos dydį) šioje civilinėje byloje nebeturi.

496.6.

50Kasacinis teismas 2015-05-26 priimtoje nutartyje (byla Nr. 2K-317-697-2015) yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

516.7.

52Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-20 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-985-382-2018 taip pat pabrėžė apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių svarbą, be kita ko, nurodydamas, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte, nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir šią bylą civiline tvarka nagrinėjančiam teismui.

536.8.

54Pacituota teismų praktika akivaizdžiai paneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad apkaltinamajame nuosprendyje nustatyti nusikalstamos veikos padariniai ir nukentėjusiajai A. P. padarytas turtinės žalos dydis (kaip konstatuota nuosprendyje – padarytos nukentėjusiajai 231 696,01 Eur turtinės žalos dydis) turi būti pagrįstas ir įrodytas civilinėje byloje. Nustatyta nukentėjusiajai padaryta turtinė žala laikytina prejudiciniu faktu ir neturi bei negali būti kvestionuojama bylą nagrinėjant civiline tvarka. Šis įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir jame nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų (nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padaryta 800 000 Lt padaryta turtinė žala) yra privalomas ir vėliau civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Konstatavus, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padaryta 800 000 Lt turtinė žala yra prejudicinis faktas, šis klausimas neturėtų būti keliamas ar, juo labiau, iš naujo įrodinėjamas bylą nagrinėjant civiline tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu išsakyti argumentai bei samprotavimai apie tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl atsakovei priklausančio sklypo rinkos vertės, kad apkaltinamajame nuosprendyje minimos 800 000 Lt vertės negalima laikyti prejudiciniu faktu, pasisakant dėl sklypo vertės išsakyta pozicija, kad „byloje turi būti objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą“, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.

556.9.

56Pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio ieškovės atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad iš tiesų vienintelis klausimas, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti civiline tvarka, buvo tai, kokia šio nekilnojamojo turto vertė buvo 2013-07-15, t. y. tuo metu, kai po nusikalstamų atsakovo V. P. veiksmų nukentėjusioji atgavo nuosavybės teises į šį turtą.

576.10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Vadovaujantis aptartais imperatyviais įstatymo reikalavimais, akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovei turi būti visiškai atlyginta atsakovo padaryta žala (CPK 178, 185, CK 6.251 straipsniai).

586.11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2017-12-14 nuosprendyje (17 lapas) pasisakydamas dėl ieškovei A. P. priklausančio žemės sklypo nuvertėjimo nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kokia yra jai priklausančio sklypo rinkos vertė (tokie duomenys būtų atitinkamos turto vertinimo išvados ir pan.). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-15 nutartyje (14 lapas) nurodyta, kad „Nukentėjusioji A. P. pagrįstai nurodė, jog ji žemę savo nuosavybėn visiškai atgavo tik 2013 m. liepos 15 d., tai yra tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą ir ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl hipotekos ir kitų suvaržymų sklypui panaikinimo. Akivaizdu, jog per šį laiką žemės vertė kito, nepaneigtas nukentėjusiosios tvirtinimas, jog žemės sklypo vertė nukrito, todėl ji neabejotinai tokiu atveju patyrė nuostolių, tačiau jų dydį turi įrodyti.“

596.12 Atsižvelgdama į minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus teiginius, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį kartu su rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais žemės sklypo rinkos vertę nuosavybės atgavimo metu (2013-07-15), t. y. 2018-03-18 žemės sklypo ( - ) k., Klaipėdos r., retrospektyvinio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-80317. Šioje atskaitoje konstatuota, jog „Naudojantis turima informacija, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, nustatyta retrospektyviniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė (2013-07-15 datai) yra 16.200 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai eurų)“.

606.13. Iš esmės analogiška šio turto vertė buvo konstatuota ir šioje byloje eksperto pateiktame ekspertizės akte Nr. 80602, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2013-06-07) buvo 18 000 Eur.

616.14. Pirmosios instancijos teismas ne tik nesirėmė šiais eksperto pateiktais skaičiavimais, nustatydamas nusikalstama veika padarytą žalą, netinkamai taikė imperatyvias įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose pateiktų aiškinimų bei suformuotos teismų praktikos, tačiau, be kita ko, visiškai nemotyvavo sprendime pateiktų skaičiavimų bei padarė esminių loginių klaidų.

626.15. Kaip jau minėta, ekspertas byloje pateiktame ekspertizės akte nurodė, jog UAB „Žia valda real estate“ A. P. 1,5699 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) k., Klaipėdos r., 2013-06-07 buvo įvertintas remiantis maksimalaus ir geriausio panaudojimo aspektu, t. y. labiausiai tikėtinas ir pateisinamas fizinis panaudojimas, leistas įstatymų, finansiškai naudingas ir kurio dėka vertinamas turtas įgauna aukščiausią vertę.

636.16. Nagrinėjamu atveju patirti nuostoliai (žala) turėtų būti skaičiuojami nuo apkaltinamajame nuosprendyje įvardytos ir nusikalstama veika padarytos žalos atėmus atgauto turto vertę, o susidaręs skirtumas turėtų būti traktuojamas kaip turto nuvertėjimas (nuostoliai), kurie atsirado dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų užvaldžius nuosavybės teises į nukentėjusios turtą. Tačiau šioje byloje teismas be jokių motyvų paėmė už pagrindą ne tai, kokia buvo turto vertė nukentėjusiajai atgavus jai priklausančią žemę, o tai, kokia šios žemės vertė turėtų būti pačiu optimaliausiu ir labiausiai palankiu skaičiavimu (kitaip sakant, kokia to sklypo vertė būtų ateityje po ilgalaikių ir itin didelių investicijų). Akivaizdu, kad ta aplinkybė, jog vėliau, t. y. praėjus keliems metams nukentėjusioji savo lėšomis šį sklypą padalijo į atskirus sklypus, pakeitė jų paskirtį bei įvedė komunikacijas, nesudaro pagrindo traktuoti, kad jai 2013-07-15 grąžinto turto vertė turėtų būti skaičiuojama šiuo ekspertizės akte minimu perspektyviniu metodu. Juo labiau, teismo sprendimu atliktas skaičiavimas prieštarauja net ir elementariai logikai, nes teismas, iš naujo neteisėtai vertindamas žemės sklypo vertę (tam, apelianto teigimu, nebuvo nei įstatymuose numatyto, nei faktinio pagrindo) nusikalstamos veikos padarymo metu, jo vertę skaičiavo kaip žemės ūkio paskirties žemės, kuri verta 89.000 Eur (apskritai bet koks naujas vertinimas ir patirtos žalos skaičiavimas, kaip jau minėta, yra neteisėtas), o jau po sugrąžinimo jo vertė be jokio įstatymų numatyto pagrindo nepagrįstai keliama, imant maksimaliai palankų atsakovui skaičiavimą, t. y. koks šis žemės sklypas būtų ateityje esant geriausiai perspektyvai. Tokiems argumentams bei vertinimams nėra nei įstatymų numatyto, nei faktinio pagrindo, nes akivaizdu, kad turi būti vertinama faktiškai grąžinamo turto vertė tuo laikotarpiu, kai ji buvo grąžinta, o ne traktuojant galimas šio sklypo panaudojimo perspektyvas (po itin didelių investicijų) ateityje.

646.17. Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala (turtine). Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba dėl pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2017-06-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

656.18. Pažymėtina, kad ieškovė A. P. 2006 metų pabaigoje – 2007 metų pradžioje buvo pradėjusi tvarkyti savo žemės sklypo tikslinę paskirtį, kurią pakeitusi planavo turtą parduoti (pajamos buvo numatytos gauti iš anksto). Padėti sutvarkyti visus dokumentus pasisiūlė atsakovas V. P.. Būtent tuo tikslu (dokumentų tvarkymui, o ne pardavimui) ieškovė surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. P. tvarkyti visus reikalingus dokumentus dėl žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimo. Bėgant laikui, atsakovas V. P. pranešė, jog atsirado pirkėjas, kuris visą šį turtą nupirktų ir pateikė suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį, su kuria ieškovė sutiko ir kurią pasirašė (pagrįstai buvo tikėtasi gauti sutartyje nurodytą pinigų sumą). Minėtų pajamų ieškovė A. P. taip ir negavo būtent dėl V. P. neteisėtų veiksmų, t. y. pastarasis, suklastojęs dokumentus, ieškovės turtą pardavė trečiajam asmeniui, o gautus pinigus pasisavino. Ieškovė, sužinojusi, kad turtas jai nebepriklauso, kreipėsi į atitinkamas institucijas, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nuo 2009 metų, taip pat buvo teikiami įvairūs ieškiniai teismams ir pan. Ieškovė jai priklausiusį ir atsakovo V. P. neteisėtai perleistą turtą savo nuosavybėn visiškai atgavo tik 2013-07-15, t. y. kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-332/2013 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011. Taigi, jei nebūtų buvę V. P. neteisėtų veiksmų, A. P. būtų pardavusi jai priklausantį turtą ir iš to gavusi net 800 000 litų pajamų (rinkos kaina, konstatuota teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu kaip nukentėjusios dėl nusikalstamų V. P. veiksmų patirta turtinė žala). Užsitęsus ne tik V. P. neteisėtiems veiksmams, bet ir ikiteisminiam tyrimui bei teisminiams ginčams, nukentėjusioji buvo priversta patirti itin didelius nuostolius, t. y. ne tik papildomas išlaidas, laiko sąnaudas ir pan., bet ir itin didelį turimo turto (kurį ketino realiai parduoti) nuvertėjimą (turtinę žalą). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo V. P. atliktų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.

666.19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo 800 000 litų (231 696,01 Eur.) Tuo tarpu šio turto atgavimo metu (2013-07-15) jo rinkos vertė jau buvo nukritusi net iki 55 935,36 litų (16 200 Eur). Taigi ieškovės nekilnojamasis turtas (nuo nusikalstamos veikos padarymo iki 2013-07-15 – nuosavybės atgavimo momento) nuvertėjo net 215 496,01 Eur (744 064,62 Lt) (184 596 Eur), todėl šią žalą privalo atlyginti dėl jos atsiradimo kaltas asmuo, t. y. atsakovas (nuteistasis) V. P..

676.20. Iš to, kas išdėstyta, išeina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, akivaizdžiai nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio byloje, atliktas skaičiavimas prieštarauja ne tik elementariai logikai, bet ir faktinei situacijai, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl šio ieškinio priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas visa apimtimi.

687. Atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą A. P. atstovas nurodo, jog kasacinis teismas 2015-05-26 priimtoje nutartyje (byla Nr. 2K-317-697-2015) yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-20 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-985-382-2018 taip pat pabrėžė apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių svarbą, be kita ko, nurodydamas, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir bylą civiline tvarka nagrinėjančiam teismui. Pacituota teismų praktika akivaizdžiai paneigia tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus (dėl to ieškovė plačiau yra pasisakiusi savo apeliaciniame skunde), tiek ir atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad apkaltinamajame nuosprendyje nustatyti nusikalstamos veikos padariniai ir nukentėjusiajai A. P. padarytas turtinės žalos dydis (kaip konstatuota nuosprendyje – padarytos nukentėjusiajai 231 696,01 Eur turtinės žalos dydis) nėra prejudicinis faktas. Ieškovė nesiekia praturtėti atsakovo sąskaita, o tiesiog nori, kad būtų atlyginta jai padaryta žala, t. y. negautos pajamos, kurias ji pagrįstai tikėjosi gauti pardavusi sklypą ir kurių negavo būtent dėl atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų. Todėl V. P. apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

698. Atsiliepime į ieškovės A. P. atstovo apeliacinį skundą atsakovas V. P. nurodo, kad ieškovė ir jos atstovas nepagrįstai teigia, jog teisė į turto vertės dydžio civilinio ieškinio patenkinimą yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nuosprendžiu nėra pripažinta, kad ieškovė yra įrodžiusi jos reikalaujamą žalos dydį, priešingu atveju civilinis ieškinys būtų patenkintas baudžiamojoje byloje (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas ieškovės teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas, žalos dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka nereiškia, kad ieškovės reikalavimas turi būti patenkintas, neįrodžius turtinės žalos dydžio. Ieškovė teigia, kad žemės sklypo vertė yra 800 000 Eur (231 696,01 Eur), grįsdama šią vertę apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos žemės sklypo vertės negalima laikyti prejudiciniu faktu, o kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokią sklypo vertę, ieškovė nepateikė. Ekspertizės akte Nr. 08602 nurodyta, kad žemės sklypo vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinant jį kaip naudotino tiesiogiai žemės ūkio veiklai vykdyti, vertinimo dieną (2007- 09-18) buvo 89 000 Eur, o žemės sklypo vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinant jį UAB „ŽIA valda real estate“ 2007-09-18 – 2007-10-16 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytais kriterijais ir principais vertinimo dieną, t. y. kai 2013-06-07 po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo žemė buvo grąžinta ieškovei, buvo 44 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis, nustatydamas ieškovei padarytos turtinės žalos dydį. Tačiau, V. P. teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį neatsižvelgė į tai, kad ieškovei už žemę į sąskaitą jis buvo pervedęs 50 000 Eur, taigi pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą (45 000 Eur) yra atlyginęs. Be to, teismo liko nenustatyta ir neįvertinta žemės sklypo, kuris jau yra išdalytas į komercinės paskirties sklypus bei galbūt realizuotas, vertė šiai dienai. Reziumuodamas atsakovas V. P. teigia, kad A. P. bei jos atstovas nepagrįstai, o galbūt ir nesąžiningai tapatina nusikalstamos veikos objekto 2007 m. vertės inkriminavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį su realiai ieškovei atsiradusios žalos dydžiu po to, kai jai buvo faktiškai sugrąžintas žemės sklypas. Akivaizdu, kad sugrąžinus A. P. žemę, ji nepatyrė tokios žalos (nuostolių), kokią prašo priteisti. Be to, ieškovė visiškai nutyli ir apie V. P. jai sumokėtą 50 000 Eur sumą 2008 m. už parduotą žemę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, V. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

70III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

719.

72Ieškovės A. P. atstovo advokato M. Navicko ir atsakovo V. P. apeliaciniai skundai atmestini.

7310.

74Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7511.

76Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Teismas, gavęs bylą dėl civilinio ieškinio, sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą ir nesprendžia, kas turėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat ieškinio pagrįstumo, netiria neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos. Civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį.

7712.

78Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-648/2018, Nr. 2K-224-942/2018, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 ir kt.).

7913.

80Atsakovas V. P. savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose teismas, kaip prejudiciniais faktais, rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, todėl turėjo būti įrodinėjamos civilinėje byloje (CPK 178 straipsnis). Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

8114.

82Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

8315.

84Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nuosekliai formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (LAT 2017-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 27 punktas).

8516.

86Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (LAT 2017-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 29 punktas).

8717.

88Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad įrodinėtinos aplinkybės išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje sutampa, asmens, kaltinto nusikaltimų padarymu, veiksmai įvertinti baudžiamojoje byloje, kitoks tų pačių veiksmų vertinimas civilinėje byloje pagal nustatytas aplinkybes nėra galimas. Taigi šie nurodyti motyvai teikia pagrindą išvadai dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, tai lemia kitą išvadą – nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus bei kaltę, tai konstatuota apkaltinamuoju nuosprendžiu, atsiranda ir turtinė atsakomybė.

8918.

90Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodytumo problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

9119.

92Prejudiciją šioje civilinėje byloje turi tik tie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kad V. P., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas iš anksto apgalvota tyčia, apgaule J. M. pardavė svetimą A. M. (P.) turtą – žemės sklypą didelės 800 000 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. (P.) 231 696,01 Eurų (800 000 litų) turtinę žalą.

9320.

94Šioje civilinėje byloje reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovas V. P. neteisėtais veiksmais įgijo ieškovės A. P. didelės 800 000 litų (231 696,01 Eur) vertės turtą, yra vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl žalos padarymo fakto yra reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. patenka į jos įrodinėjimo dalyką, todėl vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią.

9521.

96Skundžiamame sprendime konstatuota: civilinės ieškovės atstovas advokatas Marius Navickas nurodo, kad atsakovas V. P. neteisėtais veiksmais pasisavino ieškovės A. P. didelės 800000 (aštuonių šimtų tūkstančių) litų (231696,01 Eur) vertės turtą, tokiu būdu padarydamas ieškovei didelę 800000 (aštuoni šimtai tūkstančių) litų (231696,01 Eur) turtinę žalą. Turtinės žalos dydis buvo nustatytas remiantis 2007-09-18 Preliminaria išvada dėl turto vertės Nr. VP1KL/2007/09/18-26. Advokatas teigia, jog šių faktų įrodinėti nebereikia, kadangi jie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Tokie advokato argumentai nepagrįsti, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl atsakovei priklausančio sklypo rinkos vertės, todėl ieškinio dalis dėl ieškinio dydžio ir buvo perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apkaltinamajame nuosprendyje minimos žemės sklypo 800000 Lt (231696,01 Eur) vertės negalima laikyti prejudiciniu faktu, kadangi civilinis ieškinys tuo metu nebuvo išnagrinėtas dėl to, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kokia yra jai priklausančio sklypo vertė, t. y. dėl įrodymų trūkumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo argumentacijai, jog nagrinėjamu atveju prejudiciniu faktu yra tik žalos faktas, bet ne jos dydis. Jeigu tikslus žalos dydis būtų buvęs nustatytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuosprendžiu būtų buvęs išspręstas ir civilinio ieškinio dydžio klausimas, neperduodant jo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9722.

98Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą (nagrinėjamu atveju žala yra prejudicinis faktas) ir dydį (dėl jo ginčas) turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo.

9923.

100Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis ieškovei už parduotą žemės sklypą 2008-07-25 pervedė 172 640 Lt, tai reiškia, jog ieškovė gavo vadinamą avansą – 50 000 Eur.

10124.

102Tokie jo teiginiai jau yra paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-332/2013, kurioje nurodyta, kad V. P. neįrodė, jog pervedė A. P. 172 640 Lt kaip avansą už žemės sklypą.

10325.

104Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis pavedimas atsakovo buvo nurodytas kaip avansas pagal 2008-07-25 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi pats atsakovas, siekdamas išsklaidyti abejones ir suklaidinti ieškovę dėl jo ketinimų teisėtumo, t. y. kad ruošiamasi šios žemės pardavimui ir kad šią žemę ruošiasi pirkti užsienietis, pervedė sutartyje numatytą avansą, nors tuo metu paties atsakovo V. P. nusikalstamais veiksmais šis ieškovei priklausantis žemės sklypas jau buvo parduotas J. M. daugiau kaip prieš pusę metų, t. y. dar 2007-11-07. Įvertinus tai, akivaizdu, jog ieškovė jau tuo metu buvo praradusi turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl nei pasirašyti preliminarios sutarties, nei gauti avansą pagal sutartį su užsieniečiu (dėl nusikalstamų V. P. veiksmų netekusi nuosavybės į šį žemės sklypą) 2008-07-25 jau nebegalėjo. Tokiu būdu suklaidinęs ieškovę, atsakovas iš esmės tuos pačius pinigus vėl iš ieškovės apgaulės būdu išsiviliojo, pasirašydamas tai patvirtinantį (byloje esantį) 155 000 litų sumos vekselį, ir vėl iš naujo atgavęs nurodytą sumą, vėliau jau pradėjo slapstytis. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžio 4–5 lapai). Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove.

10526.

106CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

10727.

108Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos.

10928.

110Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

11129.

112Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

11330.

114Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

11531.

116CK 6.249 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

11732.

118Kasacinio teismo praktikoje aiškinant minėtą nuostatą nurodoma, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

11933.

120CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (LAT 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

12134.

1222007 m. dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė neteko turto, kurio vertė pagal UAB „ŽIA valda real estate“ vertinimą siekė 800 000 litų (231 696,01 Eur), o pagal 2018-06-22 žemės sklypo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 80602 – 89 000 Eur.

12335.

124Eksperto išvadoje nurodoma, kad ginčo žemės sklypas 2007-09-18 UAB „ŽIA valda real estate“ buvo įvertintas remiantis maksimalaus ir geriausio panaudojimo aspektu, t. y. labiausiai tikėtinas ir pateisinamas fizinis panaudojimas, leistas įstatymu, finansiškai naudingas ir kurio dėka vertinamas turtas įgauna aukščiausią vertę (atsakymas į ekspertizės 1 klausimą).

12536.

126Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. A. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų valdų paskirtį, nebuvo pradėti rengti jokie inžineriniai tinklai, privažiavimai, todėl reali žemės vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, laikytina 89 000 Eur (atsakymas į 2 ekspertizės klausimą).

12737.

128Būtent tokio dydžio žala ieškovei ir buvo padaryta. Ieškovė nebuvo grąžinta į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, privalo būti atlyginti visi ieškovės patirti nuostoliai. Tai, kad atsakovo įvykdyto nusikaltimo objektas yra žemė, kurios vertė nuolat kito, nesudaro pagrindo teigti, kad, sumažėjus žemės vertei ir ieškovei priteisus 2007 m. buvusią didesnę jos vertę kaip nuostolių atlyginimą, ji laikytina nepagrįstai praturtėjusia atsakovo sąskaita. Jeigu nuotolių dydis būtų skaičiuojamas pagal 2013 m. (kai žemė buvo grąžinta ieškovei) buvusią žemės vertę (pagal eksperto išvadą – 18 000 Eur), ieškovei nebūtų kompensuoti visi jos patirti nuostoliai, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui.

12938.

130Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kad ieškovės pasirinktas nuostolių apskaičiavimo momentas sudarė pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

13139.

132Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad jei nebūtų buvę V. P. neteisėtų veiksmų, A. P. būtų pardavusi jai priklausantį turtą ir iš to gavusi net 800 000 litų (231 696,01 Eur) pajamų. Minėta, kad pagal 2018-06-22 žemės sklypo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 80602, 2007 m. ginčo žemės vertė buvo 89 000 Eur, o ieškovės nurodoma suma būtų buvusi gauta tik geriausio panaudojimo atveju, t. y. pakeitus žemės paskirtį, sklypus padalijus, įrengus inžinerinius tinklus, infrastruktūrą ir pan. Akivaizdu, kad tai būtų pareikalavę didelių darbo ir lėšų sąnaudų, todėl ieškovės gauta nauda būtų ženkliai sumažėjusi. Todėl eksperto nustatyta 89 000 Eur žemės vertė sandorių tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo metu laikytina objektyvia ir pagrįsta.

13340.

134Konstatuotina, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos žalos apskaičiavimo taisyklės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatytą visiško nuostolių atlyginimo principą, o pasirinktas žalos apskaičiavimo momentas neturėtų paneigti šio principo.

13541.

136Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai apskaičiavo ieškovei padarytą žalą, įvertindamas ieškovei priklausančios žemės vertės 2007 m. (89 000 Eur) ir jai 2013 m. grąžintos žemės vertės (44 000 Eur) skirtumą .

13742.

138Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo įrodymų vertinimo priimant sprendimą pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (LAT 2013-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

13943.

140Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

14144.

142Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018-09-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14345.

144Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

14545.1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus ieškovės A. P. atstovo advokato M. Navicko ir atsakovo V. P. apeliacinių skundų, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Bet kokiu atveju šios išlaidos negalėtų būti priteisiamos, nes jas patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti.

146Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

147Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 sprendimą palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės A. P.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Bylos esmė... 5. 1.... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu V. P. buvo... 7. 1.1.... 8. Šiuo nuosprendžiu civilinis procesas dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio... 9. 2.... 10. Ieškovės A. P. atstovas advokatas Marius Navickas patikslintu ieškiniu... 11. 3.... 12. Atsakovas V. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį... 13. 4.... 14. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimu ieškovės A. P. ieškinys... 15. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai... 16. 5.... 17. Apeliaciniu skundu V. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-28... 18. 5.1.... 19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pažeidė... 20. 5.2.... 21. Ieškovės atstovas pasirinko poziciją, kad jam visiškai nesvarbu, kas vyko... 22. 5.3.... 23. Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje... 24. 5.4.... 25. Ieškovė pateikė 2013 m. žemės sklypo retrospektyvinės vertės specialisto... 26. 5.5.... 27. Taigi teismas, nagrinėdamas ieškinį civilinio proceso tvarka, nepagrįstai... 28. 5.6.... 29. Teismas teisingai vadovavosi ekspertizės išvada, tačiau visiškai... 30. 5.7.... 31. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovei už parduotą žemės sklypą... 32. 5.8.... 33. Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei eksperto... 34. 5.9.... 35. V. P. pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, už tai yra nuteistas ir atlieka... 36. 5.10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad... 37. 6.... 38. Apeliaciniu skundu A. P. atstovas advokatas M. Navickas prašo panaikinti... 39. 6.1.... 40. Nurodo, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala laikytina prejudiciniu... 41. 6.2.... 42. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-28 sprendimu ieškovės A.... 43. 6.3.... 44. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuoja vieną... 45. 6.4.... 46. Šioje byloje esminis klausimas yra tas, ar įsiteisėjusiu teismo... 47. 6.5.... 48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad:... 49. 6.6.... 50. Kasacinis teismas 2015-05-26 priimtoje nutartyje (byla Nr. 2K-317-697-2015) yra... 51. 6.7.... 52. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-20 priimtoje nutartyje civilinėje byloje... 53. 6.8.... 54. Pacituota teismų praktika akivaizdžiai paneigia skundžiamo pirmosios... 55. 6.9.... 56. Pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio ieškovės atstovas apeliaciniame... 57. 6.10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 58. 6.11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2017-12-14 nuosprendyje (17 lapas)... 59. 6.12 Atsižvelgdama į minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus... 60. 6.13. Iš esmės analogiška šio turto vertė buvo konstatuota ir šioje... 61. 6.14. Pirmosios instancijos teismas ne tik nesirėmė šiais eksperto... 62. 6.15. Kaip jau minėta, ekspertas byloje pateiktame ekspertizės akte nurodė,... 63. 6.16. Nagrinėjamu atveju patirti nuostoliai (žala) turėtų būti... 64. 6.17. Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala... 65. 6.18. Pažymėtina, kad ieškovė A. P. 2006 metų pabaigoje – 2007 metų... 66. 6.19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog nusikalstamos veikos... 67. 6.20. Iš to, kas išdėstyta, išeina, jog pirmosios instancijos teismo... 68. 7. Atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą A. P. atstovas nurodo, jog... 69. 8. Atsiliepime į ieškovės A. P. atstovo apeliacinį skundą atsakovas V. P.... 70. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 71. 9.... 72. Ieškovės A. P. atstovo advokato M. Navicko ir atsakovo V. P. apeliaciniai... 73. 10.... 74. Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 75. 11.... 76. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą,... 77. 12.... 78. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės... 79. 13.... 80. Atsakovas V. P. savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo... 81. 14.... 82. Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3... 83. 15.... 84. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nuosekliai formuoja praktiką,... 85. 16.... 86. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti... 87. 17.... 88. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad įrodinėtinos aplinkybės išnagrinėtoje... 89. 18.... 90. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodytumo problema... 91. 19.... 92. Prejudiciją šioje civilinėje byloje turi tik tie baudžiamojoje byloje... 93. 20.... 94. Šioje civilinėje byloje reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl to,... 95. 21.... 96. Skundžiamame sprendime konstatuota: civilinės ieškovės atstovas advokatas... 97. 22.... 98. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos... 99. 23.... 100. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis ieškovei už parduotą... 101. 24.... 102. Tokie jo teiginiai jau yra paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07... 103. 25.... 104. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis pavedimas atsakovo buvo nurodytas... 105. 26.... 106. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas... 107. 27.... 108. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos... 109. 28.... 110. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris... 111. 29.... 112. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to,... 113. 30.... 114. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo... 115. 31.... 116. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad žala apskaičiuojama pagal... 117. 32.... 118. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant minėtą nuostatą nurodoma, kad CK... 119. 33.... 120. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo... 121. 34.... 122. 2007 m. dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė neteko turto, kurio vertė... 123. 35.... 124. Eksperto išvadoje nurodoma, kad ginčo žemės sklypas 2007-09-18 UAB „ŽIA... 125. 36.... 126. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. A. P. priklausančio žemės sklypo... 127. 37.... 128. Būtent tokio dydžio žala ieškovei ir buvo padaryta. Ieškovė nebuvo... 129. 38.... 130. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kad... 131. 39.... 132. Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo teiginys... 133. 40.... 134. Konstatuotina, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos žalos... 135. 41.... 136. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas... 137. 42.... 138. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo įrodymų vertinimo... 139. 43.... 140. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi... 141. 44.... 142. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus... 143. 45.... 144. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės... 145. 45.1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 146. Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,... 147. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-28 sprendimą...