Byla e2YT-498-443/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. Z. ir J. P

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjo S. M. atstovei advokatei Irenai Haase,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. Z. ir J. P., ir

Nustatė

3pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. M. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jį priėmė.

4Pareiškime nurodyta ir pareiškėjo atstovė posėdyje paaiškino, kad 2000 m. kovo 31 d. ( - ), mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų I. Z. bei J. P. motina M. M.. Po jos mirties atsirado palikimas – 3 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Pareiškėjo ir nurodytų suinteresuotųjų asmenų tėvas F. M. mirė dar 1999 m. balandžio 14 d. Velionės M. M. vaikai per tuo metu įstatymo nustatytą 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos laiką nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, išduodant turto paveldėjimo liudijimą. Tačiau pareiškėjas iš esmės priėmė palikimą faktiškai, pradėdamas atvirai jį valdyti ir tvarkyti kaip savo turtą. Pareiškėjas kaip jauniausias iš vaikų, perėmė pagrindinę rūpesčių naštą tėvų namų priežiūroje, rūpinosi žemės nuosavybės teisės atkūrimo reikalai, naudojosi ir naudojasi kaip savais visais mirusios motinos daiktais – baldais, namų apyvokos reikmenimis ir pan. Pareiškėjas slaugė tėvą iki jo mirties, mirusius tėvus kartu su seserimi palaidojo, prižiūri ir tvarko tėvų kapą. Dėl palikimo priėmimo niekas nereiškė ir dabar nereiškia jokių pretenzijų, kitų asmenų, galinčių pretenduoti į nurodytą palikimą nėra.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjo prašymą, patvirtino, kad po motinos mirties pareiškėjas tikrai priėmė jos turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

6Suinteresuotieji asmenys nepareiškė prieštaravimo pareiškėjo prašymo tenkinimui.

7Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo pareiškime ir pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, nurodė, jog visi aplinkiniai, tame tarpe ir jo seserys, pareiškėją vertino kaip nurodyto turto teisėtą perėmėją, niekas jokių pretenzijų, ginčų dėl to turto nekėlė.

8Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

9Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjui kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

10Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardintų sąlygų visumai, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

11Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

12Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001 ir kt.). Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

13Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.). Kartu teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

14Teismas išanalizavęs bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo motinos M. M. mirties 2000 m. kovo 31 d., kad fakto nustatymas sukuria realias teisines pasekmes; kad kita tvarka pareiškėjas tikrai negali įgyvendinti savo teisės paveldėti; kad kiti suinteresuotieji asmenys neprieštarauja pareiškėjo prašomo fakto nustatymui; atsižvelgdamas į liudytojo parodymus, – konstatuoja, kad pareiškėjas – mirusiosios M. M. sūnus S. M. po motinos mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais jos palikimą.

15Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti. Toks pat priėmimo būdas buvo galimas ir iki 2001 m. birželio 31 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso. Mirusiosios nekilnojamojo turto paėmimas, valdymas, tvarkymas ir naudojimasis visais velionės paliktais daiktais ir jų laikymas nuosavu turtu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti, kad pareiškėjas po pareiškėjo motinos mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

Nutarė

17pareiškėjo S. M. pareiškimą tenkinti visiškai.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M., asmens kodas ( - ), iki mirties gyvenusios ( - ), mirties 2000 m. kovo 31 d. (mirties akto įrašas Nr. 5) jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais pareiškėjas S. M., asmens kodas ( - ), gyvenantis ( - ).

19Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

20Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S.... 3. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po... 4. Pareiškime nurodyta ir pareiškėjo atstovė posėdyje paaiškino, kad 2000 m.... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad visiškai palaiko... 6. Suinteresuotieji asmenys nepareiškė prieštaravimo pareiškėjo prašymo... 7. Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo pareiškime ir... 8. Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.... 9. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjui kita tvarka... 10. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 11. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas... 12. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo... 13. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi... 14. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas... 15. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad vienas... 16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268... 17. pareiškėjo S. M. pareiškimą tenkinti visiškai.... 18. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M., asmens kodas ( -... 19. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.... 20. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...