Byla 2S-2746-392/2015
Dėl pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo atsakovui A. B. individualiai įmonei „Griolė“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. individualios įmonės „Griolė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. individualios įmonės „Griolė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rarex“ ieškinį dėl pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo atsakovui A. B. individualiai įmonei „Griolė“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas A. B. individuali įmonė (toliau – IĮ) „Griolė“ pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Nurodė, jog nei vienas procesinis dokumentas, tame tarpe ir teismo 2015-02-27 sprendimas atsakovui įteikti nebuvo. Byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, vykdomieji dokumentai atsakovui buvo įteikti 2015-05-07. Todėl apie teismo sprendimą atsakovas sužinojo tik 2015-05-07. Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes atsakovui apie teismo procesą nebuvo žinoma. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas neteisėtas, nes jame padaryta aiški ir šiurkšti teisės taikymo klaida, sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurių ieškovas neįrodė (b. l. 1 – 4)..

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rarex“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl proceso Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015 atnaujinimo. Teismas, civilinės bylos Nr. 2-2503-912/2015 duomenimis, nustatęs, kad atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas 2014-10-15, teismo šaukimai neįsiteikė, tačiau pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį laikytini įteiktais tinkamai, konstatavo, jog pareiškėjas apie iškeltą teisme bylą žinojo ir turėjo domėtis bylos eiga, tačiau buvo nerūpestingas ir neatidus, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu. Padarė išvadą, jog teismas 2015-02-27 sprendime nepadarė esminių procedūrinių ir materialinių teisės pažeidimų. Kadangi pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindų buvimo, teismas, remiantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015, užbaigtoje įsiteisėjusiu 2015-02-27 teismo sprendimu (b. l. 20 – 22).

6Apeliantas A. B. IĮ „Griolė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą Vilniuas miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015, b. l. 40, 42, nėra žymų, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, o b.l. 44 – 47 įrodo, kad atsakovui buvo siunčiamas teismo šaukimas, o ne atsiliepimas į ieškinį. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai. Skundžiamojoje nutartyje teismas nepasisakė dėl esminių aplinkybių (pagrindų), sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Mano, kad buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas sprendimas, neatitinkantis CPK 176 straipsnio 1 dalies ir CPK 263 straipsnio reikalavimų. Paaiškino, jog ieškovui pardavė automobilį, kurio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas automobilis „Mersedes Bens Sprinter CDI“, valst. Nr. BU 54 ENC, galiojantis techninis pasas Nr. 72835342988. Automobilis 2014-07-13 perduotas ieškovui su Jungtinės Karalystės registracijos numeriais, kairėje esančiu vairo mechanizmu ir registracijos liudijimu, išduotu Jungtinėje Karalystėje. Tokiu būdu teismo sprendimo motyvai, kad ieškovas nežinojo, jog automobilis yra pargabentas iš Jungtinės Karalystės ir yra perkeltas vairo mechanizmas iš dešinės į kairę, neatitinka tikrovės. Taip pat, apelianto teigimu, ieškovas turi teisę į delspinigius, tačiau ne už 121 kalendorinę dieną, o už laikotarpį nuo 2014-06-03 iki 2014-06-16 (b. l. 24 – 26).

7Ieškovas UAB „Rarex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Nurodė, jog dalis teismo procesinių dokumentų apeliantui buvo įteikta, tačiau teismo šaukimo įteikti nepavyko. Apeliantas byla nesidomėjo, sprendimas jam tapo netinkamas tik antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus. Ieškovo nuomone, apelianto argumentai dėl 2015-02-27 teismo sprendimo neteisėtumo yra subjektyvūs, neatitinkantys realybės, nes teismas tyrė byloje surinktus įrodymus ir juos vertino bei ieškinį tenkino iš dalies. Be to nėra suprantama kodėl nuomonė dėl 2015-02-27 teismo sprendimo neteisėtumo dėstoma, kuomet procesas nėra atnaujintas (b. l. 33 – 40).

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Dėl bylos faktinių aplinkybių

10Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-02-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2503-912/2015, ieškovo UAB „Rarex“ ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė UAB „Rarex“ ir A. B. individualios įmonės „Griolė“ sudarytą 2014-04-30 automobilio „Mercedes Benz Sprinter 311 CDI-D“ pirkimo-pardavimo sutartį; taikė restituciją: 1) priteisė ieškovui iš atsakovo 4 199,9 Eur; 2) grąžino atsakovui iš ieškovo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 311 CDI-D“ (identifikacinis Nr. WDB9036132R669879); priteisė ieškovui iš atsakovo 1 270,35 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 469,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 670,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Šis teismo sprendimas apeliantui išsiųstas registruota pašto siunta 2015-03-02 (b. l. 70) jo registruotos buveinės adresu, tačiau 2015-03-12 sugrįžo į teismą neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-02-27 sprendimas įsiteisėjo 2015-03-31. Vykdomasis dokumentas išduotas 2014-04-13. Apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2503-912/2015 teigdamas, kad apie priimtą 2015-02-27 teismo sprendimą sužinojo 2015-05-07, kai gavo iš antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01746 priimtą patvarkymą (b. l. 8).

11Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimo įsiteisėjimo (2015-03-29) nepraėjo daugiau nei vieneri metai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino.

12Apeliantas teigia, jog Vilniaus apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimas yra neteisėtas, kadangi nagrinėjant bylą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Iš civilinės bylos Nr. 2-2503-912/2015 nustatyta, kad ieškovo UAB „Rarex“ ieškinys dėl pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo atsakovui A. B. IĮ „Griolė“ Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas 2014-10-07 (b. l. 1). Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui A. B. IĮ „Griolė“, adresu Baltosios Vokės g. 5, Vilnius, išsiųstas 2014-10-08 (b. l. 40). Ieškinio ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įteikimą atsakovui A. B. IĮ „Griolė“ patvirtina AB „Lietuvos paštas“ 2014-10-10 sąrašas, iš kurio matyti jog pašto siunta Nr. 999223014, išsiųsta IĮ A. B. IĮ „Griolė“, Baltosios Vokės g. 5 (b. l. 46) bei ši pašto siunta Nr. 999223014 pristatyta ir įteikta gavėjui 2014-10-15 (b. l. 42). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo neįteikimu atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi buvo paskirtas parengiamais teismo posėdis (b. l. 53). Teismo šaukimas, išsiųstas A. B. IĮ „Griolė“, adresu Baltosios Vokės g. 5, Vilnius, tačiau 2015-01-12 sugrįžo į teismą neįteiktas, su nuoroda „neatsiėmė“ (b. l. 55). 2015-01-27 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, nes nebuvo įteiktas teismo šaukimas atsakovui (b. l. 57). Toliau teismas išsiuntė dar du šaukimus A. B. IĮ „Griolė“, adresu Baltosios Vokės g. 5, Vilnius, kurie 2015-02-06 ir 2015-02-10 sugrįžo į teismą neįteikti, su nuorodomis „neatsiėmė pašte“ (b. l. 59, 60). CPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant juridiniams asmenims įstatymo nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus, nes tokios pareigos nagrinėjamu atveju teismui nenumatė įstatymas.

13Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Teisės taikymo veikla susideda iš kelių etapų: 1) bylos faktinių aplinkybių analizė ir nustatymas. Jos metu sudaromas faktinis pagrindas taikyti teisę – išsiaiškinamos konkrečios gyvenimiškos aplinkybės, tikroviški reiškiniai. Iš faktinių aplinkybių visumos turi būti išskirtos tik tos aplinkybės, kurios konkrečioje situacijoje yra teisiškai reikšmingos; 2) aplinkybių teisinis įvertinimas arba kvalifikacija. Pagal nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes ginčui išspręsti parenkama konkreti materialiosios teisės taikymo norma; 3) teisės normų prasmės išsiaiškinimas – savarankiškas teisės normų taikymo etapas – mąstymo veikla, kurios metu teisės normą taikantis asmuo susidaro visapusišką vaizdą bei susiformuoja nuomonę apie tam tikrą normą. Teisės normų taikymo klaidos gali būti padarytos nukrypus nuo teisės taikymo taisyklių bet kuriame teisės taikymo etape dėl įvairių priežasčių: kai nenustatomos ar netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės byloje; kai neteisingai išsiaiškinama teisės normų prasmė ir dėl to jos netinkamai parenkamos ir pritaikomos. Tai reiškia, kad procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Taigi, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas.

14Apeliantas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimas neatitinka CPK 176 straipsnio 1 dalies ir CPK 263 straipsnių reikalavimų, kadangi grindžiamas aplinkybėmis, kurių ieškovas neįrodė (b. l. 2). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

15Iš civilinės bylos Nr. 2-2503-912/2015 aplinkybių nustatyta, jog šalys 2014-04-30 sudarė žodinę automobilio prikimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 14 500 Lt ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį Mercedes Benz Sprinter 311 CDI-D“ (identifikacinis Nr. WDB9036132R669879). VĮ „REGITRA“ Vilniaus filialas 2014-04-30 raštu Nr. 10524081 atsisakė ieškovo įsigytą automobilį įregistruoti, kadangi nebuvo pateiktas transporto priemonės registravimo dokumentas (b. l. 19). Šalių sudarytosios 2014-05-02 įsipareigojimų sutarties pagrindu apeliantas įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų perduoti ieškovui galiojantį techninį pasą, suteikiantį teisę įregistruoti automobilį VĮ „REGITRA“ (b. l. 21). Ieškovas nurodė, jog automobilio techninis pasas (b. l. 22 - 25) jam buvo perduotas tik 2014-07-13, iš kurio jis sužinojo, kad automobilis parvežtas iš Jungtinės Karalystės ir jo vairo mechanizmas perdarytas iš dešinės pusės į kairę ir dėl to jis po 2014-07-01, pasikeitus automobilių registravimo tvarkai, negalėjo jo įregistruoti Lietuvoje. Apeliantas įrodinėja, jog ieškovas žinojo, kad jis įsigyja automobilį, atvežtą iš Jungtinės Karalystės, ir kad šio automobilio vairo mechanizmas buvo perkeltas iš dešinės pusės į kairę, taip pat ieškovui buvo perduotas ne tik automobilis, bet ir techninis pasas (registravimo liudijimas), kuris buvo išduotas Jungtinėje Karalystėje, tačiau pagal VĮ „REGITRA“ duomenis buvo negaliojantis, o galiojantis automobilio registravimo dokumentas ieškovui buvo pateiktas 2014-06-16 (b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilio galiojantis techninis pasas, kurio pagrindu automobilis registruotinas VĮ „REGITRA“ nebuvo perduotas 2014-04-30 sandorio sudarymo metu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantas savo įsipareigojimų neįvykdė, kadangi automobilio atvežimo iš Jungtinės Karalystės ir šio automobilio vairo mechanizmo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę aplinkybes ieškovas neabejotinai sužinojo jau po sandorio sudarymo ir negalėjo jo registruoti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs šalių sudarytą žodinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, 2014-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą, VĮ „REGITRA“ raštą, šalių sudarytą įsipareigojimų sutartį, taip pat ieškovo paaiškinimus, 2015-02-27 sprendime konstatavo, jog atsakovas raštu įsipareigojo pateikti ieškovui galiojantį techninį pasą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nes jį perdavė tik 2014-07-13 (b. l. 67). Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-27 sprendimą pagrindė tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos (CPK 263 straipsnio 2 dalis). CPK 178 straipsnyje yra numatyta ieškovo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir atsakovo pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimus. Kadangi ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį apeliantui buvo įteikti tinkamai, vertintina, jog jis nepasinaudojo jam suteikta teise atsikirsti į ieškinio reikalavimus bei pateikti teismui įrodymus, ieškinį paneigiančius. Ieškovas neturėjo pareigos teikti įrodymus, kuriais grindžiami atsakovo atsikirtimai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

16Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (337 straipsnio 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

17Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas prašo priteisti 100 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 40). Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-19 nutarimu ir teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl 100 Eur suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Skundą atmesti.

20Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą.

21Priteisti iš apelianto ieškovo naudai 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjas A. B. individuali įmonė (toliau – IĮ) „Griolė“... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rarex“ teismo... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė... 6. Apeliantas A. B. IĮ „Griolė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto... 7. Ieškovas UAB „Rarex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą... 8. Atskirasis skundas atmestinas.... 9. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 10. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-02-27 sprendimu, priimtu... 11. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai... 12. Apeliantas teigia, jog Vilniaus apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimas yra... 13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK... 14. Apeliantas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimas... 15. Iš civilinės bylos Nr. 2-2503-912/2015 aplinkybių nustatyta, jog šalys... 16. Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 19. Skundą atmesti.... 20. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį... 21. Priteisti iš apelianto ieškovo naudai 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės...