Byla e2-680-241/2020
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-645-777/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palangos Agila“ bankroto bylą.

82.

9Pareiškėja nurodė, kad VMI 2019 m. gruodžio 17 d. duomenimis, atsakovės skola biudžetui sudaro 161 314,97 Eur, susidariusi nuo 2016 m. ir mokesčių administratorei nepavyksta susidariusios nepriemokos išieškoti iš mokesčių mokėtojo (atsakovės) turto. Atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 66,16 proc. Kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo VMI pateikto atsakovės 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir sudarė 75 proc., t. y. atsakovė yra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių, jam taikoma sutartinė ir priverstinė hipoteka. Antstolių informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 25 d. duomenimis, atsakovei užvesta ir vykdoma 17 bylų dėl išieškojimo iš turto (taip pat ir sutartine hipoteka užtikrinto turto), išieškoma suma – 893 814,48 Eur (be antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų).

103.

11Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškovės pareiškimą, nurodė neatitinkanti nemokaus subjekto kriterijaus, nes pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis turto turi už 1 514 928 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ieškovei yra 163 055,27 Eur. Kiti atsakovės kreditoriai bankroto bylos iškėlimo nepalaiko, išreiškė aiškią savo valią – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė turi pakankamai turto ir vykdo veiklą.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Palangos Agila“ bankroto bylą.

165.

17Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis atsakovė turi turto iš viso už 1 514 928 Eur, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 156 641 Eur. 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių sąrašo duomenimis atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra 654 689,67 Eur (nepradelstų įsipareigojimų suma – 501 950,86 Eur).

186.

19Teismas nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 4 d. pateikė teismui kreditorių (kurių bendra reikalavimų suma iš viso 905 202 Eur) 2020 m. sausio 28 d. rašytinius pareiškimus, kuriais jie kategoriškai nesutinka su bankroto bylos iškėlimu atsakovei. Kreditoriai pareiškimuose nurodė žinantys, jog atsakovė vykdo jai įprastą veiklą, kokią vykdė pastaruoju metu; prašė teismo nelaikyti atsakovės įsiskolinimo pradelstu bankroto bylos iškėlimo kontekste. Kreditoriai nurodė, kad jų valia aiški – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, nes atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto ir vykdo veiklą. Atsižvelgęs į pateiktus kreditorių pareiškimus, teismas atsakovės pateiktame 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių sąraše nurodytą 654 689,67 Eur pradelstų įsipareigojimų sumą sumažino 408 991 Eur ir sprendė, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 245 698,67 Eur (654 689,67 Eur – 408 991 Eur) sumą.

207.

21Teismas konstatavo byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, nes atsakovė turi turto iš viso už 1 514 928 Eur, iš jų nekilnojamo turto už 1 017 835,13 Eur (likutine verte), nors nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio pasikeitęs pagrindinis (pirminio įkeitimo turto teisės turėtojas) G. N. sustabdė varžytynes ir davė sutikimą, kad iš įkeisto parduoto turto visos lėšos būtų skirtos mokesčių įsiskolinimų dengimui. Atsakovės kreditoriai, kurių bendra įsipareigojimų suma (pradelstų ir nepradelstų) sudaro 905 202 Eur, pateikė teismui pareiškimus, kuriuose nurodė, nesutinkantys su bankroto bylos iškėlimu. Atsakovės pagrindinei veiklai – nekilnojamojo turto vystymui būdinga, kad pradžioje atliekami tam tikri paruošiamieji darbai, projektavimas, rangovų parinkimas, rinkos įvertinimai, ir pajamų negaunama, bet pardavimų laikotarpiu įvykdomi visi įsipareigojimai. Atsakovė yra ilgą laiką veikianti, nors pavėluotai, bet savo įsipareigojimus įvykdanti įmonė. Nuo 2016 m. nebuvo dengiami mokesčių įsiskolinimai, nes ankstesnė atsakovės pagrindinė kreditorė (pirminio įkeitimo turto teisės turėtoja) visas gautas pinigines lėšas iš parduoto turto nukreipdavo savo reikalavimų dengimui, todėl padidėjo ir įsiskolinimas VMI. Atsakovė artimiausiu metu planuoja kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo (su papildomais turimais duomenimis, kurie VMI nebuvo vertinami, nagrinėjant ankstesnį atsakovės prašymą). Teismo vertinimu, visuma byloje esančių duomenų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo metu atsisakius iškelti atsakovei bankroto bylą ir suteikus jai galimybę užbaigti vystyti nekilnojamojo turto projektus, bus padaryta mažesnė žala atsakovės kreditoriams.

22III.

23Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Pareiškėja VMI atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

268.1.

27Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės.

288.2.

29Atsakovės pateikto balanso duomenimis jos turto vertė sudaro 1 514 782 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 156 641 Eur; kreditorių sąraše 2019 m. gruodžio 19 d. iš nurodytos 1 156 641 Eur sumos, nepradelstų įsipareigojimų suma sudarė 501 950,86 Eur, o jų apmokėjimo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d. ĮBĮ nėra numatyta sąlyga, jog tuo atveju, kai teismui pateikiami kitų kreditorių nesutikimai dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi būti vertinamas įmonės nemokumas ar atsisakyta kelti bankroto bylą. Susijusių asmenų įsiskolinimo atsiskaitymo termino pratęsimas orientuojamas ne į realią galimybę atgauti skolą per pratęstą terminą normaliomis įmonės veiklos sąlygomis, bet į tai, jog įmonės skolos sprendžiant bankroto iškėlimo klausimą formaliai nebūtų priskiriamos pradelstoms.

308.3.

31Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių realių galimybių sumokėti susidariusį įsiskolinimą valstybės biudžetui egzistavimą. Teismo išdėstyti argumentai neįrodo bendrovės mokumo padėties gerėjimo perspektyvų trumpuoju laikotarpiu ir nėra laikytini pagrįstais vertinant atsakovės (ne)mokumą. Teismas įmonės (ne)mokumo vertinimo tikslu turėjo ne formaliai atkartoti atsakovės išdėstytus argumentus, bet ir įvertinti, ar šių argumentų realumas pagrįstas objektyviais duomenimis, apskaitos dokumentais.

328.4.

33Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės mokestinės nepriemokos yra susidariusios nuo 2015–2016 m. ir vėlesnių laikotarpių; atsakovė nemoka skolų ir neturi realių galimybių sumokėti įsiskolinimą biudžetui. Nustačius, jog įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuri sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.

348.5.

35Apeliantė pateikė duomenis, kad atsakovės įsiskolinimas didėja ir 2020 m. vasario 25 d. duomenimis, skola biudžetui sudaro 165 676,92 Eur.

368.6.

37Atsisakius iškelti bankroto bylą, viešąjį interesą ginantis kreditorius (VMI) atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes įmonė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, tačiau mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

389.

39Atsakovė UAB „Palangos Agila“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

409.1.

41Atsakovė visada vykdė veiklą, kurią apeliantė įvardija kaip nemokios įmonės veiklą, t. y. nekilnojamo turto pertvarkymo į kitokios paskirties (butus, viešbučius) projektų ruošimas ir nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjams. Jeigu šiuo metu būtų parduodamas įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio projektavimo darbai vyksta, galimybė apeliantei gauti savo reikalavimo patenkinimą yra nereali. Atsakovė realiai valdo 1 017 835 Eur likutinės vertės nekilnojamąjį turtą, kurį suprojektavus ir pastačius yra reali galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą ir apeliantei.

429.2.

43Atsakovė šiuo metu yra sumažinusi įsipareigojimus hipotekiniam kreditoriui nuo 1,6 mln. iki 443 172 Eur. Naujasis kreditorius yra sustabdęs išieškojimą vykdymo procese, o taip pat neprieštarauja, kad iš kai kurio parduodamo įkeisto turto gautos lėšos būtų nukreipiamos apeliantei.

449.3.

45Kreditoriai, turintys 905 202 Eur reikalavimo teises (78,2 proc. visų reikalavimų), yra pateikę rašytinius savo valios pareiškimus šioje byloje ir kategoriškai nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, prašydami nelaikyti įmonės įsipareigojimų pradelstais bankroto bylos iškėlimo kontekste.

469.4.

47Atsakovė neatitinka nemokaus subjekto kriterijaus, nes pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis įmonė turi turto 1 514 928 Eur sumai, o pradelsti įsipareigojimai pareiškėjai sudaro 163 055,27 Eur.

489.5.

49Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir dėl to jai turi būti keliama bankroto byla. Tokiam konstatavimui nepakanka nustatyti, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kadangi įsipareigojimų buvimas nebūtinai gali būti nulemtas bendrovės nemokumo – tai gali būti ir laikinų bendrovės finansinių sunkumų, kilusių ginčų su kreditoriais ir kt. pasekmė. Atsakovės pateikti jos turtinės padėties įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ji turi galimybių įveikti kilusius finansinius sunkumus, iškelti bankroto bylą nėra pagrindo.

50Teismas

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5310.

54Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo

5511.

56Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. vasario 24 d. išrašo kopiją.

5712.

58Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

5913.

60Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad apeliantės pateiktas naujas įrodymas gali būti aktualus vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jo turinys atsakovei yra žinomas (buvo išsiųstas kartu su pareiškėjos atskiruoju skundu), priima apeliantės pateiktą naują įrodymą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

6114.

622020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

6315.

64Atsakovės UAB „Palangos Agila“ bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, skundžiama nutartis priimta taikius ĮBĮ normas, todėl ir klausimas dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal ĮBĮ normas.

6516.

66Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, nenustatęs, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nes kreditoriai prašė teismo nelaikyti atsakovės įsiskolinimo pradelstu bankroto bylos iškėlimo kontekste bei kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Apeliantės teigimu, teismas padarė neteisingas išvadas apie įmonės finansinę padėtį, susijusių asmenų (kreditorių) įsiskolinimo atsiskaitymo termino pratęsimas orientuojamas ne į realią galimybę atgauti skolą per pratęstą terminą normaliomis įmonės veiklos sąlygomis, bet į tai, jog įmonės skolos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą formaliai nebūtų priskiriamos pradelstoms, teismas neatsižvelgė, kad atsakovės įsiskolinimas ilgalaikis.

6717.

68Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, kt.).

6918.

70Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016, kt.). Taigi, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

7119.

72Nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. balanse apskaityto turimo turto vertės 1 514 928 Eur sumai nėra. Pagal balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 156 641 Eur sumą, o pagal pateiktą kreditorių sąrašą nepradelstų įsipareigojimų suma sudarė 501 950,86 Eur, jų apmokėjimo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d. Grįsdama pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, kaip nelemiantį įmonės nemokumo, atsakovė pateikė teismui analogiško turinio kreditorių pareiškimus, kuriuose nurodomos atsakovės įsipareigojimų šiems kreditoriams sumos bei pareiškiama, kad kategoriškai nesutinkama su bankroto bylos iškėlimu atsakovei. Kreditoriai pareiškimuose nurodė, kad atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto ir vykdo jai įprastą veiklą, todėl kreditoriai nesutinka su atsakovės bankroto bylos iškėlimu, ir prašė teismo nelaikyti atsakovės įsiskolinimų pradelstais. Šiuose kreditorių vienašaliuose pareiškimuose nėra duomenų apie įsiskolinimo mokėjimo terminus, o esant pradelstiems įsipareigojimams – apie terminų pratęsimą, šie pareiškimai nelaikytini sukeliančiais kokių nors teisinių pasekmių sprendžiant dėl atsakovės įsipareigojimų (ne)pradelstumo atsakovės (ne)mokumo nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė šių pareiškimų pagrindu atsakovės pateiktame 2019 m. gruodžio 19 d. kreditorių sąraše nurodytą 654 689,67 Eur pradelstų įsipareigojimų sumą sumažinti 408 991 Eur (368 971,99 + 12 327,91 + 3 291 + 8 983,82 + 14 210,75 + 224,30 + 981,23) ir laikyti, kad pradelstų įsipareigojimų suma sudaro tik 245 698,67 Eur (654 689,67 Eur – 408 991 Eur). Taigi, nesant pagrindo atsakovės pateiktus kreditorių pareiškimus laikyti įsiskolinimų mokėjimo atidėjimais, leidžiančiais daryti išvadą apie įsiskolinimų nepradelstumą, bei 2019 m. gruodžio 31 d. suėjus kai kurių atsakovės įsiskolinimų mokėjimo terminams, nepagrįsta teismo išvada apie pradelstų įsipareigojimų santykį su turimo turto verte.

7320.

74Bylos duomenys liudija, kad atsakovė pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai, veiklos nuostoliai tik didėja: 2018 m. patyrė 52 724 Eur nuostolį, 2019 m. gruodžio 19 d. – 232 660 Eur nuostolį.

7521.

76Apeliantė teisingai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.

7722.

78Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2015 m. ir didėja. Atsakovė, net ir sužinojusi apie apeliantės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos bent iš dalies nepadengė, nurodydama, kad ankstesnis hipotekos kreditorius nesutiko, kad iš įkeisto parduodamo turto gautos lėšos būtų nukreiptos skolų valstybės biudžetui grąžinimui. Taip pat iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi ir kitų ilgalaikių santykinai nedidelių įsiskolinimų kreditoriams, ilgalaikis įsiskolinimas apeliantei toliau didėja. Tai rodo, kad atsakovė iš vykdomos veiklos nepajėgi padengti net ir nedidelių pradelstų įsiskolinimų.

7923.

80Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

8124.

82Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino esmines teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu ir jo santykiu su atsakovės turimo turto verte, su atsakovės negebėjimu mažinti ilgalaikių įsiskolinimų, todėl atsakovės (ne)mokumo nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tokios išvados pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės turtinė padėtis ir jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

83Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

84Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos Agila“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 8. 2.... 9. Pareiškėja nurodė, kad VMI 2019 m. gruodžio 17 d. duomenimis, atsakovės... 10. 3.... 11. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškovės pareiškimą, nurodė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė iškelti... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis atsakovė turi... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 4 d. pateikė teismui... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teigti,... 22. III.... 23. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Pareiškėja VMI atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m.... 26. 8.1.... 27. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus... 28. 8.2.... 29. Atsakovės pateikto balanso duomenimis jos turto vertė sudaro 1 514 782 Eur, o... 30. 8.3.... 31. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių realių... 32. 8.4.... 33. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės mokestinės nepriemokos yra... 34. 8.5.... 35. Apeliantė pateikė duomenis, kad atsakovės įsiskolinimas didėja ir 2020 m.... 36. 8.6.... 37. Atsisakius iškelti bankroto bylą, viešąjį interesą ginantis kreditorius... 38. 9.... 39. Atsakovė UAB „Palangos Agila“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir... 40. 9.1.... 41. Atsakovė visada vykdė veiklą, kurią apeliantė įvardija kaip nemokios... 42. 9.2.... 43. Atsakovė šiuo metu yra sumažinusi įsipareigojimus hipotekiniam kreditoriui... 44. 9.3.... 45. Kreditoriai, turintys 905 202 Eur reikalavimo teises (78,2 proc. visų... 46. 9.4.... 47. Atsakovė neatitinka nemokaus subjekto kriterijaus, nes pagal 2019 m. gruodžio... 48. 9.5.... 49. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų... 50. Teismas... 51. IV.... 52. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. 10.... 54. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei... 55. 11.... 56. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Mokesčių... 57. 12.... 58. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 59. 13.... 60. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje... 61. 14.... 62. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų... 63. 15.... 64. Atsakovės UAB „Palangos Agila“ bankroto bylos iškėlimo procedūra... 65. 16.... 66. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 67. 17.... 68. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 69. 18.... 70. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo... 71. 19.... 72. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. balanse... 73. 20.... 74. Bylos duomenys liudija, kad atsakovė pastaruosius kelis metus veikia... 75. 21.... 76. Apeliantė teisingai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal... 77. 22.... 78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino... 79. 23.... 80. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir... 81. 24.... 82. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 83. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 84. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir...