Byla e2-2081-798/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIUVENA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LIUVENA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5485-392/2017 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIUVENA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LIUVENA“, kadangi atsakovė nevykdo prievolių, skolinga VSDF biudžetui 6 093,04 Eur ir ši skola didėja.
  2. Atsakovė UAB „LIUVENA“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įskolinimą pareiškėjai pilnai padengs, kai atsakovei už darbus sumokės skolingi kiti ūkiniai subjektai.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi UAB „LIUVENA“ skolinga 1 359,23 Eur ir valstybės biudžetui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „LIUVENA“, administratore paskyrė UAB „Posterus“.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. balanso duomenimis įmonės turto turėjo 44 240,00 Eur sumai, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 11 885,00 Eur, o nuostoliai – 7 169,00 Eur. Atsakovė nuo 2016 m. vasario mėn. nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, įsiskolinimas didėjo, atsakovė buvo raginama sumokėti skolą, buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės. UAB „LIUVENA“ 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. vasario 3 d. prašymais įsipareigojo įsiskolinimą padengti dalimis, pagal nustatytus grafikus, tačiau visos skolos nesumokėjo, 2016 m. lapkričio 21 d. sumokėjo tik 314,00 Eur. Atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos nuosavybės teise įregistruota viena transporto priemonė, kuri areštuota. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Atsakovė nepateikė teismui visų reikalaujamų dokumentų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, jog atsakovės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas ir byloje nėra įrodymų apie jo sudėtį, teismas balanse nurodytą įmonės turto vertę vertintino kaip neatitinkančią tikrovės. Teismas padarė išvadą, jog įmonė negali vykdyti įsipareigojimų; skolos pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriui sudaro 6 093,04 Eur, o trečiajam asmeniui VMI – 1 359,23 Eur. Teismas konstatavo, kad UAB „LIUVENA“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla .

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „LIUVENA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovei formaliais pagrindais, kadangi byloje apeliantės nemokumo faktas nėra įrodytas. 2017 m. spalio 25 d. atsiliepime atsakovė nurodė, jog visus dokumentus pateiks teismo posėdžio metu, tačiau dokumentų nepateikė, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Mano, jog nagrinėjamu atveju buvo tikslinga bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtų sudaryta galimybė abiems šalims pateikti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes dėl sprendžiamo klausimo bei pažeidė atsakovės teisę turėti byloje atstovą.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą.
  4. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nepateikti nei 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, nei pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašas. Mano, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, ji neturi lėšų sumokėti įsiskolinimą ir realių galimybių užtikrinti kreditorių interesų patenkinimą turtu. Apeliantė turėjo pakankamai laiko surinkti visus reikiamus dokumentus savo finansinei būklei pagrįsti, tačiau jų nepateikė ir su atskiruoju skundu. Taip pat nebuvo priežasčių bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme šalių procesinės teisės turėti atstovą nepažeidė.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Dėl bylos ribų

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LIUVENA perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir sprendžia dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „LIUVENA“, pagrįstumo ir teisėtumo.

11Dėl faktinių aplinkybių

  1. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre laikotarpiu 1997-07-08–2010-04-23 buvo įregistruota K. firma „LIUVENA“, nuo 2010-04-23 – apeliantė UAB „LIUVENA“; nuo 2010-04-23 įmonės vadovas P. K.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2010-2016 metų ataskaitinius laikotarpius.
  2. Pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LIUVENA“ Vilniaus apygardos teisme gautas 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. spalio 4 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti, taip pat įpareigojo atsakovės vadovą iki teismo nustatytos datos pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą; civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka; apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame internetiniame tinklapyje, apie priimtą pareiškimą pranešė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Lietuvos antstolių rūmams. 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „LIUVENA“ vadovo P. K. prašymas pratęsti procesinį terminą atsiliepimui į pareiškimą bei teismo nurodytiems dokumentams pateikti. Pirmosios instancijos teisėjo 2017 m. spalio 18 d. rezoliucija atsakovės vadovo prašymas tenkintas iš dalies – terminas atsiliepimui ir teismo reikalaujamiems dokumentams pateikti pratęstas iki 2017m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 25 d. gautas atsakovės, atstovaujamos advokato A. S., atsiliepimas į pareiškimą.

12Dėl teisės būti išklausytam ir turėti byloje atstovą

  1. Pirma, apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes neskyrė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų iškėlimo procedūrą reglamentuojančios procesinės teisės normos imperatyviai nenumato, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas privalomai būtų svarstomas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu turintiems asmenims. Taigi, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisėjas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių ir joms nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.) arba rengdamasis bylos nagrinėjimui teismas gali nuspręsti skirti vieną parengiamąjį teismo posėdį (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi paskyrė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LIUVENA“ nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešė bei suteikė apeliantei realias galimybes pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir rašytinius įrodymus. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nebuvo suformulavusi prašymo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių teismo įpareigojimo pateikti dokumentus, patvirtinančius arba paneigiančius atsakoves nemokumą, neįvykdymą. Konstatuotina, jog UAB „LIUVENA“ teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nepaneigta, apeliantei buvo suteikta protinga galimybė žinoti ir pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir įrodymus, patvirtinančius jos mokumą, t. y. apeliantei buvo suteikta teisė dalyvauti civiliniame procese tokiomis sąlygomis, kurios nesukūrė esminės nelygybės palyginus su kita šalimi.
  2. Antra, apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę turėti byloje atstovą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atsakovės 2017 m. spalio 17 d. prašyme pratęsti procesinį terminą atsiliepimui į pareiškimą bei dokumentams pateikti nėra nurodytų aplinkybių dėl bylos vedimo per atstovą, t. y. UAB „LIUVENA“ vadovas bylą vedė pats. Prie 2017 m. spalio 25 d. atsiliepimo į pareiškimą buvo pateikta 2017 m. spalio 25 d. teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato A. S. ir UAB „LIUVENA“, kurioje yra paryškinta pastaba – advokato A. S. į posėdį nekviesti, nes šioje sutartyje numatyti advokato įgaliojimai nenumato atstovavimo teismo posėdyje. Taigi, susitarimo su atstovu dėl UAB „LIUVENA“ atstovavimo teismo posėdyje nebuvo. CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka atsakovės procesinės teisės turėti atstovą nepažeidė ir ji šią teisę įgyvendino.

13Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo

  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „LIUVENA“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2010–2016 metų ataskaitinius laikotarpius. Pagal 2016 m. balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 44 240,00 Eur, iš kurio 11 885,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant apeliantės 2016 m. balanso duomenis, spręstina, kad įmonė yra moki, nes pradelsti įsipareigojimai (11 885,00 Eur) viršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (44 240,00 Eur), tačiau akcentuotina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  3. Akcentuotina ir tai, jog bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). UAB „LIUVENA“ vadovas neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Nuo 2017 m. spalio 25 d. UAB „LIUVENA“ atstovavo advokatas, todėl jai buvo žinoma pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus (galimai net iki 2017 m. lapkričio 2 d. bylos nagrinėjimo pradžios 15.00 val.) bei šios pareigos neįvykdymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, pagrįstai vadovavosi byloje dalyvaujančių asmenų į bylą pateiktais dokumentais bei viešuose registruose užfiksuotais duomenimis: 1) iš 2016 m. balanso nustatė, jog visas apeliantės 44 240,00 Eur dydžio turtas yra trumpalaikis; ilgalaikio turto nėra; 2) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi; 3) iš VĮ Regitra duomenų nustatė, jog UAB „LIUVENA“ nuosavybės teise įregistruota viena transporto priemonė, kuriai 2016 m. liepos 7 d. pritaikytas areštas. Apeliacinės instancijos teismui UAB „LIUVENA“ taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad apeliantė disponuoja (realai turi) į 2016 m. balansą įtrauktomis atsargomis, kurių vertė yra 26 452,00 Eur ir kitu turtu (taip pat ir transporto priemone), kurio vertė yra 17 788,00 Eur (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad UAB „LIUVENA“ neįrodė, jog 2016 m. balanse nurodytas trumpalaikis turtas egzistuoja, yra likvidus bei jo pakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti (CPK 178 str.).
  4. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad įsiteisėjusių teismo įsakymo pagrindu iš skolininkės UAB „LIUVENA“ priteista COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, ADB (116,25 Eur skola), UAB „Balterma ir Ko“ (285,22 Eur skola, 24,30 eurų delspinigių). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kad UAB „LIUVENA“ teismo priteistas sumas kreditorėms sumokėjo (CPK 178 str.). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VMI atsiliepimo į pareiškimą nurodytais duomenimis UAB „LIUVENA“ yra užvestos keturios vykdomosios bylos dėl 1 901,39 Eur skolų priverstinio išieškojimo. Taigi, apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams realiai gali būti dar didesni. Iš viešai skelbiamos informacijos nustatyta, jog UAB „LIUVENA“ socialinio draudimo skola tendencingai didėja: nuo 2017-07-18 buvo 6 093,04 Eur, nuo 2017-07-20 turėjo 6 187,26 Eur, nuo 2017-10-20 iki 2017-12-12 – 6 292,08 Eur. Bylos duomenimis skola valstybės institucijoms (pareiškėjai ir trečiajam asmeniui) yra iš viso 7 651,31 Eur (6 292,08 Eur + 1 359,23 Eur). Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog paskutinė įmoka pagal debeto mokėjimo nurodymus buvo gauta 2017 m. liepos 11 d., kuria padengta tik dalis 2016 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymo. Apeliantės sąskaitose jau kurį laiką joks piniginių lėšų judėjimas nevyksta, todėl pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu pareikalavo pateikti veiklą įrodančius dokumentus. Kadangi nebuvo pateikti veiklos vykdymą patvirtinantys dokumentai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (7.E) 5-27-16045 konstatavo apeliantės veiklos nevykdymą. UAB „LIUVENA“ skolos išieškojimas nuo 2016 m. birželio 6 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau antstolis 2017 m. liepos 31 d. raštu informavo, kad nėra galimybių skolą išieškoti, registruoto turto įmonė neturi, jos vardu registruotai transporto priemonei taikomas areštas. Apeliantė du kartus VSDFV Vilniaus skyriui teikė prašymus (2016-10-21 ir 2017-02-03), kuriais įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti dalimis pagal pateiktus grafikus, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorės VSFV Vilniaus skyriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kadangi ji išnaudojo visus pažeistų teisių gynimo būdus ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
  5. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 2016 m. UAB „LIUVENA“ balanse nurodyta įmonės turto vertė neatitinka tikrovės, apeliantė turi pastovaus pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi įmonės skolos pareiškėjai didėja , taip pat apeliantė nepateikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklą vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Taigi, šiuo atveju yra socialiai reikšmingesnis siekis iškelti bankroto bylą UAB „LIUVENA“, jog kuo efektyviau apginti kreditorių ir apeliantės (skolininkės) interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui.
  6. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
  7. Išaiškintina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 straipsnio 4 dalis).

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LIUVENA“, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais deklaratyviais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai