Byla 2-505-798/2018

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolmeksa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1464-513/2017 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės REIKALAVIMAS.LT ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolmeksa“.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) REIKALAVIMAS.LT ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dolmeksa“, kuri įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu liko skolinga ieškovei 70,22 Eur ir dėl savo nemokumo skolos nesugrąžino.
2. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškiniu taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dolmeksa“, kadangi atsakovė veiklos nevykdo, apdraustųjų darbuotojų nuo 2017m. gegužės mėn. neturi, 2016 m. balansas Juridinių asmenų tvarkytojui nepateiktas, taip pat nuo 2015m. gegužės 20 d. nemoka įmokų, nuo 2017 m. spalio 16 d. skola buvo 2 025,63 Eur: 1 917,55 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų skola ir 108,08 Eur delspinigių.
3. Atsakovė UAB „Dolmeksa“ su pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi pagal 2016 m. balanso duomenis atsakovė yra moki, turi 92 300,00 Eur dydžio debitorinę skolą, kurios mokėjimo terminas nesuėjo; pradelsti įmonės reikalavimai kreditoriams sudaro 7 613,45 Eur, tačiau atsakovė veda derybas dėl mokėjimų atidėjimo ir išdėstymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dolmeksa“.
5. Teismo vertinimu tenkinti ieškinį nėra pagrindo, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė yra moki, neturi skolų darbuotojams, derina pradelstų skolų mokėjimą su kreditoriais ir ateityje galės įvykdyti visus savo pradelstus įsipareigojimus, o pareiškėjos argumentai apie galimą debetinės skolos nerealumą nepagrįsti leistinais įrodymais; atsakovė įvykdė pareiškėjos UAB REIKALAVIMAS.LT reikalavimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dolmeksa“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, ar 92 300,00 Eur debitorinė skola yra realiai atgautina. Be to, atsakovės veikla yra sustabdyta, darbuotojų įmonėje nėra, įsiskolinimas VSDFV sumažintas nedidele suma ir atsakovei nėra atidėtas 1 667,55 Eur skolos sumokėjimas.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Dolmeksa“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, jog 2016 m. balanse 92 300,00 Eur debitorinė skola yra nurodyta kaip įmonės ilgalaikis turtas; ši skola yra apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje. Įmonės veikla yra sustabdyta su tikslu nedidinti įsipareigojimų kreditoriams bei išsaugoti verslą. Apeliantė neskreipė į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovė pagal savo finansines galimybes skolą apeliantei moka, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Papildomai nurodo, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės bankroto procedūra kainuos 11 780,00 Eur, o neiškėlus – administratoriui tenkanti administravimo išlaidų suma gali būti panaudota atsikaityti su kreditoriais ir įmonės veiklai tęsti.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dolmeksa“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12Dėl bankroto bylos iškėlimo

12. Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 str. 1 d.), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 str. 3 p.), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 str.5 p.). Šiuo atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dolmeksa“ kreipėsi kreditorė VSDFV Klaipėdos skyrius, nes atsakovė turi pradelstą įsiskolinimą VSDF biudžetui (ĮBĮ 3 str. 1 d., 4 str. 3 p.).
13. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: i) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; ii) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis UAB „Dolmeksa“ buvo įregistruota 2011 m. gruodžio 8 d.; įmonės akcininkė ir vadovė nuo 2011 m. gruodžio 8 d. yra D. A.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti 2011–2015 ataskaitinių finansinių metų UAB „Dolmeksa“ balansai. Atsakovė į bylą pateikė 2016 m. balansą (2017 m. gegužės 31 d. sudarymo data), iš kurio duomenų nustatyta, kad įmonės turto vertė buvo 104 428,00 Eur, iš kurio 92 655,00 Eur ilgalaikio turto ir 11 773,00 Eur trumpalaikio turto (atsargų ir kt. trumpalaikio turto). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 7 613,00 Eur, iš jų 7 613,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant UAB „Dolmeksa“ balanso duomenis, spręstina, kad įmonė 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (7 613,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (104 428,00 Eur).
14. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). VĮ REGITRA 2017 m. spalio 16 d. duomenimis, atsakovės vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, viena transporto priemonė yra išregistruota. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovės veikla sustabdyta nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nuo 2017 m. gegužės 18 d. apdraustųjų darbuotojų nėra. Apeliantė paaiškino, kad UAB „Dolmeksa“ pradelsta skola yra 1 603,64 Eur ir yra priimtas sprendimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo. Kitos atsakovės pradelstos skolos kreditoriams, pagal 2017 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašo duomenis, sudaro 7 613,45 Eur. Taigi, iš viso atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 9 217,09 Eur (1 603,64 Eur + 7 613,45Eur). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog UAB „Dolmeksa“ pradelsti įsipareigojimai (9 217,09 Eur) taip pat neviršija pusę į jos 2016 m. balansą įrašyto turto vertės (104 428,00 Eur, iš jo 92 655,00 Eur ilgalaikio turto).
15. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad atsakovės skolos VSDFV biudžetui pradėjo didėti nuo 2013 m. pradžios ir iki 2017 m. vidurio padidėjo 1 996,94 Eur suma (2013 m. vasario 13 d. skola 28,69 Eur - 2017 m. birželio mėn. skola 2 025,63 Eur), o nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios sumažėjo 421,99 Eur suma (nuo 2017 m. birželio 6 d. skola 2 025,63 Eur - 2018 m. sausio 25 d. skola 1 603,64 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė apeliantei sumokėjo 450,00 Eur. Taigi, atsakovė nevengia įsipareigojimų apeliantei vykdymo ir pagal savo finansines galimybes skolą nuo 2017 m. pabaigos sumažino.
16. Nustatyta, jog UAB „Dolmeksa“(pirkėja) ir S. T. (pardavėjas) sudarė 2015 m. gegužės 29 d. metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-1, kuria pardavėjas įsipareigojo iki 2018 m. kovo 31 d. perduoti pirkėjai 1400 t juodojo metalo laužo arba grąžinti avansą. 2017 m. gegužės 1 d. susitarimu pardavės įsipareigojo 91 300,00 Eur skolą (avansą) sugrąžinti iki 2018 m. kovo 1 d. Atskirajame skunde teigiama, kad pagrindinis atsakovės turtas yra debitorinė skola S. T. (įmonės sumokėtas avansas už juodojo metalo laužo perdavimą), t. y. 92 655,00 Eur vertės ilgalaikis turtas, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad UAB „Dolmeksa“: a) turi nurodytos vertės ilgalaikį turtą, b) sumokėjo S. T. 92 300,00 Eur avansą (ar realiai turi reikalavimo teisę į S. T. sumokėtą avansą), c) neišsiaiškinta, ar yra realių galimybių skolą iš debitoriaus atgauti ir sugrąžinti įmonei. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, jog debitoriaus S. T. 92 300,00 Eur skola atsakovei yra įtraukta į 2016 m. balanso duomenis kaip ilgalaikis turtas, kadangi įmonė ketina įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą už iš anksto sumokėtas lėšas. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ (toliau – ir Standartas; galioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) tikslas – nustatyti, kaip turi būti pateikiama ir grupuojama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius (Standarto 6 p.). Turtui priskiriamas ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, kurios neskirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos paaiškintos standarto aštuntame skyriuje (Standarto 7 p.). Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis, biologinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą (Standarto 8 p.). Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, sumokėti avansai, pagal sutartis vykdomų darbų vertė, biologinis turtas, per vienus metus gautinos sumos, trumpalaikės investicijos, pinigai ir jų ekvivalentai ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą (Standarto 9 p.). Standarto šeštojo skyriaus „Ilgalaikis turtas“ 23 punkte pažymėta, jog materialusis turtas – materialią formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialiojo turto straipsnyje parodoma žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, investicinis turtas, už materialųjį turtą sumokėti avansai, vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai. Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo ir apskaitos reikalavimus nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, kurio 10 punkte numatyta, jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks jai ekonominės naudos naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, iš anksto už tokį turtą sumokėtos sumos turi būti priskiriamos kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „Dolmeksa“ 2015 m. gegužės 29 d. ketino įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą (1400 t juodojo metalo laužo), iš anksto sumokėjusi pardavėjui S. T. 92 300,00 Eur avansą už įsigytiną turtą, todėl ši suma turėjo būti priskirta ilgalaikiam materialiajam turtui. 2016 m. balanse kito ilgalaikio turto suma yra nurodyta 89 649,00 Eur ir materialiojo turto 3 006,00 Eur, t. y. iš viso balanse nurodyta ilgalaikio materialiojo turto yra 92 665,00 Eur (89 649,00 Eur + 3 006,00 Eur). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti 2016 m. balanso duomenimis apie ilgalaikį turtą, kadangi į ilgalaikio turto skyrių atsakovė pagrįstai įtraukė debitorinę skolą (iš anksto sumokėtą sumą už turtą). Pažymėtina, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d.). Šiuo atveju 2016 m. balansas (sudarytas 2017 m. gegužės 31 d.) nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau yra pasirašytas direktorės Dž. A.. Taigi, už 2016 m. balanse esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašiusi ir pasirašiusi atsakovės vadovė Dž. A.. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami UAB „Dolmeksa“ ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovės atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą klausimai. Bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje teismas įvertino 2016 m. balanso duomenis, susijusius su iš anksto už juodojo metalo laužą (turtą) sumokėtos sumos (debitorinės skolos) priskirtinumu kitam ilgalaikiam materialiajam turtui ir byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės reikalavimo teisę į S. T., o 2015 m. gegužės 29 d. metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2015-1 ir prie jos sudarytas 2017 m. gegužės 1 d. susitarimas yra galiojantys ir teisėti (CPK 178 str.).
17. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Debitoriaus S. T. 92 300,00 Eur skolos atsakovei sumokėjimo terminas sueis 2018 m. kovo 1 d., todėl šiai dienai debitoriaus S. T. skolos sumokėjimo terminas nesuėjęs ir nėra pagrindo nagrinėti galimybes šiai skolai atgauti.
18. Viena vertus, bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Kita vertus, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Akcentuotina ir tai, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pagal 2016 m. balanso duomenis UAB „Dolmeksa“ yra moki, veiklos sustabdymo laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio mėn.) pradėjo iš dalies vykdyti pradelstą įsipareigojimą kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui, įsiskolinimas per septynis mėnesius sumažėjo. Apeliantas VSDFV Klaipėdos skyrius į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nėra galimybės skolą iš UAB „Dolmeksa“ išieškoti priverstinai, t. y. teismui nėra pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nėra duomenų, jog skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui ir pastarasis konstatavo, kad nėra galimybių išieškoti skolą iš įmonės turto, dėl to grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas, atsižvelgiant į ĮBĮ reglamentuojamas bankroto procedūras, negarantuotų kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui labai greito skolos atgavimo.
19. Konstatuotina, jog apeliantė neįrodė, kad išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas paskutine gynybos priemone.

13Dėl procesinės bylos baigties

20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.