Byla 2-17-443/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant K. D. ir G. D

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, nedalyvaujant pareiškėjui V. D., suinteresuotiesiems asmenims K. D. ir G. D. bei G. D. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant K. D. ir G. D., ir

Nustatė

3pareiškėjas V. D. savo 2014-09-26 pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo R. D. mirties 2013 m. liepos 6 d. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. Pareiškime nurodoma, kad tėvas iki mirties gyveno ( - ), pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys – R. D. sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai. Testamento tėvas nepaliko. Tėvas 1960 m. gegužės 15 d. buvo sudaręs santuoką su pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų motina A. D., jų ištuoka įregistruota 1974 m. gegužės 15 d. Pareiškėjas nurodo mirusį tėvą palaidojęs, prižiūrįs tėvo kapą. Pareiškėjas nurodo, kad tėvui mirus, liko jo asmeniniai daiktai, dokumentai bei 176/1053 dalis žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ). Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties jis pradėjęs rūpintis paliktu turtu, leidęs juo naudotis kitiems asmenims, saugąs jį, prižiūrįs, juo rūpinantis kaip nuosavu turtu, naudojąs savo nuožiūra kaip jo savininkas. Visa tai darąs atvirai ir viešai, niekas jam nepareiškęs jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo. Į notarų biurą nurodo nesikreipęs. Norįs susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tam reikia nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas po tėvo mirties priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti jo paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotieji asmenys palikimo po tėvo mirties nepriėmė, į notarų biurą ar teismą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl manąs, kad jie neprieštarauja prašomo fakto nustatymui (b. l. 2-3).

4Suinteresuotas asmuo K. D. teismui 2016 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Iš K. D. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismui pateikto atsiliepimo į V. D. pareiškimą matyti, kad suinteresuotas asmuo K. D. nesutinka su pareiškėjo V. D. prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, K. D. atsisakymo raštą nuo tėvo žemės paveldėjimo įvardija kaip išgautą apgaulės būdu (b. l. 71).

5Suinteresuoto asmens G. D. atstovė teismui 2016 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą G. D. ir atstovei nedalyvaujant. Iš G. D. 2015 m. rugpjūčio 17 d. teismui pateikto atsiliepimo į V. D. pareiškimą matyti, kad suinteresuotas asmuo G. D. nesutinka su pareiškėjo V. D. prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, kad jau apie 10 m. gyvena Airijoje, nuo 2010 m. gegužės 19 d. ten deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir tik atsitiktinai, kalbėdamas telefonu su motina sužinojo, kad brolis V. D. yra kreipęsis su pareiškimu į Šakių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė tėvo palikimą faktiškai valdyti. G. D. tik tada sužinojęs apie tėvo mirtį (b. l. 72-73).

6Pareiškėjo V. D. pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.

7Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

8Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardintų sąlygų visumai, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

9Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

10Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001 ir kt.). Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

11Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.). Kartu teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

12Šioje byloje teismas vertina, jog pareiškėjo V. D. teiginiai teismui pateiktame pareiškime apie po tėvo mirties jo pradėjimą rūpintis tėvo paliktu turtu, leidimą juo naudotis kitiems asmenims, jo saugojimą, prižiūrėjimą, tuo rūpinantis kaip nuosavu turtu, naudojimą savo nuožiūra kaip jo savininko, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Į šią bylą pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo kvitas ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija už 2013 metus (b. l. 17-18) teismo vertinami esant nepakankamais įrodymais prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad visa tai daręs atvirai ir viešai, niekas jam nepareiškęs jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo priėmimo, kad su tuo sutinkantys ir dėl palikimo priėmimo nesikreipę pareiškėjo broliai K. D. ir G. D. – nepagrįsti ir neteisingi, prieštaraujantys teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

13Iš byloje esančių suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų matyti, kad jie prieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą (b. l. 71-73): suinteresuotas K. D. savo atsisakymą nuo tėvo R. D. palikimo (žemės) (b. l. 15) teismui pateiktame savo atsiliepime įvardijo kaip išgautą apgaulės įtakoje, o užsienyje gyvenantis suinteresuotas asmuo G. D. nurodo tik atsitiktinai, iš telefoninio pokalbio su motina sužinojęs apie tėvo mirtį.

14Suinteresuoto asmens G. D. neatsisakymą nuo tėvo palikimo patvirtina ir aplinkybė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė D. I. V. prašė civilinę bylą Nr. 2-975-443/2015 (šių metų bylos Nr. 2-17-443/2016) sustabdyti, kadangi Šakių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1138-443/2015 (šių metų bylos Nr. 2YT-23-443/2016) dėl termino palikimui priimti G. D. pratęsimo, kadangi tos dvi bylos tarpusavyje susijusios ir atitinkamo sprendimo priėmimas vienoje darys įtaką kitos galimam sprendimui. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. l. 86-87) suinteresuoto asmens G. D. atstovės prašymą tenkino visiškai – sustabdė civilinę bylą Nr. 2-975-443/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims byloje esant G. D. bei K. D. iki tol, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1138-443/2015 dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims byloje esant V. D. ir K. D..

15Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-23-443/2016 pareiškėjui G. D. atnaujintas praleistas terminas papildomam 3 mėnesių terminui R. D., mirusio 2013 m. liepos 6 d., įrašas Nr. 12 apie tai įrašytas 2013m. liepos 8 d., palikimui priimti. Ši nutartis įsiteisėjo, todėl teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-17-443/2016 nagrinėjimą (b. l. 93).

16Pareiškėjas V. D. ne tik nepateikė jo pareiškime nurodomų įrodymų – liudytojų, kuriuos į teismą buvo įsipareigojęs pakviesti pats (b. l. 3), tačiau ir pats ne vieną kartą kviečiamas paties pareiškėjo nurodytu adresu, neatvyko į teismo posėdžius 2016 m. kovo 24 d. 13.30 val. ir 2016 m. balandžio 19 d. 10 val. Teismui gražintos per „Lietuvos paštą“ siųstos siuntos pareiškėjui V. D. su pranešimais apie posėdžių vietą ir laiką, paštui atžymėjus, kad adresatas neatsiėmė procesinių dokumentų pašte (b. l. 95, 101).

17Lietuvos Respublikos CPK 121 str. 1 d. nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Lietuvos Respublikos CPK 121 str. 2 d. numatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

18Pareiškėjas V. D. savo gyvenamosios vietos adresą ( - ) yra ne kartą nurodęs teismui adresuotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei kituose dokumentuose (b. l. 2-3, 56, 81, 82), tokiu adresu V. D. buvo šaukiamas į teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. 9 val. posėdį, pareiškėjas šaukimą pasirašytinai priėmė ir posėdyje dalyvavo (b. l. 80, 83-84). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad teismui nėra žinoma pareiškėjo darbo vieta (b. l. 103), teismas vertina, kad pareiškėjui teismo siųstas šaukimas į teismo 2016 m. balandžio 19 d. 10 val. posėdį paskutiniu teismui žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu yra įteiktas.

19Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir teismo posėdyje ištirtas aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjas V. D. byloje neįrodė, jog po savo tėvo R. D. mirties 2013 m. liepos 6 d. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

20Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė D. I. Vinklerytė pateikė teismui prašymą (b. l. 96, 106) priteisti iš pareiškėjo V. D. advokatės atstovaujamo G. D. naudai jo turėtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas, pateikė tas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 97-98, 107).

21Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nurodyta, kad ypatingosios teisenos dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju iš pareiškėjo V. D. priteistinos suinteresuoto asmens G. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, teismo vertinimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatomis nėra per didelės.

22Taip pat valstybei iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,42 Eur.

23Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 3 d., 269 str. 1 d., 443 str. 6 d.-9 d., 444-448 str., teismas

Nutarė

24pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta ( - ), prašymą atmesti.

25Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta ( - ), suinteresuotajam asmeniui G. D., asmens kodas ( - ) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta ( - ), 16,42 Eur (šešiolika eurų 42 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

27Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. pareiškėjas V. D. savo 2014-09-26 pareiškimu prašo nustatyti juridinę... 4. Suinteresuotas asmuo K. D. teismui 2016 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą... 5. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė teismui 2016 m. balandžio 18 d. pateikė... 6. Pareiškėjo V. D. pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.... 7. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima... 8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 9. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas... 10. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo... 11. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi... 12. Šioje byloje teismas vertina, jog pareiškėjo V. D. teiginiai teismui... 13. Iš byloje esančių suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų matyti, kad jie... 14. Suinteresuoto asmens G. D. neatsisakymą nuo tėvo palikimo patvirtina ir... 15. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2016... 16. Pareiškėjas V. D. ne tik nepateikė jo pareiškime nurodomų įrodymų –... 17. Lietuvos Respublikos CPK 121 str. 1 d. nurodyta, kad dalyvaujantys byloje... 18. Pareiškėjas V. D. savo gyvenamosios vietos adresą ( - ) yra ne kartą... 19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir teismo posėdyje ištirtas aplinkybes... 20. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė D. I. Vinklerytė pateikė... 21. Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nurodyta, kad ypatingosios teisenos... 22. Taip pat valstybei iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų... 23. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 24. pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui žinoma gyvenamoji... 25. Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui... 26. Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas ( - ), paskutinė teismui... 27. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...