Byla 2S-1484-254/2016

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. O. I

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-193-359/2015 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovei UAB „Trys medžiai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. O. I., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydama išdėstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Ieškovė savo prašymą grindė tuo, kad šiuo metu ji neturi jokių pajamų ir slaugo sunkiai sergančią mamą, gyvena iš santaupų ir mamos gaunamų pajamų. Pati yra taip pat silpnos sveikatos. Turto, kurį pardavusi galėtų sumokėti bylinėjimosi išlaidas, neturi, o turimas turtas negali būti vieninteliu kriterijumi neišdėstyti priteistų sumų mokėjimą dalimis.

4Atsakovė atsiliepime su prašymu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė yra nesąžiningas asmuo, ji civilinėje byloje teigė ir įrodinėjo gerą finansinę padėtį (gaunamas pajamas iš nuomos, turto pardavimo ir pan.). Ieškovė neįrodė, kad neturi piniginių lėšų banko atsiskaitomosiose sąskaitose, negauna pajamų, tuo labiau neturi nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas iš civilinės bylos medžiagos nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. ieškovė nedirbo ir socialinių išmokų negavo (b. l. 60), tačiau tai vienintelis įrodymas, galėjęs pagrįsti sunkią ieškovės turtinę padėtį. Kitų duomenų, pagrindžiančių sunkią ieškovės materialinę padėtį, ieškovė nepateikė, o byloje yra priešingi duomenys.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovė (toliau ‑ apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Šiuo metu apeliantė neturi jokių pajamų ir slaugo sunkiai sergančią mamą. Ji pragyvena iš santaupų ir mamos gaunamų pajamų (4 t., b. l. 60–61). Turto, kurį realiai pardavusi, apeliantė galėtų sumokėti visas priteistas sumas, neturi. Apeliantė pati yra silpnos sveikatos (duomenys pateikti byloje proceso eigoje), jos atstatymui reikalingos papildomos lėšos, todėl iš gaunamų pajamų jai yra sunku iš karto susimokėti teismo priteistas sumas. Teismas jau proceso metu, patenkinęs atsakovės atstovo prašymą, išdavė liudijimą gauti apeliantės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kuri nėra pakitusi.

102. Turimas turtas negali būti vieninteliu kriterijumi neišdėstyti priteistų sumų mokėjimą dalimis. Butą, adresu Kaunas, ( - ), kuriame šiuo metu apeliantė gyvena, ji įsigijo pagal jai suteiktą banko kreditą (kredito suma 130 000 Lt). Kreditą šiuo metu dėl svarbių ir objektyvių priežasčių dengia jos sūnus.

113. Apeliantė teismui nurodė, kad sutinka, jog išdėstymo terminas būtų sutrumpintas, tačiau teismas prašymą vis tiek atmetė.

124. Atsakovė – juridinis asmuo, kurios veikla susijusi su nekilnojamojo turto statyba, prekyba ir toks išdėstymas nepakenktų turtiniams šalies interesams, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Atsakovė disponuoja didesnėmis lėšomis ir nėra duomenų, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, net ir trumpesniam terminui, dėl to sutriks įmonės veikla ar jai atsiras nuostolių. Tas pats pasisakytina ir apie atlygį atsakovės atstovui sumokėjimą, nes tokio dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti tik patvirtina atsakovės geras finansines galimybes.

13Atsakovė atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

141. Apeliantė yra nesąžiningas asmuo, ne kartą byloje teigusi netiesą ir įrodinėjusi gerą finansinę padėtį, gaunamas pajamas iš nuomos ir turto pardavimo ir pan. neįrodė, kad neturi piniginių lėšų sąskaitose, negauna pajamų, tuo labiau neturi nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Apeliantė neįrodė, kad komerciniuose bankuose turimose sąskaitose neturi piniginių lėšų, taip pat nepateikė iš sąskaitų sumų panaudojimo nuo bylos iškėlimo teisme iki šio prašymo pateikimo dienos bei nepagrindė tokių sumų (galbūt nesąžiningai ištuštino sąskaitas, kad apsunkintų įvykdymą – todėl tokio nesąžiningo asmens interesų teisė negina). Pvz., sąskaitoje ( - ) 116 000 Lt pajamos gautos 2014 m. balandžio 22 d. ieškovei realizavus savo motinos V. K. butą. Ieškinio pareiškimo dienai šių lėšų liko 23 162,78 Lt (3 t., b. l. 21–40). Todėl nesant įrodymų, o tik deklaratyviems teiginiams apie piniginių lėšų neturėjimą, prašymas dėl išdėstymo pagrįstai atmestas.

152. Apeliantė nepateikė jokių duomenų iš VMI apie mokamus mokesčius ir deklaruojamas pajamas ar iš VSDFV – apie gautinų sumų, įskaitant pašalpas ar kitokias išmokas, negavimą, taip pat apie pašalpų negavimą.

163. Apeliantė melagingai nurodo, kad neturi jokio turto. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas ir du žemės sklypai. Nepaisant to, kad butas yra įkeistas, tai netrukdo realizuoti jo priverstine tvarka.

174. Apeliantės apeliavimas į silpną sveikatą ir deklaratyvių teiginių, nepagrįstų jokiais įrodymais, teigimas, taip pat tai, kad atidėjimas nepakenks atsakovės veiklai, prieštarauja civilinio proceso rungtyniškumo principui. Apeliantė, pradėdama šį civilinį ginčą, suprato ir galėjo suprasti apie galimai neigiamas pasekmes nepalankaus sprendimo atveju, kurių dabar nepagrįstai siekia išvengti.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą išdėstyti dalimis, pagrįstumo ir teisėtumo.

20Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas ir priteistos iš ieškovės atsakovei 1 008,63 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 5,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t. 3, b. l. 146–160). Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-230-601/2016 sprendimas paliktas nepakeistas ir priteista iš ieškovės atsakovei 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei valstybei – 926 Eur žyminis mokestis (t. 4, b. l. 44–51). Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė išdėstyti šių bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą: 1 608,63 Eur (1 008,63 Eur + 600 Eur), atsakovei sumokant per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį po 67,02 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 d. arba per 18 mėnesių, mokant po 89,36 Eur; o 926 Eur valstybei – per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį po 38,58 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 d. arba per 18 mėnesių, mokant po 51,44 Eur (t. 4, b. l. 58–59).

21Dėl apeliantės finansinės būklės sudėtingumo, kaip kriterijaus išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis

22CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo (atsakovo) teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kitaip tariant, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 straipsnis, 588 straipsnis). Taigi pati įsiteisėjusio teismo sprendimo paskirtis suponuoja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo išimtinę galimybę, kuri suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios šalies turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių (skolininkui labai nepalankių) aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1022-464/2016).

23Finansinės būklės sudėtingumą ar kitas esmines aplinkybes, trukdančias įvykdyti teismo sprendimą, turi įrodyti būtent prašymą teikianti šalis – apeliantė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės su prašymu pateiktas vienintelis įrodymas, t. y. 2016 m. kovo 23 d. VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (t. 4, b. l. 60), kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. duomenų apie išmokas nėra, apeliantės finansinės būklės sudėtingumo nepagrindžia. Nors apeliantė šiuo metu ir nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir jos galimybė užsidirbti pajamų nėra paneigta. Byloje yra pateikti 2015 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašai / siuntimas (1 t., b. l. 183–184), kad apeliantė skundžiasi prasta sveikata, taip pat senesni medicininiai dokumentai apie sveikatos problemas (t. 2, b. l. 13), tačiau duomenų apie netektą darbingumo (darbingumo lygį), byloje nėra. Priešingai, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš Lietuvos darbo biržos (t. 4, b. l. 90), kad ji šiuo metu ieško darbo. Todėl apeliantė gali dirbti ir užsidirbti bei atsiskaityti su kreditorėmis (ieškove ir valstybe) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Juolab, kaip nurodė pati apeliantė 2015 m. balandžio 15 d. dublike (t. 2, b. l. 3–6), ji 2007–2008 m. dirbo verslo liudijimo pagrindu (duomenys iš VSDFV apie verslo liudijimą (t. 2, b. l. 10) ir jos pajamos buvo 100 000 Lt per metus (t. y. 4 166,67 Lt per mėnesį). Be to, apeliantė dublike pripažįsta, kad jos materialinė padėtis 2012 m. – 2014 m. buvo itin gera, ji gavo 130 000 Lt pardavusi butą, 305 000 Lt pardavusi butą, 30 000 Lt pardavusi garažą ir 120 000 Lt pardavusi butą. Be to, apeliantė byloje gerą finansinę padėtį įrodinėjo gaunamomis pajamas iš nuomos ir turto pardavimo (t. 2, b. l. 3–6, 7–8). Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo apeliantė nurodo, kad ji vis dar gyvena iš santaupų, kas rodo, kad piniginių lėšų apeliantė turi ir gali iš jų gyventi. Tuo labiau, kad apeliantė neįrodė, jog ji negauna pajamų, ar kad ji neturi piniginių lėšų banko atsiskaitomosiose sąskaitose, nes nepateikė šių sąskaitų išrašų, kurių laikotarpis būtų artimas prašymo dėl išdėstymo pateikimo dienai. Pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu nutarties–liudijimo pagrindu gauti apeliantės turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 77–78, 96–187, t. 3, 3–86), negali atspindėti esamos finansinės padėties. Apeliantė, teigdama, kad ji nepakitusi (neaišku kokiu aspektu, nes bylos nagrinėjimo metu ji įrodinėjo savo gerą finansinę padėtį), turėjo tai motyvuotai pagrįsti ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė taip pat nepateikė duomenų iš VMI apie mokamus mokesčius ir deklaruojamas pajamas. Todėl nesant įrodymų, o tik deklaratyviems teiginiams apie piniginių lėšų neturėjimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo negali būti tenkinamas.

24Juolab, kad civilinėje byloje yra pakankamai kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantė pajėgi sumokėti atsakovei ir valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas ir du žemės sklypai (1 t., b. l. 23 –29, 38–42, t. 4, b. l. 100). Šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad ji turto, kurį realiai pardavusi, galėtų sumokėti visas priteistas sumas, neturi. Turimas turtas, net ir jo nerealizavus, gali būti piniginės prievolės užtikrinimo priemone, jeigu apeliantė gera valia siektų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gaudama tam paskolą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai spręsti apie išskirtinės sunkios finansinės padėties susidarymą, nėra objektyvaus pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).

25Be to, pastebėtina, kad jei apeliantės teiginys dėl jos sunkios finansinės padėties ir būtų vertinamas kaip pagrįstas, tai teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014). Apeliantė nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, todėl darytina išvada, kad ji neįrodė ir dar vienos sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

26Dėl šalių teisėtų interesų pusiausvyros, kaip kriterijaus išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis

27CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos įvertinus sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, kadangi sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik esant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrai, atsižvelgus į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1022-464/2016).

28Pažymėtina, kad vien tik apeliantės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių (t. 4, b. l. 61) negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės ir valstybės turtinį interesą. Elgdamasi sąžiningai bei siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, manytina, jog apeliantė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove ir valstybe, jas skolindamasi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Kaip nurodo apeliantė, jos sūnus yra pajėgus jai padėti (pvz.: moka įmokas bankui už apeliantei priklausantį butą). Tai, kad priteista iš apeliantės suma (iš viso 2 534,63 Eur) paprastai fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, nėra aplinkybė, kuri savaime lemia sprendimo vykdymo išdėstymą. Kaip jau minėta, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016), bei į kitos šalies teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1714-178/2015). Svarbu yra tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą, t. y. nepateikta įrodymų, kad apeliantė jau būtų sumokėjusi nors kokią priteistos sumos dalį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ji nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia jos kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

29Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atskirąjį skundą atmesti.

32Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.