Byla 2-166-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria spręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje Nr. 2-568-280/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ ieškinį atsakovams valstybinei įmonei „Kupiškio miškų urėdija“, V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Dalgira“, Ž. B., mažajai bendrijai „Luxtera“ ir S. V. individualiai įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino, kad UAB „Rolasa“ per VĮ Kupiškio miškų urėdiją neteisėtai išmokėjo atsakovui V. B. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir įpareigojo V. B. šias lėšas grąžinti ieškovei. Teismas iš BUAB „Rolasa“ administravimui skirtų lėšų priteisė 1 000 Lt (289,62 Eur) atsakovui UAB „Dalgirda“ ir 2 553 Lt (739,40 Eur) atsakovui V. B. šių asmenų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo, be kita ko, priteisė iš atsakovo V. B. ieškovės BUAB „Rolasa“ naudai 26 889,26 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas V. B. pateikė teismui prašymą išdėstyti Panevėžio apygardos teismo sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu iš jo priteistas sumas 20 metų laikotarpiui. Nurodė, kad V. B. materialinė padėtis yra labai sunki, nes jis gauna tik minimalų darbo užmokestį, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, turi skolinių įsipareigojimų kreditorei AB Swedbank, kuriam skola siekia 12 334,49 Eur, neturi jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto. Todėl prašo išdėstyti teismų sprendimais priteistas sumas 20 metų laikotarpiui, nes taip bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas ir atsakovas turės bent teorinę galimybę iš likusių sumų pragyventi pats, išlaikyti šeimą bei vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Kadangi ieškovei priteista 5 proc. metinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl išdėsčius priteistas sumas išieškotojos teisėti interesai nebus pažeisti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo V. B. prašymą tenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu, iš atsakovo V. B. priteistos 26 889,26 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą nuo priteistos sumos išdėstė 5 metų laikotarpiui: kas metus V. B. turi ieškovei sumokėti po 5 377,85 Eur skolos, taigi kas mėnesį po 448,15 Eur skolos ir proporcingai nuo šių sumų priteistų palūkanų dalį, priteistas sumas išieškant ne vėliau, kaip nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, atsakovui paliekant teisę sumokėti ir didesnes sumas kas mėnesį arba grąžinti visą priteistą skolą anksčiau laiko. Teismo vertinimu, V. B. pateikti įrodymai patvirtina jo sunkią turtinę padėtį ir faktą, kad jis iš karto sumokėti visą iš jo priteistą pakankamai nemenką sumą 26 889,26 Eur neturi galimybės. Todėl yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti, bet ne 20 metų, o 5 metų laikotarpiui. Teismas nurodė, kad kas metus V. B. turi ieškovei sumokėti po 5 377,85 Eur, taigi kas mėnesį po 448,15 Eur. Teismas, nustatydamas tokią sprendimo įvykdymo išdėstymo tvarką, vertina tai, kad atsakovas yra darbingas, 39 metų amžiaus, todėl pagal asmens duomenis turi palankią galimybę dirbti ir užsidirbti, atsiskaityti su kreditoriais anksčiau, jei pats to norėtų. Teismas nenustatė, kad tokiu sprendimo įvykdymo išdėstymu iš esmės būtų pažeisti bankrutavusios įmonės kitų kreditorių reikalavimai, nes įmonė turi teisę ir galimybę reikalavimo teises atlygintinai perleisti ir tokiu būdu užbaigti jos likvidavimo procedūras. Teismas nurodė, kad įvertino ir ieškovės bankrutavusios UAB „Rolasa“ interesus, turtinę padėtį, tai, kad įmonė yra likviduojama ir bankroto procedūros negali būti tęsiamos, vilkinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, didinamos administravimo išlaidos (CPK 284 str.).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovė BUAB „Rolasa“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria V. B. 5 metų laikotarpiui išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. B. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės motyvavo sunkia finansine padėtimi, tačiau nepateikė informacijos apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinei priklausantį turtą (kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį). Taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinės D. B. gaunamas mėnesines pajamas.
  2. Atsižvelgtina ne vien tik į atsakovo interesus, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad skola priteista bankrutuojančiai įmonei, kurios bankroto procesas tęsiasi nuo 2013 metų. Palikus galioti skundžiamą nutartį, atsakovas sprendimą galėtų įvykdyti iki 2020 metų, t. y. BUAB „Rolasa“ bankroto procesas mažiausiai truktų 7 metus.
  3. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė ne tik apeliantės, bet ir jos kreditorių turtinius interesus, taip pat nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo, nepaisė teisėtų apeliantės interesų kuo greičiau atgauti skolą, sumenkintas teismo sprendimas, taip pat nukrypta nuo teismų praktikos, nes ilgam laikotarpiui sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui V. B. išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, pagrįstumo. Todėl nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdėstė įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą atsakovo V. B. prašyme nurodytomis aplinkybėmis.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Tai patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Todėl sprendžiant šį klausimą, nagrinėjamu atveju taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo V. B. nurodytu būdu arba skundžiama nutartimi nustatyta tvarka, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas bei pažeisti kitos šalies lūkesčiai.

17Atsakovas V. B. prašė išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu iš jo priteistas sumas 20 metų laikotarpiui, prašymą motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. B. pateikti įrodymai patvirtina jo sunkią turtinę padėtį bei tai, kad jis iš karto sumokėti 26 889,26 Eur sumos neturi galimybės. Todėl sprendė, kad yra pakankamas pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, kas metus sumokant apeliantei po 5 377,85 Eur (kas mėnesį po 448,15 Eur). Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas vis tik neturi pakankamo pagrindo sutikti.

18Neginčytina, kad priteista iš atsakovo suma paprastai fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė. Tačiau, kaip minėta, tai nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pirmosios instancijos teismo nustatytam penkerių metų laikotarpiui, per kurį neaišku kaip keisis faktinė situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Nors pagal nurodytas V. B. aplinkybės bei pateiktus įrodymus: gauna minimalų darbo užmokestį, turi du nepilnamečius vaikus, turi kitų skolinių įsipareigojimų, neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, galima būtų teigti, kad atsakovo turtinė padėtis apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. B. yra darbingas, 39 metų amžiaus, gali dirbti ir užsidirbti bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismui ir nepateikti jokie duomenys apie V. B. atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas, jo sutuoktinės gaunamas pajamas bei jos turimą turtą. Taip pat svarbu atsižvelgti ne vien tik į atsakovo interesus, o įvertintina ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas net ir pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka penkeriems metams, nekalbant jau apie atsakovo prašyme nurodomą terminą – 20 metams, sąlygotų pernelyg akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principu privalu pripažinti ir teisėtai įgytas apeliantės civilines teises, teisėti lūkesčiai yra siejami ir su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad sprendimo įvykdymo išdėstymu iš esmės nebūtų pažeisti bankrutavusios įmonės kitų kreditorių reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai - toks sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų esminius bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus bei neatitiktų bankroto procedūrų, kurių trukmė yra ribota laike ir kurios jau tęsiasi daugiau nei dvejus metus, tikslų, vienos šalies naudai neproporcingai pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Juo labiau, kad V. B. nepateikė jokių duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą, t. y. nepateikta įrodymų, kad apeliantei jau būtų sumokėjęs kokią nors priteistos sumos dalį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia apeliantės kreditorių teises. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantės reikalavimo teisė ir būtų parduota, atsakovui tuo neužkirsta galimybė tartis su naujuoju kreditoriumi dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl to – V. B. nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas - darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 str.).

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo V. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo V. B. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu pripažino, kad... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Panevėžio... 6. Atsakovas V. B. pateikė teismui prašymą išdėstyti Panevėžio apygardos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo V. B.... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Ieškovė BUAB „Rolasa“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo... 17. Atsakovas V. B. prašė išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m.... 18. Neginčytina, kad priteista iš atsakovo suma paprastai fiziniam asmeniui yra... 19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir...