Byla e2-27-524/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

2sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

3dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ atstovei V. V.,

4atsakovo R. Ž. atstovui advokatui Eduardui Antonenkai,

5trečiajam asmeniui S. L.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

7Teismas

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui R. Ž. ir iš atsakovo R. Ž. ieškovei priteisti 6 835 260 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-379- 524/2017 iškėlė BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė I. B., nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi dėl bankroto bylos BUAB „Jurtinga Shipping“ iškėlimo buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos terminas perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Buvusiems įmonės vadovams terminas įmonės dokumentams ir turtui perduoti suėjo 2016 m. vasario 17 d. Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ balansu, atsakovė turėjo turto už 6 850 760 EUR, minėtas balansas yra pasirašytas buvusio įmonės vadovo – atsakovo R. Ž.. 2016 m. kovo 4 d. priėmimo–perdavimo aktu BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorės įgaliotam asmeniui buvęs įmonės vadovas R. Ž. perdavė automobilį „M. B. V.“ (valstybinis Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), vidutinė rinkos vertė – 7 700 EUR); 2016 m. kovo 8 d. transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktu įmonės akcininkas A. S. perdavė automobilį „Š. O.“ (valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), vidutinė rinkos vertė – 3 900 EUR); 2016 m. kovo 25 d. buvęs įmonės vadovas R. Ž. perdavė automobilį „Š. O.“ (valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), vidutinė rinkos vertė – 3 900 EUR). Perduoto turto vertė, vadovaujantis vidutine minėtų transporto priemonių rinkos verte, yra 15 500 EUR. Paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs atsakovės vadovas atsakovas R. Ž. iki šios dienos bankroto administratorei nėra perdavęs nei atsakovės 6 835 260 EUR vertės turto, nei detalizuoto tinkamai pasirašyto jo sąrašo. Bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. eB2-836-524/2016 išdavimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą tenkino ir paskyrė R. Ž. už 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. Sla-83543 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nevykdymą trijų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną nuo teismo nutarties priėmimo, tačiau net ir teismo paskirta bauda nepakeitė esamos situacijos, t. y. buvę įmonės valdymo organai administratorei įmonės dokumentų ir turto neperdavė iki šios dienos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui teisės aktais nustatytų pareigų išsaugoti bendrovės turtą, o būtent dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nepagrįstai ir neteisėtai prarastas, iššvaistytas arba pasisavintas ieškovei priklausantis turtas, t. y. žalos kilimą sąlygojo išimtinai atsakovo neteisėti veiksmai, kurie akivaizdžiai prieštarauja rūpestingo, sąžiningo, atidaus ir kvalifikuoto vadovo elgesio standartams. Dėl to atsakovui yra taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo priteistinas žalos, kuri yra lygi neperduoto turto vertei, atlyginimas. Atsakovui neperdavus bankroto administratorei 6 835 260 EUR vertės turto, kurio vertė apskaičiuota pagal paties atsakovo 2015 m. gruodžio 31 d. pasirašytą balansą ir įvertinus trijų perduotų transporto priemonių vidutines rinkos vertes, BUAB „Jurtinga Shiping“ ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro į BUAB „Jurtinga Shiping“ balansą įtraukto neperduoto bankroto administratorei turto vertė. Egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, kadangi jei atsakovas būtų perdavęs 6 835 260 EUR vertės turtą bankroto administratorei, BUAB „Jurtinga Shipping“ ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes bankroto procese būtų buvusi galimybė realizuoti minėtą turtą, o iš pardavimo gautas lėšas skirti kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (faktinis priežastis ryšys). Jei atsakovas, būdamas BUAB „Jurtinga Shipping“ vadovu, būtų BUAB „Jurtinga Shipping“ turtą valdęs, naudojęs ir disponavęs teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal rūpestingo, atidaus ir sąžiningo asmens standartus, bankroto administratorei perduotas turtas būtų buvęs realizuotas bankroto procese ir iš gautų lėšų būtų buvę dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai (teisinis priežastinis ryšys). Atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas dėl žalos, sukeltos BUAB „Jurtinga Shipping“ ir jos kreditoriams atsakovo neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis VĮ Registrų centro išplėstiniu išrašu, BUAB „Jurtinga Shipping“ vadovu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo S. L. ir administratorė neturi duomenų, ar pasikeitus įmonės vadovui buvo perduotas įmonės turtas, o jeigu 2015 m. rugsėjo 14 d. S. L. naujajam vadovui R. Ž. neperdavė įmonės turto, neatmestina galimybė, kad trečiojo asmens procesinė padėtis gali pasikeisti ir tai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo S. L. įtraukti trečiuoju asmeniu.
  3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašo pašalinti jį iš byloje dalyvaujančių asmenų. Nurodė, kad bankroto administratorei buvo nurodęs, jog įmonės turto ir (ar) dokumentų neturėjo ir neturi. Dokumentų priėmimo–perdavimo aktų nepasirašinėjo, nes dokumentai buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) darbuotojų. Kur ir kaip 2015–2016 metais buvo (ar yra) gražinti dokumentai, trečiojo asmens niekas neinformavo. Kur laikydavo dokumentus UAB „Jurtinga Shipping“ buhalterijos darbuotojai, trečiasis asmuo nežinojo. Jų kontrolę vykdė buhalterijos darbuotojai, projektų vadovė G. Ž. (R. Ž. žmona) ir R. Ž.. Papildomai nurodė, jog suma, nurodyta skaičiais kaip turtas, kuri įvardijama ieškinyje, tai skaičiai, paimti iš įmonės balanso, ir šį turtą sudaro skolos, kurių nesumokėjo įmonės skolininkai. Nurodo, kad pagrindinė ieškovės skolininkė yra UAB „Luna Capital Group“ (beveik 6 milijonai eurų), kurios direktorius dabar yra šios bylos atsakovas R. Ž.. Tai gali būti priežastis atsakovui nuslėpti ar kitokiu būdu nepateikti dokumentų BUAB „Jurtinga Shipping“ bankroto administratorei. Trečiasis asmuo nurodo, jog atlikdavo tik krovinių gabenimo ekspeditoriaus / vairuotojo darbą. Vykdė tiesioginius R. Ž. nurodymus, visus finansinius sprendimus priiminėjo, finansinių dokumentų apskaitą tvarkė buhalterijos darbuotojai ir projektų vadovė G. Ž.. Visus įmonės finansinius atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais atlikdavo projektų vadovė G. Ž.. Teigia, jog neatliko neteisėtų veiksmų, kontaktavo su faktiniu UAB „Jurtinga Shipping“ vadovu R. Ž. ir akcininku A. S., bendradarbiavo ir toliau yra pasiruošęs bendradarbiauti su BUAB „Jurtinga Shipping“ administratore. Trečiojo asmens teigimu, atsiradusi žala yra pateikta remiantis 2014–2015 metų balansu, o ne realiu turtu. Faktiškai įmonės turtą sudarė / sudaro skolos, kurių nesumokėjo įmonės skolininkai už suteiktas paslaugas. Teigia, jog neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio nėra, nes trečiasis asmuo neturėjo ir negalėjo turėti galimybių atlikti neteisėtus veiksmus ir lemti žalos atsiradimo.
  4. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad sudarant debitorių sąrašą buvo vadovaujamasi dviem dokumentais, kurių vieną pateikė S. L., o kitas buvo gautas iš VMI ir FNTT. Administratorius neturi lėšų išieškojimui, buvo siūloma kreditoriams nurašyti dalį skolų, tačiau kreditoriai nepritarė ir nutarė išieškoti. Administratorius mėgins išieškoti skolas ir po to dar kartą kreipsis į kreditorius. Bus ginčijamos reikalavimų perleidimo sutartys. FNTT 2017 m. rugpjūčio mėnesį perdavė dokumentus, tačiau akivaizdžiai jų trūksta debetinėms skoloms išieškoti.
  5. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas įmonei vadovavo 4 mėnesius. 2015 m. pabaigoje jis kreipėsi į Mokesčių inspekciją dėl veiklos sustabdymo. Duomenys į balansą dėl debetinių skolų buvo perrašomi iš elektroninės programos, neturint dokumentų.
  6. Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad jis vadovavo įmonei nuo 2010 m. iki 2015-09-14, tačiau atsakovas visą laiką buvo faktinis vadovas, jis pasakydavo, ką daryti, dirbo su klientais, teikdavo jam sutartis pasirašyti. A. S. buvo tik formalus akcininkas, o R. Ž. buvo faktinis įmonės įkūrėjas. G. Ž. buvo projektų vadovė, tačiau ji vadovavo, sudarinėjo balansą, prie buhalterijos jo neprileisdavo.

10Ieškinys atmestinas.

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-22/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, byloje bylos Nr. 3K-3-630/2012). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik tada, kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. neįrodė atsakovo veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. Ž. buvo BUAB „Jurtinga Shipping“ vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo, vienintelis BUAB „Jurtinga Shipping“ dalyvis buvo A. S.. Šias aplinkybes įrodo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas. Įmonės vadovu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo trečiasis asmuo S. L.. Iš jo atsiliepimo, paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog ir jo vadovavimo laikotarpiu faktiškai įmonei vadovavo R. Ž., o jis buvo tik fiktyvus vadovas ir jokių įmonės dokumentų neturėjo. Byloje nustačius, jog iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo R. Ž., analizuotini jo veiksmai dėl į buhalterinę apskaitą įtraukto 6 835 260,00 Eur vertės neperduoto administratoriui turto.
  3. BUAB „Jurtinga Shipping“ turtas, pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą 2015 m. gruodžio 31 d., sudarė 6 850 760,00 Eur dydžio sumą, tačiau atsakovas 2016 m. kovo mėnesį bankroto administratoriui perdavė tik dalį įmonės turto – 15 500,00 Eur vertės tris transporto priemones. Ieškinio 21 p. ieškovė nurodo, kad į BUAB „Jurtinga Shipping“ buhalterinę apskaitą įtrauktas 6 835 260,00 Eur dydžio vertės turtas yra prarastas, iššvaistytas arba pasisavintas dėl R. Ž. veiksmų (neveikimo), t. y. neišsaugojus bendrovės turto, neužtikrinus tokio turto tinkamos apsaugos, pasisavinus ar kitokiu būdu dėl tokių veiksmų (neveikimo) jo netekus. Tačiau šiai nurodomai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.
  4. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, būdamas įmonės administracijos vadovu, padarė jai 6 835 260,00 Eur žalą, nes neperdavė administratorei jokio ilgalaikio turto, tačiau 2018-05-04 įmonės administratorius pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo detalų sudarytą įmonės debitorių sąrašą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Šioje byloje paminėtas debitorių sąrašas įrodo, jog ieškovės nurodoma 6 835 260,00 Eur dydžio suma sudaryta iš įmonės debetinių skolų, o stambiausia skolininkė yra BUAB „Luna Capital Group“, kurios skola ieškovei yra 5 428 691 Eur.
  5. Byloje nustatyta, kad BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje ieškovė buvo pareiškusi kreditinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5-513/2018 buvo nutarta netenkinti pareiškėjos BUAB ..Jurtinga Shipping“ prašymo patvirtinti 5 428 691 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Luna Captitai Group“ bankroto byloje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad „abi bankrutavusios įmonės iki bankroto buvo valdomos to paties fizinio asmens — R. Ž., tai reiškia, jog BUAB „Luna Capital Group“ ir BUAB „Jurtinga Shipping“ valdė susiję asmenys BUAB „Jurtinga Shipping“ cisternas (vagonus) galėjo nuomoti BUAB „Luna Capital Group“ už keliasdešimt kartų didesnę kainą, nei ji juos nuomojosi iš vagonų savininkų. Įvertinus įmonių tarpusavio ryšį nepaneigti kreditorių ir bankroto administratorės teigimai, jog tokiu būdu įmonių vadovai akcininkai, daugiau tikėtina, veikė nesąžiningai“. Šios nutarties ieškovė apeliacine tvarka neskundė. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad dėl šiame ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus, pagrindžiančius debetines skolas, tenkinti ieškinį nėra pagrindo, nes byloje įrodyta, kad ieškovei visi dokumentai dėl stambiausio debitoriaus buvo perduoti, ieškovė realizavo savo teisę kreiptis į teismą. Paminėta 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-5-513/2018 įrodo, jog ieškovės kreditinis reikalavimas buvo atmestas ne dėl įrodymų trūkumo, o dėl paminėto nutartyje atsakovo vadovaujamų BUAB „Jurtinga Shipping“ ir BUAB „Luna Capital Group“ tarpusavio ryšio, kuris nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo analizuoti atsakovo veiksmus valdant paminėtas įmones. Tai būtų kitos bylos įrodinėjimo dalykas galbūt tyčinio bankroto aspektu. Nustatyti faktinį ieškinio pagrindą yra ieškovo prerogatyva (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p.), o teismui teisė savo iniciatyva jį nustatyti /pakeisti bylose, turinčiose viešojo intereso elementą, nėra suteikta.
  6. Ieškinio pagrindą ieškovė grindė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, Akcinių bendrovių įstatymo (19 str. 8 d.), CK 2.87 straipsnio nuostatomis. Šių normų pažeidimas gali būti teisinis atsakovo atsakomybės pagrindas. Tačiau pažymėtina, kad byloje dėl žalos atlyginimo šių normų taikymo specifika priklauso nuo ieškovo įrodinėjamų aplinkybių (ieškinio pagrindo). Tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas dėl to, kad įmonės administratoriui neperduotas bendrovės turtas (o nagrinėjamu atveju būtent tuo ieškinyje apibrėžiama atsakovo neteisėta veika), kitaip tariant, administratoriui iš esmės teigiant, kad įmonėje tam tikras turtas pareigos jį perduoti administratoriui atsiradimo momentu buvo / turėjo būti (nes negalima inkriminuoti pareigos perduoti turtą pažeidimo, jei nebuvo paties turto), reikia įrodyti (nustatyti), kad įmonės turtas nesant pateisinamų priežasčių administratoriui neperduotas. Tokiu atveju teisinis vadovo atsakomybės pagrindas yra Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos pažeidimas. Įmonės vadovo atsakomybė gali kilti ir platesniais teisiniais pagrindais. Tačiau tokiu atveju ieškovas turi įrodinėti kitas aplinkybes, susijusias su žalos įmonei atsiradimu dar iki pareigos perduoti turtą administratoriui kilimo (pavyzdžiui, kad įmonės turtas, pažeidžiant atitinkamas teisės normas, buvo prarastas, iššvaistytas, neteisėtai perleistas ir pan.).
  7. 2018-05-04 ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai nurodo 16 įmonės debitorių ir pateikia savo veiksmų analizę dėl paminėtų debitorių. Debetinis reikalavimas – tai suma, kurią įmonė turi gauti už suteiktas paslaugas arba parduotas prekes iš savo debitorių, todėl šioje byloje ieškovė privalėjo įrodyti realų įmonei padarytos žalos dydį, ne remtis vien balanso duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašo priteisti 6 835 260,00 Eur žalos atlyginimo, tačiau įmonės kreditiniai reikalavimai sudaro 3 328 759,95 EUR, todėl administratorius šioje byloje privalėjo įrodyti, iš kurių debitorių tikrai neįmanoma išieškoti skolos įmonei, o ne vadovautis vien balanse nurodyta debetinių reikalavimų suma, kuri gali būti kreditorių sprendimu koreguojama pertikrinant kiekvienos debetinės skolos įrašymo pagrindą. Iš ieškovės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ji dar tik ketina tokį darbą atlikti, todėl šioje byloje vien balanso duomenys neįrodo įmonei padaryto žalos dydžio. Balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys į apskaitą įtraukto įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Byloje 2017-07-28 pakvitavimas įrodo, jog FNTT perdavė ieškovei visus dokumentus, išanalizavus ieškovės paaiškinimus darytina išvada, jog ieškovė planuoja tęsti išieškojimo iš debitorių procesą. Tai, kad dalis įmonės debitorių yra užsienio valstybėse registruoti juridiniai asmenys, todėl išieškojimas iš tokių debitorių reikalauja didelių piniginių investicijų, nėra pagrindas šioje byloje priteisti iš atsakovo nurodomą žalos atlyginimą. Šioje byloje iš trečiojo asmens paaiškinimo nustatyta, jog sudarant balansą įmonėje dalyvavo ir kiti asmenys, todėl jų veiksmai bei atsakovo veiksmai dėl debitorės BUAB „Luna Captitai Group“ gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas.
  8. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą, CK 2.87 straipsnį. Tačiau neteisėti veiksmai – teisės aktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymas – dar nereiškia žalos padarymo. Šių įstatymų nuostatų, kaip ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos, pažeidimas gali būti pagrindas civilinei atsakomybei taikyti nustačius, be kita ko, žalos atsiradimo faktą, t. y. kokį realų turtą įmonė turėjo ir įmonės vadovas privalėjo išsaugoti ir perduoti administratoriui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
  9. Kasacinio teismo nutartyse ne sykį pasisakyta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Šių teisminės praktikos taisyklių kontekste pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga yra įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl kitokių įrodinėjimo taisyklių taikymo įstatymai nenumato.
  10. Byloje nėra duomenų, jog iš ieškovės nurodytų debitorių išsiieškoti skolos neįmanoma, tai, kad šios įmonės yra registruotos kitose valstybėse, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog visų įmonių rekvizitai yra nurodyti, daugumą įskaitymo sandorių administratorius ketina ginčyti, todėl šioje byloje ieškovė neįrodė, jog ji prarado galimybę susigrąžinti įmonei teisėtai priklausančias lėšas (debitorių įsiskolinimą), praradus dokumentus ar debitoriui bankrutavus. Byloje neįrodyta, jog sumažėjo įmonės turtas vien dėl atsakovo veiksmų įrašant į balansą ginčo sumą kaip debetinį įsiskolinimą.
  11. Ieškinį atmetus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovei 2017-11-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

11Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

12ieškinį atmesti.

13Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas R. Ž., a. k. ( - ) turtui 2017-11-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai