Byla B2-2250-413/2015
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atstovui advokatui V. D., suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ atstovams E. K. ir advokatui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ skundą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrove „Naujoji Vaišvydava“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3Pareiškėjas (toliau ir kreditorius) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi skundu į bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ (toliau ir skolininko, įmonės) 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.

4Pareiškėjo nuomone, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, visų pirma, turi būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. šiurkščiai pažeidus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą rengti kreditorių susirinkimą, kol teismas nepatvirtinta daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos arba nusprendžia, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams. Pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs tvirtinti bankroto byloje 5 036 928,89 Lt finansinį reikalavimą, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintų visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 4 174 799,8 Lt, iš kurių 125 597,43 Lt yra pareiškėjo finansinis reikalavimas. Nepatvirtintos (skolininko ginčijamos) 4 911 331,46 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalies tvirtinimas atidėtas iki teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 priėmimo. Anot kreditoriaus, minėtoje civilinėje byloje priėmus jam palankų teismo sprendimą, iš skolininko būtų priteista 4 911 331,46 Lt (1 422 419,91 Eur), taigi šia dalimi padidėtų ir pareiškėjo finansinis reikalavimas UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į pareiškėjo iki šiol bankroto byloje dar nepatvirtintą finansinių reikalavimų dydį, šiuo metu įmonės bankroto byloje yra nepatvirtinta daugiau kaip pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, dėl ko 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimas ir jame priimti nutarimai, vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra neteisėti.

5Be to, kreditorių susirinkimo nutarimai 3-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta administratoriaus pateiktiems likvidavimo akto ir balanso projektams, ir 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos pabaigos, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir sudaro savarankišką šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindą.

6Pareiškėjo nuomone, administratoriaus pateiktas 2015 m. liepos 16 d. balanso projektas neatitinka VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. įsakymu Nr. VAS-44 patvirtinto 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ metodinių rekomendacijų, t. y. 1) įmonės balansas yra be kitų privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų (pelno/nuostolių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto); 2) ginčijamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo paskirstytas visas įmonės turtas, nes susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės banko sąskaitoje esančių pinigų panaudojimo; 3) banko sąskaitoje esančių pinigų likutis neatvaizduotas balanse; 4) balanso projekte nurodytų nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų straipsnių duomenys nėra lygūs nuliui; 5) nėra aiškinamojo rašto su privalomais duomenimis apie neįvykdytus įsipareigojimus. Be to, administratoriaus pateiktas 2015 m. liepos 16 d. likvidavimo akto projektas taip pat neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi akte: 1) neteisingai aprašyti įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai, t. y. nenurodyti pareikšti, bet teismo dar nepatvirtinti pareiškėjo kreditoriniai reikalavimai, sudarantys daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos; 2) nenurodyti duomenys apie įmonės antspaudo sunaikinimą; 3) nenurodyti duomenys apie įmonės dokumentų perdavimą saugoti archyvui; 4) nėra duomenų apie įmonės atsiskaitomosios sąskaitos uždarymą (sutarties su banku nutraukimą) ar kitų įmonės sandorių pasibaigimą.

7Kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „Dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos pabaigos“ prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, kadangi nėra pabaigtos bankroto procedūros. Pažymi, kad vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kiekvienoje bankroto byloje turi būti patvirtinami kreditorių pareikšti reikalavimai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas pareiškėjo pateikto finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 1 422 419,91 Eur ( 4 911 331,46 Lt) tvirtinimą yra atidėjęs iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 priėmimo, todėl teismo patvirtinti 995 685,07 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai nesudaro daugiau kaip pusės visų pareikštų kreditorinių reikalavimų sumos, dėl ko negalėjo būti teisėtai sušauktas nei vienas kreditorių susirinkimas ir kreditoriams nebuvo sudarytos tinkamos galimybės įgyvendinti ĮBĮ suteiktų teisių. Be to, administratorius neinformavo kreditorių apie įmonės sudarytus sandorius su susijusiais asmenimis (pvz. UAB „Global Petroleum“) ir sandorių atitiktį normaliai verslo praktikai; apie įmonės nemokumo priežastis; ar įmonės valdymo organai savo veikloje nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir įmonės interesų; nepaaiškino kreditoriams, kodėl nėra ginčijami iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai; nepateikė duomenų, ar administratorius patikrino įmonės tyčinio bankroto požymius. Dėl nurodytų priežasčių kreditorius mano, kad bankroto procedūros nėra tinkamai užbaigtos, todėl nėra pagrindo prašyti teismo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

8Atsiliepimu į pareiškėjo skundą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Nepagrįstas kreditoriaus argumentas, kad ginčijami nutarimai turi būti panaikinti dėl ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, kadangi šio įstatymo reikalavimai yra taikomi tik sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą. Kadangi pareiškėjas skundžia ne pirmojo, o šeštojo (2015 m. liepos 24 d.) BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo pažeisti. Pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs tvirtinti bankroto byloje 5 036 928,89 Lt finansinį reikalavimą, iš kurio dalis jo (125 597,43 Lt) yra patvirtintas teismo, o dėl ginčijamos 4 911 331,46 Lt dalies sprendžiamas klausimas kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015. Šis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dar kitoje civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, sumažino įmonės mokėtiną pareiškėjui sumą 836 283 Lt dydžiu. Tokiu būdu, jeigu teismas civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 ir visiškai tenkintų pareiškėjo ieškinį bei atmestų įmonės šioje byloje pareikštą priešieškinį, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ skola kreditoriui, atėmus Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu sumažintą 836 283 Lt dydžio kainos dalį, sudarytų 4 075 048,46 Lt, taigi būtų mažesnė už bankroto byloje patvirtintą bendrą kreditorinių reikalavimų sumą. Neginčijęs nei pirmojo, nei kitų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimų nutarimų, tame tarpe ir teismo nutarties dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pareiškėjas faktiškai pripažino, kad visos bankroto procedūros vyko teisėtai ir jokie procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti.

102. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neparengė įmonės likvidavimo finansinių ataskaitų rinkinio. Administratorius pažymi, kad jis įmonės kreditoriams išsiuntė tik bankrutuojančios įmonės likvidavimo pabaigos balansą, o su kitais finansinių ataskaitų rinkinio dokumentais kreditoriai, esant reikalui, gali bet kada susipažinti. Be to, rengiant BUAB „Naujoji Vaišvydava“ likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinį, balanse buvo atvaizduota esama bendrovės finansinė būklė, nes bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai bus lygūs nuliui tik tuomet, kai Kauno apygardos teismas priims nutartį dėl bendrovės pabaigos ir kai įmonė bus išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nebuvo paskirstytas visas įmonės turtas, nes turto likutį - 36,01 Eur pinigines lėšas banke kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nusprendė skirti administravimo išlaidoms (archyvo tvarkymui).

113. Nepagrįstas skundo argumentas, kad 2015 m. liepos 16 d. likvidavimo akto projektas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai likvidavimo akte nurodyti teismo nepatvirtintus bankrutuojančio įmonės kreditorinius reikalavimus, duomenis apie bendrovės antspaudo sunaikinimą, dokumentų perdavimą saugoti archyvui ar bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos uždarymą.

124. Kreditorius nepagrįstai teigia, kad neužbaigus teisminių ginčų negalima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos ir nepagrįstai tvirtina, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-309-324/2015 ir patenkinus atsakovo priešieškinį, įmonės turtas gali padidėti. Pažymi, kad įmonė priešieškiniu minėtoje byloje prašo tik sumažinti ieškovo (pareiškėjo) reikalaujamą priteisti kainą, todėl civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 priimtas teismo spendimas nepadidins įmonės turimo turto. Pareiškėjo siekis sustabdyti bankroto procesą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 įsiteisėjimo riboja kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

135. Nepagrįstas skundo argumentas, kad administratorius nevykdė pareigos informuoti kreditorius apie BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo momentą ir tai lėmusias priežastis, apie įmonės sudarytų sandorių atitiktį normaliai verslo praktikai. Pažymi, kad dar pirmojo kreditorių susirinkimo metu administratorius nurodė įmonės nemokumo priežastis – nekilnojamojo turto krizę rinkoje, kas lėmė turto kainų kritimą. Be to, administratorius informavo kreditorius ir apie įmonės sudarytų sandorių patikrinimą, jų teisėtumą. Nors pareiškėjas administratorių kaltina nenustatinėjus įmonės nemokumo požymių, tačiau niekas iš kreditorių nekėlė klausimo dėl įmonės valdymo organų netinkamų veiksmų, tokių požymių nenustatė ir administratorius. Vien tai, kad keli nekilnojamojo turto objektai buvo perleisti susijusiam asmeniui nesudaro pagrindo šiuos sandorius ginčyti, nes už perleistą turtą visi pirkėjai atsiskaitė teisės aktų nustatyta tvarka, o UAB „Global Petroleum“ atveju atsiskaitymo tinkamumas ir teisėtumas buvo patvirtintas teismo nutartimi.

14Skundas atmestinas

15Pagal bylos duomenis, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d., teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

162015 m. liepos 24 d. įvyko šeštasis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti keturi nutarimai: 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 16 d. patvirtinimo“ nutarta patvirtinti administratoriaus ataskaitą; 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl likusių lėšų panaudojimo administravimo (archyvavimo) išlaidoms padengti“ nutarta lėšų likutį skirti archyvo tvarkymui; 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo 2015 m. liepos 16 d. likvidavimo akto ir balanso projektams“ nutarta pritarti administratoriaus pateiktiems likvidavimo akto ir balanso projektams; 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos“ nutarta įpareigoti bankroto administratorių užbaigti bankroto procedūrą ir pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

17ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas panaikina skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nustatęs ne bet kokius, o tik esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1063-196/2015). Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita.

18Kaip vieną iš pagrindinių skundžiamų kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų negaliojimo pagrindų pareiškėjas nurodo ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, kurios įsakmiai draudžia šaukti kreditorių susirinkimą (kreditoriams priimti nutarimus), kol teismas nepatvirtinta daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos arba nusprendžia, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams. Pareiškėjo vertinimu, kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-309-324/2015) pareiškus skolininkui 4 911 331,46 Lt dydžio turtinį reikalavimą, šiai dienai skolininko bankroto byloje yra nepatvirtinta daugiau kaip pusė kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų, dėl ko kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai yra neteisėti. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 96,04 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Minėta, kad šis surinkimas buvo šeštasis ir iki šiol nei vienas iš priimtų kreditorių susirinkimų nutarimų nebuvo ginčijamas. Pažymėtina, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą ir nutarimų priėmimą tik pirmajame kreditorių susirinkime. Kitų kreditorių susirinkimų sušaukimo procedūros yra detalizuojamos pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintoje kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkoje. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ne pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu atveju buvo pažeisti ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje, vadovaudamasis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas, pareiškėjui išaiškinant, kad nesutikus su pirmajame kreditorių susirinkime priimtais nutarimais jis turi teisę juos apskųsti. Nežiūrint į tai, nei pirmojo, nei vėlesnių kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, juose priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ginčijami. Iš to seka, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti įmonės kreditoriai sutiko, jog iki šiol sušaukti kreditorių susirinkimai ir juose priimti nutarimai buvo teisėti.

20Dėl susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu

21Minėta, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti administratoriaus pateiktiems likvidavimo akto ir balanso projektams. Pareiškėjas nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad šie dokumentai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. pateiktas balansas neatitinka 28-ojo Verslo apskaitos standarto 28 ir 29 punktų reikalavimų, kadangi balanse nurodyto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų straipsnių duomenys paprastai būna nuliniai, tuo tarpu pateiktame balanse to nėra.

22Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. įsakymu Nr. VAS-44 patvirtintas 28-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių likvidavimas“ yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, kurios 28 punkte nenustatyti jokie imperatyvai ir priešingai nei teigia pareiškėjas, atkreipiamas dėmesys, kad „dažniausiai įmonės likvidavimo pabaigos balanse nurodytų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų straipsnių duomenys lygūs nuliui“. Iš pareiškėjo argumentų lieka neaišku, kaip jie sietini su kreditoriaus teisių ir jo interesų pažeidimu. Iš 2015 m. liepos 16 d. balanso duomenų akivaizdu, kad įmonė turto neturi, nepatenkinti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 995 685 Eur, nuosavas kapitalas minusinis, veikla nuostolinga. Iš 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo turinio ir bankroto administratoriaus paaiškinimų matyti, kad bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (36,01 Eur) nuspręsta skirti administravimo išlaidoms - archyvo tvarkymui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įmonės turtas nėra iki galo paskirstytas. Pareiškėjas taipogi nurodo, kad 2015 m. liepos 16 d. likvidavimo akto projektas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti pareikšti, bet teismo nepatvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie, anot kreditoriaus, sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų; nėra duomenų apie įmonės antspaudo sunaikinimą, įmonės dokumentų perdavimą archyvui, atsiskaitomosios sąskaitos uždarymą ar kitų įmonės sandorių pasibaigimą. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę, likvidavimo akte aprašoma įmonės likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris pareiškėjo nurodomu būdu teisiškai reglamentuotų minėtus klausimus. Iš pateikto įmonės likvidavimo akto matyti, kad jame atsispindi patvirtintų įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, atsikaitymų vykdant įmonės administravimą detalus nurodymas, likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, nurašytas turtas – debitoriniai įsiskolinimai, hipotekos kreditoriui perduotas turtas, bei turimas įmonės turtas likvidavimo akto sudarymo dienai.

23Taigi, nenustačius esminių pateikto tvirtinti įmonės balanso ir likvidavimo aktų turinio ir formos pažeidimų, naikinti nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24Dėl nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

25Pareiškėjo nuomone, nesant užbaigtiems teisminiams ginčams, kuriuose dalyvauja įmonė, klausimo svarstymas dėl įmonės pabaigos yra nesavalaikis (išankstinis).

26ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šias formaliai sureglamentuotas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti būtinas sąlygas, yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimui dėl įmonės pabaigos išnagrinėti, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013 ir kt.).

27ĮBĮ nereglamentuoja, ar galima priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai teisme vis dar nagrinėjami ieškiniai, kuriais ginčijami kreditorių reikalavimo pagrindą sudarantys sandoriai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tokių ieškinių įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę (pvz., ar ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, paduotas tik siekiant vilkinti bankroto bylos užbaigimą) ir į galimas ieškinio patenkinimo pasekmes. Jei ieškinio patenkinimas negalėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigos, vien ieškinio pareiškimas nebūtų kliūtis teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimą, o ieškinio patenkinimo atveju gauta nauda galėtų būti proporcingai padalinta kreditoriams, kurių reikalavimai bankroto procedūrų metu liko nepatenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-113/2007, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi, sprendžiant su įmonės likvidavimu ir jos pabaiga susijusius klausimus būtina įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios išvadą, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).

28Bylos duomenimis nustatyta, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-309-324/2015, kurioje, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nagrinėjamos bylos pareiškėjos BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ yra pareiškusi skolininkui BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 3 830 364,32 Lt turtinį reikalavimą, o atsakovas (įmonė) yra pareiškęs priešieškinį dėl kainos už statybos darbus sumažinimo 669 2423,60 Lt suma. Preliminariai įvertinus paminėtos civilinės bylos Nr. 2-309-324/2015 perspektyvas ir galimas ieškinio patenkinimo pasekmes yra pagrindas išvadai, kad netgi visiškas pareiškėjo ieškinio patenkinimas civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 bankroto bylos eigai ir pagrindiniams jos tikslams lemiamos įtakos neturės, kadangi tokiu atveju tik padidės pareiškėjo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, tačiau bankrutavusios įmonės mokumo atstatymo ir realios kreditorių turtinių interesų patenkinimo didesne apimtimi galimybės nebus įgyvendintos. Todėl vien ieškinio pareiškimas kitoje byloje nagrinėjamu atveju nesudaro kliūties teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimo.

29Teismas atmeta kaip deklaratyvius ir teisiškai nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad patenkinus jo ieškinio reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015, pareiškėjas įgys didesnes galimybes realizuoti savo kaip kreditoriaus teises bankroto byloje, tame tarpe patikrinti abejotinus įmonės sandorius, tyčinio bankroto požymius ir kt. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teisė ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu suteikta ne tik įmonės administratoriui, bet ir įmonės kreditoriams (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nors pareiškėjas tokią galimybę savo skunde ir nurodė (t. 1, b. l. 3-7, 17 punktas), tačiau iki teismo posėdžio jos nerealizavo ir negalėjo paaiškinti, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau. Kreditoriaus argumentai apie įmonės sandorius su susijusiais asmenimis ir dėl to galimai įmonei padarytą žalą grindžiami prielaida ir neparemti nei skaičiavimais, nei preliminariomis atitinkamų specialistų (turto vertintojų) išvadomis, dėl ko laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinti tokių sandorių ginčijimo perspektyvas ir tikėtinas pasekmes vykdomoms bankroto procedūroms nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, vien tik formalus ir savitikslis sandorių ginčijimas, neatsižvelgiant į tokius faktorius kaip bankroto procedūrų sąnaudos ir trukmė, prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui ir jos kreditorių reikalavimų optimaliam patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą dėl įmonės pabaigos priima ne kreditoriai, bet teismas. Toks sprendimas bankroto byloje dar nepriimtas. Todėl ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems kreditoriams manant, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos dar negali būti priimtas, jiems neužkertamas kelias pateikti teismui argumentuotus ir įrodymais paremtus paaiškinimus.

30Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į įmonės bankroto, kaip kolektyvinio proceso prigimtį, bei tai, kad skundžiami nutarimai priimti vienbalsiai, nenustačius, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ administratorius akivaizdžiai netinkamai, pažeisdamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, CPK 290 -291 straipsniais, teismas

Nutarė

32atmesti pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

33Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Pareiškėjas (toliau ir kreditorius) BUAB „Investicinių projektų vykdymo... 4. Pareiškėjo nuomone, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, visų... 5. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimai 3-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo... 6. Pareiškėjo nuomone, administratoriaus pateiktas 2015 m. liepos 16 d. balanso... 7. Kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas... 8. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto... 9. 1. Nepagrįstas kreditoriaus argumentas, kad ginčijami nutarimai turi būti... 10. 2. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neparengė įmonės... 11. 3. Nepagrįstas skundo argumentas, kad 2015 m. liepos 16 d. likvidavimo akto... 12. 4. Kreditorius nepagrįstai teigia, kad neužbaigus teisminių ginčų negalima... 13. 5. Nepagrįstas skundo argumentas, kad administratorius nevykdė pareigos... 14. Skundas atmestinas... 15. Pagal bylos duomenis, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB... 16. 2015 m. liepos 24 d. įvyko šeštasis BUAB „Naujoji Vaišvydava“... 17. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 18. Kaip vieną iš pagrindinių skundžiamų kreditorių susirinkimo priimtų... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. BUAB „Naujoji... 20. Dėl susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu ... 21. Minėta, kad 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti... 22. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos... 23. Taigi, nenustačius esminių pateikto tvirtinti įmonės balanso ir likvidavimo... 24. Dėl nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu ... 25. Pareiškėjo nuomone, nesant užbaigtiems teisminiams ginčams, kuriuose... 26. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės... 27. ĮBĮ nereglamentuoja, ar galima priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo... 29. Teismas atmeta kaip deklaratyvius ir teisiškai nepagrįstus pareiškėjo... 30. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į įmonės bankroto, kaip... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,... 32. atmesti pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 33. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju...