Byla 1A-62-530/2020
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, išteisintajam Š. J. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, išteisintojo A. V. J. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Š. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas),

3A. V. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6Š. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. lapkričio 12 d. 11.45 val., vairuodamas A. V. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“ valst. nr. ( - ) Marijampolėje, ( - ) gatvių reguliuojamoje sankryžoje, nedegant papildomai šviesoforo sekcijai suko į kairę, įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą – Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 165 punkte numatytą pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 1 d.), po šio įvykio įkalbėjo savo tėvą A. V. J. prisiimti kaltę dėl jo padaryto KET pažeidimo ir susitarė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. nuvykęs į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių nurodys žinomai neteisingus duomenis apie padaryto KET pažeidimo aplinkybes – nurodys save, kaip asmenį, kuris 2016 m. lapkričio 12 d. apie 11.45 val. padarė KET pažeidimą, tokiu būdu suklastojus dokumentus prisiims atsakomybę už jo padarytą pažeidimą. A. V. J. sutikus prisiimti kaltę už jo padarytą administracinį nusižengimą, bendru susitarimu su A. V. J. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra 2016 m. lapkričio 21 d. apie 10 val. A. V. J. nuvykus į policijos įstaigą, esančią V. Kudirkos g. 61, Marijampolė įvykį tiriančiai Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistei R. S. pateikė melagingus duomenis AN byloje Nr. ( - ) apie tai, kad A. V. J. 2016 m. lapkričio 12 d. 11.45 val., Marijampolėje, ( - ) gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje nedegant papildomai šviesoforo sekcijai suko į kairę, įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Policijos pareigūnams užfiksavus šiuos paaiškinimus administracinio nusižengimo protokole ir šiuos melagingus duomenis A. V. J. patvirtinus parašu, protokole Nr. ( - ) ir AN nutarime Nr. ( - ) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys, juridinę reikšmę turintys duomenys, dėl kurių jis (Š. J.) išvengė teisinės atsakomybės, o pažeidimo nepadaręs A. V. J. buvo nubaustas 28 Eur bauda. Tokiu būdu jis palenkė kitą asmenį – A. V. J. daryti nusikalstamą veiką ir veikdamas kaip nusikaltimo kurstytojas, kartu su juo suklastojo tikrą dokumentą. Kadangi kaltinamasis Š. J. išteisintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, paliktinas galioti toliau, nesprendžiant bausmės klausimo (BK 38 straipsnio 4 dalis).

72.

8A. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Š. J. sukurstytas daryti nusikalstamą veiką, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, jog 2016 m. lapkričio 12 d. 11.45 val. jo sūnus Š. J., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“ valst. nr. ( - ) Marijampolėje, ( - ) gatvių reguliuojamoje sankryžoje, nedegant papildomai šviesoforo sekcijai suko į kairę, įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET 165 punktą numatytą pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, po šio įvykio paprašytas sūnaus Š. J. prisiimti kaltę dėl jo padaryto KET pažeidimo, siekdamas už padarytą pažeidimą padėti sūnui išvengti gresiančių teisinių pasekmių, susitarė su juo policijos pareigūnams pateikti melagingus duomenis apie įvykį ir suklastoti oficialius dokumentus. Šio susitarimo pagrindu, bendrininkaudamas su kurstytoju Š. J., suklastojo tikrą dokumentą, tai yra, 2016 m. lapkričio 21 d. apie 10 val., nuvykęs į policijos įstaigą, esančią ( - ), Marijampolė įvykį tiriančiai Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistei R. S. pateikė žinomai melagingus duomenis AN byloje Nr. ( - ) apie tai, kad jis 2016 m. lapkričio 12 d 11.45 val. Marijampolėje, ( - ) gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje nedegant papildomai šviesoforo sekcijai suko į kairę, įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir šiuos melagingus, juridinę reikšmę turinčius duomenis patvirtino pareigūnų užpildytuose tikruose dokumentuose - teisės pažeidimo protokole Nr. ( - ) ir nutarime Nr. ( - ) savo parašu, patvirtindamas, jog jis yra atsakingas už padarytą administracinį pažeidimą, po ko policijos pareigūnės R. S. priimtu sprendimu jis nepagrįstai buvo nubaustas administracine 28 Eur bauda, o teisės pažeidimą padaręs Š. J. šios atsakomybės ir kitų teisinių pasekmių išvengė. Tokiu būdu jis, veikdamas kartu su kurstytoju Š. J., suklastojo tikrus dokumentus.

93.

10Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie daromus ar padarytus labai sunkius ar sunkius ir tik kai kuriuos straipsnyje išvardintus apysunkius nusikaltimus. Šioje byloje Š. J. ir A. V. J. buvo kaltinami nusikalstamomis veikomis, priskiriamomis prie nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba gauta informacija - šiuo atveju tai yra telefoninių pokalbių įrašai, negali būti naudojami kaip įrodymai, nes kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo įtrauktos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje numatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Tokie duomenys laikyti gautais ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl šioje byloje įrodymais nepripažintini ir jais nuosprendis negrindžiamas. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato Generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 16 straipsnis numato, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius priėmė nutarimą panaudoti surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą baudžiamojoje byloje, o būtent, informaciją surinktą byloje Nr. ( - ) apie privatų asmens gyvenimą - pokalbius telefonu tarp įtariamųjų Š. J., A. V. J. ir R. J. – Š., užfiksuotus pokalbių suvestinėje Nr. ( - ) su pokalbiais Nr. 3199, Nr. 3240, Nr. 3421, Nr. 3423, Nr. 3425, Nr. 3439 ir Nr. 3443, taip pat kompaktiniame diske ACME CD-R su įrašytais pokalbiais Nr. 3199, Nr. 3240, Nr. 3421, Nr. 3423, Nr. 3425, Nr. 3439 ir Nr. 3443. Tačiau ikiteisminis tyrimas, dėl kurio vyko bylos nagrinėjimas atskirtas ir buvo vykdomas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., kaltinamiesiems pranešimai dėl įtarimų įteikti 2017 m. spalio 19 d., 2017 m. spalio 18 d. ir tik dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl nesunkių nusikaltimų, 2017 m. gruodžio 1 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, tai yra neliko nusikalstamos veikos, dėl kurios atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Todėl teismas sprendė, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją kitoje byloje buvo priimtas pavėluotai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai Z. P. ir S. D., kurių parodymais grįsti nuosprendį nėra pagrindo, kadangi liudytojai, duodami parodymus, atkartojo tai, kas yra užfiksuota telefoninių pokalbių suvestinėse tarp kaltinamųjų ir V. S.. Nuosprendyje nurodyta, kad garso įrašuose užfiksuota informacija negali būti laikoma įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi kaltinamųjų kaltės įrodymais, kurie gauti teisėtu būdu.

114.

12Prokuroras skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį, prašo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti Š. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnį ir paskirti 300 MGL dydžio baudą, tai yra 11 400 baudą (nusikaltimo padarymo metu MGL buvo 38 Eur); pripažinti Š. J. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį) ir nubausti jį 100 MGL dydžio bauda (3 800 Eur); pripažinti Š. J. kaltu pagal BK 304 straipsnio 1 dalį (pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį) ir nubausti jį 25 MGL dydžio bauda (950 Eur). Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę 100 MGL baudą (3 800 Eur); pagal 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį paskirtas bausmes subendrinti su šioje baudžiamojoje byloje skirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant ir Š. J. skirti galutinę bausmę 350 MGL dydžio baudą (13 300 Eur), pripažinti A. V. J. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 50 MGL dydžio bauda (1 900 Eur). Kardomųjų priemonių neskirti, CD-R laikmenas su įrašais palikti prie bylos kaip daiktinius įrodymus.

134.1.

14Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl užfiksuotų pokalbių telefonu ir liudytojų parodymų leistinumo juos pripažinti įrodymais.

154.1.1.

16Prokuroras nurodo, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 20 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimis sankcionavo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 9 ir 10 straipsniuose atlikimą. Minimų nutarčių pagrindu buvo pasiklausoma Š. J. ir kitų su šia kriminalinės žvalgybos byla nesusijusių asmenų telefoniniai pokalbiai. Šiais veiksmais buvo siekiama gauti duomenų apie galimai rengiamas, padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 2 ir 3 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, kurios numatytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį Nr. 2K-p-94-895/2015, kurioje buvo analizuojama praktiškai analogiška situacija. Nutartyje pažymima, kad slaptos informacijos apie rengimą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribotumu, taip pat neatitinkančios Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu, 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis yra paneigiama žmogaus teisės į privatų prigimtis ir esmė, 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu tos įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatų nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

174.1.2.

18Skunde pažymima, kad nagrinėjamos bylos kontekste galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti, apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju kyla klausimas dėl to, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatuose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti slaptą veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaipo įrodymai naudojami ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 20 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimis buvo leista atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, siekiant gauti duomenų apie galimai rengiamas, padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas ir BK 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl turi būti laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, jog ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika patenka į kategoriją veikų, nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatuose ir įstatymų pažeidimu nelaikytina ši situacija, nes kriminalinės žvalgybos veiksmuose dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsirado pagrindas manyti, jog gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai.

194.1.3.

20Skunde teigiama, jog baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamas informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su ja daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Šiuo atveju buvo gauti duomenys apie tai, kad Š. J. sukurstė savo tėvą A. V. J. suklastoti dokumentus ir abu nusikalstamą sumanymą realizavo. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo kriminalinės žvalgybos veiksmai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas (į veikas, kurios nepatenka į Kriminalinės žvalgybos 8 straipsnio 1 dalies numatytą veikų sąrašą) baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.

214.1.4.

22Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami prieš Š. J. ne tik dėl sunkių nusikaltimų, tačiau ir dėl BK 300 straipsnio - dokumentų suklastojimo. Atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir jos metu užfiksuotos informacijos pagrindu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-5-00059-16, Š. J. ir kiti kaltinamieji buvo atiduoti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje Nr. ( - ) Š. J. išteisino. Šiame sprendime teismas nurodė, Š. J. kaltę pagrindžiančiais įrodymais nelaiko kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų jo pokalbių telefonu iš esmės dėl to, jog buvo nesilaikoma kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių. Teismas šioje byloje pažymėjo, kad turi būti vertinama tai, ar duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali ar negali būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Šiame nuosprendyje teismas nesirėmė kriminalinės žvalgybos surinkta informacija, nes ji buvo panaudota baudžiamajame procese ne pagal baudžiamojo proceso taisykles - tai yra prijungta prie bylos nesant teismo leidimo, nei prokuroro nutarimo. Šiuo atveju visi pokalbiai iš minimos baudžiamosios bylos, kurioje yra Š. J. išteisintas, į šią bylą buvo perkelti įstatymo nustatyta tvarka, taip kaip numato BPK 162 straipsnis, t. y. vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2017 m. gruodžio 1 d. aukštesniojo prokuroro sprendimu buvo leista šioje byloje panaudoti kitoje byloje užfiksuotus pokalbius ir garso įrašus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai yra nurodoma, kad toks aukštesniojo prokuroro sprendimas buvo priimtas pavėluotai, tai yra pareiškus įtarimus, nes nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta konkreti proceso stadija ar laikas, kada toks sprendimas gali būti priimtas. BPK 162 straipsnis nustato, kad tai turi būti padaryta ikiteisminio tyrimo metu. Iš esmės informacija, surinkta apie privatų asmens gyvenimą, šiuo atveju pradėta naudoti baudžiamajame procese pagal aukštesniojo prokuroro priimtą sprendimą, kai ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras įvertino surinktus duomenis BPK 218, 220 straipsniuose numatytų nuostatų prasme, t. y. surašydamas baigiamajame ikiteisminio tyrimo akte įtariamuosius kaltinančius duomenis.

234.1.5.

24Prokuroras nurodo, kad Š. J. pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas teismo ir taikant šią priemonę buvo gauta papildoma informacija apie to paties asmens, kuris galimai daro nusikalstamas veikas, galimai padarytus naujus nusikaltimus. Kasacinės instancijos teismo sprendimuose (2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015) yra akcentuojama teisinė galimybė įrodinėti nesunkaus nusikaltimo aplinkybes slaptų tyrimo veiksmų metu gauta informacija, taip pat teisės į privatumą suvaržymo atskleidžiant atsitiktinai užfiksuotą nusikalstamą veiką proporcingumo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) priimto sprendimo matyti, kad Š. J. buvo išteisintas atmetus jo pokalbius telefonu, kaip kaltinančius įrodymus, nes jie buvo panaudoti procese ne pagal BPK nustatytas taisykles, ir dėl to, kad nepakako įrodymų, jog jis įdarbino ne mažiau kaip devynis Lietuvos Respublikoje nelegaliai buvusius trečiųjų šalių piliečius, pritrūko įrodymų dėl kelių nelegaliai buvusių asmenų įdarbinimo. Taigi, iš esmės yra nustatyta, kad Š. J. veikė neteisėtai ir pavojingai visuomenei, tik jo veiksmai nepasiekė ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė ir valstybės prievarta. Š. J. dar Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir melagingos informacijos teikimo siekiant įgyti dokumentą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės teismo buvo atleistas pritaikius laidavimo institutą. Šios aplinkybės nurodo tai, kad Š. J. baudžiamuosiuose ir kriminalinės žvalgybos procesuose dalyvavo kaip asmuo, linkęs nusikalsti, todėl toks asmuo neturi tikėtis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens neliečiamumo, valstybės nesikišimo į jo privatų asmens gyvenimą, garantijų. Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad nustačius ir atskleidžiant tyrimo metu atsitiktinai užfiksuotą naują Š. J. ir kitų asmenų nusikalstamą veiką, proporcingumo taikymo principas buvo pažeistas.

254.1.6.

26Prokuroras apibendrindamas išdėstytus argumentus ir formuojamą teismų praktiką nurodo, jog kriminalinės žvalgybos metu atsitiktinai užfiksuotus duomenis apie naują nusikalstamą veiką būtina vertinti kiekvienoje byloje individualiai, visų duomenų kontekste. Renkant, fiksuojant ir panaudojant tokią informaciją Š. J. privatumo suvaržymo proporcingumas nėra pažeistas. Daroma išvada, jog šioje byloje absoliutus draudimas panaudoti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją kaip Š. J. ir A. V. J. kaltinančius įrodymus, negali būti taikomas ir šie duomenys turi būti pripažinti jų kaltės įrodymais ir vertinami su kitais byloje ištirtais įrodymais.

274.1.7.

28Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų Z. P. ir S. D. parodymus nurodė, kad šių liudytojų parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, kadangi liudytojai, duodami parodymus, atkartojo tai, kas yra užfiksuota telefoninių pokalbių suvestinėse. Toks teismo pateiktas įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimas nėra teisingas. Šie liudytojai teisiamajame posėdyje davė parodymus apie tai, kas jiems yra žinoma byloje ir liudytojas S. D., kuris tiesiogiai vykdė Š. J. pokalbių telefonu kontrolę nurodė tokias įvykių aplinkybes, kurias girdėjo vykdydamas savo tiesiogines pareigas ir klausydamasis Š. J. pokalbių su kitais asmenimis. Vien tai, kad šio liudytojo ir liudytojo Z. P. parodymai atitinka kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotą ir užprotokoluotą informaciją, tik sustiprina šių liudytojų parodymų teisingumą, kuriais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas įstatyminių pagrindų neturėjo. Dėl to, išdėstyti motyvai, t. y. pagrindiniai bylos įrodymai - pokalbiai telefonu ir liudytojų S. D. bei Z. P. parodymai turi būti pripažinti Š. J. ir A. V. J. kaltės įrodymais.

294.2.

30Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog Š. J. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 304 straipsnio 1 dalyje. Dėl ko Š. J. pripažinus ir šioje byloje kaltu, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi ankstesnis teismo nuosprendis nustoja galioti ir turi būti sprendžiamas kaltės klausimas už visas nusikalstamas veikas.

312.

32Išteisintasis Š. J. atsiliepime prašė prokuroro skundą palikti nenagrinėtą ir procesą nutraukti, kadangi apeliacinis skundas paduotas pažeidžiant BPK 313 straipsnio reikalavimus, skundas pateiktas elektronine forma, o nagrinėjama byla yra vedama rašytine tvarka.

333.

34Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius prašė bylą nutraukti, kadangi A. V. J. mirė ir pateikė tai patvirtinantį medicininį mirties liudijimą Nr. ( - ). Prokuroras Ričardas Gailevičius pritarė gynėjo advokato prašymui.

354.

36Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu išteisintasis A. V. mirė (2020 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teisme gautas advokato Vaido Paltanavičiaus pranešimas, kuriuo teismas buvo informuotas apie A. V. J. mirtį, pateikiant jo medicininio mirties liudijimo Nr. ( - ), kopiją), prokuroras prašė A. V. J. atžvilgiu procesą nutraukti, todėl Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. J. baudžiamojoje byloje nutraukė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išteisintajam A. V. J. mirus. Todėl teisėjų kolegija dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. V. J. nepasisako.

375.

38Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis Š. J. ir jo advokatas, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

396.

40Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

417.

42Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas.

438.

44BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

459.

46Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

4710.

48Pagal teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

49Dėl duomenų, gautų atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, panaudojimo leistinumo

5011.

51Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais surinktų duomenų leistinumo. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Š. J. inkriminuota veika nebuvo įtraukta į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedamas operatyvinis tyrimas, todėl kitoje baudžiamojoje byloje gauti kriminalinės žvalgybos duomenys nepagrįstai ir neteisėtai buvo panaudoti ir pripažinti įrodymais šioje byloje. Teismas tokius duomenis pripažino gautais ne įstatymo nustatyta tvarka, nelaikė įrodymais ir jais nuosprendžio negrindė. Prokuroras nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis, ginčija jas iš esmės ir teigia jog teismas nesilaikė teismų suformuotos praktikos panašiose bylose ir be pagrindo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba gautą informaciją pripažino neleistinais įrodymais.

5212.

53Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018).

5413.

55Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialiai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas) (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. sausio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Aydo?du prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-285-976/2018 ir kt.). Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nurodyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017).

5614.

57Taigi duomenys, gauti atliekant slaptus tyrimo veiksmus ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ (ar KŽĮ) galėjo būti atliekamas šis veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tokiu atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-11-895/2016, 2K-48-788/2018, 2K-123-788/2018). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant, ar operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu gauti duomenys apie veikas, dėl kurių toks tyrimas negalimas, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, būtina įvertinti, ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-689/2018, 2K-73-689/2019).

5815.

59Taigi, sprendžiant, ar tokie duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus ( kasacinė nutartis Nr. 2K-129-976/2019)

6016.

61Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 20 d., 2016 m. liepos 12 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimis sankcionavo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 ir 10 straipsniuose atlikimą. Minimų nutarčių pagrindu buvo pasiklausoma Š. J. ir kitų su šia kriminalinės žvalgybos byla nesusijusių asmenų telefoniniai pokalbiai. Šiais veiksmais buvo siekiama gauti duomenų apie galimai rengiamas, padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 2 ir 3 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, kurios numatytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Kaip nustatyta byloje, atliekant šią kontrolę buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti Š. J. apie kitas jo daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

6217.

632017 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, kurių pagrindu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo (8 t., b. l. 1-2). Ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2017 m. rugsėjo 19 d.. 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus priimtu nutarimu nutraukta dalis tiriamos nusikalstamos veikos dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl veikų numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (8 t., b. l. 10-11). 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius priėmė nutarimą surinktą informaciją baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) apie privatų asmens gyvenimą - pokalbius telefonu tarp įtariamųjų Š. J., A. V. J. ir R. J. - Šalaševičienės, užfiksuotus pokalbių suvestinėje Nr. ( - ) su pokalbiais Nr. 3199, Nr. 3240, Nr. 3421, Nr. 3423, Nr. 3425, Nr. 3439 ir Nr. 3443, taip pat kompaktiniame diske ACME CD-R su įrašytais pokalbiais Nr. 3199, Nr. 3240, Nr. 3421, Nr. 3423, Nr. 3425, Nr. 3439 ir Nr. 3443, panaudoti šiame baudžiamajame procese ( 8 t., b. l.13-14).

6418.

65Apylinkės teismas dėl užfiksuotų pokalbių telefonu leistinumo juos pripažinti įrodymais pasisakė, kad KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie daromus ar padarytus labai sunkius ar sunkus ir tik kai kuriuos straipsnyje išvardintus apysunkius nusikaltimus. Šioje byloje Š. J. kaltinamas nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagalba gauta informacija - šiuo atveju tai yra telefoninių pokalbių įrašai, negali būti naudojami kaip įrodymai, nes kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo įtrauktos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje numatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradedami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Tokie duomenys laikyti gautais ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl šioje byloje įrodymais nepripažintini ir jais nuosprendis negrindžiamas. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams ir jų neatkartoja.

6619.

67Dėl proporcingumo. Šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai teisėtai vykdant slaptą asmens, įtariamo darant atitinkamas nusikalstamas veikas, susižinojimo kontrolę, buvo gauta duomenų apie galimai daromą Š. J. ir jo tėvo nusikaltimą, siekiant suklastoti dokumentus administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikiant žinomai melagingą informaciją, kad automobilį vairavo jis, o ne jo sūnus Š. J.. Š. J. buvo inkriminuotas kurstytojo vaidmuo suklastojant dokumentą. Kaip matyti, užfiksuota informacija telefoninių pokalbių metu yra ir su visiškai nesusijusių su kitoje byloje tiriama nusikalstama veika (nei bendrininkavimo, nei kitais aspektais), be to BK 300 straipsnio 1 dalis, nenurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje tarp nusikalstamų veikų, dėl kurių galima vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, duomenys gauti neviešo pobūdžio veiksmais buvo panaudoti ikiteisminiame tyrime praėjus daugiau nei vieneriems metams po jų gavimo ir tuo metu įtarimai jau buvo pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) byloje, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje. Todėl prokuroro nutarimas, kuriame išvardijami dokumentai, perkeliami į atskirtą bylą, nors ir išreiškia valią naudoti šiuos duomenis kaip įrodymus ir kitoje byloje, tačiau neužtikrina duomenų panaudojimo proporcingumo patikros.

6820.

69Atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką ir įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (nesunkus nusikaltimas), jos sudėtingumą (artimi asmenys tėvas, sūnus ir dukra tarpusavyje tariasi kuris iš jų vairavo automobilį, aptarinėja administracinio teisės pažeidimo detales), valstybės institucijų galimybes nustatyti, atskleisti tokio pobūdžio veiką (tuo metu galiojęs administracinių teisės pažeidimų kodeksas aiškiai reglamentavo tvarką, siekiant nustatyti asmenį pažeidusį KET, įrodymų rinkimą), pripažįstama, kad ginčijami duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais nebuvo galima grįsti nuteistojo kaltės, siekiant jam įrodyti jog kurstė tėvą padaryti nusikaltimą. Pripažinus, kad tokie duomenys, gauti Š. J. sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės, fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka yra neleistinai panaudoti byloje, pažeidžiant proporcingumą, būtina spręsti, ar toks pažeidimas lėmė neteisingą teismo sprendimo priėmimą.

7021.

71Kaltinamajame akte nurodoma, kad Š. J. palenkė kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką ir veikdamas kaip nusikaltimo kurstytojas, kartu su juo suklastojo tikrą dokumentą. Įkalbėjo savo tėvą prisiimti kaltę dėl Š. J. padaryto KET pažeidimo ir susitarė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. tėvas nuvykęs į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių nurodys žinomai neteisingus duomenis apie padaryto KET pažeidimo aplinkybes – A. V. J. nurodys save, kaip asmenį, kuris 2016 m. lapkričio 12 d. apie 11.45 val. padarė KET pažeidimą, tokiu būdu suklastojus dokumentus (administracinio nusižengimo protokolą) prisiims atsakomybę už jo padarytą pažeidimą.

7222.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimo padarymo metu galiojusiame ATPK 2602 straipsnyje nurodyta, kai 124 straipsniuose, 1241 straipsnio ketvirtojoje dalyje (išskyrus važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus) ar 1245, 1246 straipsniuose numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.

7423.

75Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas transporto priemonės savininkui – A. V. J. (8 t., b. l. 168), kaip to reikalauja ATPK. Iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad KET 165 punkto pažeidimą padarė ne transporto priemonės savininkas, o kitas asmuo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo A. V. J. nubaustas administracine tvarka. Duomenų, kad šis nutarimas institucine tvarka buvo pripažintas negaliojančiu, administracinė byla atnaujinta ir už administracinį teisės pažeidimą nubaustas Š. J., kaip transporto priemonės valdytojas, nėra. Administracinio teisės pažeidimo protokole, dėl jo priimtame nutarime, taip pat esančiose nuotraukose ( 1t., b.l.25), vaizdo įraše, duomenų kas vairavo automobilį, nėra.

7624.

77Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad administracinio nusižengimo protokole buvo užfiksuoti melagingi parodymai, kuriuos savo parašu patvirtino transporto priemonės savininkas ir taip Š. J. išvengė teisinės atsakomybės, tokiu būdu palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką ir veikdamas kaip nusikaltimo kurstytojas, kartu su juo suklastojo tikrą dokumentą. Transporto savininkas atvykęs į policijos komisariatą turėjo visas galimybes patvirtinti kad jis vairavo jam priklausantį automobilį, tai ir padarė (8 t., b. l. 167).

7825.

79Tai patvirtina ir policijos komisariato specialisčių duoti parodymai, V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, nes buvo užfiksuotas pažeidimas, kad asmuo suko, kai nedegė papildoma sekcija. Buvo protokolas surašytas automobilio savininkui. Automobilio savininkas buvo senyvo amžiaus, pokalbio nepamena. Kiekvieno asmens klausia ar jis vairavo ar gailisi. Vaizdo įrašą visada žiūri ar žiūrėjo, šiuo atveju nepamena (9 t., b. l. 11-12). R. S. parodymais, kad ji surašiusi administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą visada dar kartą paklausia, ar pripažįsta kaltę, ar nori peržiūrėti vaizdo įrašą. Jei pageidauja – vaizdo įrašą peržiūri. Kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Nepamena, ar šiuo atveju žiūrėjo vaizdo medžiagą (9 t., b. l. 113).

8026.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, jog fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-699/2017, 2K-8-699/2019). Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas protokolas transporto priemonės savininkui, tai reiškia kad šiam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl teisės pažeidimo, už kurio padarymą yra numatyta sankcijoje nuobauda, kuri iš principo prilygsta kriminalinei bausmei. Traukiamo atsakomybėn asmens teisė duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo negali būti niekaip ribojama. Jis neprivalo duoti paaiškinimus tiek dėl savo veiksmų, tiek dėl savo artimo šeimos nario veiksmų. Kitaip tariant, net jeigu jam išaiškinus jo teisę duoti parodymus, jis būtų šia teise nesinaudojęs, rezultatas būtų tas pats, nes jis būtų nubaustas administracine tvarka kaip transporto priemonės savininkas.

8227.

83Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų Z. P. ir S. D. parodymus nurodė, kad šių liudytojų parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, kadangi liudytojai, duodami parodymus, atkartojo tai, kas yra užfiksuota telefoninių pokalbių suvestinėse. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, prokuroro prieštaravimus dėl bylos įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų parodymus, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo patys liudytojai teisme nurodo, kad perklausė garso įrašą, nustatė, kad tai realūs pokalbiai, informacija neišgalvota (10 t., b. l. 2), tačiau duodant parodymus jokia papildoma informacija kaltinanti ar teisinanti Š. J. nepateikta, tai tiesiog išklausytų pokalbių interpretavimas. Pripažinus kad duomenys šioje byloje gauti dėl asmens sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptos kontrolės, fiksavimo naudojant technines priemones specialia tvarka yra neleistinai panaudoti byloje, pažeidžiant proporcingumą, asmenų vykdžiusių telefoninių pokalbių kontrolę parodymai apylinkės teismo teisingai įvertinti, kaip neturintys reikšmės kaltei pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir liudytojai iš girdimų telefoninių pokalbių galėjo susidaryti tik nuomonę, kad šeimoje buvo tariamasi dėl parodymų, paaiškinimų klastojimo, tačiau iš užfiksuotų pokalbių labiau matyti, jog iniciatyvą, nueiti į policiją ir patvirtinti kad automobilį vairavo jis, rodė ne Š. J., o atsakomybėn patrauktas asmuo, taigi šiuo atveju apylinkės teismui liudytojų Z. P. ir S. D. nuomonė apylinkės teismui nebuvo privaloma.

8428.

85Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir esant nurodytoms aplinkybėms konstatuoja, kad Š. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu išteisintas pagrįstai, o prokuroro skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

87Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

88Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Š. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. A. V. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jam... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. Š. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. lapkričio 12 d. 11.45 val.,... 7. 2.... 8. A. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Š. J. sukurstytas daryti... 9. 3.... 10. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,... 11. 4.... 12. Prokuroras skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d.... 13. 4.1.... 14. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstas... 15. 4.1.1.... 16. Prokuroras nurodo, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d., 2016... 17. 4.1.2.... 18. Skunde pažymima, kad nagrinėjamos bylos kontekste galimos tokios teisinės... 19. 4.1.3.... 20. Skunde teigiama, jog baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie... 21. 4.1.4.... 22. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo... 23. 4.1.5.... 24. Prokuroras nurodo, kad Š. J. pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas teismo... 25. 4.1.6.... 26. Prokuroras apibendrindamas išdėstytus argumentus ir formuojamą teismų... 27. 4.1.7.... 28. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų Z.... 29. 4.2.... 30. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog Š. J.... 31. 2.... 32. Išteisintasis Š. J. atsiliepime prašė prokuroro skundą palikti... 33. 3.... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas advokatas Vaidas... 35. 4.... 36. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu išteisintasis A. V.... 37. 5.... 38. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė... 39. 6.... 40. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 41. 7.... 42. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 43. 8.... 44. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį... 45. 9.... 46. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 47. 10.... 48. Pagal teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu gali būti... 49. Dėl duomenų, gautų atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus,... 50. 11.... 51. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neviešo pobūdžio tyrimo... 52. 12.... 53. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą... 54. 13.... 55. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių... 56. 14.... 57. Taigi duomenys, gauti atliekant slaptus tyrimo veiksmus ir leidžiantys įtarti... 58. 15.... 59. Taigi, sprendžiant, ar tokie duomenys gali būti pripažinti leistinais... 60. 16.... 61. Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10... 62. 17.... 63. 2017 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo... 64. 18.... 65. Apylinkės teismas dėl užfiksuotų pokalbių telefonu leistinumo juos... 66. 19.... 67. Dėl proporcingumo. Šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai teisėtai... 68. 20.... 69. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką ir... 70. 21.... 71. Kaltinamajame akte nurodoma, kad Š. J. palenkė kitą asmenį daryti... 72. 22.... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimo padarymo metu galiojusiame ATPK 2602... 74. 23.... 75. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinis teisės pažeidimo protokolas... 76. 24.... 77. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamai objektyvių ir... 78. 25.... 79. Tai patvirtina ir policijos komisariato specialisčių duoti parodymai, V. L.... 80. 26.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo versti duoti parodymus prieš save... 82. 27.... 83. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 84. 28.... 85. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą,... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 87. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 88. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....