Byla 2K-285-976/2018
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistosios V. K. ir išteisintojo E. K. gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir nuteistosios V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžių.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, 227 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms. V. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 288 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) (epizodas su V. P.) išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

4E. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms. E. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 288 straipsnį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) (epizodas su V. P.) išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį bei E. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

6V. K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. E. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

7Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8Pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo ir V. K., pripažintai kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir jai paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

9V. K. BK 63 ir 75 straipsnių taikymas panaikintas.

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios V. K. skundą tenkinti iš dalies, nuteistosios V. K. ir išteisintojo E. K. gynėjo advokato, prašiusio nuteistosios V. K. kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14V. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuri nustato jai prievolę laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, laikytis teisėjų etikos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai), nustatančių teisėjo prievolę nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, naudojantis savo tarnybine padėtimi, laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 ir 13 straipsnių reikalavimų, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, 2011 m. balandžio 20 d., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, telefonu paskambino Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjai R. A. ir prašė neskirti jos sūnui E. K. kardomosios priemonės – suėmimo, kurio klausimą sprendė ši teisėja; taip V. K. pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir kartu padarė didelę žalą valstybei.

152.

16Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. K., E. K. ir Ž. A. buvo nuteisti už tai, kad V. K., būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, pažeisdama Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuri nustato prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, ir E. K., veikdami bendrai, siekdami paveikti kitų asmenų sprendimą ir padėti K. J., kad pastarasis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-3260-441/2010 išvengtų atsakomybės už du pažeidimus ir būtų nubaustas mažesne nuobauda, sukurstė (palenkė) Ž. A., dirbusį Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o V. K., be to, duodama jam patarimus, kaip išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, padėjo piktnaudžiauti; dėl to Ž. A., dirbdamas teisėju, pažeisdamas Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kuri nustato prievolę laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl K. J. Tokiais nuteistųjų veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas, pakenkta teismo autoritetui ir kartu padaryta didelė žala valstybei.

173.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalis dėl Ž. A. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

194.

20Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį bei E. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; E. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

215.

22Taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. K. nuteista už tai, kad 2010 m. lapkričio 25 d. apie 12.15 val. kavinėje „K“, esančioje ( - ), už pageidaujamą sprendimą, kad V. K. civilinė byla būtų paskirta pageidaujamam teisėjui, bylų skirstymą vykdančiam Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkui R. Ž. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „Red Label“ butelį.

236.

24Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25II.

26Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

277.

28Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų V. K. ir E. K. apeliacinius skundus, nuteistosios V. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkino.

297.1.

30Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje.

317.2.

32Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad dalis duomenų byloje surinkta pažeidus BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais, konstatavo, kad byloje nesurinkta kitų įrodymų, pagrindžiančių V. K. ir E. K. kaltę, todėl V. K. išteisino dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje, o E. K. – dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

337.3.

34Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl V. K. šią bylos dalį nutraukė.

357.4.

36Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo.

37III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

388.

39Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Ivanauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais. Kasatorius skunde nurodo:

408.1.

41Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes, atsisakius pripažinti įrodymais byloje surinktus duomenis taikant netinkamai šioje byloje suformuotą teismų praktiką, buvo pažeistos BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio nuostatos, nes pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, dėl to nusikalstamą veiką padarę asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės.

428.2.

43Apeliacinės instancijos teismas savo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendyje nurodė, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-10-375, S6-10-376, S6-10-377, S6-10-378, S6-10-379, S6-10-380, S6-10-381, S6-10-382, S6-10-387, S6-10-389, S6-10-390, S6-10-394, S6-10-396, S6-10-397 nelaikant įrodymais byloje nėra jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 228 straipsnio 2 dalyje, ir kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius V. K. tarnybiniame kabinete, negali būti laikomi gauti teisėtu būdu, nes Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2010 m. spalio 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad buvo duotas leidimas įrengti V. K. tarnybiniame kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo įrangą. Kaip pažymi teismas, iš Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2010 m. spalio 12 d. nutarties dėl leidimo slaptai patekti į tarnybines patalpas rezoliucinės dalies matyti, jog buvo apsiribota tik leidimu įeiti į tarnybines patalpas, o dėl leidimo įrengti technines priemones specialia tvarka nepasisakyta, tai reiškia, kad aptariama nutartimi duotas leidimas tik slaptai patekti ir apžiūrėti tarnybines patalpas, o ne atlikti kokius nors kitus veiksmus.

448.3.

45Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutarties išvadas, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius teisėjos V. K. kabinete, nesinaudojant telekomunikacijų tinklų operatorių paslaugomis, negali būti pripažinti įrodymais ir kad 2010 m. spalio 12 d. teismo nutartyse nebuvo duotas leidimas klausytis pokalbių V. K. darbo kabinete esančiu laidiniu telefonu Nr. ( - ).

468.4.

47Apeliacinio proceso metu vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nurodymus dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių (kriminalinės žvalgybos) teisėtumo, operatyvinio tyrimo veiksmų trukmės buvo atliktas įrodymų tyrimas, jo metu buvo gauti ir ištirti nauji duomenys, susiję su operatyvinio tyrimo trukme ir operatyvinių veiksmų realizavimu, kurie pripažinti įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas prokuroro prašymą dėl naujų įrodymų tyrimo tenkino iš dalies, tačiau, išreikalavus papildomus dokumentus ir kaip liudytojus apklausus tik D. B. ir S. S., buvo gauti duomenys, kurių nebuvo byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir kurie turi didelę reikšmę vertinant duomenų, surinktų naudojant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus ir priemones, pripažinimą įrodymais byloje, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl analogiškai gautų duomenų pripažinimo įrodymais kitose baudžiamosiose bylose, turėtų būti peržiūrėtos šioje byloje teismų padarytos išvados, kurios buvo priimtos neturint byloje visų reikiamų duomenų teisingoms išvadoms padaryti.

488.5.

49Apeliacinio proceso metu kaip liudytojus apklausus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnus D. B. ir S. S. nustatyta, kad slapti operatyviniai veiksmai V. K. buvo sankcionuoti pagal tuo metu galiojusius Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką bei realizuoti griežtai pagal sankcijų ribas, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Teismo buvo paprašyta leidimo slapta patekti į teismo patalpas, nes norint patekti į V. K. darbo kabinetą reikia pereiti ir kitas teismo patalpas. Patekimas į V. K. darbo kabinetą ir techninių priemonių įrengimas bei naudojimas jos kabinete buvo atliktas griežtai pagal nustatytą vidinę tvarką ir pagal iš anksto paruošiamas užduotis. Jei V. K. naudojamas laidinio telefono abonentinis numeris būtų kontroliuojamas pasinaudojant operatorių paslaugomis, tokiu atveju būtų pažeistos daugelio su tiriamomis nusikalstamomis veikomis nesusijusių asmenų teisės, nes jų pokalbiai būtų klausomi vien dėl to, kad visų teismo darbuotojų laidinių telefonų abonentai jungiami per tą pačią vietinę telefoninio ryšio stotelę. V. K. atžvilgiu vykdydami slaptus operatyvinius veiksmus, STT pareigūnai ėmėsi visų priemonių tam, kad nebūtų sukurtos sąlygos kištis į kitų teismo darbuotojų privatų gyvenimą. Operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti atskiromis nutartimis, nes pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ) jie buvo reglamentuoti skirtinguose įstatymo straipsniuose. Tai, kad vienos iš teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarčių rezoliucinėje dalyje praleisti žodžiai dėl leidimo naudoti technines priemones specialia tvarka, vertino kaip techninę klaidą, į kurią tuo metu net neatkreipė dėmesio, nes pačioje nutartyje teismas konstatavo, jog prokuroro teikimas visiškai tenkintinas.

508.6. Darytina išvada, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius V. K. kabinete, kartu ir laidiniu telefonu Nr. ( - ), gali būti pripažinti įrodymais, nes Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas sankcionavo slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas – Šiaulių miesto apylinkės teismo tarnybines patalpas, esančias Šiauliuose, Vilniaus g. 247, kuriose dirba V. K., šių patalpų apžiūrą, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, telekomunikacijų tinklais V. K. telefono abonentais Nr. ( - ), ( - ) perduodamos bei jai perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ne viena nutartimi, o dviem nutartimis pagal galiojančią teismų praktiką ir OVĮ nuostatas. Pažymėtina, kad abiejose nutartyse Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas nurodė, kad prokuroro teikimus tenkina visiškai, vadinasi, ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo įrašyti žodžiai „techninių priemonių naudojimas specialia tvarka“, nedaro techninių priemonių įrengimo ir naudojimo neteisėtų, nes pagal teismų praktiką turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė. Šių operatyvinių veiksmų teisėtumą patvirtina ir jų teisingas realizavimas, užtikrinant asmenų teises ir teisėtus interesus.

518.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš paskutinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018 konstatavo, kad, sprendžiant slaptos garso ir vaizdo įrašymo aparatūros įrengimo patalpoje teisėtumo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, kad nors teismo nutartyje, kuria buvo sankcionuotas slaptas patekimas į negyvenamąsias patalpas, šių patalpų apžiūra bei techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, yra kalbama apie vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą, o ne įrengimą, tačiau iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas, natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą.

528.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartyje padarė išvadas, byloje nesant pakankamai duomenų nagrinėjamu klausimu, pritaikydamas naujai priimtų įstatymų griežtesnius reikalavimus ir jų nuostatų taikymą teisėtiems teismų sprendimams, kurie priimti remiantis anksčiau galiojusiais įstatymais ir teismų praktika, taip suformuodamas teismų praktiką, kuri kelia abejonių dėl teisingumo principo įgyvendinimo, ir sudarydamas galimybę nusikalstamą veiką padariusiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės.

538.9. Lietuvos apeliacinis teismas, nepripažinęs įrodymais operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų – Nr. S6-10-375, S6-10-376, S6-10-377, S6-10-378, S6-10-379, S6-10-380, S6-10-381, S6-10-382, S6-10-387, S6-10-389, S6-10-390, S6-10-394, S6-10-396, S6-10-397, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Pripažinus, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius teisėjos V. K. kabinete ir nesinaudojant telekomunikacijų tinklų operatorių paslaugomis, gali būti pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, turėtų būti peržiūrėtas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimas nutraukti bylos dalį dėl Ž. A. (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

549. Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžių dalis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl R. A.) ir naujos bausmės – 200 MGL baudos paskyrimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

559.1. Apeliacinės instancijos teismas, interpretuodamas 2011 m. balandžio 20 d. V. K. skambučio teisėjai R. A. turinį, V. K. priskirdamas dar vieną jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintą skambutį teisėjai R. A. ir pagal tai darydamas išvadą apie domėjimąsi sūnaus byla, siekimą, jog sūnui būtų priimtas palankus sprendimas, t. y. nepaskirtas suėmimas, nuosprendį grindė prielaidomis, o ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas dėl neatidumo pokalbių su šiais asmenimis ištraukas nuosprendyje nurodė taip, kad jas būtų galima susieti su kaltinimu, nors byloje esantys iššifruoti pokalbiai tokie nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Net jei šioje situacijoje ir galima įžiūrėti motinos jausmų iškėlimą aukščiau teisėjos statuso, tai nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų vertinama kaip nusikaltimas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014).

569.2. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir už neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė, ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais didelė žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes didelė žala yra vienas iš būtinųjų piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų teisės pažeidimų. Pagal didelės žalos požymį piktnaudžiavimo nusikaltimas atribojamas nuo drausminio nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013). 2011 m. balandžio 20 d. V. K. skambutis teisėjai R. A. truko vieną minutę, kitų fizinių, juridinių asmenų interesai ir teisės nebuvo pažeisti, šis įvykis atgarsio (rezonanso) visuomenėje nesukėlė, jis nelėmė neteisingų sprendimų E. K. baudžiamojoje byloje priėmimo ar kitokių neigiamų padarinių, todėl nėra pagrindo spręsti dėl didelės žalos padarymo. Atsižvelgiant į tai, V. K. veiksmus vertinti kaip atitinkančius BK 228 straipsnio 2 dalies požymius nėra teisinio pagrindo.

579.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo epizode dėl teisėjos R. A., ir V. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su kitomis bausmėmis, buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendis, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis, įsiteisėjo jo paskelbimo dieną. Įsiteisėjęs nuosprendis buvo nedelsiant perduotas vykdyti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui ir pradėtas vykdyti (duomenys apie nuosprendžio perdavimą vykdyti neabejotinai yra baudžiamojoje byloje). Nuteistoji V. K. į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registrą buvo įtraukta 2015 m. birželio 22 d. ir išregistruota 2016 m. birželio 9 d., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, o tai reiškia, kad nuteistoji V. K. 2015 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pripažinta kalta, įskaitant ir epizodą dėl teisėjos R. A., atliko 2016 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. paskirtos bausmės ir paskyrė naują bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą, įpareigojat ją sumokėti į valstybės biudžetą per vienerius metus nuo 2018 m. vasario 23 d.

589.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį, šio itin svarbaus fakto neįvertino ir bausmę atlikusiai V. K. už tą pačią nusikalstamą veiką (epizodas dėl teisėjos R. A.) skyrė naują bausmę – 200 MGL baudą, taip už tą pačią veiką paskirdamas antrą bausmę.

59IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6010.

61Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Ivanausko ir nuteistosios V. K. kasaciniai skundai atmestini.

62Dėl įrodymų, surinktų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais, leistinumo

6311.

64Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad byloje, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, buvo nepripažinti įrodymais duomenys, gauti taikant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, laikėsi šioje byloje kasacinės instancijos teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje suformuotos pozicijos, jog V. K. tarnybiniame kabinete įrengus specialią techniką gauti duomenys yra nepripažįstami įrodymais. Todėl prokuroras taip pat teikia prašymą perduoti bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kuri spręstų, ar yra pagrindas keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartyje suformuotas taisykles dėl įrodymų leistinumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras, teikdamas tokį prašymą, nenurodo skunde minimų naujai priimtų įstatymų, reikšmingų bylai, taip pat ankstesnės ir naujos kasacinės instancijos teismo ar kitų (be kita ko, ir tarptautinių) teismų jurisprudencijos, kuri pagrįstų poreikį keisti ginčijamas teisines taisykles (skunde nurodama tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tačiau savo skunde remiasi šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautais papildomais duomenimis, kuriais nedisponavo kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija.

6512.

66Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo faktinio pagrindo, nes visi bylą nagrinėję teismai pripažino, kad faktinis pagrindas tiek pradėti operatyvinį tyrimą, tiek atlikti konkrečius operatyvinio tyrimo veiksmus byloje nustatytas. Taip pat nėra ginčo, kad teisinis pagrindas, t. y. teismo nutartys, leidžiančios atlikti tam tikrus operatyvinius veiksmus, taip pat yra. Pagrindinis skunde keliamas klausimas yra toks: kiek teismo nutartyje, kuria tenkinamas prokuroro prašymas atlikti slaptus tyrimo veiksmus, būtina sutikslinti gana abstrakčias Operatyvinės veiklos įstatymo formuluotes: ,,slaptas patekimas į patalpą“ (veiksmų atlikimo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) ir ,,kitokio susižinojimo kontrolė“ (veiksmų atlikimo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnis), kad teismai, nagrinėjantys bylą, pripažintų duomenis, gautus tam tikrose patalpose įrengus garso ir vaizdo fiksavimo techniką, leistinais.

6713.

68Konstitucinė asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

6914.

70Tačiau Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

7115.

72Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kiekvienas žmogus negali patirti jokių kitokių apribojimų, kaip tik įstatymo numatytųjų. Visuotinai pripažinta, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką bei ribas. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt. (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai).

7316.

74Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti apribojama operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, taip pat taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, numatytas BPK. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialiai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. sausio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Aydo?du prieš Turkiją, peticijos Nr. 25745/07; 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Lachowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 9208/05) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

7517.

76Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos OVĮ (Kriminalinės žvalgybos įstatymo), kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai numatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017).

7718.

78Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą, yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt.

7919.

80Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad jei dalis reikšmingos baudžiamajam procesui informacijos yra surenkama vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (Kriminalinės žvalgybos įstatymu), tai iš baudžiamosios bylos medžiagos turi būti aišku, kokie Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatyti veiksmai buvo atlikti, taip pat turi būti galimybė patikrinti, ar renkant informaciją buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Netoleruotina, kai teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą Operatyvinės veiklos ar Kriminalinės žvalgybos įstatymų straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017).

8120.

82Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti: t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas). Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788-2018 (ja remiamasi ir prokuroro skunde) nurodoma, kad nors teismo nutartyje, kuria buvo leista vykdyti slaptus tyrimo veiksmus, kalbama apie vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą, o ne jų įrengimą, tačiau iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas, natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą.).

8321.

84Tokia kasacinės instancijos teismo praktika leidžia teigti, kad teisiškai pagrįsto poreikio koreguoti ją, atsisakant reikalavimo ribojant žmogaus teisę į privatų gyvenimą (taip pat ir į susižinojimo slaptumą) teismo nutartimis tiksliai apibrėžti tokio ribojimo apimtis, nėra. Kaip jau minėta, ir prokuroras nenurodo konkrečių teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas tokios praktikos keitimas (koregavimas). Todėl prokuroro prašymas perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai netenkinamas.

8522.

86Toliau bus analizuojama, ar nagrinėjamoje byloje priimtos teismo nutartys, kuriomis buvo leista atlikti operatyvinius veiksmus, atitinka teisinio aiškumo ir nuspėjamumo kriterijus, kurie taikomi tiek įstatymui, kurio pagrindu gali būti ribojamos žmogaus teisės, tiek teismo sprendimui, kuriuo leidžiama riboti konkretaus žmogaus teisę į privatų gyvenimą.

8723.

88Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog ,,Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 22 punktas, apibrėžiantis tą pačią sąvoką, išdėstytas taip: ,,Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant <...> asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Taigi reguliavimas, skirtingai nei nurodo prokuroras, šiuo aspektu nesikeitė.

8924.

90Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia įstatymo formuluotė yra pakankamai talpi ir praktiškai konkrečiu atveju (konkrečioje byloje) gali reikšti labai skirtingą žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimą: kaip matyti iš teismų praktikos, remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu), gali būti leista fotografuoti, daryti garso įrašą, daryti vaizdo įrašą, fiziškai sekti asmenį, derinti tokios kontrolės būdus. Įstatymų leidėjas išskiria tik vieną susižinojimo formos – t. y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio – kontrolės mechanizmą (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punktas ir 10 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos 2 straipsnio 22 punktas ir 10 straipsnis, BPK 154 straipsnis).

9125.

92Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties dėl leidimo slaptai patekti į tarnybines patalpas rezoliucinės dalies matyti, jog buvo apsiribota tik leidimu įeiti į tarnybines patalpas, o dėl leidimo įrengti technines priemones specialia tvarka nepasisakyta. Tai reiškia, kad aptariama nutartimi duotas leidimas tik slaptai patekti į tarnybines patalpas ir jas apžiūrėti, o ne atlikti kokius nors kitus veiksmus. Taigi nesant duomenų, jog nagrinėjamoje byloje buvo duotas leidimas V. K. darbo kabinete įrengti technines priemones, konkrečiai vaizdo ir garso įrašymo įrangą, visi duomenys, gauti byloje panaudojus vaizdo ir garso įrašymo įrangą V. K. darbo kabinete, negali būti laikomi duomenimis, gautais teisėtu būdu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad duomenys, gauti naudojant šią techniką ir užfiksuoti atitinkamuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, nėra įrodymai BPK 20 straipsnio prasme. Šiame nuosprendyje taip pat padaryta išvada, jog V. K. veiksmų fiksavimas kavinėje taip pat buvo neteisėtas, nes iš 2010 m. spalio 12 d. teismo nutarties, kuria buvo sankcionuota V. K. kitokio susižinojimo kontrolė, rezoliucinės dalies matyti, jog nėra nurodytas leidimas naudoti technines priemones specialia tvarka.

9326.

94Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, prokuroras teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartyje sankcionuotas slaptas patekimas į teismo patalpas, kuriose dirbo V. K., aiškinant jį kartu su kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartyje sankcionuota kitokio V. K. susižinojimo kontrole, reiškia ir specialių priemonių jos tarnybiniame kabinete įrengimą. Kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis įrodymus, gautus nuteistosios darbo kabinete įrengus specialias technikos priemones – garso ir vaizdo įrašymo techniką, ir techniką, kuria buvo fiksuojama informacija, perduodama stacionariu (laidiniu) telefono aparatu, nurodoma ir tai, kad tokio pobūdžio teismo nutartis vykdantys pareigūnai griežtai laikosi vidinės tvarkos ir dirba pagal iš anksto paruošiamas užduotis.

9527.

96Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie prokuroro argumentai nepaneigia pirmiau nutartyje išdėstytų reikalavimų, formuojamų kasacinės instancijos teismo praktikoje, kuri savo ruožtu grindžiama Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencija.

9728.

98Nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra dvi 2010 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuojami OVĮ 10 ir 11 straipsnyje numatyti operatyviniai veiksmai, ir vėlesnės nutartys, kuriomis jų taikymas yra pratęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nutarta ,,sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefono abonentų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), V. K. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. sausio 12 d.“ (1 t., b. l. 37–38). Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties rezoliucijoje nurodoma: ,,<...> sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas – Šiaulių miesto apylinkės teismo tarnybines patalpas, kuriose dirba V. K., esančias Šiauliuose, Vilniaus g. 247, bei šių patalpų apžiūrą nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. sausio 12 d.“ (1 t., b. l. 40–41).

9929.

100Prokuroro argumentas, kad pagal teismų praktiką turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, yra pagrįstas. Tačiau tai nereiškia, kad teismo nutarties rezoliucinė dalis gali būti tokio abstraktumo ar netgi netikslumo, kad iš esmės slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai, laikydamiesi vidaus tvarkos, turėtų spręsti dėl konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimties, kas iš esmės reikštų ir teisės į privataus gyvenimo ribojimo apimtis. Ginčijamos nutarties rezoliucija yra suformuluota taip: ,,<...> sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefonų abonentų Nr. ( - ), ( - ), V. K. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, V. K. kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.“ Ja buvo tenkinamas prokuroro teikimas, kuriuo prašomų atlikti veiksmų apimtis nutarties tekste išdėstoma taip: ,,<...> technines priemones specialia tvarka numatoma naudoti kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais, V. K. naudojamais abonentais Nr. ( - ), ( - ), perduodamą informaciją bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma.“ Nagrinėjamoje byloje pagal aptartas teismo nutartis, kaip jau minėta, buvo gauti duomenys, darant garso ir vaizdo įrašus tarnybiniame kabinete, taip pat įrašant pokalbius stacionariu telefonu, esančiu šiame kabinete, ir slaptai sekant ir fiksuojant V. K. veiksmus susitikimo, vykusio mieste, metu. Taigi, tokia situacija, kai slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai, kaip nurodė STT pareigūnai D. B. ir S. S., apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlieka juos ne laikydamiesi teismo nutartyje nurodytų privataus gyvenimo ribojimo apimčių, o pagal nustatytą institucijos vidinę tvarką ir pagal iš anksto paruošiamas užduotis, negali būti pripažinta kaip atitinkanti pirmiau išdėstytus griežtus privataus gyvenimo ribojimo reikalavimus.

10130.

102Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje būtent teismas, tenkindamas atskirus prokuroro teikimus ir viena nutartimi sankcionuodamas slaptą patekimą į tarnybines patalpas, o kita – kitokio V. K. susižinojimo kontrolę, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, turėjo konkretizuoti tokio susižinojimo kontrolės būdus, apimtis, ribas. Prokuroro argumentas, kad operatyvinių veiksmų teisėtumą patvirtina ir jų teisingas realizavimas, būtent, tai, kad užtikrinant pokalbių stacionariu telefonu fiksavimą buvo nesinaudota telekomunikacinių paslaugų teikėjo galimybėmis ir taip apsaugotas kitų teismo darbuotojų privatumas, negali paneigti tokių duomenų gavimo tvarkos pažeidimo.

10331.

104Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog duomenys, gauti darant vaizdo ir garso įrašą V. K. tarnybiniame kabinete, taip pat fiksuojant jos veiksmus kavinėje, negali būti laikomi gautais teisėtu būdu. Todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, pripažįstant duomenis įrodymais, nebuvo padaryta.

105Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos didelės žalos

10632.

107Kasatorė V. K. skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 228 straipsnio 2 dalį. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad V. K. veiksmai nesukėlė didelės žalos, todėl jos veiksmus vertinti kaip atitinkančius BK 228 straipsnio 2 dalies požymius nėra teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamą veiką, pakankamumas, prašoma kitaip vertinti faktines aplinkybes, nei vertino abiejų instancijų teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas naujų (kitokių) faktinių aplinkybių nenustato, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiamas veikos įrodytumas, nenagrinėjami.

10833.

109Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, kad neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Didelės žalos požymis paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015).

11034.

111Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių, byloje nustatyta, kad V. K., būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos, ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė, t. y. ji paskambino Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjai R. A. ir telefoninio pokalbio metu užuominomis prašė neskirti jos sūnui E. K. kardomosios priemonės suėmimo. Vertindami tokią veiką, teismai pripažino, kad V. K., pažeidusi kaltinime nurodytas įstatymų nuostatas bei vertybes, padarė didelę žalą ne tik visos teismų sistemos apskritai ir Šiaulių miesto apylinkės teismo kaip institucijos konkrečiai prestižui bei autoritetui, bet ir valstybei, nes apie visų teisėjų elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms vertybėms visuomenė neretai sprendžia pagal atskirų teisėjų elgesį. Nuosprendžiuose taip pat buvo aptartas ir pagrįstas priežastinis ryšys tarp kasatorės nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) ir nustatytų padarinių – didelės žalos.

11235.

113Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2011 m. balandžio 20 d. V. K. skambutis teisėjai R. A. truko vieną minutę, kitų fizinių, juridinių asmenų interesai ir teisės nebuvo pažeisti, šis įvykis atgarsio (rezonanso) visuomenėje nesukėlė, jis nelėmė neteisingų sprendimų E. K. baudžiamojoje byloje priėmimo ar kitokių neigiamų padarinių, todėl nėra pagrindo spręsti dėl didelės žalos padarymo. Atitinkamai kasatorė prašo tokią veiką vertinti kaip nesiekiančią tokio pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas.

11436.

115Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – didelės neturtinės žalos – aiškinimo praktiką ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. veika padarė didelę neturtinę žalą valstybei, todėl negali būti pripažinta tarnybiniu ar drausminiu nusižengimu.

11637.

117V. K., būdama teisėja ir sužinojusi, kad teisme bus sprendžiamas kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo jos sūnui klausimas, pasinaudojo pažintimi su teisėja R. A., telefoninio pokalbio metu užuominomis paprašydama neskirti jam suėmimo, t. y. nesunkinti jo teisinės padėties. Sprendžiant, ar tokia veika sukėlė didelę žalą valstybei, pažymėtina, kad, visų pirma, V. K. padarė veiką eidama teisėjo pareigas. Pagal Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, teisėjas privalo laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Taigi prašymas, kad kita teisėja neskirtų suėmimo kasatorės sūnui, kurį kasatorė bando pateisinti motinos rūpesčiu, nedera su įpareigojimu kiekvienam teisėjui nepiktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, naudojantis savo tarnybine padėtimi (Teisėjų etikos kodekso 12 straipsnio 2 ir 4 punktai); vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; nenaudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktai ir 13 straipsnio 1 dalis). Antra, reikšminga ir tai, kad V. K. savo veiksmais siekė paveikti baudžiamojo proceso, kuriame buvo sprendžiamas jos sūnaus kardomosios priemonės skyrimo klausimas, eigą. Taigi, net ir nustačius, kad kardomoji priemonė – suėmimas – buvo paskirta, nepaisant kasatorės prašymo, tai nepaneigia kasatorės veika padarytos didelės neturtinės žalos. Tai, kad prašymas buvo išsakytas per trumpą laiką, nekeičia jo turinio ir prasmės. Trečia, neteisėtas kasatorės prašymas buvo skirtas kitai teisėjai, kuri taip pat įpareigota laikytis ne tik BPK reikalavimų (nagrinėjant prašymą dėl suėmimo), tačiau ir teisėjų etikos reikalavimų. Ketvirta, nors visuomenės ir (ar) žiniasklaidos susidomėjimas pats savaime gali būti nepakankamas pagrindas konstatuoti didelę žalą piktnaudžiavimo atveju, tačiau nagrinėjamos bylos atveju toks susidomėjimas kasatorės byla yra susijęs ir su V. K. eitomis teisėjo pareigomis, o jos naudojimasis tarnybine padėtimi siekiant palankaus procesinio sprendimo savo šeimos nariui neabejotinai mažina visuomenės pasitikėjimą ne tik asmeniškai jos, kaip teisėjos, tačiau ir kitų teisėjų veiklos (tiek sprendžiant asmeninio pobūdžio klausimus, tiek vykdant profesines pareigas) objektyvumu, skaidrumu, sąžiningumu, taip pat sukelia didelių abejonių visa teismų sistema. Įvertinus teisminės valdžios vietą valstybėje, tai, kad tik teismai, vykdydami teisingumą, užtikrina pažeistų asmens teisių teisminę gynybą, darytina išvada, kad teisėjo piktnaudžiavimas tarnyba asmeninei naudai gauti padaro didelę žalą valstybei. Šie motyvai buvo išsamiai aptarti žemesnių instancijų teismų, sprendžiant dėl didelės žalos požymio.

11838.

119Taigi, V. K. eitos pareigos, jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pažeistų teisės aktų reikalavimų pobūdis, asmeninės naudos siekimas, taip pat kitos byloje nustatytos aplinkybės abiejų teismų pagrįstai buvo įvertinti kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistoji, siekdama asmeninės naudos, pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir taip padarė didelę žalą valstybei.

12039.

121Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, pripažindami V. K. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

122Dėl dvigubo baudimo

12340.

124Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis, V. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį V. K. atžvilgiu ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendį, taip pat ir jo dalį dėl V. K. paskirtos bausmės ir paskyrė naują bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą per vienerius metus nuo 2018 m. vasario 23 d.

12541.

126Kasaciniame skunde V. K. nurodo, kad ji nagrinėjamoje byloje yra nubausta du kartus, nes, jai atlikus paskirtą bausmę, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo paskirta antra bausmė. Taigi byloje keliamas klausimas, ar situacija, kai iki bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacinės instancijos teisme kasacinės instancijos teismo panaikintu nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra atlikta (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs), laikytina dvigubu baudimu.

12742.

128Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose: Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, tiek tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje, kt.

12943.

130Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas reiškia ne tik reikalavimą laikytis formalios procedūros pradedant, vykdant, taip pat atnaujinant baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, bet ir draudimą vykdyti pakartotinį baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03). Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin v. Russia, peticijos Nr. 14939/03, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010, 2K-121-677/2015, 2K-171-1073/2018).

13144.

132Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyko vienas baudžiamasis procesas dėl tos pačios V. K. veikos. Pirmą kartą išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieneriems metams, ta pati byla buvo iš naujo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad, kasacinės instancijos teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl V. K., nebebuvo jokio teisinio pagrindo vykdyti nuosprendžio, kasatorė savo iniciatyva nebeturėjo toliau vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nes teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo paskirta bausmė, irgi buvo panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų, taip pat ir kasatorės apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Padaręs išvadą, kad V. K. pagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir įvertinęs bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas paskyrė bausmę už šį nusikaltimą – 200 MGL baudą.

13345.

134Tačiau 2018 m. gegužės 18 d. kartu su kasaciniu skundu V. K. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė 2018 m. kovo 30 d. Šiaulių probacijos tarnybos probacijos skyriaus raštą Nr. Š5-4614, kuriame nurodyta, kad V. K., nuteista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 8 d. nuosprendis, į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registrą įtraukta 2015 m. birželio 22 d. ir išregistruota 2016 m. birželio 9 d., pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Ši informacija, kaip matyti iš bylos, nebuvo žinoma apeliacinės instancijos teismui, kuris iš naujo nagrinėjo baudžiamąją bylą nuo 2016 m. birželio 9 d. (pirmas teismo posėdis) iki 2017 m. vasario 23 d., kai buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo, kaip jau minėta, V. K. už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, buvo paskirta nauja bausmė – bauda.

13546.

136Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 23 d. nuosprendyje motyvuotai nurodė, kokias bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžiui reikšmingas aplinkybes vertina. Tačiau aplinkybė, kad faktiškai nuteistoji ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir numatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartimi) vykdė jai paskirtus įpareigojimus, nebuvo žinoma teismui, taigi nebuvo ir vertinta.

13747.

138Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė – faktiškai pasibaigęs laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis, per kurį buvo vykdyti kasatorei paskirti įpareigojimai, – yra teisiškai reikšminga parenkant ir paskiriant bausmę. Tai turėjo būti įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu skiriant bausmę. Taigi, sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo metu kasacinės instancijos teisme paaiškėjusios aplinkybės reikšmės kasatorei paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui, svarbu tai, jog, viena vertus, faktiškai V. K. tęsė įpareigojimų (paskirtų atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą) vykdymą iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, o valstybės institucijos šių įpareigojimų vykdymo nenutraukė, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus nuosprendžio dalį, pagal kurią jie buvo vykdomi; kita vertus, kasatorė, pati būdama teisininkė ir suvokdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos nusikalstamų veikų ir bausmės teisinę reikšmę, nesikreipė dėl tolesnio įpareigojimų vykdymo į kompetentingas institucijas (probacijos tarnybą), nesiskundė dėl to nei teismams (be kita ko, ir apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjusiam kasatorės bylą iš naujo), nei kitoms institucijoms; nurodžiusi šią aplinkybę kasaciniame skunde, nedetalizavo ir nepagrindė, ar įpareigojimų vykdymas apribojo jos teises ir kaip jas apribojo, be kita ko, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji buvo pateikusi prašymų leisti išvykti daugiau nei septynioms paroms, jei taip – ar jie buvo tenkinti. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir kasatorei paskirta bauda, t. y. švelnesnė nei BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta bausmė. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog, netgi paaiškėjus aptariamai aplinkybei, kuri nebuvo žinoma apeliacinės instancijos teismui, ir vertinant ją kaip reikšmingą parenkant bausmę, šio teismo paskirta bausmė – 200 MGL bauda – laikytina teisinga ir atitinkančia bausmės paskirtį.

13948.

140Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje dvigubo baudimo uždraudimo principas nepažeistas, o nuteistajai V. K. paskirta bausmė ir jos dydis laikytini tinkamai individualizuotais ir atitinkančiais bausmės paskirtį.

14149.

142Apibendrinus visa, kas išdėstyta, ir nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmetami, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažįstami teisėtais.

143Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

144Atmesti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko ir nuteistosios V. K. kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 4. E. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m.... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. V. K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 228 straipsnio 2 dalį išteisinta... 7. Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m.... 8. Pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis... 9. V. K. BK 63 ir 75 straipsnių taikymas panaikintas.... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. V. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama Šiaulių miesto apylinkės teismo... 15. 2.... 16. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 17. 3.... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos... 19. 4.... 20. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos... 21. 5.... 22. Taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 23. 6.... 24. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos... 25. II.... 26. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 27. 7.... 28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą... 29. 7.1.... 30. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. kaltė padarius... 31. 7.2.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad dalis duomenų byloje... 33. 7.3.... 34. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl BK 227 straipsnio... 35. 7.4.... 36. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir pirmosios instancijos teismo... 37. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 38. 8.... 39. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 40. 8.1.... 41. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių... 42. 8.2.... 43. Apeliacinės instancijos teismas savo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendyje... 44. 8.3.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį,... 46. 8.4.... 47. Apeliacinio proceso metu vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.... 48. 8.5.... 49. Apeliacinio proceso metu kaip liudytojus apklausus Lietuvos Respublikos... 50. 8.6. Darytina išvada, kad duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius V. K.... 51. 8.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš paskutinių nutarčių... 52. 8.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartyje padarė... 53. 8.9. Lietuvos apeliacinis teismas, nepripažinęs įrodymais operatyvinių... 54. 9. Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 55. 9.1. Apeliacinės instancijos teismas, interpretuodamas 2011 m. balandžio 20... 56. 9.2. BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir už... 57. 9.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pakeista... 58. 9.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo... 59. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 60. 10.... 61. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 62. Dėl įrodymų, surinktų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmais, leistinumo... 63. 11.... 64. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad byloje, pažeidžiant BPK 20... 65. 12.... 66. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo... 67. 13.... 68. Konstitucinė asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra... 69. 14.... 70. Tačiau Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo... 71. 15.... 72. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kiekvienas žmogus negali... 73. 16.... 74. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti apribojama... 75. 17.... 76. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į... 77. 18.... 78. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų... 79. 19.... 80. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad jei dalis reikšmingos baudžiamajam... 81. 20.... 82. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas negali būti suprantamas... 83. 21.... 84. Tokia kasacinės instancijos teismo praktika leidžia teigti, kad teisiškai... 85. 22.... 86. Toliau bus analizuojama, ar nagrinėjamoje byloje priimtos teismo nutartys,... 87. 23.... 88. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog... 89. 24.... 90. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia įstatymo formuluotė yra pakankamai... 91. 25.... 92. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad iš... 93. 26.... 94. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, prokuroras teigia, kad Klaipėdos... 95. 27.... 96. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie prokuroro argumentai nepaneigia pirmiau... 97. 28.... 98. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra dvi 2010 m. spalio 12 d. Klaipėdos... 99. 29.... 100. Prokuroro argumentas, kad pagal teismų praktiką turi būti vertinamas visas... 101. 30.... 102. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 103. 31.... 104. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės... 105. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos didelės žalos... 106. 32.... 107. Kasatorė V. K. skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 228... 108. 33.... 109. Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymis yra didelės žalos... 110. 34.... 111. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių,... 112. 35.... 113. Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2011 m. balandžio 20 d. V. K. skambutis... 114. 36.... 115. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą BK 228 straipsnio 2... 116. 37.... 117. V. K., būdama teisėja ir sužinojusi, kad teisme bus sprendžiamas... 118. 38.... 119. Taigi, V. K. eitos pareigos, jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės,... 120. 39.... 121. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 122. Dėl dvigubo baudimo... 123. 40.... 124. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo... 125. 41.... 126. Kasaciniame skunde V. K. nurodo, kad ji nagrinėjamoje byloje yra nubausta du... 127. 42.... 128. Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar... 129. 43.... 130. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas reiškia ne... 131. 44.... 132. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyko vienas baudžiamasis... 133. 45.... 134. Tačiau 2018 m. gegužės 18 d. kartu su kasaciniu skundu V. K. Lietuvos... 135. 46.... 136. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 137. 47.... 138. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė... 139. 48.... 140. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje... 141. 49.... 142. Apibendrinus visa, kas išdėstyta, ir nenustačius BPK 369 straipsnyje... 143. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 144. Atmesti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos...