Byla 1A-51-290/2020
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant V. A., V. B., R. B. ir K. V., dalyvaujant prokurorams R. Č., L. F., V. J. ir V. M., nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei A. B., nukentėjusiajai I. S., jos atstovui advokatui E. D.,

2viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas:

3– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

4– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams,

5– pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

6– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

7Už visas šias idealiąja nusikaltimų sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisykles - apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir tokiu būdu A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

8Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant tokius BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus: 1) per visą probacijos laiką toliau dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 6 probacijos mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos (probuotojo) leidimo.

9A. S. 2 metams skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise laikyti ir nešioti ginklą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis).

10A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginklas 9 mm kalibro pistoletas PM („Makarov“), unikalus Nr. ( - ), su dviem šovinių dėtuvėmis ir 61 vnt. 9 mm kalibro šovinių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

11Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. neskirtos.

12Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš nuteistojo A. S. priteisti 9 000 Eur nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

13Procesinė prievartos priemonė – A. S. nuosavybės teisių į 10 000 Eur vertės nekilnojamą, kilnojamą turtą bei pinigines lėšas laikinas apribojimas (turto arešto aktas, identifikavimo kodas – ( - ), įregistruotas turto arešto aktų registre 2019 m. vasario 26 d.) paliktas galioti iki visiško šios nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

14Teisėjų kolegija

Nustatė

151.

16A. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (ideali nusikaltimų sutaptis) už tai, kad fiziškai smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir grasino jį nužudyti, būtent:

171.1.

182016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos nariui – sutuoktinei I. S. baimę, įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą bei ir fizinį skausmą, žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumą (pažeidžiamumą), šeimos namuose ( - ), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, ištempė į lauką ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kūjį juo į ją užsimojo, šaukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasino ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

191.2.

20be to, 2016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu šeimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I. S. už plaukų, nutempė į kitą kambarį, laikydamas jos galvą po pažastimi, išsiėmė iš seifo kovinį šaunamąjį ginklą (pistoletą PM), kurį, sudėjęs šaudmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir šaukė, kad „nušaus“, taip grasino ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

211.3.

22be to, kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, šeimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe: 2016 m. lapkričio 23 d. – sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nušauti, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. – neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori būt nušauta“, „į morgą važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nušaus“, „išneš su karstu“, „reikia tave užmušti“, taip pat užsimodamas į ją peiliu, taip grasino sutuoktinę nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali būti įvykdyti,

231.4.

24be to, 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smūgius rankomis, vyrišku diržu, spyrė kojomis į galvą, veidą, nosį, ausį, nugarą, kojas taip pat ir kitas kūno vietas sutuoktinei I. S., taip ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

252.

26Taip pat, A. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (ideali nusikaltimų sutaptis) už tai, kad sistemingai baugino šeimos narį, ir tuo bei fiziniu smurtu ir grasinimais jį nužudyti, jį, šeimos narį, nesunkiai susargdino, būtent:

272.1.

282016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos nariui – sutuoktinei I. S. baimę, įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą bei ir fizinį skausmą, žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumą (pažeidžiamumą), šeimos namuose ( - ), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, ištempė į lauką ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kūjį juo į ją užsimojo, šaukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasinęs ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

292.2.

302016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu šeimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I. S. už plaukų, nutempė į kitą kambarį, laikydamas jos galvą po pažastimi, išsiėmė iš seifo kovinį šaunamąjį ginklą (pistoletą PM), kurį, sudėjęs šaudmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir šaukė, kad „nušaus“, taip grasinęs ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

312.3.

32kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, šeimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe: 2016 m. lapkričio 23 d. – sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nušauti, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. – neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori būt nušauta“, „į morgą važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nušaus“, „išneš su karstu“, „reikia tave užmušti“, taip pat užsimodamas į ją peiliu, taip grasinęs sutuoktinę I. S. nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali būti įvykdyti,

332.4.

342016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smūgius rankomis, vyrišku diržu, spyrė kojomis į galvą, veidą, nosį, ausį, nugarą, kojas taip pat ir kitas kūno vietas sutuoktinei I. S., taip ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą,

352.5.

36kitais kartais, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, kas kartą kilus buitiniams konfliktams, keldamas įtampą tarpusavio santykiuose, kurdamas bauginančią atmosferą, nuolat kartotais įžeidinėjimais užgauliais ir necenzūriniais žodžiais, pažeminimais, panieka, menkinimu, tame tarpe: 2016 m. rugsėjo 20 d. – išvadindamas sutuoktinę I. S. „žiopla“, kad „kol neparsivesiu kitos į namus, tol čia gyvensi“, 2016 m. spalio 14 d. – nepagrįstai priekaištaudamas „namie nieko nedarai, darbe nieko nedarai“, „ėsk jei išsikepei“, vydamas ją iš šeimos iš namų reikalavimu „kad tavęs čia nebūtų“, išvadindamas „lope“, „žiopla“ „šiukšle“, 2016 m. lapkričio 5 d. – vydamas iš namų keliskart kartotais reikalavimais „rinkis daiktus“, „nešdinkis“, išsakydamas jai „kodėl tave „urodą“ (išsigimėlę) pagimdė, galėjo nutraukt“, „asile“, 2016 m. lapkričio 23 d. – išvadindamas ją „debile“, „žioplu daiktu“, „sūka“ (kale), „pele“, „šiukšle“, „šunimi“, „tik rankos ir tekyla prieš tave“, „neįgalia“, „nieko negalinčia“, priekaištaudamas, kad tik jis moka mokesčius, šildo namus, perka malkas, kad ji „neaplenks“ net paprasto pijoko, ką apie Saukaičius šnekėt, kad ją nėra už ką gerbti, 2017 m. kovo 4 d. – išsakydamas priekaištus „ar tave kalbinau? Ką sau leidi?“, „nuo telefono nenulipi“, „aš turiu viską čia, aš viską pats sau pastatęs“, „aš turėsiu laidoti“ (turėdamas mintyje nukentėjusiąją), 2017 m. gegužės 4 d. – išvadindamas ją „nei šeima, nei žmona, nei moteris“, „lopių lopė“, „asilų asilas“, „lopė kalė“, „žiurkė lopė“, „kalių niekas neatsiprašo“, 2017 m. rugsėjo 29 d. – išsakydamas jai, kad „net ūgio trūksta“, „ir proto trūksta“, „atsilikęs daiktas“, „galvos durna galva savo“, „žiopla“, „lopių lopė“, „kaip drįsti mama vadintis“, 2017 m. rugsėjo 30 d. – išvadindamas „asilu“, išsakydamas, kad jos vieta „šiukšlynas“, 2017 m. lapkričio 23 d. – išvadindamas „žiople“, „asile“, – visuma šių fiziniu ir psichiniu smurtu bei grasinimais nužudyti pasireiškusių savo veiksmų nesunkiai susargdino nukentėjusiąją sutuoktinę I. S., kuriai 2017 m. gruodžio 7 d. dėl to buvo diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

373.

38Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir jį - A. S. - išteisinti.

393.1.

40Skunde nurodo, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra šališkas, neteisingas, prieštaringas, netinkamai padarytos išvados, tuo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, apsiribojo abstrakčiu vertinimu, vienus įrodymus laikė viršesniais už kitus be jokio teisėto pagrindo.

413.2.

42Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

433.3.

44Teigia, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas. Teismas nusprendė, jog jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir grasino jį nužudyti, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šį faktą.

453.4.

46Skunde teigia, kad nėra nei vieno įrodymo: liudytojų, medicininės išvados, įrašo ir (ar) jokio kito įrodymo, tačiau jis pripažintas kaltu remiantis vien tik I. S. parodymais.

473.5.

48Nuteistasis nurodo, kad jis niekaip negalėjo atlikti tokių veiksmų, t. y. kilusio buitinio konflikto metu šeimos namuose, kambaryje sugriebti sutuoktinę I. S. už plaukų, nutempti ją į kitą kambarį, laikydamas jos galvą po pažastimi, išsiimti iš seifo kovinį šaunamąjį ginklą (pistoletą PM), į kurį sudėjęs šaudmenis ir užtaisęs, priremti prie smakro bei šaukti, kad „nušaus“, taip grasinti ją nužudyti.

493.6.

50Skunde nurodo, jog apie tai, kad I. S. daro garso įrašus jis nieko nežinojo. Iš šių įrašų girdėti, jog jie nėra ištisiniai ir ji specialiai provokuodavo, kad taip sukurtų dirbtinus įrodymus.

513.7.

52Teigia, kad I. S. parodymai keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji duodama parodymus pasakojo prigalvotus dalykus, kurie pagrįstai turėjo sukelti abejonių.

533.8.

54Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai į nuosprendį įrašė liudytojos L. B. parodymus, duotus 2019 m. balandžio 26 d. teisminio nagrinėjimo metu. Teigiama, kad teismas nuosprendyje aptarė liudytojos S. Š. (t. y., I. S. draugės) parodymus, tačiau šiuos parodymus vertino vienašališkai. S. Š. tvirtino, jog nėra mačiusi, kad jis smurtautų prieš nukentėjusiąja ir (ar) išorinių smurto požymių. Mano, kad dėl liudytojos V. R. parodymų reikėtų spręsti klausimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nes šios liudytojos parodymus paneigė liudytojų D. B. ir V. A. parodymai.

553.9.

56Skunde teigiama, jog buvo pateiktas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės, nes kito eksperto Dr. K. D. 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje išsamiai surašyta, kodėl jo nuomone būtų tikslinga pakartotinė ekspertizė.

573.10.

58Teigiama, kad teismas buvo šališkas ir spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio bei neturtinės žalos.

593.11.

60Skunde nuteistasis teigia, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, nes nepatikrino kiekvieno įrodymo sąsajumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšio ir neįvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymų nevertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, netyrė bei neanalizavo įrodymų, tačiau tuos, kuriuos analizavo – padarė visiškai nepagrįstas išvadas.

614.

62Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji I. S. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

634.1.

64Atsiliepime nukentėjusioji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu. Neįmanoma sutikti su apelianto teiginiais, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų faktą, kad jis sukėlė jai I. S. baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą, sugriebė už plaukų, tampė po lauką, grasino ją nužudyti. Kadangi, visa eilė ikiteisminio tyrimo metu, laikantis BPK 20 straipsnio bei teismų praktikos, surinktų duomenų patvirtino, kad būtent tokiu neteisėtu būdu apeliantas elgėsi.

654.2.

66Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmiausias duomenų šaltinis, kuris yra teisėtas duomenų šaltinis pagal BPK 283 straipsnį, yra jos, nukentėjusiąja pripažintos parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

674.3.

68Teigia, kad A. S. kaltę, taip pat tiesiogiai įrodo liudytojo R. M. parodymai, Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatro, teismo psichologo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė Nr. ( - ). Taip pat, teismo posėdžio metu, remiantis BPK 285 straipsniu į teismo posėdį iškviestos ir apklaustos teismo ekspertų komisijos narės, teismo psichiatrės L. A. parodymai.

694.4.

70Atsiliepime nurodoma, jog be minėtų tiesioginių įrodymų teisminio nagrinėjimo metu teismas kaip netiesioginiais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais pripažino įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame aprašyta nusikalstamų veikų įvykdymo vieta. Taip pat, liudytojos L. B. parodymus, savanoriško daiktų pateikimo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikimo protokolu į baudžiamąją bylą priimtu lanksčiojo CD-R disko laikmenoje esančius 11 garso įrašų, padarytų nukentėjusiosios telefonu, kuris kaip pirminis šaltinis teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta tvarka apžiūrėtas bei remiantis BPK 289 straipsniu apžiūrėti bei jų rašytines stenogramas. Be to, netiesioginiais apelianto kaltę pagrindžiančiais duomenimis, taip pat pagrįstai pripažinta jos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų apie tai, kad 2016 – 2017 metais dėl jos sveikatos sutrikimų buvo priversta kreiptis medicininės pagalbos į ( - ) bei ( - ) ligonines.

714.5.

72Apelianto teiginiai, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nenuosekliais suinteresuotos nukentėjusiosios parodymais yra nepagrįstas. Apelianto kaltė įrodyta įrodymais, kurie išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra. Įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus vadovautasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

734.6.

74Nurodoma, jog 2016 m. lapkričio 23 d. įrašytame pokalbyje apeliantas pats prisipažįsta sakydamas, kad „reikėjo nušauti, reikėjo nušauti prie stalo ir viskas“, jog apeliantas net gailisi, kad neatėmė savo sutuoktinei gyvybės, tačiau tik nusikalstamai grasino tai padaryti.

754.7.

76Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, jog apelianto turtinę padėtį byloje iš tikrųjų patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. pažyma apie apelianto draudžiamąsias pajamas, tame tarpe iš UAB „( - )“ bei pažyma apie apelianto darbo užmokestį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų deklaracija.

774.8.

78Nukentėjusioji nurodo, kad keturias nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jas darydamas iš esmės be jokios priežasties, tiksliau iš įtūžio dėl neprognozuojamo savo elgesio. Taip pat, iš nepagrįsto įsitikinimo savo nebaudžiamumu. Visas veikas apeliantas padarė savo artimo šeimos nario atžvilgiu. Apelianto ilgą laiką vykdyto smurto pasekmė buvo konstatuota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. gegužės 24 d. – birželio 29 d. akte Nr. ( - ). Iš jo matyti, kad jos psichikos būklės ir psichinio tyrimo metu, apelianto naudotos nuolatinės psichinės prievartos pasekoje nuo 2017 m. gruodžio 7 d. jai konstatuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1), kuomet būklė vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, taip pat konstatuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas (F 33.0). Visi šie sveikatos sutrikimai vertinami kaip nukentėjusiosios atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, konstatuojant nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.

794.9.

80Atsižvelgtina į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad visą nuosprendyje aprašytą neteisėtą fizinį ir psichinį smurtą jos atžvilgiu jis leido sau naudoti žinodamas, jog jai dėl širdies ritmo sutrikimo yra implantuotas kardiostimuliatorius, darbingumas jai nustatytas, kaip seka iš neįgalumo pažymėjimo Nr. ( - ), esančio byloje tik 55 procentai.

815.

82Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus, o nukentėjusioji ir jos atstovas, taip pat ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

83Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

846.

85Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo apeliaciniu skundu, ginčijamas kaltės klausimas, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

867.

87Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

888.

89Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo / nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

909.

91Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė, kad pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

92Dėl įrodymų vertinimo

9310.

94BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K- 7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K- 160- 507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

9511.

96Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, jog pirmosios instancijos teismas ignoruotų kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio.

9712.

98Nuteistasis A. S. visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios I. S. parodymais. A. S. ir liudytojų parodymai, taip pat buvo vertinami ir tai padaryta pakankamai kruopščiai bei atidžiai. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas nuteistojo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgė į tai, kad iš pateiktos į bylą VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvados Nr. ( - ) matyti (4 t., b. l. 20 – 25), jog eksperto Dr. K. D. išvada atitinka ikiteisminio tyrimo metu atliktą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. – birželio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. ( - ) (1 t., b. l. 159 – 162). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadomis ir šias išvadas atlikusių eksperčių kompetentingumu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertų komisijos narės teismo psichiatrinės ekspertės L. A. paaiškinimais ir papildymais, paremtais moksliniais tyrimais, nėra pagrindo nepasitikėti.

9913.

100Teisėjų kolegija nagrinėdama byla apeliacine tvarka, taip pat nutarė prašymą skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę šioje byloje atmesti kaip nepagrįstą, nes byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė jokių abejonių nekelia (4 t., b. l. 109, 139).

10114.

102Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė bei analizavo tiek A. S. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, tai yra nuteistojo, nukentėjusiosios I. S., liudytojų L. B., L. B., S. Š., V. R., R. M. ir V. A. parodymus. Taip pat, analizavo įvykio vietos apžiūros ir pateikimo protokolus (1 t., b. l. 24 – 25, 60 – 62, 66 – 97, 98 – 100, 105 – 109, 2 t., b. l. 86, 102, 3 t., b. l. 22 – 37, 188 – 189), medicininius duomenis (1 t., b. l. 116, 119 – 120, 123, 126, 129, 132, 3 t., b. l. 168 – 184), ekspertizės aktą (1 t., b. l. 159 – 162) ir ekspertės L. A. paaiškinimus. Byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl A. S. pripažinimo kaltu.

10315.

104Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino A. S. kaltės klausimą, rėmėsi tik nukentėjusiosios I. S. pateikta versija, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti.

105Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

10616.

107Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

10817.

109Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K- 410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

11018.

111Šiuo konkrečiu atveju, A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. S. bei grasino ją nužudyti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus – paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, pateikimo protokolus, medicininius dokumentus bei ekspertizės aktą, konstatavo, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. S. atliko šios nutarties 1 punkte nurodytus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11219.

113Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymų visetą padarė pagrįstas išvadas, kad jis mušdamas savo sutuoktinę I. S. ir grasindamas ją nužudyti, padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantas savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sutuoktinei ir grasinimų ją nužudyti nepripažino, visą baudžiamąjį procesą teigdamas, kad kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų jis neatliko.

11420.

115Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. suduodamas I. S. smūgius kumščiais, diržu, spirdamas, tempdamas už plaukų, spyriais kojomis į galvą, veidą ir kitas kūno vietas bei tampydamas, veikdamas tiesiogine tyčia kaskart sukėlė jai, kurį laiką trukusį fizinį skausmą. Taip pat, A. S. kaltinimo laikotarpiu tiesiogiai grasino sutuoktinei išsakomais žodžiais, kad ją nužudys (sistemingai, daug kartų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grasinimas neapsiribojo vien tik žodžiais – jis tempė I. S. sugriebęs už plaukų iki vandens telkinio šaukdamas, jog nuskandins; užsimojo atsitiktiniu pasitaikiusiu kūju šaukdamas, kad užmuš; sugriebęs už plaukų bei paspausdamas galvą po pažastimi, nusitempė ją į darbo kambarį, jos akivaizdoje išsiėmė kovinį pistoletą, susidėjo į apkabą šovinius, pistoletą užtaisė ir įrėmė į smakrą, tuo metu šaukdamas, jog nušaus; virtuvėje užsimojo dideliu peiliu, kartodamas žodžius, kad nužudys. Šios faktinės aplinkybės nustatytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

11621.

117Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus – vieno konflikto metu A. S. griebė ją už plaukų, pakišo galvą po pažastim ir nuvilkęs prieangyje prie kabančio seifo, laikydamas jos galvą prispaustą, atsirakino seifo dureles, pasiėmė pistoletą, įsidėjo kulkas, tada įrėmė į smakrą ir laikė. A. S. buvo ją nusviedęs ant žemės ir pasakė, kad „dėl tavęs „sūka“ ir kulkos gaila“. Sakydavo, jog „nušausiu „sūka“ problemos baigsis, tavo gyvenimas baigsis“. I. S. tuo metu neabejojo, kad A. S. taip padarys, ji galvojo, jog jau viskas. Be to A. S. ją spardydavo, ant žemės voliodavo per kambarį. Be ginklo A. S. imdavo ir kūjį, tempdavo į prūdą. I. S. galvodavo, kad A. S. nori ją pribaigti, suduoti ir nuskandinti. Būdavo, jog A. S. daužydavo jos galvą, sakydavo paleisiu, galvoj truks, negyvensi, tave užmušus baigsis visos problemos, gyvenimas pagerės. I. S. bijojo, kad A. S. su ja susidoros, jog jis gali atimti gyvybę. A. S. vis pabrėždavo – reikėjo tave nušauti, reikia tave nušauti, reikia tave užmušti. Po kiekvieno tokio įvykio, A. S. liūliuodavo ir glostydavo I. S., laikydavo mėsos gabalą, sumuštą vietą glostydavo bei sakydavo – aš tave myliu, viskas gerai, žiūrėk į priekį. I. S. darė įrašus iš baimės, įtampos, savisaugos. A. S. nuolatinis teroras, įtampa ir grasinimai vertė ją bijoti dėl savo gyvybės, todėl ji kreipėsi į policiją iš baimės.

11822.

119Viso baudžiamojo proceso metu liudytojai nuosekliai parodė apie nukentėjusiosios išvaizdą ir emocinę būklę netrukus po įvykių, kad I. S. buvo sutrikusi, susijaudinusi, verkė, kraujavo. Liudytoja L. B. patvirtino, jog pati matė I. S. su kraujosruvomis paakiuose, sumušta nosimi, iš kurios kraujavo. Liudytojas L. B. patvirtino, kad I. S. buvo pasiprašiusi jo šeimos namuose nakvynės, ji buvo užsiėmusi sumuštą nosį, verkė. Liudytoja S. Š. patvirtino, jog nėra mačiusi I. S. sumuštos, tačiau pastebėjo, kad ji ėmė retinti, atidėlioti ir vengti jų susitikimų, bendrauti, tapo uždaresnė, tačiau joms susitikus I. S. skundėsi, kad A. S. namuose naudoja fizinį ir psichinį smurtą. Liudytoja V. R. patvirtino, jog I. S. davė paklausyti telefonu įrašytus sutuoktinių barnius, kurie patvirtino nukentėjusiosios pasakojimus apie namuose patiriamą smurtą, tačiau šie įrašai liudytoją nustebino, nes viešumoje A. S. buvo sudaręs gero žmogaus įvaizdį, išrinktas kaimo bendruomenės pirmininku. Liudytojas R. M. patvirtino, kad matė A. S. fizinį smurtą prieš I. S., t. y. jo šeimos namuose grubiai pastūmė, sutuoktinių šeimos namuose sugriebė už rankų ir stipriai suspaudė bei pastūmė (ant rankų atsirado kraujosruvos), matė smurto pasekmes – panašią į smaugimą kraujosruvą ant kaklo. Liudytojas V. A. patvirtino, kad iš aplinkinių kaimo gyventojų girdėjo, jog A. S. namuose muša I. S..

12023.

121Su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad netikėti aptartais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nėra jokio teisinio pagrindo.

12224.

123Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. S. atstovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji kaltinimo laikotarpiu kreipėsi skubios medicinos pagalbos dėl traumų į sveikatos priežiūros įstaigas: 2016 m. sausio 26 d. dėl galvos skausmų pakaušyje; 2016 m. vasario 23 d. dėl kairės blauzdos sumušimo; 2017 m. sausio 25 d. dėl ausų; 2017 m. vasario 3 d. dėl galvos sumušimo ir skausmų; 2017 m. kovo 9 d. dėl sprando odos pažeidimų ir kairiojo peties skausmo (3 t., b. l. 168 – 184). I. S. pareiškimų dėl galimai smurtinės traumų kilmės šiuose įrašuose nėra, ji siekė išsaugoti šeimą ir tikėjosi A. S. elgesio pasikeitimo į pozityviąją pusę, todėl slėpė fizinio ir psichinio smurto faktus, padarinius, sumušimus nuo aplinkinių. Aptartų įrodymų kontekste teigti, kad A. S. nesmurtavo prieš savo sutuoktinę ir nesukėlė jai fizinio skausmo, pagrindo nėra. Tai, kad I. S. kreipdamasi į medicinos įstaigas nesiekė atskleisti jai padarytų sužalojimų kaltininko, nepaneigia fakto, kad neteisėtais A. S. veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatytas, kaip viena iš alternatyvių smurto panaudojimo pasekmių.

12425.

125Nagrinėjamu atveju, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) 2018 m. gegužės 24 d. – birželio 29 d. išvadoje konstatuota, kad I. S. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. konstatuojamas Pasikartojantis vidutinio sunkumo depresinis epizodas, kuris vertinamas kaip galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų pasekmė. Nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus. Teismo posėdyje apklausta ekspertų komisijos narė teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino ekspertizės išvadas ir dar kartą konstatavo, kad I. S. savo būklę sieja būtent su A. S. fiziniu ir psichiniu smurtu, jos teiginiai nuoseklūs ir neprieštaringi. Asmuo sergantis nukentėjusiajai diagnozuotu psichikos sutrikimu, gali išlikti pakankamai adaptuotu šeimoje, darbo santykiuose, socialiniame gyvenime, praktikoje nėra reti atvejai kai į smurtą ir (ar) terorą atsakoma maloniu elgesiu. Ekspertė parodė, jog I. S. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1) nėra susijęs su ankstesniu diagnozuotu sutrikimu, todėl turi būti vertinamas kaip naujas psichikos sutrikimas (depresinis epizodas), tai patvirtina duomenys jos medicininiuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie parodymai tik patvirtina faktą, kad A. S. iš tiesų naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš savo sutuoktinę.

12626.

127Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi ekspertizės akto išvadomis ir ekspertės paaiškinimais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė nuteistojo versiją, kad jis yra melagingai apkaltintas I. S., be to pradėtas jų santuokos skyrybų procesas, todėl ji siekia keršto ir materialinės naudos. Tai, kad tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, patvirtina ir paties A. S. parodymai, jog I. S. telefonu padarytuose garso įrašuose yra užfiksuoti būtent jų konfliktai, taip pat jis šeimos namuose laikė legaliai savigynai įsigytus ginklus. Apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad nebuvo įvertintas nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, I. S. neatliko jokių specifinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami, kaip provokuojantys, juo labiau ji nepadarė jokio pavojingo kėsinimosi A. S. atžvilgiu, kuris būtų galėjęs išprovokuoti jo gynybinę reakciją. Visų šių duomenų plotmėje daroma išvada, kad nuteistasis sąmoningai atliko priešingus teisei veiksmus, sukeldamas fizinį skausmą savo sutuoktinei ir grasinamas ją nužudyti.

12827.

129Nagrinėjamu atveju, grasinimas buvo išreikštas poelgiu – šaunamojo ginklo, peilio, kūjo nukreipimu į sutuoktinę, aktyviais fiziniais ir psichiniais veiksmais, t. y. konkliudentiniais veiksmais. Šios nutarties 1 punkte nurodyti A. S. veiksmai I. S. kėlė didelę baimę, todėl suprantama, kad tokie veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu paveikė jos psichiką.

13028.

131Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes – grasinimo būdus ir vietą – pistoleto (daikto, pritaikyto žmogui sužaloti ar atimti jam gyvybę), peilio ir kūjo iš arti nukreipimą į sutuoktinę, jų šeimos namuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad I. S. tai suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei. Esant aptartoms aplinkybėms, panaudojus šaunamąjį ginklą toks grasinimas galėjo būti lengvai įgyvendintas, sunkiai sutrikdant sutuoktinės sveikatą ar net atimant jai gyvybę. Toks bauginimas šaunamuoju ginklu, peiliu ir kūju pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip realus grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti.

13229.

133Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir nuosprendyje išdėstęs visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. S. veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, požymius, baudžiamąjį įstatymą jam pritaikė tinkamai.

134Dėl nusikalstamų veikų numatytų, BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo

13530.

136Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

13731.

138Kaip minėta, iš baudžiamosios bylos matyti, kad I. S. ir liudytojų parodymai, ekspertizės aktas ir kiti įrodymai nenuginčytinai patvirtino, jog A. S. dažnai ir sistemingai, besikartojusiais būdais, t. y. fizinių smurtu, grasinimais nužudyti, įžeidžiančiais, menkinančiais ir žeminančiais žodžiais reiškė priešiškumą ir neapykantą nukentėjusiajai. Atsižvelgtina į tai, kad A. S. suvokė, kad šie veiksmai yra psichinis smurtas, nes matė jos reakcijas – didelius išgyvenimus, ašaras, savigraužą ir blaškymąsi siekiant išsiaiškinti jo elgesio priežastis ir suprato, jog tokiu savo elgesiu traumuoja psichiką bei norėjo taip elgtis.

13932.

140Byloje esančios garso įrašo kopijų stenogramos ir mobilaus ryšio telefono garso failai patvirtina (įrašyti laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.), kad A. S. sistemingai baugindavo I. S. naudodamas psichinę prievartą – „ne, aš negąsdinu, aš bandau tavęs atsikratyt“, „reikėjo nušaut, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, „nes (lytinis organas) nekyla, tik rankos ir kyla prieš tave“, taip pat fone girdimas I. S. dukters balsas, raginantis motiną išeiti su ja, bei kreipinys į vyriškį (kaltinamąjį) – „paleisk, sakau, mamą“, „dar išsijungs (turima mintyje nukentėjusios kūne įmontuotas širdies veiklos stimuliatorius) paskui, aš turėsiu laidot“, „bet tau duosi į snukį, tu vis tiek eisi“, „kalių niekas neatsiprašo, jas naikina“, „nekenčiu tavęs ir nenoriu matyt, viskas, taškas tau“, moteris (nukentėjusioji) šaukia „paleisk plaukus“, „paleisk“, „paleisk, man skauda“, „ko tu mane daužai, pasakyk“, fone girdisi grumtynių garsai, „jei nori būt nušauta“, „tu į morgą važiuoji (keiksmažodis), o ne kur“ ir panašiai (1 t., b. l. 60 – 62, 66 – 67; 2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 188 – 194).

14133.

142Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-511/2017). Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių, taigi I. S. pateikti konfliktų su A. S. įrašai pagrįstai buvo pripažinti gautais leistinu būdu ir juose esantys duomenys pagrįstai vertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis.

14334.

144Tokiais pirmiau nurodytais sistemingais veiksmais A. S. siekė sąmoningai sudaryti sutuoktinei I. S. baimės ir nerimo atmosferą, sukelti nerimo jausmą. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip sutuoktinių nesutarimai ir konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis). Be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

14535.

146Sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K- 198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali būti išreikštas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu. Sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai, pasireiškę turto sunaikinimu ar poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, kvalifikuojami kaip nusikaltimų, nurodytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 ar 187 straipsniuose, sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 116/2014, 2K-65-648/2016).

14736.

148Pirmosios instancijos teismas, įvertinę A. S. veiksmų sistemiškumą, jų pobūdį ir turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad jo veiksmai nurodyti nutarties 2 punkte ne tik bauginančio pobūdžio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint siekį bauginti I. S., sukurti jai nesaugumo jausmą. Pagal nustatytas byloje aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai, naudodamas psichinę prievartą, baugino sutuoktinę I. S..

14937.

150Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl to, kad A. S. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją, ją terorizavo grasindamas nužudyti, todėl ji turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pirmiau išdėstytų BK 145 straipsnio 2 dalies aiškinimo taisyklių. Teismas išsamiai motyvavo išvadą, kad A. S. veiksmai nurodyti šios nutarties 2 punkte trukę ne vienerius metus yra tinkamai kvalifikuoti kaip sistemingas, naudojant psichinę prievartą, nukentėjusiosios I. S. bauginimas ir jos terorizavimas grasinant nužudyti.

15138.

152Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

15339.

154Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai atskleisti A. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymiai, kad ne kas nors kitas, o būtent nuteistasis nukentėjusiajai sukėlė psichikos sutrikimus, kuriuos ji patyrė dėl sistemingo fizinio ir psichinio smurto artimoje aplinkoje, patirtų grasinimų nužudyti. Kaip minėta, ekspertizės aktas patvirtina, kad I. S. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. konstatuotas Pasikartojantis vidutinio sunkumo depresinis epizodas, kuris vertinamas kaip galima jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų veiksmų pasekmė. Konstatuota, jog nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus. Pagal tokias pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes A. S. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

155Dėl civilinio ieškinio

15640.

157Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde ginčijama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Nuteistasis nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

15841.

159Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16042.

161Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. S. prašė jai priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 18 – 21).

16243.

163Pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės lėmė tai kad, teismo vertinimu, prašoma priteisti 40 000 Eur suma yra per didelė, neproporcinga padarytai žalai sveikatai ir neatitinkanti teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

16444.

165Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

16645.

167Šioje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. S. sveikata – nuo 2017 m. gruodžio 7 d. jai konstatuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1); būklė vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas; konstatuojamas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas (F 33.0). Nukentėjusioji civilinio ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ji psichologiškai sunkiai (mediciniškai nesunkiai) nukentėjo nuo sutuoktinio neteisėtų smurtinių veiksmų, patyrė fizinį skausmą, tiesioginį pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nuolatinį išgyvenimą.

16846.

169Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 24 d. gydėsi, kad ją konsultavo gydytojas psichiatras ir psichologas, kad jai skirtas gydymas antidepresantu (1 t., b. l. 123). Neabejotina, kad ji iki šiol patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

17047.

171Įvertinus visas nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 9000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose nukentėjusieji patiria panašius sužalojimus. Taigi, I. S. priteista 9 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti savo dydžiu nėra pagrįsta.

17248.

173Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai yra už šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus, priteisiamų neturtinės žalos atlyginimui sumų dydžius, apibendrintus iki 2019 m. sausio 1 d., nustatė, kad varijuoja – už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – iki 1 000 Eur, už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1 500 Eur, už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas – nuo 2 900 Eur iki 4 500 Eur.

17449.

175Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios, ir į nuteistojo skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą, sveikatos sutrikdymo mąstą (nesunkus), 9 000 Eur piniginė kompensacija neatitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai.

17650.

177Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai I. S. priteistos neturinės žalos dydžio keičiama, sumažinant jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 4 500 Eur.

178Dėl paskirtos bausmės

17951.

180Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra A. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, parinkdamas jam tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo kaip asmenybės pavojingumą. A. S. padarė du apysunkius (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 145 straipsnio 2 dalis) ir du nesunkius (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus žmonių sveikatai.

18152.

182Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nėra, todėl švelninti paskirtas bausmes ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1, 2 dalyje, buvo subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

18353.

184Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta bausmė yra teisinga, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), ji yra proporcinga nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui.

185Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18654.

187Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios I. S. atstovas advokatas E. D. prašė iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajai turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teismo procese kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti (4 t., b. l. 160). Teismui pateiktas 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymo (4 t., b. l. 161), matyti, kad R. M. (nukentėjusiosios tėvas) advokatų profesinei bendrijai ,, ( - )“ už teisines paslaugas I. S. pagal sąskaitą Nr. ( - ) sumokėjo 1 000 Eur.

18855.

189Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

19056.

191Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

19257.

193Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiosios I. S. atstovas advokatas pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 1 000 Eur suma yra reali ir pagrįsta, kad ji nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo A. S..

194Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

195nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

196Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį:

197nukentėjusiajai I. S. iš nuteistojo A. S. priteistą 9 000 (devynių tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų.

198Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

199Priteisti iš nuteistojo A. S. 1000 (tūkstantį) eurų nukentėjusiajai I. S. turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams,... 4. – pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams,... 5. – pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,... 6. – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 6... 7. Už visas šias idealiąja nusikaltimų sutaptimi įvykdytas nusikalstamas... 8. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirtos bausmės vykdymas A.... 9. A. S. 2 metams skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis... 10. A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir... 11. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. neskirtos.... 12. Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš... 13. Procesinė prievartos priemonė – A. S. nuosavybės teisių į 10 000 Eur... 14. Teisėjų kolegija... 15. 1.... 16. A. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį... 17. 1.1.... 18. 2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos... 19. 1.2.... 20. be to, 2016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių... 21. 1.3.... 22. be to, kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d.... 23. 1.4.... 24. be to, 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir... 25. 2.... 26. Taip pat, A. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2... 27. 2.1.... 28. 2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos... 29. 2.2.... 30. 2016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų,... 31. 2.3.... 32. kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu,... 33. 2.4.... 34. 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu... 35. 2.5.... 36. kitais kartais, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio... 37. 3.... 38. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 39. 3.1.... 40. Skunde nurodo, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra šališkas,... 41. 3.2.... 42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos... 43. 3.3.... 44. Teigia, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas. Teismas... 45. 3.4.... 46. Skunde teigia, kad nėra nei vieno įrodymo: liudytojų, medicininės išvados,... 47. 3.5.... 48. Nuteistasis nurodo, kad jis niekaip negalėjo atlikti tokių veiksmų, t. y.... 49. 3.6.... 50. Skunde nurodo, jog apie tai, kad I. S. daro garso įrašus jis nieko nežinojo.... 51. 3.7.... 52. Teigia, kad I. S. parodymai keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 53. 3.8.... 54. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai į nuosprendį įrašė... 55. 3.9.... 56. Skunde teigiama, jog buvo pateiktas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės,... 57. 3.10.... 58. Teigiama, kad teismas buvo šališkas ir spręsdamas klausimą dėl civilinio... 59. 3.11.... 60. Skunde nuteistasis teigia, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios... 61. 4.... 62. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji I. S. prašo jį atmesti... 63. 4.1.... 64. Atsiliepime nukentėjusioji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 65. 4.2.... 66. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmiausias duomenų šaltinis, kuris yra... 67. 4.3.... 68. Teigia, kad A. S. kaltę, taip pat tiesiogiai įrodo liudytojo R. M. parodymai,... 69. 4.4.... 70. Atsiliepime nurodoma, jog be minėtų tiesioginių įrodymų teisminio... 71. 4.5.... 72. Apelianto teiginiai, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik... 73. 4.6.... 74. Nurodoma, jog 2016 m. lapkričio 23 d. įrašytame pokalbyje apeliantas pats... 75. 4.7.... 76. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, jog apelianto turtinę padėtį byloje iš... 77. 4.8.... 78. Nukentėjusioji nurodo, kad keturias nusikalstamas veikas jos atžvilgiu,... 79. 4.9.... 80. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine... 81. 5.... 82. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja... 83. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.... 84. 6.... 85. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 86. 7.... 87. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog... 88. 8.... 89. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek... 90. 9.... 91. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo pirmosios... 92. Dėl įrodymų vertinimo... 93. 10.... 94. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 95. 11.... 96. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio... 97. 12.... 98. Nuteistasis A. S. visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos... 99. 13.... 100. Teisėjų kolegija nagrinėdama byla apeliacine tvarka, taip pat nutarė... 101. 14.... 102. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas... 103. 15.... 104. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 105. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145... 106. 16.... 107. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 108. 17.... 109. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino... 110. 18.... 111. Šiuo konkrečiu atveju, A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145... 112. 19.... 113. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę padarius... 114. 20.... 115. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. suduodamas I. S. smūgius... 116. 21.... 117. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisminio... 118. 22.... 119. Viso baudžiamojo proceso metu liudytojai nuosekliai parodė apie... 120. 23.... 121. Su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis... 122. 24.... 123. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. S. atstovo pateiktų... 124. 25.... 125. Nagrinėjamu atveju, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos... 126. 26.... 127. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi ekspertizės akto... 128. 27.... 129. Nagrinėjamu atveju, grasinimas buvo išreikštas poelgiu – šaunamojo... 130. 28.... 131. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes – grasinimo būdus ir vietą –... 132. 29.... 133. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 134. Dėl nusikalstamų veikų numatytų, BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 138... 135. 30.... 136. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų... 137. 31.... 138. Kaip minėta, iš baudžiamosios bylos matyti, kad I. S. ir liudytojų... 139. 32.... 140. Byloje esančios garso įrašo kopijų stenogramos ir mobilaus ryšio telefono... 141. 33.... 142. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens... 143. 34.... 144. Tokiais pirmiau nurodytais sistemingais veiksmais A. S. siekė sąmoningai... 145. 35.... 146. Sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis... 147. 36.... 148. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę A. S. veiksmų sistemiškumą, jų... 149. 37.... 150. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 151. 38.... 152. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo... 153. 39.... 154. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai... 155. Dėl civilinio ieškinio... 156. 40.... 157. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde ginčijama ir nuosprendžio dalis dėl... 158. 41.... 159. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 160. 42.... 161. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. S. prašė jai priteisti 40 000 Eur... 162. 43.... 163. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės... 164. 44.... 165. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 166. 45.... 167. Šioje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. S. tyčinių nusikalstamų... 168. 46.... 169. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki... 170. 47.... 171. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios... 172. 48.... 173. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo formuojamą... 174. 49.... 175. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios, ir į... 176. 50.... 177. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo 2019... 178. Dėl paskirtos bausmės... 179. 51.... 180. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra A. S. atsakomybę nei... 181. 52.... 182. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų... 183. 53.... 184. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 185. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 186. 54.... 187. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios I. S.... 188. 55.... 189. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 190. 56.... 191. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms... 192. 57.... 193. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. S.... 194. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 195. nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.... 196. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 9... 197. nukentėjusiajai I. S. iš nuteistojo A. S. priteistą 9 000 (devynių... 198. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 199. Priteisti iš nuteistojo A. S. 1000 (tūkstantį) eurų nukentėjusiajai I. S....