Byla 2A-204/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovei S. G. , ieškovės atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos įgaliotiniui Antanui Barusevičiui, atsakovo atstovėms R. B. ir adv. Laurai Juozumaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki wiring technologies Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-74-159/2009 pagal ieškovės S. G. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki wiring technologies Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovės S. G. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga 2006 m. lapkričio 12 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ 15 333,81 Lt turtinės žalos, 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp faktinės žalos ir VSDF mokamų išmokų, indeksuojant jį pagal atitinkamu metu esantį infliacijos lygį, periodiškai kompensuoti dėl profesinės ligos turėtas išlaidas pagal pateiktus gydymo dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo 1994 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. dirbo pas atsakovą laidų rinkinių formuotoja. Profesinės ligos tyrimo komisija 2004 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktu nustatė, kad ieškovė dirbdama pas atsakovą susirgo profesine liga. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija pripažino, kad ieškovė neteko 30 procentų profesinio darbingumo ir nustatė jai trečią invalidumo grupę. Ieškovei nebuvo pasiūlytas lengvesnis darbas, kurį pagal gydytojų rekomendacijas ji būtų galėjusi dirbti. 2005 m. balandžio 20 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė susirgo profesine liga ir dėl darbdavio kaltės neteko dalies pajamų bei patyrė įvairių išlaidų, todėl įgijo teisę į žalos atlyginimą. Ieškovės patirta turtinė žala yra 15 533,81 Lt, kurią sudaro laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. iki 2007 m. sausio 1 d. netektos 14 318,36 Lt dydžio pajamos, be to, pagal receptus ieškovė už 1 015,45 Lt pirko vaistus profesinės kilmės susirgimams gydyti. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė taip pat patyrė neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į ieškovės amžių, įsidarbinimo ir darbinės veiklos galimybes, šeimos padėties pablogėjimą, psichologinę, emocinę savijautą ir kitus nepatogumus. Ieškovei nustatyta liga yra nepagydoma, ji progresuos. Ieškovė turi nuolat kęsti skausmus ir jaustis emociškai nepatogiai dėl negalėjimo normaliai atlikti fizinių veiksmų, gyventi aktyvų gyvenimą. Pagal sveikatos sužalojimo mastą ir jos būklę iš atsakovo prašoma priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 707,58 Lt turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. sausio 1 d., 1 015,45 Lt gydymo išlaidų, 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 3 000 Lt išlaidų už teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą (iš viso priteisė 21 523,03 Lt). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 531,70 Lt žyminio mokesčio ir 75,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6Teismas nurodė, kad ieškovė dirbo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ nuo 1994 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. Ji iš darbo atleista pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2004 m. rugpjūčio 6 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-017 S. G. nustatyta profesinės ligos diagnozė. Atsakovas sutiko su 2004 m. rugpjūčio 6 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 04-03-017 nustatytais faktais. S. G. dėl profesinės ligos nustatyta trečia invalidumo grupė, jai nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. nustatytas 30 procentų profesinio darbingumo netekimas, o nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. liepos 10 d. - 35 procentų profesinio darbingumo netekimas. Ieškovė profesine liga susirgo dėl ilgamečio darbo kenksmingomis sąlygomis laidų rinkinių formuotoja. S. G. dirbti laidų formuotoja nebegalėjo. Ieškovė buvo kviečiama atvykti pas darbdavį dėl galimybės dirbti įmonėje pagal gydymo įstaigos rekomendacijas, tačiau iš 2004 m. gruodžio 16 d. S. G. padaryto įrašo darbdavio pranešime matyti, kad darbdavys jai pagal gydymo įstaigų rekomendacijas nesuteikė lengvo fizinio darbo, kurį dirbant nereikėtų kilnoti sunkumų, o darbo poza nebūtų fiksuota.

7Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir jos atstovas teigia, jog atsakovas vengė prievolės ieškovei suteikti darbą pagal jos sveikatos būklę, tačiau S. G. atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą teisėtumo ir pagrįstumo teisme neginčijo. Iš 2004 m. rugpjūčio 6 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04-03-017 nustatyta, kad S. G. pas atsakovą pusantrų metų dirbo sarge, vėliau penkerius metus dirbo formuotoja. Atlikti ergonominiai tyrimai prie vienetinio stendo parodė, kad darbo sąlygos buvo įvertintos kaip labai kenksmingos. 2004 m. rugpjūčio 6 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta, kad S. G. profesinės ligos priežastimi buvo stereotipiniai darbo judesiai, panaudojant plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenis, nuolatinė nepatogi fiksuota poza, besikartojančių elementų atlikimas, regėjimo įtampa. Atsakovas neginčijo 2004 m. rugpjūčio 6 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04-03-020. Teismas bylos įrodymų pagrindu sprendė, kad atsakovas pažeidė darbo saugos norminių aktų bei DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai sukėlė profesinę ligą. Ieškovė dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2006 m. lapkričio 13 d. turėjo 1 015,45 Lt išlaidų. Teismo medicinos ekspertų komisija patvirtino, kad receptuose nurodyti vaistai skirti S. G. nustatytai profesinei ligai gydyti, todėl ši suma priteista ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovės gydymo išlaidos nėra aiškiai suskirstytos pagal periodus, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą ateityje periodiškai mokėti už ieškovės gydymą netenkintas.

8Profesinio darbingumo netekimo pažymėjime Nr. 012788 nustatyta, kad S. G. dėl profesinės ligos laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. buvo netekusi 30 procentų darbingumo, nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. liepos 10 d. neteko 35 procentų darbingumo. Nuo 2007 m. liepos 1 d. ieškovei neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo netekimas. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų pažymų nustatyta, kad S. G. nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. buvo išmokėta 6 410,10 Lt ligos pašalpų ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Iš atsakovo pateikto S. G. netektų pajamų dydžio apskaičiavimo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2007 m. sausio 1 d. S. G. negautos pajamos sudarė 1 832,12 Lt. Iš dalies tenkindamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas rėmėsi atsakovo pateiktu S. G. netektų pajamų dydžio apskaičiavimu, įvertinant ieškovės netektą galimybę gauti 30 procentų, nuo 2006 m. liepos 10 d. – 35 procentus pajamų. Teismas laikėsi nuostatos, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos, todėl už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. sauso 1 d. iš atsakovo priteisė ieškovei 1 707,58 Lt turtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti S. G. žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio atlyginimo ir gautų socialinio draudimo išmokų, nes toks reikalavimas prieštarauja CK 6.283 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Teismas netenkino ir prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes į bylą nepateikti duomenys apie ieškovės gautų socialinių išmokų dydį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

9Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikti įrodymai (S. G. dalyvavimas 2005 m. vasario 26 d. Lietuvos veteranų čempionate, antstolio V. Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, kad moterų tinklinio rungtynėse tarp Vilniaus ir Klaipėdos komandų S. G. žaidė be keitimo) iš dalies patvirtina jo teiginius, kad profesinis susirgimas netrukdo ieškovei aktyviai sportuoti, dalyvauti tarptautiniuose sporto turnyruose, neatėmė bendravimo su draugais galimybės, gebėjimo užsiimti ankstesniais pomėgiais. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, reikalaujamas priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. S. G. pagal medikų rekomendacijas gali dirbti lengvą fizinį darbą, jos darbingumo lygį sudaro 65 procentai, todėl teismas nusprendė, jog priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bus pakankamo dydžio kompensacija ieškovei kenčiant pirštų, riešo, alkūnės, pečių ir nugaros skausmus. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 800 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 3 000 Lt išlaidų už teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą.

10Ieškovės S. G. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl netektų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 14 318,36 Lt netektų pajamų ir 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. sausio 1 d., įpareigoti atsakovą kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atlikti šiuos veiksmus: apskaičiuoti ir mokėti iki gyvos galvos ieškovei netektas pajamas, kaip skirtumą, susidarantį tarp ieškovės buvusio vidutinio atlyginimo ir gaunamų socialinio draudimo išmokų, apskaičiuoti pagal pateiktus gydymo išlaidų dokumentus ir atlyginti ieškovei gydymo išlaidas. Ieškovės atstovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, nagrinėdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai nusprendė dėl susirgimo profesine liga momento nustatymo, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai taikė CK 6.263 straipsnio nuostatas, be pagrindo taikė negaliojančias Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga“ laikinojo įstatymo nuostatas dėl darbingumo praradimo procento vertinimo apskaičiuojant netektų pajamų dydį. Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovės sveikata buvo sužalota dėl netinkamų darbo sąlygų. Atsakovas privalo žalą atlyginti visiškai pagal nustatytus reikalavimus, nes teismas nenustatė atsakovo kaltę lengvinančių aplinkybių.
  2. Žala ieškovei turi būti atlyginama nuo uždarbio netekimo dienos. Susirgimo profesine liga momentas fiksuojamas tuomet, kai konstatuojamas profesinės ligos faktas. Susirgimo profesine liga faktas patvirtintas 2004 m. rugsėjo 23 d. Kadangi profesinė liga yra lėtinė ir išryškėja tik po tam tikro laiko, žalos atlyginimą prašyta priteisti nuo 2004 m. liepos mėnesio. Teismas žalos atlyginimą priteisė tik nuo 2004 m. lapkričio 18 d., motyvuodamas tuo, kad tada buvo nustatytas darbingumo netekimo laipsnis. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes CK 6.288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala turi būti atlyginama nuo jos padarymo momento, o žalos atlyginimo momentas nustatytas 2004 m. rugsėjo mėnesį.
  3. Teismas netinkamai taikė teisės normas nustatydamas turtinės žalos dydį. Skaičiuojant atlygintinos žalos dydį negalėjo būti vertinamas ieškovės darbingumo netekimo procentas, nes tokiu būdu ieškovei žala atlyginama nevisiškai. Teismas turėjo arba pats apskaičiuoti išmokų dydį arba įpareigoti atsakovą tai atlikti išmokant žalos atlyginimą, nes atskaitant pajamų mokestį turi būti įvertinami kintamieji dydžiai. Teismo sprendime turi būti nurodytas konkretus negautų pajamų paskaičiavimas ir jo pagrindimas, tačiau to nepadaryta. Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. turtinei žalai atlyginti skirtos sumos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, todėl teismas tai turėjo aptarti savo sprendime. Kadangi mokestiniai įstatymai dažnai keičiami, ieškinyje buvo pateiktas reikalavimas įpareigoti atsakovą pagal nustatytus reikalavimus apskaičiuoti negautų pajamų dydį ir jas kas mėnesį išmokėti atsakovui. Teismas nepagrindė, kodėl atmetė šį reikalavimą. Teismas neišsprendė reikalavimo dėl gydymo išlaidų apskaičiavimo ir periodinio jų atlyginimo ieškovei.
  4. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo laikotarpio, nesivadovavo CPK 414 straipsnio reikalavimu. Į teismą kreiptasi 2006 m. gruodžio 14 d. ir tam momentui buvo pateikti paskaičiavimai. Nors teismas ir nurodė, kad 35 procentų darbingumo netekimas ieškovei nustatytas neterminuotai, tačiau žalą priteisė tik iki 2007 m. sausio 1 d.
  5. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, išsamiai neaptarė ieškovės dvasinių pergyvenimų, sukrėtimų, netekčių, o apsiribojo tik bendromis formuluotėmis. Teismas laikė tinkamais atsakovo įrodymus, nors jie gauti pažeidžiant įstatymą. Nors ekspertai patvirtino, kad ieškovės liga nepagydoma ir gali progresuoti, teismas nustatė tik 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Toks dydis neatitinka ieškovės sveikatos sužalojimo pobūdžio ir trukmės, prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Teismas tinkamai nevertino ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo, profesinės ligos ilgalaikio pobūdžio, jo įtakos fizinei savijautai, gyvenimo kokybei. Motyvai dėl neturtinės žalos mažinimo tuo pagrindu, kad ieškovė sportuoja, yra nepagrįsti.
  6. Teismas nenustatė pareigos pateikti neturtinės žalos paskaičiavimą, tinkamai neišsprendė negautų pajamų dydžio. Teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, reikalingus žalos atlyginimui, nesprendė žalos atlyginimo periodiškumo, nesivadovavo Europos Sąjungos aktais ir Europos teismų praktika.

11Atsakovas UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo - atmesti ieškovės prašymą dėl 3 000 Lt už A. Garmaus medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. P-KI-68-127 priteisimo iš atsakovo. Likusią teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, kadangi nevertino pačios ieškovės paaiškinimų ir byloje surinktų priešingų jos paaiškinimams įrodymų, kurių vertinimas būtinas nustatant neturtinės žalos faktą. Pozicija, kad ieškovas neprivalo įrodyti neturtinės žalos fakto prieštarauja įstatymams ir teismų praktikai.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymą, o ieškovės teiginiai ir įrodymai buvo paneigti kitais bylos įrodymais. Ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos paremti tik prielaidomis, kurių pagrindu negali būti grindžiamas teismo sprendimas.
  3. Atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą abejoti ieškovės teiginių, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teisingumu ir sąžiningumu. Kai ieškovei jau buvo nustatytas profesinis nedarbingumo lygis, ji dalyvavo sporto rungtyse, kuriose parodė gerus rezultatus. Ieškovė stumdė rutulį, o rutulio stūmimas yra susijęs su dešinės rankos, peties sąnario įtemptu darbu. Ieškovė taip pat žaidė tinklinį, o šio žaidimo metu kilnojamos rankos, smūgiuojama į kamuolį. Nepaisant ieškovės demonstruojamų rankos skausmų, ji nuolat buvo pastebima tarp besitreniruojančių sporto salėse. Ieškovė neįrodė sunkios sveikatos būklės, patiriamų skausmų judant, negalėjimo judėti ir normaliai gyventi. Medikai ir ekspertai patvirtino, jog ieškovei diagnozuotos ligos nustatomos remiantis ne objektyviais tyrimais, o pagal paciento paaiškinimus apie skausmą ir skaudamas vietas bei panašius simptomus. Ieškovę gydanti gydytoja paaiškino, kad ji nežinojo apie ieškovės sportinę veiklą. Tikėtina, kad ir darbo medikai, nustatinėję profesinius susirgimus, neturėjo tokios informacijos. Ieškovės mėgstamos sporto šakos susijusios su didele apkrova į dešinę ranką ir rankų – pečių sąnarius.
  4. Ieškovės teiginiai apie ją kankinančius dešinės rankos skausmus buvo paneigti įrodymais ir patvirtino, kad jai turi būti atliktas pakartotinis tyrimas, kurio metu būtų įvertintos visos aplinkybės. Ieškovė neįrodė pablogėjusių santykių su aplinkiniais, negalėjimo normaliai bendrauti. Nesant įrodymų apie ieškovės patirtą neturtinę žalą, negalimas ir neturtinės žalos dydžio nustatymas. Teismas nepagrindė, kodėl esant visoms atsakomybę lengvinančioms ar net naikinančioms aplinkybėms, esant įrodymams, patvirtinantiems ieškovės netinkamą elgesį ir paneigiantiems jos teiginius, priteisė ieškovei 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas.
  5. Ieškovės nurodytos 3 000 Lt dydžio išlaidos už teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados parengimą nebuvo būtinos byloje. Ši išvada buvo parengta jau po to, kai gautas teismo ekspertizės aktas. Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė specialisto konsultacine išvada, kadangi ji buvo parengta tik pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikė ieškovė bei pagal ieškovės surašytus paaiškinimus. Medicinos specialistui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga.

12Ieškovės atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė, jog dėl atsakovo neveikimo ieškovei buvo sužalota sveikata. Sprendimas nebuvo grindžiamas prielaidomis, bet ieškovės pateiktais įrodymais. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės neturtinių netekčių fakto. Teismas tinkamai įvertino tai, kad teismo medicininių tyrimų ekspertizė susijusi su bylos nagrinėjimu.

13Atsakovas UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos. Negautų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal tai, kokia apimtimi asmuo dėl profesinio susirgimo tapo nedarbingas, kokia dalimi jis negali savo darbu gauti darbo užmokesčio. Teismas bylą pagrįstai nagrinėjo pagal ieškinyje nurodytų reikalavimų apimtį ir turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė už laikotarpį iki 2007 m sausio 1 d. Ieškovei apskritai neturėjo būti priteisiama neturtinė žala. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie paneigia ieškovės teiginius apie ją kankinančius dešinės rankos skausmus, o įstatymas nedraudžia rinkti įrodymų bylos nagrinėjimo metu. Darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, todėl šiuo pagrindu negali būti kildinami atsakovo neteisėti veiksmai ir grindžiamas neturtinės žalos dydis. Ieškovės motyvai dėl procesinės teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.

14Ieškovės atstovo apeliacinis skundas ir atsakovo apeliacinis skundas tenkintini iš dalies.

15Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė darbų saugos norminių aktų bei DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o šie pažeidimai lėmė ieškovės profesinį susirgimą. Pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovės profesinį susirgimą, dėl kurio ji prarado dalį darbingumo, o tuo pačiu neteko ir pajamų, taip pat dėl kurio patiria gydymo išlaidas, lėmė darbdavio padaryti teisės norminių aktų pažeidimai, atsakovas neginčija. Esant tokiai procesinei situacijai byloje, nėra teisinės reikšmės vertinti tų skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pripažintas ieškovei padarytos turtinės žalos dėl profesinio susirgimo faktas ir konstatuota, kad dėl šios žalos atsiradimo atsakovui taikytina civilinė teisinė atsakomybė bei nustatyta atsakovo prievolė šią žalą atlyginti.

16Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovei padarytos turtinės žalos fakto ir atsakovo pareigos ją atlyginti, ieškovės atstovas apeliuoja dėl teisės aktų, reguliuojančių žalos atlyginimą dėl susirgimo profesine liga, netinkamo taikymo, teismo taikytos žalos atlyginimo dydžio skaičiavimo metodikos, dėl turtinės žalos atsiradimo momento ir jos atlyginimo mokėjimo trukmės, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių aplinkybių ir atitinkamai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas dėl jų. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas taip pat yra abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto neturtinės žalos ieškovei atsiradimo fakto bei nustatyto neturtinės žalos dydžio.

17Dėl taikytinų teisės aktų

18DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 straipsnis), o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo ar jo mirties arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

19Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui (toliau - Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymas), būtent šis įstatymas taikomas žalos, atsiradusios susirgus profesine liga, kompensavimo klausimams spręsti, jei nukentėjęs asmuo yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o žala atsiranda dėl įvykio, kuris pripažintinas draudiminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2005 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, ir kt.). Konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 1 d., žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą.

20Nagrinėjamu atveju Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-017 ieškovei S. G. 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė (t. 1, b. l. 9-17). Nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. ieškovei buvo nustatytas 30 procentų profesinio darbingumo praradimas, nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. liepos 10 d. nustatytas 35 procentų profesinio darbingumo netekimas, o nuo 2007 m. liepos 11 d. tokio laipsnio (35 procentų) darbingumo netekimas ieškovei nustatytas neterminuotai (t. 1, b. l. 19-20, t. 2, b. l. 93). Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė, nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymui, dirbo atsakovo bendrovėje (ieškovė atleista iš darbo 2005 m. balandžio 20 d. DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu). Kadangi ieškovė iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialiniu draudimu, tai profesinės ligos jai patvirtinimas 2004 m. rugsėjo 23 d. yra priskirtinas draudiminiam įvykiui ir ieškovei padaryta turtinė žala dėl negautų pajamų turi būti atlyginama taikant Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo normas. Kita vertus, aiškindamas ir taikydamas Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensaciją; darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003). Šiame kontekste pažymėtina, kad Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-366) yra taikomas žalai atlyginti: 1) dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai; 2) dėl susirgimų profesine liga, nustatyta tvarka pripažintų profesinėmis ligomis po 2000 m. sausio 1 d. tiems nukentėjusiesiems, kurie po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo nuostatas (laikinojo įstatymo 23 str. 7 d. 1 ir 2 p.). Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes dėl ieškovės susirgimo profesine liga pripažinimo momento bei ieškovės apdraudimo socialiniu draudimu iki pat atleidimo iš darbo pas atsakovą, akivaizdu, kad ginčo santykiui dėl turtinės žalos ieškovei atlyginimo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo normos šioje byloje negalėjo būti taikomos. Visiškai nepagrįstu laikytinas ieškovės atstovo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo normas, nes apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys nepatvirtina, kad teismas taikė šį įstatymą.

21Dėl darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo, atlygintinos turtinės žalos dėl negautų pajamų ir jos skaičiavimo

22Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, ir kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį. Šios bylos duomenys neleidžia pripažinti, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija sutinka, kad apskaičiuodamas dėl negautų pajamų ieškovės patirtą turtinę žalą pagal tokių pajamų santykį su ieškovės prarasto profesinio darbingumo lygiu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.251, 6.283 straipsnius ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

23Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

24Kaip jau minėta, iki atleidimo iš darbo pas atsakovą ieškovė buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu. Šio draudimo tikslas – kompensuoti dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Todėl, nustačius ieškovei profesinę ligą ir pripažinus šį įvykį draudiminiu, ji įgijo teisę į nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas, o būtent – profesinės ligos pašalpą, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją (Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d.).

25Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, reglamentuojančia deliktinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, pareiga atlyginti visus nukentėjusio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą tokiu atveju tenka už žalą atsakingam asmeniui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Šią įstatymo normą aiškinant siauru lingvistiniu būdu, galima būtų daryti prielaidą, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimu, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas netaikomas ir už žalą atsakingam asmeniui neatsiranda pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tačiau tokia išvada neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų šių nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Kaip jau nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, todėl ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį, yra konstatavęs, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu, neatleidžia darbdavio nuo žalos, kurios nepadengia šio draudimo išmokos, atlyginimo. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jam nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintinus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl profesinio susirgimo ieškovė buvo/yra netekusi 30/35 procentų profesinio darbingumo, ir pagal tai apskaičiuodamas priteistiną turtinę žalą, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Tuo tarpu ieškovės atstovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą žalos (nuostolių) skaičiavimo metodiką, atmestini kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, išaiškinimus). Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, kaip skirtumą tarp ieškovės turėto vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamų socialinio draudimo išmokų. Ieškovė S. G. dėl atsakovo kaltės neteko 30 procentų, o vėliau – 35 procentų profesinio darbingumo. Atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą. Kadangi ieškovės darbingumo lygis atitinkamais laikotarpiais sudarė 70 procentų ir 65 procentus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnę turtinę žalą už tą, kurią sudaro dėl atsakovo kaltės ieškovės netektas darbingumas. Galiojantys įstatymai nenumato darbdaviui pareigos atlyginti darbuotojui žalą, atsiradusią ne dėl darbdavio kaltės. Tarp nustatytos atsakovo kaltės, susijusios su ieškovės profesinio darbingumo netekimu, ir ieškovės negaunamo didesnio nei 35 (anksčiau – 30) procentų darbo užmokesčio skirtumo, nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Be to, ir pati negautų pajamų sąvoka susirgimo profesine liga atveju turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį.

26Kaip jau nurodyta, ieškovei nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. buvo nustatytas 30 procentų profesinio darbingumo praradimas, nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. liepos 10 d. nustatytas 35 procentų profesinio darbingumo netekimas, o nuo 2007 m. liepos 11 d. 35 procentų darbingumo netekimas ieškovei nustatytas neterminuotai. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Remiantis šio aprašo 6.1 punktu, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. Pagal ieškovės pasirinktą jos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį (2003 m. sausio – birželio mėn.), atsakovo pažymoje Nr. 2492 nurodytą ieškovei tuo laikotarpiu priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ( t. 1, b. l. 31 ), taip pat atsakovo pateiktą ieškovės negautų pajamų skaičiuotę (t. 2, b. l. 83-84) matyti, kad atsakovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2003 m. sausio – birželio mėnesiais sudarė 1127,84 Lt, o vidutinis darbo dienos užmokestis – 53,20 Lt (neatskaičius mokesčių). Dėl šių ieškovės vidutinio (dienos ir mėnesio) darbo užmokesčio dydžių ginčo tarp šalių nėra. Kadangi ieškovė dėl profesinės ligos neteko 30 procentų, o vėliau – 35 procentų darbingumo, ji tuo pačiu neteko galimybės gauti 30 procentų, o vėliau – 35 procentų pajamų, kas atitinkamai sudarytų 338,35 Lt ir 394,74 Lt per mėnesį (1127,84 Lt x 30 proc. ir 1127,84 Lt x 35 proc.). Laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 15 d., kada ieškovei buvo konstatuotas darbingumo netekimas, iki 2007 m. sausio 1 d. ieškovės negautos pajamos, kurias turėtų atlyginti darbdavys, sudaro 1832,12 Lt sumą, kaip ir nurodyta atsakovo pateiktoje negautų pajamų skaičiuotėje (t. 2, b. l. 83-84). Nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktos negautų pajamų skaičiuotės teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi įvertindamas ieškovės turtinę žalą dėl prarastų darbo pajamų. Tačiau teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su ieškovės atstovo apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovės profesinio darbingumo dalinio netekimo momento, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dėl ieškovės profesinio susirgimo atsiradimo laiką. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad darbdavio pareiga atlyginti dėl profesinio susirgimo padarytą žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo darbuotojui nustatymo dienos, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo neteisingą darbingumo netekimo ieškovei atsiradimo momentą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbingumo netekimas ieškovei nustatytas 2004 m. lapkričio 18 d., todėl nuo šios dienos pripažino žalos ieškovei atsiradimo momentą. Su tokia teismo nuostata nėra pagrindo sutikti. 2004 m. lapkričio 18 d. profesinio darbingumo netekimo pažymėjime Nr. 012788 nurodyta, kad ieškovė neteko 30 procentų profesinio darbingumo nuo 2004 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 19), nuo tos pačios datos fiksuojamas ir ieškovės invalidumo pradžios laikas (t. 1, b. l. 18). Netekto darbingumo periodinė kompensacija iš socialinio draudimo fondo lėšų ieškovei taip pat pradėta mokėti nuo 2004 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 34-36). Atsakovas į bylą teikė ieškovės negautų pajamų paskaičiavimą taip pat nuo 2004 m. spalio 15 d. (t. 2, b. l. 83-84). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ieškovei priteistinos žalos dėl negautų pajamų atlyginimą 124,54 Lt suma, apskaičiuota per laikotarpį nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad per laikotarpį nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2007 m. sausio 1 d. ieškovei turėjo būti priteistas 1 832,12 Lt turtinės žalos atlyginimas (koks ir yra nurodytas atsakovo pateiktoje negautų pajamų skaičiuotėje), kurį sudaro ieškovės negautos pajamos dėl darbingumo dalinio netekimo.

27Žalos fiziniam asmeniui atlyginimo prievolės dėl pakenkto objekto – sveikatos ir nuolat juntamų bei nepraeinamų pasekmių, jeigu darbingumas neatsistato, specifiškumas pasireiškia tuo, kad ji yra tęstinė. Tai reiškia, kad sveikatos sutrikdymo padariniai ilgai juntami ir asmuo dėl to visą darbingumo netekimo laiką turi nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2006). Ieškovei 35 procentų darbingumo dėl susirgimo profesine liga netekimas nustatytas neterminuotai, nėra jokių prognozių, kad darbingumas ieškovei ateityje atsistatys ar iš esmės padidės. Tai reiškia, kad ieškovės sveikatos sutrikdymo padariniai bus toliau juntami ir dėl to ieškovei atsiras nuostolių. Byloje nustatyta, kad profesine liga ieškovė susirgo dirbdama pas atsakovą, todėl jos reikalavimai atlyginti žalą laikytini atsiradusiais iš darbo teisinių santykių. Kadangi ieškovės sveikatos sutrikimas dėl profesinės ligos yra tęstinio pobūdžio, ieškinyje buvo reiškiamas prašymas įpareigoti atsakovą periodiškai apskaičiuoti ir mokėti žalos atlyginimą, kurį sudarytų skirtumas tarp ieškovės negautų pajamų ir išmokėtų socialinio draudimo išmokų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė ir ieškovės atstovo prašymą apskaičiuoti bei priteisti turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai periodinį žalos ieškovei atlyginimą dėl negautų pajamų skaičiavo ir priteisė tik už laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., nes byloje nebuvo pateikta duomenų apie ieškovei išmokėtas socialinio draudimo išmokas, kurios turi būti įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį, laikotarpiu po 2007 m. sausio 1d. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovas pateikė duomenis apie ieškovei išmokėtas socialinio draudimo išmokas - netekto darbingumo periodinę kompensaciją per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., taip pat ieškovės turėtas gydymo išlaidas per laiką nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 112-138). Remdamasis šiais papildomais faktiniais duomenimis ieškovės atstovas prašė priteisti ieškovei turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nagrinėtų ieškinio reikalavimų šioje byloje dalyką, sprendžia, kad reikalavimą atlyginti tęstinio pobūdžio turtinę žalą, atsiradusią per laiką, praėjusį po pirmosios instancijos teismo įvertinto ankstesnio laikotarpio, kurios dydis grindžiamas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktais faktiniais duomenimis, nėra pagrindo pagal pobūdį ir turinį laikyti naujai pareikštu reikalavimu, nenagrinėtu pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo atveju CPK 312 straipsnyje nurodytas draudimas netaikytinas. Be to, bylose dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba priimti sprendimą dėl papildomai pareikštų reikalavimų (CPK 417 str. nuostatos). Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju netaikydama CPK 312 straipsnio, taip pat atsižvelgdama į CPK 417 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovei gali būti papildomai priteisiamas turtinės žalos atlyginimas netekus pajamų dėl iš dalies prarasto darbingumo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., nes būtent už tokį laikotarpį yra pateikti duomenys iš VSDFV Klaipėdos skyriaus apie ieškovei išmokėtas socialines išmokas – netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Nors ieškovei 65 procentų darbingumo lygis nustatytas neterminuotai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teisingas turtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas už laikotarpį iki 2009 m. gegužės 31 d., nes tik iki tos datos byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės gaunamų socialinio draudimo išmokų sumas, kurios turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.).

28Per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. ieškovei priskaičiuota ir išmokėta 8017,61 Lt netekto darbingumo kompensacinių išmokų. Kaip minėta, ieškovės vidutinį darbo užmokestį 2003 m. sausio – birželio mėnesiais sudarė 1127,84 Lt, todėl įvertinus ieškovės netekto darbingumo laipsnį (35 proc.) ir į žalos atlyginimą įskaitytinų 2007 m. sausio - 2009 m. gegužės mėn. laikotarpiu atitinkamais mėnesiais ieškovei išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžius, turtinės žalos dydis dėl prarastų pajamų apskaičiuojamas tokiu būdu: 2007 m. sausio mėn. – 157,19 Lt (1127,84 Lt x 35 % =394,74 Lt -237,55 Lt); 2007 m. vasario – gruodžio mėn. – 1418,56 Lt (1127,84 Lt x 35 % =394,74 Lt -265,78 Lt x 11 mėn.); 2008 m. sausio – liepos mėn. – 823,20 Lt (1127,84 Lt x 35 % =394,74 Lt -277,14 Lt x 7 mėn.); 2008 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. – 515,45 Lt (1127,84 Lt x 35 % =394,74 Lt -291,65 Lt x 5 mėn.); 2009 m. sausio – gegužės mėn. – 515,45 Lt (1127,84 Lt x 35 % =394,74 Lt -291,65 Lt x 5 mėn.). Iš viso per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. ieškovei iš atsakovo priteistinas 3429,85 Lt turtinės žalos atlyginimas dėl negautų pajamų. Ieškovės atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusioje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje visų rūšių sumos materialinei žalai atlyginti buvo priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Apeliantas - ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovei priteistas turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, atlyginimas turi būti apskaičiuotas atskaičius iš jo pajamų mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas turtinės žalos ieškovei atlyginimą priteisė už laikotarpį, kada materialinės žalos atlyginimas, kurį sudaro negautos pajamos, dar buvo priskiriamas prie neapmokestinamųjų pajamų, nurodyti apelianto argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovei papildomai priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro negautos pajamos po 2008 m. gruodžio 29 d., taip pat fiksuojamas neatskaičius privalomųjų mokesčių. Čia kolegija vadovaujasi nuostata, kad teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, yra tik ieškovės negautas pajamas apskaičiuojanti institucija, o pajamų mokesčio apskaičiavimas ir išskaitymas įstatymo nustatyta tvarka yra tas pajamas išmokančio (išieškančio) vykdant teismo sprendimą subjekto pareiga. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų laikotarpiu po 2008 m. gruodžio 29 d. atlyginimo priteisimo, šioje nutartyje nurodo tik priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, kuris turės būti apskaičiuotas ir išskaitomas vykdant teismo procesinį sprendimą.

29Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais papildomai priteisiamas ir tas turtinės žalos atlyginimas, kurį sudaro ieškovės turėtos profesinės ligos gydymo išlaidos per laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 1232 Lt (t. 3, b. l. 115-138). Įsigyjamų vaistų receptuose nurodyta, kad vaistai skiriami profesinei ligai gydyti, be to, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei išrašytose sąskaitose nurodytos terapijos procedūros bei medicininiai tyrimai buvo atliekami profesinio susirgimo gydymo tikslu. Tokiu būdu šiuo procesiniu teismo sprendimu ieškovei dėl dalinai netekto darbingumo papildomai priteisiamas iš atsakovo 4 661,85 Lt dydžio turtinės žalos, atsiradusios nuo 2007 m. sausio 1 d. atlyginimas, nurodant, kad tokio dydžio žalą sudaro ieškovės negautos pajamos iki 2009 m. gegužės 31 d., taip pat gydymo išlaidos, patirtos iki 2009 m. gruodžio 31 d. (3429,85 +1232).

30Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir kompensuoti ateityje netektinas pajamas (kaip turtinės žalos atlyginimą) bei atlyginti būsimas gydymo išlaidas paremtas prielaidomis, tarp jų ir dėl ginčo tarp šalių dėl tokių išlaidų atlyginimo ateityje buvimo ar nebuvimo. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir kompensuoti ieškovės profesinės ligos gydymo išlaidas bei negautas pajamas, nepažeidė teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis šie ieškinio reikalavimai atmesti.

31Dėl neturtinės žalos fakto ir jos atlyginimo dydžio

32CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie kuo teisingesnį piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

34Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės susirgo profesine liga ir ši liga progresuoja, ieškovei nuolat tirpsta ranka, kamuoja pirštų, riešo, alkūnės, pečių, nugaros skausmai, iš esmės sumažėjo jos galimybės dirbti (pagal gydytojų rekomendacijas gali dirbti tik lengvą fizinį darbą), gebėjimas būti fiziškai aktyviai, galimybės užsiimti ankstesniais laisvalaikio pomėgiais, ji jaučia ligos nulemtus nepatogumus, suvaržymus, išgyvena bendravimo galimybių sumažėjimą, ją slegia būtinybė pastoviai lankytis gydymo įstaigose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad neturtinė žala ieškovei buvo padaryta – ji patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos veiklos ir bendravimo galimybės (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu byloje yra nustatytos ir konstatuotos aplinkybės dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos fakto. Atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nevertino neturtinės žalos ieškovei atsiradimo fakto klausimo, kad ieškovė neįrodė tokio fakto, kad byloje surinkti duomenys paneigia tokio fakto atsiradimą ir/ar jo buvimą, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės profesinio susirgimo nulemtos pasekmės: ieškovės darbingumo sumažėjimas ir tam įtakos turintis darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojūtis, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių susiaurėjimas, kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, menkinančios ieškovės gyvenimo kokybę, patvirtina neturtinės žalos faktą.

35Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Dėl susirgimo profesine liga ieškovės galimo išgijimo ar esminio sveikatos pagerėjimo prognozės nekonstatuojamos (tokias prognozes paneigia profesinio darbingumo netekimo lygio didėjimas, neterminuoto darbingumo sumažėjimo nustatymas), ieškovė dėl susirgimo profesine liga turi nuolat lankytis gydymo bei reabilitacijos įstaigose ir rūpintis savo sveikatos būkle. Profesinis susirgimas turėjo ir turi neigiamą įtaką ieškovės darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Tai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl kiek įmanoma teisingesnio neturtinės žalos dydžio ieškovei nustatymo. Kita vertus, atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės: po profesinės ligos diagnozavimo ieškovės dalyvavimas sporto treniruotėse ir varžybose, kurių metu stiprią fizinę apkrovą gaudavo ieškovės pečių sąnariai ir dešinė ranka, nepraradimas galimybių bendrauti su aplinkiniais, gebėjimų užsiimti poledine žūkle ir kitais ankstesniais pomėgiais, nors ir nepaneigia ieškovės patirtos neturtinės žalos fakto, tačiau yra reikšmingos ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, į jas turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl teisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo.

36Kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų būtina svarstyti ir analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų pareiga atsižvelgti į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio jokiu būdu nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei suformuotai praktikai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgimas ir (arba) rėmimasis suformuota teismų praktika nepaneigia ir neprieštarauja konkrečios bylos ginčo santykio bei žalą patyrusio (patiriančio) darbuotojo individualumui.

37Pastaruoju laikotarpiu kasacine tvarka išnagrinėtos bylos, kuriose buvo sprendžiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinami iš sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, paliktas nepakeistas teismo sprendimas, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 85 procentų darbingumo) priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų darbingumo) priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei dėl profesinio susirgimo (netekus 5 procentų profesinio darbingumo) priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, priteista ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų profesinio darbingumo) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

38Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teisminius precedentus, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmingą įtaką nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus ieškovės darbingumo netekimo lygį, susirgimo pasekmes, įtaką kasdieniame gyvenime ir sveikatos prognozę ateityje, bendravimo galimybes, gebėjimus užsiimti aktyvia fizine ir sportine veikla bei pomėgiais, iš esmės atitinka teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek faktiniai bylos duomenys, tiek skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo turinys, tiek abiejų apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teisės taikymo praktikos šios kategorijos bylose, todėl nustatė netinkamą ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nei ieškovės atstovo, nei atsakovo apeliacinių skundų motyvai neduoda pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ieškovei fakto ir žalos dydžio nustatymo.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Ieškovės atstovo prašymu į bylą buvo priimta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada (t. 2, b. l. 174-199). Specialisto konsultacinė išvada buvo parengta ieškovei prašant, už jos parengimą ieškovė sumokėjo 3000 Lt (t. 2, b. l. 200). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nes buvo būtinos ir yra pagrįstos įrodymais (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), ir jas priteisė ieškovei iš atsakovo. Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį dėl šių išlaidų priteisimo. Atsakovo įsitikinimu, specialisto konsultacinės išvados parengimo būtinumas byloje neįrodytas, išvada parengta ir pateikta jau po teismo medicinos ekspertizės byloje atlikimo, pirmosios instancijos teismas visiškai nesirėmė šiomis išvadomis, todėl ieškovės išlaidos apmokant specialisto išvadų parengimą negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Su šiais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

41Tiek rengdamosi bylai, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių išlaidų. Tačiau tai nereiškia, kad laimėjusiai bylą šaliai gali būti atlyginamos bet kurios CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nenurodytos kitos išlaidos, kurias ji turėjo sprendžiant teisminį ginčą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteisiamos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Taigi esminiai šių išlaidų požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dėl ieškovės turėtų išlaidų už specialisto išvadų parengimą pagrindimo atitinkamu mokėjimo dokumentu ginčo tarp šalių nekyla, bet atsiranda jų būtinumo ir racionalumo šioje byloje vertinimo poreikis. Pažymėtina, kad faktinis lėšų išleidimas nėra pakankama priežastis vienas ar kitas išlaidas priskirti prie būtinų išlaidų arba prie tokių, be kurių šalis negali pasiekti savo procesinių tikslų. Kad tam tikri šalies veiksmai ir dėl to atsiradusios išlaidos buvo neišvengiami tam tikriems procesiniams tikslams pasiekti, turi įrodyti tuos veiksmus atlikęs ir išlaidų dėl to turėjęs bylos dalyvis.

42Byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ekspertams, be kita ko, atsakyti ir į klausimus, ar ieškovei nustatytų ligų išsivystymui turėjo įtakos jos ilgametė sportinė veikla, o jei turėjo – tai kokiu laipsniu lėmė susirgimus ir darbingumo netekimą. Atsakydami į šį klausimą ekspertai akte (t. 2, b. l. 163-165) nurodė, kad ieškovei diagnozuotoms ligoms išsivystyti galėjo turėti įtakos ir aktyvi sportinė veikla. Ekspertai neatsakė į klausimą, kokiu laipsniu ieškovės aktyvi sportinė veikla galėjo lemti profesinės ligos atsiradimą. Nesutikdama su ekspertų išvada dėl aktyvios sportinės veiklos galimos įtakos diagnozuotoms ligoms išsivystyti ieškovė kreipėsi į A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą prašydama atsakyti į jos užduotus klausimus (taip nurodyta ieškovės atstovo prašyme pirmosios instancijos teismui bei atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą – t. 2, b. l. 174, t. 3, b. l. 87-88). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės veiksmas siekiant nurodyto procesinio tikslo (specialisto išvados gavimo ją dominančiais klausimais) nebuvo būtinas ir racionalus. Pirma, yra akivaizdu, kad teismo medicinos ekspertizės akte buvo išdėstyta tik prielaida dėl ieškovės sportinės veiklos galimos įtakos ligoms atsirasti ir/ar išsivystyti, visiškai neatsakant, kokiu laipsniu tokia galima įtaka galėjo lemti ieškovės susirgimus. Teismų sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis, todėl suprantama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nesirėmė tikimybine ekspertų išvada dėl ieškovės sportinės veiklos galimos įtakos diagnozuotoms ligoms atsirasti ir/ar joms išsivystyti (progresuoti). Antra, ieškovė turėjo teisę ir realią galimybę prašyti teismą imtis procesinių veiksmų, numatytų CPK 219 straipsnyje, t. y. prašyti paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę dėl visų ar kai kurių atsakymų į ekspertams užduotus klausimus, jeigu manė, kad atsakymai į klausimus yra neaiškūs, neišsamūs, nepilni, ar kad ekspertų išvados (jų dalis) tais klausimais yra nepagrįstos. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad reaguojant į ekspertizės akto išvadas ieškovei nebuvo neišvengiamo pagrindo ar būtinybės savarankiškai kreiptis dėl specialisto konsultacinių išvadų gavimo, nes iškilus abejonėms dėl teismo ekspertizės akte išdėstytų išvadų pilnumo, išsamumo ar pagrįstumo, ieškovės (jos atstovo) konkretūs procesiniai tikslai galėjo būti pasiekti kitais civilinio proceso įstatyme numatytais būdais ir jame nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad toje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė ir gautas jos aktas, ieškovės veiksmai, susiję su specialisto išvadų gavimu tais pačiais klausimais, kurie buvo ir ekspertinio tyrimo objektas, nebuvo būtini ir racionalūs, todėl ir išlaidų, kurias ieškovė turėjo apmokėdama specialisto konsultacinių išvadų parengimą, nebuvo pagrindo pripažinti būtinomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovės turėtas išlaidas specialisto išvadų parengimui apmokėti priskyrė būtinoms išlaidoms, todėl tokį ieškovės atstovo prašymą atmeta ir atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

43Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (padidinant ieškovei priteistą turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą 124,54 Lt suma, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo). Per šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus kitus du vėlesnius laikotarpius ieškovei iš atsakovo priteisiamas turtinės žalos dėl negautų pajamų ir patirtų gydymo išlaidų atlyginimas. Nuo priteisiamo žalos atlyginimo sumos apskaičiuojamas ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis (4 660,85 x 3 proc.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

45Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą.

46Iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ priteistą ieškovei S. G. turtinės žalos dėl netektų pajamų atlyginimą padidinti nuo 1 707,58 Lt iki 1 832,12 Lt, nurodant, kad šis turtinės žalos atlyginimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2007 m. sausio 1 d.

47Panaikinti sprendimo dalį dėl 3 000 Lt išlaidų už teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą priteisimo ieškovei S. G. ir šį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės S. G. reikalavimą dėl 3 000 Lt išlaidų už teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą priteisimo iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ atmesti.

48Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendime įrašytą ieškovei S. G. priteisiamą iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ bendrą pinigų sumą ir nurodyti, kad ji sudaro 18 647,57 Lt.

49Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Priteisti ieškovei S. G. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111465891) turtinės žalos atlyginimą dėl netektų pajamų per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. - 3429,85 Lt (neatskaičius privalomųjų mokesčių), taip pat turtinės žalos atlyginimą dėl patirtų gydymo išlaidų per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 1232 Lt.

51Priteisti iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ į valstybės biudžetą 139,86 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovės S. G. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė... 4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo 1994 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m.... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad ieškovė dirbo UAB „Yazaki wiring technologies... 7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir jos atstovas teigia, jog atsakovas... 8. Profesinio darbingumo netekimo pažymėjime Nr. 012788 nustatyta, kad S. G.... 9. Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikti įrodymai (S. G. dalyvavimas 2005 m.... 10. Ieškovės S. G. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė... 11. Atsakovas UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ apeliaciniu skundu... 12. Ieškovės atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga... 13. Atsakovas UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ atsiliepimu į... 14. Ieškovės atstovo apeliacinis skundas ir atsakovo apeliacinis skundas... 15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė darbų saugos... 16. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovei padarytos... 17. Dėl taikytinų teisės aktų... 18. DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė... 19. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo 2000 m.... 20. Nagrinėjamu atveju Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 04-03-017... 21. Dėl darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo, atlygintinos turtinės žalos... 22. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias... 23. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo... 24. Kaip jau minėta, iki atleidimo iš darbo pas atsakovą ieškovė buvo... 25. Vadovaujantis bendrąja CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma,... 26. Kaip jau nurodyta, ieškovei nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. lapkričio 30... 27. Žalos fiziniam asmeniui atlyginimo prievolės dėl pakenkto objekto –... 28. Per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. ieškovei... 29. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais papildomai priteisiamas ir... 30. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir kompensuoti... 31. Dėl neturtinės žalos fakto ir jos atlyginimo dydžio... 32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 33. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 34. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė... 35. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias... 36. Kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų būtina... 37. Pastaruoju laikotarpiu kasacine tvarka išnagrinėtos bylos, kuriose buvo... 38. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teisminius precedentus, taip pat į byloje... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Ieškovės atstovo prašymu į bylą buvo priimta teismo medicinos specialisto... 41. Tiek rengdamosi bylai, tiek ją nagrinėjant šalys gali turėti įvairių... 42. Byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ekspertams, be kita... 43. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą.... 46. Iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ priteistą ieškovei... 47. Panaikinti sprendimo dalį dėl 3 000 Lt išlaidų už teismo medicinos... 48. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendime įrašytą ieškovei S. G.... 49. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 50. Priteisti ieškovei S. G. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Yazaki wiring... 51. Priteisti iš atsakovo UAB „Yazaki wiring technologies Lietuva“ į...