Byla 2-363-516/2016
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6277-392/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus statybos trestas“ (toliau – BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti šalių 2013 m. kovo 30 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. G. 102 670,59 Eur.

5Ieškovė BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo R. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, kurių suma ar vertė neviršija 102 670,59 Eur.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir neareštavo atsakovo turto bei piniginių lėšų.

7Teismas nustatė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas vieninteliu motyvu – didele ieškinio suma.

8Teismas konstatavo, kad ieškovė teigdama, jog patenkinus ieškinį atsakovas neturės pakankamai lėšų / turto teismo sprendimui įvykdyti, nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų jo turto vertę. Teismas pažymėjo, kad grėsmė būsimo galbūt palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan., ir konstatavo, kad šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, todėl prašymą atmetė.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad didelė reikalavimo suma pati savaime lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui nepateikus duomenų, kad jam ieškinio suma nėra didelė, teismas, įvertinęs bendrą pragyvenimo lygį, turėjo konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra žymi ir prašymą patenkinti.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė privalo įrodyti grėsmę, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, nes jis neturi teisės rinkti informaciją apie atsakovą, vykdyti jo korespondencijos, balso ryšių ar kitų informacijos perdavimo būdų fiksavimą.
    3. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turėjo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

10Atsakovas R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

        1. Teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes didelė ieškinio suma pati savaime neturi įtakos sprendimo įvykdymui, o duomenų, kad atsakovas yra ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą, ieškovė nepateikė.
        2. Ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nes jam priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 208 000 Eur; buto, esančio ( - ) g. 12-15, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė – 64 600 Eur; statinių, esančių ( - ) k., Varėnos raj., kurių vertė – 50 000 Eur; transporto priemonių: Ford Focus, VW Passat, Jaguar XJR, kurių vertė – 30 000 Eur) vertė ženkliai viršija ieškinio sumą.
        3. Ieškovės teiginys, kad turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims yra nepagrįstas, nes tai atsakovas būtų galėjęs padaryti iki šio skundo pareiškimo, nes apie ieškinį sužinojo 2015 m. lapkričio 9 d., tačiau iki šiol turto nėra perleidęs.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo R. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas – pagrįstumo ir teisėtumo.

14Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareikšto ieškinio suma nėra žymi ir, kad tai neįrodo grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu.

16Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014; 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014).

17Taigi, kaip jau yra išaiškinta teismų praktikoje (žr., pvz. ,Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1756/2014), pats savaime ieškinio pareiškimas, net ir esant didelei reikalavimo sumai, nėra pakankamas ir savaiminis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas privalo užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir, nesant aiškių pagrįstų prielaidų abejoti dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybių, nevaržyti atsakovo teisių laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir siekdamas atsakovo turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilojamojo), lėšų bei turtinių teisių arešto, iš esmės tik formaliai remiasi teismų praktikoje suformuluota prezumpcija, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Tačiau, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, minėta prezumpcija nėra absoliuti ir nesuteikia teisės teismui taikyti laikinąsias apsaugo priemones atsakovui automatiškai, neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Priešingai, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad teismas kiekvienu atveju privalo vertinti atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui R. G. yra 102 670,59 Eur (b. l. 1-14). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išnagrinėjęs su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12, 178 straipsniai).

20Ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų apie tai, kad atsakovas imasi ar ketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes (pvz., perleidžia ar ketina perleisti savo turtą ar lėšas kitiems asmenims).

21Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė taip pat neįrodė, kad jos reikalavimo suma atsakovui yra didelė (šios aplinkybės ieškovė net neįrodinėjo, o rėmėsi tik abstrakčiu argumentu dėl didelės ieškinio sumos prezumpcijos). Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuluotų nuostatų, kokia suma laikytina didele, kiekvienu atveju pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atsižvelgiant į asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę padėtį. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai paneigia ieškovo prielaidą, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovui vertintina kaip didelė. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ) pl. 42D, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 208 000 Eur, butas, esantis ( - ) g. 12-15, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė – 64 600 Eur (b. l. 39-44), iš 2012 m. liepos 17 d. notaro patvirtintos sutarties ir pastatų su kiemo statiniais perdavimo–priėmimo akto matyti, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys ( - ) k., Varėnos r. (b. l. 45-47), iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovui priklauso trys transporto priemonės (b. l. 48-50), minėtas turtas nėra įkeistas. Lyginant ieškovo reikalavimo dydį ir paminėtus atsakovo turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju vien reikalavimo dydis esą sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei manyti, kad šiuo atveju yra būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didėlė bei sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Be to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją pagal jos pačios ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes kelia pagrįstų abejonių, t.y. egzistuoja teisinis pagrindas konstatuoti, kad šis ieškinio reikalavimas negali būti vertinamas kaip prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Būtent: ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui nutraukus 2013 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, prekės buvo grąžintos atsakovui, o šis ieškovei grąžino jam sumokėtą 15 000 Lt avansą. Pagal bylos faktines aplinkybes ieškovė atsakovui nebuvo sumokėjusi visos sutartyje nurodytos prekių kainos, o atsakovas, nutraukęs sutartį, grąžino ieškovei jos sumokėtą avansą. Taigi, ginčydama sutarties nutraukimo teisėtumą, ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją (t.y. į iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį grąžinti tik pačią ieškovę), nors vienašalės restitucijos taikymas yra išimtinis restitucijos būdas ir galimas tik įstatyme tiesiogiai numatytais atvejais, o ieškinyje nėra nurodyti argumentai suponuojantys vienašalės restitucijos taikymą.

23Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo teisių suvaržymais, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi siekti, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra (CPK 17 straipsnis), vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl turėtų jas taikyti tik tokiu atveju, kai ieškinio turinys sudaro pagrindą konstatuoti CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Nesant tikėtino ieškinio pagrindimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs ir su būtinybe užtikrinti viešąjį interesą. Bankroto bylos laikomos viešo intereso bylomis, tačiau apeliantės kaip bankrutuojančios įmonės statusas nereiškia, kad byloje neturi būti išlaikomas šalių procesinis lygiateisiškumas ir kad teismas turėtų bankrutuojančios įmonės naudai suvaržyti kitos bylos šalies teises, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Bankroto bylos ieškovei iškėlimas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuomet pagrįstų abejonių dėl tesimo sprendimo įvykdymo galimybių nėra, o pagal teismo atliktą preliminarų ieškinio reikalavimų įvertinimą konstatuota, kad bent dalis ieškinio reikalavimų (kurie, beje ir reikalautų sprendimo vykdymo), nevertintini kaip tikėtinai pagrįsti.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus statybos... 5. Ieškovė BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ taip pat prašė taikyti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino... 7. Teismas nustatė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos... 8. Teismas konstatavo, kad ieškovė teigdama, jog patenkinus ieškinį atsakovas... 9. Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atskirajame skunde prašo... 10. Atsakovas R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 16. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad laikinųjų... 17. Taigi, kaip jau yra išaiškinta teismų praktikoje (žr., pvz. ,Lietuvos... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui R. G. yra... 20. Ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 21. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė taip pat neįrodė, kad jos... 22. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas taikyti... 23. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su atsakovo teisių... 24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad apeliantei... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis... 26. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą....