Byla 2-1756/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5148-467/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dekoras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „MC Wealth Management“ 215 586,44 Lt dydžio nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių areštą, o neradus pakankamai turto – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti mokestines prievoles biudžetui, atsiskaityti su atsakovo darbuotojais bei atlyginti nuostolius ieškovui. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma objektyviai yra didelė, o prie ieškinio pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes ignoruodamas ieškovo pretenzijas, neteikia jam jokio atsakymo bei prašomos informacijos ir dokumentų, reikalingų ieškovo teisėms ginti, kas leidžia manyti, jog atsakovas ateityje galės trukdyti ir teismo sprendimo įvykdymui. Be to, nuo atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėjo ne tik ieškovas. Vilniaus apygardos teisme atsakovui yra iškelta kita civilinė byla, kurioje kita ieškovė (investuotoja) iš atsakovo reikalauja 683 547,94 Lt, o tai padidina ieškovui padarytų nuostolių neišieškojimo ateityje riziką.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – taikė atsakovo nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių areštą, o neradus pakankamai turto – piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti mokestines prievoles biudžetui, atsiskaityti su atsakovo darbuotojais bei atlyginti nuostolius ieškovui UAB „Dekoras“ .

8Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus, todėl atsižvelgiant į aplinkybių visumą manytina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Be to, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti duoda pagrindą didelė ieškinio suma (215 586,44 Lt). Teismas taip pat nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas balanse už 2013 metus ilgalaikio turto turėjo už 208 172 Lt, o trumpalaikis turtas sudarė 1 486 623 Lt, iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 367 635 Lt, ir nėra jokių duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl, teismo vertinimu, atsakovui ieškinio suma yra didelė ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, ignoruodamas ieškovo pretenzijas, o laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „MC Wealth Management“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Vertinant ieškovo reikalavimo dydį bei sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio suma mažintina 100 000 Lt suma, nes atsakovas apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu 100 000 Lt vienam draudžiamajam įvykiui.
  2. Atsakovas yra sėkmingai veikianti ir nuolatinį augimą rodanti bendrovė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas negalėtų įvykdyti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo turtas padidėjo 47,22 procentais, o nuosavas kapitalas – net 52,8 procentais. Atsakovas uždirbo 659 590 Lt grynojo pelno. Didžiąją dalį atsakovo turto sudaro gautinos sumos, tačiau 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytose finansinėse ataskaitose nurodytos sumos jau yra atsakovo gautos. Be to, didžiąją dalį pajamų atsakovas uždirba iš klientų – kredito įstaigų, kurie yra mokūs ir paprastai laiku atsiskaitantys už paslaugas, todėl nepagrįstas skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, kad nekilnojamojo turto neturėjimas leidžia spręsti apie grėsmę, jog ieškinio reikalavimai bus nepatenkinti. Atsakovo turtas, priešingai nei nekilnojamasis turtas, yra likvidus ir užtikrintų greitą teismo sprendimo įvykdymą. Vien tik per 7 veiklos mėnesius atsakovas gavo daugiau negu 1 500 000 Lt pajamų (neįskaitant PVM).
  3. Ieškovas tikslingai klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas neteikia atsakymo ieškovui ir prašomų dokumentų. Gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų susidariusiai konfliktinei situacijai spręsti. 2014 m. birželio 19 d. atsakovo ir ieškovo atstovų susitikimas įvyko atsakovo patalpose, o 2014 m. liepos 9 d. advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai patalpose. Intensyviai vykusią komunikaciją patvirtina ir susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp atsakovo ir S. Š., N. B. ir advokato M. G. (M. G.). Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas veikia nesąžiningai ir vengia kooperuotis.
  4. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketintų slėpti turtą ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Pagal Lietuvos teismų praktiką, pati savaime net ir didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo suvaržyta atsakovo veikla – apribota galimybė apmokėti iš tiekėjų perkamas paslaugas, vykdyti kitus atsiskaitymus. Taip pažeidžiami ir ieškovo interesai, nes ribojama galimybė atsakovui vykdyti veiklą, kuri generuoja pajamas, kurios ir galėtų būti nukreipiamos ieškovo reikalavimams patenkinti.

11Ieškovas UAB „Dekoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškinio suma daugiau kaip dvigubai didesnė nei atsakovo profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma, be to, draudimo poliso buvimas savaime negarantuoja, kad draudimo išmoka bus išmokėta, o draudiko pozicija ieškovui nėra žinoma. Svarbu ir tai, kad ieškovas nėra vienintelis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėjęs ir nuostolius patyręs investuotojas. Keli investuotojai (S. Š. ir N. B.) su savo reikalavimas dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi į Lietuvos banką, o kita investuotoja yra pareiškusi 683 547,94 Lt reikalavimą atsakovui teisme. Tai ženkliai padidina ieškovui padarytų nuostolių neišieškojimo riziką.
  2. Atsakovo pateiktas balansas paneigia jo teiginius apie veiklos stabilumą. Nuo 2012 metų ilgalaikio turto vertė nuosekliai ir ženkliai mažėjo, t y. per metus sumažėjo daugiau kaip 40 procentų, o atsakovo turimų pinigų suma sumažėjo daugiau kaip du kartus. Pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro ne realiai turimas turtas, garantuojantis išieškojimą, o tik gautinos sumos, kurių nemaža dalį sudarė paskola akcininkui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad 2012 metų ir 2013 metų finansinėse ataskaitose nurodytos gautinos sumos realiai jo yra gautos. Atsakovas nepateikė teismui savo tarpinės finansinės atskaitomybės, sudarytos atskirojo skundo padavimo dieną, kuri atskleistų jo aktualią finansinę būklę. Atsakovo nurodamas turto padidėjimas yra susijęs su gautinių sumų padidėjimu, o kalbėdamas apie pelno padidėjimą, atsakovas nenurodo padidėjusių įsipareigojimų kitiems asmenims. Atsakovo gaunamos pajamos, nežinant veiklos išlaidų ir turimų įsipareigojimų, neleidžia objektyviai spręsti apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį.
  3. Atsakovo klientų (kreditų unijų) statusas nesuteikia visiško atsiskaitymo su kreditoriais garantijos, be to, teismas nėra institucija, skirta vertinti atsakovo klientų patikimumą.
  4. Atsakovo ilgalaikio turto vertė nesiekia ieškinio sumos, be to, turtas nusidėvi ir iki teismo proceso pabaigos jo vertė gali tapti dar mažesnė. Pažymėtina ir tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, niekas negali garantuoti, kad ilgalaikis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims.
  5. Ieškovo atstovai iš tikrųjų du kartus buvo susitikę su atsakovo atstovais, tačiau atsakovas taip ir nepateikė ieškovo pretenzijoje prašytų pateikti dokumentų (atsakovo civilinės atsakomybės draudimo draudiko duomenų, civilinės atsakomybės draudimo poliso kopijos, pirkimo / pardavimo pavedimų, kuriuos atsakovas yra pateikęs vykdyti ieškovo vardu be ieškovo raštiško patvirtinimo, kopijų). Atsakymas į ieškovo skundą (be prašomų dokumentų) buvo pateiktas elektroniniu paštu tik jau po ieškovo kreipimosi į teismą. Todėl yra faktas, kad atsakovas bandė kliudyti ieškovui ginti teises, ir tai leidžia manyti, jog atsakovas ateityje galės trukdyti vykdyti teismo sprendimą.
  6. Atsakovo teiginiai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė normalią įmonės veiklą, yra visiškai abstraktūs, neparemti įrodymais. Be to, šie teiginiai tik dar kartą patvirtina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes, jei pritaikytas areštas suvaržo atsakovo veiklą, vadinasi, jo finansinė būklė nėra tokia puiki.
  7. Teismo nutartis buvo įvykdyta tinkamai ir areštas atsakovo turtui buvo pritaikytas išimtinai ieškinio sumos ribose.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė ir mano, kad ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad nesiėmus šių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovo įsitikinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

17Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1329/2014).

18Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus, teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi užtikrinti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93). Siekiant užtikrinti Europos ?mogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimus, turi b?ti ?rodyta, kad nuosavyb?s kontrol? buvo teis?ta, kad ji atitiko „bendr?j? interes?“, ir kad naudojamos priemon?s buvo proporcingos siekiamam tikslui (2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v. Lietuva). Nor?damas pasiekti teising? pusiausvyr? tarp savininko teisiø ir bendruomen?s interesø, teismas turi patikrinti, ar dėl valstybės kišimosi (kuris gali pasireikšti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) asmuo neturėjo prisiimti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v. Lietuva). Turto areštas – griežta ir varžanti priemonė. Ji gali paveikti savininko teises taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms (žr., pvz., Raimondo v. Italy, 22 February 1994; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v. Lietuva).

19Taigi, apibendrinant pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, pažymėtina, kad pats savaime ieškinio pareiškimas, net ir esant didelei reikalavimo sumai bei ieškinio tenkinimo tikimybei, nėra pakankamas ir savaiminis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas privalo užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir, nesant aiškių pagrįstų prielaidų abejoti dėl teismo sprendimo įvykdymo galimybių, nevaržyti atsakovo veiklos laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

20Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui nepranešta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad atsakovas yra aktyviai veikianti įmonė. Per 2013 metus tiek atsakovo turtas bendrai, tiek ir grynasis pelnas, palyginus su 2012 metų finansinės atskaitomybės rodikliais, padidėjo (b. l. 33–34). Nuo 2013 metų sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas uždirbo 629 590 Lt grynojo pelno (beveik 3 kartus daugiau nei ieškinio suma), o tai yra 53,50 procentų daugiau nei 2012 metais. Nors ieškovas teisus, atsiliepime teigdamas, kad padidėjo net tik atsakovo pelnas, bet ir atsakovo įsipareigojimai, tačiau pažymėtina, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo nuo 195 545 Lt iki 234 585 Lt, t. y. tik 20 procentų, ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į grynojo pelno padidėjimo mastą bei kitus finansinės atskaitomybės rodiklius, neleidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Vien tik ta aplinkybė, kad didžiąją dalį atsakovo turimo turto iš tikrųjų sudaro trumpalaikis turtas (1 486 623 Lt iš 1 694 795 Lt), ir net 1 367 635 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos (353 368 Lt yra paskola akcininkui), nėra automatiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovas aktyviai vykdo veiklą ir tik per 2014 metų 7 mėnesius realiai gavo iš savo klientų daugiau nei 1 300 000 Lt pajamų (b. l. 60–70). Pažymėtina ir tai, kad 2013 metais atsakovas patyrė 696 038 Lt veiklos sąnaudų (kai pajamos sudarė 1 413 773 Lt), o ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog 2014 metais atsakovo sąnaudos turėtų ženkliai padidėti ar būtų kitų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovo veikla nebebus stabili, jos rezultatai gali rimtai pablogėti ir atsirasti reali grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu. Savo ruožtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neigiamai paveikti atsakovo veiklą, o tai nenaudinga ir pačiam ieškovui. Be to, akcentuotina ir tai, kad įmonės mokumo / nemokumo klausimas šioje byloje nėra esminis, nes nesprendžiamas įmonės mokumo / nemokumo klausimas tokiu lygmeniu, kuris yra aktualus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą.

21Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis paties ieškovo akcentuojamoje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui UAB „MC Wealth Management“ (civilinė byla Nr. 2-3742-881/2014) buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant to, jog ieškinio suma nurodytoje byloje yra ženkliai didesnė (683 597,94 Lt) nei šioje byloje (215 586,44 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliko nepakeistą, pripažindamas, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo mokumu ir konstatavęs, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera.

22Be to, iš Turto arešto aktų registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovui yra užregistruotas tik vienas turto arešto aktas būtent pagal šioje byloje ginčijamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį.

23Teismų praktikoje yra suformuluota tokia taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; kt.).

24Pirmiau nustatytos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui neleidžia konstatuoti, kad konkrečiu atveju 215 586,44 Lt ieškinio suma yra itin didelė atsakovui, ir yra pagrįstos prielaidos manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant pagrįstų prielaidų, formuojančių teismo įsitikinimą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, teismas negali varžyti atsakovo veiklos. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad dėl galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų į Lietuvos banką su pareiškimais kreipėsi ir kiti investuotojai (ieškovo valdybos nariai), t. y. S. Š. (b. l. 90) ir N. B. (b. l. 91).

25Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo veiksmai (elgesys) iki teismo proceso, leidžia manyti, jog atsakovas trukdys vykdyti galbūt palankų ieškovui teismo sprendimą. Pats ieškovas neneigia, kad po skundo atsakovui 2014 m. birželio 11 d. įteikimo, ieškovo ir atsakovo atstovai buvo susitikę ir bandė derinti pozicijas net du kartus (t. y. birželio 19 d. ir liepos 9 d.), kitaip tariant, šalys kooperavosi. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu (b. l. 71) taip pat matyti, kad dar 2014 m. liepos 11 d. (o ieškinys teisme gautas 2014 m. liepos 15 d.) ieškovo, o taip pat S. Š. ir N. B. atstovas M. G. siekė taikaus ginčo išsprendimo ir laukė galutinio konkretaus atsakovo pasiūlymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su kilusio tarp šalių ginčo sprendimu, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas slėps savo turtą ar kitaip sieks sutrukdyti vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, o tai, atsižvelgiant ir į kitas šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, reiškia, kad nėra jokio teisėto pagrindo suvaržyti atsakovo nuosavybės teisę bei kitas turtines teises.

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia tai, kad atsakovas pelningai vykdo veiklą ir jam nėra užregistruota kitų turto areštų ir suvaržymų, taip pat tai, jog atsakovas apdraustas civilinės atsakomybės draudimu (bendra draudimo suma 500 000 Lt, o vienam draudžiamajam įvykiui – 100 000 Lt, b. l. 31), ir vadovaudamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, priėjo išvadą, kad nėra pagrįstų prielaidų konstatuoti esant antrajai būtinajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytas atsakovo turto areštas, naikintina, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu byloje yra įrodymai, jog atsakovas du kartus sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą, antrą kartą sumokėtas žyminis mokestis atsakovui grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), todėl atsakovui iš ieškovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

30Atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras“ (juridinio asmens kodas 220169180) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

31Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“ (juridinio asmens kodas 302328002) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras“ (juridinio asmens kodas 220169180) 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

32Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“ (juridinio asmens kodas 302328002) permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22552, už atskirąjį skundą – 100 Lt (vieną šimtą litų). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dekoras“... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo prašymą... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė laikinųjų apsaugos priemonių... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „MC Wealth Management“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 11. Ieškovas UAB „Dekoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas tenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos... 18. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai... 19. Taigi, apibendrinant pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus,... 20. Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kuriuos apeliacinės... 21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos... 22. Be to, iš Turto arešto aktų registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovui... 23. Teismų praktikoje yra suformuluota tokia taisyklė, pagal kurią aplinkybė,... 24. Pirmiau nustatytos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, apeliacinės... 25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais,... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje nustatytas faktines... 27. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu byloje yra įrodymai, jog atsakovas du... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 29. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 30. Atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras“ (juridinio... 31. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“... 32. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“...