Byla e2-1274-943/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“ direktoriaus pareiškimą ir iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretysis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Gerovės konservai“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikinta ir klausimas dėl UAB „Gerovės konservai“ bankroto bylos iškėlimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, iš dalies netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

72.

8Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, UAB „Gerovės konservai“ direktorius L. J. prašė iškelti UAB „Gerovės konservai“ restruktūrizavimo bylą.

93.

10Prašyme iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą atsakovės atstovas nurodė, kad bendrovė vykdo veiklą, tiekia produkciją pagal sudarytas tiekimo sutartis, joje šiuo metu dirba vienas darbuotojas, bendrovė turi galiojančias finansavimo bei gamybos įrangos užsakymo sutartis. 2015 m. spalio 16 d. UAB „Investment“ ir bendrovė sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią UAB „Investment“ įsipareigojo įnešti 1 000 000 Eur lėšų bendros veiklos vykdymui – konservuotų vaisių ir daržovių gamybos bazės pastatymui ir produkcijos realizavimo rinkos formavimui. Taip pat atsakovė pagal 2017 m. sausio 10 d. sutartį iš UAB „Hafelis“ nuomoja žemės sklypą, kuriame numatyta statyti gamyklą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė su tiekėju „Chelmston LLP“ sudarė sutartį, kuria už 50 000 Eur „Chelmston LLP“ įsipareigojo atsakovei surasti įrangos pardavėją, kuris parduotų įrangą už ne didesnę kaip 2 500 000 Eur kainą. Iki 2017 m. spalio 1 d. atsakovė įsipareigojo pervesti vykdytojui 1 000 000 Eur avansą įrangos įsigijimui. Bendrovė sumokėjo beveik 70 procentų numatyto mokėti avanso, likusios sumos mokėjimas buvo sulaikytas dėl prieš bendrovę pradėtų teisminių ginčų, kurie iš esmės pristabdė bendrovės sudarytų sutarčių vykdymą. Dėl prieš ją pradėtų teisminių ginčų bendrovė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, nes negali padengti įsiskolinimo biudžetui.

114.

12Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Gerovės konservai“ bankroto bylą ir netenkinti prašymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog bendrovė yra nemoki, 2018 m. spalio 17 d. skola VMI siekė 24 814,42 Eur, skola susidarė bendrovei nustatytais terminais nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. vasario – balandžio mėnesius ir pridėtinės vertės mokesčio už 2017 m. gruodžio mėnesį. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo nesėkmingi, antstoliui išieškoti mokestinės nepriemokos nei iš bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų, nei iš turto, nepavyko. Paskutiniame atsakovės pateiktame balanse už 2015 metus viso turto vertė nurodyta 212 448 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 90 973 Eur. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2016-2017 metus, todėl jos apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrovės yra vykdomas išieškojimas VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl mokestinės prievolės atidėjimo, VMI prašė pateikti papildomus duomenis, tačiau nebuvo pateikta jokių dokumentų.

135.

14Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „Gerovės konservai“ įsiskolinimas sudarė 81,49 Eur.

15II.

16Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

176.

18Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Gerovės konservai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.

197.

20Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įmonės finansinių ataskaitų duomenis bei kitus įrodymus, kuriais atsakovė siekė pagrįsti savo mokumą, sprendė, kad vertinant bendrovės mokumą į bendrovės turto vertę neįskaitytina 694 900 Eur debitorinių skolų suma, nes šios sumos atgavimo realumas nėra įrodytas. Teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė sudaro 17 980 Eur, o atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams – 41 294 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateiktų 2018 m. finansinių ataskaitų duomenys nesutampa, patikimų įrodymų apie įmonėje apskaitytą 84 500 Eur vertės įrangą nepateikta, duomenų apie realiai vykdomą 2015 m. spalio 16 d. jungtinės veiklos sutartį nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų realios ūkinės-komercinės veiklos vykdymą, teismas atsakovės teiginius dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo įvertino kaip deklaratyvius.

218.

22Teismas konstatavo, jog UAB „Gerovės konservai“ atitinka nemokios įmonės būklę, negali vykdyti įsipareigojimų ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, todėl iškėlė įmonei bankroto bylą.

23III.

24Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

259.

26UAB „Gerovės konservai“ direktorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tenkinti UAB „Gerovės konservai“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo.

2710.

28Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2910.1.

30Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įmonės turto vertę ir nepagrįstai į ją neįskaitė 694 900 Eur debitorinės skolos, nors atsakovė teismui yra pateikusi šios sumos realumą patvirtinančius įrodymus;

3110.2.

32Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie 84 500 Eur vertės įrangos įsigijimą;

3310.3.

34Atsakovė, priešingai nei teigiama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, įrodė Jungtinės veiklos sutarties su UAB „Investment“ realumą ir vykdymą. Tai, kad teismas kelia abejones dėl sutarties vykdymo dėl joje nustatytų terminų nesilaikymo, neturi teisinio pagrindo jos realumui ir galiojimui;

3510.4.

36Teismo abejonės dėl atsakovės gebėjimo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą nepagrįstos, nes atsakovė veiklą gali vykdyti rangos ar paslaugos sutarčių pagrindu, dėl ko jai nėra būtina turėti daug darbuotojų, gamybinės įrangos;

3710.5.

38Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir įmonė realiai vykdo veiklą, todėl egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

3911.

40Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Gerovės konservai“ prašo atskirąjį skundą tenkinti.

4112.

42Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą VMI prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

4313.

44Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4513.1.

46Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepašalino abejonių dėl realios jos turto vertės ir galimybės atgauti debitorinius įsiskolinimus, todėl remiantis bylos medžiaga turėjo pagrindą konstatuoti, kad įmonė yra nemoki;

4713.2.

48Bendrovė kelis metus iš eilės neatsiskaito su kreditoriais, nepateikia duomenų apie vykdomą veiklą ar realią turtinę padėtį, todėl egzistuojant Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismas pagrįstai pripažino įmonę nemokia.

49Teismas

konstatuoja:

50IV.

51Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5314.

54Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5515.

56Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Gerovės konservai“ restruktūrizavimo bylą ir nutarta įmonei iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

57Dėl pagrindų iškelti bankroto bylą

5816.

59Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2006-330/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018 ir kt.).

6017.

61Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).

6218.

63Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-469-381/2018). Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

64Dėl atsakovės (ne)mokumo įvertinimo

6519.

66Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti byloje keliamą įmonės mokumo ar nemokumo klausimą, kaip minėta, visų pirma vertintini įmonės finansinių ataskaitų duomenys. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė kelis 2018 m. gruodžio 31 d. dienai sudarytus balansus už 2018 metus, kurių duomenys skiriasi (kartu su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą pateikti duomenys t. 1, b. l. 68-69, kartu su atsikirtimais į prašymą iškelti bankroto bylą – t. 2, b. l. 57-58, ). Nagrinėdamas civilinę bylą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir rėmėsi vėliausiai, t. y. 2019 m. gegužės 22 d., sudarytu atsakovės balansu už 2018 metus (t. 1, b. l. 68-69), todėl, siekiant išvengti duomenų nesutapimo, šiais duomenimis remiasi ir apeliacinės instancijos teismas.

6720.

68Remiantis į bylą pateikto balanso už 2018 metus duomenimis nustatyta, kad įmonė 2018 metais turėjo turto 712 880 Eur sumai (t. 1, b. l. 68), o jos pradelsti įsipareigojimai, pagal atsakovės pateiktus duomenis, siekė 41 793,66 Eur (t. 1, b. l. 171). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad formaliai vertinant tik finansinės atskaitomybės dokumentus ir apeliantės nurodytą pradelstų įsipareigojimų sumą, apeliantės turto vertės pakaktų įsipareigojimams padengti. Tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 18 punkte nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, sprendžiant dėl atsakovės mokumo turi būti vertinamas realus bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, t. y. teismas turi įvertinti, ar įmonės balanse įrašytas turtas realiai egzistuoja ir gali būti panaudotas dengiant įsiskolinimus kreditoriams.

6921.

70Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindinių byloje keliamų klausimų – ar 694 900 Eur debitorinė skola, kuri sudaro iš esmės pagrindinę įmonės deklaruojamo turto vertę (balanse nurodoma, kad įmonė turi turto 712 880 Eur sumai), yra reali ir įtrauktina į įmonės turto vertę. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).

7122.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, apeliantės ir pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus bei aplinkybes, sprendžia, jog apeliantė nepaneigė skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų, jog Chelmston LLP 694 900 Eur vertės įsiskolinimas nepriskirtinas prie realiai turimo bendrovės turto. Pažymėtina, kad nepaisant teismo raginimo, atsakovė nepagrindė, kokios prievolės pagrindu atsakovė turi, jei turi, reikalavimą nurodytai įmonei. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad šią sumą ji yra pervedusi Chelmston LLP kaip avansą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartį. Pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutarties 4.2.1. punktą Užsakovas (UAB „Gerovės konservai“) 1 000 000 Eur mokėjimą turėjo pervesti iki 2017 m. liepos 1 d. Vykdytojui (Chelmston LLP), kuris turėjo būti panaudotas kaip avansas įrangos įsigijimui iš Pardavėjo. Pagal sutarties 4.3 punktą jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Užsakovo, Įrangos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaroma su Pardavėju ir/ar įranga nėra nuosavybės teise perduodama Pirkėjui per 180 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai Užsakovas sumoka Vykdytojui šios sutarties 4.2.1. punkte nurodytą pirmąjį mokėjimą, Vykdytojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Užsakovo pareikalavimo, grąžinti Užsakovui visus pastarojo Vykdytojui sumokėtus mokėjimus pagal šią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas aukščiau aptartoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovė neįrodė šio debitorinio reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad tik atsakovės paaiškinimai apie reikalavimo atsiradimą, nesant nei įrodymų apie vykdant 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartį atsakovės pervestas sumas, nei apie realiai vykdomą sutartį (pavyzdžiui, Užsakovo reikalavimą grąžinti mokėjimus pagal sutartį ir pan.), nelaikytini pakankamais tam, kad būtų pripažinta, jog atsakovė įrodė turinti 694 900 Eur sumai reikalavimą į Chelmston LLP. Be to, net ir įrodžius šio reikalavimo teisinį pagrįstumą, atsakovė turėtų pagrįsti ir tai, kad realiai egzistuoja galimybė atgauti nurodyto dydžio sumą, o šiuo atveju tokie duomenys ir įrodymai į bylą nėra pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytos sumos (694 900 Eur) neįtraukė į bendrovės turto vertę.

7323.

74Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartis gali būti vertinama kaip įrangos pirkimo pardavimo sutartis, patvirtinanti dalies įrangos, reikalingos konservų gamybos veiklai, įsigijimą už 84 500 Eur. Pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutarties 2.3., 2.4, 2.5, 4.1.1. ir kitus sutarties punktus akivaizdu, jog Užsakovas su Vykdytojo surastu įrangos Pardavėju turėjo sudaryti atskirą Įrangos pirkimo pardavimo sutartį, įranga turėjo būti perduota pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Taigi, vertindamas įmonės įrangos, atsakovės teigimu įsigytos pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, kaip turto vertės realumą, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog tik aptarta sutartis ir atsakovės vadovo pažyma apie įrangos įsigijimą (t. 1, b. l. 163) nepatvirtina, kad įmonė disponuoja nurodytos vertės įranga. Atsakovė, kuriai nagrinėjamoje byloje ir kilo įrodinėjimo pareiga, nepateikė duomenų apie tai, kad buvo sudaryta tokios įrangos pirkimo pardavimo sutartis, jos perdavimo ir priėmimo aktas, šis turtas buvo apskaitytas kaip įmonės ilgalaikis turtas ir buvo įtrauktas į apskaitą (nepateikta ilgalaikio turto kortelė ar ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas), nepateikta ir duomenų apie jo nusidėvėjimo procentą, gamybos metus ir kitus duomenis, kurie turi esminę reikšmę sprendžiant dėl turto vertės ir jos realumo, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl šio turto įsigijimo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutarties vykdymo realumo.

7524.

76Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bendrovės turto vertę neįtraukus 694 900 Eur dydžio debitorinio reikalavimo ir atsakovei nepagrindus 84 500 Eur vertės įrangos įsigijimo, tikslintini atsakovės balanso už 2018 metus duomenys ir laikytina, kad atsakovė neturi nurodytos vertės turto (694 900 Eur), kuris padengtų pradelstus įsipareigojimus (41 793,66 Eur, t. 1, b. l. 171). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai pripažinti, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės sąvoką (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

7725.

78Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1982-381/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo turi būti įvertinta ir tai, ar įmonė nevykdo veiklos, nesiekia atsiskaityti su kreditoriais, jos įsipareigojimų susidarymo laikas ir kitos aplinkybės.

7926.

80Šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jos mokumo, teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus (Jungtinės veiklos sutartį su UAB „Investment“, tarp atsakovės ir UAB „Hafelis“ sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį), kurie patvirtina įmonės vykdomą veiklą, jos tęstinumą ir plėtrą.

8127.

82Atsakovė savo veiklos perspektyvas iš esmės sieja su 2015 m. spalio 16 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi (kartu su verslo planu), pagal kurią atsakovė kartu su UAB „Investment“ įsipareigojo vykdyti bendrą veiklą – pastatyti konservuotų vaisių ir daržovių gamybos bazę ir realizuoti pagamintą produkciją, ir 2017 m. sausio 10 d. žemės sklypo nuomos sutartimi. Viena vertus iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad realiai vykdant šias sutartis atsakovė gautų svarų jungtinės veiklos partnerio įnašą į veiklą (Jungtinės veiklos sutarties 4.1.2.3. punktu susitarta, kad UAB „Investment“ piniginis įnašas į jungtinę veiklą sudarytų 1 000 000 Eur (t. 2, b. l. 8), tačiau tik šios sutartys nepatvirtina atsakovės argumentų pagrįstumo. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis ), atsakovės jungtinės veiklos partnerė UAB „Investment“ nuo 2014 m. neteikia registrui finansinių atskaitų duomenų, todėl tai kelia abejones dėl realių šios įmonės finansinių galimybių įvykdyti Jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Į bylą pateikti numatomos statyti gamyklos brėžiniai, kaip pastebėjo VMI, parengti 2006 m., o jų patikrinimas atliktas 2012 metais (t. 2, b. l. 19-23), kas verčia abejoti, atsakovės teiginiais, jog jie patvirtina 2015 metų jungtinės veiklos sutarties vykdymą. Nepagrindžia atsakovės veiklos tęstinumo ir į bylą pateikta 2017 m. sausio 10 d. tarp atsakovės ir UAB „Hafelis“ sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (t. 2, b. l. 33), kadangi įvertinus sudarytos sutarties trukmę (dešimčiai metų), akivaizdu, jog esant realiai sudarytai šiai sutarčiai, šalys, būdamos apdairios ir rūpestingos, siektų šios sutarties išviešinimo, tačiau tai nėra atlikta (Nekilnojamojo turto registro duomenys CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, tik žemės sklypo nuomos sutartis, nesant įrodymų apie nuomojamame sklype vykdomą ar ketinamą vykdyti verslo projektą (nesant statybos leidimų, sutarčių su rangovais) nėra pakankamas įmonės veiklos tęstinumą pagrindžiantis įrodymas.

8328.

84Tai, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, patvirtina ir VMI sprendimas, kuriuo nutarta netenkinti UAB „Gerovės konservai“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nurodytas sprendimas ir išvadoje pateikti duomenys rodo, kad įsiskolinimas valstybei susidarė 2017 metais ir įmonės finansiniai rodikliai nuo nurodyto laiko tik prastėjo (2017 metais įmonė patyrė 421 810 Eur, o 2018 metais – 47 749 Eur nuostolį), iš vykdomos veiklos įmonė pajamų negavo, įmonės banko sąskaitoje nuo 2018 metų balandžio mėnesio nebuvo piniginių lėšų judėjimo (t. 2, b. l. 117-123).

85Dėl procesinės bylos baigties

8629.

87Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir detaliai įvertinęs atsakovės finansinius duomenis bei kitus įrodymus, kurias atsakovė grindė savo mokumą, pagrįstai iškėlė bankroto bylą UAB „Gerovės konservai“ nustatęs, kad įmonė neįrodė turinti galimybių vykdyti veiklą ir padengti įsiskolinimus kreditoriams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas), todėl tenkinti atsakovės atskirąjį skundą bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

8830.

89Nustačius įmonės nemokumą, kaip pagrindą kelti įmonei bankroto bylą, klausimo dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo svarstymas netenka prasmės, nes nemokiai įmonei gali būti keliama tik bankroto byla, t. y. įmonės nemokumo konstatavimas užkerta kelią kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su sąlygų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ne)egzistavimu.

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. 2.... 8. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, UAB... 9. 3.... 10. Prašyme iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą atsakovės atstovas... 11. 4.... 12. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, jog 2018 m.... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įmonės finansinių... 21. 8.... 22. Teismas konstatavo, jog UAB „Gerovės konservai“ atitinka nemokios įmonės... 23. III.... 24. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 25. 9.... 26. UAB „Gerovės konservai“ direktorius atskiruoju skundu prašo panaikinti... 27. 10.... 28. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 29. 10.1.... 30. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įmonės turto vertę ir... 31. 10.2.... 32. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų apie 84 500 Eur vertės... 33. 10.3.... 34. Atsakovė, priešingai nei teigiama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo... 35. 10.4.... 36. Teismo abejonės dėl atsakovės gebėjimo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą... 37. 10.5.... 38. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir... 39. 11.... 40. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Gerovės... 41. 12.... 42. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą VMI prašo jį atmesti ir... 43. 13.... 44. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 45. 13.1.... 46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepašalino... 47. 13.2.... 48. Bendrovė kelis metus iš eilės neatsiskaito su kreditoriais, nepateikia... 49. Teismas... 50. IV.... 51. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 53. 14.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 55. 15.... 56. Apeliacijos dalyką sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 57. Dėl pagrindų iškelti bankroto bylą... 58. 16.... 59. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas... 60. 17.... 61. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 62. 18.... 63. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 64. Dėl atsakovės (ne)mokumo įvertinimo... 65. 19.... 66. Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti byloje keliamą įmonės mokumo ar... 67. 20.... 68. Remiantis į bylą pateikto balanso už 2018 metus duomenimis nustatyta, kad... 69. 21.... 70. Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindinių byloje keliamų klausimų – ar... 71. 22.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo... 73. 23.... 74. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog... 75. 24.... 76. Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės... 77. 25.... 78. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto procedūros turėtų būti... 79. 26.... 80. Šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu... 81. 27.... 82. Atsakovė savo veiklos perspektyvas iš esmės sieja su 2015 m. spalio 16 d.... 83. 28.... 84. Tai, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, patvirtina ir VMI... 85. Dėl procesinės bylos baigties... 86. 29.... 87. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 88. 30.... 89. Nustačius įmonės nemokumą, kaip pagrindą kelti įmonei bankroto bylą,... 90. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 91. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....