Byla 2-590-618/2017
Dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kt

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovui A. P. (A. P.), jo atstovams advokatui Sauliui Putriui, I. P. (I. P.), atsakovės UAB „Baltic Star LT“ atstovui A. M. (A. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovui UAB „Baltic Star LT“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kt.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimą Nr. DGKS-4178, priteisti iš atsakovo 3240,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 135,00 Eur priemoką už komandiruotes bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2016-04-04 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2016-135, pagal kurią jis priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintoju. Darbo sutartį su juo sudarė įmonės direktorius A. M., su kuriuo buvo susitarta, kad darbo sutartyje bus numatyta minimali mėnesinė alga, t.y. 350,00 Eur per mėnesį, tačiau faktiškai įmonė už darbą mokės po 10,00 Eur už valandą „į rankas“. Šalys taip pat susitarė, jog jam bus mokamas ne mažesnis nei 90,00 Eur priedas prie atlyginimo komandiruočių metu. Ieškovas nurodė, kad tokią darbo sutartį jis buvo priverstas pasirašyti, kadangi tokiomis sąlygomis buvo įdarbinami visi įmonės darbuotojai. Be to, jis žinojo, jog atsakovas tinkamai atsiskaitė su kovo mėnesį dirbusiais brigados nariais, todėl jam nekilo abejonių, kad atsakovas tinkamai vykdys šalių susitarimą. 2016-04-04 jis pradėjo dirbti „Rigas Kugubevetava“ laivų remonto įmonėje, kur išdirbo iš viso 374 darbo valandas, t.y. laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 – 228 val., laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-20 – 146 val. Per ši laikotarpį atsakovas pervedė jam 200,00 Eur avanso bei sumokėjo 300,00 Eur darbo užmokesčio. Tokiu būdu atsakovas jam liko skolingas 3740,00 Eur darbo užmokesčio bei 135,00 Eur priemokos už komandiruotes. Ieškovas nurodė, jog matydamas, kad su juo vengiama atsiskaityti, jis 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje įspėjo atsakovo direktorių, jog ketina nutraukti darbo sutartį, tačiau pastarasis paprašė dar keletą savaičių padirbti ir garantavo, jog su juo bus atsiskaityta. UAB „Baltic Star LT“ jis išdirbo iki 2016-05-20, tačiau atsakovui neišmokėjus sutarto dydžio darbo užmokesčio, kartu su D. O. grįžo į Klaipėdą ir į Rygą daugiau nebevažiavo. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad jo pažįstamas P. F. pasiūlė jam darbą UAB „Baltic Star LT“. 2016-04-03 jis susitiko su atsakovo vadovu A. M. (A. M.) ir pasirašė darbo sutartį, pagal kurią jis priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintoju. Nors darbo sutartyje numatyta, kad jo darbo užmokestis sudaro 350,00 Eur per mėnesį bei atitinkamai mokami dienpinigiai bei priemoka komandiruočių metu, tačiau faktiškai buvo sutarta, kad jam bus mokama 10,00 Eur už valandą „į rankas“. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nemokant darbo užmokesčio jis nusprendė išeiti iš darbo, tačiau darbo sutartis tarp šalių nenutraukta, kadangi jis darbo sutartį norėjo nutraukti, kai su juo bus atsiskaityta. Paaiškino, kad nuo 2016-05-30 jis dirba UAB „Advantec Lietuva“ ir laiko jo darbo santykiai su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ nutrūko 2016-05-29.

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad sutinka su Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4178 (b. l. 97). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, o su kita ieškinio dalimi nesutinka ir prašo ją atmesti. Paaiškino, kad ieškovas sudarydamas darbo sutartį su ja susipažino ir sutiko su joje numatytu darbo užmokesčiu. Ieškovas dirbo brigadoje suvirintoju, darbas faktiškai buvo atliekamas Rygoje. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovo darbo laikas buvo apskaičiuotas jo parengtame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbuotojai iš esmės dirbdavo po 8 val. per dieną.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies

5Dėl darbo sutarties nutraukimo

6Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan. Tarp šalių kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, tačiau byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių darbo santykiai yra nutrūkę, nei viena iš ginčo šalių nepageidauja tęsti darbo santykių, ieškovas dirba kitoje įmonėje, tačiau faktiškai darbo sutartis su juo iki šiol nėra nutraukta. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo.

7Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui prašymą nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. DK 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 straipsnis) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 straipsniuose nurodytais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, jei ji įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje E. A. Š. v. VšĮ „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. UAB „Selteka“ bylos Nr. 3K-3-174/2013). Nutraukiant darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu turi egzistuoti tam tikros nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės, inter alia darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės turi būti nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Tačiau net ir egzistuojant DK 128 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms darbuotojas gali pasirinkti, kokiu pagrindu jis pageidauja nutraukti darbo sutartį, ir šį savo pasirinkimą pranešti darbdaviui pareiškime dėl atleidimo. DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, <…> jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra pasisakęs, kad ji reiškia, jog darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai, nes yra atlyginimas už darbą (DK 186 straipsnio 1 dalis). Jis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį (DK 201 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, ši aplinkybė yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. AB „Narūnas“, bylos Nr. 3K-313/2004). DK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį (visą ar iš dalies), t. y. DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal šią normą darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. AB „Dvarčionių keramika“, bylos Nr. 3K-3-532/2013).

8Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2016-04-01 sudaryta darbo sutartis Nr. 2016-135, pagal kurią ieškovas A. P. (A. P.) priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintojo pareigose (b. l. 6). Sutarties 3 punkte numatyta, kad „atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį – 10 d.d. ir 25 d.d. <...> esant darbuotojo prašymui dėl atlyginimo išmokėjimo 1 kartą per mėnesį, mokėti mėnesio 10 d.“. UAB „Baltioc Star LT“ direktoriaus 2016-04-01 įsakyme dėl priėmimo į darbą PR Nr. 2016-05 numatyta, kad ieškovas priimamas į darbą nuo 2016-04-04, pilnam etatui, mokamas 350,00 Eur mėnesinis atlyginimas, atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį darbuotojo prašymu (b. l. 98). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20 dirbo UAB „Baltic Star LT“. Matydamas, jog atsakovas vengia su juo atsiskaityti, jis 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje įspėjo atsakovo direktorių, jog ketina nutraukti darbo sutartį, tačiau pastarasis paprašė dar keletą savaičių padirbti ir garantavo, jog su juo bus atsiskaityta. UAB „Baltic Star LT“ jis išdirbo iki 2016-05-20, tačiau atsakovui neišmokėjus sutarto dydžio darbo užmokesčio, jis 2015-05-20 grįžo į Klaipėdą ir UAB „Baltic Star LT“ faktiškai daugiau nebedirbo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl ieškovui nėra išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Taigi šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis už darbą UAB „Baltic Star LT“ laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20. Vis dėlto teismas pažymi, jog laikotarpis, už kurį ieškovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, nesudaro dviejų mėnesių, todėl ieškovo prašymas nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

10Įvertinus bylos duomenis bei ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas jau 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje svarstė galimybę nutraukti darbo santykius su atsakovu. Be to, buvo gavęs darbo pasiūlymą Klaipėdos mieste. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad apie tai jis buvo įspėjęs atsakovės direktorių, tačiau pastarajam prašant liko dirbti UAB „Baltic Star LT“. Nuo 2016-05-20 ieškovas į darbą UAB „Baltic Star LT“ neatvyko. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad darbo sutarties su atsakovu jis nenutraukė, kadangi ją norėjo nutraukti tik atsakovui su juo atsiskaičius. VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2016-05-30 dirba UAB „Advantec Lietuva“. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta teismas vertina, jog yra labiau tikėtina, kad nuo 2016-05-20 ieškovas į darbą UAB „Baltic Star LT“ neatvyko, kadangi su juo buvo neatsiskaityta už atliktą darbą bei manė, jog ir toliau dirbant su juo nebus tinkamai atsiskaitoma. Tačiau manytina, kad dėl darbo santykių nutraukimo ieškovas galiausiai apsisprendė 2016-05-29, t.y. nusprendęs nuo 2016-05-30 įsidarbinti kitoje įmonėje, o prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovui nepateikė dėl nepakankamo teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, išmanymo. Nenutraukdamas darbo santykių su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ tuo metu, kai jau buvo įsidarbinęs UAB „Advantec Lietuva“, ieškovas siekė užtikrinti, kad atsakovas su juo atsiskaitytų už faktiškai išdirbtą laiką, t.y. ieškovas klaidingai manė, kad darbo sutartis su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ gali būti nutraukta tik pastarajam atsiskaičius su juo. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovas nepranešė atsakovui, kad nuo 2016-05-20 įmonėje nebedirbs bei nepateikė atsakovui prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat netinkamai vykdė savo pareigą bendradarbiauti su ieškovu, t.y. nuo 2016-05-20 ieškovui neatvykstant į darbą atsakovas į ieškovą nesikreipė, neprašė atvykti į darbą ar pateikti paaiškinimo, bei iki šiol nesiėmė priemonių darbo sutarčiai nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui jo teisės ir pareigos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nebuvo išaiškintos ir kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad ieškovas savo veiksmais, t.y. 2016-05-30 įsidarbindamas UAB „Advantec Lietuva“, išreiškė valią nutraukti darbo santykius su atsakovu, 2016-04-01 darbo sutartis Nr. 2016-135, sudaryta tarp ieškovo A. P. (A. P.) ir atsakovo UAB „Baltic Star LT“, nutrauktina nuo 2016-05-29 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių priteisimo

12Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3240,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 135,00 Eur priemoką už komandiruotes už laikotarpį nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20. Nurodo, kad sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad joje bus numatyta minimali mėnesinė alga, t.y. 350,00 Eur per mėnesį, tačiau faktiškai įmonė už darbą mokės po 10,00 Eur už valandą „į rankas“. Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010). Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008).

13Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr.3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010). Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką, vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiškiančia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010).

14Vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad, visų pirma, 2016-04-01 šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 350,00 Eur pagrindinį darbo užmokestį ir ne mažesnę kaip 90,00 Eur priemoką prie atlyginimo komandiruotės metu. Rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio byloje nėra. Antra, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. D. paaiškino, kad nuo 2016 metų kovo mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio vidurio dirbo UAB „Baltic Star LT“. Jis su atsakovu susitarė, jog jam bus mokamas 10,00 Eur darbo užmokestis už valandą „į rankas“, kuris jam ir buvo faktiškai išmokėtas. Atsakovas su juo yra beveik pilnai atsiskaitęs, liko neišmokėta tik 100,00 Eur dydžio darbo užmokesčio dalis. Vis dėlto, teismas pažymi, kad tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ir šiuo atveju atsakovas su ieškovu susitarė dėl 10,00 Eur dydžio valandinio atlyginimo atskaičius mokesčius. Be to, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių liudytojo nurodytas aplinkybes apie jam faktiškai išmokėtą darbo užmokestį ir jo sandarą, t.y. pagrindinę darbo užmokesčio dalį, priemokas, dienpinigius, už 2016 metų kovo mėnesį. Iš byloje pateikto 2016 metų balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, jog S. D., kaip ir ieškovui, buvo skaičiuojamas 350,00 Eur pagrindinis darbo užmokestis per mėnesį ir 108,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu, iš viso 458,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 54). Pažymėtina ir tai, jog liudytojas nurodė, kad darbo sutartį su atsakovu jis sudarė 2016 metų kovo mėnesį, tuo tarpu ieškovas darbo sutartį su atsakovu sudarė 2016-04-01, o dirbti pradėjo 2016-04-04, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas su S. D. sudarė susitarimą dėl tam tikrų darbo sąlygų, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog analogiškas susitarimas buvo sudarytas ir su ieškovu. Ketvirta, teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo sutartimi ir jos sąlygomis, todėl darytina išvada, jog ieškovas darbo sutarties sąlygas suprato, jos jam buvo žinomos. Ieškovas paaiškino, kad suvirintoju jis dirba seniai ir tai nėra jo pirmoji darbo sutartis, todėl, manytina, kad ieškovas turėjo ir galėjo suprasti darbo sutarties sudarymo pasekmes, o nesutikdamas su atsakovo pasiūlytomis darbo sąlygomis ieškovas galėjo atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Įvertinęs tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, jog šalys darbo sutartimi susitarė, kad ieškovui bus mokamas 350,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį bei ne mažesnė kaip 90,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu.

15Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl darbo laiko apskaitos. Ieškovas nurodo, kad jis dirbo po 10 val. per dieną bei dirbdavo šeštadieniais, todėl laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 išdirbo 228 val., laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-20 – 146 val. Atsakovas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka pažymėdamas, kad brigados darbuotojai dirbo po 8 val. per dieną. Atsakovo pateiktų 2016 metų balandžio mėnesio ir 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieškovas dirbo 160 val. per mėnesį, t.y. 20 darbo dienų po 8 val., o 2016 metų gegužės mėnesį - 120 val. per mėnesį, t.y. 15 darbo dienų po 8 val. (b. l. 58-63). Ieškovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieškovas dirbo 170 val. per mėnesį, t.y. 17 dienų po 10 val., o 2016 metų gegužės mėnesį – 146 val. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai paaiškino, kad pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį sudarė P. Ž., kuris UAB „Baltic Star LT“ dirbto meistru ir buvo atsakingas už brigados darbo organizavimą, priežiūrą ir darbo laiko apskaitą Rygoje. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jo darbo laikotarpiu atsakovo atstovas A. M. (A. M.) į Rygą buvo atvykęs tik keletą kartų ir brigados darbo vietoje nuolatos jo nebūdavo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. D., kuris taip pat nurodė, kad brigada dirbdavo apie 10 val. per dieną, tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog už atsakovo darbuotojų, dirbusių Rygoje, darbo laiko apskaitos vedimą buvo atsakingas P. Ž.. Pirmiausia, jis buvo atsakingas už brigados darbo organizavimą, todėl labiau tikėtina, kad būtent jam buvo pavesta vesti ir darbo laiko apskaitą. Tiek ieškovas, tiek liudytoju apklaustas S. D. paaiškino, jog atsakovo vadovas A. M. (A. M.) į brigados darbo vietą buvo atvykęs tik keletą kartų. Tai reiškia, jog vadovui kas dieną nesant brigados darbo vietoje, jis negalėjo tinkamai vesti kasdienės darbo laiko apskaitos. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovo atstovas nurodė, kad jis kas dieną būdavo brigados darbo vietoje, tačiau esant šioms aplinkybėms, nėra aišku, kodėl buvo pasamdytas atskiras darbuotojas, t.y. P. Ž., kuris turėjo užtikrinti brigados darbo organizavimą, kai šią funkciją būdamas kartu su brigada galėjo atlikti pats įmonės vadovas. Be to, iš ieškovo pateikto 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog 2016-05-20 ieškovas dirbo 4 val. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas. Tačiau atsakovo pateiktame 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog ieškovas 2016-05-20 dirbo 8 val. Tai reiškia, jog esant atsakovo atstovo nurodytoms aplinkybėms, t.y. kad jis kas dieną stebėdavo brigados darbą, jis būtų žinojęs, kad 2016-05-20 ieškovas iš tiesų dirbo tik 4 val. ir šie duomenys atsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apskaičiuojant ieškovui mokėtiną darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20 teismas vadovaujasi ieškovo byloje pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

16Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis (DK 147 straipsnio 1, 2 dalys). DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų (DK 144 straipsnio 2, 3 dalys). Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus (DK 149 straipsnio 1 dalis). 2016-04-01 šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad „nustatyta 5 darbo dienos per savaitę, o darbo dienos trukmė nustatoma pagal vidaus darbo tvarkos taisykles“. UAB „Baltic Star LT“ darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punkte numatyta, kad nustatoma penkių darbo dienų savaitė. Darbuotojams, įvardintiems atskirame darbdavio įsakyme, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbo dienos trukmė aštuonios valandos (Taisyklių 27 punktas) (b. l. 155-164). UAB „Baltic Star LT“ direktoriaus A. M. 2016-04-01 įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 komandiruotas į Rygą, Latviją. Įsakyme numatyta, kad visi darbininkai, būdami komandiruotėje, dirbs pagal 5 dienų darbo savaitės grafiką (b. l. 39). Duomenų apie tai, kad būtų priimtas įsakymas, numatantis kitokį nei 5 dienų darbo savaitės grafiką ar suminę darbo laiko apskaitą, byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 UAB „Baltic Star LT“ turėjo dirbti 5 darbo dienas per savaitę po 8 val.

17Ieškovo pateikto 2016 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieškovas dirbo 170 val. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog šiame žiniaraštyje nėra užpildyti darbo laiko apskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2016-04-23 iki 2016-04-30, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovas patvirtino, kad paskutinę 2016 metų balandžio mėnesio savaitę ieškovas dirbo įmonėje. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas 2016 metų balandžio mėnesį iš viso dirbo 228 val., iš kurių 40 val. viršvalandžių bei 28 val. savaitgaliais. 2016 metų gegužės mėnesį ieškovas iš viso dirbo 146 val., iš kurių 24 val. viršvalandžių ir 22 val. savaitgaliais.

18Pagal 2016-04-01 darbo sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 350,00 Eur darbo užmokestį bei ne mažesnę kaip 90,00 Eur priemoką prie atlyginimo komandiruotės metu. Pagal DK 186 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje (DK 193 straipsnis, 194 straipsnio 4 dalis). Iš 2016 metų balandžio mėnesio ir 2016 metų gegužės mėnesio darbo užmokesčių žiniaraščių matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojamas pareiginis atlyginimas 350,00 Eur, o atlyginimas komandiruotėje 458,00 Eur (atitinkamai 2016 metų balandžio mėnesio valandos darbo užmokestis - 2,73 Eur, 2016 metų gegužės mėnesio valandos darbo užmokestis – 2,60 Eur). Tai reiškia, kad atsakovui buvo skaičiuojama 108,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad už 2016 metų balandžio mėnesį ieškovui turėjo būti mokamas 752,87 Eur darbo užmokestis (458,00 Eur/21 d. d. x 20 d. d. (160 val.) + 2,73 Eur x 40 val. x 1,5 + 2,73 Eur x 28 val. x 2). Už 2016 metų gegužės mėnesį ieškovui turėjo būti mokamas 468,23 Eur darbo užmokestis (458,00 Eur/22 d. d. x 12,5 d. d. (100 val.) + 2,60 Eur x 24 val. x 1,5 + 2,60 Eur x 22 val. x 2).

19Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip (DK 177 straipsnis). Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė (DK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovo 2016-12-01 pažymą ieškovui priklauso kompensacija už 3 darbo dienas atostogų (4 kalendorines dienas).

20Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...>, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis (Aprašo 7.4. punktas). Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus ir vienetinius įkainius, premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar vienų metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams (Aprašo 4.1., 4.5. punktai). Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma: išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbo draudimo išmoka, kitos (tarp jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį; dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio (Aprašo 6.2., 6.5. punktai). Taigi, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 31,31 Eur ((752,87 Eur + 468,23))/39), todėl ieškovui priteistina 93,93 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (31,31 Eur x 3 d.d.).

21DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte numatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Minėto nutarimu patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Remiantis ginčo metu galiojusia Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes redakcija dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Rygą (103 p.) sudarė 44,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-01 darbo sutarties 7 punkte šalys numatė, jog ieškovui bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių, priklausančių pagal LRV nutarimą 2003 m. sausio 29 d. Nr. 116. Atsakovo UAB „Baltic Star LT“ direktoriaus A. M. 2016-04-01 įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 komandiruotas į Rygą, Latviją. Minėtame įsakyme numatyta, kad visiems išvykstantiems į komandiruotę už kiekvieną komandiruotės dieną mokami dienpinigiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20, t.y. 47 dienas. Iš atsakovo pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojama 22,00 Eur dydžio dienpinigių norma, tačiau ji buvo paskaičiuota tik už ieškovo išdirbtas darbo dienas, t.y. 20 dienų 2016 metų balandžio mėnesį ir 15 dienų 2016 metų gegužės mėnesį (b. l. 106). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo nustatyta dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dienpinigių normos dydžio, ieškovui turėjo būti sumokėta 1034,00 Eur dienpinigių (22,00 Eur x 47 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-14 mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė ieškovui 100,00 Eur, 2016-04-21 mokėjimo pavedimu – 100,00 Eur (b. l. 16). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas jam mokėjimo pavedimu pervedė iš viso 200,00 Eur, taip pat kelis kartus davė piniginių lėšų grynaisiais, kurios buvo laikytinos dienpinigiais. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo atstovas, nurodydamas, kad darbuotojams išmokant pinigines lėšas grynaisiais, pastarieji turėjo pasirašyti, kad jas gavo. Mokėjimų žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016-04-22 atsakovas sumokėjo ieškovui 100,00 Eur, 2016-05-09 – 100,00 Eur ir 2016-05-09 – 100,00 Eur (b. l. 44, 46-47). Taigi, atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 500,00 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 534,00 Eur dienpinigių (1034,00 Eur – 500,00 Eur).

22Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4178 naikintinas, nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2016-05-29 DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (darbuotojo pareiškimu), ieškovui iš atsakovo priteistina 1221,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtas darbo užmokestis, 93,93 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas, 534,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigiai. Kita ieškinio dalis atmestina.

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 52 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 296,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

25Teisme 2017-02-03 gautas atsakovo prašymas prijungti prie bylos papildomus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas pateiktas teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, prašymą su papildomais dokumentais atsisakytina priimti (CPK 181, 183 straipsniai).

26Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 52 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti iš dalies.

29Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimą Nr. DGKS-4178.

30Nustatyti, jog ieškovas A. P. (A. P.) yra atleistas iš darbo UAB „Baltic Star LT“ nuo 2016-05-29 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (darbuotojo pareiškimu).

31Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 1221,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį, 93,93 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 534,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigius ir 296,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. P. (A. P.).

32Kitą ieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 52,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

34Atsisakyti priimti atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 2017-02-03 prašymą dėl dokumentų prijungimo ir grąžinti su priedais jį pateikusiam asmeniui.

35Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Valstybinės... 3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad sutinka su Valstybinės darbo... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 5. Dėl darbo sutarties nutraukimo... 6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje numatyta, kad... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui prašymą nutraukti darbo... 8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2016-04-01 sudaryta... 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas... 10. Įvertinus bylos duomenis bei ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu... 11. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas,... 12. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3240,00 Eur neišmokėtą darbo... 13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 14. Vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad, visų... 15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl darbo laiko... 16. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą,... 17. Ieškovo pateikto 2016 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos... 18. Pagal 2016-04-01 darbo sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti... 19. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos... 20. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir... 21. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į... 22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio,... 25. Teisme 2017-02-03 gautas atsakovo prašymas prijungti prie bylos papildomus... 26. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 28. ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės... 30. Nustatyti, jog ieškovas A. P. (A. P.) yra atleistas iš darbo UAB „Baltic... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 1221,10 Eur (neatskaičius... 32. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 52,00 Eur žyminio mokesčio ir... 34. Atsisakyti priimti atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 2017-02-03 prašymą dėl... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...