Byla 2-2095-297/2014

Dėl žemės sklypo dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Alytaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Liudmilai Borisovai, atsakovui A. Ž., atsakovų atstovams advokatui Mindaugui Kukaičiui, D. Š., trečiajam asmeniui A. T., teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. Ž., A. Ž., Ž. A., E. Ž., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. T., dėl žemės sklypo dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Alytaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą (toliau – Ieškovas), pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2012-04-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 2864, kuria O. Ž. padovanojo A. Ž. 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį dėl 1/4 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 2) pripažinti negaliojančia 2012-04-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 2869, kuria Ž. A. padovanojo E. Ž. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį dėl 1/2 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“; 4) taikyti restituciją, įpareigojant O. Ž., A. Ž., E. Ž. grąžinti 2,42 ha žemės sklypo, esančio ( - ), į valstybės žemės fondą.

3Ieškinyje nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu visiškai tenkino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį, pareikštą viešojo intereso gynimo tvarka atsakovams O. Ž., Ž. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir 1) panaikino Alytaus apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimo Nr. 33-15256 dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu plotu 4,00 ha žemės sklypą ( - ), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto grąžinimo natūra; 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-11-24 įsakymą Nr. Ž2- 459-(1.1.) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo", kuriuo pakeisti žemės sklypo Nr. 306 (kadastrinis Nr. ( - ), plotas 3,8423 ha), esančio ( - ), nekilnojamojo turto kadastro duomenys; 3) pripažino negaliojančia 2005-09-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 7 punkto, kuriuo V. S., mirusio ( - ), sutuoktinė M. S. paveldėjo 4,00 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), dalį dėl 2,42 ha šio žemės sklypo paveldėjimo; 4) pripažino negaliojančia 2006-11-28 dovanojimo sutarties Nr. 12743, sudarytos tarp M. S. ir O. Ž., 1.2 punkto, kuriuo M. S. padovanojo O. Ž. 4,00 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto dovanojimo; 5) pripažino negaliojančia 2007-12-21 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 10267, kuria O. Ž. padovanojo Ž. A. (iki santuokos - Ž.) 1/2 dalį 3,8423 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalį dėl 1/2 dalies 2,42 ha žemės ploto padovanojimo; 6) taikė restituciją ir grąžino šalis į pradinę padėtį, įpareigojant O. Ž. ir Ž. A. grąžinti perduotą 2,42 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į valstybės žemės fondą. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo V. S. procese 2,42 ha ploto žemės sklypas ( - ) grąžintas V. S. pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus, 2012-01-09 sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo prokuroro ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2012-01-09 sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą. Atsakovės O. Ž. ir Ž. A. 2013-01-21 pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2013-03-12 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Kauno apygardos teismas 2013-05-29 nutartimi atmetė atsakovių atskirąjį skundą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį paliko nepakeistą.

42014-03-19 Ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą kreiptis į teismą viešojo intereso gynimo tvarka dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir administracinio akto panaikinimo tam, kad būtų galima įvykdyti įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą. Išnagrinėjęs šį prašymą, Ieškovas nustatė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsisakė tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą 2011-03-10 teismo sprendimo pagrindu išregistruoti dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), nes paaiškėjo, kad vykstant teisminiams procesams, dėl ginčo žemės sklypo įvyko dar keletas notarinių sandorių, ir be to, liko nepanaikintas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, kuriuo po geodezinių matavimų buvo patikslintas minėto žemės sklypo plotas iš 4 ha į 3,8423 ha. Pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktus duomenis matyti, kad po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2012-01-09 sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą ir atmetė ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, atsakovės O. Ž. ir Ž. A. 2012-04-30 sudarė naujas žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), perleidimo sutartis, pagal kurias neatlygintinai perleido A. Ž. ir E. Ž. asmeninėn nuosavybėn minėto žemės sklypo dalis, t. y. 2012-04-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2864 O. Ž. padovanojo savo vyrui A. Ž. 1/4 dalį šio žemės sklypo, o Ž. A. 2012-04-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2869 padovanojo savo seseriai E. Ž. 1/2 dalį to paties žemės sklypo. Tokiu būdu, 3,8423 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), šiuo metu nuosavybės teise priklauso trims asmenims: nuo 2012-05-02 1/4 A. Ž. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2012-04-30 dovanojimo sutartis Nr. 2864), 1/4 O. Ž. ir nuo 2012-05-03 1/2 E. Ž. (įregistravimo pagrindas 2012-04-30 dovanojimo sutartis Nr. 2869). Pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu panaikinti administraciniai aktai - 2001-10-31 Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 33-15256, kuriuo V. S. atkurta nuosavybės teisė į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 4,00 ha ploto žemės sklypą Alytaus rajono Butrimiškių kaime, dalyje dėl 2,42 ha žemės ploto grąžinimo ir 2010-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž2-459-(1.1.), kuriuo pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Tuo pačiu teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais panaikintų administracinių aktų materialiniai teisiniai padariniai - 2005-09-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 dalis dėl 2,42 ha žemės sklypo paveldėjimo, 2006-11-28 dovanojimo sutarties Nr. 12743, sudarytos tarp M. S. ir O. Ž., dalis dėl 2,42 ha žemės ploto padovanojimo, 2007-12-21 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 10267, sudarytos tarp O. Ž. ir Ž. A., dalis dėl 1/2 2,42 ha žemės ploto padovanojimo. Kadangi 2012-04-30 atsakovų sudaryti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), dalių dovanojimo sandoriai Nr. 2864 ir Nr. 2869 taip pat yra materialiniai teisiniai padariniai Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu iš dalies panaikinto administracinio akto - 2001-10-31 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 33-15256, todėl šie sandoriai dalyje dėl 2,42 ha žemės dovanojimo pripažintini negaliojančiais, nes visuotinai žinoma, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Be to, nustačius, kad iki šiol galioja Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo", kuriuo po kadastrinių matavimų buvo patikslintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plotas (iš 4 ha į 3,8423 ha), šis administracinis aktas taip pat panaikintinas, nes prieštaraujančiu įstatymams administracinio akto pagrindu įgyto žemės sklypo vėlesnis kadastro duomenų keitimas yra niekinis ir negaliojantis. Kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). LR CK 6.145 str. nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovams sudarius dovanojimo sutartis (neatlygintini sandoriai), kurių pagrindu perleistos ginčijamo žemės sklypo dalys, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pažeidus imperatyvias įstatymo normas, taikytina vienašalė restitucija. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo atsakoves O. Ž. ir Ž. A. grąžinti 2,42 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į valstybės žemės fondą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu 3,8423 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )9), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso trims asmenims – atsakovams A. Ž., O. Ž. ir E. Ž., pripažinus dovanojimo sandorius negaliojančiais, šie atsakovai įpareigotini grąžinti 2,42 ha minėto žemės sklypo į valstybės žemės fondą. Kadangi ginčas byloje susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, Ieškovas teigė, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigūnai. Tinkamas jų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Todėl Ieškovas, siekdamas tinkamai apginti viešąjį interesą, vadovaudamasis CPK 49 str., CK 1.80, 1.95, 1.96, 4.47, 6.145 straipsniais, prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi ir pripažinti negaliojančiomis 2012-04-30 dovanojimo sutartis Nr. 2864 ir Nr. 2869 dalyse dėl 2,42 ha žemės ploto dovanojimo bei administracinį aktą – Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792.

5Teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros prokurorė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovų 2012-04-30 sudaryti žemės sklypo dovanojimo sandoriai dalyje dėl 2,42 ha žemės ploto dalių dovanojimo, pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, nes 2011-03-10 teismo sprendimu panaikintas 2001-10-31 Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 33-15256 dalyje dėl 2,42 ha žemės ploto grąžinimo V. S. ir pripažinti negaliojančiais šio administracinio akto materialiniai teisiniai padariniai – 2005-09-21 paveldėjimo teisės liudijimas bei dovanojimo sutartys, sudarytos tarp M. S. ir O. Ž. ir tarp O. Ž. ir Ž. A. dalyje dėl 2,42 ha žemės sklypo ( - ) paveldėjimo ir dovanojimo, todėl ir vėliau sudaryti (išvestiniai) sandoriai, t. y. 2012-04-30 žemės sklypo dovanojimo sutartys Nr. 2864 ir Nr. 2869 yra materialiniai teisiniai padariniai panaikinto administracinio akto, todėl pripažintinos negaliojančiomis. Atsakovų teiginiai apie tai, kad į jiems priklausantį žemės sklypą įsiterpusi kito savininko - V. M. valdyta žemė yra ne 2,42 ha, o mažesniame plote, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėjo, kad atsakovai, ginčydami buvusio žemės savininko V. M. turėto žemės sklypo ribas, iš esmės ginčija įsiteisėjusiu teismo 2011-03-10 sprendimu nustatytas aplinkybes, kas prieštarauja CPK 182 str. 2 p. nuostatoms. Atsakovai buvo pateikę prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas jiems nepalankus teismo 2011-03-10 sprendimas, šį prašymą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad jiems priklausanti žemė įsiterpusi į V. M. žemę ne 2,42 ha, o 1,8277 ha, tačiau apylinkės teismas atsakovų prašymo atnaujinti procesą netenkino, su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo dar kartą spręsti šių klausimų. Atsakydama į atsakovų argumentus dėl praleisto įstatymų nustatyto termino ginčyti administracinį aktą - Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, prokurorė pažymėjo, kad apie šį administracinį aktą prokuratūra sužinojo tik 2014-03-19, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pranešė, kad liko nepanaikintas minėtas Alytaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo po kadastrinių matavimų buvo patikslintas žemės sklypo plotas iš 4 ha į 3,8423 ha. Ieškinį prokuroras pareiškė 2014-04-14, t. y. nesuėjus 30 dienų terminui, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

6Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimais ir prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Paaiškino, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-23 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2012-01-09 sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011, o atsakovių O. Ž. ir Ž. A. prašymai atnaujinti procesą šioje byloje buvo netenkinti, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-16 raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl žemės sklypo dalies išregistravimo pagal teismo 2011-03-10 sprendimą. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2014-01-27 sprendimu Nr. (2.16.13)R5-47 netenkino atsakovo prašymo išregistruoti dalį žemės sklypo, esančio ( - ). Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad teismų sprendimais nepanaikintas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792, kuriuo po kadastrinių matavimų patikslintas minėto žemės sklypo plotas (iš 4 ha į 3,8423 ha), ir be to yra įvykę keletas notarinių sandorių: 2012-04-30 Ž. A. dovanojimo sutartimi Nr. 2869 1/2 dalį minėto sklypo padovanojo E. Ž. ir ji nebeturi nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, o O. Ž. 2012-04-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2864 1/4 dalį žemės sklypo padovanojo A. Ž.. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad ginant viešąjį interesą būtų pareikštas ieškinys teisme dėl minėto administracinio akto panaikinimo ir 2012-04-30 dovanojimo sutarčių nuginčijimo, antraip nėra galimybės įvykdyti įsiteisėjusį teismo 2011-03-10 sprendimą.

7Atsakovai O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž. (toliau-atsakovai) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovai nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011, įteisinta netiesa, nes teismas minėtame sprendime nurodė, kad pagal Alytaus žemėtvarkos skyriuje turimus duomenis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalis – 2,42 ha patenka į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tuo tarpu pagal atsakovų turimus, po šio teismo sprendimo priėmimo gautus duomenis – 2012-12-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktą pažymą Nr. R4-1859, prie jos pridėtus archyve saugomų dokumentų nuorašus ir 2013-01-09 UAB „Pasoda“ matininko atliktą duomenų sugretinimą su 2012-11-26 VĮ Valstybės žemės fondo pateiktomis ( - )kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis, V. M. valdyta nuosavybė į atsakovams priklausantį žemės sklypą įsiterpusi ne 2,42 ha, o ženkliai mažiau – 1,8277 ha. Teismas, priimdamas 2011-03-10 sprendimą, nesiaiškino V. M. Butrimiškių kaime valdyto žemės sklypo ribų. V. M. turėjo 1,2 ha žemės gretimame Kabinių kaime, tačiau nuosavybės teisė į šiame kaime turėtą žemę jam visai neatkuriama. Dėl padarytų klaidų teismo 2011-03-10 sprendimu nustatyta buvusi V. M. žemės sklypo riba niekada tokia nebuvo. Įvykdžius šį teismo sprendimą, iš atsakovų būtų atimta žemė, kuri nepriklausė buvusiam savininkui V. M., ir perduota jo teisių perėmėjams, taip būtų pažeisti atsakovų interesai, nes atsakovai netektų turto dalies, kurios neturėtų prarasti. Atsakovai pažymėjo, kad jie yra sąžiningi įgijėjai. Atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti apie buvusio savininko V. M. teisių perėmėjų teises į atsakovams siūlomą žemės sklypą. Atsakovių O. Ž. ir Ž. A. vardu žemės sklypas viešame registre buvo registruotas nuo 2001 m., nuo 2007 m. buvo pradėtas šio sklypo tvarkymas ir statinių statyba. Atsakovai iki ieškinio pateikimo įregistravo du ūkininko ūkius, investavo dideles asmenines ir skolintas lėšas. Sklypas užstatytas statiniais, suformuota 1000 eglučių gyvatvorė, užveistas sodas, įrengtas daržas, iškasta kūdra. Reikalaujama grąžinti į valstybės žemės fondą žemės sklypo dalis sudaro beveik 2/3 atsakovams priklausančio žemės sklypo. Įvykdžius restituciją pagal teismo 2011-03-10 sprendimą, sklypas taptų labai siauras ir ištęstas, be to, atsakovams liktų tik 1/4 gyv. namo, o 3/4 namo, sodas, daržas, kūdra, gyvatvorė liktų valstybei grąžinamame žemės sklype. Teisinio stabilumo principas reikalauja ginti sąžiningų įgijėjų teises, todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi sąžiningumo principu ir atsisakyta tenkinti ieškinį. Iš atsakovų kaip sąžiningų įgijėjų negali būti paimta daugiau, negu būtina pažeistiems buvusio savininko V. M. teisių perėmėjo A. T. interesams apginti. Šių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis sąžiningumo principu (CK 1.5 str.) restitucija į 2,42 ha žemės netaikytina. Kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas, turi įrodyti tai teigiantis asmuo (CPK 178 str.). Ieškovas neteikia įrodymų apie atsakovų – turto valdytojų (tiek iki ginčijamų sandorių, tiek po jų) – nesąžiningumą. Teismas turi pareigą nustatyti turto valdytojo sąžiningumą arba nesąžiningumą. Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms arba žino ar turi žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių savo reikalavimus į pretenduojamą sklypą. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai kaip turto perleidėjai ir įgijėjai yra nesąžiningi turto valdytojai, todėl pilna restitucija negali būti taikoma. Be to, atsakovai žemės sklypą iš esmės pertvarkė, visiems darbams atlikti buvo gauti leidimai, į sklypą investuota virš 250 000 Lt, o realiai įvertinus darbą ir neišsaugotus kvitus – virš 350 000 Lt, todėl neatlygintinas atsakovų nuosavybės nusavinimas po tiek valdymo metų yra nesąžiningas ir neteisingas. Visa tai sudaro pagrindą netaikyti restitucijos arba, jei teismas manys, kad vis tik reikia taikyti restituciją, atsakovai prašė nustatyti, kad atsakovų ginčo žemė įsiterpusi į V. M. žemę 1,8277 ha, o ne 2,42 ha.

8Teismo posėdžio metu atsakovų O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž. atstovas prašė atmesti ieškinį. Akcentavo, kad atsakovai yra sąžiningi žemės sklypų įgijėjai. Apylinkės teismo sprendimas, kuriuo remiasi ieškovas, įsigaliojo tik 2012-10-23, kai buvo priimta kasacinio teismo nutartis, iki tol nebuvo jokių apribojimų ar draudimų disponuoti ginčo žemės sklypu, todėl atsakovai laisvai galėjo sudaryti žemės dovanojimo sandorius. Šie sandoriai sudaryti laikantis įstatymų reikalavimų, patvirtinti notaro. Sandorių sudarymo metu atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų nuosavybės teisės atsirado neteisėtai, klaidas nuosavybės teisių atkūrimo procese padarė žemėtvarkos tarnybos specialistai, atsakovams nebuvo pagrindo abejoti jų priimamų sprendimų teisėtumu. Pagal atsakovų gautus duomenis buvusio savininko V. M. valdyta žemė į atsakovams priklausantį žemės sklypą įsiterpusi ne 2,42 ha, o 18277 ha, todėl Ieškovas negali reikalauti, kad atsakovai valstybei grąžintų daugiau žemės, nei toje vietoje turėjo V. M.. Atsakovai iš esmės pertvarkė jiems priklausantį žemės sklypą, padarė dideles investicijas, todėl turi būti ginamos ir atsakovų teisės bei teisėti lūkesčiai. Be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti 2007-04-02 administracinį aktą, kas sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą.

9Trečiasis asmuo A. T., nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, palaikė Ieškovo reikalavimus ir prašė tenkinti ieškinį. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu A. T. pabrėžė, kad galiojančiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu nustatyta, jog nuosavybės teisė į žemę atsakovėms O. Ž. ir Ž. A. atkurta neteisėtai, specialistams piktnaudžiaujant tarnyba. Žemės sklypas ant ežero kranto atsakovėms buvo suformuotas dar negavus išvados iš ankstesnės vietos apie jų teisę į žemę. Pareiškimas dėl teisės į žemę perkėlimo parašytas asmens, neturinčio teisę paveldėti po pretendento į atkūrimą V. S. mirties. Teismas nustatė, kad žemės perkėlimas O. Ž. ir Ž. A. į trečiojo asmens senelio V. M. žemę buvo neteisėtas, gi pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką asmenys, neteisėtai įgiję valstybės žemę, tampa ne savininkais, o tik valdytojais. Dovanoti gali tik savininkas, o ne valdytojas, todėl ginčijamos žemės dalies dovanojimo sutartys akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams sutarčių principams ir pagal CK 1.80 str. 1 d. yra negaliojančios. Įsiteisėjusiu teismo 2011-03-10 sprendimu taip pat jau yra nustatytas žemės plotas – 2,42 ha, į kurį nuosavybės teisės atsakovėms O. Ž. ir Ž. A. atkurtos neteisėtai. Toks žemės plotas buvo nustatytas remiantis ne tik archyvo dokumentais, bet ir vietoje suderinus su gretimų žemių savininkais. Atsakovų nurodomos tariamai naujos aplinkybės apie kitokį žemės plotą galėjo būti pagrindu tik bylos proceso atnaujinimui, tačiau jų pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas. Įrodyti kitokį žemės plotą, negu nustatyta įsiteisėjusiu sprendimu, neleidžia įstatymas (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovai apeliuoja į sąžiningumo principą, tačiau pirmenybę į senelio V. M. turėtą žemę turėjo būtent trečiasis asmuo A. T., o ne atsakovė O. Ž., kuriai žemė buvo perkeliama iš kitur, bet vis tik pasirinkimo teisė buvo suteikta atsakovėms, joms žemės sklypas buvo suformuotas ant ežero kranto, o trečiojo asmens sklypas nustumtas tolyn nuo ežero, į laukus, kur reali žemės kaina kelis ar keliasdešimt kartų mažesnė. Kasacinės instancijos teismas 2012-10-23 nutartyje pažymėjo, kad atsakovės negali ginti savo interesų sąžiningo įgijėjo instituto normomis. Atsakovai A. Ž. ir E. Ž., gavę žemę neatlygintinai, negali dovanojimo sutarties panaudoti prieš asmenis, reikalaujančius restitucijos (CK 6.153 str. 2 d.). A. Ž. yra O. Ž. vyras, E. Ž. - jų duktė, todėl atsakovams buvo žinoma, kokiu būdu buvo atkurta nuosavybė į žemę ant ežero kranto.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-408-179/2011 pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį, pareikštą viešojo intereso gynimo tvarka atsakovams O. Ž., Ž. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 2011-03-10 priėmė sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškinį ir panaikino Alytaus apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimo Nr. 33-15256 dalį dėl 2,42 ha ploto žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )9) grąžinimo natūra buvusiam savininkui V. S., taip pat panaikino Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-11-24 įsakymą Nr. Ž2- 459-(1.1.), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) nekilnojamojo turto kadastro duomenys. Tuo pačiu teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais panaikintų administracinių aktų pagrindu atsiradę teisiniai padariniai - 3,8423 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )9) 2005-09-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 dalis dėl 2,42 ha žemės sklypo paveldėjimo bei dovanojimo sutartys Nr. 12743 ir Nr. 10267 dėl 2,42 ha žemės ploto ir jo dalių dovanojimo atsakovėms O. Ž. ir Ž. A.. Teismas sprendimu taikė restituciją ir šalis grąžino į pradinę padėtį, įpareigojant atsakoves O. Ž. ir Ž. A. grąžinti 2,42 ha žemės sklypą, esantį ( - ), į valstybės žemės fondą. Kauno apygardos teismas 2012-01-09 sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo prokuroro ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2012-01-09 sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą. Atsakovės O. Ž. ir Ž. A. 2013-01-21 pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas 2013-03-12 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, ši nutartis įsiteisėjo 2013-05-29 Kauno apygardos teismui atmetus atsakovių atskirąjį skundą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-16 raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą su prašymu išregistruoti dalį (2,42 ha) žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )9) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2014-01-27 sprendimu Nr. (2.16.13)R5-47 prašymo netenkino, nes nepanaikintas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792, kuriuo po kadastrinių matavimų buvo patikslintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), plotas (iš 4 ha į 3,8423 ha), be to, vykstant teisminiam procesui, dėl šio žemės sklypo įvyko keletas notarinių sandorių: 2012-04-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2864 O. Ž. 1/4 dalį šio žemės sklypo padovanojo A. Ž., o Ž. A. 2012-04-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2869 1/2 dalį to paties žemės sklypo padovanojo E. Ž.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-04-08 išrašas ir 2012-04-30 dovanojimo sutartys Nr. 2864, Nr. 2869 patvirtina, kad Ž. A. dovanojus savo seseriai E. Ž. 1/2 dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), o O. Ž. dovanojus savo sutuoktiniui A. Ž. 1/4 dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), žemės sklypas, esantis ( - ), kurio bendras plotas 3,8423 ha (unikalus Nr. ( - )), šiuo metu nuosavybės teise priklauso trims asmenims: nuo 2012-05-02 1/4 A. Ž., 1/4 O. Ž. ir nuo 2012-05-03 1/2 E. Ž.. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl minėto žemės sklypo dovanojimo sandorių Nr. 2864, Nr. 2869 dalyse dėl 2,42 ha žemės ploto 1/4 ir 1/2 dalių dovanojimo pripažinimo negaliojančiais ir administracinio akto Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymo Nr. 33-Ž-792 panaikinimo bei restitucijos taikymo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį pripažįsta, o atsakovai O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

12Nagrinėjama byla susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo klausimu. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jame valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos ir pareigūnai. Visuomenė yra suinteresuota, kad šis procesas vyktų tinkamai, būtų teisėtas ir skaidrus, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką laikoma, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2007-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007 ir kt.). Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, ir tai taip pat pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008). Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų ir šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl prokuroras turėjo teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 3 d. 1 p.).

13Atsakovai O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž., atsikirsdami į Ieškovo reikalavimą panaikinti administracinį aktą - Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad šis administracinis aktas po jo priėmimo buvo paskelbtas viešai, todėl Ieškovui apie jį turėjo būti žinoma jau seniai. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą 30 dienų administracinių aktų apskundimo terminą, kas atsakovų teigimu sudaro pagrindą atmesti Ieškovo reikalavimą. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino, kai į teismą (bendrosios kompetencijos ar administracinį) kreipiasi prokuroras viešojo intereso gynimo tvarka, yra išaiškinę, kad ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2009-12-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009 ir kt.). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovas duomenis apie ginčijamą Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 gavo 2014-03-19, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-14 raštu kreipėsi į Ieškovą dėl viešojo intereso gynimo ir pranešė, kad liko teismo nepanaikintas minėtas administracinis aktas, kuriuo po kadastrinių matavimų patikslintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plotas iš 4 ha į 3,8423 ha. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014-04-14, t. y. nesuėjus 30 dienų terminui, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį šiuo atveju yra nepagrįstas.

14Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p. nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, savo praktikoje yra suformulavęs pagrindines taisykles, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009, 2010-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014). Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl to, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. CPK 182 str. 2 d. norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 str. 4 d. nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuo pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008, 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014, 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

15Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas šalių ginčą, remiasi prejudicinę galią turinčiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjimo dalyku buvo tie patys administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovų valdymui buvo perduotas ginčo žemės sklypas. Taip pat teismas vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartyje padarytais išaiškinimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į ginčo žemės sklypą proceso teisėtumo ir restitucijos taikymo (CPK 4 str.). Jau minėta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės negali būti įrodinėjamos iš naujo. Taigi, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu neginčytinai nustatyta, kad priimant Alytaus apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimą Nr. 33-15256, kuriuo V. S. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,00 ha žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. 3328-0003:219), buvo pažeisti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 1 d. ir LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. reikalavimai, dėl ko trečiajam asmeniui A. T., kuris pageidavo natūra atkurti nuosavybės teisę į senelio V. M. turėtą 4,86 ha žemę ( - ), buvo apribota galimybė pirmumo teise pasirinkti buvusio savininko žemės sklypo ribose konkretų žemės plotą. Teismo sprendimu panaikinta Alytaus apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimo Nr. 33-15256 dalis dėl 2,42 ha žemės, patenkančios į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemėvaldą, grąžinimo V. S. natūra, tuo pagrindu pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.) panaikinto administracinio akto pagrindu atsiradę teisiniai padariniai – 2005-09-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9568 dalis dėl 2,42 ha žemės paveldėjimo, 2006-11-28 dovanojimo sutarties Nr. 12743 ir 2007-12-21 dovanojimo sutarties Nr. 10267 dalys dėl 2,42 ha žemės ploto dovanojimo. Iš to seka, kad atsakovės O. Ž. ir Ž. A. negali būti laikomos teisėtomis ginčo žemės sklypo įgijėjomis, nes iš ne teisės negali kilti teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011). CK 4.48 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Remiantis 2011-03-10 teismo sprendime nustatytais faktais, kad V. S., mirusio ( - ), sutuoktinė M. S. negalėjo paveldėti 2,42 ha ploto žemės sklypo, nes nuosavybės teisės V. S. į šį žemės plotą atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, M. S., nebūdama teisėta savininkė, negalėjo ginčo žemės sklypą padovanoti O. Ž., o pastaroji negalėjo 1/2 dalį šio žemės sklypo dovanoti Ž. A., daroma išvada, kad atsakovės O. Ž. ir Ž. A., nebūdamos teisėtomis ginčo žemės sklypo savininkėmis, negalėjo ginčo žemės sklypo dalis neatlygintinai perleisti atsakovams A. Ž. ir E. Ž., todėl 2012-04-30 sudarytos dovanojimo sutartys Nr. 2864 ir Nr. 2869 kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekinės ir pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008). Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu panaikintinas ir Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792, kuriuo pakeisti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3328-0003:219) kadastro duomenys, nes teismo sprendimu panaikinus paskiausiai, t. y. 2010-11-24 priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės sūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž2- 459-(1.1.) dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų keitimo, kuris keitė ankstesnį - 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792, pastarasis (tarpinis) administracinis aktas taip pat yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.).

16CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pagal CK 6.145 str. 1 d. restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismui konstatavus, kad 2012-04-30 atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys Nr. 2864 ir Nr. 2869 dalyje dėl 2,42 ha žemės ploto dovanojimo yra niekinės ir pripažintinos negaliojančiomis ab initio, taikytina restitucija ir šalys įpareigotinos grąžinti tai, ką jos gavo pagal sandorius. Atsakovai akcentavo, kad jie yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, todėl jų teisės turi būti ginamos ir iš jų negali būti išreikalautas 2,42 ha žemės plotas, kurį atsakovai iš esmės pertvarkė, pastatė statinius. Teismas atkreipia dėmesį, kad po prokuroro kreipimosi į apylinkės teismą su ieškiniu ir 2011-03-10 teismo sprendimo priėmimo atsakovai, kuriuos sieja artimiausi giminystės ryšiai, turėjo žinoti apie jų teisės į V. S. grąžintą žemę ginčijimą, todėl esant neišnaudotai galimybei paduoti byloje kasacinį skundą, atsakovai neturėjo pagrindo manyti, kad jų įgytos nuosavybės teisės yra pripažįstamos. Laikytina, kad atsakovai veikė su rizika gauti daiktą, dėl kurio vyksta ginčai teisme ir kuris gali būti išreikalautas dėl teismo sprendimo vykdymo. Jei asmuo žino apie teisminius ginčus, tai reiškia, kad jis protingai prisiima nepalankaus teismo sprendimo ir jo pasekmių riziką – galimą daikto išreikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

17CK 4.96 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais ir ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Byloje nustatyta, kad pagal 2012-04-30 sudarytus dovanojimo sandorius atsakovė O. Ž. 1/4 dalį ginčo žemės perleido neatlygintinai sutuoktiniui A. Ž., o atsakovė Ž. A. 1/2 dalį šios žemės neatlygintinai perleido seseriai E. Ž., dėl ko, pasikeitus ginčo žemės sklypo savininkams, tapo apsunkintas teismo 2011-03-10 sprendimo dėl restitucijos taikymo įgyvendinimas. Įvertinus tai, kad atsakovai ginčo žemės sklypą įgijo neatlygintinai, pripažintina, kad yra pagrindas taikyti restituciją. Tą aplinkybę, kad atsakovai negali ginti savo teisių remdamiesi sąžiningo įgijėjo instituto normomis, pažymėjo ir kasacinės instancijos teismas 2012-10-23 nutartyje, pabrėždamas, kad 2,42 ha žemės sklypą atsakovės O. Ž. ir Ž. A. įgijo neatlygintinai, todėl žemė gali būti iš jų išreikalauta valstybės nuosavybėn (CK 4.96 str. 3 d.). Atsakovai šioje byloje siekė įrodyti, kad Ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti valstybei 2,42 ha ploto žemės sklypą, jie teigė, kad pagal naujai atsakovų gautus duomenis - 2012-12-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-1859, prie jos pridėtus archyve saugomų dokumentų nuorašus ir 2013-01-09 UAB „Pasoda“ matininko atliktą duomenų sugretinimą su 2012-11-26 VĮ Valstybės žemės fondo pateiktomis ( - ) kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis buvusio savininko V. M. valdyta žemė į atsakovams priklausantį žemės sklypą įsiterpusi ne 2,42 ha, o ženkliai mažiau - 1,8277 ha, todėl atsakovai prašė nesiremti teismo 2011-03-10 sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal Alytaus žemėtvarkos skyriuje turimus duomenis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalis, t. y. 2,42 ha patenka į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytą žemėvaldą, ir nagrinėjamoje byloje iš naujo ištirti tikrąsias V. M. žemės sklypo ribas. Teismas pažymi, kad atsakovai, ginčydami buvusio savininko žemės sklypo ribas, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio 2011-03-10 teismo sprendimo teisingumą, ginčija šiuo sprendimu nustatytus prejudicinius faktus, kas prieštarauja CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. nuostatoms. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka. Be to, pažymėtina, kad atsakovės O. Ž. ir Ž. A. yra pasinaudojusios proceso atnaujinimo institutu. Atsakovės tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu ir pateikusios tuos pačius rašytinius įrodymus prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 ir pakeisti teismo 2011-03-10 sprendimą - netaikyti restitucijos arba konstatuoti, kad atsakovių ginčo žemė yra įsiterpusi į V. M. žemę ne 2,42 ha, o 18277 ha. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Kauno apygardos teismas 2013-05-29 nutartimi atmetė atsakovių atskirąjį skundą ir apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Beje, Kauno apygardos teismas 2013-05-29 nutartyje pažymėjo, kad apeliančių (atsakovių O. Ž. ir Ž. A.) veiksmai, siekiant iš byloje esančių ir teismo įvertintų dokumentų sukurti naujus, yra tik siekis dar kartą pasibylinėti ir išvengti neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, tikintis kitokio teismo sprendimo. Dėl išdėstytų motyvų teismas atmeta atsakovų prašymą netaikyti restitucijos į 2,42 ha ploto žemės sklypą. Atsakovų argumentai apie tai, kad jie iš esmės pertvarkė ginčo žemės sklypą, pastatė jame statinius, investavo dideles lėšas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atsakovai, manydami kad jų teisės pažeistos, turi galimybę jas ginti įstatymo nustatyta tvarka.

18Restitucija vykdytina tarp sandorių šalių. Nagrinėjamu atveju panaikinus Ieškovo ginčijamus dovanojimo sandorius dalyje dėl 2,42 ha ploto žemės sklypo dalių padovanojimo, atsakovas A. Ž. turėtų grąžinti 1/4 dalį šio sklypo atsakovei O. Ž., o E. Ž. – 1/2 dalį Ž. A., tačiau įvertinus tai, kad teismo 2011-03-10 sprendimu atsakovės O. Ž. ir Ž. A. įpareigotos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )9) 2,42 ha ploto dalį grąžinti į valstybės žemės fondą, siekiant aiškaus ir teisingo teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo, dabartiniai ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )9) savininkai atsakovai O. Ž., A. Ž. ir E. Ž. įpareigotini grąžinti į valstybės žemės fondą 2,42 ha šio žemės sklypo.

19CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovų valstybei išieškotinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis, kuris sudaro 432 Lt (3 neturtinio pobūdžio reikalavimai x 144 Lt) ir 53,71 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 485,71 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str.,

Nutarė

21ieškinį tenkinti visiškai.

22Pripažinti negaliojančia 2012-04-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 2864, kuria O. Ž. dovanojo A. Ž. 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį dėl 1/4 2,42 ha žemės ploto padovanojimo.

23Pripažinti negaliojančia 2012-04-30 žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 2869, kuria Ž. A. dovanojo E. Ž. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalį dėl 1/2 2,42 ha žemės ploto padovanojimo.

24Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“.

25Taikyti restituciją, įpareigojant O. Ž., A. Ž., E. Ž. grąžinti 2,42 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), į valstybės žemės fondą.

26Priteisti valstybei iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, O. Ž., A. Ž., Ž. A., E. Ž. po 97,14 Lt (devyniasdešimt septynis litus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

27Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.