Byla e2-679-330/2015
Dėl baudos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1757-275/2014 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ecso“ dėl baudos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Klausimo esmė

4Ieškovas VšĮ „Žaliasis taškas“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo UAB „Ecso“ 2 441 774,97 Lt (707 186,91 Eur) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2 441 774,97 Lt (707 186,91 Eur) vertės atsakovo turto areštą. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė didele ieškinio suma, kas, jo nuomone, savaime leidžia preziumuoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro tik maždaug pusę jam pareikšto reikalavimo, be to, šis turtas įkeistas kitiems kreditoriams. Ieškovo žiniomis, atsakovui taip pat priklauso kilnojamasis turtas (transporto priemonės ir kita įranga), tačiau atsakovas nepateikė paaiškinimų apie šio turto dabartinę būklę, nusidėvėjimą ir rinkos vertę. Ieškovo nuomone, šis turtas pasižymi greitu nusidėvėjimu. Sužinojęs apie šį teismo procesą, atsakovas jam priklausančius turto objektus gali perleisti tretiesiems asmenims.

5Atsakovas UAB „Ecso“ su ieškovo prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo yra pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl patikrinimo akto ir sprendimo (kuriais ieškovas grindžia ieškinį) panaikinimo (administracinės bylos Nr. 1-9880-331/2014). Administracinėje byloje teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti sprendimo (kuriuo grindžiamas ieškinys) galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo. Todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos tarp ieškovo ir atsakovo sutarytų sutarčių sąlygos – atliekų sutvarkymo faktą patvirtinantys dokumentai nėra panaikinti. Gamintojams ir importuotojams, kurie ieškovui pavedė užduočių bei kitų įstatyminių pareigų vykdymą, nekilo pareiga mokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, lengvatos galiojimas jiems nebuvo atšauktas. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiai dienai patyrė kokių nors nuostolių, kas sudarytų jam teisinę prielaidą reikšti turtinį reikalavimą atsakovui. Ieškovo tariamas turtinis reikalavimas bei jo dydis (707 186,91 eurų) yra grindžiamas išimtinai paties ieškovo pateikta apskaičiavimo suvestine. Ginčo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir taip sukėlus neigiamas pasekmes atsakovo prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymui, kiltų reali grėsmė atsakovo nemokumui atsirasti ir veiklos nutraukimui. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis ir piniginių lėšų apyvarta yra gera bei užtikrina ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Paaiškino, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui tikėtina realiai patyrus neigiamų turtinių padarinių, atsakovas negalės įgyvendinti jau prisiimtų įsipareigojimų savo užsakovams ir užtikrinti jam patikėtus atliekų surinkimo, tvarkymo pavedimus. Šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę viešajam interesui – gamintojų ir eksportuotojų atliekų tvarkymo užduočių netinkamą įvykdymą.

6Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ prašė ieškovo prašymą atmesti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo galiojimas sustabdytas, todėl jokie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai nėra panaikinti ir sprendimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių ieškovui bei ieškovo užsakovams. Atsakovas yra stabili nuo 2009 m. veikianti bendrovė, kuri pastoviai auga ir plečia savo veiklą. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovo finansiniai rodikliai yra geri, nėra duomenų apie ketinimą vengti vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui būtų apribojamos galimybės vykdyti ūkinę veiklą, laiku atsiskaityti su tiekėjais ir bankais, vykdyti pradėtus projektus ir sukeltų atsakovui itin didelius neigiamus padarinius. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirtų didžiulius nuostolius, kadangi už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą tektų tiekėjams mokėti baudas ir delspinigius, galbūt sutriktų banko finansavimas ir naujos gamyklos įrengimo darbai, o negalėdamas vykdyti veiklos atsakovas negautų pajamų ir pan. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui suvaržytos atsakovo teisės bei ieškovui suteiktas perdėtas pranašumas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo VšĮ „Žaliasis taškas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pagal atsakovo pateiktus duomenis jo finansinė padėtis yra gera. Ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra apskųstas teismui, kuris savo nutartimi sustabdė šio sprendimo galiojimą, o atliekų sutvarkymo faktą patvirtinantys dokumentai nėra panaikinti, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, bandymą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinę padėtį, bei kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti tiek atsakovo veiklos apribojimus, sutrikimus, tiek viešojo intereso pažeidimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas VšĮ „Žaliasis taškas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – ieškinio sumos ribose areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir turtines teises, priklausančius atsakovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas neturi pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą bei visiškai atsiskaityti su ieškovu (palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju). Atsakovo įsipareigojimai kitiems kreditoriams žymiai viršija turimo turto vertę. Atsakovo apskaitomas turtas priklauso lizingo bendrovėms. Ieškinio suma atsakovui yra itin didelė.

132. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo ieškinio tikėtino pagrįstumo, kurį patvirtina ieškovo pateiktas įrodymas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas. Atsakovas nepaneigė ieškinio argumentų dėl esminio šalių sudarytos sutarties pažeidimo fakto.

143. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas yra privatus juridinis asmuo, o negalėjimas vykdyti įsipareigojimų sąlygotų ne viešojo, o privataus intereso pažeidimą.

154. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos. Jų netaikant, nukentėtų ieškovui pavedimą tvarkyti pakuotes davę ūkio subjektai – gamintojai ir eksportuotojai, (109 įmonės, kurioms dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo būtų panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą lengvata).

16Atsakovas UAB „Ecso“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad, atsižvelgiant į finansinius duomenis, stabiliai vykdomą, pelną generuojančią bei plečiamą veiklą, ieškinio suma atsakovui nėra itin didelė. Nurodė, kad atskirajame skunde pateikta tik ieškovo nuomonė dėl atsakovo finansinio pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui. Atsakovo gebėjimą tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir gerą turtinę padėtį patvirtina kredito įstaigų veiksmai. Atsakovas poziciją dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo grindė pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sutrikdyti įmonės veiklą, įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, o ieškovas dėl savo teisinio statuso ir finansinės padėties nebus pajėgus atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Nurodė, kas aplinkosaugos santykiuose viešasis interesas yra Konstitucijos ir įstatymų saugomas visuomenės ar jos dalies interesas saugoti gamtinę aplinką nuo žalingo poveikio ir taip užtikrinti visuomenės darnų vystymąsi, gyvenimo kokybę ir sveikatos apsaugą. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai iškelia savo dalininkų privačius interesus. Nurodė, jog tikėtina, kad teisminė byla dėl administracinio sprendimo, kuriuo grindžiamas ieškinys, bus baigta taikos sutartimi.

17Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad didelė ieškinio suma nesudaro savarankiško pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Paaiškino, jog atsakovo pateikti finansiniai duomenys patvirtina gerą atsakovo finansinę padėtį, įmonės veiklos plėtrą, veiklos pelningumą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Taikant tokio masto laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo veikla neabejotinai būtų sutrikdyta. Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo nurodė, kad administracinis sprendimas, kuriuo grindžiamas ieškinys, neįsiteisėjo, todėl nesukelia teisinių pasekmių. Paaiškino, kad šio sprendimo pasekmės neproporcingos pažeidimui, todėl administracinėje byloje šalys siekia bylą baigti taikos sutartimi.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

22Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, kurio pagrindu atsakovui pareikštas reikalavimas sumokėti baudą, yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka administracinėje byloje ir teismo nutartimi sustabdytas šio sprendimo galiojimas, neleidžia konstatuoti ieškinio tikėtino pagrįstumo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Nurodytos teisminės praktikos kontekste apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio tikėtino (ne) pagrįstumo. Aptariama išvada neatitinka preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo sampratos. Apeliacinis teismas, įvertinęs ginčo šalių išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo galiojimo laikino sustabdymo ir apskundimo teismui faktas nepaneigia tokio individualaus administracinio akto egzistavimo, kaip pagrindo reikalauti baudos sumokėjimo už netinkamą šalių sudarytos sutarties vykdymą. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinio akto, sudarančio ieškovo reikalavimo pagrindą, teisėtumo kontrolė ir vykdymo sustabdymas sukelia laikiną šio akto netaikymą, jo galiojimu keliamų teisinių pasekmių taikymo (vykdytinumo savybių) apribojimą. Žinoma, egzistuoja šio administracinio sprendimo panaikinimo tikimybė, kas galėtų nulemti ieškovo reikalavimo pagrindo išnykimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iš esmės neneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Jų teigimu, byloje keliamas klausimas dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo ir administraciniu aktu keliamų pasekmių (sankcijos) adekvatumo. Būtina pažymėti, jog iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios pasikeitė faktinės aplinkybės, susijusios su šalių nurodoma administracine byla dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi byla nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau ginčijamas administracinis sprendimas nebuvo panaikintas. Šia nutartimi panaikinta administracinėje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sprendimo galiojimo sustabdymas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog ieškinio turinys, jame pateiktas išsamus faktinių aplinkybių apibūdinimas bei teisinis vertinimas, taip pat ta aplinkybė, jog šalių sudarytoje sutartyje yra sąlygos, numatančios ieškovo teisę reikalauti baudos priteisimo, šioje civilinio proceso stadijoje leidžia konstatuoti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.

23Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma. Ieškovo pozicijos esmę sudaro grupė argumentų dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, teigiant, jog atsakovo turimo turto, atsižvelgus į disponavimo juo apsunkinimo faktą, kitų kreditorių egzistavimą, galimą turto nusidėvėjimą ar likvidumo problemą, gali nepakakti įvykdyti teismo sprendimą, kuris galėtų būti palankus ieškovui. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bei trečiasis asmuo pateikė teismui išsamius atsakovo finansinės padėties vertinimus, remdamiesi finansinės atskaitomybės, turto registrų ir kitais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013). Pastebėtina, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo metu atsakovas neturi būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų (laisvų ir neįtrauktų į bendrovės apyvartą lėšų). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo finansinės padėties analize, nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Kita vertus, pateikti duomenys neleidžia abejoti tuo, jog atsakovas yra stabiliai veikiantis ir plečiantis savo veiklą ūkio subjektas, valdantis didelės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismas pažymi, jog teigdamas, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovas neturėtų pakankamai lėšų / turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas, apeliantas nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Grėsmė būsimo galbūt apeliantui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių apeliantas net neįrodinėjo. Apeliacinis teismas pažymi, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ieškovas grindė tik deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu. Nesant tokių duomenų, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus jam, įvykdymui.

24Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

25Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai atliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, visgi pagrįstai atmetė ieškovo prašymą, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Klausimo esmė
...
4. Ieškovas VšĮ „Žaliasis taškas“ pirmosios instancijos teismui... 5. Atsakovas UAB „Ecso“ su ieškovo prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.... 6. Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ prašė ieškovo prašymą atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo... 9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog vien didelė ieškinio suma... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas VšĮ „Žaliasis taškas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo finansinę... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo ieškinio tikėtino... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl viešojo... 15. 4. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.... 16. Atsakovas UAB „Ecso“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus... 17. Trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 22. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ta aplinkybė, kad... 23. Nagrinėjamoje byloje apeliantas galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo... 24. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų... 25. Kiti apelianto argumentai taip pat neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą....