Byla 2-1299-230/2011

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Arūnui Gedeikiui, atsakovo atstovei adv. pad. Tomai Sajienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždrosios akcinės bendrovės „Vaineta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Airinė“ dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Vaineta“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Airinė“ 1 200 000 Lt, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties; nepripažinus atsakovės įgytų 1 200 000 Lt, kaip be teisinio pagrindo įgytu turtu, sumažinti sutartinių netesybų dydį. Ieškovas, grįsdamas ieškinį, nurodo, kad 2008-08-01 šalys pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas už 4 800 000 Lt nupirkti nekilnojamąjį turtą – dirbtuves (unikalus Nr. ( - ), administracinį pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kiemo statinius (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo perleisti nuomos teisę į 0,8970 ha žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 p. šalys numatė, kad ieškovas sutarties sudarymo įvykdymui užtikrinti įsipareigoja dalimis sumokėti atsakovui 1 200 000 Lt avansą: 210 000 Lt iki 2008-11-30, 340 000 Lt – iki 2008-12-31 ir 650 000 Lt – iki 2009-01-31. Avansas turėjo būti įskaitytas kaip pirmas mokėjimas pagal pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas per laikotarpį nuo 2008-11-17 iki 2009-01-30 atsakovui sumokėjo 1 200 000 Lt avansą. Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, jog ieškovui atsisakius pirkti minėtą nekilnojamąjį turtą, avansas negrąžinamas ir lieka atsakovui kaip netesybos. Ieškovas ginčo turto nenupirko, kadangi atsisakė veiklos plėtros ne dėl savo kaltės, o dėl šalyje įsivyravusios ekonominės ir nekilnojamojo turto krizės. Ieškovo manymu, ši aplinkybė laikytina force majeure, o atsakovas pripažintinas be pagrindo įgijęs 1 200 000 Lt sumą. Kadangi avansas niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, todėl reikalauti grąžinti avansą galima visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, būtų patyręs 1 200 000 Lt nuostolių.

4Ieškovo atstovas A. Gedeikis prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino faktines aplinkybes, analogiškai nurodytoms ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad remtis atsakovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis nėra pagrindo, kadangi parduodamo turto vertė gali būti nustatyta tik jį pardavus, be to, turtas tebėra atsakovo žinioje ir nėra aišku, ar jį pardavus vėliau, kainoms pakilus, bus patirtas nuostolis, o atsakovas tuo tarpu naudojasi avanso lėšomis.

5Atsakovas UAB „Airinė“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 25-27) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys abipusiu sutarimu galėjo sutartyje nustatyti 1 200 000 Lt netesybų dydį. Ši sąlyga būtų galiojusi ir atsakovui, jeigu jis būtų nepardavęs nekilnojamojo turto. Dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, atsakovas patyrė didelę žalą, kadangi prarado kitus potencialius pirkėjus. Be to, atsakovas jau buvo paruošęs visus būtinus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovas ne kartą ragino ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo. Netesybos atsižvelgiant į parduodamo turto kainą (4 800 000 Lt) nebuvo per didelės. Ekonominė krizė prasidėjo jau 2008 m. rudenį, todėl ieškovas, kaip verslininkas, prisiimdamas įsipareigojimus, privalėjo įvertinti riziką, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie ekonominės krizės įtaką jo negalėjimui pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties. Mano, kad ekonominė krizė nėra force majeure aplinkybė. Atsakovas nesutinka, kad tai be pagrindo įgytas turtas, kadangi atsakovas 1 200 000 Lt įgijo pagal preliminariąją sutartį, kaip sutartines netesybas.

6Atsakovo atstovė adv. pad. T. Sajienė prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta, ir ieškovo mokėjimai buvo atlikti jau sunkmečio sąlygomis, todėl atmestina, kad buvo force majeure sąlygos. Be to, įmonei taikytini aukštesni rūpestingumo standartai. Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pirkėjo kaltės, todėl avansas yra atsakovo nuostoliai, o sutartyje aiškiai nurodyta, kad avansas yra užtikrinimo priemonė. Sutartis buvo sudaryta šalių laisvu susitarimu, todėl netesybos negali būti mažinamos, ir jos negali būti mažesnės už atsakovo patirtus nuostolius. Nurodo, kad ieškovo nuostolius sudaro 2 mln. Lt sumažėjusi nekilnojamojo turto rinkos kaina tuo metu, kai turėjo būti sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas derėdamasis su atsakovu sudarė pagrindą atsakovui tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta, be to, ieškovas buvo patikimas ūkio subjektas, o parduodamo turto vieta rinkos požiūriu patraukli. Ankstesnė preliminarioji sutartis buvo nutraukta ieškovui pasiūlius geresnes sąlygas. Taip pat mano, kad spekuliavimas sunkmečiu negali būti pagrindu ieškovą atleisti nuo atsakomybės. Be to, netesybos jau sumokėtos įskaitymu, todėl negalėtų būti mažinamos, o susitarus dėl netesybų nereikia įrodinėti nuostolių, nes susitarimu nustatomi minimalūs nuostoliai. Taip pat turi būti ginamas sutarties laisvės principas.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad šalys atsakovas UAB „Airinė“ ir ieškovas UAB „Vaineta“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovas UAB „Airinė“) įsipareigojo ateityje parduoti pastatus: dirbtuves 1G1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), administracinį pastatą 2B1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), sandėlį 3F1b (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), garažą 4G1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiemo statinius: kiemo aikštelę, stoginę 5 I1g, tvorą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) už 4 800 000 Lt bei perleisti nuomos teisę į 0,8970 ha žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius ( duomenys neskelbtini)(b.l. 8-10). Sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas (ieškovas UAB „Vaineta“) sutarties sudarymui įrodyti ir įvykdymui užtikrinti sumoka pardavėjui (atsakovui UAB „Airinė“) avansą sekančiomis dalimis: 210 000 Lt iki 2008 m. lapkričio 30 d., 340 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir 650 000 Lt iki 2009 m. sausio 31 d. Apmokėtas avansas turėjo būti įskaitytas kaip pirmas mokėjimas pagal pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 5.2 punktas numatė, kad jeigu pirkėjas (ieškovas UAB „Vaineta“), pardavėjui įvykdžius šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, atsisako pirkti turtą, pirkėjui avansas negrąžinamas ir lieka pardavėjui kaip netesybos. Kvitų nuorašai patvirtina, kad ieškovas UAB „Vaineta“ pagal nurodytą preliminariąją sutartį 2008 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 210 000 Lt (b.l. 14), 2009 m. sausio 8 d. sumokėjo 265 000 Lt, 2009 m. sausio 12 d. – 138 000 Lt (b.l. 15), 2009 m. sausio 14 d. - 222 000 Lt, 2009 m. sausio 22 d. – 120 000 Lt (b.l. 16), 2009 m. sausio 27 d. – 148 000 Lt ir 2009 m. sausio 30 d. – 97 000 Lt (b.l. 17), viso sumokėjo 1 200 000 Lt. Ieškovo bendrovei Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b.l. 7-8).

8Ieškovo teigimu, atsakovas, kuriam pagal preliminariąją turto pirkimo - pardavimo sutartį buvo sumokėtas 1 200 000 Lt avansas, šį turtą įgijo be teisinio pagrindo, kadangi pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas su tuo nesutinka, kadangi mano, kad tai šalių susitarimu nustatytos netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo - atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, ar bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas, ar nebus. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-209/2011). Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad avansą sumokėjusi preliminariosios sutarties šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti atitinkamas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008 ir kt.).

9Iš šalių laisva valia sudarytos preliminarios sutarties 5.2 punkto nuostatų akivaizdu, kad šalys yra susitarę, jog tuo atveju, kai pirkėjas atsisako pirkti turtą, pirkėjui avansas negrąžinamas ir lieka pardavėjui kaip netesybos. Todėl darytina išvada, kad tokiu būdu sutarties šalys yra susitarusios dėl pirkėjo (ieškovo) atsakomybės už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

10Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tai reiškia, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių arba netesybų atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

11Ieškovas neginčija, kad būtent dėl jo veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė nekilojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, tai reiškia, kad ieškovas pripažįsta pažeidęs sutartinius įsipareigojimus, ir jo kaip skolininko kaltė preziumuotina (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovas teigia, kad jis preliminariąja sutartimi numatyto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdė dėl atsiradusios force majeure aplinkybės – ekonominės krizės. Atsakovas nesutinka, kad ekonominis sunkmetis pripažintinas force majeure aplinkybe. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet civilinė atsakomybė netaikoma, ir asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, tarp jų numatyta nenugalima jėga. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominė krizė, kaip ekonominis reiškinys, darė neigiamą įtaką abiejų sutarties šalių ūkinei - finansinei būklei, negalima pripažinti, kad tai buvo force majeure aplinkybė, kuri galėtų atleisti ieškovą nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad sutartis buvo sudaryta, ir avansiniai mokėjimai ieškovo buvo atlikti tuomet, kai 2008 m. antroje pusėje jau reiškėsi ekonominės krizės požymiai, ir ieškovas, elgdamasis apdairiai, iš esmės galėjo tai įvertinti, taip pat galėjo įvertinti galimą riziką mokant avansinius mokėjimus, kai rinkoje (ypač nekilnojamojo turto) jau buvo prasidėjusi krizė. Bet kuriuo atveju ūkiniai subjektai, vykdydami ūkinę - finansinę veiklą, privalo įvertinti savo finansines galimybes, numatyti galimą riziką. Pripažinus ekonominę krizę nenugalima jėga, susidarytų nepateisinama situacija, kai sutartinių įsipareigojimų neįvykdę asmenys iš esmės be pagrindo būtų atleidžiami nuo civilinės atsakomybės ir tokiu būdu būtų paneigta pati civilinės atsakomybės prigimtis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovo nurodyta ekonominės krizės aplinkybė negali būti pripažinta nenugalima jėga.

12Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas šalių sudaryto susitarimo pagrindu iš esmės turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą avansą, kaip sutartines netesybas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Priešingu atveju, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju būtina nustatyti protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. CK 6.228 straipsnyje būtent ir yra nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas.

13Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

14Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje yra pagrindas svarstyti klausimą dėl netesybų mažinimo. Vertintina tai, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo pakankamai sąžiningas, t.y. sąžiningai vykdė preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėti dalimis avansą ir jį sumokėjo nustatytu terminu, kas patvirtina, jog jis siekė ir nevengė sudaryti pagrindinę sutartį. Nors ekonominė krizė nėra pripažinta nenugalima jėga, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama, kaip neabejotinai turėjusi įtakos tam, kad ieškovas nebeteko galimybių sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat darytina išvada, kad atsakovas įrodymais nepagrindė patirtų nuostolių dydžio. Atsakovo pateikta kita preliminarioji to paties nekilnojamojo turto sutartis (b.l. 65-68), sudaryta iki ginčo sandorio ir vėliau nutraukta, sudarant ją su ieškovu, niekaip nepatvirtina, kad atsakovas patyrė nuostolius dėl ieškovo prisiimtų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nevykdymo. Atsakovo apsisprendimas nutraukti prieš tai sudarytą preliminariąją sutartį ir sutartį sudaryti būtent su ieškovu buvo paties atsakovo laisvas apsisprendimas, todėl ieškovas negali būti atsakingas už tokį paties atsakovo priimtą verslo sprendimą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad yra patyręs nuostolių dėl pirmiau sudarytos preliminarios sutarties nutraukimo.

15Atsakovas, remdamasis turto vertės nustatymo ataskaitomis, teigia, jog dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, jis patyrė daugiau kaip 2 mln. Lt dydžio nuostolį, kadangi ginčo nekilnojamojo turto vertė 2009 m. rugpjūčio 31 d., t.y. iki tos dienos, kai pagal įstatymą turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, sumažėjo iki 2 630 000 Lt (2 300 000 Lt už žemės sklypą ir 330 000 Lt už statinius). Tačiau statiniai liko atsakovo nuosavybė, atsakovui taip pat liko nuomos teisė į žemės sklypą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas jau yra patyręs nuostolius dėl rinkoje įvykusių pasikeitimų. Tai galėtų paaiškėti, tik realiai pardavus turtą. Be to, pats preliminarios sutarties pobūdis nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėtis, kad numatytos lėšos bus gautos. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra patyręs tiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16Kartu atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, šalims nepasirašius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, neabejotinai patyrė tam tikrus nuostolius. Teismas, remdamasis jam įstatymo nustatyta teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) daro išvadą, jog atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į didelę parduodamo turto vertę bei į tai, kad atsakovas pakankamai ilgai nuo 2008 m. pabaigos – 2009 m. pradžios naudojosi avanso lėšomis, atsakovo nuostolius būtų protinga, teisinga ir sąžininga įvertinti 200 000 Lt apimtimi, ir tokiu būdu būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Dėl šios priežasties netesybų dydis mažintinas iki nurodytos sumos, o likusi suma – 1 000 000 Lt grąžintina ieškovui, kaip atsakovo be teisinio pagrindo įgytas turtas ( CPK 6.237 straipsnis).

17Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio1 dalis).

18Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

19Ieškinį patenkinti iš dalies.

20Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Airinė“ (įmonės kodas 300538475) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaineta“ (įmonės kodas 133692190) 1 000 000 Lt (vieną milijoną litų), o valstybei – 14 000 Lt žyminio mokesčio ir 22,26 Lt pašto išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vaidai... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Vaineta“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB... 4. Ieškovo atstovas A. Gedeikis prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino... 5. Atsakovas UAB „Airinė“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 25-27) prašo... 6. Atsakovo atstovė adv. pad. T. Sajienė prašo ieškinį atmesti. Paaiškino,... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad šalys atsakovas UAB... 8. Ieškovo teigimu, atsakovas, kuriam pagal preliminariąją turto pirkimo -... 9. Iš šalių laisva valia sudarytos preliminarios sutarties 5.2 punkto nuostatų... 10. Pagal CK 6.165 11. Ieškovas neginčija, kad būtent dėl jo veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė... 12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas šalių... 13. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal 14. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje yra pagrindas svarstyti... 15. Atsakovas, remdamasis turto vertės nustatymo ataskaitomis, teigia, jog dėl... 16. Kartu atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, šalims nepasirašius pagrindinės... 17. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis... 18. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,... 19. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 20. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Airinė“ (įmonės... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...