Byla e2-497-370/2018
Dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei EIGVIDA iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1322-638/2018 (buvęs Nr. eB2-2945-638/2017) pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei EIGVIDA iškėlimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) EIGVIDA (toliau ir – bendrovė) nurodė, UAB EIGVIDA nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka privalomųjų socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) 2017 m. lapkričio 2 d. buvo 16 788,70 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma – 7 068,53 Eur. Atsižvelgiant į 2016 m. balanso duomenis bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl darytina išvada, kad UAB EIGVIDA yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
  2. Paskutinį kartą VSD įmokos gautos 2017 m. liepos 14 d. VSDFV Kauno skyrius UAB EIGVIDA registruotais laiškais siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola nebuvo sumokėta. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2017 m. lapkričio 2 d. duomenimis bendrovėje buvo 8 apdraustieji. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2017 m. spalio 31 d. duomenimis bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „REGITRA“ 2017 m. spalio 31 d. duomenimis bendrovės vardu registruota viena transporto priemonė. Remiantis UAB EIGVIDA 2016 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 184 830 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto – 254 36 Eur vertės, trumpalaikio turto – 159 394 Eur (iš jų: atsargos – 20 490 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 49 547 Eur, trumpalaikės investicijos – 89 356 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 274 358 Eur.
  3. Atsakovė UAB EIGVIDA 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Nurodė, kad įvertinus bendrovės perspektyvas, realias galimybes plėsti veiklą, vykdant ūkinę – komercinę veiklą, netikslinga stabdyti bendrovės veiklos bankrotu.
  5. UAB EIGVIDA 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pareiškėja 2017 m. lapkričio 21 d. atsakymu Nr. (8.1) S-96379 informavo, kad bendrovės prašymo netenkina. UAB EIGVIDA skųs šį sprendimą ir tikisi rasti abipusį susitarimą dėl mokėjimo atidėjimo. Bendrovė yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį su VMI, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. liepos 25 d. išdėstytas 41 967,20 Eur skolos mokėjimas. Šią dieną VMI yra sumokėta 33 758,61 Eur.
  6. Šiuo metu įmonės pagrindinė veikla yra pramoninių betoninių grindų įrengimas, 80 procentų darbų yra atliekami lauke, dėl oro sąlygų darbai buvo atidėti, todėl tai nulėmė didelį piniginio srauto išderinimą bei vėlavimą. Nors pagal preliminaraus balanso duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. bendrovė patyrė 18 498 Eur nuostolių, tačiau lyginant su 2016 m., nuostolių dydis sumažėjo 60 000 Eur. Spalio – lapkričio mėnesiais, darbų atlikta už 32 325,88 Eur be PVM. Šiuo metu, įvertinus visus atliktus ir įformintus aktais darbus, įmonė gavo 12 700 Eur pelno už lapkričio mėnesį. Vertinant tai, kad įmonė dirba ir tęsia jau sudarytas sutartis, šis rodiklis iki 2017 m. pabaigos turėtų dar padidėti 5-10 procentų.
  7. Bendrovė yra sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo / partnerystės sutartį su įmone UAB „Geras energy“, kuri padeda siekti užsibrėžtų tikslų. UAB EIGVIDA dirba su naujais projektais, susijusiais su naujomis technologijomis, ir ateityje planuoja plėsti veiklas, kurios padėtų pašalinti dėl oro sąlygų susidariusius veiklos trukdžius. Šiuo metu yra baigiamas vienas iš projektų, kuris leis statybos darbuotojus / specialistus perkelti į skaitmeninę erdvę. Šio projekto užbaigimas yra numatomas 2017 m. gruodžio mėn. 31 d., o jo darbo pradžia 2018 m. pirmajame ketvirtyje. Kitas įmonės projektas, prie kurio yra dirbama jau ne vienerius metus, yra betono apdirbimo įrangos ir priemonių gamyba. Šis projektas planuojamas pabaigti per 2018 metus. Šio projekto tikslas yra gaminti viską Lietuvoje, o su prekyba žengti į pasaulinę rinką. Nesikeičiant planams su šiuo projektu, įmonė 2019 m. planuoja dalyvauti pagrindinėse dvejose pasaulinėse parodose BAUMA ir WORLD OF CONCRETE, dėl kurių dalyvavimo paraiškas teiks 2018 m. Tai, kad įmonės potencialas yra labai didelis technologijų srityje, įrodo, jog į projektus įtraukti specialistai, kurie yra įvertinti Thomas Bock ir Thomas Linner knygoje Construction Robots: Elementary Technologies and Single-Task Construction Robotus. Šią knygą išleido Kembridžo universitetas kaip mokomąją priemonę, ir joje yra įtraukta 200 geriausių pasaulio robotų, tarp kurių yra ir bendrovės specialistų sukurtas projektas. Tai yra ypatingai didelė reklama bendrovės specialistams bei gali padėti pritraukti kitas pasaulines įmones bei investuotojus.
  8. Atsakovė 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui prašymą nukelti bylos nagrinėjimą į 2018 m. sausio 31 d., motyvuodama tuo, kad šiuo metu yra baigiamos derybos dėl investicijų, kurios atkurtų bendrovės mokumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB EIGVIDA bankroto bylą.
  2. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismas sprendė, kad atsakovė nemotyvavo ir nepagrindė šių prašymų. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo atidėjimas nesuderinamas su viešuoju interesu bankroto procese, koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad bendrovė yra nemoki, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, byloje nepateikta įrodymų, kad įmonė vykdytų veiklą, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto faktinės (realios) vertės, įmonė veikia nuostolingai. Atsižvelgiant į tai, bendrovei keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.
  4. Teismas, įvertinęs atsakovės 2017 m. lapkričio 27 d. balanso duomenis, nustatė, kad bendrovė turėjo 167 597 Eur vertės turto, iš jo ilgalaikis turtas – 17 800 Eur vertės ir trumpalaikis turtas – 149 797 Eur vertės (22 116 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 38 325 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 89 356 Eur – kitas trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 275 623 Eur sumą, iš jų – per vienerius metus mokėtinos – 269 373 Eur. Iš 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m. nustatė, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir patyrė 18 498 Eur nuostolių, 2016 m. patyrė 35 428 Eur nuostolių. Pagal bendrovės vadovo pateiktą kreditorių sąrašą, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 86 130,76 Eur sumą, skolos užsienio tiekėjams sudarė 10 058 Eur. Teismas, vadovaudamasis viešai prieinamais duomenimis, nustatė, kad atsakovės skola VSDFV 2017 m. gruodžio 20 d. yra padidėjusi ir siekia 18 823,72 Eur sumą. Taigi atsakovės mokėtinos sumos viršija pusę į UAB EIGVIDA balansą įrašyto turto vertės.
  5. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra pateikta duomenų, kokiu pagrindu susidarė 15 649,53 Eur sumos debitorių įsiskolinimai, iš pateikto debitorių sąrašo neaišku, ar šie įsipareigojimai yra pradelsti ar ne, nes nenurodyti atsiskaitymo terminai, neaišku, ar atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo, sprendė, kad atsakovės realiai turimo turto vertė tikėtinai yra kur kas mažesnė, nei apskaityta balanse.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB EIGVIDA atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. iki investuotojas įvertins nekilnojamąjį turtą, atmetė galimybę išanalizuoti visus įrodymus, nepaliekančius abejonių dėl bendrovės (ne)mokumo.
    2. Teismas realiai neįvertino UAB EIGVIDA pastangų per 2017 m., gerinant bendrovės rezultatus, mažinant įsiskolinimus kreditoriams bei vykdant įsipareigojimus VMI. Pagal preliminaraus balanso 2017 sausio 1 d. iki spalio 31 d. laikotarpiu duomenis bendrovė patyrė 18 498 Eur nuostolių, lyginant su 2016 m. nuostolių dydis sumažėjo 60 000 Eur. Skundo pateikimo dieną bendrovė gavo apie 12 7000 Eur pelno už lapkričio mėn., o preliminarus patirtų nuostolių dydis – 5 798 Eur, nors 2016 m. lapkritį patyrė 71 865 Eur nuostolių. Taigi bendrovė stengiasi, dirba, siekiant sumažinti nuostolius.
    3. Bendrovė baigia išsimokėti lizingo būdu įsigytus automobilius Ford Kuga, kurių vertė 35 000 Eur.
    4. Bendrovė 2016 m. vasario 11 d. yra sudariusi su VMI mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. liepos 25 d. išdėstytas 41 967,20 Eur sumos mokėjimas. Skundo pateikimo dieną VMI yra sumokėta 33 758,61 Eur suma.
    5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrovė planuoja veikloje įdiegti naujas technologijas – per 2018 m. statybos darbuotojus / specialistus perkelti į skaitmeninę erdvę. Bendrovė 2019 m. su šiuo projektu planuoja dalyvauti dviejose pasaulinėse parodose, todėl didelė reklama bendrovei, galinti pritraukti kitas užsienio įmones bei investuotojus. Bendrovės, kaip perspektyvios įmonės, veiklą stabdyti bankrotu netikslinga.
  3. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja VSDFV prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įvertinus 2016 m., 2017 m. balansų duomenis, UAB EIGVIDA įsipareigojimai jau 2016 m. viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl darytina išvada, kad UAB EIGVIDA atitiko nemokumo būseną.
    2. Viešais VMI 2018 m. sausio 16 d. duomenimis, atsakovė turi 26 265,19 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką.
    3. Bendrovės vadovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonė turi realią galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria

    5UAB EIGVIDA iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

6Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo

  1. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB EIGVIDA.
  3. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui bei bylos atidėjimui, teigia, jog tokiu būdu teismas užkerta kelią visų įrodymų dėl bendrovės mokumo įvertinimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Operatyvumo principas bankroto procese įtvirtintas ĮBĮ nuostatose, numatančiose griežtus procesinius terminus tam tikroms procedūroms atlikti. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalį, teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
  5. Pažymėtina, kad CPK bei ĮBĮ nėra imperatyviai nustatyta bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo teisme forma (CPK 153 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kokiu būdu, t. y žodinio ar rašytinio proceso tvarka nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi kiekvienu atveju konkrečios bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo būdo (rašytine ar žodine tvarka) teismas sprendžia, ar pakanka abiejų šalių pateiktų rašytinių įrodymų nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
  6. Bylos duomenimis apeliantė, teikdama prašymus dėl žodinio nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo, reikalavimų nepagrindė, nepateikė įrodymų, nenurodė šių prašymų tenkinimo būtinybės. Vien tik deklaratyvūs apeliantės prašymai, nenurodant jokių prašymus pagrindžiančių argumentų, savaime nesuponuoja žodinio proceso ir bylos atidėjimo poreikio. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, ekonomiškumo, proceso koncentracijos principus, šiuo atveju pagrindo tenkinti šių apeliantės prašymų nebuvo pagrindo (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, viešai prieinamus duomenis apie bendrovės turimą turtą, kreditorių ir debitorių sąrašuose nurodytus finansinių reikalavimų dydžius, padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, veikia nuostolingai, nevykdo veiklos, nemoka mokesčių ir kitų privalomų įmokų, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto realios vertės, todėl ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindu jai keltina bankroto byla.
  8. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio

    78 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos – tos kurių mokėjimo terminai suėję. Spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, teismas turi išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

  9. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, duomenis apie bendrovės turimą turtą (taip pat ir įkeistą), teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, kitus įsipareigojimus.
  10. Pagal byloje pateikto 2016 m. balanso duomenis bendrovė turėjo 184 830 Eur vertės turto, iš jo ilgalaikio turto – 25 436 Eur vertės, trumpalaikio turto – 159 394 Eur vertės (per vienerius metus gautinos sumos – 49 547 Eur). Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 89 538 Eur sumą, iš kurios 290 Eur rezervų suma ir 92 714 Eur dydžio nuostoliai. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2016 m. sudarė 274 358 Eur (mokėtini per vienerius metus – 269 448 Eur) sumą. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 72 789 Eur nuostolių. Pagal 2017 m. spalio mėn. bendrovės balanso duomenis bendrovė turėjo 167 597 Eur vertės turto, iš kurio – ilgalaikis turtas – 17 800 Eur, trumpalaikis turtas – 149 797 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 38 325 Eur). Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 108 026 Eur sumą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 275 623 Eur (iš jų mokėtini per vienerius metus – 269 373 Eur). Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos 2017 m. spalio mėn. duomenimis bendrovė patyrė 18 498 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, sutiktina su pareiškėjo VSDFV argumentais, t. y., kad bendrovės turimo turto dydis 2017 m. lyginant su 2016 m. sumažėjo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai, bet padidėjo. Tiek 2016 m, tiek 2017 m. bendrovė veikė nuostolingai, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis viršijo bendrovės turto vertę.
  11. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos nurodė, kad bendrovė greitu metu išsimokės lizingo būdu įsigytus du automobilius Ford Kuga, kurių vertė 35 000 Eur. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų negalima nustatyti išperkamų automobilių išpirkimo termino bei išpirktos sumos. Nors pirmosios instancijos teismas dėl lizingo būdu neišpirktų automobilių, kaip bendrovės turimo turto įrodymų, nepasisakė, pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-566/2010; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-667-241/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-932-241/2015). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010).
  12. Pagal VSDFV Kauno skyriaus kartu su pareiškimu pateiktos 2017 m. lapkričio 2 d. preliminarios finansinės ataskaitos duomenis bendrovė turėjo 16 179,52 Eur dydžio įsiskolinimą VSDF. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas VSDF didėja, 2018 m. vasario 5 d. įsiskolinimo suma – 19 140,67 Eur. Todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad bendrovė privalomųjų įmokų nemoka, susidariusios skolos suma didėja. Nors apeliantės teigimu, bendrovės turėtos 41 967,20 Eur dydžio skolos VMI mokėjimas išdėstytas iki 2018 m. liepos 25 d. ir atskirojo skundo pateikimo dienaą VMI yra sumokėta 33 758,61 Eur, tačiau viešai prieinamais VMI duomenimis 2018 m. vasario 7 d. bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma – 26 893,73 Eur.
  13. Iš UAB EIGVIDA į bylą pateiktų duomenų apie bendrovės įsipareigojimus kreditoriams (apyvartos žiniaraštis laikotarpiui – 2017 m. sausio 1 d. spalio 31 d.), matyti, kad įsipareigojimai Lietuvos tiekėjams siekė 86 130,76 Eur, užsienio tiekėjams – 10 058 Eur. Atsakovės pateikdama šiuos duomenis pati patvirtino, kad įsipareigojimai yra pradelsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš UAB EIGVIDA į bylą pateikto debitinių reikalavimų sąrašo nėra aišku, ar šie yra pradelsti, jų susidarymo pagrindas nėra pagrįstas kitais duomenimis. Pagal viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad debitorės UAB BALTICPELLET (skola – 217,62 Eur) ir UAB ,,Bilderis“ (skola – 296,15 Eur) yra bankrutavusios, debitorė UAB ,,Geležinkelių projektavimas“ (skola – 7 618,50 Eur) yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismų praktikoje pripažįstama prezumcija, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB EIGVIDA debitorių skolos negali būti vertinamos ir įtrauktinos kaip bendrovės turimas realus turtas. Tačiau nepaisant to, vertinant vien 2017 m. balanse nurodyto turto vertę (neišskiriant debitinių reikalavimų – 167 597 Eur) ir apeliantės pateikto kreditorių sąraše pateiktų finansinių reikalavimų sumas (86 130,76 Eur + 10 028,75 Eur), darytina išvada, kad pradelsti įsipareigojamai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (167 597 Eur – 96 159,51 Eur = 71 437,49 Eur). Atitinkamai įvertinus, kad į apeliantės į bylą pateiktą kreditorių sąrašą neįtraukti įsiskolinimai VSDF ir VMI, darytina prielaida, kad įsipareigojimų dydis yra dar didesnis.
  14. Tiek atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek atskirajame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės, kad bendrovė vykdo veiklą, atlieka darbus, taip mažinami nuostoliai, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų bendrovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
  15. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrovės įdirbio siekiant įdiegti naujas technologijas į UAB EIGVIDA veiklą. Apeliantė atskirajame skunde nurodė tapačius argumentuos apie planuojamus įgyvendinti projektus, su kuriais ketinama dalyvauti dviejose pasaulinėse parodose, todėl tai gali padėti pritraukti investuotojus. UAB EIGVIDA, grįsdama argumentus, kad bendrovė siekia atkurti mokumą, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naują įrodymą – 2018 m. vasario 2 d. investavimo sutartį Nr. 1 tarp UAB EIGVIDA ir UAB ,,Geras energy“– , kuris teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi buvo priimtas ir pridėtas prie bylos. Iš šios sutarties turinio matyti, kad investuotoja UAB ,,Geras energy“ įsipareigoja per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos investuoti iki 100 000 Eur sumą į UAB EIGVIDA. Pažymėtina, kad tiek atsakovės, tiek UAB ,,Geras energy“ direktorius yra M. T.. VSDFV informacinės sistemos duomenimis 2018 m. vasario 13 d. UAB ,,Geras energy“ dirbo 3 apdrausti asmenys, skola VSDF siekė 1 050,53 Eur. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sudaryta tokia investavimo sutartis, nesant kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad sutartis bus įvykdyta ir gali lemti atsakovės finansinės padėties pagerėjimą, galimybes padengti turimų įsiskolinimų sumas.
  16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iškelta UAB EIGVIDA bankroto byla, priimta ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, bendrovės finansinę padėtį įrodančius duomenis, byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavus bendrovės nemokumą ĮBĮ nustatytais pagrindais, todėl yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai