Byla e2-1227-790/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-494-278/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų ir neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ ir akcinė bendrovė „Telia Lietuva“.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele2“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Utenos vandenys“, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SD-298 „Atsakymas į pretenziją“ įformintą sprendimą, pripažinti neteisėtomis Mobiliojo ir internetinio ryšio viešojo pirkimo Nr. 378762 sąlygas – pirkimo sąlygų 2.3 p., pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 3.2, 4.6, 4.14, 5.2 – 5.3 p., ex officio spręsti dėl pirkimo Nr. 378762 nutraukimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė judriojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų pirkime iš esmės į vieną pirkimo objektą sujungė keturias paslaugas: judrųjį ryšį, duomenų perdavimą kompiuteriuose, telemetrijos paslaugas bei fiksuoto ryšio paslaugas. Pirkimo objektas nepagrįstai ir neteisėtai neišskaidytas į dalis ir tiekėjų dalyvavimas pirkime yra dirbtinai suvaržytas. Dėl neteisėtų pirkimo sąlygų ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ji 2018 m. gegužės 15 d. raštu buvo palikta nenagrinėta dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Atsakovė neteisingai skaičiavo terminus pretenzijai pateikti. Be to, tokio termino praleidimas nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo Nr. 378762 procedūras ir įpareigoti nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl nesustabdžius pirkimo procedūrų pirkimas būtų tęsiamas pagal neteisėtas sąlygas. Tam, kad būtų išvengta šių neteisėtų pasekmių, taip pat siekiant neužkirsti kelio ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, galimybei įvykdyti sprendimą ir sąžiningai tiekėjų konkurencijai viešuosiuose pirkimuose, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirkimo procedūrų sustabdymas nesuteiks nė vienai iš šalių didesnio pranašumo, nes procedūros nusikeltų tik neilgam laikotarpiui ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir nuostolių. Byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra, laikinosios apsaugos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė UAB „Utenos vandenys“ mažos vertės pirkimo „Mobiliojo ir internetinio ryšio viešasis pirkimas“ procedūras bei įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
5. Teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino įvertinęs, kad atsakovei yra teikiamos paslaugos, o ieškovė ginčija pirkimo sąlygas bei teigia, jog galimai yra pažeidžiami viešųjų pirkimų principai. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis atsakovės teisių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Utenos vandenys“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neįvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo (neegzistavimo). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė tik ieškinio teismui pateikimo faktu.
2. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau teismas dėl ieškinio prima facie (liet. preliminaraus) pagrįstumo nepasisakė. Remdamasis ieškinio pateikimo faktu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai netiesiogiai konstatavo, kad egzistuoja viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovės ieškinys prima facie nepagrįstas dėl šių aplinkybių:
1. Ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. praleido terminą pretenzijai pateikti.
2. Įstatyme nenustatytas reikalavimas visais atvejais išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į dalis. Todėl vien tai, kad pirkimo objektas ir jo apimtis netinka ieškovei, nepatvirtina ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
3. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais bei subjektyviais teiginiais apie tai, kad pirkimo sąlygos pritaikytos konkrečiam tiekėjui.
3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas visuomenės (viešasis) interesas pirkimo objektu ir nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovės ekonominio pobūdžio privačiam interesui. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepateikė argumentų. Pirkimo objektas yra reikalingas ir būtinas tiesioginėms atsakovės funkcijoms atlikti, juo siekiama užtikrinti galimybę vykdyti veiklą (vandenvietėms stebėti, maksimalią avarijų, gedimų išvengimo prevenciją ir kt.), kuri yra tiesiogiai reikalinga viešajam interesui užtikrinti ir jam apsaugoti.
4. Esant sustabdytoms pirkimo procedūroms, atsakovė (kartu ir visuomenė) patiria daugiau žalos nei patirtų ieškovė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl procedūrų sustabdymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų. Priėmus ieškovei palankų sprendimą ji galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Tele2“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Laikinosios apsaugos priemonėms taikyti nėra būtinas toks pat išsamus ieškinio pagrindimas kaip ieškiniui. Šioje proceso stadijoje ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas:
1. Atsakovė neteisingai skaičiavo terminus pretenzijoms pateikti, todėl nepagrįstai teigia, kad terminas buvo praleistas. Bet kuriuo atveju teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, tokių aplinkybių nenustatinėja ir jos nesudaro pagrindo laikyti ieškinį preliminariai nepagrįstu.
2. Atsakovė nesilaiko viešųjų pirkimų principų. Nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis. Tačiau tai nereiškia, kad perkančiosios organizacijos šioje srityje turi visišką diskreciją. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, kad pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Šiuo atveju atsakovė dirbtinai ir nepagrįstai į pirkimo objektą sujungė atskiras jo dalis.
3. Ieškovė pagrindė, kad pirkimo sąlygos yra pritaikytos konkrečiam tiekėjui.
2. Byloje egzistuoja viešasis interesas, susijęs su tinkamu viešųjų pirkimų atlikimu ir pirkimo sąlygų vertinimu. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės atlikti tiesioginių savo funkcijų, nes atsakovė turi galimybę iki bylos nagrinėjimo pabaigos įsigyti papildomas paslaugas iš esamo paslaugų tiekėjo.

5Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
9. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė atsakovės vykdomo Mobiliojo ir internetinio ryšio viešojo pirkimo procedūras.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal CPK 4237 straipsnio 2 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).
11. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma grindžia tuo, kad byloje pareikštas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas, o teismas dėl to argumentų apskritai nepateikė.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad teismo sprendime nėra argumentų dėl ieškinio prima facie (liet. preliminaraus) pagrįstumo. Visgi, ta aplinkybė, kad teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio preliminarų pagrįstumą įvertino ir ieškovės pateiktą ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu. Tokią išvada pagrindžia faktas, kad tik įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas sprendžia, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016 17 punktą). Dėl to teismo motyvų stoka šiuo atveju nelaikytina pagrindu keisti ar naikinti apskųsto procesinio sprendimo.
13. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė reikalavimus ir pateikė dėl jų faktinius bei teisinius argumentus, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, o tai, ar atsakovė teisėtai ar neteisėtai pirkimo objekto neišskaidė į atskiras pirkimo dalis, bus atsakyta, bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, priimdamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas preliminariai konstatavo, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos buvo laikytasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
15. Atsakovė taip pat nesutinka su nagrinėjamoje byloje suteiktu prioritetu pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti. Atsakovė įrodinėja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas viešasis interesas, nes perkamos paslaugos reikalingos tiesioginėms atsakovės funkcijoms įgyvendinti, pvz. užtikrinti vandenviečių stebėjimą, maksimalią avarijų, gedimų išvengimo prevenciją.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar (ir) paslaugų reikalingų visuomenei įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. balandžio 27 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikė ieškovei kvietimą dalyvauti apklausos raštu būdu vykdomame Mobiliojo ir internetinio ryšio viešajame pirkime. Pirkimo objektas – mobilus ir internetinis ryšys: mobilaus GSM ryšio paslauga; mobilaus duomenų perdavimo paslaugos kompiuteryje; mobilaus duomenų perdavimo (telemetrija) paslauga; interneto ryšio skirtąja linija paslauga. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 1 punkte, ieškovė siekia įrodyti, kad pirkimo objektas buvo nepagrįstai ir neteisėtai neišskaidytas į dalis, todėl tiekėjų dalyvavimas pirkime yra dirbtinai suvaržytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės skundo argumentus dėl viešojo intereso egzistavimo ir ekonomiškumo bei proporcingumo principų pažeidimo, neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju turėtų būti prioritetas teikiamas visuomenės interesui pirkimo objekto nauda.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad pirkimo objektas yra susijęs su atsakovės jai priskirtų funkcijų vykdymu, o tuo pačiu ir su viešuoju interesu, tačiau pirkimu nesiekiama įsigyti išskirtinės reikšmės paslaugas. Be to, apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos šiuo metu yra atsakovei teikiamos. Nors atsakovė skunde nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, pvz. kad pagal anksčiau sudarytą sutartį pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos atsakovei nebėra teikiamos ir (ar) kad nėra galimybės šių paslaugų įsigyti papildomai (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeidžiamas viešasis interesas, nes neįrodyta, kad užbaigti pirkimą ir įsigyti paslaugas būtina nedelsiant. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, sustabdžius pirkimo procedūras prioritetas teikiamas ne privačiam ieškovės ekonominio pobūdžio interesui, o siekiui išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teisme bylos pasirengimo nagrinėti stadija yra pasibaigusi, teismo posėdis paskirtas 2018 m. liepos 24 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui taikomų trumpų procesinių terminų (CPK 4238 straipsnio 4 dalis) pirkimo procedūros nenusikels ilgam. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį dėl paslaugų įsigijimo, o teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų ar taptų neįmanomas dėl įvykusio ir pasibaigusio konkurso. Ta aplinkybė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą ji galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (išspręstos bylos) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, atsakovė galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pakartotinai, nurodydamas naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.