Byla 2-1696-157/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Timera“ buvusio direktoriaus A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-836-657/2015, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (įsiteisėjo 2014-05-11) UAB „Timera“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“ (toliau ir administratorius); 2014 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų 289 398,95 Lt finansinius reikalavimus, o 2014 m. spalio 14 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Administratorius 2015-01-27 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Timera“ bankrotą tyčiniu. Prašyme nurodyta, kad bendrovės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Tai patvirtina įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr.1-17-332/2011, iš dalies pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje, nustatyti prejudiciniai faktai – bendrovės vadovas A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje) bei kaip nusikalstamos veikos priemonės ir rezultatas konfiskuotas UAB „Timera“ turtas – keturios transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); kad bendrovės veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose kaip ir nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos (neteisėtai pagaminti ir laikyti įrenginiai narkotinei medžiagai (kanapėms) auginti bei gaminti). Tokie vadovo sąmoningi veiksmai neatitiko įstatymo reikalavimų veikti sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu, vengti asmeninių ir juridinio asmens konflikto. Be to, vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes 2011 m. bendrovės veikla jau buvo nuostolinga.

5Išdėstytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad buvo panaikinta kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, nes vadovas A. Š. nesiėmė jokių veiksmų, kad vykdoma ūkinė-komercinė veikla būtų atribota nuo nusikalstamų veikų. Taip pat nuo 2012 m. juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o teismui 2014 m. balandžio 30 d. iškėlus bankroto bylą, bendrovės valdymo organai administratoriui neperdavė turto pagal balansą, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo duomenimis ir kitų dokumentų. Už tai teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi A. Š. paskyrė baudą, tačiau minėti dokumentai vis dar neperduoti. Tai suponuoja išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar netinkamai. Šie faktai (direktoriaus veiksmai) turi būti vertinami kaip atitinkantys ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 4, 5 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pripažino UAB „Timera“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad neturi pakankamai duomenų pripažinti, jog sudarytais sandoriais ar valdymo organų sprendimais ir vykdoma veikla buvo kryptingai siekiama įmonės nemokumo, tačiau sprendė, kad tyčinį bankrotą patvirtina kitos aplinkybės. O būtent – bendrovės vadovas A. Š. vykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo konfiskuotas bendrovei priklausantis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei keturios transporto priemonės; nuo 2012 m. neteikė juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų; nuo 2010 m. bendrovė jau buvo nemoki, tačiau bankrotas iškeltas tik 2014 m.; bendrovė nemokėjo privalomų įmokų į valstybės biudžetus; neišsaugoti ir administratoriui neperduoti visi įmonės buhalteriniai dokumentai.

8Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad bendrovės vadovas A. Š., vykdydamas nusikalstamas veikas, nuosekliai ir kryptingai vedė įmonę link nemokumo, vengė atsiskaityti su kreditoriais, prarado bendrovei priklausantį turtą ir dokumentus. Pažymėjo, kad A. Š., būdamas vienu iš įmonės akcininkų ir vienasmeniu bendrovės vadovu elgėsi labai aplaidžiai ir neatsakingai, nes žinodamas, jog įmonė yra nemoki ir turi įsipareigojimų kreditoriams nuo 2010 m. savo veiksmais (neveikimu) dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10BUAB ,,Timera“ buvęs direktorius A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusiame nuosprendyje yra konstatavęs, kad visi bendrovės ir fizinių asmenų sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs, nes buvo siekiama legalizuoti iš nusikalstamos veikos gautas pajamas. Tačiau jų teismas ex officio nepanaikino. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu priteisė iš bendrovės A. M. 266 250 Lt skolos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors šis sandoris buvo pripažintas fiktyviu baudžiamojoje byloje. Šiuo metu yra rengiami dokumentai dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. A. M. yra didžiausias bendrovės kreditorius, tačiau teismas, iškeldamas bankroto bylą, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su tuo, kad minėtas asmuo niekada nemokėjo už nurodytą nekilnojamąjį turtą, o būdamas 23 metų tokių piniginių lėšų neturėjo ir negalėjo turėti. Tai, kad administratorius neginčijo A. M. kreditorinio reikalavimo, kelia abejonių jo nešališkumu. Be to, advokatas R. V. atstovavo A. M. civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, o šioje byloje – bankroto administratorių. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jokių įsiskolinimų neturėjo, o jos sąskaitoje buvo pinigų, neaišku, kuo remdamasis teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą. Tuo labiau, kad iš 2011 m. balanso nėra galimybės nustatyti pradelstų įsipareigojimų.
  2. Teismas nenustatė to, kad įmonė sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, kad kryptingai ir nuosekliai siekė įmonės nemokumo, kad esant nemokiai dar labiau pablogino savo turtinę padėtį. Jis (A. Š.) prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę stengėsi vystyti įmonės veiklą, t. y. iš 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė gavo 31 353 Lt grynojo pelno. Nuo 2012-12-14 iki 2014-03-20 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2012 m. pabaigoje buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, o atlikęs dalį bausmės tapo valstybės saugomu liudytoju, tad faktiškai nebegalėjo plėtoti bendrovės veiklos ir pasirūpinti dokumentais, kurie liko (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nenurodė, kokie konkretūs sandoriai pablogino bendrovės veiklą ir kokie tyčiniai jo veiksmai padėjo išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Priešingai, bendrovė atsiskaitė su darbuotojais, valstybe, neturėjo skolų bankams ir pan. Tuo tarpu administratorius neatliko visų veiksmų, reikalingų surasti bendrovės buhalterinius duomenis.
  3. Teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, nes nesiuntė jam nei administratoriaus, nei teismo procesinių dokumentų, todėl jis negalėjo teikti atsikirtimų dėl, neva, neteisėtų savo veiksmų. Nors jis yra valstybės saugomas liudytojas, tačiau dokumentai galėjo jam būti įteikti per Kriminalinės policijos biurą ar Socialinio draudimo fondą. Tikėtina, kad fiktyviu bankroto bylos iškėlimu siekiama daryti spaudimą jam – nuo E. M. saugomam valstybės liudytojui, kuris yra didžiausio bendrovės kreditoriaus A. M. brolis.

11Administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad:

  1. Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis iškelti UAB „Timera“ bankroto bylą yra įsiteisėjusi, todėl jos teisėtumas negali būti iš naujo kvestionuojamas (CPK 18 str.).
  2. Pagal teismų praktiką tik teismų nuosprendžių konstatuojamose dalyse nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).
  3. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu nustatytą faktą, kad BUAB „Timera“ yra skolinga A. M. 266 250 Lt už žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šiaulių teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl 2006-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo yra grindžiamos tik paties A. Š. paaiškinimais, o byloje nėra jokių įrodymų, kad A. M. nebūtų turėjęs pinigų šiam turtui įsigyti, ar kad faktiškai už jį sumokėjo kiti asmenys.
  4. Teismas teisingai nustatė, kad BUAB „Timera“ nekilnojamasis turtas buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir vykdymo priemonė, o tai turi esminę reikšmę pripažįstant bankrotą tyčiniu. A. Š. vadovavo bendrovės veiklai, žinodamas, jog tose pačiose patalpose vykdomi labai sunkūs nusikaltimai, taip pat tuo metu jis vadovavo ir nusikalstamam susivienijimui, o bendrovės veikla buvo finansuojama iš nusikalstama veika gautų lėšų. Taigi bendrovės vadovas ir akcininkas A. Š., pasirinkdamas tokius bendrovės finansavimo šaltinius, sukėlė grėsmę jos mokumui ir veiklos tęstinumui bei pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas.
  5. Teismas teisingai įvertino bendrovės (ne)mokumą – pagal 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė turėjo 1 548 255 Lt vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie dėl trumpalaikio pobūdžio laikytini pradelstais, sudarė 1 888 281 Lt, o nuostoliai – 350 026 Lt. Tuo tarpu 2010 m. bendrovė turėjo 1 721 038 Lt vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 092 417 Lt, o nuostoliai – 381 379 Lt. Tiek 2010 m., tiek 2011 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-371 379 Lt). Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – didesni nei turimas turtas. Be to, 2011-12-22 bendrovėje dirbo 3, 2012-07-07 – 2 darbuotojai, o nuo 2012-08-10 tik direktorius A. Š., kas taip pat patvirtina, kad faktiškai veikla nebevykdyta nuo 2012 m. Tačiau direktorius savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.).
  6. Teismas teisingai nustatė, kad A. Š. neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų ir jų neperdavė administratoriui, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės tikrosios veiklos, turto, patikrinti sandorių ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1, 2 p., 20 str. 2 d. 5 p.). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1072-516/2015). Laisvės atėmimo bausme nubaustam A. Š. buvo žinoma apie pastato konfiskavimą, todėl jis privalėjo organizuoti tokių dokumentų perkėlimą į laikiną saugojimo vietą ar perduoti juos įgaliotam asmeniui. Tuo labiau, kad tam jis turėjo mėnesį laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 2012-11-16 iki laisvės atėmimo bausmės pradžios 2012-12-14. Be to, turėdamas 50 proc. akcijų ir žinodamas, jog dėl laisvės atėmimo bausmės negalės atlikti bendrovės vadovo pareigų, jis privalėjo inicijuoti savo atstatydinimą iš pareigų ir vadovu paskirti kitą asmenį, tačiau to nepadarė.
  7. Teismas nepažeidė A. Š. teisės į teisminę gynybą, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Nors kuratorius nebuvo paskirtas, tačiau tai nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 130 str. 1 d., 328 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2008).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, patikrina jos teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus (CPK 329, 338 str.).

15Dėl atskirojo skundo ribų

16Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Timera“ (toliau – atsakovas) bankrotas pripažintas tyčiniu, o pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

17Apeliacinis teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrįstumu, nes teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria iškelta ši byla, yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Be kita ko, apeliacinis teismas pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat nenustatė, kad yra atnaujintas procesas apelianto minimoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.A2-2252-260/2015 dėl panaikinimo teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo A. M. iš UAB „Timera“ priteista skola ir delspinigiai (civilinė byla Nr.2-1561-413/2012) (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinis teismas taip pat nepasisako ir dėl kitų deklaratyvių apelianto teiginių, susijusių su, anot jo, galimu administratoriaus šališkumu, nes bankroto administratoriaus atstatydinimo / pakeitimo tvarka yra reglamentuota specialiajame įstatyme (ĮBĮ 11 str. 10 d., 23 str. 13 p., CPK 12, 178 str.). Be to, minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas peržengti bylos ribas.

18Dėl žodinio proceso

19Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinis teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 str.).

20Dėl tyčinio bankroto

21ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esant šiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus ar administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 str. 1 d.), jeigu nustato, jog yra bent vienas iš 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

22Priešingai nei teigiame atskirajame skunde, pagal formuojamą teismų praktiką nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis blogas įmonės valdymas gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikus tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Timera“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo A. Š. netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu) bei netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuota, jog UAB „Timera“ vadovas A. Š. vykdė nusikalstamą veiką ir, jį pripažinus kaltu, kaip nusikalstamos veikos priemonė ir rezultatas buvo konfiskuotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis ir registruotinas kilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei keturios krovininės transporto priemonės. Paminėtina, kad iš šio nuosprendžio matyti ir tai, jog bendrovė buvo įsteigta 2007-10-24 jau vykdant nusikalstamą veiką, jog A. Š. tuo pat metu, tame pačiame pastate vadovavo tiek bendrovei, tiek dalyvavo nusikalstamame susivienijime. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kaip teisingai sprendė teismas, laikytini prejudiciniais šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.).

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 d.), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

25Kaip nustatyta aukščiau, bendrovės administracijos vadovas A. Š. išvardytų pareigų nesilaikė, nes ėmėsi priešingų bendrovės interesams ir tikslams teisės draudžiamų verslo sprendimų (įmonės patalpose vykdė nusikalstamą veiką, bendrovės veiklą finansavo iš nusikalstamų būdu gautų lėšų, etc.), dėl ko buvo konfiskuotas bendrovės turtas, kas vienareikšmiai turėjo įtakos bendrovės mokumui, o jos kreditoriai atitinkamai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į tą turtą. Dar daugiau, netinkamą vadovo pareigų vykdymą patvirtina ir atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės, t. y. kad A. Š. nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2014-11-16, iki paskirtos bausmės atlikimo pradžios – 2012-12-14, (per beveik mėnesį) – nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti ir tęsti bendrovės veiklą – kaip vadovas neatsistatydino iš užimamų pareigų, o kaip akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, nepaskyrė kito vadovo (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3, 5 d.). Šių aplinkybių visuma patvirtina teismo išvadą, kad bendrovės vadovas A. Š. netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, o atskirojo skundo argumentai to nepaneigia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį esant bent vienam iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje išvardytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, atmeta apelianto argumentus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti tyčinio BUAB „Timera“ bankroto (CPK 178, 185 str., ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.).

26Šiame kontekste apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas, kuris sąmoningai nevykdė bendrovė įstatų bei įstatymo nustatytų vadovo pareigų (Lietuvos akcinių bendrovių įstatymo 37 str., CK 2.87 str. 1–6 d.), pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl ko įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tokios aplinkybės, minėta, nagrinėjamu atveju yra konstatuotos ir pakankamos pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

27Minėta, kad teismas taip pat nustatė, jog atsakovo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, kad administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės buhalteriniai dokumentai ir turtas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pagal teismų praktiką pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

28Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas įstatymo administracijos vadovui nustatytas pareigas, į tai, kaip šias pareigas vykdė / nevykdė A. Š., kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, jog jis neturėjo galimybės išsaugoti bendrovės buhalterinių dokumentų, nes nuo 2012-12-14 iki 2014-03-20 atliko laisvės atėmimo bausmę, kad administratorius turėjo pats šiuos dokumentus susirinkti iš teisėsaugos institucijų (CPK 178 str.).

29Taigi byloje surinktų įrodymų visuma, apibūdinanti įmonės vadovo veiksmus, kuomet jis, privalėdamas veikti įstatymų nustatyta tvarka, būti apdairus ir atsakingas bei veikti tik įmonės interesais, netinkamai vykdė šias fiduciarines pareigas įmonei, – apeliacinės instancijos teismui leidžia sutikti su teismu, kad jo vadovaujama įmonė buvo privesta prie bankroto (ĮBĮ 2 str. 12 p., 20 str. 2 d. 1 ir 5 p.). Remiantis tuo, atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu ir dėl to netenkinamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263, 302, 338 str.).

30Apeliacinis teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde, atsiliepime į jį išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.) Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (įsiteisėjo... 4. Administratorius 2015-01-27 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB... 5. Išdėstytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad bendrovės veikla buvo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pripažino UAB... 8. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad bendrovės vadovas A. Š., vykdydamas... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. BUAB ,,Timera“ buvęs direktorius A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti... 11. Administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Dėl atskirojo skundo ribų... 16. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas... 17. Apeliacinis teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto argumentų,... 18. Dėl žodinio proceso... 19. Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas... 20. Dėl tyčinio bankroto ... 21. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 22. Priešingai nei teigiame atskirajame skunde, pagal formuojamą teismų... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 25. Kaip nustatyta aukščiau, bendrovės administracijos vadovas A. Š.... 26. Šiame kontekste apeliacinis teismas papildomai pažymi, kad įstatymas... 27. Minėta, kad teismas taip pat nustatė, jog atsakovo buhalterinė apskaita buvo... 28. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas įstatymo... 29. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma, apibūdinanti įmonės vadovo... 30. Apeliacinis teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde, atsiliepime į... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 32. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą....