Byla 2-1072-516/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2134-450/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skigra“ bankrotą tyčiniu (trečiasis asmuo – S. G., kreditoriai – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Klaista“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2134-450/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skigra“ bankrotą tyčiniu (trečiasis asmuo – S. G., kreditoriai – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Klaista“), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teisėtumo ir pagrįstumo.

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-2185-450/2011) iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Skigra“ bankroto bylą.

5Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Rekosta“ pateikė prašymą pripažinti BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje buvo konstatuota, jog UAB „Skigra“ buvo nemoki jau 2007 metais bei įmonės vadovas nuo 2007 metų valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Pareiškėjas paaiškino, kad nuslepiant tikrąją UAB „Skigra“ finansinę padėtį bei piktnaudžiaujant UAB „Rekosta“ pasitikėjimu, buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „Rekosta“, pagal kurią bendrovė atliko ir perdavė užsakovui UAB „Skigra“ statybos darbus už 768 823,24 Lt. Be to, pagal preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis matyti, kad įmonė aktyviai pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, finansinės operacijos buvo atliekamos ypač didelėmis sumomis, tačiau įmonė nuo 2008 m. balandžio 28 d., kai iš darbo buvo atleista I. S., neturėjo asmens, kuris būtų atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad iš nekilnojamojo turto pirkėjų buvo priimami grynieji pinigai, tačiau nevisada išrašomi kasos pajamų orderiai bei ne visi kasos orderiai buvo įtraukti į kasos knygą. Kasos pajamų orderiuose nebuvo privalomo rekvizito numerio ir ne visos ūkinės operacijos buvo įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie įmonės vadovų veiksmai suponuoja prielaidą, kad buvo sąmoningai vykdoma ydinga UAB „Skigra“ veikla, buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai organizuota, o vedama nusikalstamai aplaidžiai. Siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį, nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos institucijoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad įmonės vadovai jau tuomet (t. y. 2007 metais) turėjo suprasti, jog įmonė bankrutuos, ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sąmoningai nuostolingais verslo sprendimais bei blogu įmonės valdymu toliau sunkino UAB „Skigra“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.

6Atsakovo BUAB „Skigra“ administratorius UAB „Būrai“ sutiko su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

7Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – ir Danske Bank), nurodė, kad UAB „Skigra“, pažeidinėdamas su banku sudarytą sutartį, pardavinėjo turtą mažesnėmis nei sutartyje nustatytos kainomis, tokiu būdu darydamas nuostolius ne tik bankui, bet ir pačiai bendrovei bei tyčia vesdamas ją į bankrotą. Nors atsakovas UAB „Skigra“ 2009 m. kovo 24 d. raštu pripažino pažeidęs su banku sudarytą kredito sutartį ir įsipareigojo kainų skirtumą padengti iš įmonės lėšų, tačiau to nepadarė. Kreditoriaus nuomone, akivaizdu, kad UAB „Skigra“ nuostolingai pardavinėjo jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu siekė įmonės tyčinio bankroto.

8Kreditorius UAB „Klaista“ taip pat sutiko su reikalavimu pripažinti UAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu. Kreditorius pažymėjo, kad UAB „Skigra“ jau sudarydama 2008 m. gegužės 12 d. sutartį su UAB „Klaista“ buvo nemoki. Jei būtų laiku įvykdyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šie nuostoliai UAB „Klaista“ nebūtų atsiradę.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Rekosta“ prašymą pripažinti BUAB „Skigra“ bankrotą tyčiniu.

11Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog dėl UAB „Skigra“ vadovo, kaip valdymo organo, veikimo / neveikimo buvo tyčia ir sistemingai bendrovė vedama prie bankroto. Teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog nebuvo sudaromi UAB „Skigra“ finansinės atskaitomybės dokumentai ir, jei nesudaromi, nuo kada nevykdomos įstatyminės pareigos. Neteikiant Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio, įmonės vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau, teismo nuomone, šios pareigos netinkamas vykdymas savaime neįrodo UAB „Skigra“ buvusio vadovo tokio netinkamo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo, kuriuo buvo siekiama privesti bendrovę prie bankroto.

12Teismas akcentavo, kad nors bendrovės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą, o atsakovo buhalterinė apskaita nebuvo visiškai tinkamai tvarkoma ir turėjo akivaizdžių trūkumų, šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nėra pakankamos išvadai, jog tokiu būdu buvo sąmoningai vykdoma ydinga bendrovės veikla, siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį, tuo labiau, kad byloje nepateikta duomenų, jog buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ar aplaidžiai.

13Teismas pažymėjo, kad UAB „Skigra“ nemokumas 2007 metais nebuvo vertinamas ir tuo labiau nustatytas (konstatuotas) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje, tokių įrodymų nepateikta ir šioje byloje. O ta aplinkybė, kad bendrovės vadovas su pareiškimu iškelti UAB „Skigra“ bankroto bylą nesikreipė į teismą laiku, gali būti pagrindas įpareigoti įmonės valdymo organą atlyginti bankrutuojančios įmonės kreditoriams padarytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesudaro tyčinio bankroto požymio.

14Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, jog buvo priimami nuostolingi verslo sprendimai. Įrodymų, kad sandoriai, sudaryti su pareiškėju ir kreditoriumi UAB „Klaista“, buvo finansiškai nenaudingi ir nuostolingi UAB „Skigra“, nėra.

15Teismo įsitikinimu, kreditorius Danske Bank taip pat neįrodė faktinių aplinkybių, kad pagal 2009 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Skigra“ pardavė fiziniams asmenims butą už kainą, kuri neatitiko jo rinkos vertės. Tačiau teismas papildomai pažymėjo, kad netgi pripažįstant, jog, kaip teigia kreditorius, dėl šio sandorio parduoto turto kaina ir su banku sutarto buto kainos skirtumas sudarė 81 004 Eur (279 690 Lt), šios faktinės aplinkybės neįrodo, kad pavienis ir galbūt nuostolingas sandoris sukėlė bendrovei tokių nuostolių, kurie nulėmė UAB „Skigra“ nemokumą.

16Teismas akcentavo, kad byloje taip pat neįrodytos aplinkybės, jog dėl netinkamo ar apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Pareiškėjas UAB „Rekosta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Iš UAB „Skigra“ pateikto paskutinio balanso už 2007 metus matyti, kad pradelsti įsipareigojimai jau sudarė 84,60 procentus turimo turto vertės. Apelianto nuomone, bankas įšaldė atsakovo kreditavimą taip pat todėl, kad pamatė atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie atspindėjo įmonės nemokumą. Tai, kad bendrovė nevykdo įsipareigojimų ir neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų ir įrodo, jog ji buvo nemoki. Taigi visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad šios aplinkybės nebuvo vertinamos, priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Savo ruožtu šios aplinkybės taip pat parodo, kad UAB „Skigra“ 2008 m. gruodžio 18 d., pasirašydamas sutartį su UAB „Rekosta“, iš esmės jau buvo bankrutavęs ir visi bandymai toliau plėtoti veiklą buvo nepateisinami, t. y. žinodamas, kad įmonė nebepajėgi prisiimti naujų įsipareigojimų, toliau sudarinėjo sandorius tiek su statytojais, tiek su nekilnojamojo turto pirkėjais. Bendrovės vadovai jau tuomet turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sąmoningais nuostolingais verslo sprendimais bei blogu įmonės valdymu toliau sunkino turtinę padėtį.
  2. Teismas, turėdamas tokio pobūdžio bylose atlikti aktyvų vaidmenį tam, kad susidarytų teisingą nuomonę apie UAB „Skigra“ vadovų veiksmus ir tikruosius ketinimus, turėjo išreikalauti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o ne pavienius duomenis, kurie yra paneigiami net pačių prokurorų procesiniais dokumentais.
  3. Vien tai, kad bendrovės vykdoma buhalterinė apskaita nebuvo kvalifikuota pagal baudžiamuosius įstatymus, dar nereiškia jog nustatyti akivaizdūs UAB „Skigra“ vykdomos buhalterinės apskaitos pažeidimai negali būti pagrindu konstatuoti sąmoningai vykdomą ydingą bendrovės veiklą. Nuo to momento, kai iš darbo buvo atleista I. S. (2008 m. balandžio 28 d.), atsakovas neturėjo asmens, kuris būtų atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą. Tuo metu kasininku buvo pats direktorius S. G., o jam nebūnant, kasos pajamų orderius išrašinėdavo D. Z., nors nei ji, nei S. G. apie buhalterinę apskaitą žinių neturėjo. Taigi buhalterinė apskaita buvo vedama ydingai, neatsakingai, apgaulingai ir taip pat turėjo įtakos, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto.

19BUAB „Skigra“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.

20Kreditorius Danske Bank atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kreditorius nurodo, kad sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog teismas nepilnai ir nevisapusiškai nustatė bei ištyrė aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę nagrinėjimam klausimui, savo išvadas grindė tik atskiruose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis, o ne visuma įrodymų, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu.

21IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

24Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

25Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl BUAB „Skigra“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodydamas, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Vienu iš netinkamu BUAB „Skigra“ valdymo požymių nurodė, kad bendrovės vadovas dar 2007 metais turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, o toliau sudarinėjo sandorius su UAB „Klaista“.

26Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminu, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N. , bylos Nr. 3K-3-344/2014).

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-02-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Skigra“, kuri įsiteisėjo 2011-06-30 (bankroto bylos šių metų Nr. B2-3110-450/2015). Teismas iš UAB „Skigra“ 2007 m. balanso nustatė, kad 2007 m. atsakovo turto vertė sudarė 10 925 214 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 239 320 Lt. Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovo UAB „Skigra“ balanso duomenis, UAB „Skigra“ turto vertė nukrito iki 9 579 921 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 10 502 253 Lt. Teismui konstatavus, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai pareiškėjams ir tretiesiems asmenims yra ženkliai didesni, nei atsakovo BUAB „Skigra“ turimo turto vertė, jog jau nuo 2007 metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, BUAB „Skigra“ buvo pripažinta nemokia.

28Nepaisant tokios įmonės finansinės padėties, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės skolas; pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė BUAB „Skigra“ kreditoriai. Pirmos instancijos teismas rėmėsi 2011 m. spalio 14 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/97, kur pripažinta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. UAB „Skigra“ turėjo galimybę dalimis atsiskaityti su pareiškėju UAB „Rekosta“. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tuo metu bendrovė dar vykdė veiklą ir buvo moki. Tokia teismo išvada vertintina kritiškai, kadangi minėtoje nutartyje dėl BUAB „Skigra“ bankroto bylos iškėlimo, teismas nurodė, kad jau nuo 2007 metų įmonė nevyko ūkinės – komercinės veiklos, nes neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų ir iš turimų pradelstų įsipareigojimų yra nemoki. Ta pati teismo išvada yra nurodyta ir 2011 m. spalio 14 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/97 (t.1, b.l. 20).

29Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad 2007-12-17 AB bankas Snoras asmeniškai S. G. buvo suteikęs 495 250,00 Eur kreditą butui, adresu ( - ), įsigijimui. 2009-12-30 bankas davė S. G. sutikimą parduoti poilsio pastatą, adresu ( - ). Sutikime nustatytos sąlygos buvo pažeidžiančios kreditorių interesus, kadangi iš gautų lėšų turėjo būti sumokėtas ne tik 6 320 800 Lt įsiskolinimas bankui pagal 2007-01-22 Kredito sutartį, bet ir S. G. 1 735 112,00 Lt įsiskolinimas bankui už jo vardu įsigytą butą ( - ), ir 44 263,00 Lt įsiskolinimas pagal jo vardu išduotą mokėjimo kortelę, taip pat 2 325 650,00 Lt skirta atsiskaityti su UAB „Skigra“ kreditoriais už gautus avansus pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad parduodant turtą buvo numatytas tik atsiskaitymas su AB banku Snoras, kreditoriais pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis ir asmeninį S. G. turtą, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Nors šis sandoris neįvyko, kadangi turtas buvo areštuotas kitiems kreditoriams kreipusis į teismą, tačiau šie UAB „Skigra“ vadovo veiksmai rodo, kad jis siekė naudos sau bei atsiskaitymo tik su keliais kreditoriais, taip apeinant kitus UAB ,,Skigra“ kreditorius arba, laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – atsikaitymo su visais įmonės kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka bei eiliškumu. Pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti šias aplinkybes ir įvertinti, ar nurodytos aplinkybės nesudaro tyčinio bankroto požymio –netinkamo įmonės valdymo organo pareigų vykdymo.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir UAB „Skigra“ pasirašė Kredito sutartį, kuria bendrovei UAB „Skigra“ buvo suteiktas 2 149 000 Eur kreditas patalpoms, esančioms ( - ), įsigyti ir šiems pastatams rekonstruoti. Bendrovė buvo sudariusi su banku įsipareigojimą, kad minimali patalpų, esančių ( - ), pardavimo kaina yra 6 000 Lt už kvadratinį metrą ir, kad ši suma gali būti mažinama tik gavus išankstinį rašytinį banko susitarimą. 2009-02-27 butas buvo parduotas fiziniams asmenims, skaičiuojant po 3 000 Lt už kvadratinį metrą, t.y. per pusę mažesne kaina, nei šalys buvo sutarusios bei – kreditoriaus tvirtinimu – už žemesnę, nei tuo metu buvusi, turto rinkos vertę (t. 1, b.l. 127). Bendrovė raštu bankui įsipareigojo iš savo lėšų padengti kainų skirtumą, kuris sudarė 81 007 Eur (279 690 Lt). Tokiu būdu BUAB „Skigra“, nors ir žinojo kredito sutarties nuostatas, pažeidė kredito sutartį, turtą pardavė už mažesnę kainą bei prisiėmė įsipareigojimą bankui padengti kainų skirtumą tarp pardavimo kainos ir kredito sutartyje numatytos minimalios kainos. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad šis pavienis sandoris, nors galimai ir buvo nuostolingas, tačiau neleidžia daryti išvados, jog sukėlė bendrovei tokių nuostolių, kurie galėjo lemti UAB „Skigra“ nemokumą. Tokia teismo pozicija nepripažintina pagrįsta, kadangi teismas visiškai nevertino tuo metu buvusios įmonės finansinės padėties, todėl negalėjo nustatyti, ar toks sandoris galėjo turėti įtakos įmonės nemokumui ar ne. Teismas neanalizavo, kiek ir kokio turto tuo metu turėjo įmonė, koks buvo įsipareigojimų kreditoriams mastas, ar jos veikla nebuvo nuostolinga ir, jeigu taip – ar sudarytas sandoris ir jo pasėkoje prisiimti papildomi įsipareigojimai bankui nebuvo veiksnys, lėmęs įmonės nemokumą arba dar labiau pabloginęs jos padėtį. Tik įvertinęs tuometę įmonės finansinę padėtį teismas galėjo vertinti, ar nuostolingas sandoris turėjo įtakos įmonės nemokumui ar ne.

31Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

32Pareiškėjas aplaidų bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą grindė 2011 m. gegužės 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(00980)-ISI-2616, kurioje nustatyta, kad UAB „Skigra“ kasos pajamų orderiai buvo pildomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes kasos pajamų orderiuose nebuvo nurodytas privalomas rekvizitas – dokumento numeris, tačiau kasos pajamų orderius išrašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 p, 14 str. 2 p.); UAB „Skigra“ tvarkant kasos operacijas, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes kasos operacijos nebuvo registruojamos kasos knygoje (apskaitos registre), ir nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, nes UAB „Skigra“ kasos lapai nebuvo pasirašyti kasininko ir vyriausiojo buhalterio, tačiau pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą kasos knygą tvarko kasininkas, o ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga (18 p.) (t. 1, b.l. 5-10). Nors pirmos instancijos teismas pripažino, kad UAB „Skigra“ buhalterinė apskaita buvo vedama su trūkumais, tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai (BK 222 str.) arba aplaidžiai (BK 223 str.). Tokia teismo išvada nepripažįstama pagrįsta, kadangi vien aplinkybė, jog bendrovės vykdoma buhalterinė apskaita nebuvo kvalifikuota pagal baudžiamuosius įstatymus, dar nereiškia, jog nustatyti akivaizdūs UAB „Skigra“ vykdomos buhalterinės apskaitos pažeidimai negali būti pagrindu konstatuoti sąmoningai ydingai vykdomos bendrovės veiklos. Tuo tarpu byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Be jau aptartų duomenų, tai patvirtina ir FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-10-14 specialisto išvada Nr. 5-3/97, kurioje konstatuota, kad UAB „Skigra“ direktorius 2008 metais pildydamas PVM deklaraciją nepateikė apskaitos dokumentų ir registrų, todėl nėra galimybės patikrinti įplaukų į įmonės kasą (t. 1, b.l. 11-20).

33Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratorius nors ir sunkiau, bet turi galimybę vykdyti bankroto procedūrą, todėl nelaikė, jog yra tyčinio bankroto požymis, nurodytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

34Apeliacinis teismas nurodo, kad minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, jog BUAB „Skigra“ finansiniai dokumentai nebuvo nei tinkamai saugomi, nei perduodami laikantis teisės aktų reikalavimų. Iš Juridinių asmenų registre esančių duomenų matyti, kad BUAB „Skigra“ paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui buvo pateikusi už 2007 metus, o vėliau tik už 2011 metus. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai apskaitos dokumentai (jų dalis) galimai slepiami ar sunaikinami, negalima (ar bent iš dalies) nustatyti įmonės vykdytos veiklos apimties, operacijų teisėtumo, todėl objektyviam stebėtojui kyla visiškai pagrįstos abejonės dėl tokių veiksmų priežasčių ir juos atliekančių asmenų tikslų.

35Pažymėtina, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja, jog bankroto bylos būtų nagrinėjamos itin operatyviai, teismas tokiose bylose turi būti aktyvus ir procesinius sprendimus priimti nepažeisdamas esminių civilinio proceso ir bankroto proceso principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1557/2013). Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė (ne)buvo tyčia privesta prie bankroto, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, taip pat gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014). Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų BUAB „Skigra“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nors bankroto procese turi pareigą būti aktyvus, o bankrotą gali pripažinti tyčiniu netgi savo iniciatyva (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis). Esant tam tikriems požymiams, kurie sudaro prielaidas svarstyti tyčinio bankroto klausimą, teismas neturi apsiriboti faktų įrodytumo/ neįrodytumo konstatavimu, bet, analizuodamas pareiškėjo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodomus tyčinio bankroto požymius, turėtų svarstyti, ar šie požymiai (kiekvienas atskirai) iš tiesų egzistuoja, ar bet kuris iš jų arba jų visuma liudija įstatyme bei teismų praktikoje suformuotus tyčinio bankroto kriterijus. Jeigu pateiktų įrodymų šioms aplinkybėms konstatuoti nepakanka, teismas turėtų išaiškinti įrodinėjimo pareigą (CPK 179 straipsnio 1 dalis) arba, atsižvelgdamas į bankroto bylų specifiką bei minėtą teismo vaidmenį jose – išsireikalauti trūkstamus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas galėjo įpareigoti administratorių pateikti įrodymus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriais remdamasis teismas turėtų daugiau pagrįstų duomenų įvertinti, ar yra pagrindas BUAB „Skigra“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, jog LITEKO duomenų bazėje nepavyko rasti pareiškėjo nurodytų procesinių teismų sprendimų, kur buvo sprendžiamas buto, esančio ( - ), Vilniuje hipotekos atsisakymo ir išregistravimo klausimas.

36Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas, tuo pačiu – precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 360 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2009).

37Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui netyrus ir nenustačius visų reikšmingų teisingam klausimo išsprendimui faktinių aplinkybių, tarp jų susijusių su kredito sutarties pažeidimu ir buto, esančio ( - ), pardavimu už žymiai mažesnę kainą, dėl aplaidaus BUAB „Skigra“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl vadovo savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei kitų nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neatsakyta į pareiškėjo keliamus argumentus dėl įmonės tyčinio bankroto požymių. Todėl galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl BUAB „Skigra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o nurodytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o BUAB „Skigra“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl BUAB „Skirgra“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi (civilinėje... 5. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Rekosta“ pateikė prašymą pripažinti... 6. Atsakovo BUAB „Skigra“ administratorius UAB „Būrai“ sutiko su... 7. Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą... 8. Kreditorius UAB „Klaista“ taip pat sutiko su reikalavimu pripažinti UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 11. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog dėl UAB... 12. Teismas akcentavo, kad nors bendrovės vadovas atsako už buhalterinės... 13. Teismas pažymėjo, kad UAB „Skigra“ nemokumas 2007 metais nebuvo... 14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių,... 15. Teismo įsitikinimu, kreditorius Danske Bank taip pat neįrodė faktinių... 16. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat neįrodytos aplinkybės, jog dėl... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. Pareiškėjas UAB „Rekosta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 19. BUAB „Skigra“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ atsiliepime į... 20. Kreditorius Danske Bank atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti... 21. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo... 24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 25. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl BUAB „Skigra“ bankroto pripažinimo... 26. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-02-17... 28. Nepaisant tokios įmonės finansinės padėties, įmonės vadovas nesikreipė... 29. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad 2007-12-17 AB bankas Snoras... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske... 31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 32. Pareiškėjas aplaidų bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą grindė... 33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netinkamo buhalterinės... 34. Apeliacinis teismas nurodo, kad minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytų... 35. Pažymėtina, kad bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja,... 36. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines... 37. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 39. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti...