Byla 2-415-494/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant B.Sienkievič, dalyvaujant ieškovo atstovui M.Jovaišai, atsakovui R. U., atsakovų atstovams M.Špurui, adv. Dž. Tarvainytei, trečiojo asmens atstovei L.Mikuckienei teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. U., M. U., S. (S.) Š. (Š.), tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarui Rolandui Kirliui, VĮ Vilniaus miškų urėdijai dėl VAVA sprendimo panaikinimo, hipotekos lakšto dalies pripažinimo negaliojančia bei šios lakšto dalies teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą (LR CPK 49 str. tvarka), ieškiniu (b.l.139-143, t.1) prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5-41-29633 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui R. U.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 3,90 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemės sklypą (kadastr.Nr. ( - ),unikal.Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje; 2) pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas 01/1/20010/0006110), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K., dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą, kurio unikalus ( - ), įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre; 3) taikyti restituciją natūra, įpareigojant R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 3,90 ha miško žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

3Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimu Nr. 2.5-41-29633 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. U.“ buvo atkurtos R. U. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 4,23 ha (vertė 5139 Lt) žemės, esančios ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Minėtu sprendimu R. U. vietoj turėtos 4,23 ha žemės perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 3,90 ha (vertė 5139 Lt) žemės sklypas miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantis ( - ), Vilniaus r., Vilniaus apskrityje. 2009-03-25 Nekilnojamojo turto registre minėto VAVA 2009-02-23 sprendimo Nr. 2.5-41-29633 pagrindu buvo įregistruota R. U. nuosavybės teisė į 3,90 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ), Vilniaus r., Vilniaus apskrityje (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )). Visame sklypo plote (3,90 ha) yra miško žemė. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2010-03-22 raštą Nr. (16-2)-D8-2670) minėto VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Iš kartu su minėtu raštu Nr. (16-2)-D8-2670) pateiktų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-19786 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento ir 2010-03-10 pažymos Nr. 19785 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad visame sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija, įsig. 2001-04-25) 4 str. 4 d. numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2002-10-25 redakcija, įsig. 2003-01-01) 4 str. 1 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime yra konstatavęs, jog „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2003-10-29 redakcija, įsig. 2003-10-29) 6 str. 2 d., 4 d., 13 str. 1 ir 3 p. miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat – miestų miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neperduodami. Taigi, VAVA 2009-02-23 sprendimu Nr. 2.5-41-29633 atkuriant R. U. nuosavybės teises į aukščiau nurodytą 3,90 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos. Dėl šios priežasties VAVA 2009-02-23 sprendimas Nr. 2.5-41-29633 dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. U. 3,90 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę naikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Viešąjį interesą grindžia Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga, kuri atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau įvertinus susiklosčiusią teisinę praktiką, imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešasis interesas. Be to, miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai). Hipotekos skyriuje prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-27 15.52 val. gavus S. Š. prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (2010-04-27 sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas ( - ), patvirtino Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K.), Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 įregistravo hipotekos lakštą ( - ), kuriuo atsakovai R. U. ir M. U., užtikrindami iki 2010-12-03 suteiktos paskolos pagal 2009-12-03 šalių sudarytos paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė S. Š. ginčo sklypą – unikalus Nr. ( - ) ir dar du R. U. bei M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. ( - )). Ginčijant administracinio akto bei jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių teisėtumą, tais pačiais argumentais ginčytini ir hipotekos lakštai bei jų registracija. Pažymėjo, kad viešasis interesas nebūtų tinkamai apgintas, jeigu, teismui patenkinus ieškinio reikalavimus dėl VAVA sprendimo panaikinimo, valstybei grįžtų suvaržytas žemės sklypas, todėl ginčo žemės sklypo hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas ( - )) dalis dėl ginčo sklypo, unikalus Nr. ( - ), pripažintina negaliojančia, o jo pagrindu atlikta ginčo sklypo hipotekos registracija yra naikintina. Hipoteka registruota 2010-04-29 pagal 2010-04-27 prašymą. Pareiškimas šioje byloje teismui pateiktas 2010-04-20, o R. U. ir M. U. atsiliepimas į pareiškimą teismui buvo pateiktas 2010-04-26. Iš to seka, kad hipoteka buvo registruota R. U. ir M. U. jau žinant apie pradėtą administracinę bylą. Kartu pažymėjo, kad minėtu hipotekos lakštu registruota hipoteka ir aukščiau paminėtiems R. U. ir M. U. žemės sklypams, unikaliais numeriais ( - ). Dėl šių žemės sklypų grąžinimo valstybės dispozicijon pagal 2010-04-20 prokuratūros ieškinius yra nagrinėjamos civilinės bylos (pagal ieškinį Nr. 7.8-57 – civilinė byla 2-1930-647/2010 ir pagal ieškinį Nr. 7.8-61 – civilinė byla 2-1929-723/2010). Pabrėžė, kad šiose bylose buvo priimtos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įrašas dėl nuosavybių teisės perleidimo draudimo. Tokiu būdu R. U. ir M. U. veiksmai šioje situacijoje vertintini kaip nesąžiningi, dėl kurių, be kita ko, bylinėjimasis tapo ilgesnis. Šioje teisinėje situacijoje viešasis interesas yra pažeisto valstybinės reikšmės miško statuso atstatymas, kuris gali būti įgyvendintas tik grąžinant skundžiamu administraciniu aktu privačion nuosavybėn perleistą valstybinės reikšmės miško plotą valstybės dispozicijon. Siekiant šio tikslo, būtina panaikinti ne tik administracinį aktą – skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, bet ir jo pagrindu sudarytus sandorius, juridinius veiksmus bei jų pasekmes, šiuo atveju būtina siekti hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir hipotekos įregistravimo panaikinimo bei restitucijos, grąžinant valstybinės reikšmės mišką valstybės nuosavybėn, taikymo.

4Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais bei nurodė, jog atsakovo rėmimasis savo kaip kreditoriaus sąžiningumu nėra pagrįstas, kadangi valstybės teisės aktai skelbiami viešai ir jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Šioje byloje viešojo intereso buvimas yra akivaizdus, nes pagal Konstituciją išimtine valstybės nuosavybe galintis būti objektas, t.y. valstybinės reikšmės miškas yra patekęs į privačią nuosavybę. Nėra privaloma ginčyti žemėtvarkos projektą, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą pasekmės yra kildinamos iš VAVA sprendimo dėl nuosavybės teisių.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (b.l.1-4, t.2) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami, arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų: 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai: 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pretendentas R. U. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę. mišką ir vandens telkinius, eilę. priskirtas 9 eiliškumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, kaip tai nustatyta Reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) ,,Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone‘‘. Pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-02-23 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-29633. Ieškovas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", t.y. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija. Šios įstaigos projektų derinimo inžinierius pasirašė žemėtvarkos projekto plane. Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktame VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. 4162/0100:3342 suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas, ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5-41-29633 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Vilniaus mieste piliečiui R. U.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,23 ha ploto sklypą, esantį ( - ), Vilniaus rajone nenurodo konkrečios šio sklypo buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Ieškovas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas.

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nori pakeisti savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Su ieškiniu sutinka, prokuroras teisingai nurodė, kad nuosavybės teisė į šį mišką buvo atkurta neteisėtai, nes sprendimo priėmimo metu tas sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams, todėl sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

7Atsakovai R. U., M. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 155-158, t.1), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 6 dalyje numatyta, jog piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. ir 20 str. žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas grąžinamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas miškų ūkio paskirčiai. Suprojektuotas žemės sklypas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo rengiamas vadovaujantis Žemės žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, minėtas projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija – šios įstaigos projektų derinimo inžinierius pasirašė žemėtvarkos projekto plane ir patvirtino, jog nuosavybės teisės gali būti atkuriamos kadastrinėje vietovėje Nr. ( - ). Vadovaujantis patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu Vilniaus apskrities viršininkas 2009-02-23 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-29633. Žemės sklypo suformavimo dokumentai buvo rengiami vadovaujantis galiojančiais LR įstatymais ir kitais teisės aktais, visos institucijos, prisidėjusios prie žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, patvirtino, jog nėra jokių kliūčių grąžinti žemės sklypą minėtoje vietovėje, ką liudija ir Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos projektų derinimo inžinieriaus parašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 58 priede pateikiamoje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje neturint specialaus išsilavinimo nustatyti valstybinės reikšmės miškų ploto ribas yra neįmanoma. Be to, nuosavybės teises atkūrė specialistai, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šiai institucijai, turėjusiai teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teko pareiga nustatyti, ar nuosavybės teisės į miško sklypus, esančius ( - ), Vilniaus rajone, galėjo būti atkurtos. Žemės reformos žemėtvarkos projektas vadovaujantis teisės aktais buvo derintas su LR Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentu, miškų urėdija, šių įstaigų atstovai pasirašė projekte, todėl nesuprantama, kodėl iš pradžių nematant kliūčių atkurti nuosavybės teises, vėliau LR Aplinkos ministerija pasiūlė tikslinti valstybinės reikšmės plotų schemą. Teisingumas negali būti vykdomas formaliai, viešojo intereso gynimas negali būti formalus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta Konstitucinė nuostata, jog nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žemės sklypo savininkų konstitucinės teisės turi būti ginamos, nes tiek nuosavybės teisės, tiek sąžiningų įgijėjų teisės yra konstitucinė vertybė. Nėra jokio pagrindo suabejoti atsakovų sąžiningumu, juo labiau, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie jų nesąžiningumą. Todėl taikytinos LR CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d. numatytos sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos taisyklės, neleidžiančios išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamojo daikto. Be to, šioje byloje turi būti ginami sąžiningo kreditoriaus interesai ir hipoteka įkeistam ginčo sklypui turėtų išlikti, nes turto hipoteka patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose. Neturėtų būti pažeidžiami sąžiningo kreditoriaus S. Š. interesai, todėl nepagrįstas prokuroro reikalavimas naikinti teisėtai sudarytą hipotekos sandorį. Ieškinyje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras taip pat mini, jog hipoteka ginčo sklypui registruota 2010-04-29 pagal 2010-04-27 prašymą. Pareiškimas šioje byloje pateiktas 2010-04-20, o R. U. atsiliepimas į pareiškimą teismui buvo pateiktas 2010-04-26. Iš to seka, neva hipoteka buvo registruota R. U. ir M. U. jau žinant apie pradėtą administracinę bylą. Toks prokuroro teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovų atsiliepimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2010-05-18. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, tačiau šioje byloje šie nutarimai negali būti cituojami ir jais negali būti vadovaujamasi, kadangi ginčo žemės sklypas yra Vilniaus rajone ir ratio decidendi nesutampa. Minėtuose nutarimuose LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs apie miesto miškų išimtinį priklausymą Lietuvos valstybei, bet ne apie kaimo vietovių miško žemės plotus. Pažymėjo ir tai, jog 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ Nr. 1154 2.2. punkte Aplinkos ministerijai pavesta vykstant žemės reformai, suformavus laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotus, nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus su atitinkamų apskričių viršininkais pasiūlymus dėl šių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams (punkto redakcija iki 2010-07-01); 3 punkte įtvirtinta nuostata, jog reikalinga apskričių viršininkams pavesti, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams (punkto redakcija iki 2010-07-01). Tai reiškia, kad tik patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir nustačius laisvos žemės fondus, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, institucija, turinti teisę atkurti piliečiams nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus, turi teisę siūlyti miškų plotus priskirti valstybinės reikšmės miškams. Išimtis galima, kuomet miškų plotai istoriškai svarbūs Lietuvai (tokios pozicijos laikosi LR Konstitucinis teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-09-08 nutarimas byloje Nr. 44/04-10/06), taip pat pagal Miškų įstatymo 4 str. išimtinai Lietuvos Respublikai priklauso miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubės teritorijose, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų miškai, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių. Tačiau šiuo atveju, nespėjus parengti ir patvirtinti Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto, niekuomet iki tol valstybinės reikšmės miškui nepriskirta miško žemė priskirta valstybinės reikšmės miškui. 2006-09-19, kuomet buvo priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ redakcija Nr. 100-3881, galiojo 2005 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-483 patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos gali būti tikslinamos šiais atvejais - 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją (Inventorizacijos metu nustatomos sklypų ribos, aprašomi (inventorizuojami) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus); 2) kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo įstatymą parengtais, viešai apsvarstytais, suderintais ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintais, bet savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtintais detaliaisiais planais); 3) kai apskričių viršininkai kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo pateikdami informaciją apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas (išskyrus miškus, esančius valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų miškus, miško parkus, valstybinius miško medelynus ir sėklines plantacijas, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškus, valstybinius miškus 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių). Atsižvelgiant į tai, nesuprantama kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais vadovaujantis, šis miško žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme ne kartą gauti prašymai patikrinti 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ Nr. 1154 atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-13/2010; Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-31/2009). Teigia, jog nebuvo tinkamai įvertintas šio sklypo priskyrimo prie turinčių valstybinę reikšmę miškų poreikis ir būtinumas; tokios pozicijos laikėsi ir besikreipusieji į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti ar konkrečiu atveju buvo viešas interesas ir ar prokuroras kreipėsi į teismą pagrįstai, vertindamas byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, gali suabejoti teisės akto atitikimu Konstitucijai (LR CPK 3 str. 3 d.).

8Teismo posėdžio metu atsakovas R. U., palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

9Atsakovė M. U. bei atsakovų atstovas adv. A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

10Atsakovas S. Š. (Š.) pateikė atsiliepimą (b.l. 160-162, t.1), kuriuo pareiškė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2009-12-03 S. Š. ir R. U. bei M. U. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią kreditorius S. Š. paskolino R. U. ir M. U. 150 000 Lt sumą. Pasirašant paskolos sutartį, buvo susitarta ir dėl žemės sklypų apsunkinimo hipoteka, kaip prievolės užtikrinimo būdo. Vadovaujantis minėta paskolos sutartimi 2010-04-27 skolininkai įkeitė 3 žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypą kadastrinis numeris: ( - ), unikalus Nr. ( - ), kuris šalių susitarimu įvertintas 40000 litų. Tai, kad sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas 2010-04-27, nesuteikia teisės spręsti, jog hipoteka įregistruota nesąžiningai. Pirma, kreditorius nežinojo, jog dėl žemės sklypų yra kilęs ginčas. Antra, dėl ginčo objektu esančio žemės sklypo bei kitų sklypų įkeitimo buvo susitarta pasirašant paskolos sutartį, t.y. 2009-12-03, o sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas ir hipotekos skyriui pateiktas paskolos sutarties šalims patogiu metu, t.y. 2010-04-27. Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka), kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Sutarties šalys kaip prievolės užtikrinimo būdą pasirinko skolininkams priklausančių žemės sklypų apsunkinimą hipoteka, o toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, jog skolininkai grąžintų paskolos sutartyje nurodytą sumą pinigų. Skolininkams per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją, kad būtų visiškai atlyginta jam priklausanti suma. Patenkinus ieškovo reikalavimus bus pažeisti sąžiningo kreditoriaus interesai. Priimant teismo sprendimą turėtų būti ginami sąžiningo hipotekos įgijėjo, t.y. kreditoriaus interesai ir hipoteka minėtam turtui turi išlikti, nes turto hipoteka patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose, todėl sprendžiant kilusį ginčą, neturi būti pažeidžiami kreditoriaus interesai ir naikinamas teisėtai sudarytas hipotekos sandoris. S. Š., kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, Valstybės žinios 2003, Nr. 24-1004). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo bei teisinės padėties apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-346/2004). Teismo sprendimas šioje byloje neturėtų įtakoti S. Š., kaip sąžiningo kreditoriaus, teisių į hipoteka apsunkintą turtą. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas nebejotinai yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Tačiau pažymint, jog viešasis interesas yra dominuojantis, reikia atsižvelgti į tai, kad socialiniu požiūriu tiek viešasis interesas, tiek asmens teisės į nuosavybę, sąžiningų kreditorių apsauga taip pat yra konstitucinės vertybės, todėl kai šios vertybės susiduria ir tenkinant viešąjį interesą yra ribojamos asmens turtinės teisės, nepakanka pripažinti vien turtinių teisių ribojimų galimybę. LR Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog svarbu įvertinti ir tai, kokiu mastu šie ribojimai daro poveikį aukščiau nurodytoms vertybėms. Viešojo intereso poreikis turi būti proporcingas teisėtam tikslui, nediskriminuoti sąžiningo nekilnojamojo turto įgijėjo ir kreditoriaus, turi būti grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos principais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti (nes ir asmens teisės, ir viešasis interesas yra konstitucinės vertybės), čia turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Šiuo atveju prokuroras, be kitų reikalavimų, siekia įpareigoti R. U. ir M. U. grąžinti žemės sklypą, o taip pat panaikinti sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeistas ginčo sklypas, ir taip pažeisti sąžiningo kreditoriaus interesus. Net ir teismui pripažinus, kad žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, tokie ieškovo reikalavimai yra neproporcingi siekiamam tikslui, o konstitucinės vertybės priešpriešinamos. Prašo ieškinio reikalavimus atmesti.

11Atsakovas S. Š. (Š.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, yra atstovaujamas atstovės, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

12Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, bei papildomai nurodė, kad Konstitucijoje yra numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra valstybės nuosavybė ir tai yra pagrindas ginti viešąjį interesą, bet nėra nurodyta, kad konkretus žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Šioje byloje kalbama apie rajono mišką, kuris nėra automatiškai priskiriamas išimtinei valstybės nuosavybėn. S. Š. interesų srityje nėra pagrindo naikinti hipotekos lakšto, tai daiktinė teisė ir ji seka paskui daiktą.

13Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu (b.l. 168-178, t.1) prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos (2010-02-20 raštu Nr. 319) pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Vilniaus miškų urėdijos ( - ) girininkijos 126 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2006, Nr. 100-3881) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0100:3342. Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažyma Nr. 19785, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-09 Nr. P1003-19786 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 3,9 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-17 nutartyje Nr. 2A-13 8/2009 yra nurodęs, kad abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Todėl manytina, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 3,9 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo Nr. 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimas Nr. 2.5-41-29633 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui R. U.“, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Vilniaus apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, kurio 4 d. nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. ir 13 str. reikalavimus. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privación nuosavybėn negalima. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą (Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-27 sprendimą Nr. 2.5-41-30041), išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LAT 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, tai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LAT 2006-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). LAT 2010-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010 konstatavo, kad jei piliečiams natūra grąžintas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti natūra negalima, tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas kaip pripažintas kaip gautas neteisėtu būdu, o administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms sukelia tuos pačius padarinius, taip ir pripažinus sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d. numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto (valstybinės reikšmės miško), negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimas Nr. 2.5-41-29633, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei.

14Posėdžio metu trečiojo asmens atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog prieš paskiriant šį sklypą valstybei, jis buvo priskirtas miško parkams, ginčo teritorija jau buvo priskirta prie valstybinės reikšmės miškų. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais, kurie galiojo VAVA sprendimo priėmimo metu. Nuosavybės teisės R. U. į žemės sklypą suteikiamos ne žemėtvarkos projektu, o VAVA sprendimu, todėl nėra būtinybės naikinti žemėtvarkos projektą.

15Tretysis asmuo VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ atsiliepime į ieškinį (b.l.65-66, t.1), nurodė, kad ieškinyje nurodytas žemės sklypas, esantis kadastrinėje vietovėje Nr. ( - ) (toliau – žemės sklypas) nebuvo perduotas Miškų urėdijai valdyti patikėjimo teise LR Vyriausybės 2006-05-17 nutarimu Nr.454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“. Pažymėjo, jog šis žemės sklypas niekada nepriklausė miškų urėdijai, šis sklypas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės ( - ) girininkijai. Nesutinka su atsakovų R. U. ir M. U. teiginiais, kad Miškų urėdijos darbuotojas T. N. pasirašydamas ant „( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto“, patvirtino, jog nuosavybės teisės gali būti atkuriamos kadastrinėje vietovėje Nr. ( - ) ir, kad nėra jokių kliūčių grąžinti žemės sklypą minėtoje teritorijoje.

16Tretysis asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17Trečiojo asmens VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ atstovas ir tretysis asmuo notaras R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla teismo posėdyje nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

18Ieškinys tenkintinas.

19Kaip nustatyta byloje, 2009-02-23 VAVA sprendimu Nr. 2.5-41-29633 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. U.“ (b.l.8-9, t.1), buvo atkurtos R. U. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 4,23 ha (vertė 5139 Lt) žemės, esančios ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje; paminėtu sprendimu R. U. vietoj turėtos 4,23 ha žemės perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 3,90 ha (vertė 5139 Lt) žemės sklypas miškų ūkio paskirčiai (ūkinių miškų sklypai), esantis ( - ), Vilniaus r., Vilniaus apskrityje. 2009-03-25 Nekilnojamojo turto registre minėto VAVA 2009-02-23 sprendimo Nr. 2.5-41-29633 pagrindu buvo įregistruota R. U. nuosavybės teisė į 3,90 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą ( - ), Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b.l.10-12, t.1), visame sklypo plote (3,90 ha) yra miško žemė. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2010-03-22 rašte Nr.(16-2)-D8-2670) „Dėl viešojo intereso gynimo“, (b.l.4-5, t.1), nurodyta, kad 2009-02-23 VAVA sprendimo priėmimo metu nurodytame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Iš pateiktų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-09 pažymos Nr. P1003-19786 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmento ir 2010-03-10 pažymos Nr. 19785 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti (b.l.6-7, t.1), kad visame sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Dar 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo, Vilniaus rajone“, patvirtintas 2007 metais parengtas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas; atsakovas R. U. buvo įtrauktas į sąrašus kaip pretendentas, pageidaujantis gauti žemės minėtoje ( - ) kadastro vietovėje (b.l. 21-22, 23-28, 144-145, t.1; b.l.7-33, 50, 75, t.2). Hipotekos skyriuje prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-27 gavus S. Š. prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (2010-04-27 sutartinės hipotekos lakštą, hipotekos identifikavimo kodas ( - ), patvirtino Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K.), Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 įregistravo hipotekos lakštą ( - ), kuriuo atsakovai R. U. ir M. U., užtikrindami iki 2010-12-03 suteiktos paskolos pagal 2009-12-03 šalių sudarytos paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė S. Š. ginčo sklypą – unikalus Nr. ( - ) ir dar du R. U. bei M. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. ( - )) (b.l.42, 54-66, 77-80, 92-101, t.1). Ginčo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniaus r. sav, vidutinė rinkos vertė yra 22093 Lt (b.l.102, t.1).

20LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-12-22 rašte Nr. 2245 (b.l.153, t.1), nurodyta, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenkantys miško plotai Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu į valstybinę miškų apskaitą buvo įtraukti pagal 2000 m. inventorizacijos duomenis, o Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruoti 2003-10-16 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr.1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šie miško plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Kaip matyti iš 2010-02-22 teismui pateiktos LR Aplinkos ministerijos medžiagos (b.l.54-62, t.2), joje atkartotos aplinkybės, nurodytos LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-12-22 rašte Nr. 2245, bei konstatuojama, kad miškas, esantis žemės sklype, kadastrinis Nr.4162/0100:3342, pateiktas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams kaip laisvo žemės fondo miškas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 2.2 p. esančiu pavedimu Aplinkos ministerijai. Be to, paminėtas miškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-30 nutarimu Nr.1681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimo Nr.1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimu Nr.259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ pripažinimo netekusiu žemės, priskirtas miško parkams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 13 str. nustatyta, kad miškai, priskirti miško parkams, kurių sąrašus su juose nurodytais miškų plotais patvirtino Vyriausybė, yra valstybės išperkami ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos.

21Pagal ginčijamo administracinio akto (VAVA sprendimo) priėmimo metu galiojusių įstatymų: LR Miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, valstybinės reikšmės miškas tai tame tarpe ir kiti miškai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams; pagal LR Žemės įstatymo 4str., Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima; pagal LR Žėmės reformos įstatymo 14 str., miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams; pagal Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymo) 6 str. 2,4 d.d., 13 str. 1,3 p.p., miškai, kurie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat miestų miškams, iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., t.y. nuosavybės teisių atkūrimo būdu privačion nuosavybėn jie neparduodami.

22Pagal LR Konstitucijos 47 str., valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

23LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitusinio Teismo 2005-05-13 ir 2006-03-14 nutarimai). Valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei, todėl ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Nuosavybės teises atkurianti institucija kartu yra atsakinga už žemės reformą valstybėje. Žemės reformos tikslas yra pakeisti žemės nuosavybės santykius (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės reformos sudedamoji dalis, todėl sprendžiant kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, įgaliota institucija turi atsižvelgti į visus žemės reformos laikotarpiu vykstančius procesus. Pažymėtina, kad šie procesai vyksta tuo pat metu, todėl tiek atkuriant nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek parduodant valstybinę žemę, tiek priimant sprendimą išpirkti žemę, valstybės institucijos turi veikti taip, kad viena konstitucinė vertybė nebūtų ginama pažeidžiant kitas vertybes. Pareiga saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę turi ne tik specialai miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, kuri įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką grąžinant jį natūra būtina sistemiškai taikyti ne tik Atkūrimo įstatymo nuostatas, bet ir Miškų įstatymą, kurio nuostatos yra susijusios su Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytu reguliavimu dėl valstybės išperkamų miškų ( LR Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-47/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam; pareigą saugoti valstybinės reikšmės miškus kaip išimtinę valstybės nuosavybę turi ne tik miškus prižiūrinčios ir saugančios valstybės institucijos, bet ir institucija, įpareigota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą; priimant galutinį sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti vadovaujamasi šių sprendimų priėmimo metu galiojančiais įstatymais, kartu atsižvelgiant į jų pakeitimus, ir įvertinti, ar tai neturi įtakos piliečio pareikštos atitinkamu laiku valios susigrąžinti turtą nuosavybėn natūra įgyvendinimui; jeigu būtų aiškinama kitaip, susidarytų prielaidos institucijai priimti sprendimus, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (LR Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-506/2010 ir kt.).

24Atkreiptinas dėmesys, jog miškas esantis ginčo sklype, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirtas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr.916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Be to, paminėtas miškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-30 nutarimu Nr.1681 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimo Nr.1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-20 nutarimu Nr.259 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms“ pripažinimo netekusiu žemės, priskirtas miško parkams. Ginčo sklype esantis miškas atitinka Atkūrimo įstatymo 13 str.1 ir 3 p.p. nustatytą miškų teisinį statusą, todėl nuosavybės teisė natūra į šį žemės sklypą negalėjo būti atkuriama, nes teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, priskirtina prie valstybės išperkamų, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 16 str., už ją turėjo būti atlyginta kitokiu būdu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo S. Š. atstovės argumentai, jog ginčo miškas yra rajone ir tai nereiškia, kad jis priskirtas išimtinei valstybės nuosavybėn.

25Teigtina, kad VAVA, priimdama ginčijamą 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5-41, pažeidė LR Konstitucijos 47 str., bei aukščiau nurodytų įstatymų normas, t.y. imperatyviąsias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats pasirinkti kitokio elgesio varianto negali bei privalo elgtis taip, kaip nustatyta imperatyvioje teisės normoje (LR Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civ.byloje Nr 3K-3-394/2009). CK 1.80 str.1d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris niekinis ir negalioja; pagal šio straipsnio 2 d., tuomet, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Administracinio akto, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms panaikinimas sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o teismas pripažinęs sandorį niekiniu ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2004-12-01 civ.byla Nr.3K-3-662/2004, 2006-05-16 civ.byla Nr.3K-3-328/2006, 2006-01-03 civ.byla Nr.3K-7-4/2006, 2007-06-05 civ.byla Nr.3K-3-149/2007, 2009-11-26 civ.byla Nr.3K-3-532/2009 ir kt.).

26CK 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Sprendžiant klausimą dėl restitucijos būdo, turėtų būti vertintinas įgijėjo sąžiningumas (CK 4.96 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju šis klausimas nėra reikšmingas, nes restitucijos taikymo natūra būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., nustatančio jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas.

27Kaip jau paminėta aukščiau, Hipotekos skyriuje prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-04-27 atsakovo S. Š. prašymu buvo įregistruota sutartinė hipoteka, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-04-29 įregistravo hipotekos lakštą ( - ), kuriuo atsakovai R. U. ir M. U., užtikrindami iki 2010-12-03 suteiktos paskolos pagal 2009-12-03 šalių sudarytos paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė S. Š. 3,90 ha ploto ginčo sklypą, esantį Klonių k., Vilniaus r.sav.(unikal.Nr. ( - ), kadastr. Nr. ( - )) bei dar du sklypus.

28Nesutiktina su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (nors tai nėra pagrindas ieškinio netenkinti), kad Hipoteka registruota 2010-04-29, ieškovo pareiškimas šioje byloje dar Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2010-04-20, o R. U. ir M. U. atsiliepimas į pareiškimą teismui buvo pateiktas 2010-04-26 ir, kad iš to seka, kad hipoteka buvo registruota R. U. ir M. U. jau žinant apie pradėtą administracinę bylą. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.17, 39-42, t.1), atsakovams R. U. ir M. U. ieškovo pareiškimą Vilniaus apygardos administracinis teismas išsiuntė 2010-04-26, o atsakovų atsiliepimas (kuriame atsakovai nurodė apie ginčo sklypo įkeitimą) minėtame teisme buvo gautas 2010-05-18.

29LR CK 4.170 str. 1 d. nurodyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka yra daiktinė teisė, einanti paskui daiktą ir suteikianti hipotekos kreditoriui atitinkamas teises į hipotekos objektą – šiuo atveju – ginčo žemės sklypą. Be to, hipoteka suvaržo skolininko – savininko teises į šį daiktą. Įkeisti daiktą hipotekos sutartimi (lakštu) gali tik to daikto savininkas. Todėl nuginčijus daikto savininko nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, tais pačiais argumentais ir pagrindu yra naikintinas paminėtas hipotekos lakštas dalyje ir hipotekos registracija 3,90 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui.

30Taigi, panaikinus administracinį aktą - 2009-02-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos spendimą Nr.2.5-41-29633, turi būti panaikintos šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 3,90 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo, bei tuo pačiu pripažintina negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas ( - )), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K., dalis, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą esantį ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris Nr. ( - ), įkeitė S. Š., ir panaikinta šios lakšto dalies registracija Hipotekos registre. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241. str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Taigi, atsakovai privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo.

31Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į ginčo nuosavybės objektą negali būti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe; taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas) – Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2010-03-01 nutartis Nr. A146-115/2010.

32Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.96 str. ir teismų praktiką, sąžiningu įgijėju laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis, daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu jo perdavimą draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus. Jis negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje įstatymai yra skelbiami (LR Aukščiausioj Teismo nutartys: 2007-06-22 civ.byloje 3K-3-294/2007, 2008-06-25 civ.byloje Nr.3K-3-346/2008 ir kt.).

33Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini atsakovų argumentai, dėl neaiškumo, kokiu pagrindu ginčo sklypas buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų ploto ir dėl jų sąžiningumo bei sąžiningo kreditoriaus interesų gynimo.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-397/2009 ir kt.), kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas. Bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiame procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyvioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Todėl prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veiklioje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis, viena iš kurių yra įtvirtinta CPK 49 str.1d. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

35Nagrinėjamu atveju Prokuroro ieškinys, kuriuo ginčijamas administracinis aktas ir prašoma taikyti restitucija, sietini su miško, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto, apsauga. Imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip neturintys pagrindo atsakovų nurodyti argumentai dėl viešojo intereso.

36Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad žemėtvarkos projektas buvo suderintas su visa eile atsakingų institucijų, kurios nebuvo pateikę jokių pastabų derinant šį projektą. Žemės reformos žemėtvarkos projektai pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kartu tai atskirais atvejais būtinas dokumentas, kad būtų priimtas atitinkamas nuosavybės teisių atkūrimo aktas. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o būtent VAVA sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą (LR Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009-12-11 civ.byloje Nr.3K-3-559/2009, 2010-02-05 civ.byloje Nr.3K-3-47/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 nutartis byloje Nr.A-525-19/2010). Be to, kaip jau pasisakyta aukščiau, VAVA priimant ginčijamą sprendimą negalėjo nepaisyti LR Konstitucijos 47 str., Atkūrimo įstatymo 6, 13 str. str., Miškų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 4 str., Žemės reformos istatymo 14 str. bei LR Vyriausybės nutarimų nuostatų. Pastabų derinant projektą nepateikimas neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip nustatyta ir įrodyta byloje, ginčijamo administracinio akto priėmimo metu grąžintinas sklypas (3,90 ha) buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-01 nutartis Nr.A 146-115/2010).

37Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buv.Vilniaus apskrities viršininko administracija), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos ne iš visų atsakovų, o tik iš šio atsakovo. Nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buv.Vilniaus apskrities viršininko administracija) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos: 662,79 Lt žyminio mokesčio (skaičiuojant nuo 3,90 ha sklypo vertės), 15,32 Lt pašto išlaidų, viso 678,11 Lt, apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 79, 88, 93, 96 str.str.).

382010-10-01 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.103-104, t.1) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 str.).

39Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,

Nutarė

40ieškinį tenkinti.

41Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimą Nr.2.5-41-29633 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui R. U.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 3,90 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemės sklypą (kadastr.Nr. ( - ), unikal.Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

42Pripažinti negaliojančiu 2010-04-27 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas ( - )), patvirtintą Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K., dalyje, kurioje R. U. (a.k( - ) ir M. U. ( - ) įkeitė S. (S.) Š. (Š.) (a.k. ( - ) 3,90 ha ploto žemės sklypą (kadastr.Nr. ( - ), unikal.Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniaus r.sav. bei panaikinti hipotekos lakšto šioje dalyje registraciją Hipotekos registre.

43Taikyti restituciją natūra, įpareigojant R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 3,90 ha miško žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje.

442010-10-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę –draudimą R. U. ir M. U. perleisti nuosavybės teisę ar atlikti kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kuriems privaloma teisinė registracija į 3,90 ha ploto žemės sklypą (kadastr.Nr. ( - ), unikal.Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniaus r.sav., Vilniaus apskrityje – panaikinti, įvykdžius šį teismo sprendimą.

45Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 3. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-02-23... 4. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais bei... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nori pakeisti savo... 7. Atsakovai R. U., M. U. pateikė... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. U., palaikydamas... 9. Atsakovė M. U. bei atsakovų atstovas adv. 10. Atsakovas S. Š. 11. Atsakovas S. Š. 12. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime į... 13. Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepimu (b.l. 168-178, t.1) prašo... 14. Posėdžio metu trečiojo asmens atstovė, palaikydama atsiliepime į ieškinį... 15. Tretysis asmuo VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ atsiliepime į ieškinį... 16. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras 17. Trečiojo asmens VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ atstovas ir tretysis asmuo... 18. Ieškinys tenkintinas.... 19. Kaip nustatyta byloje, 2009-02-23 VAVA sprendimu Nr. 2.5-41-29633 „Dėl... 20. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-12-22 rašte Nr.... 21. Pagal ginčijamo administracinio akto (VAVA sprendimo) priėmimo metu... 22. Pagal LR Konstitucijos 47 str., valstybinės reikšmės miškai išimtine... 23. LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog miškai yra ypatingi nuosavybės... 24. Atkreiptinas dėmesys, jog miškas esantis ginčo sklype, valstybinės... 25. Teigtina, kad VAVA, priimdama ginčijamą 2009-02-23 sprendimą Nr. 2.5-41,... 26. CK 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš... 27. Kaip jau paminėta aukščiau, Hipotekos skyriuje prie Vilniaus m. 1 apylinkės... 28. Nesutiktina su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (nors tai nėra... 29. LR CK 4.170 str. 1 d. nurodyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio... 30. Taigi, panaikinus administracinį aktą - 2009-02-23 Vilniaus apskrities... 31. Nustačius, kad nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai, asmens teisės į... 32. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.96 str. ir teismų praktiką, sąžiningu... 33. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini atsakovų argumentai, dėl... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos... 35. Nagrinėjamu atveju Prokuroro ieškinys, kuriuo ginčijamas administracinis... 36. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad žemėtvarkos... 37. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo... 38. 2010-10-01 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l.103-104,... 39. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.str.,... 40. ieškinį tenkinti. ... 41. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-23 sprendimą... 42. Pripažinti negaliojančiu 2010-04-27 hipotekos lakštą (hipotekos... 43. Taikyti restituciją natūra, įpareigojant R. U. ir 44. 2010-10-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi taikytą... 45. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...