Byla 2A-1506-603/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovui UAB „Krasta Auto Vilnius“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „Krasta Auto Vilnius“, negrąžinti į darbą, priteisti 31278,40 Lt dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už laikotarpį skaičiuojant 247,26 Lt vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

3Ieškovas nurodė, kad 2011-12-16 darbo sutarties Nr. 24 pagrindu buvo priimtas į darbą pas atsakovą UAB „Krasta Auto Vilnius“, kur nuo 2012-01-04 užėmė meistro - priėmėjo pareigas. 2013-11-18 gavo atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ serviso skyriaus vadovo M. J. reikalavimą pasiaiškinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas pasiaiškinime nesutiko su atsakovo nurodomais darbo drausmės pažeidimais, tačiau atsakovo l.e.p. direktorius M. J. 2013-11-21 įsakymu Nr. 1 paskyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą. Po nuobaudos skyrimo nuo 2013-11-20 jis susirgo ir turėjo laikiną nedarbingumą. 2013 m. gruodžio mėn. jam sergant ir turint laikiną nedarbingumą, gavo 2013-12-18 UAB „Krasta Auto Vilnius“ serviso skyriaus vadovo M. J. reikalavimą iki 2013-12-23 pasiaiškinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų. 2013-12-29 pateikė atsakovui rašytinį atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, kuriame nurodė, jog būdamas nedarbingas ir neturėdamas darbo vietoje esančių duomenų negali pateikti išsamaus paaiškinimo dėl atsakovo nurodomų darbo drausmės pažeidimų. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktorė R. K. 2014-01-03 įsakymu Nr. KAV-P 14-2 paskyrė jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, atleidimo iš darbo dieną nukeliant į pirmąją dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. 2014-01-06 buvo pateiktas pasirašymui priedas prie darbo sutarties, kuriame nurodoma, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2014-01-06 remiantis DK 136 str. 3 d. 1 p. bei DK 136 str. 3 d. 2 p.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, nuo 2012-08-01 buvo perkeltas į serviso paslaugų pardavimo vadybininko pareigas ir buvo supažindintas su jo pareigų aprašymu. Atsakovas paaiškina, kad 2013 m. pabaigoje Finansų kontrolierė O. K. atliko neplaninę 2013 m. Bendrovės atidarytų užsakymų reviziją. Remiantis Revizijos ataskaita nustatyta, kad ieškovas pasisavino arba padėjo pasisavinti kitiems asmenims tam tikras prekes, o klastodamas bendrovės prekių apskaitos duomenis ir dokumentus, siekė nuslėpti jų trūkumą ir netgi pakeitęs jų pavadinimus įtraukė kai kurias prekes į bendrovės klientų sąskaitas. Ieškovas pažeidė Darbo sutarties 9.1, 9.3, 9.5 punktą, pareigų aprašyme nustatytas pareigas, taip pat bendrovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3, 9 punktus. 2013-11-21 įsakymu Nr. 1 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo paskirta pagrįstai, teisėtai, laikantis visų DK nustatytų procedūrų. Už nustatytus pažeidimus bendrovė turėjo teisę iš karto skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, tačiau buvo nuspręsta skirti papeikimą bei atlikti išskirtinį ieškovo išrašomų finansinių dokumentų (sąskaitų faktūrų) reviziją. Ieškovo pažeidimai buvo nustatyti 2013-10-21 Revizijos ataskaitoje Nr. 1, o net ir seniausiems joje numatytiems pažeidimams nebuvo suėjęs 2 metų terminas, todėl terminas skirti drausminei nuobaudai nebuvo praleistas. 2013-12-05 buvo atlikta ieškovo įforminamų apskaitos dokumentų revizija ir surašyta Revizijos ataskaita, kurioje nustatyta, kad ieškovas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus pritaikydavo tam tikriems klientams ženklias nuolaidas, dėl ko bendrovė patyrė tiesioginių nuostolių (prekės parduotos, už mažesnes kainas), klastodamas dokumentus be pagrindo išrašydavo ir panaikindavo PVM sąskaitas faktūras, dėl ko netinkamai buvo vedama bendrovės ir galimai kai kurių klientų apskaita, taip pat nustatyti nauji ieškovo ir M. B. bendradarbiavimo atvejai, siekiant nuslėpti prekių trūkumus, taip pat kitų dokumentų įforminimo pažeidimų. 2014-01-03 įsakymu Nr. KAV-P14-2 ieškovui, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, kuri, atsakovo teigimu, paskirta pagrįstai, teisėtai ir laikantis DK nustatytų procedūrų. Atsakovas pažymi, kad nuobauda ieškovui skirta už tai, kad jis pažeidė Darbo sutarties 9.1, 9.3, 9.5 punktus, pareigų aprašyme nustatytus reikalavimus, Bendrovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3, 9 punktus, taip pat šiurkščiai pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. 1 p., Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintu LR Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 7 punktą. Atsakovas nurodo, kad bendrovė nepraleido ir DK 241 str. numatyto 6 mėnesių termino, pagal DK 241 str. 2 d. Pasak atsakovo, ieškovo pažeidimai buvo nustatyti 2013-12-05.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1 R. I. skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda skirta už netinkamą pareigų vykdymą, klientų aptarnavimą reglamentuojančių standartų nesilaikymą. Įsakyme nurodyta, kad nuobauda skirta už tai, kad R. I. 2012 m. lapkričio 27 d. sukūrė serviso užsakymą (Užsakymas Nr.1) sau kaip privačiam asmeniui į kurį įtraukė prekes (modelis, paskirstymo diržo įtempiklis, alyva (1 l., 4 vnt.), alyva (1 l., 1 vnt.), džemperis, valytuvas, filtras kuro, padanga, rėmelis). Paaiškinime R. I. nurodė, kad dalį prekių (alyva (1 l., 1 vnt.), džemperis, valytuvas, filtras kuro, padanga, rėmelis) į sau sukurtą užsakymą įtraukė ne jis, bet sandėlio vadybininkas M. B.. Įsakyme nurodyta, kad apie tai R. I. žinojo, tačiau nepranešė vadovybei apie M. B. įkeltas prekes pažeidžiant prekių apskaitos ir dokumentų išrašymo reikalavimus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų jo užsakyme prekių, kurių jis neketino įsigyti; už tai, kad džemperis (iš Užsakymo Nr. 1) yra įtrauktas į kliento VM Consulting 2013 m. liepos 16 d. sąskaitą ir prekės pavadinimas pakeistas į „mikrofiltrų komplektas“. Klientui prekė neišduota, tokia prekė nebuvo sumontuota, sandėlyje šios prekės taip pat nėra. Kuro filtras (iš Užsakymo Nr. 1) įtrauktas į kliento P. S. 2013 m. gegužės 31 d. sąskaitą ir prekės pavadinimas pakeistas į „kronšteinas“. Klientui tokia prekė nebuvo sumontuota, taip pat sandėlyje tokios prekės nėra; už tai, kad 2012 m. gruodžio 7 d. sukūrė serviso užsakymą klientui UAB „Alnitransa“, pagal kurį sandėlio vadybininkas M. B. išdavė servisui dalis (ratlankiai 4 vnt. ir padanga 4 vnt.). Pagal šį užsakymą PVM sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Alnitransa“ R. I. išrašė 2013 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną ją anuliavo išrašydamas kreditinę sąskaitą – faktūrą. R. I. 2013 m. rugpjūčio 13 d. sukūrė naują užsakymą įmonei UAB „Alnitransa“, į kurį įtraukė paminėtas prekes ir papildomai valdymo bloką, bei jungiklį. PVM sąskaitą – faktūrą R. I. išrašė 2013 m. spalio 22 d. Tokiais veiksmais buvo nuslėptas prekių trūkumas sandėlyje ir ilgą laiką buvo išduotos prekės neapskaitant ūkinės operacijos ir jos neapmokant (t. 1, b.l. 155-157).

8UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. KAV-P14-2 (įsakyme klaidingai nurodyta priėmimo data „2014-12-03“) R. I. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad R. I. 2013 m. sausio 8 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Turboost“ į kurią įtraukė prekę - alyvą, kaina 51,69 Lt/l, iš viso už 6,7 l – 346,32 Lt. Tą pačią dieną šią PVM sąskaitą - faktūrą anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą ir išrašė naują sąskaitą faktūrą, kurioje alyvos kainą nurodė 23,58 Lt/l. Pardavimų vadybininkas neturi teisės savavališkai nustatyti ar keisti prekės kainos, o gali taikyti tik nuolaidą, savo teisių ribose – 5 proc. Analogišką alyvą R. I. kitam klientui 2013 m. sausio 17 d. pardavė pagal nustatytą didesnę kainą; už tai, kad R. I. 2013 m. balandžio 2 d. išrašė sąskaitą – faktūrą pirkėjui UAB „Mautoras“, į kurią įtraukė prekę - dempferį. Tą pačią dieną minėtą sąskaitą anuliavo ir išrašė kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą. Tą pačią dieną išrašė dvi naujas sąskaitas tai pačiai prekei UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Mautoras“, išskaidydamas prekės kainą. Be to, R. I. sukūrė dar vieną sąskaitą UAB „Krasta Auto“ tai pačiai prekei visai kainai, kuri buvo pažymėta kaip garantinė, tačiau operacija nebuvo baigta ir sąskaita nebuvo registruota. Toje sąskaitoje klientu nurodytas ne UAB „Mautoras“, bet UAB „Maxima Group“. Todėl manytina, kad automobilis, kuriam buvo įdėtas dempferis nepriklauso UAB „Mautoras“, o tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti lėšų už prekes trūkumą, už tai, kad R. I. 2013 m. gegužės 31 d. atidarė serviso užsakymą, pagal kurį 2013 m. liepos 24 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“. Tą pačią dieną paminėtą PVM sąskaitą - faktūrą anuliavo ir išrašė dvi kreditines PVM sąskaitas - faktūras. R. I. 2013 m. lapkričio 8 d. toms pačioms prekėms išrašė sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra nėra apmokėta, ji nėra pateikta UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“. Pagal skolų suderinimo aktą įmonė nėra skolinga bendrovei UAB „Krasta Auto Vilnius“. R. I. netinkamai užpildė dokumentus, siekė nuslėpti prekių trūkumą prieš inventorizaciją; už tai, kad R. I. 2013 m. vasario 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą kitam įmonės darbuotojui M. B.. Sąskaitoje faktūroje R. I. pakeitė prekės (padangų) kodą ir nurodė kitokį nei buvo užsakymo patvirtinime. Tą pačią dieną R. I. anuliavo šią sąskaitą faktūrą ir išrašė kreditinę sąskaitą – faktūrą. Šios prekės nuo 2012 m. pradžios nuolat būdavo įtraukiamos į PVM sąskaitas – faktūras, kurios vėliau būdavo anuliuojamos, siekiant nuslėpti prekių trūkumą sandėlyje; už tai, kad R. I. 2013 m. sausio 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą pirkėjui B. A.. Tą pačią dieną sąskaitą anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą. Dalį prekių perkėlė į UAB „Krasta Auto“ vardu 2013 m. sausio 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, o kitą dalį prekių įdėjo į klientui 2013 m. sausio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, sumažindamas prekių kainą. R. I. neturi teisės keisti prekių kainos; už tai, kad R. I. 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui S. D. Šiam klientui R. I. suteikė nuolaidas, kurių neturėjo teisės suteikti (33,77 proc.). Tokio dydžio nuolaidą gali suteikti tik Dalių ir aksesuarų skyriaus direktorius, tačiau jo parašo ant sąskaitos faktūros nėra, taip pat jis patvirtino, tokio leidimo nedavęs; už tai, kad R. I. 2013 m. balandžio 25 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui Avtopromservis OOO. Šiam klientui sumažino prekei (guolio veržlė) kainą, net 70 proc., nors pagal pareigas gali suteikti ne didesnę nei 5 proc. nuolaidą. Be to, tai pačiai prekei 2013 m. balandžio 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra UAB „Krasta Auto“, kurios BMW AG nekompensavo. Todėl visą kainą turėjo sumokėti klientas; už tai, kad R. I. nepagrįstai išrašo PVM sąskaitas – faktūras, o paskui jas anuliuoja vien tik siekiant pasididinti savo darbo užmokestį, kuris priklauso nuo atidarytų serviso orderių kiekio.

9Dėl UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1 R. I. skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo, pirmos instancijos teismas sprendė, jog 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu darbdavys teisingai ir pagrįstai konstatavo ieškovo darbo drausmės pažeidimus, susijusius su tiesioginių pareigų netinkamu vykdymu. Visų pirma, byloje įrodyta, kad ieškovas nekontroliavo 2012 m. lapkričio 27 d. sukurto serviso paslaugų užsakymo. Nors atsakovas nepateikė rašytinių nurodymų, kuriais turi vadovautis vadybininkas sukurdamas serviso užsakymą, ir taip pat neginčijo, kad darbuotojai gali patys sau sukurti užsakymus, tačiau nagrinėjamu atveju netinkamas ieškovo darbo pareigų vykdymas yra susijęs su tuo, kad ieškovas sukūrė tikrovės neatitinkantį užsakymą, kurio neketino vykdyti, taip pat nekontroliavo ten esančių prekių, sudarė sąlygas į jam priklausantį užsakymą prekes įkelti už prekių sandėlį atsakingam darbuotojui M. B.. Taip pat teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas netinkamai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, susijusias su išrašytų sąskaitų teisingumo patikrinimu. Byloje yra nustatyta, kad klientui VM Consulting 2013 m. liepos 16 d. išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje (t. 1, b.l. 124) bei klientui P. S. 2013 m. gegužės 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje (t. 1, b.l. 131) yra nurodytos prekės, kurios faktiškai nebuvo išduotos klientams (mikrofiltrų komplektas ir kuro filtras). Ieškovo paaiškinimai apie tai, kodėl į šias sąskaitas buvo įtrauktos prekės, kurios klientui nebuvo išduotos, turi esminių prieštaravimų. Pirminiame rašytiniame paaiškinime, surašytame 2013 m. lapkričio mėnesį, R. I. nurodo, kad jis nežino apie džemperio (vietoj mikrofiltrų komplekto) ir kronšteino (vietoj kuro filtro) atsiradimą klientų sąskaitose. Teisme ieškovas aiškino, kad paminėtos prekės buvo išduotos klientams, tik pakeistas prekės pavadinimas, nes to prašė patys klientai. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl klientui į sąskaitą buvo įtraukti serviso darbai už mikrofiltrų keitimą, jeigu vietoje mikrofiltų klientui buvo išduotas džemperis. Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje taikomus įrodinėjimo standartus, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas, pakeisdamas prekių pavadinimus klientams išrašytose sąskaitose, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas gauti turtinės naudos. Byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovas R. I. 2012 m. gruodžio 7 d. sukūrė serviso užsakymą klientui UAB „Alnitransa“, pagal kurį sandėlio vadybininkas M. B. išdavė servisui dalis (ratlankiai 4 vnt ir padanga (4 vnt.)). Pagal užsakymą sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Alnitransa“ R. I. išrašė 2013 m. kovo 13 d. ir tą pačią dieną ją anuliavo išrašydamas kreditinę sąskaitą – faktūrą. R. I. 2013 m. rugpjūčio 13 d. sukūrė naują užsakymą įmonei UAB „Alnitransa“ į kurį įtraukė paminėtas prekes ir papildomai valdymo bloką, bei jungiklį. Sąskaitą – faktūrą R. I. išrašė 2013 m. spalio 22 d. Duodamas pirminius rašytinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, jog jis tokio užsakymo neatidarė. Teisme ieškovas aiškino, kad apie užsakymą buvo žinoma vadovybei ir jis turėjo leidimą laikyti užsakymą neužbaigtą, t.y. neišrašius klientui sąskaitos. Teisme sandėlio vadybininkas M. B. paaiškino, kad jis yra susijęs su UAB „Alnitransa“ ir kad užsakymas buvo atidarytas jo prašymu. M. B. paaiškino, kad jis prašė ieškovo neišrašyti sąskaitos, nes klientas neturi galimybės apmokėti už prekę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, įvertinant ir tai, kad ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi, patvirtina, kad ieškovas neatliko savo tiesioginių darbo funkcijų – išrašyti sąskaitą ir kontroliuoti klientų skolas. Teismas sprendė, jog ieškovo kaltė yra įrodyta, nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepraleidus termino nuobaudai skirti, nes ieškovo darbo drausmės pažeidimai buvo nustatyti atlikus finansinių dokumentų patikrinimą ir surašius 2013 m. spalio 21 d. audito ataskaitą.

10Dėl UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. KAV-P14-2 R. I. skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumo ir pagrįstumo, pirmos instancijos teismas sprendė, jog pagal byloje surinktus įrodymus, atsakovo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir patvirtina ieškovo R. I. netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda yra skirta už 8 savarankiškus epizodus, darbdavys visus 8 epizodus vertino kaip visumą, iš kurios galima daryti išvadą apie tai, jog ieškovas eidamas serviso paslaugų vadybininko pareigas naudojosi savo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Byloje yra įrodyta, kad R. I. 2013 m. sausio 8 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Turboost“ į kurią įtraukė prekę alyvą, kaina 51,69 Lt/l, iš viso už 6,7 l – 346,32 Lt. Tą pačią dieną šią PVM sąskaitą faktūrą anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą ir išrašė naują sąskaitą faktūrą, kurioje alyvos kainą nurodė 23,58 Lt/l. Teisme ieškovas R. I. aiškino, kad alyvai buvo taikoma nuolaida, nustatyta vadovybės kaip akcija. Teisme apklaustas M. S. teigė, kad akcija alyvos kainai nuo 2013 m. sausio mėnesio nebevyko, bet buvo vadovo M. J. nurodymas taikyti nuolaidą. Liudytojas G. B. taip pat teigė, kad buvo galima taikyti sumažintą kainą, nors akcija nebevyko. Teismas tokiais paaiškinimais nesiremia, nes liudytojai buvo apklausti ieškovo iniciatyva ir jie yra susiję su ieškovu (t. 2, b.l. 50). Iš M. J. 2014-02-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad teisė taikyti tokio pobūdžio nuolaidą ieškovui nebuvo suteikta (t. 1, b.l. 195). Apie tai, kad nuolaidos galėjo būti taikomos tik gavus vadovo sutikimą ir pati tvarka, kaip tas sutikimas yra gaunamas, ieškovui buvo žinoma ir tai matyti iš elektroninio susirašinėjimo (t. 2, b.l. 40-46). Teismas sutinka su atsakovo išvadomis, jog R. I. nesilaikė nustatytos nuolaidų suteikimo tvarkos, be to, sąskaitoje įrašė ne kainą su nuolaida, o sumažintą kainą. Išrašyta sąskaita nėra teisinga, o pareiga išrašyti teisingas sąskaitas yra ieškovo tiesioginė darbo funkcija, apibrėžta pareigų aprašyme. Kitos ieškovo išrašytos sąskaitos 2013 metais už alyvą, kuriose taip pat nurodyta sumažinta kaina, nepatvirtina, kad įmonė taikė akciją ir kad ji buvo pratęsta (t. 2, b.l. 3-8). Darbuotojo D. G. 2014 m. kovo 3 d. išrašyta sąskaita nepatenka į tikrinamą laikotarpį (t. 2, b.l. 2). Teismas sutinka su darbdavio argumentais, kad R. I. nesilaikė sąskaitų išrašymo tvarkos, kai klientui yra teikiamos serviso paslaugos taikant dalinę garantiją (Goodwill). Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. balandžio 2 d. išrašė sąskaitą – faktūrą pirkėjui UAB „Mautoras“, į kurią įtraukė prekę Demferį. Tą pačią dieną minėtą sąskaitą anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą. Tą pačią dieną išrašė dvi naujas sąskaitas tai pačiai prekei UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Mautoras“, išskaidydamas prekės kainą. Pagal darbdavio pateiktą kompensacijos geranoriškumo atvejais taikymo instrukciją (t. 2, b.l. 27-28), ieškovas, kaip atsakingas už sąskaitų išrašymą, turėjo išrašyti kreditinę sąskaitą BMW Group kompensuojamajai kainos daliai, o ne dvi sąskaitas su sumažinta kaina. Tokios pat tvarkos ieškovas nesilaikė išrašydamas 2013 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą pirkėjui B. A. (t. 1, b.l. 198) bei 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą klientui S. D. (t. 1, b.l. 193). Byloje nustatyta, kad R. I. 2013 m. vasario 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą kitam įmonės darbuotojui M. B. (t. 1, b.l. 187). Tą pačią dieną R. I. anuliavo šią sąskaitą faktūrą ir išrašė kreditinę sąskaitą – faktūrą. Darbdavys nurodo, kad tokiu būdu šios prekės nuo 2012 m. pradžios nebuvo apskaitomos įmonėje, nors už jas nebuvo sumokėta ir jos faktiškai buvo išduotos pirkėjui. Teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog ieškovas panaikino išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą išrašydamas kreditinę sąskaitą, nesant tam teisinio pagrindo, - t.y. daugiau kaip metus laiko nebuvo išrašyta sąskaita faktiškai įvykusiai ūkinei operacijai. Šis epizodas tiesiogiai įrodo ieškovo pasinaudojimą savo pareigomis siekiant gauti neteisėtos naudos. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad R. I. 2013 m. gegužės 31 d. atidarė serviso užsakymą, pagal kurį 2013 m. liepos 24 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą klientui UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“. Tą pačią dieną paminėtą sąskaitą faktūrą anuliavo ir išrašė dvi kreditines sąskaitas faktūras (t. 1, b.l. 179-183). Pateikti įrodymai (skolų suderinimo aktas) rodo, kad paslaugos šiai įmonei nebuvo teikiamos, o sąskaita faktiškai buvo išrašyta UAB Circle Balticum (t. 2, b.l. 20). Ieškovas teismui teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, kad UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ už atliktas paslaugas (vairo apdailos keitimą) apmokėjo. Vėliau ieškovas nurodė, kad klientui UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ išrašytą sąskaitą perrašė UAB Circle Balticum pagal kliento prašymą (t. 2, b.l. 19). Ieškovas R. I. šiuo metu dirba UAB Circle Balticum (t. 2, b.l. 53), todėl teismas tokius paaiškinimus vertina kritiškai. Teismas sutinko su darbdavio argumentais, kad nepagrįstai išrašydamas PVM sąskaitas – faktūras darbuotojas galėjo gauti tiesioginės naudos, o taip pat piktnaudžiavo darbdavio nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, ir siekė gauti didesnį darbo užmokestį, skiriant priedą, kuris priklauso nuo atidarytų serviso orderių kiekio.

11Teismas nenustatė, kad byloje skiriant nuobaudą būtų padaryta esminių procesinių pažeidimų. Drausminė nuobauda yra skirta nepraleidus DK 241 str. 2 d. numatyto termino nuobaudai skirti. Šis terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2013 m. gruodžio 5 d. kai buvo pateikta revizijos ataskaita (t. 2 b.l. 161). Pažeidimai yra susiję su materialinių vertybių apskaita, todėl darbdavio teiginiai, kad pažeidimai paaiškėjo tik po atlikto finansinio patikrinimo, yra pagrįsti. Ieškovas nurodo, kad paaiškinti dėl padarytų pažeidimų darbdavys iš jo paprašė tuo metu, kai jis buvo laikinai nedarbingas. Teismas vertina, kad paaiškinimus ieškovas turėjo galimybę pateikti teisme, ir todėl jo teisės šiuo aspektu nebuvo iš esmės suvaržytos. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nesiekė, kad pažeidimų aplinkybės būtų detaliai ištirtos, ir paaiškinimus teismui davė tik po to, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (t. 2, b.l. 15).

12Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į padarytų darbo drausmės pažeidimų kiekį ir jų sistemingumą, į tai, kad R. I. ėjo pareigas reikalaujančias darbdavio pasitikėjimo, teismas sutinka su šio pažeidimo įvertinimu kaip šiurkščiu, už kurį gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas vertino, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas teisingai yra kvalifikuotas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. kaip DK 235 str. 2 d. 4 numatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Skirta nuobauda atitinka padarytų pažeidimų aplinkybes, sukeltas pasekmes, pareigų netinkamo vykdymo sistemingumą. Teismas pažeidimus laiko esminiais, nes pagal einamų pareigų esmę ieškovas turėjo užtikrinti skaidrų savo veiklos tvarkymą, o pagal revizijos metu surinktą informaciją yra nustatyta, kad ieškovas piktnaudžiavo suteiktomis darbo teisėmis.

13Ieškovas nurodo, kad darbdavys skirdamas drausminę nuobaudą taip pat rėmėsi tuo, kad jis pažeidimą padarė pakartotinai per metus laiko. Teismas sutiko su ieškovu, kad toks darbo drausmės pažeidimo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi 2014 m. sausio 3 d. ieškovui buvo paskirta nuobauda (atleidimas iš darbo) už veikas, atliktas anksčiau, nei buvo paskirta pirmoji nuobauda 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu. Todėl ši veika nelaikytina pakartotine. Tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skirtą drausminę nuobaudą, kadangi ieškovo veika yra kvalifikuota ne tik kaip pakartotinis, bet ir kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

14Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas

15Apeliantas dėl 2013-11-21 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 1 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos (toliau – Drausminė nuobauda Nr. 1) neteisėtumo ir nepagrįstumo pasisako, jog iš byloje esančio rašytinio ieškovo pasiaiškinimo į 2013-11-18 atsakovo reikalavimą pasiaiškinti raštu, ieškovas pripažino, kad 2012-11-27 savo vardu sukūrė užsakymą sau, kaip privačiam asmeniui, į kurį paprašė sandėlio darbuotojo M. B. įtraukti šias prekes: 80432219644 Modelis M3 GT2 šviesa + garsas – 2vnt.; ERV55739 paskirstymo diržo įtempiklis – 1 vnt.; 83210398507 alyva BMW LL04 5W30 1 L – 4 vnt. Ieškovui nežinant sandėlio darbuotojas M. B. į ieškovo vardu atidarytą aukščiau nurodytą užsakymą savarankiškai be ieškovo žinios įtraukė papildomas prekes, kurių ieškovas neužsakinėjo. Ieškovas teigia, jog atsakovo užsakymų sukūrimo sistema leidžia bet kuriam darbuotojui koreguoti kito darbuotojo atidarytą užsakymą, todėl sąlygas M. B. į ieškovo sukurtą užsakymą įkelti papildomas ieškovo neužsakytas prekes, sudarė ne ieškovas, o atsakovas. Ieškovas įrodinėdamas, jog į atsakovo klientui P. S. 2013-05-31 sąskaitą – faktūrą vietoje kuro filtro į sąskaitą įtrauktas kronšteinas ne dėl jo kaltės, remiasi M. B. paaiškinimu darbdaviui bei 2013-01-15 atsakovo direktoriaus įsakymu dėl drausminės nuobaudos M. B. skyrimo. Nurodo, kad kronšteiną vietoje kuro filtro į „Service Picklist“ įrašė ne jis, o sandėlio darbuotojas M. B., kuris, turėjo galimybę koreguoti ieškovo atidarytus užsakymus. Be to, M. B. paaiškino, kad netyčia buvo sumaišytas kuro filtro ir kronšteino kodas, todėl pastaroji prekė pateko į klientui išrašytą sąskaitą. Be to, nors minėtas kronšteinas į sąskaitą buvo įtrauktas pagal ieškovo vardu atidaryta „Service Picklist“, tačiau ant šio dokumento nėra ieškovo parašo. Dėl į klientui UAB „VM Consulting“ 2013-07-16 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje vietoje džemperio įtraukto mikrofiltrų komplekto, ieškovas pasisakė, jog šių prekių pavadinimo pakeitimas buvo atliktas dėl to, jog to pageidavo pats klientas, kuris nenorėjo, jog sąskaitoje būtų prekės, kurių negalima įtraukti į juridinio asmens PVM atskaitą. Tokia praktika atsakovo įmonėje buvo dažna ir buvo žinoma atsakovo vadovybei. Paaiškino, jog atsakovo įmonės buhalterinėje apskaitoje tai jokių nesklandumų nekėlė, nes visos prekės atsakovo buvo nurašomos pagal kodus, o ne pagal pavadinimus, todėl šiuo atveju iš atsakovo sandėlio buvo nurašytas džemperis, o ne mikrofiltrų komplektas. Ši sąskaita yra pilnai apmokėta, taigi atsakovas jokių nuostolių nepatyrė. Ieškovo nuomone, teismas konstatuodamas, jog ieškovas neatliko savo tiesioginės pareigos sutikrinti atliktų paslaugų kiekį ir teisingumą, pernelyg suabsoliutino šiuos ieškovo įsipareigojimus. Atsakovas teigia, jog ieškovui atspausdinus tiek sąskaitą klientui P. S., tiek ir UAB „VM Consulting“, ieškovui nekilo įtarimo dėl į jas įtrauktų detalių – kronšteino ir miktrofiltrų kompekto, nes pagal atliekamų darbų pobūdį šių detalių galėjo prireikti atliekant minėtų klientų automobilių remontą. Be to, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti, jog šių prekių pavadinimai nesutampa su jų kodais, nes abiem atvejais atitiko prekių pavadinimai ir jų kainos. Apelianto nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas yra atsakingas už tai, jog į klientų sąskaitas be jo žinios buvo įtrauktos prekės, kurių jis neužsakinėjo. Drausminė nuobauda Nr. 1 ieškovui buvo skirta ir dėl to, kad 2012-12-07 jo vardu atidaryto užsakymo pagrindu sandėlio darbuotojas M. B. išdavė servisui dalis (4 vnt. ratlankių ir 4 vnt. padangų). Ieškovas minėto užsakymo pagrindu 2013-03-13 išrašė sąskaitą, kurią tą pačią dieną anuliavo išrašydamas kreditinę sąskaitą. 2013-08-13 ieškovo vardu buvo sukurtas naujas užsakymas UAB „Alnitransa“, į kuri įtrauktos aukščiau paminėtos ir naujos prekės. Pagal šį užsakymą sąskaita UAB „Alnitransa“ buvo išrašyta 2013-10-22. Nurodytą užsakymą atidarė ne pats ieškovas, o tai ieškovo vardu padarė sandėlio darbuotojas M. B., patvirtinęs šį faktą liudytojo apklausoje ir kuris, kaip minėta aukščiau, ir anksčiau jau ne kartą naudojosi ieškovo vardu atidarytais užsakymais. Apie tokį jo vardu atidarytą 2012-12-07 užsakymą ieškovui nebuvo žinoma, tai patvirtina byloje esantis 2013 m. lapkričio mėn. ieškovo paaiškinimai, rašyti atsakovui, o taip pat faktas, kad ant atidaryto užsakymo nėra ieškovo parašo, o kliento UAB „Alnitransa“ 2013-01-04 „Service Picklist“ pardavėju (Salesperson) nurodytas ne ieškovas, o M. B.. Ieškovui uždarant savo atidarytus užsakymus kartu buvo uždarytas ir M. B. ieškovo vardu atidarytas 2012-12-07 užsakymas, pagal kurį 2013-03-13 ieškovas išrašė sąskaitą UAB „Alnitransa“, kurią tą pačią dieną anuliavo išrašydamas kreditinę sąskaitą, nes įmonės vadovybė leido laikyti minėtą užsakymą neužbaigtą, kol UAB „Alnitransa“ turės galimybę susimokėti už jiems M. B. perduotas prekes. UAB „Alnitransa“ ilgą laiką neatsiskaitant už užsakytas ir perduotas prekes, M. B. prašymu ieškovas 2013-10-22 išrašė šiai įmonei PVM sąskaitą – faktūrą SIV Nr. 1314639, kurią apmokėjo pats M. B., taip panaikindamas UAB „Alnitransa“ skolą atsakovui. Ieškovas nėra atsakingas už netinkamą sąskaitų klientams išrašymą ir jų skolų kontroliavimą, kadangi priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime užsakymus jo vardu atidarinėjo M. B..

16Dėl 2014-01-03 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. KAV-P14-2 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos (toliau – Drausminė nuobauda Nr. 2) neteisėtumo ir nepagrįstumo pasisakė, kad teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas nepagrįstai sumažino atsakovo klientams parduodamos alyvos kainą nuo įprastinės 51,69 Lt/l iki 23,58 Lt/l, teismas rėmėsi atsakovo serviso paslaugų vadovo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ieškovas ir kiti serviso darbuotojai buvo žodžiu supažindinti su tvarka, pagal kurią serviso vadybininkams savarankiškai leidžiama buvo daryti ne didesnę nei 5 proc. nuolaidą. Tačiau šiame tarnybiniame pranešime dėstomas aplinkybes paneigia tai, kad ne tik ieškovas, tačiau ir kiti atsakovo darbuotojai klientų perkamai tai pačiai alyvai po 2013 m. sausio mėn. taikė tokią pat kainą, kaip ir ieškovas. Nelogiškas teismo argumentas, jog byloje esanti atsakovo darbuotojo D. G. 2014-03-01 išrašyta PVM sąskaita – faktūra, kurioje ta pati alyva parduodama už tokią pat kainą, kaip ir ieškovo išrašytose sąskaitose, nepatenka į tikrinamąjį laikotarpį, t.y. 2013 metus, todėl neįrodo, kad atsakovas alyvai taikė akciją. D. G. pritaikė alyvai tokią pat nuolaidą, kaip ir ieškovas, kas patvirtina, jog tokią kainą nustatė ne pats ieškovas ar D. G., o tai iš anksto padarė atsakovo vadovybė. Be to, D. G. išrašytoje sąskaitoje, taip pat kaip ir ieškovo išrašytose sąskaitose, iškarto įrašyta sumažinta alyvos kaina, o ne kaina su nuolaida, kas patvirtina, jog atsakovo įmonėje egzistavo tokia alyvos pardavimo kainos nustatymo tvarka ir ieškovas jai nenusižengė. Faktą, jog egzistavo atsakovo vadovybės nurodymai sumažinti alyvos kainą, patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų M. S. ir G. B. paaiškinimai, kuriais teismas nusprendė nesivadovauti, nes šie liudytojai buvo apklausti ieškovo iniciatyva ir jie yra susiję su ieškovu. Tokios teismo išvados yra absoliučiai nepagrįstos. Ieškovas ir byloje apklausti jo kviesti liudytojai – buvę atsakovo darbuotojai, nėra susiję jokiais giminystės, dalykiniais ar asmeniniais santykiais, išskyrus aplinkybę, jog kažkada vienu metu kartu dirbo atsakovo įmonėje. Tarp ieškovo ir šių liudytojų paaiškinimų nėra jokių prieštaravimų, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesivadovauti. Ieškovui dirbant atsakovo įmonėje 2013 metais faktiškai buvo taikoma sumažinta kaina alyvai, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog ieškovas, išrašydamas atsakovo klientams sąskaitas su sumažinta alyvos kaina, pažeidė savo tiesiogines darbo funkcijas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2014-03-28 M. B. siųstame laiške apie alyvos akciją apskritai neužsimenama, o ieškovas nėra nurodytas prie šio laiško gavėjų. Tuo tarpu 2013-06-10 to paties M. B. el. laiške kalbama apie akciją alyvos keitimui (variklio alyvos ir filtro keitimui, salono filtro keitimui), o ne alyvai. Taip pat 2013-10-29 ieškovo ir kito atsakovo darbuotojo susirašinėjime kalbama apie nuolaidą serviso darbams, o ne prekėms, kuria yra alyva. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas atsakovo buvo supažindintas su tarptautine garantijos instrukcija importuotojams, pagal kurią išrašydamas sąskaitas atsakovo klientams UAB „Mautoras“, B. A., S. D. ieškovas kompensacijos geranoriškumo atvejais turėjo išrašyti kreditinę sąskaitą BMW Group kompensuojamai kainos daliai. Be to, pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. 1 d. ieškovas neturėjo teisės išrašyti kreditinio dokumento prekės pardavėjui, nes tokį dokumentą gali išrašyti tik pats pardavėjas, kuris išrašė sąskaitą už prekę. Atsakovo išrašyta įprastinė, t.y. debetinė, PVM sąskaita – faktūra visiškai atitinka Pridėtinės vertės mokesčio reikalavimus ir yra teisingai išrašytas apskaitos dokumentas įforminantis kompensaciją (nuolaidą) už netinkamos kokybės prekę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad tokios praktikos buvo laikomasi ir kitais garantinio aptarnavimo atvejais, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su teismo išvadomis, jog ieškovas padarė drausminį pažeidimą išrašydamas dvi debetines sąskaitas vietoje vienos kreditinės. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas 2013-02-20 ieškovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą kitam įmonės darbuotojui M. B., kurią tą pačią dieną nesant tam teisinio pagrindo anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą – faktūrą anuliavo sąskaitą. Iš byloje esančios ieškovo išrašytos 2013-02-20 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ši sąskaita buvo išrašyta 2012-11-28 užsakymo Nr. SOV1218015 pagrindu. Palyginimus minėtame užsakyme ir 2013-02-20 ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas prekes matosi, kad skiriasi padangų prekės kodas. Tokiu būdu, ieškovas nustatęs šį neatitikimą, tą pačią dieną po sąskaitos išrašymo ją anuliavo, išrašydamas atitinkamą kreditinę sąskaitą, tam, jog minėtas neatitikimas būtų ištaisytas. Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo išvada, jog kreditinės sąskaitos išrašymas šiuo atveju tiesiogiai įrodo ieškovo pasinaudojimą savo pareigomis siekiant gauti neteisėtos naudos. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas, atidarydamas užsakymą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“, vėliau išrašydamas ir anuliuodamas sąskaitą minėtai bendrovei bei išrašydamas sąskaitą UAB „Bio Circle Balticum“ neskaidriai atliko pareigas išrašant sąskaitas. Paaiškino, kad priimdamas užsakymą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ vardu ieškovas, iš anksčiau žinodamas kliento atstovą R. M., kaip UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ direktorių užsakymą atidarė būtent minėtos įmonės vardu. Vėliau kliento atstovo R. M., kuris yra UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ direktorius ir UAB „Bio Circle Balticum“ direktoriaus pavaduotojas, prašymu, ieškovas anuliavo sąskaitą, išrašytą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ bei perrašė ją UAB „Bio Circle Balticum“ vardu. Visas aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina prie šio apeliacinio skundo pridedamas R. M. rašytinis paaiškinimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kritiškai vertino bylos nagrinėjimo metu ieškovo duotus paaiškinimus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, vien dėl to, jog ieškovas šiuo metu dirba UAB „Bio Circle Balticum“. Pirmosios instancijos teismo išvados, apie tai, kad ieškovas piktnaudžiavo darbdavio nustatyta darbo apmokėjimo tvarka ir siekė gauti didesnį darbo užmokestį yra paremtos tik prielaidomis, todėl yra nepagrįstos. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiškino, kokia yra atsakovo taikoma darbuotojų skatinimo sistema, ar ieškovas apie ją žinojo, ar tikrai ieškovo darbo užmokestis priklausė nuo jo atidarytų užsakymo skaičiaus ir t.t. Vietoje to, skundžiamame sprendime teismas apsiribojo iš esmės atsiliepimo argumentų perrašymu, net nepatikrinęs ar tokios išvados iš esmės atitinka tikrovę. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi. Daugeliu atveju ieškovas kaltinamas tuo, kad atidarinėjo užsakymus ir laiku pagal juos neišrašydavo sąskaitų, tačiau tai daryti ieškovui buvo iš esmės nenaudinga, kadangi pagal atsakovo pateiktą motyvacinę sistemą ilgiau nei mėnesį „neuždarius“ užsakymo, mažėja koeficientas, kuris mažina ieškovo darbo užmokestį.

17Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas ieškovui Drausminę nuobauda Nr. 2 paskyrė prieš tai neužtikrinęs galimybės jam tinkamai pasiaiškinti (reikalavimas pasiaiškinti buvo pateiktas ieškovui turint nedarbingumą), o taip pat nepareikalavęs pasiaiškinti dėl visų jo nurodomų ieškovui priskiriamų pažeidimų. Teismo išvada, kad dėl šių pažeidimų ieškovas galėjo pasiaiškinti teisme, yra visiškai nepagrįsta. Teismo išvados, kad ieškovas nesiekė, jog pažeidimų aplinkybės būtų detaliai ištirtos, ir paaiškinimus teismui davė tik po to, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, yra absurdiškos dėl to, kad ieškovas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, teikė rašytinius įrodymus, kvietė liudytojus.

18Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo nurodomi pažeidimai paaiškėjo tik po atlikto finansinio patikrinimo, todėl drausminės nuobaudos ieškovui buvo paskirtos nepraleidus DK 241 str. 2 d. nustatyto dviejų metų termino. Teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti dviejų metų termino ieškovui paskirtoms drausminėms nuobaudoms, nes atsakovo nurodomi pažeidimai nebuvo nustatyti teisės aktų nustatyta tvarka atlikus auditą, inventorizaciją ar reviziją. Abi drausminės nuobaudos buvo skirtos remiantis atsakovo darbuotojos O. K. surašytomis revizijos ataskaitomis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ataskaitos nebuvo atliktos pagal reikalavimus, keliamus audito ataskaitai. Šie dokumentai negali būti vadinami ir inventorizacijos aprašu, kuriuo įforminami inventorizacijos rezultatai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis inventorizacijos taisyklėmis, inventorizacijai atlikti reikia sudaryti komisiją, tuo tarpu O. K. abi ataskaitas surašė viena, o jos sudarytos revizijos ataskaitos nebuvo įformintos pagal inventorizavimo rezultatams keliamus reikalavimus. Taigi, teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes savo išvadas grindė dokumentais, kurie neatitinka tokio pobūdžio dokumentams teisės aktų keliamiems reikalavimams.

19Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Apeliantas klaidingai nurodo, kad Teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei klaidingai juos vertino priimdamas neteisingą sprendimą. Apeliantas dirbo atsakingose pareigose - Serviso paslaugų pardavimo vadybininkas, kurios buvo susijusios ne su techniniu darbu, o su klientų aptarnavimu ir kitų darbuotojų atliekamų veiksmų kontrole, vienos iš apelianto darbo funkcijų buvo kontroliuoti reikiamu detaliu kieki, būtinu remontui atlikti, kontroliuoti darbu vykdymo eigą, vykdymo terminus apie tai informuoti klientą; kontroliuoti darbų kokybę; tikrinti, ar teisingai ir laiku išrašyta sąskaita klientui už suteiktas paslaugas bei prekes; kontroliuoti klientų skolas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neva Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad Apeliantas 2012 m. lapkričio 27 d. sukurdamas tikrovės neatitinkantį serviso paslaugų užsakymą neketino jo vykdyti ir nekontroliavo ten esančių prekių. Šie Apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi įrodymų visuma byloje liudija, kad Apeliantas sąmoningai, galimai iš anksto susitaręs su M. B., nekontroliavo atidarytų užsakymų, tokiu būdu apsunkindamas Atsakovui galimybę nustatyti prekių trūkumus dėl neteisėtų Apelianto veiksmų. Nepagrįsti ir Apelianto argumentai, kad Teismas neteisingai darė išvadą, jog Apeliantas netinkamai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas su išrašytų sąskaitų teisingumo patikrinimu, kadangi Apelianto nuomone byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neteisingai nurodyti prekių kodai PVM sąskaitose faktūrose atsirado suklydus. Iš bylos dokumentų aišku, kad klientui VM Consulting 2013 m. liepos 16 d. išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje (t. 1, b.l. 124) bei klientui P. S. 2013 m. gegužės 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje (t. 1, b.l. 131) yra nurodytos prekės, kurios faktiškai nebuvo išduotos klientams (mikrofiltrų komplektas ir kuro filtras). Tai rodo, kad Apeliantas neatliko savo tiesioginės pareigos sutikrinti atliktų paslaugų kiekį ir kokybę ir užtikrinti išrašomos sąskaitos teisingumą, ją paaiškinti klientui. Papildomai pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. B. ir M. S. parodė, jog prekės kodas PVM sąskaitose-faktūrose ir užsakymo formose negalėjo būti keičiamas, rankiniu būdu buvo galima koreguoti tik prekės pavadinimą ir kainą. kitaip sakant, Apeliaciniame skunde dėstoma versija, kad „netyčia buvo sumaišytas kuro filtro ir kronšteino kodas" prieštarauja liudytojų liudijimams bei Apelianto pasiaiškinime išdėstytai pozicijai. Teismas teisingai Skundžiamame sprendime konstatavo, kad įvertinus visas aplinkybes ir prieštaringus Apelianto paaiškinimus darytina išvada, kad Apeliantas neatliko savo tiesioginių darbo funkcijų - išrašyti sąskaitą ir kontroliuoti klientų skolas. 2013 m. sausio 8 d. išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje UAB „Turboost" Apeliantas įtraukė preke alyvą, kaina 51,69 Lt/l, iš viso už 6,7 l - 346,32 Lt. Tą pačią dieną šią PVM sąskaitą faktūrą anuliavo ir išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą bei naują sąskaitą faktūrą, kurioje alyvos kainą nurodė 23,58 Lt/l. Apeliantas nesilaikė nustatytos nuolaidų suteikimo tvarkos ir sąskaitoje įrašė ne kainą su nuolaida, o sumažintą kainą. Išrašyta sąskaita nėra teisinga, o pareiga išrašyti teisingas sąskaitas buvo Apelianto tiesioginė darbo funkcija, apibrėžta pareigų aprašyme. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos 2013 m. balandžio 2 d. Apeliantas išrašė ir anuliavo net keletą PVM sąskaitų faktūrų, skirtų prekės „dempferis" (kodas 11237800026) (kaina be PVM 1 316,87 Lt) apmokėjimui, kol galiausiai tos pačios prekės kainą sumažino ir išskaidė į dvi dalis: 387,24 lt sumą už šią prekę išrašė UAB Mautoras (PVM sąskaita faktūra Nr. SIV1304317), o 608,36 Lt sumą UAB Krasta Auto (PVM sąskaita faktūra Nr. SIV1304316). Apeliantas tą pačią dieną tai pačiai prekei taip pat išrašė ir dar vieną PVM sąskaitą faktūrą UAB Krasta Auto 921,81 Lt sumai (PVM sąskaita faktūra Nr. SIV1304312), kuri nebuvo pateikta šiai įmonei ir nebuvo anuliuota, tačiau bendrovės apskaitos sistemose buvo įtraukta kaip garantinė PVM sąskaita faktūra, kurią turėtų apmokėti UAB Krasta Auto. Pažymėtina, kad šioms prekėms apskaitos sistemoje buvo sukurta nauja PVM sąskaita faktūra, kurioje kliento pavadinimas pakeistas į UAB Maxima Group, tačiau operacija nebuvo pabaigta ir sąskaita nebuvo įregistruota. Apelianto argumentai, neva, jam nebuvo žinoma tvarka apie dalinę garantiją (Goodwill) ir jos taikymo tvarką yra mažų mažiausiai keisti, kadangi apklausti liudytojai G. B. ir M. S. nurodė, kad visiems serviso paslaugų pardavimo vadybininkams buvo žinoma ši tvarka, kurios jie privalėjo laikytis. Taip pat, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Apeliantas 2013 m. gegužės 31 d. atidarė serviso užsakymą, pagal kurį 2013 m. liepos 24 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą klientui UAB „Vilniaus kompiuterių servisas". Tą pačią dieną paminėtą sąskaitą faktūrą anuliavo ir išrašė dvi kreditines sąskaitas faktūras (t. 1, b.l. 179-183). Skolų suderinimo aktas rodo, kad paslaugos šiai įmonei nebuvo teikiamos, o sąskaita faktiškai buvo išrašyta UAB Circle Balticum. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje nėra įrodymų atvirtinančių, jog Apeliantas siekė gauti didesnį užmokestį neteisingai išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras. Apelianto darbo užmokestį sudarė bazė bei kintama dalis, kuri buvo mokama priklausomai nuo Apelianto išrašytų sąskaitų (Apelianto atsiliepimo priedas Nr. 47. Šis dokumentas pasirašytas paties Apelianto, kas patvirtina, kad jis neabejotinai buvo susipažinęs su šia darbo užmokesčio skaičiavimo sistema). Apelianto aiškinimas, kad neva darbdavys, t.y. Atsakovas, negalėjo pats atlikti vidinio audito/revizijos ir nustatyti Apelianto pažeidimų, kadangi tai turėtų daryti Revizijos departamentas prie Finansų ministerijos yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje išimtis nustatyta tiems pažeidimams, kurių dėl jų latentiškumo paprastai negalima nustatyti kitu būdu - tik audito, revizijos ar inventorizacijos metu.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23Pirmos instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas su jomis sutinka, todėl detaliau nekartoja, tačiau, vadovaudamasis žemiau aptarta kasacinio teismo praktika pasisako dėl kai kurių byloje esančių įrodymų vertinimo.

24Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

25Apeliantas teigia, kad jis pripažino, kad 2012-11-27 savo vardu sukūrė užsakymą sau, kaip privačiam asmeniui, į kurį paprašė sandėlio darbuotojo M. B. įtraukti tam tikras prekes, tačiau ieškovui nežinant sandėlio darbuotojas M. B. į ieškovo vardu atidarytą nurodytą užsakymą savarankiškai be ieškovo žinios įtraukė papildomas prekes, kurių ieškovas neužsakinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad dėl to, jog prekės į užsakymą buvo įtrauktos be jo žinios, jam nekyla jokia atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pažeidė darbo tvarką neatidžiai kontroliuodamas savo sąskaitą taip, jog kitas asmuo jam nežinant įtraukė papildomas prekes, kurių ieškovas neužsakinėjo. Konstatuojant apelianto pareigų pažeidimą neturi reikšmės apelianto nurodyta aplinkybė, jog sandėlio darbuotojas M. B. į ieškovo vardu atidarytą aukščiau nurodytą užsakymą savarankiškai be apelianto žinios įtraukė papildomas prekes, bei tai, jog apeliantas už savo užsakytas prekes vėliau sumokėjo, klaidingą užsakymą panaikino ir t.t. Ši aplinkybė tik patvirtina apelianto aplaidų elgesį atliekant tiesiogines savo pareigas. Be to, kaip ir nurodyta 2013-11-21 įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, apelianto pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, jog apeliantas žinojo, tačiau nepranešė vadovybei apie M. B. įkeltas prekes pažeidžiant prekių apskaitos ir dokumentų išrašymo reikalavimus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų jo užsakyme prekių, kurių jis neketino įsigyti.

26Apeliantas teigia, jog atsakovo užsakymų sukūrimo sistema leidžia bet kuriam darbuotojui koreguoti kito darbuotojo atidarytą užsakymą, todėl sąlygas M. B. į ieškovo sukurtą užsakymą įkelti papildomas ieškovo neužsakytas prekes, sudarė ne apeliantas, o atsakovas. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas reiškė pretenzijas atsakovui dėl tokio užsakymo sistemos valdymo ar dėl to, jog kiti darbuotojai ieškovo vardu atlieka kokius nors veiksmus, pažeisdami tiek vidinę tvarką, tiek įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Preziumuotina, jog tiek darbdavio ir darbuotojų, tiek darbuotojų tarpusavio profesiniai santykiai grindžiami pasitikėjimu, jog kiekvienas jų savo funkcijas atlieka sąžiningai ir nepiknaudžiauja sistemos trūkumais, bei bendradarbiavimu, tuo tarpu ieškovas nepranešė vadovybei apie M. B. įkeltas prekes pažeidžiant prekių apskaitos ir dokumentų išrašymo reikalavimus, kas reiškia, jog pats prisiėmė atsakomybę dėl kilsiančių pasekmių.

27Apeliantas teigia, kad jo vardu 2012-12-07 atidaryto užsakymo, apie kurį jam nebuvo žinoma, pagrindu sandėlio darbuotojas M. B. išdavė servisui dalis (4 vnt. ratlankių ir 4 vnt. padangų). 2013-08-13 apelianto vardu buvo sukurtas naujas užsakymas UAB „Alnitransa“, į kuri įtrauktos aukščiau paminėtos ir naujos prekės. Pagal šį užsakymą sąskaita UAB „Alnitransa“ buvo išrašyta 2013-10-22. Apeliantas nurodė, kad uždarant savo atidarytus užsakymus kartu buvo uždarytas ir M. B. ieškovo vardu atidarytas 2012-12-07 užsakymas, pagal kurį 2013-03-13 apeliantas išrašė sąskaitą UAB „Alnitransa“, kurią tą pačią dieną anuliavo išrašydamas kreditinę sąskaitą, nes įmonės vadovybė leido laikyti minėtą užsakymą neužbaigtą, kol UAB „Alnitransa“ turės galimybę susimokėti už jiems M. B. perduotas prekes. UAB „Alnitransa“ ilgą laiką neatsiskaitant už užsakytas ir perduotas prekes, M. B. prašymu apeliantas 2013-10-22 išrašė šiai įmonei PVM sąskaitą – faktūrą SIV Nr. 1314639, kurią apmokėjo pats M. B., taip panaikindamas UAB „Alnitransa“ skolą atsakovui. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant visų bylos aplinkybių visumą, šios aplinkybės patvirtina tik tai, pakankamai tikėtina, jog apeliantas žinojo apie M. B. ir UAB „Alnitransa“ susitarimus, kurių pagrindu M. B. dėl nesuprantamų priežasčių apmokėjo UAB „Alnitransa“ skolą atsakovui, juose dalyvavo ar juos toleravo, kas, teismo vertinimu, yra priešinga darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimo ir lojalumo, profesionalumo, darbo etikos principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprivalėdamas, tačiau savo noru vykdydamas M. B. prašymus, apeliantas prisiėmė atsakomybę už M. B. veiksmus, nors galėjo ir privalėjo apie tokius M. B. neskaidrius santykius su klientais bei M. B. suteiktus įgalinimus viršijantį elgesį pranešti įmonės vadovybei, tačiau to nedarydamas prisiėmė atsakomybę už tokio neveikimo pasekmes.

28Apeliantas nesutiko su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad jis, atidarydamas užsakymą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“, vėliau išrašydamas ir anuliuodamas sąskaitą minėtai bendrovei bei išrašydamas sąskaitą UAB „Bio Circle Balticum“ neskaidriai atliko pareigas išrašant sąskaitas. Paaiškino, kad priimdamas užsakymą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ vardu ir iš anksčiau žinodamas kliento direktorių R. M., užsakymą atidarė būtent minėtos įmonės vardu. Vėliau R. M., kuris yra UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ direktorius ir UAB „Bio Circle Balticum“ direktoriaus pavaduotojas, prašymu, anuliavo sąskaitą, išrašytą UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ bei perrašė ją UAB „Bio Circle Balticum“ vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, vykdydamas kliento prašymus, veikė neskaidriai. Pažymėtina tai, kad neturi esminės reikšmės, jog apeliantas tam tikrus veiksmus atliko kliento prašymu, kad sąskaita buvo apmokėta. Nustatant apelianto veiksmuose pažeidimus teisinę reikšmę turi faktas, kad apeliantas, pasinaudodamas savo įgalinimais, be jokio pagrindo vykdydamas klientų neaiškiais motyvais grįstus prašymus manipuliavo sąskaitų išrašymo sistema be vadovybės žinios savo nuožiūra, dėl ko atsakovas kaip darbdavys pagrįstai gali nebepasitikėti darbuotoju, abejoti savo darbuotojo sąžiningumu ir lojalumu, kadangi, darbdavys negali būti garantuotas, jog darbuotojas kitą kartą, pasinaudodamas savo įgalinimais, neveiks priešingai įmonės turtiniams interesams savo asmeninei naudai. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių R. M. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nelaikytos reikšmingomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju.

29Apeliantas teigia, kad drausminė nuobauda Nr. 2 buvo paskirta prieš tai neužtikrinus galimybės jam tinkamai pasiaiškinti, o pirmos instancijos teismo išvada, kad dėl šių pažeidimų apeliantas galėjo pasiaiškinti teisme, yra visiškai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visgi sutinka su pirmos instancijos pozicija šiuo klausimu. Be to, net ir esant tam tikriems procedūriniams pažeidimams, jie nepaneigia apelianto padarytų pažeidimų fakto ir iš to kylančių pasekmių teisėtumo, savo prasme nėra esminiai nagrinėjant bylą pagal pareikštą reikalavimą bei savaime nesudaro pagrindo apskritai naikinti atsakovo sprendimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimą pripažinti neteisėtu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-462, 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002.)

30Vertinant su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. B. paaiškinime nėra nurodytų reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, kadangi M. B. teikia tik savo poziciją, kuria nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis turint omeny, jog daugelis veiksmų, dėl kurių apeliantui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, yra susiję su M. B.. Dėl šių priežasčių 2013-01-15 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo M. B. nurodytos pasikartojančios aplinkybės ar pažeidimai nelaikytini paneigiančiais apelianto veiksmus.

31Laikytina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės kitokiai apeliacinės instancijos teismo nuomonei dėl ginčo situacijos susidaryti. Pažymėtina, kad nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, jog O. K. surašytos ataskaitos nebuvo atliktos pagal reikalavimus, keliamus audito ataskaitai, kadangi esminius pažeidimus, dėl kurių apeliantui buvo skirtos drausminės nuobaudos, apeliantas pats pripažino, nors užėmė gynybinę poziciją, jog jis nežinojo apie jo vardu sudaromus užsakymus ir dėl to neturi atsakyti, kurią tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas atmetė.

32Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „Krasta... 3. Ieškovas nurodė, kad 2011-12-16 darbo sutarties Nr. 24 pagrindu buvo priimtas... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,... 5. Nurodė, nuo 2012-08-01 buvo perkeltas į serviso paslaugų pardavimo... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 8. UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.... 9. Dėl UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d.... 10. Dėl UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu... 11. Teismas nenustatė, kad byloje skiriant nuobaudą būtų padaryta esminių... 12. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į padarytų darbo drausmės pažeidimų... 13. Ieškovas nurodo, kad darbdavys skirdamas drausminę nuobaudą taip pat... 14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 15. Apeliantas dėl 2013-11-21 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 1 ieškovui... 16. Dėl 2014-01-03 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. KAV-P14-2 ieškovui... 17. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad... 18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo nurodomi pažeidimai... 19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka... 20. Apeliantas klaidingai nurodo, kad Teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą,... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 23. Pirmos instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines... 24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 25. Apeliantas teigia, kad jis pripažino, kad 2012-11-27 savo vardu sukūrė... 26. Apeliantas teigia, jog atsakovo užsakymų sukūrimo sistema leidžia bet... 27. Apeliantas teigia, kad jo vardu 2012-12-07 atidaryto užsakymo, apie kurį jam... 28. Apeliantas nesutiko su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad jis,... 29. Apeliantas teigia, kad drausminė nuobauda Nr. 2 buvo paskirta prieš tai... 30. Vertinant su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos... 31. Laikytina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės kitokiai... 32. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...