Byla 2A-522/2011
Dėl draudimo išmokos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aideta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-46-585/2010 pagal ieškovo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aideta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 542 444 Lt dydžio draudimo išmoką, 10 903,12 Lt delspinigių, procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. Sutartinės civilinės atsakomybės laidavimo draudimo sutartimi (polisu) Nr. SPL 004585, sudaryta tarp trečiojo asmens UAB „Aideta“ ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (tuometinės ADB „RESO Europa”), buvo apdrausti garantijos gavėjo – ieškovo turtiniai interesai, susiję su draudėjo (trečiojo asmens UAB „Aideta“) civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių pagal 2008 m. lapkričio 11 d. Prekių pirkimo sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Su draudimo sutartimi trečiajam asmeniui taip pat buvo išduotas Draudimo laidavimo raštas, deklaruojantis tą patį draudimo objektą, t. y. atsakovo laidavimą draudimo suma dėl trečiojo asmens prievolių pagal Prekių pirkimo sutartį neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Laidavimo draudimo sutartį trečiasis asmuo su atsakovu sudarė vykdydamas Prekių pirkimo sutarties 7.1 - 7.8 punkte numatytus įsipareigojimus, kuriuos trečiasis asmuo prisiėmė laimėjęs ieškovo skelbtą infrastruktūrinės projekto „Bibliotekos pažangai” dalies viešojo pirkimo konkursą. Prekių pirkimo sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, jog sutarties įvykdymo užtikrinimu turi būti garantuojama, kad užsakovui (ieškovui) bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, jeigu tiekėjas (trečiasis asmuo) neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų arba juos įvykdys netinkamai. Šalys sutarties 7.3 punkte numatė, kad sutarties įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo pateiks banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Trečiasis asmuo į draudimo bendrovę (atsakovą) kreipėsi turėdamas vienintelį ir esminį tikslą - įgyti draudiminę apsaugą dėl Prekių pirkimo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei dėl to galinčios atsirasti prievolės atlyginti nuostolius ieškovui. Prekių pirkimo sutarties 24.4 punkte šalys sutarė, jog nutraukiant sutartį dėl trečiojo asmens kaltės ieškovas turi teisę taikyti baudą, neviršijančią 10 procentų sutarties vertės, kuri pagal Prekių pirkimo sutarties 2.2. punktą yra 5 424 435,22 Lt. Tokio dydžio, t. y. 10 procentų Prekių pirkimo sutarties vertės draudiminę apsaugą draudimo sutartimi siekė įgyti ir įgijo trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutartyje draudikas ir draudėjas sulygo 542 444 Lt draudimo sumą, o draudimo objektą apibrėžė taip: „turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių pagal Prekių pirkimo sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo”. Ieškovo teigimu, nurodyta Sutartinės civilinės atsakomybės laidavimo draudimo sutartimi buvo apdrausta trečiojo asmens prievolė atlyginti, neviršijant draudimo sumos, visus dėl Prekių pirkimo sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo ieškovui atsiradusius nuostolius, neišskiriant tiesioginių ar netiesioginių nuostolių, taip pat trečiojo asmens prievolės sumokėti netesybas (baudą) pagal Prekių pirkimo sutartį. 2009 m. kovo 18 d. (draudiminės apsaugos galiojimo metu) ieškovas informavo atsakovą apie draudžiamąjį įvykį - draudėjo (trečiojo asmens) sutartinių prievolių pagal Prekių pirkimo sutartį neįvykdymą ir netinkamą įvykdymą. Ieškovas išsamiai ir tiksliai įvardijo, kokiais veiksmais ir neveikimu pasireiškė trečiojo asmens prievolių pagal Prekių pirkimo sutartį neįvykdymas bei netinkamas įvykdymas. 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (06)-10.5-2244 atsakovas, neginčydamas draudžiamojo įvykio fakto, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, argumentuodamas tuo, jog remiantis Sutartinės civilinės atsakomybės laidavimo draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklių) 3.3. punktu įstatymų numatytos baudos, netesybos bei sankcijos dėl draudėjo prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nėra draudimo objektas. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas yra susijęs su Prekių pirkimo sutartyje įtvirtinta trečiojo asmens (draudėjo) prievole sumokėti baudą, todėl įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nėra mokama. 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. (06)-10.5-3265 atsakovas dar kartą atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, jog ieškovas turėjo galimybę įvertinti draudiminės apsaugos galiojimo apimtį, be to, draudikas prisiėmė atsakomybę tik dėl tiesioginių nuostolių atsiradimo. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Atsakovas remiasi šioje situacijoje netaikytina Taisyklių nuostata, iš principo draudžiančia draudimo objektu nustatyti įstatymų numatytas baudas, netesybas ir/ar sankcijas, tačiau neatsižvelgia į tai, jog Taisyklės nedraudžia šalims susitarti dėl sutartinių netesybų, kaip draudimo objekto. Šalys draudimo sutartyje ir draudimo laidavimo rašte įtvirtino susitarimą dėl draudimo išmokos susiejimo su sutartinių netesybų suma. Atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytoje draudimo sutartyje draudimo objektu apibūdinami turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių nevykdymo arba netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) yra ne tik prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir viena iš civilinės atsakomybės formų. Draudimo objektas pagal konkretų draudimo polisą apima ir sutartinių netesybų bei sankcijų draudėjui taikymą bei iš to kylančią draudiko pareigą išmokėti sutartinių netesybų dydį atitinkančią draudimo išmoką. Šalys draudimo sutartimi susitarė dėl sutartinių netesybų, kaip draudimo objekto, kas visiškai atitinka Taisyklių 3.4. punktą. Visos dėl draudimo objekto apimties iškilusios abejonės turėtų būti sprendžiamos ir aiškinamos ieškovo, sudariusio sutartį prisijungimo būdu, naudai. Tiek CK nuostatos, tiek teismų praktika įtvirtina individualiai šalių aptartų sąlygų prioritetą prieš standartines sutarties sąlygas. Netinkamas, neapdairus ir/ar nesąžiningas draudimo sutarties sudarymas bei nepakankamas informacijos suteikimas negali būti pagrindas atsakovui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui. Taisyklių 11.7 punktas numato, jog už draudimo išmokos išmokėjimo termino praleidimą draudikui nustatomi 0,03 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas draudimo išmoką privalėjo išmokėti per 30 dienų nuo visos informacijos apie draudžiamojo įvykio aplinkybes gavimo. Visą šią informaciją atsakovui gavus 2009 m. kovo 18 d., draudimo išmoka ieškovui turėjo būti išmokėta vėliausiai 2009 m. balandžio 17 d. Dėl prievolės laiku išmokėti draudimo išmoką neįvykdymo iš atsakovo priteistini 10 903,12 Lt delspinigių, taip pat procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad: laidavimo draudimo sutartimi buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė tik dėl tiesioginių nuostolių ieškovui atsiradimo, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams teisme pareikšti; ieškiniu prašomos priteisti netesybos (bauda) yra nepagrįstai didelės.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

7Sprendime nurodyta, kad ginčas kilo dėl laidavimo draudimo sutartimi sukurtų teisinių santykių kvalifikavimo, dėl atsakovo prievolės mokėti netesybas (baudą) galiojimo, dėl draudimo objekto ir termino, dėl baudos dydžio ir ieškinio senaties termino. Pirkimo sutarties 24.4 punktu ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė, jog nutraukiant sutartį dėl trečiojo asmens kaltės ieškovui sumokama bauda iki 10 procentų sutarties vertės, t. y. iki 542 444 Lt. Pirkimo sutartis buvo nutraukta dėl trečiojo asmens kaltės nuo 2009 m. sausio 23 d., trečiajam asmeniui 2009 m. sausio 21 d. raštu pripažįstant, kad ieškovo raštą apie sutarties nutraukimą jis gavo 2009 m. sausio 9 dieną. Taisyklių 3.4 punkte numatyta, kad sutartinės netesybos bendruoju atveju nėra draudimo objektas, tačiau juo gali būti, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Pagal Taisyklių 5.4 punktą draudėjo prievolė mokėti baudą yra nedraudiminis įvykis, jeigu bauda nėra draudimo objektas pagal Taisyklių 3.3 punktą. Tačiau pagal šį punktą draudimo objektas nėra tik įstatymų numatytos baudos, bet ne sutartinės netesybos, kurių santykis su draudimo objektu nurodytas Taisyklių 3.4 punkte. Teismo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog draudimo išmoka nemokėtina Taisyklių 5.4 punkto pagrindu, t. y. esant nedraudžiamajam įvykiui. Teismas tyrė, ar atsakovas pagrįstai atsikirto Taisyklių 5.5.11 punktu, t. y. ar draudimo sutartyje sutartinės netesybos yra aptartos kaip draudimo objektas (Taisyklių 3.4 punktas) ir ar dėl to trečiojo asmens prievolės mokėti baudą dėl Pirkimo sutarties nutraukimo remiantis šios sutarties 24.4 punktu yra draudiminis įvykis pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą laidavimo draudimo sutartį. Atsakovo pasiūlytoje draudimo sutartyje (polise) numatyta, kad draudimo objektas – draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių pagal Pirkimo sutartį nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Toks platus draudimo objekto apibrėžimas sutartyje („turtiniai interesai“) neabejotinai sudaro įspūdį, kad draudimo objektu pagal sutartį yra ir netesybos (baudos), kaip civilinės atsakomybės dėl netinkamo sutarties vykdymo forma, nes turtiniai interesai akivaizdžiai apima interesą gauti netesybų mokėjimą. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad dėl šios sutarties nuostatos su trečiuoju asmeniu arba ieškovu, kurio naudai sudaryta laidavimo draudimo sutartis, buvo derėtasi, kad ikisutartinių derybų metu buvo aptartas šios nuostatos turinys numatant siauresnį jos aiškinimą nei įprastai suprantama labai plati sąvoka „turtiniai interesai“, bei laikantis principo, kad neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos jas parengusios sutarties šalies nenaudai, teismas nusprendė, kad Taisyklių 3.4 ir 5.5.11 punktų sąlygos dėl susitarimo įtraukti baudą į draudimo objektų sąrašą yra įvykdytos. Teismas trečiojo asmens prievolę mokėti baudą dėl Pirkimo sutarties nevykdymo pripažino draudiminiu įvykiu pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą laidavimo draudimo sutartį.

8Sprendime pažymėta, kad atsakovą su trečiuoju asmeniu, sudariusius laidavimo draudimo sutartį, sieja draudimo santykiai. Tarp šalių kilo ginčas, koks santykis sieja ieškovą ir atsakovą. Atsakovas siekė pagrįsti, kad jį su ieškovu sieja nuo atsakovo ir trečiojo asmens draudimo santykio nepriklausantis arba autonomiškai aiškinamas ir galiojantis atsakovo laidavimas. Teismas nesutiko su tokiu šalis siejančių teisinių santykių aiškinimu. Teismo įsitikinimu, atsakovas klaidingai nurodo, kad laidavimo draudimo sutartimi sukuriami savarankiški atsakovo ir ieškovo laidavimo santykiai, atskiri nuo atsakovą ir tretįjį asmenį siejančio draudimo teisinio santykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad laiduotojo prievolė yra aksesorinė, o laidavimo draudiko – nepriklausoma. Tokį atskyrimą reikia suprasti kaip laidavimo draudiko prievolės kreditoriui galiojimo nepriklausomumą nuo sutarties, iš kurios atsirado laidavimo draudimu užtikrinamos prievolės, galiojimo, o ne kaip dirbtinį ir todėl beprasmį laidavimo ir draudimo santykių atskyrimą laidavimo draudimo sutartyje. Laidavimo draudimo atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas įvykdo skolininko prievolę kreditoriui. Tiek draudėjas, tiek naudos gavėjas (kreditorius) turi teisę vienodomis sąlygomis pareikšti draudikui reikalavimą įvykdyti prievoles pagal laidavimo draudimo sutartį. Ir trečiasis asmuo, ir ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo sutartį priteisimo. Tokio reikalavimo pareiškimui teisme taikoma vienerių metų ieškinio senatis, kurios terminas skaičiuojamas nuo atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką 2009 m. balandžio 20 d. ir kuris nėra praleistas ieškovui pareiškus ieškinį 2009 m. liepos 8 d.

9Teismas nurodė, kad draudimo sutartis sudaryta ir įsigaliojo 2008 m. lapkričio 21 d., galiojo iki 2009 m. vasario 9 d. Sutartis 2009 m. sausio 5 d. pratęsta galioti nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2009 m. kovo 20 d. 2008 m. lapkričio 21 d. draudimo sutartyje nurodoma, kad sutartis yra nauja, o 2009 m. sausio 5 d. išduotame polise nurodoma, kad ankstesnio poliso Nr.004551 sutartis pratęsiama, todėl atsakovas nepagrįstai atsikerta, jog draudiminis įvykis įvyko ne 2009 m. sausio 5 d. sudarytos draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. trečiajam asmeniui praleidus sutarties įvykdymo terminą. 2009 m. sausio 5 d. nebuvo sudaryta nauja sutartis, bet pratęsta 2008 m. lapkričio 21 d. draudimo sutartis, todėl trečiajam asmeniui pažeidus Pirkimo sutarties įvykdymo terminą, tuo metu galiojęs laidavimo draudimas buvo pratęstas, jis nepasibaigė 2009 m. vasario 9 d., bet galiojo iki 2009 m. kovo 20 d., t.y. galiojo ir Pirkimo sutarties nutraukimo momentu.

10Teismo sprendime dėstoma, kad atsakovas laidavimo draudimo sutartimi už užmokestį prisiėmė trečiojo asmens civilinės atsakomybės ieškovui pagal Pirkimo sutartį riziką. 2008 m. lapkričio 11 d. sutarties 24.4 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį dėl trečiojo asmens kaltės, taikoma bauda, neviršijanti 10 procentų sutarties vertės. Sutarties vertė 5 424 435,22 Lt, tad 10 procentų nuo šios sumos yra 542 444 Lt. Teismas sprendė, kad 10 procentų sutarties vertės bauda nėra aiškiai per didelė. Sutartimi trečiojo asmens ir ieškovo sulygtos netesybos gali būti taikomos, kadangi trečiasis asmuo iš esmės neįvykdė sutarties. Be to, sutarties esminį nevykdymą patvirtina ir sutarties nutraukimo aplinkybės. Pirkimo sutartyje nustatyto dydžio bauda pripažinta nesanti per didelė ir priteista iš atsakovo, kuris sudarydamas laidavimo draudimo sutartį įvertino baudos atsiradimo riziką, jos dydį ir atitinkamai paskaičiavo draudimo įmoką. Patenkinęs reikalavimą dėl baudos priteisimo, teismas tenkino ir reikalavimą dėl Taisyklių 11.7 punkte numatytų delspinigių, taip pat procesinių palūkanų priteisimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškinys atmestinas dėl įstatyme numatyto ieškinio senaties termino praleidimo (CK 6.88 str. 1 d., CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovas per visą senaties terminą nereiškė reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Aideta“, todėl teigtina, kad reikalavimo jis atsisakė. Atsisakius reikalavimo pagrindiniam skolininkui, taip pat per 3 mėnesių senaties terminą nepareiškus ieškinio laiduotojui, atsakovo civilinė atsakomybė turi būti laikoma pasibaigusia.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog draudikas prisiėmė atsakomybę dėl ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje Pirkimo sutartyje nurodytų netesybų. ADB „RESO Europa“ Taisyklių, apibrėžiančių draudiko atsakomybės ribas, 3.3 ir 3.4 punktai aiškiai numato, kad jokios baudos, netesybos ir sankcijos nėra laikomos draudimo objektu. Taisyklių 3.4 punkte yra numatyta išimtis: sutartyje su garantijos gavėju apibrėžtos netesybos ir sankcijos gali būti laikomos draudimo objektu, bet tik vieninteliu atveju – jei tai numatyta draudimo sutartyje. Ši sąlyga su draudėju turėjo būti individualiai aptarta ir atskirai įrašyta draudimo sutartyje. Atsakovas proceso metu įrodinėjo, jog tokia sąlyga su draudėju UAB „Aideta“ nebuvo papildomai numatyta, to neneigė ir šis asmuo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartyje nurodytos rūšies draudimo objektas (turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo) apibrėžia visą draudiko prisiimtą atsakomybę. Draudimo liudijimas buvo išduotas tik trečiajam asmeniui, o ieškovui buvo išduoti laidavimo raštas ir Taisyklės, todėl vien dėl šios priežasties negalima teigti, kad ieškovas galėjo būti suklaidintas. Laidavimo rašte aiškiai nurodyta, jog draudimo apsauga ribojama Taisyklėmis. Ieškovas su šia sąlyga sutiko ir įvertinęs Taisyklių sąlygas laidavimą akceptavo. Trečiasis asmuo neginčijo draudimo sutarties sąlygų, todėl draudimo apsaugos ribos jam buvo žinomos. Nėra pagrindo teigti, kad draudimo liudijime, kuris nebuvo įteiktas ieškovui, nurodytas draudimo objekto apibrėžimas prieštarauja Taisyklėms, taip pat negalima teigti, kad ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, jog draudimo apsauga apima taip pat ir netesybas.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog maksimali 10 procentų dydžio bauda nėra aiškiai per didelė. Teismas nevertino aplinkybių, jog Pirkimo sutartis buvo nutraukta taip pat ir dėl to, jog ieškovas nesutiko pratęsti jos vykdymo termino, kad trečiasis asmuo didelę dalį darbų įvykdė, o pagrindinis sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo pristatyti kompiuteriai. Teismas neatsižvelgė taip pat į tai, jog po sutarties nutraukimo naujai sudaryta sutartis ne tik nesukėlė ieškovui finansinių nuostolių, bet leido jam sutaupyti.
  4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą sujungti šią civilinę bylą su kita byla, iškelta pagal trečiojo asmens šioje byloje BUAB „Aideta“ ieškinį Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kurioje nustatinėjamos tos pačios Pirkimo sutarties vykdymo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybės. Nesujungus bylų išlieka sprendimų nesuderinamumo bei galimo neteisingo bylų išsprendimo tikimybė.

12Ieškovo atstovas atsiliepimu prašo atsakovo skundą palikti nenagrinėtą. Atsakovo apeliacinį skundą priėmus nagrinėti, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą, todėl turi būti paliktas nenagrinėtas, o pradėtas apeliacinis procesas - nutrauktas. Teiginiai, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsti. Ieškovas pagrindė ir atribojo draudimo ir laidavimo teisinius santykius. Teismas teisingai nusprendė, kad sutartinės netesybos šiuo konkrečiu atveju yra draudimo objektas pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį. Galiojančios draudiminės apsaugos apimtį atsakovas nepagrįstai siekia susiaurinti. Atsakovas neįrodinėjo tiek draudimo išmokos, tiek netesybų mažinimo pagrindų. Draudimo išmoka neturi būti mažinama.

13Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkričio 14 d. gauti apelianto (atsakovo) AAS „Gjensidige Baltic“ atstovės rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl byloje susidariusios procesinės situacijos įgyvendinant atsakovui teisę į apeliaciją, taip pat į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija prideda atsakovo atstovės rašytinius paaiškinimus prie bylos ir juos vertina nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo patenkintas visiškai, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, šioje apeliacijoje būtina patikrinti ir teisiškai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinių santykių turinį ir taikė su jais susijusių terminų skaičiavimo taisykles, ar tinkamai nustatė draudiko atsakomybės ribas pagal sudarytą laidavimo draudimo sutartį, ar teisingai sprendė dėl draudimo išmokos dydžio, taip pat ar nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą nepadarė procesinių teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręstas šalių ginčas. Aktualūs apeliacinio proceso klausimai analizuojami vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kartu patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

16CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

17Dėl laidavimo draudimo sutartimi sukurtų teisinių santykių kvalifikavimo ir su tuo susijusių terminų

18Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovą (naudos gavėją) su atsakovu (trečiojo asmens draudiku pagal laidavimo draudimo sutartį) siejo savarankiški bei nuo atsakovo ir trečiojo asmens draudimo santykių nepriklausantys laidavimo teisiniai santykiai. Remdamasis suformuota teismų praktika kvalifikuojant šios rūšies civilinius santykius, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad laidavimo draudimo sutartimi sukuriamas savarankiškas prievolių (šiuo atveju – kylančių pagal Pirkimo sutartį) įvykdymo užtikrinimas, kuris nėra tapatus CK 6.76 straipsnyje apibrėžtam laidavimui – kitokiam prievolių įvykdymo užtikrinimo būdui. Teismas akcentavo, kad vienas esminių laidavimo draudimo ir laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, skirtumas yra tas, kad laidavimo draudimo atveju užtikrinimas kyla ne iš tiesiogiai laiduotojo ir kreditoriaus sudaromos laidavimo sutarties, o iš draudimo sutarties, sudaromos skolininko (arba kreditoriaus) ir draudimo bendrovės. Laidavimo draudimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, galiojimas priklauso nuo draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį buvimo.

19Apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad ieškovui atsisakius reikalavimo pagrindiniam skolininkui, atsakovo kaip laiduotojo civilinė atsakomybė turi būti laikoma pasibaigusia, kad per 3 mėnesių senaties terminą nepareiškus ieškinio, laidavimas baigiasi (CK 6.88 str. 1 d. nuostata), atsakovas toliau laikosi pozicijos, jog jį su ieškovu siejo tik laidavimo teisiniai santykiai, reguliuojami CK 6.76 – 6.89 straipsniuose įtvirtintų normų. Be to, nurodydamas, kad ieškinys turėjo būti atmestas taikant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, atsakovas siekia įrodyti, jog ieškovo materialusis reikalavimas turi būti kvalifikuojamas ne kaip teisės į draudimo išmoką pagal draudėjo ir draudiko sudarytos laidavimo draudimo sutarties sąlygas įgyvendinimas, o kaip reikalavimas netesybų pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą Pirkimo sutartį, už prievolių pagal kurią vykdymą laidavo atsakovas, sudarydamas su trečiuoju asmeniu laidavimo draudimo sutartį. Sutikti su nurodytais apelianto motyvais nėra pagrindo, jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų kvalifikuojant ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens teisinius santykius, atsiradusius sudarius laidavimo draudimo sutartį.

20Teismų praktikoje pakankamai seniai ir nuosekliai vadovaujamasi kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, jog laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Šios kategorijos bylose laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004, 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Laidavimo ir laidavimo draudimo kaip civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindų skirtumai detaliai išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008. Kasacinis teismas šioje nutartyje išskyrė septynis esminius požymius, kurie skiria laidavimo draudimo kaip draudimo rūšies teisinius santykius nuo laidavimo teisinių santykių. Įvertinant aplinkybę, kad šios kategorijos bylose teismų praktika atribojant laidavimo draudimo teisinius santykius nuo laidavimo teisinių santykių jau yra susiformavusi ir nuosekli, detalesnis šių santykių atskirumo (autonomiškumo) aptarimas netikslingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas šioje byloje taip pat yra kilęs iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jį spręsdamas pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė draudimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymas) ir nesirėmė laidavimo – kitokio pagal teisinę kilmę bei turinį prievolių užtikrinimo būdo – teisinį reguliavimą įtvirtinančiomis CK 6.76-6.89 straipsnių nuostatomis.

21Laidavimo draudimo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek draudėjas, tiek naudos gavėjas (kreditorius) turi teisę vienodomis sąlygomis pareikšti draudikui reikalavimą įvykdyti prievoles pagal laidavimo draudimo sutartį. Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo pareiga pagal laidavimo draudimo sutartį esą yra pasibaigusi, nes ieškovas nepareiškė reikalavimo pagrindiniam skolininkui trečiajam asmeniui BUAB „Aideta“.

22Pripažinus, kad laidavimo draudimo atveju ieškovo reikalavimas atsiranda iš draudimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiam reikalavimui teisme pareikšti taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CPK 1.125 straipsnio 7 dalyje ir teisingai nurodė, kad šio termino ieškovo nepraleido.

23Atsakovas, prašydamas ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, remiasi aplinkybe, kad ieškovo reikalavimo turinį sudaro Pirkimo sutartyje numatytos netesybos baudos forma. Atsakovas laikosi nuostatos, kad teisė reikalauti netesybų ieškovui atsirado 2008 m. gruodžio 22 d., kada baigėsi Pirkimo sutartyje numatytas prekių pristatymo terminas (Specialiųjų sutarties sąlygų 1.1 p.). Tokia atsakovo nuostata nepriimtina. Jeigu ir sutikti su aiškinimu, kad ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką pagal mokėjimo turinį ir dydį sudaro Pirkimo sutarties 24.4 punkte numatytos netesybos – bauda, kurios dydis negali viršyti 10 proc. nuo sutarties vertės, ieškovo reikalavimas pareikštas nepraleidus senaties termino ieškiniams dėl netesybų. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovo teisės į Pirkimo sutarties 24.4 punkte numatytas netesybas (baudą) atsiradimas buvo susietas su objektyvia faktine aplinkybe – Pirkimo sutarties nutraukimu dėl tiekėjo kaltės sutarties 24.1 punkte numatytais atvejais. Pirkimo sutarties 24.1 punkte nustatyta, kad užsakovas gali nutraukti sutartį dėl tiekėjo padarytų sutarties pažeidimų, įspėdamas tiekėją prieš 14 dienų. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas (užsakovas) 2009 m. sausio 9 d. pranešimu įspėjo trečiąjį asmenį (tiekėją) apie sutarties nutraukimą dėl pastarojo sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Pirkimo sutarties 24.1.1 ir 24.1.2 p.). Užsakovo 2009 m. sausio 9 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą tiekėjas gavo tą pačią dieną (1 tomas, 45-47 ir 48 b. l.). Vadinasi, Pirkimo sutartis laikytina nutraukta nuo 2009 m. sausio 23 d. Pirkimo sutarties nutraukimo faktas ir/ar pagrindas nenuginčyti. Tokiu būdu, ieškovo teisės į netesybas pagal Pirkimo sutarties 24.4 punktą atsiradimą sąlygojo objektyvi faktinė aplinkybė – sutarties nutraukimas dėl tiekėjo kaltės, įvykęs 2009 m. sausio 23 d. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl Pirkimo sutarties 24.4 punkte numatytų netesybų – baudos skaičiuotinas nuo teisės į šias netesybas atsiradimo momento, t. y. nuo sutarties nutraukimo dienos. Ieškinio dėl netesybų senaties termino eigos pradžią skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos – 2009 m. sausio 23 d., senaties terminas pasibaigia 2009 m. liepos 23 d. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2009 m. liepos 8 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų nėra praleistas.

24Dėl draudimo objekto apimties. Dėl draudiko atsakomybės ribų

25Atsakovas byloje ginčija savo pareigą išmokėti ieškovui draudimo išmoką, teigdamas, kad neįvyko Taisyklių 4.1 punkte nustatytas draudiminis įvykis, kad ieškovas įgyvendina teisę į Pirkimo sutartyje nustatytas sutartines netesybas (baudą), kurių draudiminis įvykis neapima. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus, kaip nepagrįstus. Iš šių argumentų turinio matyti, kad atsakovas kelia draudiminio (draudžiamojo) įvykio, kaip laidavimo draudimo sutarties sąlygos, aiškinimo klausimą.

26Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis yra ne kas kita, kaip įgyvendintos draudimo rizikos. Ieškovas nutraukė Pirkimo sutartį dėl tiekėjo (byloje – trečiojo asmens BUAB „Aideta“) prievolių netinkamo vykdymo ir įgyvendino reikalavimo teisę taikyti sutartinę civilinę atsakomybę prašant netesybų sumokėjimo. Pirkimo sutarties 24.4 punkte suformuluota, kad nutraukus sutartį dėl tiekėjo kaltės užsakovas turi teisę taikyti baudą, neviršijančią 10 proc. nuo sutarties vertės. Šioje Pirkimo sutarties sąlygoje nėra aiškiai pasakyta, kad baudos užsakovas tokiu atveju turi teisę reikalauti tik iš paties tiekėjo, bet ne pasinaudojant pateiktu sutarties vykdymo užtikrinimu, kuomet jis turėtų galimybę pareikšti reikalavimą draudimo įmonei. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal Pirkimo sutarties 24.3 punktą ieškovas, nutraukęs Pirkimo sutartį savo iniciatyva, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo tiekėjui teisę galėjo realizuoti dviem alternatyviais būdais: nuostolius (įskaitant ir netesybas) išieškant iš sutartį pažeidusio tiekėjo; arba pasinaudojant tiekėjo pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu – laidavimo draudimu, konstatavus draudžiamojo įvykio faktą. Pagal Taisyklių 4.1 p. draudiminiu įvykiu laikomas draudėjo sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimas prieš draudimo polise nurodytą garantijos gavėją, jeigu draudėjas pagal su garantijos gavėju sudarytą sutartį neįvykdė arba netinkamai vykdė savo prievoles. Atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytoje 2008 m. lapkričio 21 d. laidavimo draudimo sutartyje (kuri buvo pratęsta išduodant 2009 m. sausio 5 d. draudimo polisą) konkrečiai neįvardinti draudžiamieji įvykiai. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo mokėti draudimo išmoką faktinis pagrindas – Pirkimo sutarties nutraukimas dėl draudėjo netinkamo prievolių vykdymo, nebuvo ginčijamas.

27Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Pirmame 2009 m. balandžio 20 d. atsakyme ieškovui dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką atsakovas rėmėsi išimtinai Taisyklių 3.3 punkto nuostata apie tai, kad „Įstatymų nustatytos baudos, netesybos bei sankcijos dėl draudėjo prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, <....> nėra draudimo objektas“ (1 tomas, 55 b. l.). Taigi atsisakymas mokėti draudimo išmoką buvo grindžiamas Taisyklių 5.4 punkto nuoroda dėl nedraudžiamųjų įvykių, nurodytų Taisyklių 3.3 punkte. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas prašė išmokėti draudimo išmoką ne dėl įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų netesybų, baudų ar kitokių sankcijų, bet dėl sutartyje nustatytų netesybų, kurios pagal Taisyklių 3.4 punkto nuostatas gali būti draudimo objektu, jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Taigi jau draudžiamojo įvykio tyrimo eigoje atsakovas pateikė ieškovui faktinių aplinkybių neatitinkantį sprendimą dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką priežasties. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką Taisyklių 5.4 punktuose numatytu pagrindu remiantis Taisyklių 3.3 punkte nurodytais nedraudžiamaisiais įvykiais, buvo aiškiai nepagrįstas.

28Pastebėtina, kad laidavimo draudimo sutartyje draudiminiu įvykiu nėra apibrėžtas civilinės atsakomybės atsiradimas tik dėl tiesioginių nuostolių padarymo, nors atsakovo antrame – 2009 m. birželio 10 d. atsakyme į pakartotinį ieškovo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo jau buvo nurodyta, jog šia laidavimo draudimo sutartimi draudikas prisiėmė atsakomybę tik už įrodymais pagrįstus naudos gavėjo tiesioginius nuostolius (1 tomas, 65 b. l.). Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakymuose į ieškovo prašymus atsakovas grindė ne tuo, kad ieškovas realiai nepatyrė tiesioginių nuostolių, esą kurių galimą atsiradimą jis apdraudė, o visai kitu formaliu pagrindu –siaura draudimo objekto apimtimi, eliminuojant iš jos netesybas, kitaip sakant, – jokio pagrindo išmokėti draudimo išmoką nebuvimu.

29CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta principinė taisyklė, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

30Draudimo taisyklės yra draudimo įmonės parengtos standartinės sąlygos, prie kurių, sudarydamas draudimo sutartį, prisijungia draudėjas (CK 6.185 straipsnis). Byloje nagrinėjama laidavimo draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal Taisyklėse Nr. 021 išdėstytas draudiko savarankiškai parengtas standartines sąlygas. Jeigu nesudaroma atskira rašytinė laidavimo draudimo sutartis, tuomet tokios sutarties individualios sąlygos turi būti įrašomos draudiko išduodamame sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente – laidavimo liudijime (polise) (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos individualiai sudaromoje draudimo sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2004, nurodė, kad nustačius konkrečias įvykio aplinkybes ir konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis. Jeigu draudiminis įvykis nurodomas apibendrinančiai, be jį individualizuojančių požymių, tokie požymiai nustatinėjami aiškinant juos bendriausia prasme. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji ir draudžiamieji įvykiai nėra apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. esant abejonių dėl esminių draudimo sutarties sąlygų, šios sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

31Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; ir kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme draudimo sutarčiai sudaryti, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

32Taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas – garantijos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo sutartine civiline atsakomybe dėl sutartinių prievolių, už kurias draudikas laidavo sutartimi, neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tirdamas, ar laidavimo draudimo sutartyje sutartinės netesybos buvo aptartos kaip draudimo objektas (Taisyklių 3.4 p.) ir ar dėl to trečiojo asmens prievolė mokėti baudą dėl Pirkimo sutarties nutraukimo yra draudžiamasis įvykis pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą laidavimo draudimo sutartį, padarė išvadą, kad toks platus draudimo objekto apibrėžimas sutartyje –„turtiniai interesai“ – neabejotinai sudaro įspūdį, jog draudimo objektu pagal laidavimo draudimo sutartį yra ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir netesybos (baudos), kaip civilinės atsakomybės forma dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, nes turtiniai interesai akivaizdžiai apima interesą gauti netesybų mokėjimą (CK 6.245 str. 1 d.). Su tokia išvada teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad ieškovo dublike pagrįstai nurodyta, jog sąvoka „turtiniai interesai“ yra kur kas platesnė už sąvoką „tiesioginiai nuostoliai“, todėl atsakovo atsikirtimai, kad buvo apdrausti tik galimi tiesioginiai ieškovo nuostoliai, neatitinka draudimo sutarties individualių sąlygų.

33Pirkėjas (ieškovas) tvirtina, kad sutarties įvykdymui užtikrinti turėjo būti ir buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią jis įgijo teisę pareikšti reikalavimą į draudimo išmoką dėl Pirkimo sutartyje numatytų netesybų (baudos) sumokėjimo. Nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, siekė išsiaiškinti užsakovo (ieškovo) nustatytas sąlygas, kurias vykdydamas draudėjas kreipėsi į draudiką, nors tokia galimybė buvo, nes draudėjas prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikė po Pirkimo sutarties pasirašymo. Su Pirkimo sutartimi ir jos sąlygomis draudikas (atsakovas) susipažino prieš sudarant laidavimo draudimo sutartį. Kad jis realiai turėjo galimybę susipažinti su Pirkimo sutartimi ir kruopščiai išsiaiškinti visas užsakovo (ieškovo) nustatytas ar reikalaujamas nustatyti sutarties užtikrinimo sąlygas, patvirtina jau tas faktas, kad pagal Taisyklių 9.6.3 p. draudimo sutarties sudėtine dalimi yra pasirašytos sutarties tarp draudėjo ir naudos gavėjo kopija. Draudimo įmonei buvo pateikta Pirkimo sutartis, ji turėjo galimybę išreikalauti reikiamus dokumentus, išsiaiškinti aplinkybes, kokios draudimo apimties siekia tiek draudėjas, tiek naudos (garantijos) gavėjas, kokie yra naudos (garantijos) gavėjo keliami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės, kada galėtų būti panaudojamas prievolių vykdymo užtikrinimas – draudimo įmonės laidavimas, kokios būtų jo taikymo priemonės ir mastas. Kadangi pagal Taisykles (9.6.3 p.) sutartis tarp draudėjo ir naudos (garantijos) gavėjo buvo sudėtinė draudimo sutarties dalis, todėl neabejotina, kad prieš pasirašant draudimo sutartį draudikas buvo ir turėjo būti susipažinęs su tos sutarties turiniu, taip pat ir su sąlyga dėl baudos nutraukus sutartį dėl draudėjo netinkamo prievolių vykdymo. Tokiu atveju, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo bei siekdamas aiškiai nustatyti draudimo rizikos ribas, draudikas privalėjo laidavimo draudimo sutartyje pažymėti, kad draudimo sutarties objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe pagal Prekių pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus sutartyje numatytą sąlygą ar sąlygas dėl baudos (netesybų) mokėjimo, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pagal laidavimo draudimo sutartį draudiko atsakomybės apimtį sudaro ir tie ieškovo turtiniai interesai, kurie susiję su teise taikyti draudėjui civilinę atsakomybę priteisiant sutartyje numatytas netesybas (baudą). Kaip teisingai nurodoma ieškovo procesiniuose dokumentuose, išanalizavęs pirkimo sutarties sąlygas atsakovas turėjo suprasti, kokį turtinį interesą užsakovas (ieškovas) turės Pirkimo sutarčiai nutrūkus ar likus neįvykdytai dėl trečiojo asmens kaltės, todėl turėjo galimybę draudimo sutartyje aiškiai apibrėžti atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas, joje nurodant, kad: draudimo objektas yra tiesioginiai garantijos gavėjo nuostoliai, arba kad prievolė mokėti netesybas pagal sutartį nėra draudimo objektas. Kadangi sutartyje draudikas jokių apribojimų nenumatė, tai jo atsakomybė apima bet kokios formos ir rūšies ieškovo turtinius interesus. Apelianto atstovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išsakytas teiginys, jog draudimo liudijime dėl techninių priežasčių nebūtų galimybės nurodyti tikslaus draudimo objekto, laikytinas nepagrįstu. Draudimo liudijimas (polisas) yra draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas (CK 6.989 str., Draudimo įstatymo 2 str. 18 d.), reikalavimai jo turiniui nustatyti CK 6.991 straipsnio 1 dalyje. Draudimo sutarties sąlygoms taikomos CK normos (Draudimo įstatymo 75 str. 1 d.). Draudimo sutartys turi būti sudaromos raštu (CK 1.73 str. 1 d. 4 p., 6.192 str. 1 d.). Nors atitinkamos rūšies Draudimo taisyklės yra laikomos draudimo sutarčių sudėtinėmis dalimis, tačiau jose paprastai pateikiamos tik bendros sąvokos, kurios turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleidžiamos ir konkretizuojamos individualiai sudaromoje draudimo sutartyje, nes aiškinant sutartį pirmenybė teikiama ne standartinėms, o šalių individualiai aptartoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju draudikas su trečiuoju asmeniu nesurašė atskiros rašytinės draudimo sutarties, apsiribodamas sutarties sudarymą patvirtinančio dokumento – draudimo liudijimo (poliso) surašymu pagal draudiko iš anksto parengtą bendrą formą. Draudikas negali pasiteisinti tuo, kad esant formalizuotam draudimo liudijimo turiniui jis neturėtų techninės galimybės šiame dokumente nurodyti šalių individualiai aptarto tikslaus draudimo objekto. Tokiu atveju, draudikas turėtų visas su draudėju aptartas konkrečias sąlygas, individualizuojančias draudimo objektą ar kitas šalių sutartas nestandartines sutarties nuostatas, įtvirtinti sudaromoje rašytinėje draudimo sutartyje, tačiau šiuo atveju tas nebuvo padaryta ir pasekmių dėl to rizika tenka pačiam draudikui.

34Taigi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti draudimo riziką ir tai faktiškai padarė: žinojo, už kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis draudžia draudėjo sutartinę civilinę atsakomybę, išdavė 542 444 Lt vertės laidavimo raštą ir už suteikiamą draudiminę apsaugą gavo nustatytą draudimo įmoką. Atsakovo išduotame draudimo laidavimo rašte apibrėžtas draudiminis įvykis – draudėjo civilinė atsakomybė dėl prievolių pagal su ieškovu sudarytą Pirkimo sutartį neįvykdymo arba netinkamo vykdymo. Šiuo dokumentu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovo nurodytą ir draudėjo pagal Pirkimo sutartį priklausančią mokėti sumą (neviršijant 542 444 Lt), jeigu draudėjas neįvykdys savo įsipareigojimų arba juos vykdys netinkamai. Taigi iš šios laidavimo rašto sąlygos matyti, kad atsakovas neįvardijo, jog užtikrina tik ieškovo realiai patirtus nuostolius ir atsisako užtikrinti netesybų (baudos) sumokėjimą. Kaip jau pažymėta, prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį atsakovas turėjo Pirkimo sutarties kopiją ir galėjo susipažinti su šios sutarties sąlygomis, įvertinti užtikrinamos prievolės apimtį, taip pat ir netesybas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį (ieškovui) buvo pateiktas tik laidavimo raštas, o su Taisyklėmis supažindintas ne jis, bet draudėjas. Kolegija daro išvadą, kad byloje ginčijama trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos laidavimo draudimo sutarties sąlyga dėl draudžiamojo įvykio (kaip draudimo objekto) šiuo atveju aiškintina ieškovo, t. y. naudos gavėjo pagal laidavimo draudimo sutartį naudai. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pasisakoma, kad draudikui laidavimo draudimo sutartyje ir laidavimo draudimo rašte nepatikslinus (nekonkretizavus), kokios rūšies nuostoliai garantijos gavėjui yra atlyginami draudimo išmokos forma, draudimo sutartis aiškintina plečiamai, t. y. tokiu atveju draudikas yra atsakingas už draudėjo pareigos atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, tiek ir sumokėti netesybas pagal sutartį įvykdymą.

35Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad analizuojamos laidavimo draudimo sutarties sudarymu ir atitinkamo turinio laidavimo draudimo rašto išdavimu ieškovui buvo suteikta plati draudimo apsauga, užtikrinanti visų draudėjo (byloje - trečiojo asmens BUAB „Aideta“) sutartinių prievolių pagal Pirkimo sutartį įvykdymą, apimanti ir galimybę ieškovui reikalauti netesybų (baudos) sumokėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvyko draudžiamasis įvykis ir jo pagrindu atsirado atsakovo pareiga išmokėti draudimo išmoką, yra pagrįsta.

36Teismų praktikoje akcentuojama, kad atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006, 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003, ir kt.). Kadangi draudimo sutartis yra rizikos sutartis ir draudimo kompanijai tai yra verslas, tai sutarties pobūdis ir asmens veiklos specifika bei jai keliami didesni reikalavimai pateisina, kad verslininko prisiimtos rizikos būtų galima atsisakyti tik esant labai svarioms priežastims ir draudimo kompanijai pačiai maksimaliai tinkamai vykdant savo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003). Maksimaliai tinkamo savo pareigų vykdymo sudarant laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią naudos gavėjas buvo ieškovas, taip pat priežasčių atsisakyti prisiimtos draudimo rizikos svarumo atsakovas byloje neįrodė. Jis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nagrinėjamu atveju pagal laidavimo draudimo sutartį draudimo objektas buvo ir Pirkimo sutartyje nustatytos sutartinės netesybos, kad Taisyklių 5.5.11 punkto nuostatos netaikytinos, kad pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas yra įvykęs draudžiamasis įvykis ir atsiradusi atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką.

37Dėl draudimo išmokos, kylančios iš draudėjo pareigos sumokėti netesybas, dydžio

38Atsakovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad jo pareiga išmokėti ieškovui reikalaujamo dydžio draudimo išmoką neatsirado ir dėl kitų priežasčių: ieškovas savo veiksmais pats prisidėjo prie prievolių pagal Pirkimo sutartį neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, jis nepatyrė realių nuostolių; iki Pirkimo sutarties nutraukimo trečiasis asmuo buvo įvykdęs didelę dalį prievolės; ieškovas sudarė Pirkimo sutartį su kitu tiekėju už mažesnę kainą, todėl sutaupė trečiojo asmens suteiktų paslaugų ir atliktų darbų sąskaita. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl draudimo išmokos visiško nepriteisimo ar jos dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad ieškovo reikalavimui kilus iš draudimo teisinių santykių, gali būti svarstomi tik draudimo teisės normų reglamentuoti draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, bet ne aplinkybės dėl galimumo mažinti netesybas (baudą). Šio ginčo atveju laidavimo draudimo sutarties objektas yra draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl prievolių pagal sutartį su naudos (garantijos) gavėju nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kaip minėta, įgyvendindamas teisę dėl civilinės atsakomybės už Pirkimo sutarties pažeidimą taikymo ieškovas galėjo naudotis dviem alternatyviais pažeistos teisės gynimo būdais: reikalaujant priteisti netesybas iš prievolę pažeidusio tiekėjo; pasinaudojant pateiktu sutarties vykdymo užtikrinimu reikšti reikalavimą draudikui dėl draudimo išmokos sumokėjimo (Pirkimo sutarties 24.3 p.). Ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos kyla iš jo teisės gauti netesybų sumokėjimą iš sutartinę prievolę pažeidusio asmens (CK 6.245 str.). Taisyklių 11.5 punkte numatyta, kad draudimo išmoka gali būti nemokama arba ji gali būti sumažinta, jeigu yra kiti įstatymuose ar teisės aktuose numatyti atvejai. Kaip jau nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos kildinamas iš ieškovo teisės gauti sutartines netesybas, o jeigu jos nemokamos geruoju – reikalavimo teisės priteisti netesybas. Esant tokiai draudimo išmokos reikalavimo kilmei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė dėl galimybės sumažinti netesybas, nes įstatyme numatyti atvejai, kada teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

39Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytu aplinkybių, kurias nurodė atsakovas, prašydamas priteistiną draudimo išmoką susieti su netesybų mažinimo sąlygomis, įvertinimu. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas, nutraukęs Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir turėjęs sudaryti tokios rūšies sutartį su kitu asmeniu, ne tik kad nepatyrė nuostolių, tačiau netgi turėjo naudos (sutaupė). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad netesybos (bauda, delspinigiai) yra ne tik prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70, 6.71 straipsniai), bet ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir trečiojo asmens Pirkimo sutarties 24.4 punkto sąlyga reiškia šalių susitarimą, kad tiekėjui pažeidus sutartį ir dėl to ją nutraukus, minimalūs užsakovo nuostoliai gali siekti 10 proc. sutarties vertės. Aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

40Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesumažino prašomos priteisti draudimo išmokos, kurios reikalavimas grindžiamas teise gauti netesybų pagal Pirkimo sutartį sumokėjimą. Kasacinis teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, yra nurodęs, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Pagal formuojamą praktiką priteistinų netesybų dydis vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus Pirkimo sutarties kainą (5 424 435,22 Lt), 10 proc. šios kainos dydžio bauda savaime nėra aiškiai per didelė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad trečiojo asmens padaryti sutarties pažeidimai buvo esminiai, nulėmę sutartinių santykių nutraukimą. Trečiojo asmens prievolių pagal Pirkimo sutartį pažeidimo pobūdis ir mastas (pažeistos kelios svarbios sutarties sąlygos, įvykdytų darbų lygis nesiekė 10 proc. sutarties kainos, analogiška sutartis, kurią ieškovas po to buvo priverstas sudaryti su kitu asmeniu, buvo vos 160 565,42 Lt mažesnės vertės, o tai patvirtina didelę trečiojo asmens neįvykdytų įsipareigojimų apimtį), taip pat faktinės sutarties nutraukimo aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad šiuo atveju mažinti netesybas nėra pakankamo pagrindo. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio, sudarančio 10 proc. Pirkimo sutarties kainos (vertės). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma sumažinti priteistą draudimo išmoką, laikytini nepagrįstais.

41Dėl kai kurių procesinių klausimų

42Šioje nutarties dalyje analizuojant apeliacinės instancijos teismui teiktuose šalių procesiniuose dokumentuose iškeltus procesinio pobūdžio klausimus, vadovaujamasi CPK redakcija, galiojusia iki 2011 m. spalio 1 d.

43Ieškovo atstovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškė nuomonę, kad skundas turėtų būti nenagrinėjamas, o apeliacinis procesas – nutraukiamas. Ši nuomonė grindžiama šiomis aplinkybėmis: 1. apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo skunde nurodyti įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais ginčijamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas; 2. skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

44Sutikti su ieškovo atstovo prašymu palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą, taikant tokiam procesiniam veiksmui CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą normą, nėra pagrindo. Visų pirma pastebėtina, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuojami ne apeliacinio skundo palikimo nenagrinėtu, bet bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu apeliacinės instancijos teisme pagrindai, kada būna nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK normos, reguliuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, apskritai nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip apeliacinio skundo palikimas nenagrinėtu. Paduoto apeliacinio skundo trūkumų, susijusių su reikalavimais jo formai bei turiniui, šalinimo teisinis mechanizmas įtvirtintas CPK 316 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui priėmus apeliacinį skundą su trūkumais, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą skundo trūkumams pašalinti. Neįvykdžius apeliacinės instancijos teismo nurodymų dėl skundo trūkumų pašalinimo, turi būti taikoma CPK 316 straipsnio 2 dalies taisyklė dėl skundo pripažinimo nepaduotu ir jo grąžinimo. Procesinės galimybės palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą ieškovo atsiliepime nurodytais motyvais dėl apeliacinio skundo pagrindo trūkumų, proceso įstatymas nenumato.

45Kaip jau nurodyta, pagal CPK 316 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo apeliantui paskirti terminą skundo trūkumams pašalinti, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Taikyti šią proceso normą dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde, nors ir glaustai, yra išdėstytos svarbiausios nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis aplinkybės ir nurodyti esminiai teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais apeliantas grindžia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Skunde išdėstytų įrodymų ir teisinių argumentų pakako apibrėžti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, pilnai įvertinti teismo padarytas išvadas dėl ginčo esmės ir nuspręsti, ar byla yra išspręsta teisingai.

46Atsakovas yra užsienio juridinis asmuo. Lietuvoje jis veikia per savo filialą. Juridinio asmens struktūrinis padalinys – filialas nepakeičia paties juridinio asmens, o už jo prievoles atsako juridinis asmuo (CK 2.53 str. nuostatos). CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau jei apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, jis apeliacinį skundą gali paduoti per 40 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Atsakovo buveinės vieta yra užsienio valstybėje, todėl ši bylos šalis turėjo teisę apeliacinį skundą paduoti per 40 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytas tik vienas 30 dienų trukmės apskundimo terminas, kad atsakovas Lietuvoje veikia per savo filialą, kad atsakovą bylos procese atstovavo Lietuvoje esantys atstovai, nekeičia esmės ir nesudaro teisinio pagrindo nepaisyti įstatyme nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino tam bylos dalyviui, kurio buveinė yra užsienio valstybėje. Atsakovas skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo padavė nepraleidęs šiam apeliantui taikytino 40 dienų skundo padavimo termino (paskutinė termino diena teko ne darbo dienai, todėl pagal CPK 74 str. 5 d. termino pabaiga laikytina po jos einanti darbo diena).

47Atsakovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ar nutraukti apeliacinį procesą ieškovo atsiliepime išdėstytais motyvais nebuvo pagrindo, todėl šio apeliacinio skundo ribose teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo iš esmės. Dėl šios priežasties neanalizuotinos atsakovo atstovės pateiktuose paaiškinimuose dėstomos aplinkybės dėl apsunkintos galimybės atsakovui laiku ir tinkamai parengti apeliacinį skundą. Nereikšmingais laikytini paaiškinimuose išdėstyti teiginiai, kuriais remdamasi atsakovo atstovė vertina pirmosios instancijos teismo esą paviršutinišką požiūrį į bylos nagrinėjimą (rašymo apsirikimų sprendime nevienkartinį taisymą, ieškovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo netikrinimą), nes pati atstovė pripažįsta, jog tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

48Tiek atsakovo apeliaciniame skunde, tiek jo atstovės paaiškinimuose keliamas klausimas, kad šią civilinę bylą reikėjo sujungti su kita civiline byla, iškelta pagal BUAB „Aideta“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl įsiskolinimo už darbus priteisimo. Pasak apelianto ir jo atstovų, kitoje byloje nustatinėjamos tos pačios šalių prievolių pagal Pirkimo sutartį vykdymo ir tarpusavio įsipareigojimų laikymosi aplinkybės, todėl nesujungus bylų liktų galimo teismų sprendimų nesuderinamumo ir bylų neteisingo išsprendimo tikimybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu nurodytų aplinkybių analizavimas bei vertinimas yra neaktualus. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2-3914-262/2011) pagal BUAB „Aideta“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis ir ši byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjusi. Pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka už BUAB „Aideta“ dalinai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas pagal iš dalies įvykdytą ir nutrauktą 2008-11-11 Prekių tiekimo sutartį įsipareigojo sumokėti BUAB „Aideta“ 111 459 Lt sumą, o BUAB „Aideta“ atsisakė reikalavimų dėl likusios dalies skolos ir delspinigių priteisimo. Bylos nutraukimas patvirtinus šalių taikos sutartį reiškia, kad aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai pagal pareikštą ieškinį, nebuvo nagrinėjamos iš esmės. Taigi kitoje byloje nebuvo iš esmės tiriamos bei įvertinamos tos aplinkybės, kurias įvardijo apeliantas, grįsdamas motyvus dėl būtinumo sujungti bylas (išskyrus taikos sutartyje šalių pripažintus faktus dėl dalies darbų atlikimo ir dalies medžiagų panaudojimo vykdant Pirkimo sutartį, dėl kurių iš esmės nėra ginčo nagrinėjamoje byloje). Kitos bylos baigtis taikos sutarties patvirtinimu, įvertinant toje sutartyje išdėstytas šalių taikaus susitarimo sąlygas, pašalino ir prieštaringų procesinių sprendimų priėmimo abiejose bylose tikimybę.

49Apelianto atstovės papildomuose paaiškinimuose be pagrindo reiškiama pastaba, kad pripažindamas ieškovo materialiojo reikalavimo pagrindą draudžiamuoju įvykiu teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas byloje nereiškė atskiro reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Draudimo išmokos sumokėjimo pagrindas yra įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 27 d.). Naivu būtų manyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo ne draudžiamojo įvykio pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas atsiradimo, o kažkokiu kitokiu pagrindu. Šiuo atveju reikšti atskiro reikalavimo dėl draudžiamojo įvykio fakto nebuvo reikalo, nes reikalavimas priteisti draudimo išmoką grindžiamas būtent tokio įvykio atsiradimu. Byloje esminė įrodinėtina aplinkybė kaip tik ir buvo draudimo išmokos reikalavimo faktinio pagrindo – draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo – nustatymas, todėl apelianto atstovės paaiškinimuose išsakytas teiginys, jog teismas, pripažindamas įvykį draudžiamuoju padarė procesinį pažeidimą – išėjimą už ieškinio ribų, yra nepagrįstas.

50Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti arba naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį skundą ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo išdėstytiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, ir kt.).

51Palikdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apskųsto sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos aritmetinė ir rašymo klaidos buvo ištaisytos šio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 542 444 Lt dydžio draudimo išmoką,... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad: laidavimo draudimo sutartimi... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 7. Sprendime nurodyta, kad ginčas kilo dėl laidavimo draudimo sutartimi sukurtų... 8. Sprendime pažymėta, kad atsakovą su trečiuoju asmeniu, sudariusius... 9. Teismas nurodė, kad draudimo sutartis sudaryta ir įsigaliojo 2008 m.... 10. Teismo sprendime dėstoma, kad atsakovas laidavimo draudimo sutartimi už... 11. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovo AAS „Gjensidige Baltic“... 12. Ieškovo atstovas atsiliepimu prašo atsakovo skundą palikti nenagrinėtą.... 13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkričio 14 d. gauti apelianto... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 15. Apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios... 16. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos... 17. Dėl laidavimo draudimo sutartimi sukurtų teisinių santykių kvalifikavimo ir... 18. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovą... 19. Apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad ieškovui atsisakius reikalavimo... 20. Teismų praktikoje pakankamai seniai ir nuosekliai vadovaujamasi kasacinio... 21. Laidavimo draudimo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek draudėjas,... 22. Pripažinus, kad laidavimo draudimo atveju ieškovo reikalavimas atsiranda iš... 23. Atsakovas, prašydamas ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 1... 24. Dėl draudimo objekto apimties. Dėl draudiko atsakomybės ribų... 25. Atsakovas byloje ginčija savo pareigą išmokėti ieškovui draudimo išmoką,... 26. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas... 27. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsisakydamas mokėti... 28. Pastebėtina, kad laidavimo draudimo sutartyje draudiminiu įvykiu nėra... 29. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Šio... 30. Draudimo taisyklės yra draudimo įmonės parengtos standartinės sąlygos,... 31. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis... 32. Taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas – garantijos gavėjo... 33. Pirkėjas (ieškovas) tvirtina, kad sutarties įvykdymui užtikrinti turėjo... 34. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti... 35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 36. Teismų praktikoje akcentuojama, kad atsižvelgiant į draudiko veiklos... 37. Dėl draudimo išmokos, kylančios iš draudėjo pareigos sumokėti netesybas,... 38. Atsakovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad jo pareiga išmokėti... 39. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytu aplinkybių, kurias nurodė... 40. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be... 41. Dėl kai kurių procesinių klausimų... 42. Šioje nutarties dalyje analizuojant apeliacinės instancijos teismui teiktuose... 43. Ieškovo atstovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškė... 44. Sutikti su ieškovo atstovo prašymu palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą,... 45. Kaip jau nurodyta, pagal CPK 316 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos... 46. Atsakovas yra užsienio juridinis asmuo. Lietuvoje jis veikia per savo... 47. Atsakovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ar nutraukti apeliacinį... 48. Tiek atsakovo apeliaciniame skunde, tiek jo atstovės paaiškinimuose keliamas... 49. Apelianto atstovės papildomuose paaiškinimuose be pagrindo reiškiama... 50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 51. Palikdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, teisėjų... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti...