Byla 2A-1878-230/2018
Dėl neprotingai didelių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei Luminor Bank akcinei bendrovei dėl neprotingai didelių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumažinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė D. M. ieškinyje teismo prašė pripažinti priskaičiuotas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas neprotingai didelėmis ir jas sumažinti iki 2 846,99 Eur. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir Nordea banko (dabar – Luminor Bank AB) buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė gavo 18 463,28 Eur kreditą, prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Bankas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį, notaras 2012 m. rugsėjo 24 d, išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo. Ieškovė kreipėsi į banką, prašydama leisti jai dengti skolą dalimis. 2012 m. spalio 23 d. skolos grąžinimo susitarimo Nr. KK-65 2.5 p., 2013 m. birželio 26 d. skolos grąžinimo susitarimo Nr. KK-89 2.5 p., 2016 m. rugpjūčio 2 d. skolos grąžinimo susitarimo Nr. KK-152 2.5 p. buvo nurodyta, kad skolininkui netinkamai vykdant susitarimo nuostatas, bus taikomas 16 proc. palūkanų skaičiavimas. Išieškojimas 2016 m. birželio 13 d. buvo perduotas antstolei J. Ž., nors ieškovė pagal savo galimybes vykdė prievolę ir nuolat atlikdavo mokėjimus bankui. Numatytos įsipareigojimų nevykdymo 16 proc. palūkanos pripažintinos nepagrįstomis ir turėtų būti mažinamos. Atsakovė ieškinio pateikimo metu pagal kredito sutartį turi 15 588,09 Eur reikalavimą, t. y. 5 773,65 Eur negrąžinto kredito, 498,09 Eur palūkanų ir 9 316,35 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Akivaizdu, kad 5 615,23 Eur negrąžinto kredito dalis yra ženkliai (beveik dvigubai) mažesnė už 9 316,35 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dalį. Ieškovė bankui yra grąžinusi 12 689,63 Eur kredito bei sumokėjusi dalį palūkanų bei netesybų, tačiau atsakovei reiškiant 15 588,09 Eur reikalavimą akivaizdžiai matosi, jog ieškovės įsipareigojimai sumažėjo vos 2 875,19 Eur nuo gauto kredito sumos (18 463,28 Eur). 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma yra per didelė ir akivaizdžiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

82.

9Atsakovė Luminor Bank AB su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino įstatyme 0,05 proc. netesybas kaip protingas, o tai sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų (0,05 x 365). Tuo tarpu kredito sutartyje yra netgi 2,25 proc. mažesnės palūkanos nei numato įstatymas. Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. aiškiai numatytos kompensacinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, o ne delspinigiai (delspinigių kredito sutartyje nėra numatyta). Ieškovė neįrodė, kad sutartyje numatytos kompensacinės palūkanos yra baudinės (netesybos). 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 proc. (16/365). Ieškovė neturi teisės ginčyti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kadangi yra užtikrinusi kredito sutarties vykdymą hipoteka; kredito sutarties vykdymo laikotarpiu yra mokėjusi įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už mokėjimų vėlavimus; ieškovė patvirtino 16 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ne tik pradinėje kredito sutartyje, bet ir 2011 m. birželio 3 d. papildome susitarime; kredito sutartis yra nutraukta, o nutrauktos sutarties sąlygų modifikavimas yra negalimas. Bankas tinkamai ir aiškiai palūkanas už mokėjimų vėlavimus nurodė kredito sutartyje ir ši sąlyga ieškovei buvo žinoma. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į banką dėl sutarties sudarymo, kad buvo verčiama sudaryti tokią sutartį, kad šalių sutartas kompensacinių palūkanų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir pan. Todėl ieškovė privalo vykdyti laisva valia prisiimtus įsipareigojimus.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. M. atsakovei Luminor Bank AB 1 366,71 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

144.

15Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašę paskolos sutartį Nr. KK 10/11/26SN. Šia sutartimi ieškovei buvo suteikta 18 463,28 Eur vartojimo paskola. Kredito sutartis buvo pakeista 2011 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 11/06/14SA. Kredito sutartis nutraukta nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Iš byloje pateiktos kredito sutarties matyti, kad 16 proc. kompensacinės palūkanos jau buvo numatytos. Šios palūkanos yra skolininko vykdytinos prievolės dalis ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, tai yra, jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kadangi ieškovė nevykdė prievolės laiku sumokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį ir negrąžino bankui skolos, tokiu būdu ji ne tik didina skolą atsakovei, bet ir nepagrįstai naudojasi jos pinigais. Šalys kredito sutartyje susitarė dėl 16 proc. dydžio palūkanų mokėjimo ir ieškovė nuo pat kredito sutarties sudarymo momento neginčijo šių palūkanų dydžio, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo šalių susitarimo ir sumažinti šias palūkanas iki 5 proc. Be to, 16 proc. metinės palūkanos per vieną dieną sudaro 0,043 proc., o toks palūkanų dydis nėra pripažintinas per daug didelis ar nesąžiningas. Priešingai, toks dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, neigiamus mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo padarinius kompensuojančiu dydžiu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto praturtėjimo dėl ieškovei nustatytų palūkanų mokėjimo fakto.

165.

17Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ji, kaip fizinis asmuo, sudarant kredito sutartį neturėjo galimybės derėtis dėl kredito sutarties atskirų sąlygų, todėl jai turėtų būti taikoma vartotojų apsauga, kadangi ir paties kredito paskirtis buvo nurodyta vartojimo poreikiams tenkinti. Iš byloje esančios kredito sutarties, kurią pasirašė ieškovė ir atsakovė, bei vėliau sudarytų papildomų susitarimų matyti, kad tiek kredito sutartyje, tiek papildomuose susitarimuose buvo nurodyta kredito suma bei valiuta, taip pat nurodyta metinė palūkanų norma, marža, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas ir pan. Taigi tiek kredito sutartis, tiek po to sekę papildomi susitarimai buvo aiškūs, informatyvūs ir suprantami ieškovei. Ieškovės argumentą, kad ji neturėjo galimybės derėtis su atsakove dėl individualių kredito sutarties sąlygų, paneigia ir papildomi susitarimai, kuriuose atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus, kiekvieną naują papildomą susitarimą sudarydavo tik įvertinusi galimybes per sutartyje nustatytą terminą grąžinti visą kredito sumą. Be to, atsakovė nėra vienintelis bankas, kuris teikia kredito paslaugas, todėl ieškovė turėjo galimybę rinktis kitą kredito įstaigą ir su ja derėtis dėl visų kredito sutarties sąlygų.

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

206.

21Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221.1.

23Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė iš viso bankui yra sumokėjusi 14 581,02 Eur sumą, jos kredito dydis buvo 18 463,28 Eur, o pagal vykdomosios bylos duomenis šiai dienai ieškovė yra skolinga 29 999,13 Eur sumą. Jei šią sumą ieškovė dabar išmokėtų bankui, tai už 18 463,28 Eur dydžio kreditą ji būtų sumokėjusi 26 116,87 Eur dydžio papildomo apmokestinimo bendrą sumą, į kurią įeina palūkanos, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kt. Ši suma yra beveik 1,5 karto didesnė nei pats kreditas, o tai pažeidžia bet kokius proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

241.2.

25Ieškovė, pasiskolinusi 18 463,28 Eur sumą, bankui turėtų grąžinti net 45 587,22 Eur. Akivaizdu, kad bankas skaičiuoja palūkanas nuo palūkanų, nes paskaičiavus įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo 5 773,65 Eur negrąžinto kredito sumos gaunama 498,09 Eur palūkanų ir 9 316,35 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nuo visų šių sumų vykdomojoje byloje skaičiuojamos 16 proc. metinės palūkanos, kurios sudaro net 14 474,71 Eur.

261.3.

27Šiuo atveju egzistuoja abi CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacinių palūkanų mažinimui – jos neprotingai didelės, o skolininkė įvykdė dalį prievolės. Be to, teismo teisė mažinti palūkanas kyla ir iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

281.4.

29Kadangi yra kilęs ginčas dėl netesybų dydžio, o pareikštas reikalavimas dėl jų mažinimo pagrįstas, turėjo būti taikoma išimtis iš bendros taisyklės, kad įprastai netesybos yra neįrodinėjamos ir laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir todėl atsakovė privalėjo įrodinėti minimalius nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo. Tačiau bankas šių nuostolių neįrodinėjo, o teismas to nevertino ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris nukrypsta nuo kasacinio teismo praktikos ir taip pažeidžia ieškovės teises bei interesus.

301.5.

31Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkė yra vartotoja ir jai turi būti taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas, nevertino šalių turtinės padėties, o taip pat fakto, kad skolininkės įkeistas butas yra vienintelis jos nekilnojamas turtas ir gyvenamoji vieta, pardavus butą iš varžytynių, pensinio amžiaus ieškovė liktų be gyvenamojo būsto, o tai be abejonės sukurtų sunkius ir nepriimtinus padarinius, ypač turint omenyje tai, kad šiuo metu skolininkė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais, dirba trijose skirtingose darbovietėse pagal neterminuotas darbo sutartis, turi pakankamai pajamų ir visas reikalingas sąlygas bei realias galimybes atsiskaityti su banku protingomis sąlygomis.

321.6.

33Ieškovė yra vartotoja kredito sutarties prasme ir jai, kaip silpnesnei sandorio pusei, privalo būti taikoma papildoma apsauga, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vartotojų apsaugos institutą skolininkei ir nesumažino nepagrįstai ir neprotingai didelių vartojimo kredito palūkanų, kurios net keleriopai viršija paties kredito sumą, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

341.7.

35Tiek bankas, tiek teismas įvardino, jog ieškovė turėjo galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, palūkanų ir kt. (nors bankas savo atsiliepime šį teiginį paneigia sakydamas, jog visiems skolininkams be išimčių yra taikomos 16 proc. dydžio kompensacinės palūkanos ir tokiu būdu prieštarauja pats sau), taip pat, kad ieškovė turėjo skolintis atsakingai, įvertinus savo galimybes ir kitas svarbias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos grąžinant kreditą. Tačiau nei bankas, nei teismas sprendime nemini atsakingo skolinimo instituto, kuris yra taikomas kredito įstaigoms. Teismas vienpusiškai vertino tik ieškovės pareigas ir įsipareigojimus, neatkreipdamas dėmesio į kredito įstaigos atsakomybę bei numatytas pareigas rūpintis ne tik savo, bet ir kliento interesais, tinkamai įvertinti rizikas bei vengti išieškojimo iš skolininko įkeisto nekilnojamojo turto. Bankas šiuo atveju yra stipresnioji, dominuojanti sandorio pusė, diktuojanti savo sąlygas ir turinti valdžios persvarą savo pusėje.

361.8.

37Teismas neišskyrė skirtingų banko bei antstolės dokumentuose numatytų išieškotinų sumų, jų neanalizavo, netyrė, kas tik įrodo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

387.

39Atsakovė Luminor Bank AB atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

402.1.

41Ieškovė neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdama išvengti prievolių pagal kredito sutartį vykdymo. Kredito sutartis buvo sudaryta su ieškove individualiai suderinus visas kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė susipažino/galėjo susipažinti su visomis kredito sutarties ir jos pakeitimo sąlygomis, dėl to visos kredito sutarties sąlygos yra laikomos skolininkei privalomomis. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji per protingą terminą (o ne tada, kai dėl ieškovės pažeidimų jai kilo neigiamos pasekmės) būtų prašiusi banko pakeisti kokias nors kredito sutarties sąlygas.

422.2.

43Kredito sutartis buvo pakeista 2011 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 11/06/14SA. Keičiant kredito sutartį ieškovė nekvestionavo sutarties sąlygų, neprašė jų pakeisti, išskyrus tik tai, kad prašė atidėti dalies įmokų mokėjimą į ateitį.

442.3.

45Ieškovė, ginčydama kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. numatytas kompensacines palūkanas, skaičiuojamas už ieškovės mokėjimo vėlavimus, ir reikalaudama jas sumažinti, siekia apskritai išvengti atsakomybės už savo padarytus pažeidimus (t. y. nemokėti sutarto dydžio kompensacinių palūkanų).

462.4.

47Ieškovė neįrodė, kad sutartyje numatytos kompensacinės palūkanos yra baudinės (netesybos). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento praleistos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šiuo atveju 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365). Taigi tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu.

482.5.

49Ieškovė neturi teisės ginčyti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kadangi yra užtikrinusi kredito sutarties vykdymą hipoteka; kredito sutarties vykdymo laikotarpiu yra mokėjusi įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už mokėjimų vėlavimus (asmuo negali tuo pačiu ir vykdyti sąlygos, ir paskui teigti, kad jam sąlyga nepriimtina); ieškovė patvirtino 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ne tik pradinėje kredito sutartyje, bet ir 2011 m. birželio 3 d. papildome susitarime, todėl pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį ieškovė laikytina patvirtinusi sandorį ir netenka teisės jo ginčyti; kredito sutartis yra nutraukta nutrauktos sutarties sąlygų modifikavimas (ko siekia ieškovė) yra negalimas (gali būti keičiamos tik galiojančios sutarties sąlygos, įskaitant ir dėl palūkanų).

502.6.

51Po kredito sutarties nutraukimo yra skaičiuojamos tik 16 % metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, t. y. į šias palūkanas įeina ir mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios nėra atskirai/papildomai skaičiuojamos.

522.7.

53Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad jai yra nežinoma skolos suma, nes ieškovės skola kasdien kinta dėl skaičiuojamų palūkanų.

54IV.

55Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

578.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

599.

60Ginčas byloje kilo dėl kompensacinių palūkanų, numatytų kredito vartojimo poreikiams tenkinti sutartyje, dydžio ir jų sumažinimo.

6110.

62Byloje nustatyta, kad šalys (kredito gavėja – ieškovė ir Nordea bankas (dabar – Luminor Bank AB) – atsakovė) 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašę kreditavimo sutartį Nr. KK 10/11/26SN, kuria ieškovei buvo suteiktas 18 463,28 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. 2011 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr. KKP 11/06/14SA kredito sutartis buvo pakeista, o ją nutraukus nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 2012-2016 m. tarp šalių buvo pasirašyti dar trys susitarimai dėl skolos grąžinimo. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte buvo nustatytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, t. y. jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks mokėjimas pagal sutartį nesumokamas laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo.

6311.

64Ieškovė prašė pripažinti paskaičiuotas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas neprotingai didelėmis ir jas sumažinti iki 2 846,99 Eur.

6512.

66Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė, nenustatęs pagrindo jas sumažinti, su kuo nesutinka ieškovė.

67Dėl kreditavimo sutartyje šalių numatytų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio ir jų sumažinimo

6813.

69Pirmosios instancijos teismas šalių susitarimuose nustatytą įsipareigojimų nevykdymo palūkanų normą (16 procentų dydžio metines palūkanas) laikė pagrįsta ir nemažintina, kadangi ieškovė nuo pat kreditavimo sutarties sudarymo sutarties sąlygų ir jų dydžio neginčijo, be to, teismas vertino, kad 16 procentų metinės palūkanos, kas sudaro 0,043 proc. per dieną, nėra per didelės ar nesąžiningos, o jų dydis nereiškia banko nepagrįsto praturėjimo.

7014.

71Apeliantė teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, kiek ji yra sumokėjusi kredito grąžinimui ir kiek pagal vykdomosios bylos duomenis yra skolinga, bei kad už 18 463,28 Eur kredito sumą ji turėtų sumokėti net 45 578,22 Eur, kas patvirtina per didelį kompensuojamų palūkanų dydį, be to, atsakovė privalėjo įrodyti nuostolius.

7215.

73Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai 6.874 straipsnio 1 dalis).

7416.

75CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.).

7617.

77Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

7818.

79Nagrinėjamo ginčo atveju šalys buvo susitarę dėl didesnių, nei nustatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje (t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų) kompensuojamų palūkanų, kurios šalių susitarimu buvo nustatytos kaip 16 procentų dydžio metinės palūkanos ir kurias apeliantė laiko akivaizdžiai per didelėmis ir prieštaraujančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei prašo jas sumažinti iki įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

8019.

81Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; taip pat žr. 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006.) ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.

8220.

83Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas kompensuojamų palūkanų dydį, neatsižvelgė į ieškovės faktiškai sumokėtas sumas, įsiskolinimo sumas, kredito dydį ir šių sumų tarpusavio proporcijas, kurios, apeliantės nuomone, patvirtina per didelį kompensuojamųjų palūkanų dydį, nes ji yra sumokėjusi 14 581,02 Eur, kredito suma buvo 18 463,28 Eur, o pagal vykdomosios bylos duomenis ji skolinga 29 999,13 Eur, tokiu būdu ji papildomai sumokėtų 26 116,87 Eur, t. y. 1,5 karto daugiau už kreditą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės skolos suma nuolat keičiasi dėl tolimesnio prievolės nevykdymo ir dėl to skaičiuojamų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra skaičiuojamos nuo visos laiku nesumokėtos sumos iki įsiskolinimo padengimo, todėl skolos suma skirtingais periodais yra skirtinga. Notaro 2012 m. rugsėjo 24 d. išduotu vykdomuoju įrašu nustatyta priverstinai išieškotina suma iš viso 17 129,36 Eur ir 261,69 Eur bei 16 procentų dydžio metinės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, skaičiuojamos nuo šio vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos (t. 1, b. l. 78-79). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyti paskaičiavimai neatspindi šalių nustatyto kompensuojamų palūkanų per didelio dydžio, nes tai iš esmės priklauso nuo ieškovės vėlesnių veiksmų grąžinant skolą, o šalys buvo susitarusios dėl procentinio kompensuojamųjų palūkanų dydžio, bet ne dėl absoliutaus jų dydžio.

8421.

85Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skolos dydis ir jos dydžio pagrįstumas pagal byloje pareikštą ieškinį nėra ginčo dalykas, byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl kompensuojamų palūkanų dydžio, kuris šalių susitarimu buvo nustatytas kaip 16 proc. dydžio metinės palūkanos, t. y. procentiniu dydžiu, todėl svarstytinas būtent šio dydžio pagrįstumas, nes paskaičiuotų ir paskaičiuojamų kompensuojamų palūkanų dydis priklauso būtent nuo šio procentinio dydžio, o palūkanos bus skaičiuojamos iki įsiskolinimo padengimo.

8622.

8716 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365), pagrįstai teismo pripažintos ne per didelėmis ir neprieštaraujančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir nereiškia nepagrįsto kreditorės praturtėjimo. Pažymėtina, kad ginčo atveju netesybos (delspinigiai, bauda) už netinkamą kreditavimo sutarties vykdymą nėra skaičiuojamos. Be to, toks kompensuojamų palūkanų dydis nustatytas šalių laisva valia ir skolininkė (ieškovė) kreditavimo sutarties įsipareigojimų pradėjo nevykdyti faktiškai nuo pat kredito suteikimo pradžios (kreditavimo sutartis sudaryta 2010 m. lapkričio 30 d., kredito įmokų grąžinimo pradžia buvo numatyta 2010 m. gruodžio 25 d., o ieškovė pradėjo vėluoti mokėti įmokas nuo 2011 m. vasario 25 d.). Ieškovė kreditavimo sutarties sąlygų dėl įsipareigojimų vykdymo vėlavimo palūkanų dydžio sutarties galiojimo metu niekada neginčijo, todėl dabar siekdama sumažinti jų dydį faktiškai siekia tik išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Toks ieškovės elgesys rodo, jog pati skolininkė elgėsi itin neatsakingai, rizikingai ir neapdairiai, todėl neturi jokio pagrindo siekti išvengti savo valia prisiimtos sutartinės atsakomybės.

8823.

89Pažymėtina, kad atsakovei nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutraukus kreditavimo sutartį atskirai, t. y. papildomai, nėra skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, tame tarpe ir marža, kurios galėjo būti mokamos tik ieškovei tinkamai ir griežtai laikantis mokėjimo grafiko. Tai reiškia, kad į kompensuojamas palūkanas įeina ir mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios yra banko pajamos, o kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Todėl kompensuojamų palūkanų dydis (16 proc. metinių palūkanų), įvertinant tai, kad atskirai nėra skaičiuojamos ir mokamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, nėra nepagrįstai didelis. Pažymėtina, kad bankų vidutinė palūkanų norma, paskolas suteikiant fiziniams asmenims vartojimo poreikiams tenkinti, ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu buvo artima šalių susitartam dydžiui (pvz. 2015-01-01 – 14,42, 2016-01-01 – 14,16, 2017-01-01 –11,39). Tačiau kredito gavėjams nevykdant įsipareigojimų bankas ne tik negauna pajamų, bet jam atsiranda ir papildomi skolos išieškojimo nuostoliai.

9024.

91Vertinant ginčo kompensuojamų palūkanų dydį kaip pagrįstą, atsižvelgtina į teismų praktikoje padarytas tam tikras išvadas, o būtent kasacinio teismo nutartyse yra konstatuota, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006), nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006) ir net 16 procentų dydžio palūkanos nėra laikytos nepagrįstomis ir nesąžiningomis (Lietuvos apeliacinio skundo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-825-196/2015, 2015 spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1035-186/2015).

9225.

93Sutiktina su apeliante, kad šalių pasirašytos sutarties sąlyga dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (kompensuojamųjų palūkanų) savo esme atitinka netesybų sampratą, reglamentuotą CK 6.71 straipsnio 1 dalyje, taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuluotą šalių sutartimi nustatytų netesybų tikslą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę.

9426.

95Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas privalėjo įrodinėti minimalius nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo, tačiau bankas šių nuostolių neįrodinėjo, o teismas to nevertino.

9627.

97CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Tai reiškia, kad minimalių nuostolių, nurodytų CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, dydžio nereikia įrodinėti.

9828.

99Tačiau šalys gali susitarti dėl didesnių kompensuojamųjų palūkanų. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009)

10029.

101Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014; kt.).

10230.

103Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovas privalėjo įrodyti nuostolius. Vertintina tai, kad atsakovė yra bankas, kuriam kredito, paskolų teikimas yra viena iš jo veiklos sričių, reguliuojamų viešosios teisės normų (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas). Bankas, būdamas finansų įstaiga, turi užtikrinti viešą interesą – finansų sistemos stabilumą, todėl jis negali prisiimti riziką dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. atsisakyti atgauti skolas ar mažinti jų dydį, nes tai sąlygotų banko veiklos ribojimą, kas turėtų įtakos finansinės veiklos stabilumui. Bankas, negaudamas suplanuotų įplaukų, negali jų toliau naudoti savo veikloje ir gauti iš tos veiklos finansinę naudą, t. y. skolinti, investuoti, vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų indėlininkams. Todėl ieškovės prašymas sumažinti kompensuojamas palūkanas iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų, faktiškai reiškia jai galimybę naudotis banko pinigais tik už simbolinę kainą, taip išvengiant savo atsakomybės.

104Dėl vartojimo santykių ir banko dominuojančios padėties sutartiniuose santykiuose

10531.

106Apeliantė teigia, kad teismas nesprendė, ar ieškovei šiuo atveju taikytina vartotojų teisių apsauga. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei nebuvo apribotos galimybės derėtis su atsakove dėl individualių kredito sutarties sąlygų, be to, ieškovė turėjo galimybė rinktis kitą kredito įstaigą ir su ja derėtis dėl kitokių kredito sutarties sąlygų, su kuo ieškovė taip pat nesutinka.

10732.

108Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Kadangi kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui (ieškovei), kreditas suteiktas jai vartojimo poreikiams tenkinti, kreditą suteikė verslininkas, ieškovė atitinka vartotojo sąvoką, todėl jai taikytinas vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką atsižvelgti į vartotojo interesus.

10933.

110Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įvertino ieškovės galimybes tinkamai realizuoti savo teises sutarties sudarymo, jos keitimo bei vykdymo eigoje priimtų susitarimų metu, t. y. teismas nenustatė jos, kaip vartotojos, teisių pažeidimo, galėjusių turėti įtakos tam, kad buvo nustatytos pernelyg didelės kompensuojamos palūkanos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji šalis, savaime nereiškia, kad bankas šalims sutartyje nustatant 16 procentų dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas piktnaudžiavo savo padėtimi, taip nors ignoruodamas ieškovės interesus. Nėra duomenų, kad bankas, sudarydamas su ieškove kreditavimo sutartį, į sutartį įtraukė didesnes kompensuojamas palūkanas nei kitiems vartotojams, be to, nutraukus kreditavimo sutartį bankas ne kartą, atsižvelgdamas į ieškovės prašymus, pasirašė susitarimus dėl skolos grąžinimo.

11134.

112Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

113Dėl bylinėjimosi išlaidų

11435.

115Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš ieškovės atsakovei priteistinos 1 138,91 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

11636.

117Iš ieškovės taip pat priteistinos 4,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

118Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

119Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

120Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) atsakovei Luminor Bank akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 112029270) 1 138,91 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

121Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) valstybei 4,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

122Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė D. M. ieškinyje teismo prašė pripažinti priskaičiuotas... 8. 2.... 9. Atsakovė Luminor Bank AB su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad įstatymų... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašę paskolos... 16. 5.... 17. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ji, kaip fizinis asmuo,... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 6.... 21. Apeliaciniu skundu ieškovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 22. 1.1.... 23. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė iš viso bankui yra sumokėjusi 14... 24. 1.2.... 25. Ieškovė, pasiskolinusi 18 463,28 Eur sumą, bankui turėtų grąžinti net 45... 26. 1.3.... 27. Šiuo atveju egzistuoja abi CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos... 28. 1.4.... 29. Kadangi yra kilęs ginčas dėl netesybų dydžio, o pareikštas reikalavimas... 30. 1.5.... 31. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkė yra vartotoja ir jai turi būti... 32. 1.6.... 33. Ieškovė yra vartotoja kredito sutarties prasme ir jai, kaip silpnesnei... 34. 1.7.... 35. Tiek bankas, tiek teismas įvardino, jog ieškovė turėjo galimybes derėtis... 36. 1.8.... 37. Teismas neišskyrė skirtingų banko bei antstolės dokumentuose numatytų... 38. 7.... 39. Atsakovė Luminor Bank AB atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 40. 2.1.... 41. Ieškovė neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis... 42. 2.2.... 43. Kredito sutartis buvo pakeista 2011 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr.... 44. 2.3.... 45. Ieškovė, ginčydama kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. numatytas... 46. 2.4.... 47. Ieškovė neįrodė, kad sutartyje numatytos kompensacinės palūkanos yra... 48. 2.5.... 49. Ieškovė neturi teisės ginčyti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų,... 50. 2.6.... 51. Po kredito sutarties nutraukimo yra skaičiuojamos tik 16 % metinės... 52. 2.7.... 53. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad jai yra nežinoma skolos suma, nes... 54. IV.... 55. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 57. 8.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. 9.... 60. Ginčas byloje kilo dėl kompensacinių palūkanų, numatytų kredito vartojimo... 61. 10.... 62. Byloje nustatyta, kad šalys (kredito gavėja – ieškovė ir Nordea bankas... 63. 11.... 64. Ieškovė prašė pripažinti paskaičiuotas įsipareigojimų nevykdymo... 65. 12.... 66. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė, nenustatęs... 67. Dėl kreditavimo sutartyje šalių numatytų įsipareigojimų nevykdymo... 68. 13.... 69. Pirmosios instancijos teismas šalių susitarimuose nustatytą įsipareigojimų... 70. 14.... 71. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, kiek ji yra sumokėjusi... 72. 15.... 73. Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos... 74. 16.... 75. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku... 76. 17.... 77. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų... 78. 18.... 79. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys buvo susitarę dėl didesnių, nei nustatytos... 80. 19.... 81. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti... 82. 20.... 83. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas kompensuojamų... 84. 21.... 85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skolos dydis ir jos dydžio... 86. 22.... 87. 16 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios per dieną sudaro 0,043... 88. 23.... 89. Pažymėtina, kad atsakovei nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutraukus kreditavimo... 90. 24.... 91. Vertinant ginčo kompensuojamų palūkanų dydį kaip pagrįstą,... 92. 25.... 93. Sutiktina su apeliante, kad šalių pasirašytos sutarties sąlyga dėl... 94. 26.... 95. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas privalėjo įrodinėti... 96. 27.... 97. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios... 98. 28.... 99. Tačiau šalys gali susitarti dėl didesnių kompensuojamųjų palūkanų.... 100. 29.... 101. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų... 102. 30.... 103. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, jog atsakovas... 104. Dėl vartojimo santykių ir banko dominuojančios padėties sutartiniuose... 105. 31.... 106. Apeliantė teigia, kad teismas nesprendė, ar ieškovei šiuo atveju taikytina... 107. 32.... 108. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos... 109. 33.... 110. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 111. 34.... 112. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto... 113. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 114. 35.... 115. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos bylinėjimosi išlaidos... 116. 36.... 117. Iš ieškovės taip pat priteistinos 4,28 Eur išlaidos, susijusios su... 118. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 119. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti... 120. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) atsakovei Luminor Bank... 121. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( - ) valstybei 4,28 Eur... 122. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....