Byla 2-136-981/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Artva“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Ruomida“

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, atsakovo UAB „Melkerlita“ įgaliptiems atstovams L. D., D. D., atsakovo atstovui advokatui A. G., trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovui N. Š., Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Radienei, Redai Reipšleger, UAB „Ruomida“ direktoriui R. I.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. ieškinį atsakovui UAB „Melkerlita“, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Artva“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Ruomida“.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Melkerlita“, kurį patikslinęs, prašo: 1) priteisti iš atsakovo 4 271,28 EUR nuostolių atlyginimo ieškovo naudai, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodo, kad ieškovo užsakymu atsakovas įsipareigojo ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), įrengti artezinį vandens gręžinį ir parengti gręžinio pasą. Pagal atsakovo pateiktą 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MEL 201412-30 už atsakovo atliekamus darbus, t. y. artezinio gręžinio įrengimą ir gręžinio pasą ieškovas 2014 m. gruodžio 22 d. sumokėjo atsakovui 3 412,20 Lt, kas šiuo metu sudaro 988,24 EUR. Artezinį vandens gręžinį atsakovas įrengė 2015 m. sausio 21 d. Gręžinys buvo baigtas įrenginėti tiktai 2015 m. sausio mėnesį, ieškovas dar nebuvo pradėjęs minėto vandens gręžinio eksploatuoti, tačiau jau 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovo surašytame darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MEL 201412-30 buvo nurodyta, kad užsakovas, t. y. ieškovas neturi pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės. Nurodo, kad atsakovas, dar nepradėjęs realių vandens gręžinio įrengimo darbų, jau buvo ieškovui pateikęs pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. MEL 201412-30, kuriame buvo pateikta realios padėties neatitinkanti informacija, nes tuo metu vandens gręžinys dar nebuvo įrengtas, kas patvirtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas su ieškovu. Paaiškina, kad 2015 m. kovo 12 d. ieškovui pradėjus eksploatuoti artezinį vandens gręžinį buvo pastebėta, jog vandentiekio įvade sumontuotas filtras užsinešė smėliu, t. y. iš gręžinio kartu su vandeniu patenka smėlis. Kadangi 2014 m. gruodžio 22 d. darbų priėmimo perdavimo akte Nr. MEL 201412-30 buvo nurodyta, kad arteziniam vandens gręžiniui suteikiama penkių metų garantija, ieškovas susisiekė su atsakovu, kuriam nurodė atsiradusius trūkumus eksploatuojant vandens gręžinį. Atsakovas 2016 m. kovo 8 d. atsiuntė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad jų bendrovės ( - ) išgręžtas gręžinys smėliuoja dėl nekokybiškai įrengtos vandens pakėlimo įrangos. Kadangi atsakovo aiškinamajame rašte nurodyti argumentai dėl ko gręžinys smėliuoja neatitiko faktinių aplinkybių, nurodomų gręžinio pase, ieškovas 2016 m. kovo 22 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kurioje nurodė atsiradusias problemas eksploatuojant jų įrengtą artezinį vandens gręžinį ir pagal galiojančių norminių aktų nuostatas prašė pašalinti gręžinio įrengimo trūkumus, taip pat pateikti pagrįstus įrodymus, jog atsakovo vandens gręžinys yra įrengtas kokybiškai, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Atsakovo įrengto artezinio vandens gręžinio eksploatavimui buvo nustatytas garantinis penkerių metų terminas, tačiau atsakovas į ieškovo pretenziją nereagavo, jokio atsakymo nepateikė ir nepašalino esamų gręžinio įrengimo darbų trūkumų. 2016 m. balandžio 26 d. ieškovas atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją, kurioje prašė pašalinti vandens gręžinio trūkumus, nes ieškovas negali naudotis gyvenamajame name esančia vandentiekio ir šildymo sistema, be to nurodė, jog atsakovui nereaguojant į ieškovo pretenzijas, ieškovas kreipsis į kitą bendrovę, kad būtų pašalinti vandens gręžinio trūkumai. Į pakartotinę pretenziją atsakovas nepateikė jokio atsakymo, gręžinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovas kreipėsi į analogiškus darbus atliekančią bendrovę, kad būtų atliktas vandens gręžinio, esančio ( - ) , patikrinimas. Nurodė, kad UAB „Artva“, kuri turi leidimą žemės gelmių tyrimui bei turi teisę projektuoti ir įrenginėti įvairios paskirties gręžinius, atliko atsakovo įrengto vandens gręžinio patikrinimą ir nustatė, kad gręžinys smėliuoja ir yra netinkamas naudoti. Pumpuojant siurbliu, vandens lygis žemiau gręžinio žiočių nežemėja, todėl vakuumas susidaryti negali. UAB „Artva“ 2016 m. gegužės 16 d. trūkumų nustatymo akte nurodė, kad atsakovui atliekant minėto vandens gręžinio įrengimo darbus buvo pasirinkta netinkama gręžimo darbų technologija, nesilaikyta tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, netinkamai suformuotas užpilas, blogai atlikti hidrodinaminiai tyrimai (išpumpavimas). Šiame akte UAB „Artva“ nurodė, kad atsakovo įrengtą gręžinį taisyti ekonomiškai nenaudinga, todėl šalia reikia įrengti naują gręžinį. Už vandens gręžinio patikrinimą ir defektų nustatymą UAB „Artva“ ieškovas sumokėjo 284,35 EUR. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio negalint tinkamai eksploatuoti ir atsakovui nereaguojant į ieškovo reiškiamas pretenzijas, buvo priverstas su UAB „Artva“ sudaryti sutartį, kad būtų įrengtas naujas gręžinys. UAB „Artva“ pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. ART-16-65 ieškovui priklausančiame žemės sklype ( - ) įrengė naują gręžinį ir atliko visus būtinus su gręžinio eksploatavimu susijusius darbus. Už šiuo darbus UAB „Artva“ ieškovas sumokėjo 2 943,93 EUR. Paaiškino, kad tam, kad gręžinys būtų tinkamai įrengtas, ieškovas savo sąskaita turėjo įsigyti gręžinio filtrą, automatinę pavarą, slėgio skirtumo daviklį, už kuriuos sumokėjo 1 043 EUR. Naujai įrengtas vandens gręžinys tinkamai veikia ir yra naudojamas pagal jo tikslinę paskirti, per visą eksploatavimo laiką nebuvo jokių defektų ar trūkumų. Ieškovas nurodė dėl atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio patyręs 4 271,28 EUR nuostolių, be to, ieškovo ir jo šeimos nariai ilgą laiką negalėjo gyvenamajame name naudotis vandentiekio ir šildymo sistemomis, dėl to patyrė didelius nepatogumus, kurie yra tiesiogiai susiję su atsakovo nekokybiškai atliktais darbais. Nurodo, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes ieškovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas, t. y. atsakovas UAB „Melkerlita“ yra verslininkas – juridinis asmuo. Ieškovas aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, kad susitartų dėl nekokybiškai įrengto vandens gręžinio problemos išsprendimo, kai tuo tarpu pats atsakovas akivaizdžiai vengė susitikimo, ieškovo prašymus ir pretenzijas ignoravo, nors į atsakovą buvo kreiptasi daug kartų tiek telefonu, tiek raštu (54-58 b.l., 1 t.).

6Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. palaikė pateiktą ieškinį. Papildomai paaiškino, kad 2014 metais rudenį atsakovas jam išgręžė gręžinį ir jį „užkonservavo“. Tvirtino, kad atsakovas tik išgręžė gręžinį ir jokio pumpavimo neatliko. Tuo metu, kai gręžė gręžinį, dar nebuvo jokių statinių. Ieškovas nurodė, kad 2015 metų kovo mėnesį, kai prasidėjo namo statybos, jam buvo reikalingas vanduo, todėl prieš gręžinio eksploatavimą jis skambino gręžėjui, atsakovo atstovui V. K., dėl siurblio pajungimo ir klausė, kiek metrų reikia jį leisti. V. K. nurodė, koks siurblys ir kokiame gylyje jis turi būti. Ieškovas nusipirko siurblį, kurį padėjo sumontuoti UAB „Ruomida“ atstovas, montavęs šilumos katilą. Paaiškino, kad už sumontuotą siurblį nemokėjo, nes paleidus katilą, jis neveikė, „metė klaidą“. Paaiškėjo, kad tai yra dėl smėliavimo. Ieškovas nurodė paskambinęs V. K., kuris atvažiavęs, visą dieną kažką darė. Atsakovo atstovai nurodė jam, kad į gręžinį gali papildomai įleisti kažkokį vamzdį, papildomą filtrą ir situacija pagerėtų 80 proc. Kadangi ieškovo netenkino toks variantas, atsakovas pasiūlė gręžti naują gręžinį. Vietą naujam gręžiniui apžiūrėjo kartu su V. K., tačiau atsakovo prašoma kaina jo netenkino, o atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovui niekas netinka, toliau bendraus teisminiu keliu. Daugiau ieškovas su atsakovu nebendravo. Paaiškino, kad, jei atsakovas būtų pasiūlęs normalią kainą, jis būtų susitaręs dėl naujo gręžinio. Nurodė, kad šiuo metu naudojasi naujai išgręžtu gręžiniu. Paaiškino, kad nežinojo kaip turi atrodyti tinkamai įrengtas gręžinys, todėl ir pasirašė ant darbų perdavimo-priėmimo akto. Paaiškino, kad nesudarė rašytinės sutarties, kadangi nežinojo, kad reikia, be to, pasitikėjo V. K., kuris buvo jo kaimynas. Po to, kai susitarė su V. K., gręžti atvyko po poros savaičių. Pradėjo dirbti apie 11.00 val., o baigę paskambino, kad atvažiuotų ieškovas. Paaiškino, kad atvažiavęs matė fontanuojantį gręžinį.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Valdas Kersnauskas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad pateiktas ieškinys kilo iš vartojimo teisinių santykių, kadangi ieškovas kaip fizinis asmuo užsakė pas atsakovą atlikti konkretų darbą – išgręžti vandens gręžinį, kuris reikalingas tenkinti jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas (atsakovas) verslininkas, juridinis asmuo, todėl būtent atsakovui, kurio profesinė veikla gręžti gręžinius, atlikti geologinius darbus, tenka pareiga paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovo kaimynas V. K., dirbantis atsakovo įmonėje, suderinęs gręžimo darbus su vadovybe, 2014 m. gruodžio 22 d. atliko gręžimo darbus. Ieškovas perdavė V. K. visus turimus dokumentus, susijusius su reikalingais atlikti gręžimo darbais. Ieškovui buvo pateiktas pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktas, išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Nurodo, kad dokumentai išrašyti 2014 m. gruodžio 22 d., tačiau realiai pateikti ieškovui tada, kai įregistruotas gręžinio pasas – 2015 m. vasario 17 d. Atlikęs darbus, atsakovas iš karto turėjo pateikti ieškovui darbų priėmimo-perdavimo aktą, pateikti gręžinio eksploatacines taisykles, ką padarė pergręžimą atlikęs trečiasis asmuo UAB „Artva“. Pažymėjo, kad pagal LAND 4-99 prieš išgręžiant gręžinį, turi būti daromas gręžinio projektas. Tokiu atveju arba ieškovas turėjo pats kreiptis dėl gręžinio projekto atlikimo, arba tai turėjo padaryti atsakovas. Ieškovas nurodė tokio projekto nedaręs. Atsakovas, kuriam ši veikla yra profesinė, be gręžinio projekto negalėjo atlikti gręžimo darbų. Atsakovas nurodo, kad gręžinio projektą turėjo ieškovas, po gręžinio užregistravimo jis buvo grąžintas ieškovui, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Tokiu atveju, jei atsakovas atliko gręžimo darbus be projekto, visa atsakomybė tenka atsakovui. Tai, kad atsakovas nepadarė projekto, yra akivaizdu, kadangi atsakovo gręžinio sąnaudos buvo ženkliai mažesnės nei pergręžimo darbus atlikusios UAB „Artva“. Atkreipė dėmesį, kad byloje savo išvadas davė du specialistai, kurių išvados kardinaliai skiriasi, tačiau tam tikrų panašumų jų išvadose yra – pagrindinė jų, kad ieškovas gręžinio sugadinti negalėjo. Teismo posėdžio metu specialistas E. B. paaiškino, kad tuo atveju, jei siurblys dirbo vieną valandą, gręžinio jis sugadinti negalėjo, juo labiau kad ieškovas jo nepaleido, nes šilumos katilas iš karto „mesdavo klaidą“, dėl ko buvo iškviestas V. K.. Atsakovas aiškina, jog žodžiu nurodęs ieškovui, kad jei įrenginės siurblį savo jėgomis, jų įmonė atsakomybės neprisiima. Atsakovas turėjo, kaip tai padarė trečiasis asmuo UAB „Artva“, rašytiniuose dokumentuose pažymėti, už kokius darbus jie neprisiima atsakomybės. Ieškovas pasirašė, kad neturi pretenzijų dėl darbų atlikimo, tačiau pasirašymo metu jis net neturėjo galimybių įvertinti gręžinio. Pažymėjo, kad atsakovui per metus laiko nepašalinus gedimo, ieškovas kreipėsi į UAB „Artva“, kurie atlikę patikrinimą, surašė trūkumų nustatymo aktą bei nurodė, dėl ko gręžinys smėliuoja ir dėl ko jo sutvarkyti su 100 proc. garantija negali, todėl buvo išgręžtas naujas gręžinys, kurį ieškovas iki šiol tinkamai eksploatuoja. Atstovas pažymėjo, kad nustačius trūkumus, ieškovas turėjo teisę savo pasirinkimu pareikšti reikalavimus arba kad būtų neatlygintinai pašalinti defektai, arba kad būtų atlyginti pašalinti trūkumai, o užsakovas atlyginti išlaidas. Nurodė, kad ieškovas bendravo tiek su atsakovo vadovu, tiek su V. K. prašydamas, kad būtų pašalinti trūkumai. Vieną kartą buvo pasakyta, kad trūkumų pašalinimas gali turėti tik su 80 proc. garantija, vėliau buvo nurodomos vis skirtingos trūkumų šalinimo kainos. Atsakovas turėjo raštu informuoti ieškovą, pateikti skaičiavimo sąmatą, kiek kainuotų ieškovui minėto gręžinio sutvarkymas, kad ieškovas galėtų apsispręsti, tačiau atsakovas to nepadarė. Tokiu atveju ieškovas turėjo teisę pats savo lėšomis šalinti trūkumus ir kreiptis į kitą analogišką veiklą vykdančią įmonę. Pažymėjo, kad V. K. žinojo, jog ieškovas naudos gręžinį ir gėlam vandeniui, ir geoterminiam šildymui. Atsakovas, kaip darbų vykdytojas, neatliko savo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.672 ir 6.674 straipsniuose, kur pasakyta, kad rangovas privalo užsakovui suteikti visą reikalingą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, ir įspėti apie darbų rezultato naudojimo sąlygas (CK 6.677 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad tinkamai atliko savo pareigas: pateikė informaciją ieškovui ir nurodė, kaip toliau montuoti siurblį. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad trečiasis asmuo sumontavo siurblį į tokį gylį, kokį nurodė V. K.. Atstovas nesutinka su atsakovo prašomu taikyti senaties terminu, kadangi tarp šalių buvo susiklostę ne rangos, kaip nurodo atsakovas, o vartojimo teisiniai santykiai. Atstovas nepagrįstai remiasi CK 6.678 straipsnio 1 dalimi. Advokatas nurodo, kad CK 6.666 straipsnio 3 dalis numato, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Šiuo atveju pats atsakovas darbų priėmimo-perdavimo akte nustatė 5 metų garantinį terminą.

8Atsakovas UAB „Melkerlita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Tirti žemės gelmes atsakovas pradėjo 2005 m. sausio 21 d, ieškovui privačioje valdoje artezinį gręžinį įrengė 2014 m. gruodžio 22 d. ir išrašė sąskaita faktūra Nr. MEL201412-30, kurioje buvo nurodytas artezinio gręžinio gylis metrais ir kaina už vieną metrą. Nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodė, kad pinigai buvo paimti iš anksto, nes praktiškai ir teoriškai atsakovas iš anksto nežinojo vandens gręžinio gylio ir vandens debito, kurį duos gręžinys, todėl iš anksto negalėjo paimti pinigų. Paaiškina, kad prieš išrašant sąskaitą faktūrą buvo atliekami vandens išpumpavimo darbai, nustatomas vandens statinis ir dinaminis lygis, bei vandens debitas, t.y vandens kiekis išgautas iš artezinio gręžinio. Užsakovas, po atsakovo atliktų išvardintų darbų, pasirašė sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo aktą ir įsitikinęs atlikta gręžinio kokybe, kuri tuo metu nekėlė jam jokių abejonių dėl atliktų darbų vandens kokybės, sumokėjo grynais pinigais 3 412,20 Lt (988,24 EUR), jam buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. MEL201412-04. Jokių kitų darbų atsakovas neatliko. Ieškovui buvo išduotas artezinio gręžinio pasas (Nr. 58802), kuris buvo įtrauktas į sąskaitą faktūrą, kurią jis apmokėjo. Gręžinio pase atsispindi gręžinio eksploatacijos charakteristika bei cheminė vandens sudėtis. Už darbus, kuriuos atliko, buvo paimti pinigai, ieškovas nepagrįstai reikalauja papildomo atlygio (kompensacijos) už atsakovo neatliktus darbus. Paaiškino, kad tam, kad gręžinys funkcionuotų, reikalinga vandens pakėlimo įranga, kurią sudaro siurblys, trosai, kabelis, adapteris, hidraforai, automatika ir t.t. Užsakovui buvo pasiūlyta sumontuoti vandens pakėlimo įrangą, tačiau užsakovas atsisakė ir nurodė apie savo sprendimą informuosiąs vėliau. Užsakovas susimontavo vandens pakėlimo įrangą pats savo jėgomis ir naudojosi arteziniu gręžiniu beveik pusantrų metų. Tik po pusantrų metų atsakovas gavo pretenziją dėl nekokybiškai atlikto vandens gręžinio. Paaiškina, kad iš karto buvo susisiekta su užsakovu telefonu ir pasiteirauta, kas montavo vandens pakėlimo įrangą, koks siurblys buvo sumontuotas ir kokia įranga pastatyta. Užsakovas nepateikė jokios informacijos. Ieškovas tik paaiškino, kad sumontuotas Franklin Elektric siurblys panardintas 10 metrų gylyje. Atsakovo įmonės atstovui nuvažiavus į objektą ir apžiūrėjus vandens gręžinį, buvo nustatytas vandens debitas, kurį išgauna pastatytas giluminis siurblys. Iš gręžinio buvo išgaunama 5,2 m3/h vandens ir nešamas nedidelis kiekis smėlio iš artezinio gręžinio. Taip pat nustatyta priežastis dėl ko taip atsitiko: neteisingas vandens pakėlimo įrangos siurblio parinkimas bei neįrengtas fontanuojančio gręžinio flanšinis adapteris. Paaiškina, kad užsakovas turėjo kreiptis į atsakovą, kad būtu suteikta informacija dėl artezinio gręžinio vandens pakėlimo įrangos sumontavimo. Kadangi užsakovas to nepadarė, naudojama vandens gręžinys po pusantrų metų ėmė smėliuoti. Paaiškina, kad taip pat viena iš priežasčių, dėl ko smėliuoja vandens gręžinys yra tai, kad gręžinys buvo naudojamas ne pagal paskirtį – buvo pajungta šildymo sistema, t. y. sumontuotas šilumos siurblys, kuris naudoja labai didelį kiekį gręžinio vandens – apie 800 m3 vandens per mėnesį. Tam turi būti gaunami specialūs leidimai iš Aplinkos apsaugos ministerijos geriamo vandens panaudojimui šildymo sistemai aptarnauti. Paaiškino, kad šiuo atveju vandens gręžinio debitas Q pagal išduotą gręžinio pasą Nr. 58802 1,1 ltr/s, t.y 3,96 m3/h vandens ir siurblys turėjo būti sumontuotas ne galingesnis kaip 3m3/h vandens, o buvo sumontuotas 5,2 m3/h vandens galingumo. Atkreipia dėmesį, kad pagal garantinį raštą, kurį išdavė UAB „Artva“, jų atliktas gręžinys duoda 6 m3/h vandens ir rekomenduoja montuoti vandens siurblį ne galingesnį kaip 4 m3/h, priešingu atveju garantija negalioja. Taip pat pažymėjo, kad ant vandens gręžinio galvutės nebuvo sumontuotas fontanuojančiam gręžiniui flanšinis adapteris, kad dirbant siurbliui vandens gręžinyje nesusidarytų vakuumas. Ši įrangą būtina, kadangi siurbliui dirbant yra vandens lygio pažemėjimas S(m) 6 metrai pagal atsakovo išduotą gręžinio pasą Nr. 58802. Nurodo, kad visa tai išdėstė savo aiškinamajame rašte, tačiau užsakovas (atsakovas) tai ignoravo ir nesutiko su pateiktais paaiškinimais. Dėl trūkumų nustatymo akto nurodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Artva“ atliko gręžinio patikrinimą ir pateikė išvadas, kuriose konstatavo, kad gręžinys smėliuoja ir vandens lygis žemiau gręžinio žiočių nežemėja, todėl vakuumas susidaryti negali. Atsakovas paaiškino, kad dėl to, kad buvo sumontuota netinkama įranga ir nesilaikant gręžinio montavimo nurodytų vandens siurblio galingumo parametrų sumontuotas per galingas vandens siurblys ir dėl to buvo suardytas specialus vandens gręžinio smėlio užpilas, nesusidaro vakuumas, ir tai rodo, kad gręžinys yra sugadintas. Dėl gręžinio filtro pretenzijos atsakovas paaiškina, kad buvo sumontuotas plyšelinis 4 mm filtras, bei apsuktas specialiu Spl6 tinkleliu, kuris naudojamas smulkiuose smėlio vandeninguose sluoksniuose. Dėl pretenzijos dėl artezinio vandens gręžinio paso išdavimo nurodė, kad vandens gręžinys buvo įrengtas 2014 m. gruodžio 22 d., o pasas išduotas 2015 m vasario mėnesį. Nurodo, kad UAB „Melkerlita“ atliko tik vandens gręžinį, o dėl kitų montavimo darbų, neteisingų parametrų giluminio siurblio parinkimų atsakovas neatsako (61-63 b.l., 1 t.).

9Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas L. D. nurodė nepripažįstantis pareikšto ieškinio, kadangi įmonė gręžinį išgręžė kokybiškai. Paaiškino, kad jų darbuotojas V. K. yra ieškovo kaimynas, kuris nurodė, kad ieškovui reikalingas gręžinys. Sutarties su ieškovu nesudarinėjo, o vietovę, kurioje bus gręžinys apžiūrėjo gręžėjas. Išgręžus gręžinį, ieškovas nekėlė jokių pretenzijų ir tik praėjus beveik dvejiems metams paaiškėjo, kad visgi ieškovui kažkas netinka. Atsakovas pasiūlė sumontuoti visą įrangą, tačiau ieškovas nurodė pagalvosiąs. Daugiau ieškovas neklausė, nei kokio reikia siurblio, nei į kokį gylį jį leisti. Nurodė, kad gal ieškovas kreipėsi su šiais klausimais į V. K., tačiau ne į patį atsakovo atstovą. Paaiškino, kad jų įmonė atlieka visus darbus, ne tik montavimo, tačiau atsakovas nepanoro daugiau kitų paslaugų. Paaiškino, kad nesiūlė pergręžti gręžinio, tik pasakė, kad reikia patvarkyti gręžinį, už ką reikia papildomai mokėti. Pradžioje ieškovas sutiko, tačiau vėliau atsisakė. Atsakovas nurodė, kad darė gėlo vandens gręžinį, o ne geoterminiam šildymui, dėl ko dabar UAB „Artva“ negali sutvarkyti visų dokumentų, kadangi šiam gręžiniui reikalingi gauti specialūs leidimai. Nurodė, kad dėl įstatyto netinkamo siurblio ir atsirado ieškovui problemos. Paaiškino, kad ieškovas pateikė visus reikalingus dokumentus, ką patvirtino ir liudytojai ir geologijos tarnyba. Nurodė, kad neišdavė eksploatavimo dokumentų, kadangi jų įmonė tik išgręžė gręžinį, jokių kitų darbų, tarp jų ir siurblio montavimo neatliko. Paaiškino, kad jei jų įmonė būtų montavusi siurblį, ieškovui reikėtų už jį mokėti. Ieškovui visą įrangą sumontavo kita įmonė ir prašo priteisti už ją 4 000 EUR, kas, atstovo vertinimu, nėra teisinga.

10Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas D. D. paaiškino, kad ieškovas į jų įmonę skambino su pretenzijomis, reikalaudamas sutvarkyti gręžinį. Nurodė, kad projekto pats nematė, kadangi laikosi praktikos, kad klientai pasako, kurioje vietoje gręžti, o kai neturi projekto, jų įmonė duoda projektuotojo numerį. Nurodė, kad išgręžus gręžinį, visus dokumentus išsiuntė geologijos tarnybai, tačiau sąrašo, kokius būtent dokumentus siuntė, neturi. Nurodė, kad V. K. tarėsi dėl gėlo vandens gręžinio, o ieškovas dabar nurodo, kad jam reikėjo geoterminio gręžinio. Tai patvirtina gėlo vandens gręžiniui išduotas gręžinio pasas. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį UAB „Artva“ nustatė, kad gręžinys smėliuoja, o po 2 mėnesių ieškovas įsigijo filtrą, kuris kainavo daugiau nei pats gręžinys. Kai filtras nepadėjo, išsigręžė naują. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

11Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas advokatas A. G. nurodė, kad pagal žodinę šalių sutartį buvo sutarta įrengti vandens gręžinį ieškovui. Prieš pradedant darbus, ieškovas gręžėjams pats nurodė gręžinio vietą pagal jo turimą inžinierinių tinklų planą. Atsakovas vandens gręžinį padarė plane nurodytoje vietoje. Atsakovas darbų vietą patikrino pagal Geologijos tarnybos oficialų žemėlapį, kuriame yra nurodytas esamų gręžinių vandens spūdis, nustatė, kad gręžiniui atlikti buvo tinkamos sąlygos. Nurodė, kad atsakovo pareiga buvo atlikti darbus objekte pagal normatyvinių dokumentų nustatytus reikalavimus ir perduoti šio darbo rezultatą ieškovui. Būtent ieškovas turėjo gręžinio projektą, nes jis su atsakovu nebuvo susitaręs dėl gręžinio projekto parengimo ir atsakovas tokio projekto jam nerengė. Atstovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad gręžinys būtų buvęs įrengtas netinkamai. Paaiškino, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atliktus darbus šalys įformino 2014 m. gruodžio 22 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktu. Užsakovas (ieškovas) darbus priėmė ir neturėjo jokiu pretenzijų dėl darbo kokybės. Aktą ieškovas pasirašė ir pagal tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą MEL 201412-30 sumokėjo už atliktus darbus. Užsakovas, pasirašydamas darbų priėmimo perdavimo aktą patvirtino, kad atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi. CK 6.662 straipsnis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (kaip kad teigia ieškovas šioje byloje), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), todėl ieškovas, priėmęs darbus, neteko teisės remtis jo nurodomo darbo trūkumų faktu. Po darbų priėmimo gręžinio sugedimo rizika, kai ieškovas su UAB „Ruomida“ pats įsirengė netinkamą vandens pakėlimo įrangą, dėl ko gręžinys ir buvo sugadintas, teko pačiam užsakovui (ieškovui) (CK 6.649 straipsnis). Nurodė, kad gręžinio pasas buvo išduotas 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, suteiktas Gręžinio pasas Nr. 58802. Gręžinių žemėlapis patvirtina, kad vandens gręžinys yra nustatyta tvarka įregistruotas gręžinių žemėlapyje. Taip pat jis patvirtina ir įrodo, kad UAB „Artva“ padarytas gręžinys nėra įregistruotas gręžinių žemėlapyje, t.y. jų gręžinys yra nelegalus ir ieškovo nelegaliai naudojamas. Pažymėjo, kad pagal žodinį šalių susitarimą ieškovo nurodytoje vietoje atsakovas vykdė vandens gręžinio įrengimą, o ne gręžė gręžinį ieškovo namo šildymui. Ieškovas, kaip gręžinio savininkas, norėdamas iš gręžinio vartoti 10 ir daugiau m3 vandens per parą, pagal galiojusius reikalavimus privalėjo iš Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš gręžinių naudojo vandenį neturėdamas leidimo, t.y. nelegaliai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į atsakovo išgręžtą gręžinį savo iniciatyva ir savo rizika sumontavo jo nupirktą vandens pakėlimo įrangą. Šiuos darbus jam atliko UAB „Ruomida“, kurios atstovas, direktorius R. I. teisme pats tai pripažino ir paaiškino, kad jis neva nemokamai ieškovui įrengė vandens pakėlimo įrangą ir šilumos siurblį. Atkreipė dėmesį, kad po šių darbų atlikimo nebuvo surašytas joks darbų priėmimo-perdavimo aktas, šių darbu atlikimas apskritai nebuvo niekaip įformintas jokiais dokumentais. Byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, kokį ir kokio galingumo vandens siurblį UAB „Ruomida“ atstovas iš tikrųjų tuo metu sumontavo gręžinyje, kokiame gylyje ir kt.

12CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovas teigia, kad jis pradėjo eksploatuoti artezinį vandens gręžinį 2015 m. kovo 12 d. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad vandens siurblį jis eksploatavo esą tik vieną ar dvi dienas, o UAB „Ruomida“ atstovas ( - )– kad vandens siurblys buvo eksploatuotas tik 1 valandą, po kurios pastebėjo, jog vandentiekio įvade sumontuotas filtras užsinešė smėliu. Teismo išvažiuojamojo posėdžio metu UAB „Ruomida“ atstovas( - ) skambino telefonu į šilumos siurblį Vitocal 222-g paleidusią įmonę ir buvo gautas patvirtinimas, kad šilumos siurblys pas ieškovą buvo paleistas 2015 m. kovo 17 d. Vandens siurblys tikrai veikė ilgiau, negu kad teigia ieškovas ir UAB „Ruomida“ atstovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar po dviejų mėnesių, t.y. 2016 m. kovo 22 d., t.y. jau po metų ir trijų mėnesių nuo gręžinio išgręžimo (2014-12-22) ieškovas kreipėsi su raštišku pareiškimu – pretenzija į atsakovą dėl netinkamai įrengto gręžinio (smėliavimo). UAB „Artva“ išgręžė ieškovui naują vandens gręžinį, be jokių motyvų ir įrodymų ar skaičiavimų nurodžiusi, jog atsakovo išgręžtą gręžinį remontuoti tariamai yra ekonomiškai nenaudinga ir kad reikia įrengti naują gręžinį. Nurodo, kad UAB „Artva“ buvo tiesiogiai suinteresuota turtinės naudos gavimu iš ieškovo ir ta naudą gavo, išgręžusi naują gręžinį, ieškovui už tai sumokėjus pinigus. Akte nurodoma, kad gręžinys smėliuoja, tačiau nenustatyta, kiek jis smėliuoja, t.y. kiek gramų smėlio yra 1 m3 vandens; o atitinkamose ribose – 15 g/m3 vandens smėliavimas yra galimas, tai yra normos ribose – tai nurodoma vandens siurblių techniniuose dokumentuose. Ar tos ribos buvo viršytos, nenustatyta ir neįrodyta, dėl to neatlikti jokie tyrimai. Aktu nenustatyta gręžinio smėliavimo priežastis. Akte nurodytos ne realiai nustatytos smėliavimo priežastys, bet tik galimos priežastys. Teismui pateiktoje 2017 m. rugsėjo 8 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „Artva“ aktas paruoštas neatsakingai: nenurodyti gręžinio parametrai, vandens kėlimo įrangos charakteristika, išpumpavimo debitas, išnešamo smėlio kiekis. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, toks ieškovo pateiktas įrodymas yra visiškai nepatikimas, jis nėra patvirtintas kitais bylos duomenimis ir įrodymais. UAB „Artva“ pateikė savo atstovo N. Š. išvadą ir atsiliepimą, tačiau tai nėra nei tinkami, nei patikimi įrodymai: UAB „Artva“ yra trečiasis asmuo lšioje byloje ir yra tiesioginė UAB „Melkerlita“ konkurentė, todėl ji yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi; UAB „Artva“, kaip naują gręžinį ieškovui padariusi bendrovė, yra tiesiogiai suinteresuota, kad ieškovas nepareikštų jai ieškinio dėl nelegalaus gręžinio įrengimo, kurio faktiškai ir nereikėjo daryti, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo galima suremontuoti atsakovo išgręžtą gręžinį – apie tai nurodė specialistas, tai savo parodymais patvirtino ir ieškovo liudytojas – darbų vadovas R. K.. Specialisto išvadoje motyvuotai bei argumentuotai nurodyta, kad UAB „Artva“ pateikta skaičiavimo metodika ir išvados, siekiant pagrįsti, jog UAB „Melkerlita“ įrengė nekokybišką gręžinį, yra neteisingos. UAB „Ruomida“ į ieškovo gręžinį sumontavo per didelio našumo vandens siurblį, kas eksploatacijos metu iššaukė gręžinio smėliavimą, nes dėl to buvo suardytas vandens gręžinio užpilas, ką patvirtina net dvi Specialistų išvados. Nurodė, kad Specialistas E. B. apklaustas liudytoju teismo posėdžių metu visiškai patvirtino savo duotas išvadas, jas tinkamai ir argumentuotai pagrindė. Specialistas patvirtino ir tai, kad UAB „Melkerlita“ 2016 m. kovo 7 d. vandens debito nustatymo akte buvo iš esmės tiksliai nustatytas ieškovo vykdomas iš vandens gręžinio išgaunamas vandens kiekis. Iš šio akto ir iš UAB „Melkerlita“ 2016 m. kovo 8 d. aiškinamojo rašto matyti, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad gręžinys smėliuoja dėl nekokybiškai įrengtos vandens pakėlimo įrangos. Pažymėjo, kad ją įrengė ne atsakovas, todėl jis nėra atsakingas už gręžinio sugadinimą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta ir minėtame 2016 m. kovo 7 d. vandens debito nustatymo akte nurodyta, kad ieškovui sumontavus gręžinyje vandens siurblį, nebuvo įrengtas flanšinis adapteris, todėl ieškovui kaskart įjungus vandens siurblį ir siurbliui siurbiant vandenį, gręžinyje neišvengiamai susidarydavo vakuumas, ko pasėkoje buvo sugadintas (suardytas) vandens gręžinio užpilas ir gręžinys ėmė smėliuoti. Tą aplinkybę, kad nebuvo įrengtas flanšinis adapteris, pripažįsta ir pats ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovui gręžinyje įsirengus vandens siurblį, nebuvo sumontuotas kintamo dažnio keitiklis, kurio paskirtis – įjungiant vandens siurblį paleisti jį nuo mažų apsukų ir taip neleisti susidaryti hidrauliniams smūgiams, staiga įsijungus vandens siurbliui visu pajėgumu. Specialistas teisme patvirtino, kad ši aplinkybė taip pat prisidėjo prie gręžinio sugadinimo. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog jis vandens gręžinį ieškovui įrengė tinkamai ir kokybiškai. Dėl UAB „Artva“ įrengto gręžinio, paaiškino, kad tai nelegalus gręžinys, nes jis išgręžtas nelegaliai, negavus reikiamų leidimų, jis nebuvo įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje ir nebuvo gautas gręžinio pasas. Jis įrengtas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nes jis išgręžtas tik 2,90 m nuo namo, nesilaikant reikiamų atstumų (5 m. nuo gyvenamojo namo) sanitarinėje zonoje. Jį ieškovas eksploatavo nelegaliai – neįregistruotą, be gręžinio paso, be reikiamo leidimo. UAB „Artva“ ieškovui pateikė tik savo pačių išduotą „Žvalgomojo - eksploatacinio gręžinio Nr. 5347“ garantinį pasą, kuris neatstoja ir nepakeičia privalomo išduoti Lietuvos geologijos tarnybos įregistruotą gręžinio pasą. UAB „Artva“ savo veiksmais sudarė sąlygas ieškovui neteisėtai eksploatuoti vandens gręžinį – UAB „Artva“ atstovas teisme pripažino šiuos padarytus pažeidimus ir nurodė, kad tai buvo mažesnė blogybė, kad taip darant buvo atsižvelgta į ieškovo poreikius. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl nelegalaus, neįregistruoto, jo nelegaliai naudojamo vandens gręžinio įrengimo išlaidų atlyginimo, pateikdamas tai kaip savo nuostolius. Šios jo išlaidos nepriskirtinos prie patirtų tiesioginių nuostolių (žalos). Pažymėjo, kad ieškovas buvo atsakovo įspėtas, kad jeigu vandens pakėlimo įrangą montuos ne atsakovas, tai už kilsiančias pasekmes neatsakys. Taip pat ieškovui buvo nurodyta, kad jeigu įrangą montuos kiti asmenys, tai kad atkreiptų dėmesį į gręžinio pase nurodytus duomenis ir, esant reikalui, konsultuotųsi su atsakovu. Tai pripažįsta ir pats ieškovas. Tačiau ieškovas vis tiek pasirinko vandens pakėlimo įrangą gręžinyje sumontuoti savo rizika. Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbu rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti viena iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytu reikalavimu arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumu šalinimo išlaidas. Reikalavimą dėl neatlygintino trūkumų pašalinimo, kai trūkumai gali kelti grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, užsakovas ar jo teisių perėmėjai turi teisę pareikšti per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, įrenginys ar kitoks statinys, - per dešimt metų nuo darbų rezultato priėmimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Šis reikalavimas gali būti pareikštas nepaisant to, kada išaiškėjo trūkumai, taip pat, jei jie buvo nustatyti pasibaigus garantiniam laikui. Jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje numatyto užsakovo reikalavimo, užsakovas turi teisę per tą patį terminą reikalauti arba grąžinti dalį už darbą sumokėtos kainos, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.666 straipsnis numatytas terminas darbų trūkumams nustatyti. Atstovo teigimu netgi hipotetiškai mąstant ar teigiant, kad UAB „Melkerlita“ gręžinys buvo išgręžtas nekokybiškai, ieškovas tokiu atveju turėtų reikalavimo teisę i jo turėtu tiesioginiu išlaidu - t.y. į UAB „Melkerlita“ jo sumokėtos už gręžinio įrengimą kainos grąžinimą (3 412,20 Lt, t.y. 988,24 EUR), būtent ši suma ir sudarytų netekto turto vertę, kurią, kaip ieškovui padalytą žalą, atlygintų atsakovas, jeigu butų blogai įrengęs vandens gręžinį, arba trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Liudytojas UAB „Artva“ darbų vadovas R. K. parodė, kad jis buvo nuvykęs prie gręžinio, kad jį apžiūrėjo ir atliko filmavimo darbus. Jis patvirtino, kad buvo galimybė ši gręžinį suremontuoti. Tai, kad gręžinį buvo galima suremontuoti, savo parodymais patvirtino ir liudytoju apklausiamas specialistas E. B.. Teigia, kad dėl to ieškovo pretenzijos ir reikalavimas apmokėti išlaidas naujo gręžinio įsirengimui yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovo išlaidos, patirtos už naujo vandens gręžinio įrengimą, kuris dar yra ir įrengtas bei eksploatuojamas nelegaliai, nėra vertintinos kaip žala, kuria atsakovas turi atlydinti. Ieškovas nurodo, kad gręžinio įrengimui jis savo sąskaita turėjo įsigyti gręžinio filtrą, automatinę pavarą, slėgio skirtumo daviklį, už kuriuos sumokėjo 1 043 EUR. 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0049 nenurodyta ir nėra aišku ir nėra įrodyta, kokios ir kuriems tikslams medžiagos buvo naudotos ir kokie konkretūs montavimo darbai buvo atlikti. Gręžinio filtro, automatinės pavaros, slėgio skirtumo daviklio įsigijimo ir apmokėjimo už jas faktas yra pagrįstas mokestiniu dokumentu, tačiau šis įrodymas nepatvirtina žalos dydžio, nes ieškovas šią įrangą ir medžiagas turėjo įsigyti bet kokiu atveju, norėdamas išgauti vandenį iš gręžinio, ar iš pirmo, ar iš antro, ir šios išlaidos visiškai nepagrįstai nurodomos kaip dėl atsakovo kaltės jo patirtos išlaidos. Atstovas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad iš UAB „Melkerlita“ įrengto gręžinio gauta 1,1 1/s (3,96 m3/h) vandens. Užsakovas, pasirašydamas darbų priėmimo perdavimo aktą patvirtino, kad atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi. Tai reiškia, kad toks vandens kiekis buvo ir vanduo buvo švarus (be smėlio). Specialisto išvadomis ir jo parodymais bei visais kitais aukščiau paminėtais įrodymais įrodyta, kad į gręžinį buvo sumontuotas per didelio našumo siurblys, kuris ir iššaukė gręžinio smėliavimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas raštišką pretenziją, pareiškimą apie trūkumus, atsakovui pateikė 2016 m. kovo 22 d., o į teismą ieškiniu kreipėsi 2017 m. kovo 30 d., t.y. praleidęs 1 metu senaties terminą nuo savo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovas nenurodė jokių senaties termino praleidimo priežasčių ir senaties termino atnaujinti neprašė, todėl atsakovas mano, kad senaties terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį atnaujinti. Atsakovas UAB „Melkerlita“ prašė taikyti ieškinio senatį šioje byloje.

13Trečiasis asmuo byloje UAB „Artva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovo teiginys, kad „<...pagrindinė priežastis, dėl kurios smėliavo gręžinys yra neteisingas vandens pakėlimo įrangos siurblio parinkimas...>“ yra nepagrįstas nei faktinėmis, nei teorinėmis aplinkybėmis. Paaiškino, kad siurblio didžiausias galimas eksploatacinis našumas galėjo būti 2,7 m3/h, kas neviršija gręžinio saugaus eksploatavimo režimo, t.y. 5,96 m3/h. Atsakovo užpildytame gręžinio Nr. 58802 pase pateiktos vandeningų sluoksnių charakteristikos. Nors dėl jų teisingumo ir kyla pagrįstos abejonės, tačiau trečiasis asmuo savo atsiliepime remiasi būtent atsakovo nurodytomis charakteristikomis. Atsakovas pase nurodo, kad gręžinį išpumpavo 1,1 ltr/sek debitu, t.y. 3,96 m3/h, ir tai reiškia, kad gręžinys faktiškai buvo eksploatuojamas ne didesniu, kaip teigia atsakovas ir jo pasirinktas specialistas, bet 32 proc. mažesniu, nei atsakovo nurodytu 3,96 m3/h išpumpavimo debitu. Nurodė, kad atsakovas ir jo pasirinktas specialistas klaidina teismą, manipuliuodami 5,2 m3/h debitu, kuris atsakovo buvo nustatytas „ant išmetimo“, t.y. neįvertintas slėgis, reikalingas namo įvade, kad kompensuoti slėgio praradimus namo inžinerinių įrenginių sistemoje. Atstovo manymu, svarbiausia byloje nustatyti, kiek vandens faktiškai buvo galima siurbti iš konkretaus vandeningo sluoksnio, nepakenkiant gręžinio konstrukcijai (filtro užpilui) ir įvertinti, ar sumontuotas siurblys eksploatacijos metu galėjo pumpuoti daugiau vandens, nei ši nustatyta saugi riba. Apibendrinant UAB „Artva“ specialisto paaiškinimus konstatuoja, kad iš konkretaus vandeningo sluoksnio buvo galima pumpuoti 5,96 m3/h požeminio vandens ir tai nedarytų jokio poveikio kokybiškai įrengto gręžinio konstrukcijai (priefiltrinės zonos užpilui). Atkreipė dėmesį, kad net prie atsakovo nurodomo neteisingo 5,2 m3/h debito, saugios gręžinio eksploatavimo sąlygos nebūtų pažeistos, nes gręžiniui nustatytas saugus leistinas debitas 5,96 m3/h akivaizdžiai didesnis, net nei atsakovo nurodytas šiuo konkrečiu atveju nevertintinas momentinis 5,2 m3/h debitas. Konstatavo, kad siurblys parinktas teisingai ir jo techninės charakteristikos negalėjo įtakoti ir neįtakojo eksploatacijos metu prasidėjusį gręžinio smėliavimą. Nurodė, kad UAB „Melkerlita“ gręžinio pase pateikti duomenys neatitinka vietovės hidrodinaminės situacijos, kas parodo, kad gręžinio atsakovui nepavyko tinkamai išvalyti. Jei gręžinys būtu tinkamai išvalytas (išpumpuotas), būtu fiksuota tokia pati padėtis, kaip ir gretimais esančiuose gręžiniuose, t.y. būtu nustatytas aukštesnis vandens lygis (fontanas), o ne lygis žemiau žemės paviršiaus - 0,5 m. Paaiškino, kad gręžinio smėliavimą galėjo įtakoti tai, kad jis buvo įrenginėjamas galimai nesilaikant įprastu tokio pobūdžio darbams keliamu reikalavimu – atsakovui nepavyko tinkamai suformuoti gręžinio užfiltrinės zonos, t.y. nepavyko tinkamai apipilti filtro ir todėl gręžinio nepavyko tinkamai išvalyti (išpumpuoti). Dėl E. B. išvados nurodė, kad nors jo pasirašytoje sąskaitoje nurodoma, kad atlikta atsakovo ir UAB „Artva“ įrengtų gręžinių ekspertizė, toks paslaugos apibūdinimas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes jokia ekspertizė faktiškai nebuvo atlikta. Nurodė, kad E. B. tik peržiūrėjo atsakovo jam pateiktus byloje esančius dokumentus bei priėmė atsakovo nurodytus duomenis už pagrindą, bet nevertino jų atitikimo faktinėms aplinkybėms. E. B. teiginys, kad jis atliko gręžinio kokybės tyrimą, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi neįmanoma vertinti gręžinio įrengimo kokybės tik pagal byloje esančius dokumentus. Išvadoje teigiama, kad „<...UAB „Melkerlita" įrengtą gręžinį užsakovas priėmė ir pretenzijų dėl kokybės neturėjo...>“. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas gręžinį įrengė kokybiškai. Darbų trūkumai dažniausiai išaiškėja praėjus tik tam tikram laikui po gręžinių įrengimo, t.y. juos pradėjus eksploatuoti, o ne jų priėmimo metu. Išvados teiginys, kad „<...UAB „Ruomida“ į gręžinį sumontavo per didelį siurblį (matomai 4 m/h), kas eksploatacijos metu iššaukė gręžinio smėliavimą...>“ akivaizdžiai parodo, kad specialistas, rašydamas išvadą, net nežinojo koks siurblys buvo sumontuotas, todėl ir nustatė jo debitą „matomai“. Be to, teiginys, kad tai „<...iššaukė gręžinio smėliavimą...>“ yra visiškai nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. „Į gręžinį turėjo būti montuojamas siurblys, kurio našumas turi būti... 3,17 - 2,77 m3/h....>“ – nurodė, kad jei atsakovo pasirinktas specialistas būtų tinkamai atlikęs sumontuoto gręžinyje siurblio charakteristikų vertinimą, tai būtų pastebėjęs, kad siurblio eksploatacinis našumas yra apie 2,50-2,70 m3/h, t.y. net mažesnis nei jis neteisingai nurodo, kaip leidžiamą našumą. Nurodė, kad atsakovo pasirinktas specialistas neteisingai vertina situaciją, nes už pagrindą ima atsakovo nurodytų 5,2 m3/h siurblio našumą, nors tai yra tik siurblio bandymo „ant išmetimo“ rezultatas, o ne nuolatinis eksploatacinis našumas, kuris faktiškai yra per pus mažesnis. Kadangi ieškinys daugiausiai grindžiamas per didelio našumo siurblio sumontavimu, išvadą rašęs specialistas, remdamasis byloje esamais įrodymais, turėjo nustatyti, kokiu didžiausiu našumu (debitu) buvo galima eksploatuoti gręžinį ir įvertinti, ar šį debitą galėjo viršyti gręžinyje sumontuotas siurblys. UAB „Artva“ specialistas savo išvadose pagrindė, kad gręžinį buvo galima eksploatuoti iki 5,96 m3/h debitu, todėl atsakovo ir jo pasirinkto specialisto teiginiai, kad gręžinys buvo įrengtas kokybiškai, o gręžinio smėliavimas prasidėjo dėl neteisingai parinkto (per didelio našumo) siurblio, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini (28-30 b.l., 2 t.).

14Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas N. Š., pateikęs specialisto paaiškinimus, palaikė trečiojo asmens pateiktą atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad remiantis byloje esančiais įrodymais galima konstatuoti, kad atsakovo ieškovui įrengto vandens gręžinio kokybė neatitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, todėl atsakovas naudoti įrengtą gręžinį pagal tiesioginę paskirtį negalėjo. Pagal liudytojo UAB „Ruomida“ atstovo R. I. parodymus, giluminis siurblys gręžinyje buvo sumontuotas 2015 m. kovo 12 d., pagal gręžinį įrengusio V. K. telefonu pateiktus gręžinio hidrodinaminius duomenis. Sumontuotą vandens tiekimo sistemą prijungus prie namo vidaus vandentiekio tinklo ir paleidus vandenį, iš karto, per kelias minutes, smulkiu smėliu užsikišo vidaus tinklo smulkaus smėlio sulaikymo filtras – gręžinys smėliavo. Pastarąjį išvalius, minėtas jo užnešimas smėliu nedelsiant pasikartojo. Tai atlikus kelis kartus, gręžinio smėliavimo intensyvumas nesumažėjo. Dėl to ieškovas negalėjo naudoti atsakovo įrengto gręžinio. Liudytojai V. K., R. B. ir V. R. nurodė, kad gręžinį įrengė 2014 m. gruodžio antro dešimtadienio pabaigoje, trečio – pradžioje, t.y. prieš Kalėdas, kuomet dienos trumpiausios. Visus gręžinio įrengimo darbus atliko per vieną dieną ir baigė prietemoje. Tokiomis sąlygomis iš gręžinio pumpuojamame vandenyje esančių smulkių smėlingų (dulkingų) dalelių pastebėti praktiškai negalima. Išpumpavimo pabaigoje, gręžinio vandens atsivalymo lygis užsakovui nepademonstruotas. Baigęs darbus, atsakovas turėjo pareigą pateikti ieškovui įrengto gręžinio naudojimo instrukciją. Pažymėjo, kad gręžinio pase nurodyta išpumpavimo trukmė – viena para, įrodymų, patvirtinančių tokią išpumpavimo trukmę, byloje nėra, o gręžinio pase nurodytas vandens lygio gylis – 0,5 m, neatitinka vietovės hidrogeologinių sąlygų. Tokiose vietose įrengti gręžiniai dažnai pasižymi didesniu našumu, fontanuoja, nes vandeningųjų sluoksnių pjezometrinis lygis yra iki kelių metrų virš žemės paviršiaus. Tai patvirtina ir aplinkinių gręžinių duomenys. Jų ir greta pergręžto gręžinio vandens lygis yra apie 1 m virš žemės paviršiaus. Tai yra pagrindinis įrodymas, kad gręžinys buvo įrengtas nekokybiškai. Taip gali būti tik tuomet, kai įrengtas gręžinys išvalomas nepakankamai, gręžskylės sienelės lieka užkolmatuotos darbų metu naudotu molio skiediniu arba kitomis medžiagomis. Tai, kad gręžinys liko reikiamai neišvalytas, patvirtina ir gręžinį įrengusių darbuotojų prieštaringi parodymai. Savalaikis ir tinkamas gręžinio išpumpavimas yra viena iš pagrindinių šių darbų sąlygų, o tai nebuvo atlikta. Kita kokybiško vandens gręžinio įrengimo sąlyga – gręžinio užvamzdinės ertmės hermetizavimas, vandeningojo sluoksnio izoliavimui. Duomenų apie šių privalomų darbu atlikimą gręžinio pase iš viso nėra. Atsižvelgus į tai, kad gręžinys buvo rengiamas požeminio vandens proveržio zonoje ir šiuos darbus atlikę darbuotojai tai žinojo, galima konstatuoti, kad gręžinys buvo įrengtas neišlaikant tokiose sąlygose gręžinių įrengimo reikalavimų. Gręžinio įrengimo metu svarbiausia – teisingai įrengti gręžinio darbinę dalį: tinkamai parinkti gręžinio filtrą (plyšinis, tinklinis, kt.); parinkti filtro užpilą ir atlikti jo užpylimą priefiltrinėje zonoje; hermetizuoti vandeningąjį sluoksnį; išvalyti gręžinį ir atlikti jo išpumpavimą; įsitikinti, kad gręžinys nesmėliuoja ir tai pademonstruoti užsakovui. Nurodė, kad tinkamai atlikti paminėtus privalomus gręžinio įrengimo darbus, per vieną trumpiausių metų dieną praktiškai neįmanoma. Mano, kad pagal liudytojų parodymus galima konstatuoti, kad gręžinio išvalymo darbai truko žymiai trumpiau nei nurodyta gręžinio pase. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kas, kada ir kaip vykdė šiuos darbus. Todėl daroma išvada, kad atsakovas neįrodė, jog gręžinį įrengė kokybiškai, t.y. laikydamasis įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Atsakovas neįrodė, kad gręžinį, kaip teigiama atsiliepime, sugadino pats ieškovas. Pagal gręžinio pase pateiktus duomenis, įrengto gręžinio savitasis debitas 0,66 m3/h. Tai leidžia iš gręžinio siurbti 6 m3/h vandens, neviršijant saugaus leistino lygio pažemėjimo dydžio (8,9 m). Paaiškino, kad atsakovo aiškinimai, kad gręžinį sugadino jame sumontuotas per galingas siurblys, neatitinka tikrovės, nes byloje pateikti motyvuoti paaiškinimai ir skaičiavimai nepaneigti. Gręžinio pase pateikti duomenys neatitinka faktiniu aplinkybių: vandens lygis, gręžinio išvalymo (pumpavimo) trukmė, užvamzdinės ertmės hermetizavimas, gręžinio filtro tipas. Atsakovas gręžinį gręžė neturėdamas leidimo, nes pagal LAND 4-99 gręžinį galima įrengti suderinus gręžinio projektą. Teismui atsakovo įrengto gręžinio projektas nepateiktas.

15Trečiajam asmeniui byloje Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, trečiasis asmuo atsilipimo į ieškinį nepateikė (95 b.l., 1 t.).

16Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovės Reda Reipšleger ir Rasa Radienė nurodė, kad UAB „Melkerlitos“ gręžinys Nr. 58802 išgręžtas 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į UAB „Melerlita“ su prašymu pateikti gręžinio Nr. 58802 projektą, projektas pateiktas nebuvo. Geologijos tarnyba 2018 m. kovo 2 d. kreipėsi į gręžinio savininką V. K., prašydama pateikti gręžinio projektą, tačiau 2018 m. kovo 19 d. gavo atsakymą, kad projekto UAB „Melkelita“ pateikdama gręžinio pasą, jam nepateikė. Tokiu atveju galima teigti, kad gręžinio projektas prieš gręžiant gręžinį nebuvo parengtas, ir UAB „Melkelita“ įrengdama gręžinį nesilaikė reikalavimų. UAB „Melkerlitos“ gręžinys 58802 išgręžtas 2015 m. sausio 21 d., pateiktas Tarnybai 2015 m. vasario 2 d., įregistruotas 2015 m. vasario 17 d. Įrengusi gręžinį ar pergręžusi senąjį, gręžimo įmonė per mėnesį Lietuvos geologijos tarnybai turi pateikti du gręžinio paso egzempliorius. Lietuvos geologijos tarnyba pasus įregistruoja ir per 10 dienų vieną paso egzempliorių grąžina gręžimo įmonei. Gręžimo įmonė vieną gręžinio paso egzempliorių pateikia gręžinio savininkui. Gręžinio registravimas pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo atliktas korektiškai. UAB „Artva“ gręžinys 65725 išgręžtas 2016 m. birželio 23 d. Nurodė, kad gręžinys Nr. 58802, kuris pripažintas netinkamu naudoti ir buvo pergręžtas, per 1 metus likviduotas nebuvo. Gręžinio įrengimas, nelikvidavus senojo gręžinio, neturėtų būti traktuojamas kaip pergręžimas. Atsakomybė už gręžinio likvidavimą tenka savininkui, šiuo atveju ieškovui. Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. vasario 23 d. paprašė UAB „Artva“ pateikti gręžinio Nr. 65725 projektą, projektas buvo pateiktas, tačiau paraiškos požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti ir įsirengti ir savivaldybės institucijos išvados dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įsirengimo kopijos projekte nėra. Taigi, gręžinys negali būti traktuojamas, kaip pergręžimas, kadangi nelikviduotas senasis gręžinys. Prieš gręžiant naują gręžinį turėjo būti parengtas projektas, gautas savivaldybės sutikimas, projektas turėjo būti suderintas Lietuvos geologijos tarnyboje ir tik tada galėjo būti įrengtas gręžinys. Nurodė, kad UAB „Artva“ gręžinys 65725 išgręžtas 2016 m. birželio 23 d., pateiktas 2018 m. sausio 31 d., įregistruotas 2018 m. vasario 14 d. Paaiškino, kad kaip matyti pagal gręžinio išgręžimo ir registravimo datas, buvo nusižengta įstatymų reikalavimams, gręžinio pasas tarnybai pateiktas registruoti praėjus 1 metams ir 8 mėnesiams.

17Trečiajam asmeniui byloje UAB „Ruomida“ teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (26 b.l., 2 t.), tačiau atsiliepimo trečiasis asmuo nepateikė.

18Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius R. I. nurodė, kad UAB „Ruomida“ ieškovo užsakymu atliko šildymo sistemos instaliaciją. Ieškovui paprašius įrengti siurblį į gręžinį vandeniui pumpuoti, trečiasis asmuo tai atliko. Pažymėjo, kad gręžinys buvo fontanuojantis. Smėliavimas buvo pastebėtas tik paleidus siurblį. Paaiškino, kad smėliavimas buvo didelis, neužteko tik paprastai praplauti, kad smėlis pasišalintų, reikėjo naudoti aukšto slėgio srovę. Paleidus siurblį nebuvo pakankamas debitas jau po minutės. Atstovo nuomone smėlis pateko į gręžinį, kadangi buvo blogas gręžinio filtras, pats gręžinys atliktas nekokybiškai. Paaiškino, kad iš atsakovo už vandens siurblio įdėjimą neėmė pinigų, kadangi sistema neveikė ir atstovas manė, kad nėra tinkama imti pinigus.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl privačioje namų valdoje įrengto artezinio gėlo vandens gręžinio kokybės. Ieškovas savo reikalavimą priteisti jam patirtus nuostolius kildina iš atsakovo, atlikusio artezinio gręžinio įrengimą, nekokybiškai atliktų rangos darbų. Atsakovas tvirtina, kad artezinis gręžinys buvo sugadintas ieškovo, įdėjus į gręžinį per didelio galingumo vandens siurblį, neįrengus flanšinio adapterio bei naudojus gręžinį ne pagal paskirtį.

21Teismas šiame sprendime nepasisako dėl trečiojo asmens UAB „Artva“ ieškovo namų valdoje įrengto kito artezinio gėlo vandens gręžinio, kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovas, kadangi UAB „Artva“ įrengtas gręžinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių žodiniu susitarimu atsakovas UAB „Melkerlita“ įsipareigojo ieškovui V. K. ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame( - ) (50 b.l. 1 t.), įrengti artezinį vandens gręžinį (toliau ir ginčo gręžinys). Byloje esantis Gręžinio pasas, identifikavimo Nr. 58802 (toliau ir Gręžinio pasas), patvirtina, kad atsakovas gręžinio įrengimo darbus atliko ieškovo užsakymu (10-19 b.l., 1 t.). Tikslios artezinio vandens gręžinio įrengimo darbų datos šalys bylos nagrinėjimo metu nenurodė. Atsakovo parengtame ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateiktame Gręžinio pase, kuris Žemės gelmių registre įregistruotas 2015 m. vasario 17 d., nurodyta, kad gręžinys( - ) įrengtas 2015 m. sausio 21 d., tačiau į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 22 d. Darbų priėmimo perdavimo aktas MEL 201412-30 (20 b.l., 1 t.) patvirtina, kad ginčo gręžinys ieškovui buvo perduotas 2014 m. gruodžio 22 d. Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu ieškinyje teigiama, kad ieškovas atsakovui už ginčo gręžinį sumokėjo dar prieš jo įrengimą. Apklausiamas teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ginčo gręžinys buvo įrengtas kažkada rudenį, tikslios datos nurodyti negalėjo. Įstatymas nenustato vartojimo rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos (CK 1.93 straipsnio 6 dalis), juolab kad byloje yra jau minėtų netiesioginių ginčo gręžinio įrengimo sandorio tarp šalių sudarymą patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl teismas teismo posėdyje apklausė liudytoju UAB „Melkerlita“ gręžėją V. K., kuris tikslios ginčo gręžinio įrengimo datos taip pat nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad baigus darbus buvo pasirašytas darbų perdavimo priėmimo aktas. Liudytojai UAB „Melkerlita“ darbuotojas R. B. ir buvęs pagalbinis darbininkas V. R. apklausos teisme metu nurodė, kad gręžinys buvo išgręžtas kelias dienas prieš Šv. Kalėdas (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis).

23Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad ginčo gręžinys buvo įrengtas ir perduotas ieškovui 2014 m. gruodžio 22 d., ieškovas už atliktus darbus su atsakovu atsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina jau minėtas 2014 m. gruodžio 22 d. Darbų priėmimo perdavimo aktas MEL 201412-30, tos pačios dienos data išrašytos PVM sąskaita faktūra bei Pinigų priėmimo kvitas MEL Nr. 201412-04 (20,21,22 b.l., 1 t.).

24Nagrinėjamoje byloje teismas žodinį šalių susitarimą ( - ) įrengti artezinį vandens gręžinį kvalifikuoja vartojimo rangos sutartimi (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ginčo gręžinį ieškovas įsirengė asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o atsakovas įrengė ginčo gręžinį kaip verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Taigi šalių sudaryta rangos sutartis atitinka visus vartojimo sutarties požymius, todėl šiuo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą.

25Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (CK 6.672–6.680 straipsniai) šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

26Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.666 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą.

27Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2014 m. gruodžio 22 d. Darbų priėmimo perdavimo aktu MEL 201412-30 pridavė, o ieškovas priėmė ginčo gręžinį (20 b.l., 1 t.). Darbų priėmimo perdavimo akto 5 punkte nurodyta, kad arteziniam vandens gręžiniui yra suteikiama 5 (penkių) metų garantija, abi šalys po šiuo aktu pasirašė, tuo patvirtindamos, kad su šiame akte nurodytomis sąlygomis sutinka. CK 6.666 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Taigi ieškovo teisė pareikšti reikalavimus dėl artezinio gręžinio įrengimo jo namų valdoje( - ) atsirado nuo 2014 m. gruodžio 22 d., ieškovui priėmus atsakovo darbų rezultatą – ginčo gręžinį, todėl 2017 m. kovo 30 d. pateikus ieškinį teismui, ieškovas nebuvo praleidęs ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą atmestini kaip nepagrįsti.

28Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 6.676 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje normoje neįtvirtinti darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimai. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Būtent dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas (užsakovas), pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą, atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi, patvirtino, jog ginčo gręžinio priėmimo metu buvo išgaunamas 1,1 l/s (3,96 m3/h) vandens kiekis, o vanduo buvo švarus (be smėlio), todėl neteko teisės remtis priimtų darbų trūkumų faktu. Pirma, ginčo gręžinio smėliavimas buvo nustatytas ne ginčo gręžinio priėmimo, o naudojimo metu. Antra, ginčo gręžinio smėliavimas buvo nustatytas atsakovo suteiktos garantijos laiku. Trečia, bylos nagrinėjimo metu iš byloje esančio vaizdo įrašo (87 b.l., 1 t.) ieškovo, trečio asmens UAB „Ruomida“ atstovo R. I., liudytojo (atsakovo UAB „Melkerlita“ darbuotojo) V. K. parodymų buvo nustatyta, kad ginčo gręžinio vandenyje vyravo smiltainis, kuris akivaizdžiai vandenyje nebuvo matomas.

29Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2011-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, kt.).

30Ieškovas, siekdama įrodyti, kad atsakovas įrengė netinkamos kokybės gręžinį, į bylą pateikė rašytinius įrodymus – trečiojo asmens UAB „ARTVA“ atliktą Trūkumų nustatymo aktą (34 b.l., 1 t.), kuriame nurodyta, kad gręžinį remontuoti ekonomiškai nenaudinga ir rekomenduota gręžinį pergręžti, ginčo gręžinio vaizdo įrašą (87 b.l., 1 t.), taip pat rėmėsi trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „ARTVA“ į bylą pateiktais šios įmonės vyriausiojo hidrogeologo N. Š. paaiškinimais, kuris įvertinęs vietos hidrodinaminę situaciją bei Gręžinio pase pateiktus duomenimis, padarė išvadą, kad UAB „Melkerlita“ darbuotojams gręžinio įrengimo metu nepavyko tinkamai suformuoti priefiltrinės zonos bei įrengus gręžinį, nepavyko jo tinkamai išpumpuoti (išvalyti) (31-40 b.l., 2 t.). Atsakovas, įrodinėdamas, kad darbai buvo atlikti tinkamai, į bylą pateikė dvi UAB „Vandens gręžiniai“ specialisto E. B., turinčio aukštąjį hidrogeologo išsilavinimą, išvadas: į ginčo gręžinį turėjo būti montuojamas siurblys, kurio našumas turi būti 20 - 30 proc. mažesnis nei gręžinio statybinis našumas, t.y. 3,17 - 2,77 m 3/h; UAB „Ruomida“ į gręžinį sumontavo per didelį siurblį, kas eksploatacijos metu iššaukė gręžinio smėliavimą (107-111 b.l., 1 t., 51-55 b.l., 2 t.).

31Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktos hidrogeologų išvados (paaiškinimai) yra prieštaringos, jose nurodytos ginčo gręžinio smėliavimo priežastys yra skirtingos, o šalys dėl ginčo dalyko specifikos ir neadekvačiai didelių galimų kaštų (šalys parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvoje nėra nesuinteresuotų ekspertų, galinčių atlikti artezinio vandens gręžinio ekspertizę, kadangi visi yra susiję su atsakovu arba trečiuoju asmeniu UAB „ARTVA“) prašymo skirti ekspertizę ginčo gręžinio kokybei ir smėliavimo priežasčiai nustatyti nepateikė (CPK 13 straipsnis), UAB „Artva“ 2016 m. gegužės 16 d. Trūkumų nustatyme akte (34 b.l., 1 t.) nepakanka objektyvios informacijos apie ginčo gręžinį: nenurodyti gręžinio parametrai, vandens kėlimo įrangos charakteristika, išpumpavimo debitas, išnešamo smėlio kiekis, teismas, įvertinęs tai, kad į bylą pateiktų specialistų išvadų (paaiškinimų) analizei yra reikalingos specialios žinios, dėl hidrogeologų išvadų nepasisako, tačiau šiame sprendime įvertina atsakovo kaip ginčo gręžinį įrengusio verslininko veiksmų atitiktį artezinių gręžinių įrengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos aplinkos normatyvinis dokumentas „Požeminio vandens gavybos, monitoringo, ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) (redakcija nuo 2015-11-01), kurio 3 punktas nustato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ketinančios įsirengti požeminio gėlo vandens gavybos gręžinį, turi užpildyti ir raštu ar elektroniniu būdu pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, institucijai paraišką dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įrengimo. Savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, teikia pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo. Teigiama savivaldybės institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti (4 punktas). Šio normatyvinio dokumento 5 punktas imperatyviai nustato, kad požeminio vandens gavybos gręžinio projektas, neatsižvelgiant į gręžinio gylį ir planuojamą imti vandens kiekį, rengiamas visiems gręžiniams. Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą gali rengti fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintis/turinčios pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų tirti žemės gelmes taisyklės), 3.2 ir (arba) 3.4.2 papunktį Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes arba geologo ar hidrogeologo aukštąjį magistro arba jam prilygintą išsilavinimą turintis fizinis asmuo.

33Taigi Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 5 punkte įtvirtintas visiems gręžiniams privalomas požeminio vandens gavybos Gręžinio projektas, kurį sudaro: 1. Bendrieji duomenys (projekto pavadinimas, adresas, projektą rengęs asmuo, kokio vandens gavybai įrengiamas gręžinys, planuojamas gręžinio našumas); 2. Fiziniam ar juridiniam asmeniui ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių 3.2 ir (arba) 3.4.2 papunktį LGT išduoto leidimo tirti žemės gelmes kopija arba geologo ar hidrogeologo aukštąjį magistro arba jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija; 3. Požeminio vandens gavybos gręžinio geologinis-techninis brėžinys ir gręžinio įrengimo techninės specifikacijos (2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusio LAND 4-99 15.3 punktas – Gręžinio techninė konstrukcijos aprašas); 4. Vandens kiekio apskaitos priemonių, galimybės kontroliuoti vandens lygį ir paimti vandens pavyzdį aprašas ir įrengimo brėžiniai; 5. Vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo juostos parametrai nurodomi su gręžinio projektu pateikiamame žemės sklypo plane/schemoje; 6. Kai projektuojamas gėlo vandens gręžinys, paraiškos požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti ir įsirengti ir savivaldybės institucijos išvados dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įsirengimo kopijos (6 punkto 1-6 papunkčiai). Tuo atveju, kai gręžinio projektas rengiamas kartu su I ar II grupės nesudėtingo statinio projektu, kuriam statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.01:2010), 6 priede nustatytais atvejais būtina gauti įgalioto valstybės tarnautojo raštišką pritarimą, jis išduodamas minėto reglamento nustatyta tvarka (7 punktas). Ginčo gręžinio įrengimo metu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusio LAND 4-99 16 punktas taip pat nustatė, kad tuo atveju, kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija projektuojamus arba rekonstruojamus statinius, jo (jų) projektas rengiamas ir leidimas įrengti išduodamas statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka; pagal LAND 4-99 17 punktą, kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija esamus ūkio objektus, individualius sklypus, sodininkų bendrijas, projektas derinamas savivaldybės padalinyje, esant teritorinio visuomenės sveikatos priežiūros centro suderinimui. Nagrinėjamu atveju leidimas įrengti gręžinį buvo suderintas su Ukmergės rajono savivaldybės administracija (leidimą išdavė Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas G. Ž.), išduotas žemės sklypo, kadastro Nr. 8170/0021:174, Detalusis planas, kuriame yra suprojektuotas gręžinys (vieta sąlyginė) (109, 110 b.l. 2 t.). LAND 4-99 8 punktas nustato, kad suderinus požeminio vandens gavybos gręžinio projektą, galima įrengti požeminio vandens gavybos gręžinį. Kitaip tariant, suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti (LAND 4-99, galiojusio nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. 19 punktas). Gręžinio projekto kopija pateikiama gręžinio užsakovui (LAND 4-99 10 punktas).

34Pažymėtina, jog pagal LAND 4-99 7.3 punktą, kuris nustato, kad požeminių vandens gavybos gręžinių, skirtų geriamajam gėlam (kai planuojamas viešasis vandens tiekimas), mineraliniam, pramoniniam ir gamybiniam vandeniui išgauti, ir gręžinių, numatomų įrengti požeminio vandens proveržio rizikos zonose, nustatytose LGT direktoriaus 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-6 „Dėl Lietuvos teritorijos požeminio vandens proveržio rizikos zonų ribų nustatymo“, projektai derinami LGT. Nagrinėjamu atveju ginčo gręžinys yra požeminio vandens proveržio rizikos zonoje, tačiau reikalavimas čia planuojamo įrengti gręžinio projektą derinti LGT galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl ginčo gręžinio įrengimo metu toks reikalavimas negaliojo.

35Teismas konstatuoja, kad LAND 4-99 įtvirtintas imperatyvus reikalavimas gręžėjui požeminio gėlo vandens gavybos gręžinį rengti pagal gręžinio projektą, nėra tik formalus reikalavimas: gręžėjas turi atlikti darbus ne pagal užsakovo pageidavimus ar bendrus teritorinius planus, kuriuose yra numatoma tik sąlyginė gręžinio vieta, o vadovaudamasis gręžinio projekte esančiu vandens gavybos gręžinio geologiniu-techniniu brėžiniu ir gręžinio įrengimo techninėmis specifikacijomis, kad būtų parinktas geriausias pagal filtracines savybes sluoksnis. Taigi, gręžinio projektas yra leidimas arteziniam gręžiniui įrengti, todėl be leidimo įrengtas gręžinys yra neteisėtas, o atsakomybė dėl tokio gręžinio kokybės trūkumų tenka jį išgręžusiam asmeniui (griežėjui).

36Bylos nagrinėjo metu nustatyta, kad ginčo gręžinio įrengimą ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype Slėnio g. 10, Ukmergės mieste, organizavo ir faktiškai jam vadovavo atsakovo UAB „Melkerlita“ gręžėjas V. K., kuris atsakovo vardu sudarė su ieškovu žodinį susitarimą dėl ginčo gręžinio įrengimo, tokia yra įprastinė įmonės praktika. Atsakovo atstovas (direktorius) L. D. teismo posėdyje patvirtino, kad sudarydamas žodinį susitarimą su ieškovu, gręžėjas V. K. veikė įmonės vardu. Teismo posėdyje apklausti liudytojai (UAB „Melkerlita“ darbuotojai) R. B. ir V. R., kurie dalyvavo įrengiant ginčo gręžinį, patvirtino, kad gręžinio įrengimo darbams vadovavo gręžėjas V. K..

37Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. K. paaiškino, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo jo kaimynas, žinojo, kad jis dirba įmonėje, kuri įrengia artezinius vandens gręžinius, todėl ir kreipėsi į jį, o jis susisekė su įmonės atstovais (Linu arba D. D.) ir suderino ginčo gręžinio įrengimo datą. Atsakovo atstovas L. D. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad su ieškovu jis pirmą kartą bendravo telefonu tik iškilus problemoms dėl ginčo gręžinio. Liudytojas V. K. nurodė teismui, kad gręžėju dirba nuo 2006-2007 metų, yra gręžėjas praktikas (specialaus išsilavinimo neturi), kurioje vietoje gręžti sprendžia pagal pateiktą projektą, tačiau šiuo atveju tik paklausė, ar ieškovas turi projektą, tačiau projekto nežiūrėjo. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu užsakovas nežino kur gręžti, tada ima sklypo planą ir pats žiūri, kurioje vietoje turi būti gręžiama, tačiau gręžinio projektais savo darbe niekada nesivadovauja. Be to, liudytojas V. K. nurodė, kad prieš darbų atlikimą skambino įmonės geologui Vladimirui, kuris perspėjo, jog būtų atsargus ir nepražiopsotų, nes bus smulkus smėlis, žinojo, kad aplinkui įrengti arteziniai gręžiniai yra fontanuojantys. Atsakovo atstovas L. D. teisme patvirtino, kad vietovę, kurioje numatytas gręžinys, apžiūrėjo tik gręžėjas V. K., jokie papildomi tyrimai nebuvo atliekami.

38Bylos nagrinėjimo metu teismas, apklausdamas liudytoją V. K., nustatė, kad liudytojas, aiškindamas teismui ginčo gręžinio įrengimo aplinkybes, savo kalboje aiškiai painiojo dokumentų, kuriais vadovaujasi nustatydamas gręžinio įrengimo vietą, pavadinimus – gręžinio projektas ir sklypo planas, todėl paprašytas patikslinti, kokiais dokumentais vadovaujasi gręždamas artezinius gręžinius, nurodė teismui, kad iš tiesų gręžinio projekto niekada nežiūri, gręždamas juo nesivadovauja, gręžinio vietą nustato pagal sklypo planą, kuriame yra numatyta gręžinio vieta.

39Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad ginčo gręžinys yra įrengtas neteisėtai – nesivadovaujant leidime įrengti gręžinį (Gręžinio projekte) nurodytu vandens gavybos gręžinio geologiniu-techniniu brėžiniu ir gręžinio įrengimo techninėmis specifikacijomis, t.y. nesilaikant LAND 4-99 reikalavimų, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar kartu su kitais dokumentais gręžinio pasui užpildyti ieškovas perdavė atsakovui ir gręžinio projektą, nėra reikšminga, kadangi gręžinio projektas registruojant artezinius gręžinius Žemės gelmių registre registro tvarkytojui nepateikiamas. Kita vertus, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovu, kad gręžinio projekto jis neturėjo, nes su arteziniu gręžiniu susidūrė pirmą kartą, todėl nežinojo, kad gręžiniui įrengti yra reikalingas toks projektas, gręžėjas V. K. apie tai jam nesakė, o UAB „Melkerlita“, pateikdama ginčo Gręžinio pasą, gręžinio projekto jam nepateikė. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Melkerlita“ gręžinio projekto nerengė, kadangi neturi tam licencijos. Atsakovo atstovai L. D. ir D. D. teismui tvirtino, kad gręžinio projektas ginčo gręžinio įrengimo metu tikrai buvo, jį turėjo ieškovas, kuris gręžinio projektą pateikė gręžėjui V. K., o šis kartu su kitais dokumentais jį pristatė į įmonės ofisą. Aplinkybę, kad ginčo gręžinio projektas buvo, teismo posėdžio metu patvirtino ir ginčo gręžinio pasą pildęs atsakovo UAB „Melkerlita“ geologas V. I., tačiau Lietuvos geologijos tarnybos prašymu pateikti gręžinio Nr. 58802 projektą, kuris turi būti saugomas įmonėje kartu su kita dokumentacija, UAB „Melkerlita“ nepateikė.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, kt.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl Gręžinio projekto ginčo gręžiniui parengimo, sprendžia, kad gręžinio projektas prieš įrengiant gręžinį nebuvo parengtas.

41Bylos nagrinėjimo metu iš hidrogeologo E. B. bei trečiojo asmens UAB „ARTVA“ vyriausiojo hidrogeologo N. Š. pateiktų specialisto išvadų (paaiškinimų) ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog lemiamais veiksniais įrengiant vandens gavybos gręžinius yra tikslus vandeningojo sluoksnio kraigo ir pado nustatymas, užfiltrinės zonos užpilos kokybė ir storis bei tinkamas gręžinio išpumpavimas (išvalymas).

42Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gręžėjas V. K. ginčo gręžinio vietą pasirinko pagal ieškovo nurodytą Detaliajame žemės sklypo plane ( - ) suprojektuotą artezinio gręžinio sąlyginę vietą, įrengdamas ginčo gręžinį nesivadovavo gręžinio projektu, gręžė pagal telefonu UAB „Melkerlita“ geologo V. I. konsultaciją, kad nepražiopsotų smulkaus smėlio sluoksnio, informuotas apie tai, kad aplinkui yra fontanuojantys gręžiniai. Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. išdėstė ginčo gręžinio įrengimo technologiją (darbų eigą, naudotas medžiagas, taikytus metodus), tačiau jo nurodyti paaiškinimai neatitinka ginčo Gręžinio pase nurodytų duomenų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog duomenis apie ginčo gręžinio geologinį pjūvį bei kitus gręžinį apibūdinančius pagrindinius hidrogeologinius parametrus geologui V. I. perdavė gręžėjas V. K., kuris teisme patvirtino geologui V. I. pateikęs tikslius duomenis. Teismo posėdžio metu liudytojas (geologas) V. I. paaiškino, kad informaciją, reikalingą gręžinio pasui užpildyti, telefonu pateikė V. K., o visus dokumentus gavo iš D. D., patvirtino, kad gręžinio pasą užpildė jis, tai padarė tinkamai, įrašydamas jame V. K. nurodytus bei pateiktuose dokumentuose esančius duomenis. Kodėl gręžėjo V. K. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės ir Gręžinio pase (10-17 b.l. 1 t.) nurodyti duomenys skiriasi, nei V. K., nei V. I. paaiškinti teismui negalėjo. Gręžinio pasą pasirašė atsakovo UAB „Melkerlita“ įgaliotas atstovas – direktorius L. D..

43Teismas konstatuoja, jog gręžėjo V. K. nurodyti ir ginčo Gręžinio pase užfiksuoti duomenys skiriasi dėl esminių gręžinio kokybę sąlygojančių veiksnių: dėl į ginčo gręžinį įdėto filtro, užvamzdinės ertmės izoliavimo, gręžinio išpumpavimo (išvalymo) trukmės, nustatyto vandens debito (vandens kiekio per laiko vienetą).

44Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad ginčo gręžinyje buvo panaudotas plyšelinis 4 mm filtras, apsuktas specialiu Spl6 tinkleliu, kuris naudojamas smulkiuose smėlio vandeninguose sluoksniuose. Teisme liudytojas V. K. nurodė, kad ginčo gręžinyje dėl smiltainio įdėtas plyšelinis filtras, kuris buvo apvyniotas 12 mikronų tinkleliu, tačiau Gręžinio pase duomenų apie tai, kad buvo naudojamas plyšelinis-tinklelinis filtras nėra nurodyta. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. (UAB „Artva“ darbuotojas) nurodė, kad gavo iškvietimą apžiūrėti ginčo gręžinį. Nuvažiavę jis išsitraukė siurblį, matė, kad gręžinys smarkiai fontanuoja, iš jo nešamas smėlis. Visas procesas buvo filmuojamas. Matėsi, kad nešamas smėlis iš filtro, filtras nesulaiko smėlio.

45Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo gręžinyje vyravo smiltainis, kuris buvo ypatingai smulkus, plika akimi neįžiūrimas, dėl to 2014 m. gruodžio 22 d. prietemoje pastebėti iš gręžinio pumpuojamame vandenyje esančių smulkių smėlingų (dulkingų) dalelių nebuvo įmanoma. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai V. K. ir R. B. bei trečiojo asmens UAB „Ruomida“ atstovas R. I., sumontavęs ieškovui giluminį siurblį. Gręžinio pase, Geologinio pjūvio aprašyme, skiltyje „Sluoksnio aprašymas“ yra nurodytas ne smiltainis, o „smėlis – rudas, įvairus, vandeningas“. Gręžinio pasą užpildęs UAB „Melkerlita“ geologas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad Gręžinio pase yra įrašyti tie duomenys, kurie jam buvo pateikti. Teismo įsitikinimu, tai dar kartą patvirtina, jog prieš įrengiant gręžinį buvo būtina parengti gręžinio projektą, išanalizuoti jo geologinį-techninį brėžinį ir gręžinio įrengimo technines specifikacijas. Pažymėtina ir tai, kad išpumpavimo pabaigoje gręžinio vandens atsivalymo lygis užsakovui nepademonstruotas. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino liudytojas V. K..

46Liudytojai V. K. ir R. B. (pagalbinis UAB „Melkerlita“ darbuotojas) teismo posėdžio metu tvirtino, kad gręžinio užvamzdinė ertmė vandeningojo sluoksnio izoliavimui buvo hermetizuota kompaktonitu (gamtinis molis supresuotų granulių pavidale), tačiau Gręžinio paso dalyje „Izoliacija“ nurodoma, kad yra naudotas tik žvyras. Ginčo Gręžinio pase skiltyje „Išpumpavimas“ nurodytas 1,1 l/s (3,96 m3/h) vandens debitas, išpumpavimo trukmė – viena para. Apklausiamas teismo posėdyje gręžėjas V. K. davė prieštaringus parodymus nurodydamas, kad gręžinio vandens debitas buvo 4 m3/h, tačiau vėliau aiškiai nurodė, kad ginčo gręžinio debitą ir vandens statinio ir dinaminio lygio pažemėjimą jis matavo „iš akies“, „daug vandens, ir viskas“. Liudytojas R. B. nurodė, jog vandens debitas buvo nustatytas pagal giluminį 4 m3/h našumo vandens siurblį, kuriuo buvo atliekas išpumpavimas. Liudytojų V. K. ir R. B. duoti parodymai patvirtina, kad ginčo gręžinio debito duomenys išpumpavimo metu nėra patikimi, todėl Gręžinio pase skiltyje „Išpumpavimas“ nurodytu 1,1 l/s (3,96 m3/h) vandens debitu teismas nesivadovauja kaip nepatikimu įrodymu. Dėl nurodytos priežasties teismas nesivadovauja ir šioje byloje pateikusio specialisto išvadą hidrogeologo E. B. teismo posėdyje pateiktu paaiškinimu, kad UAB „Ruomida“, montuodama siurblį, turėjo pasižiūrėti į Gręžinio pase nurodytą vandens debitą.

47Iš liudytojų V. K., R. B. ir V. R. duotų parodymų darytina išvada, kad gręžinio išpumpavimas buvo atliekamas „iki švaraus vandens“, visi darbai baigti tą pačią dieną (2014-12-22 iki sutemus), todėl Gręžinio pase nurodyti duomenys dėl ginčo gręžinio išpumpavimo laiko taip pat yra neteisingi. Ginčo Gręžinio pase taip pat nurodoma, kad vandens lygio gylis – 0,5 m. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „ARTVA“ tvirtino, kad Gręžinio pase nurodytas vandens lygio gylis neatitinka vietovės hidrogeologinių sąlygų, toje vietovėje, visi gręžiniai yra fontanuojantys. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, koks vandens lygis virš žemės paviršiaus buvo ginčo gręžinio įrengimo momentu, todėl teismas dėl to nepasisako.

48Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017 ir kt.)

49Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu dėl ginčo gręžinio įrengimo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ginčo gręžinį įrengė laikydamasis požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimo bendrųjų techninių aplinkosauginių reikalavimų (LAND 4-99). Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai dėl ginčo gręžinio įrengimo: gręžinio filtro, filtro užpilos parinkimo, vandeningojo sluoksnio hermetizavimo, gręžinio išvalymo ir išpumpavimo, patvirtina, kad Gręžinio pase nurodyti duomenys dėl esminių gręžinio kokybę sąlygojančių veiksnių prieštarauja gręžėjo V. K., pagalbinių darbininkų R. B. ir V. R. teisme duotiems paaiškinimams dėl ginčo gręžinio įrengimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad gręžinio kokybė neatitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų.

50Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, įrodinėja, kad ginčo gręžinio smėliavimas atsirado dėl neteisingo (per didelio našumo) vandens pakėlimo įrangos siurblio parinkimo, neįrengto fontanuojančio gręžinio flanšinio adapterio bei gręžinio naudojimo ne pagal paskirtį.

51Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl vandens pakėlimo įrangos ginčo gręžinyje sumontavimo šalys nesitarė. Apklausiamas teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad ginčo gręžinio įrengimo metu žemės sklype nebuvo pastatų, todėl vandens pakėlimo įranga nebuvo reikalinga. Byloje nustatyta, kad gręžinio smėliavimas pastebėtas pradėjus eksploatuoti gręžinį – 2015 m. kovo 12 d., šios aplinkybės šalys neginčija. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad 2015 m. kovo mėnesį prasidėjus namo statybai, jam buvo reikalingas vanduo, todėl jis skambino atsakovo atstovui gręžėjui V. K., kuris nurodė, koks turi būti siurblys ir į kokį gylį jis turi būti įleistas. Siurblį įsigijo su pažįstamo asmens S. M. pagalba, per jo MB „Vestšilda“, kurį sumontuoti padėjo šilumos katilą jam montavęs trečiojo asmens UAB „Ruomida“ atstovas R. I.. Paleistas šilumos katilas neveikė, „metė klaidą“. Pradėjus aiškintis priežastis, paaiškėjo, kad tai dėl gręžinio smėliavimo. Apklausiamas teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Ruomida“ atstovas R. I. patvirtino, kad 2015 m. kovo 12 d. ieškovo užsakymu atliko šildymo sistemos instaliaciją bei vandens siurblio ginčo gręžinyje įrengimą. R. I. paaiškino, jog siurblį ginčo gręžinyje jis sumontavo pagal gręžinį įrengusio V. K. telefonu pateiktus gręžinio duomenis bei paaiškinimus kaip elgtis su akle, kuria buvo uždarytas gręžinys. Čia pažymėtina tai, kad atsakovas 2016 m. kovo 8 d. Aiškinamajame rašte Nr. 0301 viena iš ginčo gręžinio smėliavimo priežasčių nurodo tai, kad fontanuojantis gręžinys buvo uždarytas aklinai. Sumontuotą vandens tiekimo sistemą prijungus prie namo vidaus vandentiekio tinklo ir paleidus vandenį, vidaus tinklo filtras užsikišo per kelias minutes. Išvalius filtrą, šis akimirksniu ir vėl užsinešė smėliu. Gręžinio smėliavimo intensyvumas nesumažėjo kelis kartus išvalius filtrą, nepadėjo ir V. K. veiksmai. Liudytojas V. K., apklausiamas teismo posėdyje, neneigė, jog konsultavo ieškovą tiek dėl siurblio galingumo, t.y. koks vandens siurblys turi būti, tiek dėl jo pajungimo, ne vieną kartą buvo atvykęs prie ginčo gręžinio, kai ieškovui kilo problemų dėl šilumos siurblio pajungimo, kelias dienas dirbo stengdamasis ištaisyti susidariusią situaciją – bandė atplauti sistemą, statė „balną“ (alsuoklį), tačiau jam nepavyko. Liudytojas V. K. patvirtino teismui, kad raštu vandens gręžinio eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos ieškovui nepateikė, tačiau nurodė paaiškinęs ieškovui, kad tuo atveju, jeigu vandens pakėlimo įrangą jam montuos kiti, jie (UAB „Melkerlita“) šimtaprocentinės garantijos, kad gręžinys veiks tinkamai, neduoda. Liudytojas V. K. patvirtino teismui, kad ieškovas jo klausė, ar galės naudoti gręžinį geoterminiam šildymui, o jis ieškovui paaiškino, jog visų pirma reikia išgręžti ir pažiūrėt, koks vandens debitas. Išgręžęs nurodė ieškovui, kad pagal gaunamą vandens kiekį gręžinys gali būti naudojamas ir geoterminiam šildymui. Lietuvos geologijos tarnybos atstovė Reda Reipšleger teismo posėdžio metu paaiškino, kad gręžinys gali būti naudojamas šildymui, jeigu tai leidžia gręžinio savybės, t.y. jeigu tam užtenka iš gręžinio išgaunamo vandens. Priešingai nei teigia atsakovai, Gręžinio pase nėra nurodoma, kad ginčo gręžinys bus naudojamas tik geriamam vandeniui. Gręžinio paso skiltyje „Gręžinio paskirtis“ yra nurodyta „gavybos“, o „geriamas gėlas vanduo“ yra nurodytas prie išteklių rūšies.

52Teismas konstatuoja, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ginčo gręžinyje UAB „Ruomida“ sumontuotas per didelio našumo giluminis vandens siurblys. Pirma, atsakovas nepateikė ieškovui vandens gręžinio eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos dėl eksploatacinio gręžinio našumo. Antra, Gręžinio pase nurodyti vandens debito duomenys ginčo gręžinio išpumpavimo metu teismo pripažinti nepatikimais, neatspindinčiais išpumpavimo metu buvusios realios padėties. Trečia, žodžiu dėl siurblio galingumo ir jo pajungimo ieškovą konsultavo atsakovo gręžėjas V. K.. Ketvirta, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas, pasirinkdamas siurblį, nesilaikė gręžėjo V. K. rekomendacijų. Penkta, gręžėjas V. K. nurodė, kad ginčo gręžinio sugadinimo priežastis – netinkamas giluminio vandens siurblio sumontavimas: gręžinys buvo užvakumuotas, montuojant siurblį nebuvo įdėtas „balnas“ (alsuoklis). Šešta, į bylą nėra pateiktą įrodymų, kad gręžėjas V. K., konsultuodamas ieškovą dėl siurblio ir jo įrengimo, būtų nurodęs jam apie tai, kad oro cirkuliacijai gręžinyje yra būtinas „balnas“ ar flanšinis adapteris. Septinta, gręžėjas V. K. teisme patvirtino nurodęs ieškovui, kad iš ginčo gręžinio gaunamas vandens kiekis leidžia šį gręžinį naudoti ir geoterminiam šildymui. Aštunta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas artezinį gėlo vandens gręžinį naudoti ir geoterminiam šildymui. Devinta, artezinis gėlo vandens gręžinys geoterminiam šildymui gali būti naudojamas, jeigu tam užtenka iš gręžinio išgaunamo vandens.

53Atsakovai taip pat siekė įrodyti, kad ginčo gręžinyje buvo sumontuotas kita (didesnio galingumo) vandens siurblys negu nurodo ieškovai, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Vandens siurbliai“ 2015 m. vasario 6 d. MB „Vestšilda“ pagal PVM sąskaitą faktūrą VS084927 pardavė ST1308 giluminio vandens siurblio komplektą (71, 72, 80, 81 b.l., 2 t.). Ieškovas ir UAB „Ruomida“ atstovas R. I. nurodė, kad būtent šis siurblys 2015 m. kovo 12 d. buvo sumontuotas į ginčo gręžinį ir vėliau perkeltas į UAB „ARTVA“ išgręžtą artezinį vandens gręžinį. Vandens siurblys buvo apžiūrėtas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir nustatyta, kad tai giluminio vandens siurblio komplektas – ST1308.

54Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kaip jau minėta, teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008 ir kt.).

55Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ginčo gręžinio kokybė neatitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, o atsakovas neįrodė, kad ginčo gręžinio smėliavimas atsirado dėl netinkamo (per didelio našumo) vandens pakėlimo įrangos siurblio parinkimo, neįrengto fontanuojančio gręžinio flanšinio adapterio bei gręžinio naudojimo ne pagal paskirtį. Nagrinėjamu atvejų yra aktuali teismo posėdžio metu nustatyta aplinkybė, kad ginčo gręžinyje smiltainis buvo ypač smulkus, nepastebimas plika akimi, ką patvirtino gręžėjas V. K., atsakovo pagalbinis darbininkas R. B., trečiojo asmens UAB „Ruomida“ atstovas R. I., todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo gręžinys įrengtas Šventosios upės slėnyje, spūdinių sluoksnių požeminio vandens iškrovos zonoje, prieš jo įrengimą vien gręžėjo praktiko apžiūros nepakako, buvo būtinas išsamus vietovės hidrodinaminės situacijos ištyrimas, ir tai atlikti galėjo tik atitinkamą kvalifikaciją turintis hidrogeologas. Išdėstytos aplinkybės lėmė tai, kad atsakovo pagal ieškovo užsakymą įrengtas artezinis gėlo vandens gręžinys neatitiko kokybės reikalavimų (smėliavo) ir dėl to ieškovas negalėjo naudoti jo pagal paskirtį.

56Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio patyrė 4 271,28 EUR nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

57Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6. 256 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

58Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisė normose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose, tiek ir specialiosiose (CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015, kt.). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas atsakovo argumentas, jog ginčo gręžinį ieškovas turėjo suremontuoti.

59Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Rangovui (verslininkui) taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009, kt.). Vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties pakitusios sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo rangos atveju rangovas turi pareigą iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, rūšis, kainą, apmokėjimo formą ir kt., o tuo atveju, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis), Atsakovas yra vykdantis veiklą verslininkas, kuris, nesudarydamas rašytinės sutarties su užsakovu, kurioje būtų aiškiai nustatytos sutarties sąlygos, nepateikdamas ieškovui vandens gręžinio eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos dėl eksploatacinio gręžinio našumo, savo veiklą vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai. Teismo įsitikinimu, ieškovas, nors ir silpnesnioji sandorio šalis, tačiau sudarydamas sutartį su atsakovu taip pat buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, ir nepagrįstai pasikliovė tik atsakovo darbuotojo (gręžėjo) kompetencija, tačiau tai neeliminuoja atsakovo atsakomybės už tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovo (užsakovo) pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta atsakovo (rangovo), kurio verslas yra artezinių vandens gręžinių įrengimas, pareigai garantuoti rangos darbų kokybę.

60Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas į jį su pretenzija dėl ginčo gręžinio smėliavimo kreipėsi tik po metu nuo jo eksploatavimo pradžios (2016-03-22 rašytinė pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų, 24 b.l., 1 t.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog informaciją apie tai, kad ginčo gręžinys smėliuoja, atsakovas žodžiu gavo 2015 m. kovo mėnesį ir atsiuntė įmonės gręžėją V. K. išsiaiškinti susidariusią situaciją bei pabandyti ją išspręsti. Byloje šalys neginčijo, kad tarp jų vyko žodinės derybos dėl galimų ginčo gręžinio taisymo variantų, tačiau kompromiso pasiekti nepavyko. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki 2016 m. kovo 22 d. (pirmos rašytinė ieškovo pretenzijos atsakovui pateikimo) nevykdė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipsnis). Atsakovas 2016 m. kovo 8 d. Aiškinamajame rašte Nr. 0301 (23 b.l., 1 t.), t.y. dar iki pirmosios ieškovo rašytinės pretenzijos atsakovui pateikimo, nurodė ieškovui, kokios, jo vertinimu, yra ginčo gręžinio smėliavimo priežastys. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui pakartotinę rašytinę pretenziją, į kurią atsakovas nereagavo, todėl ieškovas kreipėsi į analogiškus darbus atliekančią bendrovę – į turinčią leidimą žemės gelmių tyrimui bei įvairios paskirties gręžinių projektavimui UAB „ARTVA“ prašydamas atlikti ginčo gręžinio patikrinimą, kuri 2016 m. gegužės 16 d. Trūkumų nustatymo akte nurodė, kad gręžinys smėliuoja ir yra netinkamas naudoti, gręžinį taisyti ekonomiškai nenaudinga, todėl šalia reikia įrengti naują gręžinį. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys rodo, kad jis dėjo pastangas nustatyti, ar ginčo gręžinys gali būti eksploatuojamas, tokiu būdu siekdamas kuo ekonomiškiau išspręsti susidariusią situaciją. Už ginčo gręžinio patikrinimą ir defektų nustatymą UAB „ARTVA“ ieškovas sumokėjo 284,35 EUR (35 b.l., 1 t.).

61Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gavęs UAB „ARTVA“ 2016 m. gegužės 16 d. Trūkumų nustatymo aktą dėl ginčo gręžinio, ieškovas priėmė sprendimą sudaryti sutartį su UAB „ARTVA“ dėl naujo gręžinio įrengimo, kuri pagal sudarytą rangos sutartį Nr. ART-16-65 įrengė naują gręžinį ir atliko su gręžinio eksploatavimu susijusius darbus, už kuriuos ieškovas UAB „ARTVA“ sumokėjo 2 943,93 EUR (76 b.l., 1 t.). Ieškovas nurodo, kad tinkamam naujo gręžinio įrengimui jis taip pat turėjo įsigyti gręžinio filtrą, automatinę pavarą, slėgio skirtumo daviklį, už kuriuos sumokėjo 1 043 EUR. Ieškovas prašo dėl atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas - 4 271,28 EUR, tiesiogiai susijusias su atsakovo nekokybiškai atliktais darbais, dėl kurių jis negali ginčo gręžinių naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį.

62Kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisinių santykių atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr.3K-3-247/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kt.).

63CK 363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys (2013-12-19 įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-06-13). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodydamas, jog prašo dėl atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, iš tiesų prašo priteisti iš atsakovo visas naujo gręžinio įrengimo bei vandens pakėlimo sistemos įrengimo išlaidas bei ginčo gręžinio patikrinimo ir defektų nustatymo išlaidas (35, 36, 37, 38, 40, 41 b.l., 1 t.). Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ginčo gręžinys netinkamas naudoti pagal paskirtį, neatitinka kokybės rodiklių, pagrįstų ieškovo (vartotojo) lūkesčių, tačiau nagrinėjamu atveju šalys buvo susitariusios tik dėl artezinio vandens gręžinio įrengimo (be vandens pakėlimo sistemos), todėl įvertinus abiejų šalių interesus, ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Be to, ieškovas prašo atlyginti ne ginčo gręžinio trūkumų šalinimo (ginčo gręžinio taisymo) išlaidas, o visas naujo gręžinio įrengimo išlaidas, todėl teismas atsisako taikyti ieškovo prašomą teisių gynimo būdą. Čia reikia pažymėti ir tai, kad naujo gręžinio įrengimas pagal UAB „ARTVA“ 2016 m. liepos mėnesio atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą kainavo 1088 EUR (39 b.l., 1 t.), kitos ieškovo išlaidos yra susijusios su gręžinio parengimu vandens pakėlimo įrangai sumontuoti.

64Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjam atveju yra pagrindas taikyti CK 363 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nutraukti šalių sutartį ir įpareigoti atsakovą sugrąžinti už ginčo gręžinį sumokėtą sumą – 988,24 EUR (21, 22 b.l, 1 t.) bei priteisti dėl ginčo gręžinio patikrinimo ir defektų nustatymo susidariusias išlaidas (nuostolius) – 284,35 EUR (35 b.l., 1 t.). Ieškovo patirtas naujo gręžinio ir vandens pakėlimo sistemos įrengimo išlaidas teismas nepripažįsta nuostoliais (CK 6.247 straipsnis), kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi šias išlaidas ieškovas patyrė įsirengdamas naują gręžinį su vandens pakėlimo įranga. Kitų įrodymų, patvirtinančių su ginčo gręžinių susijusių nuostolių (pvz., išlaidas, kurias patyrė ieškovas tuo metu, kai negalėjo naudotis ginčo gręžiniu), ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

65Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina – 1 272,59 EUR suma, kurią sudaro ginčo gręžinio kaina (1088 EUR) ir dėl ginčo gręžinio patikrinimo bei defektų nustatymo susidariusios išlaidos (284,35 EUR). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

66Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 1 272,59 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

67Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Už ieškinį sumokėtas 128 EUR žyminis mokesti (6 b.l., 1 t.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už jam suteiktą teisinę pagal ieškovas advokatui sumokėjo 650 EUR honorarą (8, 9 b.l., 1 t., 48, 49 b.l., 2 t.). Ieškovas sumokėjo 36 EUR antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą (46 b.l., 2 t.). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog sumokėjo 121 EUR už specialisto atliktą tyrimą ir pateiktą išvadą (123, 124 b.l., 1 t.). Už advokato jam suteiktą teisinę pagal atsakovas sumokėjo 900 EUR honorarą (118 b.l., 2 t.).

68Ieškinys patenkintas 29,80 procentų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 38,14 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Šalys prašomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų neginčija, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 242,56 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 716,74 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistini 474,18 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas patyrė 44,15 EUR (78 b.l.,1 t.) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo – 31 EUR, iš atsakovo – 13,15 EUR.

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

70Ieškinį tenkinti iš dalies.

71Priteisti iš atsakovo UAB „Melkerlita“, j.a.k. 110693116, ieškovo V. K., a.k. ( - ) naudai 1 272,59 EUR (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus 59 ct) už nekokybiškai įrengtą artezinį gėlo vandens gręžinį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 272,59 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

72Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. ( - ) 474,18 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Melkerlita“ j.a.k. 110693116, naudai.

73Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. ( - ) 31 EUR (trisdešimt vieną eurą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

74Priteisti iš atsakovo UAB „Melkerlita“, j.a.k. 110693116, 13,15 EUR (trylika eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

75Informuoti šalis, jog procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Dalia... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V.... 3. Teismas... 4. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 5. Ieškinyje nurodo, kad ieškovo užsakymu atsakovas įsipareigojo ieškovui... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. palaikė pateiktą ieškinį. Papildomai... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Valdas Kersnauskas prašė... 8. Atsakovas UAB „Melkerlita“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas L. D. nurodė... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas D. D. paaiškino,... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Melkerlita“ atstovas advokatas A. G.... 12. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 13. Trečiasis asmuo byloje UAB „Artva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas N. Š.,... 15. Trečiajam asmeniui byloje Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos... 16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovės Reda Reipšleger ir Rasa... 17. Trečiajam asmeniui byloje UAB „Ruomida“ teismo procesiniai dokumentai... 18. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius R. I. nurodė, kad... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 20. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl privačioje namų valdoje įrengto... 21. Teismas šiame sprendime nepasisako dėl trečiojo asmens UAB „Artva“... 22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių žodiniu susitarimu atsakovas... 23. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas... 24. Nagrinėjamoje byloje teismas žodinį šalių susitarimą ( - ) įrengti... 25. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių... 26. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu... 27. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2014 m. gruodžio 22 d. Darbų priėmimo... 28. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė... 29. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 30. Ieškovas, siekdama įrodyti, kad atsakovas įrengė netinkamos kokybės... 31. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktos hidrogeologų išvados... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 5... 33. Taigi Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 5 punkte... 34. Pažymėtina, jog pagal LAND 4-99 7.3 punktą, kuris nustato, kad požeminių... 35. Teismas konstatuoja, kad LAND 4-99 įtvirtintas imperatyvus reikalavimas... 36. Bylos nagrinėjo metu nustatyta, kad ginčo gręžinio įrengimą ieškovui ir... 37. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. K. paaiškino, kad ieškovas... 38. Bylos nagrinėjimo metu teismas, apklausdamas liudytoją V. K., nustatė, kad... 39. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad ginčo gręžinys... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 41. Bylos nagrinėjimo metu iš hidrogeologo E. B. bei trečiojo asmens UAB... 42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gręžėjas V. K. ginčo gręžinio vietą... 43. Teismas konstatuoja, jog gręžėjo V. K. nurodyti ir ginčo Gręžinio pase... 44. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad ginčo gręžinyje buvo panaudotas... 45. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo gręžinyje... 46. Liudytojai V. K. ir R. B. (pagalbinis UAB „Melkerlita“ darbuotojas) teismo... 47. Iš liudytojų V. K., R. B. ir V. R. duotų parodymų darytina išvada, kad... 48. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 49. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu dėl ginčo... 50. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, įrodinėja, kad ginčo gręžinio... 51. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl vandens pakėlimo įrangos ginčo... 52. Teismas konstatuoja, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ginčo... 53. Atsakovai taip pat siekė įrodyti, kad ginčo gręžinyje buvo sumontuotas... 54. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja... 55. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ginčo... 56. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nekokybiškai įrengto vandens gręžinio... 57. Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios... 58. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs... 59. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, taip pat turi būti... 60. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas į jį su pretenzija dėl ginčo... 61. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gavęs UAB „ARTVA“ 2016 m. gegužės... 62. Kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pasisakyta dėl užsakovo teisių... 63. CK 363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į... 64. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjam... 65. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina... 66. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui... 67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos... 68. Ieškinys patenkintas 29,80 procentų. Proporcingai patenkintų ieškinio... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 70. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 71. Priteisti iš atsakovo UAB „Melkerlita“, j.a.k. 110693116, ieškovo V. K.,... 72. Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. ( - ) 474,18 EUR (keturis šimtus... 73. Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. ( - ) 31 EUR (trisdešimt vieną eurą)... 74. Priteisti iš atsakovo UAB „Melkerlita“, j.a.k. 110693116, 13,15 EUR... 75. Informuoti šalis, jog procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...