Byla 1A-190-449/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kurio G. S. nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui Ramūnui Vanagui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kurio G. S. nuteistas:

3pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų,

4pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

5pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Iš nuteistojo G. S. priteista 830,52 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai P. K..

8Iš nuteistojo G. S. taip pat priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K., 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. K., 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. K.,

9VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11G. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 15.20 val., ( - ), apie 400 metrų atstumu link X upės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su E. K., paėmė iš ant kranto stovinčio jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „M. B. V.“, valst. Nr. ( - ), neteisėtai laikytą 20-to kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, skirtą šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, ir stovėdamas prie šio automobilio, tuo metu jame ant priekinių sėdynių esant R. P. ir E. K., tyčia vieną kartą šovė ant priekinės keleivio sėdynės miegojusiam ir dėl to bejėgiškoje būklėje buvusiam E. K. į galvą, padarydamas jam šautinį kiaurinį šratinį galvos dešinės pusės sužalojimą (įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje): dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimą, atvirus skeveldrinius dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžius, dėl ko E. K. netrukus įvykio vietoje mirė. Taip tyčia kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį E. K..

12Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdį lygiavamzdį, su horizontaliu vamzdžių išdėstymu, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinį šautuvą, skirtą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį dujinį-garsinį revolverį „IWG Kurier“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; Vokietijos pramoninės gamybos 380-to kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr.Y, skirtą šaudyti 380 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; Italijos pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro šešiašūvį dujinį-garsinį revolverį „UMAREX CHAMPION“ Nr. G, skirtą šaudyti 9 mm (380-to) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas tam leidimo neteisėtai iki 2015-08-03 20.55 val. laikė savo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teise priklausančių jo tėvui S. S., garaže, kol šaunamuosius ginklus kratos metu surado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai;

13Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 15.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, skirtą šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos ginklams, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė įvairiose vietose, taip pat ir jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „M. B. V.“, valst. Nr. ( - ) bei gabeno šiuo automobiliu, iki kol 2015-08-03 apie 17.10 val. šį ginklą įvykio vietos, esančios ( - ) apie 400 metrų atstumu link X upės, apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai.

14Be to, jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 3 d., 17.00 val., suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojo bilietą Nr.XXX, X-12-05 išduotą A. S., a.k. ( - ) vardu, jame pakeisdamas nuotrauką, t. y. mechaniniu būdu pašalindamas pirminę nuotrauką ir jos vietoje perklijuodamas savo nuotrauką, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.55 val., laikė savo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teise priklausančių jo tėvui S. S., garaže, kol šį dokumentą kratos metu surado ir paėmė Kauno apskr. VPK pareigūnai.

15Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymus.

16Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl įrodymų vertinimo. Jo nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kritiškai vertino jo pateiktus paaiškinimo, netyrė jo pateiktų įvykio aplinkybių.

17Nuteistasis nurodė, kad įvykio dieną jis su E. K. vartojo alkoholinius gėrimus, E. K. jam pradėjo priekaištauti dėl ankstesnių įvykių ir išsitraukė peilį, staiga juo du kartus dūrė sau į dešinės rankos dilbį bei laižydamas kraują pasakė, kad jis galėtų ne tik jį, G. S., bet ir bet ką kitą nužudyti įkalinimo vietoje. Po šių nukentėjusiojo žodžių nuteistasis, vengdamas konflikto, ruošėsi važiuoti į namus, tačiau E. K. jį prirėmė prie autobusiuko ir pasakė, kad niekur jis nevažiuos, nes per daug žino, bei tuo momentu pajuto skausmą šone, buvo įremtas peilis, kuriuo E. K. žalojosi rankas. Vėliau išsprūdęs jis bėgo ir pajuto skausmą nugaroje. Teismas tokius jo parodymus įvertino kritiškai, nes pirmoje apklausoje tokių aplinkybių neparodė. Nuteistasis G. S. nurodo, kad pirma apklausa vyko kai nuo įvykio buvo praėję mažai laiko, jis buvo šoke dėl to ką padarė, taip pat buvo ir išgėręs, jam buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas.

18Dėl patirto šoko nelabai atsimena pirmosios apklausos, taip pat ir kokius parodymus davė, ar išvis tokius parodymus davė, kurie užrašyti, galbūt juos padiktavo tyrėja, o jis tik pasirašė. Pirmos apklausos aplinkybių bei juose duotų parodymų negali paaiškinti, kadangi jų nepamena. Nuteistasis G. S. pažymi, kad jį apžiūrint buvo nustatyti nugaros sužalojimai, todėl E. K. iš tikrųjų naudojo smurtą prieš jį. Nuteistojo nuomone, visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad nėra įrodymų apie E. K. turėtą peilį, kadangi jis nerastas, tačiau E. K. galėjo peilį išmesti ar paslėpti, kai jis pabėgo, nes nukentėjusysis galėjo bijoti, kad jis iškvietė policiją ir bus rastas peilis.

19Teismas kritiškai įvertino ir jo parodymus apie tai, kad kai jis atėjo prie autobusiuko priekinių durelių ir gulinčiam E. K. pasakė, kad šis liptų iš automobilio ir atiduotų automobilį jam, o tuo momentu E. K. pasakė necenzūrinius žodžius ir tuo metu, kai jis žiūrėjo į nubėgantį R. P. ir ginklą laikė nukreiptą į viršų, E. K. dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino ginklo diržą, dėl to jis su šautuvu trenkėsi į automobilio dureles. Būtent tuo momentu jo akys buvo pakrypusios į R. P., kuris buvo nubėgęs jau toli nuo autobusiuko ir tuo metu ginklo vamzdžiai buvo nukreipti į viršų, tačiau E. K. tuo metu sukosi ir griebė peilį, kuris buvo ant kilimėlio, šalia plaktuko. Minėtus parodymus teismas vertino kritiškai, nes šie parodymai prieštaravo jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dar kartą nuteistasis pažymi, kad pirminius parodymus davė būdamas šoke ir prisimindamas ne visas aplinkybes, nes tuo metu buvo labai sunkioje būsenoje, todėl jų teisingumas yra abejotinas.

20Skunde nurodoma, kad jo tėvas rado peilį, kurį griebė E. K., dėl ko jis ir iššovė, tačiau šis įrodymas neištirtas, nors, nuteistojo nuomone, galbūt ant peilio yra E. K. pirštų antspaudai. Dėl šios aplinkybės, G. S. nuomone, teismas pažeidė BPK 287 str. nuostatas.

21Skunde nurodoma ir apie tai, kad parodymų patikrinimo vietoje savo parodymus jis davė lengvajame automobilyje, tačiau ne autobusiuke „MB V“ ar kitame autobusiuke, kuris bent jau vizualiai atitiktų dydžio ir vietos reikalavimus.

22Nuteistasis G. S. nurodo, kad niekada neneigė to, kad šovė į E. K., tačiau šūvis įvyko ne dėl anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo buvusių kažkokių nuoskaudų ar neišspręstų konfliktų. Jis jokios neapykantos ar keršto nejautė E. K. dėl ankstesnių įvykių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad bendraudavo ir leisdavo laiką su nukentėjusiuoju. Nuteistasis nurodo, kad šūvį sukėlė tik E. K. elgesys, t. y. E. K. ankstesni grasinimai bei smurtas prieš jį, tai parodė, kad E. K. yra pasiruošęs bet kam, taip pat tai, jog E. K. sėdėjo jo automobilyje ir nesiruošė jam jo atiduoti ir dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino ginklo diržą ir dėl to jis su šautuvu trenkėsi į automobilio dureles ir tuo metu E. K. sukosi ir griebė peilį, kuris buvo ant kilimėlio, šalia plaktuko. Šios aplinkybės parodo, kad jis, G. S., šovė tik dėl E. K. grėsmingų veiksmų prieš jį šūvio metu.

23Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. G. S. nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu E. K. buvo bejėgiškos būklės. Šią išvadą teismas pagrindė teismo medicinos išvada ir liudytojo R. P. parodymais.

24Skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad jis gali patvirtinti, jog įvykio metu E. K. nebuvo bejėgiškos būklės. Nuteistasis nurodo, kad kai jis nuėjo prie autobusiuko priekinių durelių, gulinčiam E. K. pasakė, kad šis liptų iš automobilio ir automobilį atiduotų jam, tuo metu E. K. pasakė necenzūrinius žodžius, o jis, G. S., žiūrėjo į nubėgantį E. P. ir ginklą laikė nukreipęs į viršų, o E. K. dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino ginklo diržą, dėl to jis su šautuvu trenkėsi į automobilio dureles. Tuo momentu būtent jis, G. S., žiūrėjo į R. P., kuris buvo nubėgęs toli nuo autobusiuko ir tuo metu ginklo vamzdžiai buvo nukreipti į viršų, tačiau E. K. sukosi ir griebė peilį, buvusį ant kilimėlio, šalia plaktuko. Tuo momentu jis, G. S., nesiekdamas ir nenorėdamas, o instinktyviai reaguodamas, nepriklausomai nuo jo valios, iššovė. Dėl to, nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad įvykio metu E. K. nebuvo bejėgiškos būklės, kalbėjosi su juo, spyrė į koją ir siekė pagriebti peilį, t. y. atliko veiksmus, kurie parodo, jog nukentėjusiojo būklė nebuvo bejėgiška.

25Skunde nurodo ir apie tai, kad teismas E. K. bejėgišką būklę vertino pagal liudytojo R. P. parodymus, tačiau šūvio momentu liudytojas buvo toli nuo įvykio ir jo nematė. Be to, liudytojas R. P. parodė, kad miegodamas E. K. muistėsi, buvo neramus, todėl, nuteistojo nuomone, ir tai parodo, kad E. K. nebuvo bejėgiškos būklės.

26Nuteistasis G. S. nesutinka ir su teismo išvada, kad E. K. buvo bejėgiškos būklės, nes jo kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio, kas laikytina sunkiu girtumo laipsniu. E. K. girtavo paskutines dvi savaites, taip pat nukentėjusysis ir anksčiau išgerdavo, todėl, nuteistojo nuomone, nukentėjusiojo organizmas buvo pripratęs prie didelių alkoholio kiekių. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sunkus girtumo laipsnis negali būti prilyginamas bejėgiškai būklei. Etilo alkoholio kiekis kraujyje turi būti vertinamas individualiai, nes etilo alkoholio kiekis kraujyje ir žmogaus būklė priklauso nuo daug veiksnių, t. y. maisto vartojimo, bendros fizinės būklės, ankstesnių alkoholio vartojimo kiekių ir intervalų bei daugelio kitų veiksnių, todėl, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad E. K. buvo bejėgiškos būklės.

27Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo ir pagal BK 129 str. 2 d. 7 d.

28Skunde nurodoma, kad šūvio metu R. P. nebuvo kilęs realus pavojus jo gyvybei, nes jis buvo jau nutolęs nuo autobusiuko. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad R. P., duodamas parodymus, nurodė vis kitą šūvio metu savo buvimo vietą. Tačiau teismas šių skirtingų parodymų nevertino ir nepripažino, kad jie prieštarauja vieni kitiems. Be to, nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 129 str. 2 d. 7 p., būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais kelia realią grėsmę kitų žmonių gyvybei. Skunde dar kartą pažymima, kad šūvis įvyko spontaniškai, neplanuotai ir šūvio metu jis, G. S., negalėjo suvokti, kad reali grėsmė galėtų grėsti kitiems žmonėms. Pažymima ir tai, kad tuo metu, kai jis, G. S., žiūrėjo į nubėgantį R. P., ginklą laikė nukreiptą į viršų, o E. K. dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino ginklo diržą, dėl to jis su šautuvu trenkėsi į automobilio dureles, o jo akys buvo pakrypusios į R. P., kuris buvo nubėgęs nuo autobusiuko. Nuteistasis pažymi dar ir tai, kad automobilyje buvusios kiaurymės buvo padarytos šūvio metu, kai R. P. buvo toli nuo autobusiuko. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad jis suvokė, kad šūvio momentu R. P. buvo toli nuo šūvio vietos, jokia reali grėsmė R. P. kilusi nebuvo, todėl teismas nepagrįstai jo padarytą veiką kvalifikavo kaip nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingų būdu..

29Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo ir pagal BK 253 str. 2 d.

30Skunde nurodoma, kad nuteistasis G. S. niekada neneigė, kad ginklai yra jo, tačiau kiti ginklai, išskyrus 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį šautuvą, neatliko savo pagrindinės funkcijos, t. y. negalėjo šauti.

31G. S. nurodo, kad dujinius pistoletus įsigijo neveikiančius, juos įsigijo pagal skelbimus dar tuo laikotarpiu, kai jiems leidimų nereikėjo. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, įstatymų leidėjas numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas. Žinojo, kad teistiems asmenims leidimų ginklams neišduoda, todėl juos išardė bei pakabino ant garažo sienos, jų naudoti neketino, nes be dalių jie neatlieka jokių funkcijų. Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis 16-to kalibro „IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas buvo supuvęs ir iš jo šauti taip pat nebuvo jokios galimybės. Šiuos faktus patvirtino ir ekspertas T. V..

32Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 punktas numato, kad šaunamasis ginklas yra ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

33Skunde nurodoma, kad įstatymas numato, jog ginklas laikomas šaunamuoju, jeigu jis atitinka tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus, t. y. iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šiuo atveju, nuteistojo G. S. nuomone, akivaizdu, kad iš kitų ginklų, išskyrus 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, paleisti kulkos negalima, todėl kiti ginklai negalėjo būti laikomi šaunamaisiais ginklais. Nuteistasis pažymi, kad įstatyme taip pat nurodyta, jog šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, tačiau minėtame įstatyme nėra nurodyta kokios šaunamojo ginklo dalys laikytinos pagrindinėmis, kokios ne. Akivaizdu, kad šiuo atveju taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nurodyti, kokios šaunamojo ginklo dalys laikytinos pagrindinėmis ir už kurias taikytina baudžiamoji atsakomybė.

34Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad kiti šautuvai, išskyrus 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, negali būti laikomi ginklais, todėl teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 253 str. 2 d., o ne pagal BK 253 str. 1 d.

35Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė ir pagal BK 300 str.

36Skunde nurodoma, kad nuteistasis sutinka su tuo, kad jo tėvui priklausančiame garaže kratos metu buvo rastas A. S. vardu išduotas medžiotojo bilietas Nr. XXX, kuriame buvo pakeista nuotrauka, t. y. vietoj A. S. nuotraukos įklijuota jo, G. S., nuotrauka. Apeliaciniame skunde nurodoma ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010. Nuteistasis G. S. nurodo, kad medžiotojo bilietas Nr. XXX nebuvo naudotas viešojoje civilinėje apyvartoje, nepažeidė fizinių ar juridinių teisių bei nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Be to, akivaizdžiai matosi, kad medžiotojo biliete esanti nuotrauka perklijuota neprofesionaliai, taip pat medžiotojo biliete buvo nurodyti gimimo metai ir jo nuotrauka, iš šių duomenų akivaizdu ir tai, kad jis negalėtų būti tokio amžiaus, todėl pateikęs tokį dokumentą būtų nedelsiant demaskuotas, todėl šio dokumento nebuvo galima naudoti civilinėje apyvartoje.

37Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis niekada neneigė, kad jis šovė į E. K., ir dėl to labai gailisi. Jo parodymai buvo nuoseklūs, išskyrus pirmąją apklausą, nes jis buvo šoko būsenoje, negalėjo teisingai ir objektyviai paaiškinti visų įvykio aplinkybių. Dar kartą nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis E. K. elgesys ir veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Skunde nurodoma, kad jis, G. S., neigiamai vertina savo poelgį, kremtąsi dėl savo atliktų veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo nuomone, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę.

38Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžių. Nuteistasis nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas E. K. dukrai E. K. ir P. K., tačiau nesutinka su tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas dar ir E. K. broliui A. K., nes jie bendravo nedaug, jų nesiejo stiprus socialinis ryšys, be to, jis neįrodė žalos dydžio. Taip pat nuteistasis G. S. tik iš dalies sutinka su tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas priteistas ir R. K., nuteistojo nuomone, jai priteistos neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis, nes ji buvo E. K. sugyventinė, jie santykių nepalaikė, juos siejo tik jų dukra.

39Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

40Teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto nurodomais motyvais ir pagrindais. Prokurorė prašo nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

41Apeliacinis skundas atmetamas.

42Visus nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir prašymus teisėjų kolegija atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis G. S. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

43Kad G. S. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė E. K., patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai, tai – liudytojų R. P., Ž. N., Ž. A., A. R., R. Š. parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai, taip pat tai iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo G. S. parodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.

44Nuteistasis G. S. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus su E. K. ir R. P., po to nuvažiavo prie X upės ir ten vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu E. K. priekaištavo dėl pinigų, sumokėtų jam už anksčiau sulaužytą žandikaulį. Po to E. K. peiliu sau du kartus dūrė į dešinės rankos dilbį ir garsiai besijuokdamas laižė kraują. Paklausius, kodėl jis taip elgiasi, E. K. keikėsi ir sakė, kad galėtų ne tik jį, G. S., bet ir bet ką kitą taip numarinti. Po tokių E. K. veiksmų jis norėjo važiuoti į namus, tačiau nukentėjusysis jį prirėmė prie autobusiuko ir pasakė, kad jis per daug žino ir niekur neis bei pajuto skausmą šone, nes buvo įremtas lenktinis, vadinamas plaštake, peilis. Iš jo išsprūdo ir pradėjo bėgti, bėgdamas pajuto skausmą nugaroje. Nežino, ar jam E. K. spyrė ar su kažkuo trenkė. Bėgdamas atsigręžė ir pamatė, kad E. K. lipa į jo autobusiuką. Nubėgo į garažą, pasiėmė kitą automobilį bei važiavo link tos pačios vietos. Galvojo, kad E. K. ir R. P. išvažinės iš tos vietos, o jis, pasiėmęs automobilį, norėjo užkirsti jiems kelią. Automobilį palikęs prie krūmų, nuėjo prie autobusiuko ir pasiėmė ginklą, buvusį autobusiuke po šiukšlių maišu. Ginklą pasiėmė, nes bijojo, kad jo nerastų E. K., nes tą dieną, ir ne tik tą, E. K. kalbėjo, jog reikia nušauti ūkininkus ar dar ką nors padaryti ir po to pasikarti. Tos dienos rytą ginklą pasidėjo į autobusiuką, nes norėjo važiuoti pamedžioti. Į ginklą buvo įdėjęs šovinius, ginklas buvo atlenktas, bet kai jį iš autobusiuko ėmė, jis užsidarė ir užsitaisė. Su ginklu priėjo prie atidarytų keleivio pusės autobusiuko durų, maždaug pusės metro atstumu, ir nusikeikęs E. K. pasakė, kad šis liptų iš autobusiuko ir atiduotų jam autobusiuką. Tuo metu pamatė prabėgantį R. P.. E. K. nusikeikė. Kol pasisukęs žiūrėjo į nubėgantį R. P., ginklą laikė nukreipęs vamzdžiais į viršų, o tuo metu gulintis E. K. sukosi ir pašokęs dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino diržą, dėl to jis, G. S., su ginklu trenkėsi į dureles. Tuo metu gulintis E. K. sukosi ir griebė metalinį, buku galu, virtuvinį peilį, buvusį ant vairuotojo pusės kilimėlio, prie plaktuko ir raktų. Reaguodamas į tai, jis, G. S., iššovė. Kai įvyko šūvis, R. P. nuo autobusiuko buvo nubėjęs apie 50 metrų. Pirštų nebuvo uždėjęs ant gaiduko, netyčia nuspaudė gaiduką. Pamatęs kruviną E. K. galvą, apibėgo autobusiuką, nusirengė kombinezoną ir apkabinęs E. K., jį nusinešė prie vandens, bandė gaivinti. Išgirdęs atvažiuojančius policijos pareigūnus perbrido į kitą upės pusę, paėjęs kelis šimtus metrų atsisėdo ir sulaukė policijos pareigūnų.

45Iš esmės apie tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistasis G. S. nurodo ir paduotame apeliaciniame skunde. Nuteistasis pripažįsta, kad E. K. mirė dėl sužalojimų, padarytų šūviu iš jo laikomo šautuvo. Neneigia ir to, kad šūvio metu laikė šautuvą savo rankose ir pirštu paspaudė gaiduką. Apeliantas nepripažįsta tik to, kad nušovė E. K. miegantį, nurodo, kad tai įvyko abipusio konflikto metu, aiškina ir apie keistą E. K. elgesį prieš tai vykusių išgertuvių metu. Tačiau nuosprendžiu teismas tokias G. S. versijas pagrįstai atmetė, nes jas paneigia kitų išnagrinėtų įrodymų visuma.

46Liudytojas R. P. teisme parodė, kad G. S., E. K., Ž. A. ir jis vartojo alkoholinius gėrimus prie X upės, jokio konflikto nebuvo. E. K. savęs nežalojo, jokio peilio nebuvo, nes dešreles laužė, o ne pjaustė. Ž. A. išėjo į namus, o jis nuėjo į autobusiuką pamiegoti. Iš pradžių atsigulė į autobusiuko galą, o po to nuėjo ir atsisėdo į vairuotojo sėdynę. E. K. miegojo atsigulęs ant dviejų keleivio sėdynių. E. K. galvą buvo pasidėjęs į jo pusę, o kojas ant slenksčio. Atsikėlė, o E. K. dar miegojo. E. K. miegojo atsigulęs ant šono, rankas susidėjęs už galvos, o kojas prie slenksčio. Po kurio laiko pamatė prie autobusiuko keleivio pusės atidarytų durų stovintį G. S. ir rankoje laikantį šautuvą, nukreiptą į žemę, bei sakantį keiksmažodį. Tada jis, R. P., išlipo iš automobilio ir jam būnant ties autobusiuko viduriu išgirdo šūvį. Net nesustojęs pasižiūrėti nubėgo į UAB „E“ iškviesti pagalbos.

47Liudytojas Ž. N. teisme parodė, kad į darbo pabaigą įbėgo iš matymo matytas vyras ir pasakė, jog miegojo, atsikėlė ir jį norėjo nušauti, o tada ir šovė. Netikslino kas ir ką nušovė. Iš savo mobiliojo telefono tas vyras paskambino policijai ir po to išvažiavo su policijos pareigūnais.

48Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad tuo metu, kai vartojo alkoholinius gėrimus prie X upės, jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko pasnaudęs autobusiuko gale, jame sėdėjo ir E. K., po to ir R. P., liudytojas Ž. A. išėjo į namus. Po kurio laiko kartu su policijos pareigūnais atvažiavo R. P. ir pasakė, kad G. S. nušovė E. K..

49Liudytojas A. R. teisme parodė, kad po nusikaltimo buvo įvykio vietoje ir girdėjo, jog R. P. policijos pareigūnams sakė, kad jis, R. P., su E. K. miegojo autobusiuke, prasivėrė durys ir G. S. šovė į E. K., o R. P. pabėgo link UAB „E“.

50Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad po nusikaltimo buvo įvykio vietoje ir tuo metu, kai R. P. atvažiavo su policijos pareigūnais, girdėjo, kad R. P. pasakė, jog miegojo, atėjo G. S., kuris nusikeikė ir šovė, tada R. P. bėgo.

51Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vieta yra X upės krante ir jo prieigose ( - ). Įvykio vietos apžiūros metu rastas vyriškos lyties lavonas su galvos šautiniu sužalojimu, pakaušio srityje matomas šūvio įėjimo anga, o dešinio smilkinio srityje – šūvio išėjimo anga. Poilsiavietėje rastas automobilis „MB V“, valst. Nr. ( - ), kuriame, o taip pat ir aplinkui, konstatuotos kraujo dėmės, automobilyje rastas ir paimtas dvivamzdis šautuvas su užrašu „XY“, automobilio sėdynės smarkiai suteptos krauju, pievoje prie laužavietės rasta šovinio tūtelė (1 t., 11-39 b. l.).

52Specialisto išvadoje Nr. M 787/15(02) nurodyta, kad E. K. mirties priežastis – šautinis kiaurinis šratinis galvos dešinės pusės sužalojimas (įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje): dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimas, atviri skeveldriniai dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiai; E. K. mirė 12-24 val. iki jo lavono autopsijos (tyrimas pradėtas 2015-08-04 12.45 val.). E. K. konstatuota šautinis kiaurinis šratinis galvos dešinės pusės sužalojimas su dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimais, atvirais skeveldriniais dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiais; odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje ir dešinėje nugaros pusėje. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio (šūvio) pasekoje. Odos nubrozdinimai dešinėje nugaros pusėje galėjo susiformuoti šūvio faktorių poveikyje šūvio metu. Dėl šautinio kiaurinio šratinio dešinės galvos pusės sužalojimo su dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimu, atvirais skeveldriniais dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkauliuo ir dešinio smilkinkaulio lūžiais, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi. Odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje bei dešinėje nugaros pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų, taip pat sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, nekonstatuota. E. K. sužalojimų jam padarymo metu turėjo būti nugara į jį žalojusį asmenį. Tyrimo metu E. K. lavono galvoje rasti daugybiniai metaliniai svetimkūniai (šratinio užtaiso fragmentai) bei šovinio kamšalo fragmentas. Tirti pateiktas E. K. lavono pakaušio odos sužalojimas yra šautinis, šūvio įėjimo sužalojimas, padarytas šratiniu užtaisu. Sužalojime užsifiksavę metalizacijos švinu pėdsakai. Tyrimui pateiktoje E. K. lavono pakaušio srities odos išpjovoje su žaizda yra metalizacijos švinu pėdsakai. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai šaunamojo ginklo su šratiniu užtaisu šūvio jėga ir šūvio pasekoje. E. K. lavono kraujyje rasta 2.66 prom. etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumą. (1 t., 81-88 b.l.).

53Ekspertė M. K. teisme patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą Nr. M 787/15(02) ir paaiškino, kad papildomų sužalojimų E. K. nustatyta nebuvo. Jokių sužalojimų ant mirusiojo kūno, taip pat ir rankų srityje, nustatyta nebuvo.

54Pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir nuteistojo (kaltinamojo) G. S. parodymus, prieštaraujančius kitiems įrodymams, pagrįstai atmetė.

55Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. K. mirė dėl šautinio kiaurinio šratinio galvos dešinės pusės sužalojimo (įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje), tai – dešinių galvos smegenų pakaušinės, momeninės, smilkininės skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio pažeidimas, atviri skeveldriniai dešinės pakauškaulio pusės, dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio lūžiai ir šie sužalojimai padaryti iš medžioklinio šautuvo, kurį įvykio metu laikė nuteistasis G. S.. Tą pripažįsta ir pats nuteistasis G. S..

56Tačiau nuteistasis G. S. parodė ir tai, kad tuo metu, kai laikydamas ginklą rankose ir jį nutaikęs į viršų priėjo prie autobusiuko durų ir nusikeikęs E. K. pasakė, kad jis liptų iš autobusiuko, pamatė prabėgantį R. P., o E. K. nusikeikė, sukosi ir pašokęs dešine koja spyrė į ginklą ir užkabino šautuvo diržą. Dėl nukentėjusiojo E. K. veiksmų jis, G. S., trenkėsi į dureles, o E. K. sukosi ir griebė peilį, buvusį ant vairuotojo pusės kilimėlio, prie plaktuko ir raktų. Todėl reaguodamas į tai iššovė. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo tokias pačias šūvio aplinkybes, kad iššovė tik dėl E. K. grėsmingų veiksmų šūvio metu prieš jį.

57Šiuos nuteistojo G. S. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus paneigia liudytojo R. P. parodymai. Teismas pagrįstai patikėjo R. P. parodymais, nes paties nuteistojo G. S. parodymai apie tai prieštaringi. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų G. S. parodymų, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, matosi, kad pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis apie grėsmingą ar pavojingą E. K. elgesį neparodė. Šios apklausos metu G. S. parodė, kad paprašius E. K. išlipti iš autobusiuko, jam E. K. atsakė keiksmažodžiu, todėl norėdamas pagąsdinti E. K., pasiėmė medžioklinį šautuvą. Tai pamatęs R. P. pradėjo bėgti. Rankoje laikydamas į viršų pakeltą šautuvą nusisukęs nuo E. K. žiūrėjo, kur nubėga R. P.. O sukdamasis atgal į E. K. šautuvo buožė užsikabino už atidarytų autobusiuko durų ir neišlaikius šautuvo, pradėjus jam slysti iš rankų, šautuvas atsitrenkė į durų kampą bei iššovė į E. K. galvą (3 t., 77-80 b.l.). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos apklausos metu buvo šoko būsenoje ir šios apklausos iš viso neatsimena, be to, jam buvo nustatytas ir 2,26 prom. girtumas. Iš tikrųjų iš bylos matosi, kad įvykio dieną G. S. su nukentėjusiuoju E. K. bei liudytojais R. P. ir Ž. A. vartojo alkoholinius gėrimus, o iš karto po nužudymo sulaikytam G. S. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas (2 t., 167 b.l.), tačiau iš bylos matosi ir tai, kad pirma apklausa vyko ne iš karto po sulaikymo ir ne tą pačią dieną, o kitą dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Be to, G. S. po apklausos pasirašė apklausos protokole ir netgi savo ranka padarė įrašą, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, G. S. suprato kokius parodymus duota, tai patvirtino dar ir savo parašu. Kitų apklausų metu, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu, G. S. keitė savo parodymus ir nurodė kitokias aplinkybes. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad parodymų patikrinimo vietoje davė parodymus ne autobusiuke, o automobilyje, tačiau tai tikrai nepaneigia G. S. kaltės. Be to, po šio atlikto veiksmo dėl šios aplinkybės jokių pastabų nenurodė, nors parodymų patikrinimo vietoje protokole įrašė pastabą apie tai, kad šūvis įvyko nuo smūgio, nes ginklas sprūdo jam iš rankų ir netyčia palietė nuleistuką. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. S. parodė, kad turėdamas ginklą priėjo prie priekinių keleivio pusėje atidarytų autobusiuko durelių. Pamatė ant pilvo gulintį E. K., kurio galva buvo pasukta į vairo pusę. Ginklą laikydamas abejomis rankomis pasuktą į kairę pusę priėjęs prie E. K., jam pasakė, kad jis liptų iš automobilio. Po to dar kartą pakartojo, o E. K., pasisukdamas į dešinę, t. y. vairo, pusę, kaire ranka pasirėmė į sėdynę, kojos buvo ištiestos ir suglaustos, uždėtos viena ant kitos lygiai, nusikeikė ir pasakė eiti iš čia. Pamatė prabėgantį R. P., o tuo metu E. K. pasišokęs bandė įspirti į šautuvą ir koja pataikė į šautuvo diržą, dėl to jam iš rankų sprūsdamas šautuvas, jo buože atsitrenkė į autobusiuko dureles, palietė nuleistuką ir pasigirdo šūvis, o šautuvas nukrito ant žemės (3 t., 105-109 b.l.). O iš nuteistojo teisme parodymų ir apeliacinio skundo argumentų matosi, kad be šių aplinkybių G. S. parodė dar ir tai, kad E. K., spyręs ir pataikęs į šautuvo diržą, sukosi ir griebė peilį, buvusį ant vairuotojo pusės kilimėlio.

58Liudytojas R. P. parodė, kad E. K. atsigulęs ant keleivio sėdynių miegojo ant šono, o jis miegojo sėdėdamas vairuotojo sėdynėje. Prabudęs prie atidarytų keleivio pusės durų pamatė stovintį G. S., kuris laikė šautuvą, nukreiptą į žemę, nusikeikė, tada jis, R. P. išlipo iš autobusiuko ir jam būnant ties autobusiuko viduriu išgirdo šūvį. Šiuos liudytojo R. P. parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 787/15(02). Šioje išvadoje nurodyta, kad šūvio metu E. K. turėjo būti nugara į G. S., nes padarytas šautinis kiaurinis šratinis galvos dešinės pusės sužalojimas – įėjimo žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, išėjimo žaizda dešinio smilkinio srityje. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota. Šie įrodymai paneigia nuteistojo iškeltas versijas apie tai, kad E. K., spirdamas užkabino šautuvo diržą, todėl G. S. trenkėsi į autobusiuko dureles ir matydamas, kad E. K. siekia peilio, buvusio ant vairuotojo pusės kilimėlio, iššovė. Tiek liudytojo R. P. parodymai, tiek specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai patvirtina, kad šūvio metu E. K. gulėjo ant keleivio sėdynių nugara į G. S.. Specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad šūvio įėjimo žaizdos nustatytos E. K. dešinėje pakaušio pusėje, o išėjimo žaizda – dešinio smilkinio srityje. Šią išvadą patvirtino pati ekspertė. Teisėjų kolegijos nuomone, tuo atveju, jeigu E. K. ir būtų siekęs peilio, buvusio ant vairuotojo pusės kilimėlio, jo padėtis būtų visiškai kitokia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo versija, kad E. K. atliko kažkokius aktyvius veiksmus, paneigta.

59Specialisto išvadoje Nr. 140-(5834)-IS1-298 nurodyta, kad ant šautuvo diržo vidinės pusės rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Gauto mišraus DNR profilio sudėtyje yra G. S. ir E. K. genotipus sudarantis sudėtinis dalelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant šautuvo diržo vidinės pusės, t. y. atsitiktinio sutapimo galimybė, ne didesnė nei 0,0000000000000000000003 proc. (1 t., 174-175 b.l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvairiose autobusiuko vietose matomos galimai kraujo dėmės, taip pat ir galimai kraujo dėmių juosta, panaši į vilkimo žymę nuo šovinio tūtelės, rastos apie 15 metrų nuo autobusiuko, link X upės, o lygiagrečiai kranto linijos rastas E. K. lavonas, kuris aprengtas apatinėmis kelnaitėmis. Protokole nurodyta ir tai, kad įvykio vietoje prie medžio rastos kelnės, sportiniai bateliai ir kojinės, o ginklas autobusiuko gale (1 t., 11-15, 16-39 b.l.). Iš nuteistojo G. S. parodymų matosi, kad po šūvio į E. K., nuteistasis pro atidarytas vairuotojo pusės duris ištempė nukentėjusįjį, kurį nutempė į upę. Parodymų patikrinimo vietoje nuteistasis parodė, kad E. K. gulėjo apsirengęs kelnėmis ir avėjo sportinius batelius. Teisme nuteistasis parodė, kad po E. K. nutempimo į upę, jis ginklą padėjo į autobusiuko galą. Teisėjų kolegijos nuomone, ant šautuvo diržo vidinės pusės rastas E. K. DNR nepatvirtina nuteistojo versijos, kad nukentėjusysis spirdamas į G. S., jo koja užkabino šautuvo diržą, nes iš paties nuteistojo parodymų matosi, kad E. K. automobilyje miegojo apsirengęs kelnes ir avėdamas sportinius batelius, be to, po šūvio pirmiausia E. K. nutempė į upę, o tik po to šautuvą padėjo į autobusiuką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, E. K. DNR ant šautuvo diržo vidinės pusės atsirado ne įvykio metu, kai jis neva spyrė nuteistajam, o jau po šūvio, tempiant jį link upės.

60Iš bylos matosi ir tai, kad joks peilis, apie kurį nurodo apeliaciniame skunde nuteistasis, autobusiuke nerastas. Nuteistasis tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K. griebė peilio, buvusio ant kilimėlio, šalia plaktuko ir rakto. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad autobusiuke „MB V“ rastas plaktukas, taip pat iš nuotraukų matosi ir tai, kad autobusiuke buvo ir raktas, tačiau peilis rastas nebuvo (1 t., 11-13,22, 24,25 b.l.). Ir iš automobilio „M B. V.“ apžiūros protokolo, ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad peilis rastas nebuvo (1 t., 48-51, 54, 59 b.l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad nuteistojo G. S. tėvas S. S. teisme buvo apklaustas du kartus. Po pirmos apklausos kito teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjo prašymu teismas nutarė liudytoją S. S. papildomai apklausti, siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su peiliu. Papildomai apklaustas S. S. teisme parodė, kad prieš Naujus Metus, po to, kai policijos pareigūnai grąžino autobusiuką „MB V“, jį tvarkydamas rado vairuotojo pusėje netoli pedalų nukritusį peilį, apie kurį parodė G. S.. Tai virtuvinis, metaline rankena peilis. Po šios papildomos liudytojo apklausos nuteistojo G. S. gynėjas pareiškė prašymą pavesti prokurorui atlikti peilio iš S. S. poėmį ir atpažinimui pateikti G. S.. Išklausius nagrinėjimo dalyvių nuomones, teismas nutarė prašymą atmesti.

61Teismas nurodė, kad tokio procesinio veiksmo atlikimas nėra tikslingas ir tam nėra pagrindo, nes nuo nagrinėjimo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, neprižiūrimas autobusiukas stovėjo ir saugojimo aikštelėje, ir G. S. tėvo liudytojo S. S. kieme, be to, liudytojas tiksliai nenurodė, kokį peilį jis rado. Teismas pažymėjo ir tai, kad autobusiukas „MB V“ buvo apžiūrėtas du kartus, pirmą kartą iš karto po įvykio, apžiūrint įvykio vietą, o kitą kartą – apžiūrint būtent tik autobusiuką „MB V“. Iš apžiūros protokolų matosi, kad autobusiuke „MB V“ joks peilis rastas nebuvo (4 t., 66 b.l.). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad neištirdamas S. S. nurodyto peilio, teismas pažeidė BPK 287 str. nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Teismas pagrįstai rėmėsi apžiūros protokolais, patvirtinusiais, kad jokio peilio autobusiuke „MB V“ nebuvo, akivaizdu, kad vėlesni nuteistojo ir jo tėvo aiškinimai apie tokio peilio radimą autobusiuko salone yra tik nuteistojo G. S. gynybos būdas, kuris visiškai paneigtas išnagrinėtais kitais įrodymais. Nuteistojo parodymai ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad E. K. atlikto kažkokius aktyvius veiksmus, atmetami atsižvelgiant ir į įvykio laiko trukmę. Iš liudytojo R. P. parodymų matosi, kad nuo to, kai pamatė šautuvą laikantį G. S. ir išlipo iš autobusiuko, iki šūvio buvo praėjusios kelios sekundės, nes R. P. nuo išlipimo iš autobusiuko buvo paėjęs tik kelis žingsnius ir šūvio metu buvo ties autobusiuko galu. Teisėjų kolegijos nuomone, per tokį trumpą laiką E. K. tikrai negalėjo ir neatliko G. S. nurodytus veiksmus – nusikeikė, pasišoko, įspyrė, siekė peilio. Tuo atveju, jeigu ir būtų buvęs koks nors tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo apsižodžiavimas ar grumtynės, liudytojas R. P., būdamas ties autobusiuko galu, nors ir streso būsenoje, tačiau tai būtų girdėjęs. Liudytojas R. P. parodė dar ir tai, kad jis su E. K. miegojo ir jam lipant iš autobusiuko E. K. toliau miegojo, jis nejudėjo ir nekalbėjo. Ir liudytojai A. R. ir R. Š. girdėjo, kad R. P. policijos pareigūnams pasakė, kad jis, R. P., miegojo su E. K., G. S. šovė į E. K., o R. P. pabėgo. Liudytojo Ž. N. parodymai patvirtina tai, kad R. P. nubėgo į UAB „E“ iškviesti pagalbos, šiam liudytojui R. P., būdamas šoko būsenoje, pasakė, kad miegojo ir norėjo nušauti, o po to ir šovė. Nors tiksliai ir neįvardino asmenų, tačiau šie liudytojo parodymai patvirtina kitus įrodymus. Po to su policijos pareigūnais nuvažiavęs pas liudytoją Ž. A. R. P. konkrečiai nurodė, kad G. S. nušovė E. K..

62Visi šie įrodymai paneigia nuteistojo G. S. versijas ir patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis G. S. šovė į nukentėjusįjį E. K. gulintį ant sėdynių, nesipriešinantį ir netgi miegantį.

63Tarp nuteistojo G. S. veiksmų paspaudžiant nuleistuką, šaunant iš šautuvo ir padarinių (nukentėjusiojo E. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistasis G. S. nužudymą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad G. S., laikydamas užtaisytą šautuvą nedideliu atstumu nuo E. K. ir paspausdamas nuleistuką, suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad į E. K. šovė ne dėl anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo buvusių nuoskaudų ar neišspręstų konfliktų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad vartojant alkoholinius gėrimus E. K. priekaištavo dėl ankstesnių įvykių, save žalojo peiliu, o nuteistajam norėjus eiti į namus, E. K. prieš jį panaudojo ir smurtą.

65Pats nuteistasis G. S. teisme parodė, kad išgertuvių metu E. K. pradėjo priekaištauti dėl ankstesnio įvykio dėl sumokėtų pinigų už sulaužytą žandikaulį, po to E. K. save peiliu žalojo, kalbėjo apie tai, kad taip padaryti galėtų bet kam. Nuteistasis parodė ir tai, kad E. K. prirėmęs prie autobusiuko įrėmė lenktinį peilį, o jam išsprūdus iš E. K. ir pradėjus bėgti link namų pajuto skausmą nugaroje. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu G. S. parodė tik apie tai, kad E. K. priekaištavo dėl ankstesnio įvykio.

66Liudytojų R. P. ir Ž. A. parodymai paneigia tai, kad E. K. save žalojo. Be to, ir specialisto išvadoje Nr. M787/15(02) nurodoma, bei ekspertė paaiškino, kad kitų sužalojimų, išskyrus padarytus šūvio metu ir jo pasekoje, nėra. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. sužalojimai padaryti vienmomentiškai šaunamojo ginklo su šratiniu užtaisu šūvio jėga ir šūvio pasekoje. O ekspertė teisme paaiškino, kad papildomų sužalojimų E. K. kūne nustatyta nebuvo, taip pat jokių sužalojimų ir rankų srityje. Liudytojai R. P. ir Ž. A. parodė ir tai, kad išgertuvių metu jokio peilio nebuvo, R. P. patikslino, jog užkandą (dešreles) laužė, o ne pjaustė. Po įvykio atvažiavęs liudytojas S. K. taip pat patvirtino, kad prie stalo, ant stalo peilio nebuvo. Ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matosi, kad joks peilis rastas nebuvo (1 t., 11-15, 16-39 b.l.). Liudytojai parodė dar ir tai, kad išgertuvių metu jokio konflikto nebuvo. Nors R. P. teisme parodė, kad išgertuvių metu jokio konflikto nebuvo, tačiau, liudytojo nuomone, G. S. šovė į E. K., dėl to, kad anksčiau tarp jų buvo konfliktas, kurio metu E. K. buvo sulaužęs žandikaulį G. S., jis jo atsiprašė ir už tai sumokėjo tam tikrą pinigų sumą. Apie šį ankstesnį konfliktą bei G. S. pretekstą nušauti E. K. parodė ir nužudytojo brolis A. K. bei liudytojas R. Š.. Tačiau iš specialisto išvados matosi, kad įvykio dieną G. S. tam tikri sužalojimai iš tikrųjų buvo padaryti. Specialisto išvadoje Nr. G2147/15(02) nurodyta, kad G. S. padaryta odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaroje abipus, abiejose pėdose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaros kairėje. Odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje pagal šašų pobūdį padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros, su 2015 m. rugpjūčio 3 dienos įvykiu nesiejami. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaros kairėje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaroje abipus, abiejose pėdose, pagal šašų pobūdį ir poodinių kraujosruvų spalvą padaryti paros bėgyje iki apžiūros ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietu buku daiktu. Detalizuoti žalojančio daikto, pagal esamą poodinių kraujosruvų pobūdį, negalima. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje padaryti kietu buku pailgą formą turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje, nugaros dešinėje, abiejose pėdose padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti medžių ar krūmų šakos, ražiena, sausos žolės ar kiti panašaus pobūdžio daiktai. Kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (2 t., 33-34 b.l.). Nors specialisto išvadoje ir nurodyti G. S. padaryti sužalojimai, kurie galimai padaryti konflikto metu prieš nužudant E. K., prieš jam užmiegant autobusiuke, prisiminus senus įvykius, tačiau neatmetama ir galimybė, kad šiuos sužalojimus G. S. pasidarė ir tempdamas E. K. lavoną iš autobusiuko į upę, taip pat ir bėgdamas iš įvykio vietos. Nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, G. S. nužudė E. K. dėl prieš įvykį kilusio konflikto, prisiminus senus įvykius, be to, G. S. nustatytas 2,26 prom. girtumas, kuris neabejotinai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Galima sutikti, kad jau po įvykio ir dar vėliau, jau išsiblaivęs, G. S. tikrai dėl padaryto nusikaltimo ėmė gailėtis ir pergyventi, tačiau tai nepaneigia to, kad įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas labai įtakojo jo elgesį, jis šovė į miegantį E. K. tyčia.

67Pagrįstai pripažinęs nuteistąjį G. S. kaltu dėl E. K. nužudymo, teismas teisingai nustatė ir abu nužudymą kvalifikuojančius požymius, šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

68Pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 str. 2 d. punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014 ir kt.). Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017 dar kartą išaiškinta, kad teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).

69Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. nebuvo bejėgiškoje būklėje, nes jis kalbėjosi su G. S., atliko kitus aktyvius veiksmus. Apie tai, kad nukentėjusysis E. K. neatliko jokių veiksmų ir miegojo, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, taip pat atmestos ir nuteistojo versijos apie E. K. atliktus veiksmus, kurie neva sukėlė šūvį. Iš išdėstytų įrodymų matosi, kad po alkoholio vartojimo E. K. nuėjo į nuteistojo autobusiuką pamiegoti, tame pačiame autobusiuke miegojo ir liudytojas R. P.. Iš liudytojų ir paties nuteistojo parodymų matosi, kad jie visi išgėrė nemažą kiekį alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. M 787/15(02) nurodyta, kad E. K. lavono kraujyje rasta 2.66 prom. etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumą (1 t., 81-88 b.l.). Iš liudytojo R. P. parodymų matosi ir tai, kad E. K. miegojo ir tada, kai laikydamas šautuvą G. S. priėjo prie autobusiuko. Be to, iš šio liudytojo parodymų ir specialisto išvados Nr. M 787/15(02) matosi dar ir tai, kad E. K. miegojimo pozicijos nepakeitė po to, kai R. P. išlipo iš autobusiuko. Net ir pats nuteistasis parodė, kad jam priėjus prie autobusiuko E. K. gulėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl išdėstytų aplinkybių nėra abejonių, kad E. K. šūvio metu miegojo, o dėl girtumo galėjo būti ir buvo stipriai įmigęs, nes jis negirdėjo, kaip G. S. pasiėmė šautuvą iš autobusiuko, po to priėjo prie autobusiuko atidarytų durelių, būtent iš tos pusės, kurioje ir miegojo E. K., taip pat nukentėjusysis negirdėjo ir to, kad R. P. išlipo iš autobusiuko, nes jo padėtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes nėra abejonių, kad E. K. šūvio metu buvo bejėgiškoje būklėje dėl miego, o šį miegą ir tuo pačiu bejėgišką nukentėjusiojo būklę dar labiau pagilino jo sunkus girtumas. O šias aplinkybes suvokė ir tuo pasinaudojo nuteistasis G. S., kuris su nukentėjusiuoju ir liudytojais taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, o priėjęs prie autobusiuko turėjo matyti ir matė, kad E. K. miega ant keleivio sėdynių. Be to, jau buvo atmestos ir versijos apie tai, kad E. K. kalbėjo su nuteistuoju, atliko kitus aktyvius veiksmus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šūvis įvyko E. K. būnant nugara į G. S., kas įrodo, kad G. S. suvokė, kad E. K. negalėjo tokioje būklėje ir pozoje gintis, pasipriešinti ar išvengti šūvio.

70Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad šūvio metu R. P. nebuvo kilęs realus pavojus jo gyvybei, nes jis buvo nutolęs nuo autobusiuko. O autobusiuko durelėse padarytos kiaurymės šūvio metu, kai R. P. jau buvo toli nuo autobusiuko.

71Galiojančioje teisminėje praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo būdas aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt.

72Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. P. šūvio metu buvo dar prie autobusiuko. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas R. P. duodamas parodymus nurodė vis kitą šūvio metu buvimo vietą, tačiau iš bylos matosi, kad liudytojas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme parodė, kad šūvio metu buvo prie autobusiuko. Iš ikiteisminio tyrimo apklausų protokolų matosi, kad liudytojas dėl aplinkybės, kurioje vietoje buvo šūvio metu, parodė skirtingai. Tačiau vis tiek R. P. visų apklausų metu parodė, kad buvo ties autobusiuku, ar ties autobusiuko viduriu, ar ties galu. Teisme R. P. kategoriškai parodė, kad šūvio metu buvo ties autobusiuko viduriu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti R. P. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai. Po įvykio kitiems liudytojams R. P. pasakodamas apie įvykį taip pat nurodė, kad jis kartu su E. K. miegojo autobusiuke, taip pat girdėjo ir šūvį. Be to, net ir pats nuteistasis pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. P., pamatęs, kad jis, G. S., pasiėmė šautuvą iš karto pradėjo bėgti. Teisme nuteistasis jau parodė, kad pasiėmęs šautuvą ir priėjęs prie gulinčio E. K. pamatė prabėgantį R. P.. Iš autobusiuko „M B. V.“ apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų bei šio autobusiuko vidinių plastikinių apdailos detalių apžiūros protokolo matosi, kad ant durelių vidinių apdailos detalių nustatytos trys kiaurymės, nuėmus apdailą rasti trys pilkos spalvos metalo gabaliukai, taip pat ant autobusiuko dugno prie kairės pusės priekinės sėdynės ir kairės pusės priekinių durų rastas vienas metalo gabalėlis (1 t., 48-61, 62-63 b.l.). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šios kiaurymės padarytos R. P. dar būnant prie autobusiuko. Teismas nurodė, kad šūvio metu išsiskiria šovinio apvalkalo skeveldros, kurios pasiskirsto atitinkamame plote, todėl specialisto išvadoje konstatuota, kad E. K. sužalojimai galvos ir nugaros srityse padarytos vieno to paties trauminio poveikio metu (šūvio). Teismas pažymėjo ir tai, kad automobilio viduje ant apdailų buvo rastos kiaurymės, su metalo gabaliukais, galimai šūvio metu atsiskyrę skeveldros. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykio metu šalia buvusiam R. P. buvo kilęs realus pavojus ir tik atsitiktinumo dėka, jam spėjus išlipti iš automobilio, buvo išvengta pasekmių. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. S. įvykio metu veikė kitų žmonių, šiuo atveju liudytojo R. P., gyvybei pavojingu būdu.

73Kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad G. S. šaunant į ant keleivio sėdynės miegantį E. K., R. P. tuo metu irgi buvo ant kitos automobilio sėdynės. Galima sutikti, kad šios aplinkybės nustatytos netiksliai, nes šūvio metu R. P. iš tikrųjų jau buvo iš automobilio išlipęs. Tačiau ši aplinkybė G. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia. Išnagrinėti įrodymai, pirmiausia – paties liudytojo R. P. parodymai – paneigia G. S. versiją, kad šūvio metu šis liudytojas jau buvo spėjęs nubėgti tolokai nuo automobilio. Įrodyta, ir tai jau šioje nutartyje buvo aptarta, kad šūvio metu R. P. buvo spėjęs tik išlipti ir stovėjo lauke ties automobilio viduriu ir priešais iš šautuvo šonus į nuteistąjį. Todėl įrodyta, ir dėl to nėra abejonių, kad šaudamas iš medžioklinio šautuvo į miegantį E. K. nuteistasis tuo pačiu sukėlė realią grėsmę ir tuo metu šalia automobilio (ties jo viduriu) stovėjusio R. P. gyvybei. G. S. pasirinktas E. K. nužudymo būdas buvo pavojingas ir R. P. gyvybei, o nuteistasis, šūvio metu matęs ir R. P., neabejotinai suvokė, kad šūvis kelia pavojų ir šio liudytojo gyvybei. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. nužudė ne tik bejėgiškos būklės žmogų, bet dar ir padarė šį nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismas G. S. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p.

74Nuteistasis G. S. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė įvairiose vietose ir gabeno autobusiuke „M B. V.“ pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, taip pat nuteistasis neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo ir laikė savo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpose keturis šaunamuosius ginklus, tai – 1) Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdį lygiavamzdį, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinį šautuvą, 2) savadarbiu būdu perdirbtą Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį dujinį-garsinį revolverį „IWG Kurier“, 3) Vokietijos pramoninės gamybos 380-to kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact G“ Nr.Y, 4) Italijos pramoninės gamybos 9 mm (380-to) kalibro šešiašūvį dujinį-garsinį revolverį „UMAREX CHAMPION“ Nr. G.

75Nuteistasis G. S. teisme parodė, kad visi rasti ginklai yra jo. Ginklą, kuriuo nušovė E. K., įsigijo iš jo paties. Šį ginklą laikė autobusiuke, krūmuose. Abu šio šautuvo vamzdžiai buvo užtaisyti, nes ruošėsi medžioti stirnas. Šį šautuvą buvo pasidėjęs autobusiuke „MG V“. Kiti kratos metu garaže rasti ginklai taip pat priklauso jam. Dujinius ginklus pirko neveikiančius, o nusipirkęs iš jų dar ir išėmė visas detales, kad jų niekas nepanaudotų ir juos pakabino ant sienos. Neveikiančius pneumatinį ir supuvusį medžioklinį šautuvą ,,IŽ-49“ taip pat pakabino ant sienos. Ginklams leidimo neturėjo.

76Iš įvykio apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vietoje autobusiuke „MG V“ rastas ir paimtas medžioklinis šautuvas (1 t., 11-15, 23, 24 b.l.). Iš kratos protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad atlikus kratą G. S. gyvenamosiose patalpose ir garaže bei pagalbinėse patalpose rasti ir paimti, be kitų daiktų, pistoletas ,,Gamo P-23“, revolveris ,,Kurier“, revolveris ,,ME38 Compact“, revolveris ,,UMAREX Champion“, dvivamzdis šautuvas, kurie kabėjo ant sienos garaže (1 t., 105-111, 112-125 b.l.).

77Specialisto išvadoje Nr. 140-(5835)-IS1-193 nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas (paimtas įvykio vietos apžiūros metu) yra pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Nr. X, skirtas šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos ginklams. Iš ginklo šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta. Šis ginklas tinkamas šaudyti (1 t., 182-186, 187-188 b.l.). Kitoje specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1602 nurodyta, kad Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas dėl stiprios visų metalinių dalių korozijos šaudymui netinkamas. Šis dvivamzdis šautuvas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai dvivamzdis lygiavamzdis, su horizontaliu vamzdžių išdėstymu, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas, skirtas šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas yra Rusijos pramoninės gamybos. Šautuvas šaudymui netinkamas (2 t., 11 b.l.). Dar kitoje specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1593 nurodyta, kad savadarbiu būdu perdirbtas Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis dujinis – garsinis revolveris „IWG KURIER“ (jo pagrindinės dalys), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; Vokietijos pramoninės gamybos .380-to kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris „ME 38 Compact G“ Nr. Y skirtas šaudyti .380-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šio revolverio konstrukcija taip pat leidžia šaudyti ir 380-to (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais; Italijos pramoninės gamybos 9 mm 9.380-to kalibro šešiašūvis dujinis – garsinis revolveris „UMAREX CHAMPION“ Nr. G, skirtas šaudyti 9 mm (380-to) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie revolveriai šaudymui netinkami, nes savadarbiu būdu perdirbtame Vokietijos pramoninės gamybos revolveryje „IWG KURIER“ nėra paleidžiamojo – skeliamojo mechanizmo; Vokietijos pramoninės gamybos .380-to kalibro revolveryje „ME 38 Compact G“ nėra parengties spyruoklės su strypu, skiltuvo, būgnelio stūmiklio, būgnelio spaudimo sverto, nuleistuko bei būgnelio užkirstuko spyruoklių, o Italijos pramoninės gamybos 9 mm 9.380-to) kalibro revolveryje „UMAREX CHAMPION“ nėra parengties spyruoklės su strypu, būgnelio stūmiklio ir užkirstuko, nuleistuko bei būgnelio užkirstuko spyruoklių (2 t., 4-6 b.l.).

78Specialistas T. V. teisme paaiškino, kad net ir surūdijęs ginklas, jeigu jis yra pramoninės gamybos ginklas, yra šaunamasis ginklas. Nors toks ginklas nefunkcionuoja, tačiau jo pagrindinės dalys laikomos kaip šaunamasis ginklas, jeigu tai pramoninės gamybos. Net ir tuo atveju, jeigu ginklo detalės išslapstytos, vis tiek tai šaunamasis ginklas. Specialistas paaiškino apie Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdį lygiavamzdį, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinį šautuvą, kuris supuvęs. Nors tai ir supuvęs metalo gabalas, tačiau tai yra pramoninės gamybos ginklas ir toks ginklas pripažįstamas šaunamuoju ginklu. Šis šaunamasis ginklas yra netinkamas šaudymui, tačiau šiam ginklui nėra išduotas leidimas perdirbti į netinkamus laikyti. Šis ginklas netinkamas naudoti dėl korozijos, tačiau jį suremontuoti galima. Įdėjus į jį kitas spyruokles, šį ginklą panaudoti galima. Iš šio ginklo nebuvo bandyta šaudyti, nes tai pavojinga. Asmuo, radęs tokį surūdijusį ginklą, turi jo neliesti ir apie jį pranešti policijai, bet nesinešti į namus. Tam, kad ginklas nebūtų priskiriamas prie šaunamųjų ginklų, jis turi būti perdirbtas pagal specialius reikalavimus. Tam turi būti išduoti dokumentai, kad ginklas yra perdirbtas. Kiekvieną šautuvo dalį reikia sugadinti nepataisomai, kad ginklas taptų nešaunamuoju. Vamzdis turi būti sugręžiotas, užraktas suvirintas, tuose vietose supjaustytas. Šis ginklas perdirbimo požymių neturėjo, todėl jį pripažino šaunamuoju ginklu. Tuo atveju, jeigu asmuo kreiptųsi leidimo minėtam ginklui, tai toks ginklas kaip šaunamasis nebūtų tinkamas naudojimui ir būtų skirtas sunaikinimui arba jam reiktų atlikti remontą – virinti, šlifuoti. Tokį šautuvą, taip pat ir kitus, norint laikyti pakabintą ant sienos, jį reikia perdaryti. Minėtą šautuvą išvalius, paremontavus (pašlifavus) iš jo galima iššauti, tačiau tam, kad būtų tinkamas naudoti, turi atitikti techninius reikalavimus. Iš šio ginklo iššauti galima, nes jis nėra sugręžiotas, supjaustytas. Šis ginklas nebuvo perdarytas į visiškai nenaudojamą ginklą.

79Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

80Iš bylos matosi, kad G. S. neturėjo leidimo įsigyti, laikytis ir nešiotis šaunamuosius ginklus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte nurodyta, kad G. S. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduotas. Tai pripažįsta ir pats nuteistasis G. S.. Taip pat nuteistasis neneigia ir to, kad visi ginklai priklauso jam. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ginklai, išskyrus medžioklinį šautuvą, kuriuo nušovė E. K., negali būti laikomi šaunamaisiais ginklais, nes iš jų negalima iššauti. Be to, dujinius pistoletus įsigijo neveikiančius, todėl juos išardė ir pakabino ant garažo sienos, o Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas buvo supuvęs, todėl ir iš šio šautuvo iššauti galimybės nebuvo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

81Nėra jokių abejonių, kad G. S. neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, laikė įvairiose vietose ir gabeno autobusiuke „M B. V.“ pramoninės gamybos 20-o kalibro nenustatyto modelio dvivamzdį lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. X, šiuo šaunamuoju ginklu ir nužudė E. K., šis ginklas šaudymui tinkamas. Be to, tai patvirtina ir paties G. S. parodymai apie tai, kad šį šautuvą užsitaisė ir įsidėjo į autobusiuką ketindamas važiuoti medžioti, taip pat ir specialisto išvada Nr. 140-(5835)-IS1-193 patvirtina, jog tai pramoninės gamybos šautuvas, kuris tinkamas šaudyti.

82Kitose specialisto išvadose nurodyta, kad kratos metu garaže rasti kiti keturi ginklai yra pramoninės gamybos. Rusijos ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas dėl stiprios metalinių dalių korozijos šaudymui netinkamas, o kiti revolveriai šaudymui netinkami, nes juose nėra tam tikrų dalių. Specialistas teisme paaiškino, kad pramoninės gamybos ginklai yra šaunamieji ginklai. Net ir supuvęs ginklas, tačiau pramoninės gamybos, yra šaunamasis ginklas. Taip pat ir tais atvejais, jeigu pramoninės gamybos ginklo dalys yra išslapstytos, tačiau toks ginklas vis tiek pripažįstamas šaunamuoju ginklu. Šaunamieji ginklai turi būti perdirbti pagal specialius reikalavimus, kad tokie ginklai būtų priskiriami prie nešaunamųjų ginklų. Kiekvieną šaunamojo ginklo dalį reikia sugadinti nepataisomai, kad ginklas taptų nešaunamuoju. Šiuo atveju tokių leidimų nėra ir šie ginklai nėra perdirbti pagal specialius reikalavimus. Nors Rusijos ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas yra netinkamas šaudymui dėl korozijos, tačiau jį išvalius, suremontavus, iš jo iššauti galima. Be to, norint šaunamuosius ginklus laikyti pakabintus ant sienos, ir tokius ginklus reikia perdaryti į visiškai nenaudojamus ginklus.

83Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 50 d. nurodyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. To paties straipsnio 51 dalyje nurodyta, kad šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 59 d. nurodyta, kad visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

84Iš bylos matosi, kad iš penkių ginklų keturi ginklai yra netinkami šaudymui, tačiau visi ginklai vis tiek pripažįstami šaunamaisiais ginklais, nes jie visi yra pramoninės gamybos ginklai. Iš specialisto išvados Nr. 20-IS1-1602 matosi, kad Rusijos pramoninės gamybos dvivamzdis lygiavamzdis, 16-to kalibro ,,IŽ-49“ modelio medžioklinis šautuvas dėl stiprios visų metalinių dalių korozijos šaudymui netinkamas, tačiau specialistas paaiškino, kad šį šautuvą išvalius ir suremontavus, iš jo iššauti galima. Be to, šis ginklas nėra perdarytas į visiškai netinkamą naudoti ginklą. Kitoje specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1593 nurodyta, kad trys revolveriai netinkami šaudymui, nes juose nėra tam tikrų dalių. Iš specialisto išvados matosi, kad tos dalys, kurios nurodytos kaip nesančios atitinkamuose revolveriuose, nepriskiriamos pagrindinėmis šaunamojo ginklo dalims. Todėl pagrindinės dalys yra minėtuose revolveriuose, o Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodyta, kad šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Be to, specialistas teisme paaiškino, kad pagal specialius įstatymus minėti šaunamieji ginklai nebuvo perdaryti į visiškai netinkamus naudoti ginklus. Specialistas paaiškino dar ir tai, kad norint šautuvus laikyti pakabintus ant sienos, tai ir tokius šautuvus reikia perdaryti į visiškai netinkamus naudoti ginklus.

85Iš paties nuteistojo G. S. parodymų matosi, kad jis suprato, kad minėti ginklai yra šaunamieji ginklai, taip pat ir tai, jog jis neturėjo leidimo tiek įsigyti, tiek laikyti, tiek ir gabenti ginklus. Nors nuteistasis nurodo, kad ginklai, kurie buvo pagaminti ant sienos, buvo neveikiantys, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš bylos matosi, jog G. S. domėjosi ginklais, medžiokle, be to, net ir E. K. nužudymo dieną planavo važiuoti medžioti, todėl nėra abejonių, kad jis suprato šaunamųjų ginklų pavojingumą.

86Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis G. S. suvokė, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė penkis šaunamuosius ginklus, o medžioklinį šautuvą Nr. X dar ir gabeno, ir norėjo taip veikti. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis G. S. neteisėtai disponavo penkiais šaunamaisiais ginklais, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl teismas pagrįstai pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 253 str. 2 d. Tai, kad didžioji dalis tų šaunamųjų ginklų buvo netinkami šaudymui, galima sutikti, kad kažkiek mažina šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Tačiau nesumažina to pavojingumo tiek, kad tai šalintų kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina tai, kad į apelianto nurodomas aplinkybes jau atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas paskyręs G. S. pagal BK 253 str. 2 d. mažesnę negu sankcijoje numatyta bausmę.

87G. S. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojo bilietą Nr. XXX, jame pakeisdamas nuotrauką ir šį suklastotą tikrą dokumentą laikė garaže.

88Pats nuteistasis G. S. teisme parodė, kad nežino kur buvo ir kur rado medžiotojo bilietą, nes jį buvo labai seniai pasiėmęs iš dieduko. Dėl pakeistos nuotraukos sužinojo tik tada, kai jį surado, nepamena, kad būtų keitęs nuotrauką. Gal kada pats įklijavo nuotrauką, gal kas iš draugų, tikrai nepamena. Panaudoti tą medžiojo bilietą nebuvo galimybių, nes ten akivaizdžiai matėsi, kad užklijuota nuotrauka. Tas bilietas buvo nereikalingas, tik tiek, kad buvo. Jis gerai sutarė su P. medžiotojais, kurie žinojo, kad jis medžiotojo bilieto neturi.

89Iš bylos matosi, kad kratos metu S. S. savanoriškai pateikė, be kitų daiktų, ir medžiotojo pažymėjimą (1 t., 105- 107, 108, 115 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1847 nurodyta, kad medžiotojo biliete Nr. XXX, išduotame 199X m. gruodžio 5 d. A. S., a. k. ( - ) vardu, asmens nuotrauka yra pakeista, t. y. pirminė nuotrauka pašalinta mechaniniu būdu, jos vietoje priklijuota esama nuotrauka (2 t., 37, 38-39 b.l.).

90BK 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Galiojančioje teisminėje praktikoje nurodyta, kad šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

91Iš bylos matosi, kad G. S. (jis pats apie tai parodė) net ir E. K. nužudymo dieną ruošėsi važiuoti medžioti, su savimi turėjo medžioklinį šautuvą. Specialisto išvada patvirtino, kad kratos metu garaže rastas medžiotojo bilietas suklastotas – jame asmens nuotrauka yra pakeista, t. y. pirminė nuotrauka pašalinta mechaniniu būdu, jos vietoje priklijuota G. S. nuotrauka. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. medžiotojo bilietas išduotas nebuvo. Nuteistasis nurodo, kad jo nuotrauka į senelio medžiotojo bilietą buvo perklijuota labai seniai ir jis net neprisimena, ar tai padarė jis pats. Tačiau suklastotas dokumentas buvo surastas pas nuteistąjį, dokumente įklijuota G. S. nuotrauka, todėl nėra jokių abejonių, kad tą dokumentą suklastojo ir jį laikė būtent nuteistasis. Suklastodamas medžiotojo bilietą ir disponuodamas šiuo suklastotu dokumentu (jį laikydamas), nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. padarė nusikaltimą tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

92Apeliaciniame skunde nurodoma, kad medžiotojo biliete nuotrauka perklijuota neprofesionaliai, be to, šiame biliete nurodyti A. S., o ne jo, gimimo metai, todėl šio dokumento panaudoti nebuvo galima, nes jis iš karto būtų demaskuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepaneigia G. S. kaltės, o kaip tik patvirtina, kad perklijuodamas nuotrauką suprato, kad klastoja tikrą dokumentą. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad medžiotojo bilietas panaudotas nebuvo, nepažeidė fizinių ar juridinių teisių ir nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus irgi atmeta. Kaltinimai dėl suklastoto dokumento panaudojimo, realizavimo, taip pat ir kaltinimai dėl žalos fiziniams ar juridiniams asmenims šiuo nusikaltimu padarymo G. S. nebuvo pareikšti ir dėl to teismas jo nenuteisė. Apeliantas pagrįstai nuteistas tik dėl dokumento suklastojimo ir jo laikymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš alternatyvių BK 300 str. 1 d. išvardintų veikų. Baudžiamosios atsakomybės kilimui kokių nors konkrečių padarinių atsiradimas šiuo atveju nereikalinga ir apie tai nieko nenurodoma pačioje BK 300 str. 1 d. dispozicijoje.

93Teisėjų kolegija vis dėlto sutinka, kad pagal galiojančią teisminę praktiką ne bet koks duomenų iškraipymas dokumente daro tą veiką pavojingą ir nusikalstama. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-306-895/2016 ir kt. yra išaiškinta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

94Šioje byloje nustatyta, kad suklastojęs medžiotojo pažymėjimą įklijuodamas į jį ne to asmens, kuriam pažymėjimas išduotas, o savo nuotrauką, G. S. tą suklastotą dokumentą tik neteisėtai laikė, tačiau to dokumento nepanaudojo. Realiai konkreti žala fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo padaryta. Tačiau vertinti šią jo veiką nepavojinga ir nenusikalstama irgi nėra pagrindo. G. S. turėjo galimybę suklastotą dokumentą panaudoti tiek bandydamas neteisėtai medžioti, tiek kitokiomis aplinkybėmis, pvz. siekiant pateisinti disponavimą ginklais ir kt. Akivaizdu, tai būtų sukėlę grėsmę tiek fizinių ar juridinių asmenų interesams, dėl to galėjo būti padaryta įvairaus pobūdžio žala. Todėl teismas, kolegijos nuomone, G. S. veikos pavojingumą įvertino tinkamai ir šią veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 300 str. 1 d.

95Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. S. bausmes, o taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

96Teismas nenustatė nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – E. K. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybių lengvinančių aplinkybių – prisipažino nužudęs E. K. ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis E. K. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) ir ši veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti E. K. veiksmai (BK 59 str. 1 d.10 p.). Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami.

97Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nustatyti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., šioje byloje nėra pagrindo, nes G. S. nepadėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ar juose dalyvavusius asmenis, kadangi šioje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas ir nuteistas tik jis vienas. Pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad G. S. nuo pirmos apklausos išsamiai dėstė esmines įvykio aplinkybes, neneigė kad jo rankose laikytu šautuvu buvo nušautas E. K., tačiau visgi kitose apklausose ir bylą nagrinėjant teisme parodymus keitė, nurodė aplinkybes, kurios paneigtos bylos duomenimis. Be to, duodamas parodymus teisme stengėsi plėstis į gyvenimo detales, nevengdamas pateikti neigiamos informacijos apie nužudytą E. K. (kad save žalojo, kad ruošėsi nužudyti ūkininkus, vėliau dar ką nors ir pats pasikarti), tvirtino, kad E. K. jam grasino peiliu, o šūvis įvyko tik dėl to, kad E. K. griebė peilį. Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nenustatė. Taip pat nėra pagrindo nustatyti ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p. Šioje byloje nėra duomenų, kad G. S. buvo provokuojamas nužudyti E. K.. Šioje nutartyje jau buvo atmesti nuteistojo G. S. parodymai ir jo iškeltos versijos apie aktyvius E. K. veiksmus, o nustatyta, kad nužudymo metu E. K. buvo stipriai išgėręs ir miegojo, todėl jokių aktyvių ar tuo labiau provokuojančių veiksmų G. S. atžvilgiu neatliko. Be to, nėra pagrindo nustatyta ir G. S. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d.10 p. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai didelis kaltininko susijaudinimas pasiekė fiziologinio afekto laipsnį ir jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, įžeidimu ir pan. Didelio susijaudinimo būsena gali būti sukelta ir ne vienkartinių priešingų teisei veiksmų, besitęsiančių iki nusikalstamos veikos padarymo, jeigu nusikalstama veika padaryta iš karto po paskutinio veiksmo. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad G. S. šovė į nukentėjusįjį E. K. ne iš karto po jų konflikto, o jau praėjus tam tikram laikui, taip pat šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir apie tai, kad šūvio metu E. K. buvo bejėgiškos būklės dėl girtumo ir miego ir apskritai jokių veiksmų, ne tik neteisėtų, G. S. atžvilgiu neatliko. Todėl ir staigaus susijaudinimo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių klausimą išsprendė teisingai.

98Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertinęs ir padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibūdinančius G. S. asmenybę. G. S. padarė nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių, sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nužudęs E. K. G. S. sukėlė neatstatomas pasekmes ir padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo G. S. asmenybę – anksčiau teistas, teistumai išnykę, galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo (nužudymo) metu neturėjo, dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, būdamas suimtas vedė. BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, BK 253 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų, o BK 300 str. 1 d. sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p. ir BK 300 str. 1 d. nuteistajam G. S. paskyrė mažesnes už sankcijos vidurkius bausmes, o skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., teismas G. S. paskyrė švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą, mažesnį už sankcijos minimumą. Šioje dalyje pažymėtina, kad mažesnę negu numatyta sankcijoje bausmę pagal BK 253 str. 2 d. teismas paskyrė netaikęs BK 54 str. 3 d., t. y. faktiškai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad keisti nuosprendį šioje dalyje ir griežtinti bausmę nėra galimybės, nes dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, G. S. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Teismas, subendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė.

99Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimų. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija turtinės žalos atlyginimo, nesutinka tik su neturtinės žalos atlyginimu.

100Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji P. K. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (4 t., 17 b.l.), o nukentėjusysis A. K. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (4 t., 14 b.l.), taip pat ir nukentėjusiosios E. K. atstovė pagal įstatymą R. K. pareiškė civilinį ieškinį 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., 75-76 b.l.), o pati R. K. pareiškė civilinį ieškinį 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., 78-79 b.l.). Nukentėjusiosios P. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir kitų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimų teismas tenkino iš dalies ir iš G. S. P. K. priteisė 15 000 Eur, A. K. – 10 000 Eur, E. K. – 12 000 Eur ir R. K. – 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimų.

101Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). G. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nužudė E. K., kuris buvo P. K. anūkas, A. K. brolis, E. K. tėvas ir R. K. sugyventinis, t. y. artimas giminaitis. Nėra jokių abejonių, kad dėl E. K. nužudymo jo artimieji giminaičiai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.

102Iš apeliacinio skundo matosi, kad nuteistasis G. S. neginčija ir sutinka su priteistais neturtinės žalos atlyginimais nukentėjusiosioms P. K. ir E. K., tačiau nesutinka su teismo sprendimu iš jo priteisti ir A. K., o R. K. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, nuteistojo nuomone, per didelė.

103Teisėjų kolegijos nuomone, nužudytojo brolis patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, todėl teismo sprendimas priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimo A. K. pagrįstas ir teisingas. Be to, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo A. K. teismas įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie tai, kad A. K. su E. K. nedaug bendravo, jų nesiejo stiprus ryšys. Teismas nurodė, kad broliai kartu negyveno, be to, nors A. K. ir tvirtino, kad su broliu buvo labai artimi, tačiau vis tik nurodė, kad apie savo bėdas jie nesipasakodavo. Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matosi, kad jis su broliu bendravo ir naktį prieš įvykį, o dėl E. K. nužudymo patyrė dvasinį išgyvenimą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas įvertinęs šias aplinkybes ir būtent tai, kad broliai labai artimai nebendravo, apie savo problemas nesipasakodavo, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Toks teismo sprendimas teisingas, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiajam A. K. padarytos neturtinės žalos. Teismo sprendimas iš G. S. priteisti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. K. taip pat teisingas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad R. K. su E. K. kartu gyveno apie 4 metus, tačiau P. K. parodė, kad jis gyveno pas R. K., bet daugiausiai pas juos namuose. A. K. parodė, kad E. K. su R. K. negyveno kartu savaitę laiko iki įvykio. E. K. su R. K. 2015 m. balandžio 2 d. susilaukė dukters E. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus apie tai, kad R. K. ir E. K. siejo tik jų dukra. Tai, kad jie kartu gyveno apie 4 metus ir susilaukė dukters, nors ir neįregistravę santuokos, nepaneigia jų artimų santykių. Iš nukentėjusiųjų R. K. ir P. K. parodymų matosi, E. K. ir R. K. planavo susituokti. Be to, R. K. neteko šeimos maitintojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo G. S. turtinę padėtį – nekilnojamo turto neturi, iki sulaikymo dirbo apie du mėnesius ūkininko pagalbiniu darbininku. Teismas pažymėjo dar ir tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis G. S. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nustatytas neturtinės žalos atlyginimas R. K., taip pat ir kiekvienam nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką.

104Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

106Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų,... 4. pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,... 5. pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus... 7. Iš nuteistojo G. S. priteista 830,52 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės... 8. Iš nuteistojo G. S. taip pat priteista 12 000 Eur neturtinės žalos... 9. VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. G. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 15.20 val., ( - ),... 12. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis... 13. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2015... 14. Be to, jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,... 15. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 16. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl įrodymų... 17. Nuteistasis nurodė, kad įvykio dieną jis su E. K. vartojo alkoholinius... 18. Dėl patirto šoko nelabai atsimena pirmosios apklausos, taip pat ir kokius... 19. Teismas kritiškai įvertino ir jo parodymus apie tai, kad kai jis atėjo prie... 20. Skunde nurodoma, kad jo tėvas rado peilį, kurį griebė E. K., dėl ko jis ir... 21. Skunde nurodoma ir apie tai, kad parodymų patikrinimo vietoje savo parodymus... 22. Nuteistasis G. S. nurodo, kad niekada neneigė to, kad šovė į E. K., tačiau... 23. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai jo... 24. Skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad jis gali patvirtinti, jog įvykio metu E.... 25. Skunde nurodo ir apie tai, kad teismas E. K. bejėgišką būklę vertino pagal... 26. Nuteistasis G. S. nesutinka ir su teismo išvada, kad E. K. buvo bejėgiškos... 27. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas neteisingai jo... 28. Skunde nurodoma, kad šūvio metu R. P. nebuvo kilęs realus pavojus jo... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas neteisingai jo... 30. Skunde nurodoma, kad nuteistasis G. S. niekada neneigė, kad ginklai yra jo,... 31. G. S. nurodo, kad dujinius pistoletus įsigijo neveikiančius, juos įsigijo... 32. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50... 33. Skunde nurodoma, kad įstatymas numato, jog ginklas laikomas šaunamuoju, jeigu... 34. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad kiti šautuvai, išskyrus 20-o kalibro... 35. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai jį... 36. Skunde nurodoma, kad nuteistasis sutinka su tuo, kad jo tėvui priklausančiame... 37. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę... 38. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl priteistų neturtinės žalos... 39. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 40. Teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį... 41. Apeliacinis skundas atmetamas.... 42. Visus nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir prašymus... 43. Kad G. S. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis... 44. Nuteistasis G. S. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad vartojo... 45. Iš esmės apie tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistasis G. S. nurodo ir... 46. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad G. S., E. K., Ž. A. ir jis vartojo... 47. Liudytojas Ž. N. teisme parodė, kad į darbo pabaigą įbėgo iš matymo... 48. Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad tuo metu, kai vartojo alkoholinius... 49. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad po nusikaltimo buvo įvykio vietoje ir... 50. Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad po nusikaltimo buvo įvykio vietoje ir... 51. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vieta yra X upės... 52. Specialisto išvadoje Nr. M 787/15(02) nurodyta, kad E. K. mirties priežastis... 53. Ekspertė M. K. teisme patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą Nr. M... 54. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino teisingai,... 55. Byloje neabejotinai nustatyta, kad E. K. mirė dėl šautinio kiaurinio... 56. Tačiau nuteistasis G. S. parodė ir tai, kad tuo metu, kai laikydamas ginklą... 57. Šiuos nuteistojo G. S. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus paneigia... 58. Liudytojas R. P. parodė, kad E. K. atsigulęs ant keleivio sėdynių miegojo... 59. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5834)-IS1-298 nurodyta, kad ant šautuvo diržo... 60. Iš bylos matosi ir tai, kad joks peilis, apie kurį nurodo apeliaciniame... 61. Teismas nurodė, kad tokio procesinio veiksmo atlikimas nėra tikslingas ir tam... 62. Visi šie įrodymai paneigia nuteistojo G. S. versijas ir patvirtina teismo... 63. Tarp nuteistojo G. S. veiksmų paspaudžiant nuleistuką, šaunant iš šautuvo... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad į E. K. šovė ne dėl anksčiau... 65. Pats nuteistasis G. S. teisme parodė, kad išgertuvių metu E. K. pradėjo... 66. Liudytojų R. P. ir Ž. A. parodymai paneigia tai, kad E. K. save žalojo. Be... 67. Pagrįstai pripažinęs nuteistąjį G. S. kaltu dėl E. K. nužudymo, teismas... 68. Pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės... 69. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. nebuvo bejėgiškoje būklėje, nes... 70. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad šūvio metu R. P. nebuvo... 71. Galiojančioje teisminėje praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas... 72. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. P. šūvio metu buvo dar prie... 73. Kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad G. S.... 74. Nuteistasis G. S. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas leidimo neteisėtai... 75. Nuteistasis G. S. teisme parodė, kad visi rasti ginklai yra jo. Ginklą,... 76. Iš įvykio apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vietoje autobusiuke „MG... 77. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5835)-IS1-193 nurodyta, kad tirti pateiktas... 78. Specialistas T. V. teisme paaiškino, kad net ir surūdijęs ginklas, jeigu jis... 79. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino,... 80. Iš bylos matosi, kad G. S. neturėjo leidimo įsigyti, laikytis ir nešiotis... 81. Nėra jokių abejonių, kad G. S. neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo,... 82. Kitose specialisto išvadose nurodyta, kad kratos metu garaže rasti kiti... 83. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 50 d.... 84. Iš bylos matosi, kad iš penkių ginklų keturi ginklai yra netinkami... 85. Iš paties nuteistojo G. S. parodymų matosi, kad jis suprato, kad minėti... 86. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis G. S. suvokė, kad jis... 87. G. S. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojo... 88. Pats nuteistasis G. S. teisme parodė, kad nežino kur buvo ir kur rado... 89. Iš bylos matosi, kad kratos metu S. S. savanoriškai pateikė, be kitų... 90. BK 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą... 91. Iš bylos matosi, kad G. S. (jis pats apie tai parodė) net ir E. K. nužudymo... 92. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad medžiotojo biliete nuotrauka perklijuota... 93. Teisėjų kolegija vis dėlto sutinka, kad pagal galiojančią teisminę... 94. Šioje byloje nustatyta, kad suklastojęs medžiotojo pažymėjimą... 95. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. S. bausmes, o taip pat ir... 96. Teismas nenustatė nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o... 97. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatoma,... 98. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas... 99. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinių... 100. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji P. K. pareiškė civilinį ieškinį 20... 101. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes,... 102. Iš apeliacinio skundo matosi, kad nuteistasis G. S. neginčija ir sutinka su... 103. Teisėjų kolegijos nuomone, nužudytojo brolis patyrė dvasinius išgyvenimus... 104. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 106. Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti....