Byla 2A-902-430/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-918/2018 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui K. K. dėl preliminariosios sutarties dėl žemės sklypo pardavimo panaikinimo, ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei B. B. dėl skolos priteisimo ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) ir biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius (toliau – NŽT).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp ieškovės B. B. ir atsakovo K. K., dėl įsipareigojimo ateityje parduoti 178 arų žemės sklypą ir dvibutį gyvenamąjį namą. 2.

7Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė planavo parduoti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ), dalį. Pas ieškovę atvyko pirkėjas (atsakovas), kuris pareiškė, jog nori pirkti ieškovės žemės sklypą. 2016 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovei 1 000 Eur avansą. Jau sudarius preliminariąją sutartį, ieškovė sužinojo, kad atsakovas suklaidino ieškovę, į preliminariąją sutartį įtraukdamas neaptartus ieškovės įsipareigojimus parduoti ne tik žemės sklypo dalį, bet ir gyvenamąjį namą, dėl kurio tarp šalių nebuvo susitarta. Be to, atsakovas įkalbėjo ieškovę pasirašyti 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutartį Nr. VLD-17-01-04, kurioje nurodyta, kad ieškovė užsakė formavimo ir pertvarkymo projekto žemės sklype paslaugas. Pati ieškovė nenorėjo, kad jos žemės sklypas būtų dalijamas į atskirus sklypus. Pažymėjo, kad, šalims sudarant sutartį, šalys kalbėjo rusiškai ir sutarties teksto atsakovas ieškovei neišvertė, pati ieškovė lietuvių kalbos nesupranta ir rašytinės sutarties turinio nesuprato. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kuris nurodė, jog gyvenamasis namas preliminarioje sutartyje buvo įrašytas per klaidą, siūlė pataisyti, bet ieškovė, nepasitikėdama atsakovu, nesutiko to padaryti. Nurodo, kad pažeidžiant įstatymo nuostatas, preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta pas notarą. 3.

8Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia išvengti civilinės atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tvirtino, kad pokalbio su ieškove metu pastaroji pažymėjo, kad ji siekia parduoti ne visą, o dalį žemės sklypo ir kad jai reikalinga pagalba atidalijant žemės sklypą. Šalys susitarė, kad atsakovo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Vildomus“ (toliau – UAB „Vildomus“) parengs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuos pagal pateiktas sąlygas kitos apskrities žemės sklypus, ir esant patvirtintam projektui, žemės sklypus įsigis už 44 500 Eur. Atsakovas sutiko, kad sutartyje per klaidą buvo atliktas įrašas apie dvibučio namo pardavimą, nors šalys dėl pastato pardavimo nesitarė, tačiau siūlė šias klaidas pataisyti. Atsakovas tvirtino, kad ieškovei visi dokumentai buvo išversti į lenkų kalbą, tačiau ieškovė taip pat puikiai skaito ir rašo lietuvių kalba, o atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl kitų priežasčių. 4.

9Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur baudos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pažeidė 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariosios sutarties sąlygas, dėl to privalo grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti baudą. Tvirtino, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai – sumokėjo avansą, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovei liko suprojektuoti ir paženklinti 12 kitos paskirties žemės sklypų. Ieškovės prašymu, atsakovas atliko ženklinimo darbus, kurių metu ieškovė pasiliko sau 30 arų žemės sklypą. Ženklinimo metu ieškovė pareiškė, kad jai priklausančios žemės sklypo vertė yra didesnė nei šalys susitarė, dėl to prašė jai palikti dar vieną žemės sklypą. Atsakovas tai padaryti atsisakė, nuo to laiko ieškovė pradėjo vengti bendrauti su atsakovu. UAB „Vildomus“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu dėl atsiskaitymo. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko parduoti atsakovui žemės sklypą, bet jau už 60 000 Eur. Atsakovo manymu, būtent ieškovė šiuose sutartiniuose santykiuose yra nesąžininga šalis. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas nebūtų preliminariosios sutarties išviešinęs registre, ieškovė žemės sklypą būtų jau pardavusi kitam asmeniui. Akcentuoja, kad nors ieškovė pripažįsta, jog turi grąžinti 1 000 Eur avansą, tačiau šios sumos atsakovui negrąžina. 5.

10Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį sutinka grąžinti atsakovo sumokėtą 1 000 Eur sumą, tačiau nesutinka su atsakovo priešieškiniu dėl 5 000 Eur baudos priteisimo. Nurodė, jog atsakovas suklaidino ieškovę, kai į sutarties tekstą įtraukė neaptartus įsipareigojimus atsakovui parduoti ne tik žemės sklypą, bet ir gyvenamąjį namą. Tokie ieškovės įsipareigojimai nebuvo šalių aptarti, ieškovė suklydo, kadangi gerai nemoka lietuvių kalbos. Teigė, kad atsakovas, kaip patyręs žemėtvarkininkas, turėjo žinoti, kad tokia preliminarioji sutartis negali būti pasirašyta ir įregistruota. Pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turėjo asmuo, kuriam priklauso gretimas sklypas ir kuris išreiškia tokį pageidavimą, toks asmuo buvo V. K.. Ieškovė taip pat nurodė, kad šešių mėnesių terminas baudai išieškoti baigėsi 2017 m. birželio 21 d. Atsakovas galėjo pareikalauti sudaryti pagrindinę sutartį arba per šešių mėnesių terminą pareikšti ieškinį dėl baudos priteisimo. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Pažymi, kad pagal įstatymą, preliminariosios sutarties tekste baudos nėra numatytos. 6.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2,08 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė. Nuo 2017 m. sausio 16 d. Registre įregistruota žyma apie ieškovės ir atsakovo sudarytą preliminariąją sutartį. Ši žyma įregistruota pagal atsakovo pateiktus dokumentus. Ieškovė pateikė Registrui 2016 m. birželio 20 d. prašymą išregistruoti žymą apie sudarytą sutartį, tačiau trečiasis asmuo 2017 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą atsisakyti išregistruoti žymą, kadangi ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtino sutarties pasibaigimo fakto, be to, nebuvo pasibaigęs 1 metų terminas, skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo. Registro tvarkytojas neturi duomenų apie žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) stovinčius statinius. Jokie teisės aktai neįpareigoja Registro tvarkytojo tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu Registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė 2017 m. birželio 20 d. prašymą dėl žymos apie sudarytą sutartį Registre išregistravimo surašė taisyklinga sklandžia lietuvių kalba, o tai leidžia abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nemoka lietuvių kalbos. 7.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

148.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės B. B. ieškinį atmetė, atsakovo K. K. priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 1 000 Eur avansą, 3 000 Eur baudos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. 9.

16Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui dvibučio gyvenamojo namo butą ir žemės sklypą (kad. Nr. ( - )) 178 arų ploto, o atsakovas įsipareigojo nupirkti nurodytą turtą už 44 500 Eur sumą. Atsakovas sumokėjo ieškovei 1 000 Eur avansą. Sutartyje šalys susitarė, kad vienai iš šalių atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tokia šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai per 3 dienas baudą, lygią 5 000 Eur, o pagrindinę sutartį atsisakius sudaryti pardavėjui, jis privalės ne tik sumokėti baudą, bet ir grąžinti perduotą avansą. Pagrindinės sutarties sudarymo datos šalys nenumatė, dėl to pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. gruodžio 21 d. Papildomai 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutartimi Nr. VLD_17_01_04 ieškovė ir UAB „Vildomus“, atstovaujama direktoriaus atsakovo K. K., susitarė dėl formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo žemės sklype. Projekto tikslas – padalinti žemės sklypą, ( - ), į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirti ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo suprojektuota 12 sklypų. Už atliktus UAB „Vildomus“ darbus ieškovė neatsiskaitė, dėl to tarp šalių Vilniaus regiono apylinkės teisme vyko teisminis ginčas, neįsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1055-239/2018 ieškovės UAB „Vildomus“ ieškinys patenkintas ir iš B. B. priteista UAB „Vildomus“ skola už atliktus darbus. Šiame sprendime taip pat nurodyta, jog B. B. įsitikinimu, jos žemės sklypo kaina šiuo metu yra dvigubai didesnė nei nurodyta preliminarioje sutartyje, dėl to nuo sklypo pardavimo atsakovui susilaikė. 2017 m. birželio mėn. ieškovė buvo nuvykusi pas notarą, kur ketino jai priklausančio sklypo dalį parduoti V. K., tačiau notarinė sutartis nebuvo sudaryta, nes notarų biure paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas šalių sudarytą preliminariąją sutartį įregistravo viešame registre. Ieškovė prašė VĮ Registrų centras panaikinti šią žymą, tačiau 2017 m. birželio 26 d. sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė šią žymą išregistruoti. 10.

17Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, padarė išvadą, jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji nežinojo apie žemės sklypo dalijimą į mažesnius sklypus ar žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimą, neatitinka faktinės situacijos. 11.

18Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2016 m. gruodžio 21 d. preliminarios sutarties tekstą rengė atsakovas; kad tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek vėliau šalys kalbėjo tik apie žemės sklypo, kuriame nėra jokių pastatų, dalies pirkimą–pardavimą. 12.

19Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal tai kaip šalys teismo posėdžio teikė paaiškinimus ir atsakinėjo į joms pateiktus klausimus, akivaizdu, jog šalys nebuvo linkusios atskleisti teismui visų faktinių aplinkybių, kurios gali būti įvertinamos joms nepalankiai. Pabrėžė, kad ieškovė puikiai supranta, kad tam tikri jos pasirinkti elgesio variantai teisme gali būti įvertinti neigiamai, todėl į tam tikrus sau nepalankius klausimus iš esmės neatsakinėjo (t. y. atsakymuose kartojo tuos pačius deklaratyvius teiginius apie tai, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, negali suklysti, kad jos gyvenamasis namas yra naujas ir ji jo nenorinti parduoti ir pan.). Ieškovė ir jos atstovas nebandė paneigti atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ginčas dėl preliminarios sutarties galiojimo iš esmės kilo po to, kai ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl parduodamo sklypo kainos. 13.

20Teismo vertinimu, bylos įrodymai (ieškovės raštas VĮ Registrų centrui) patvirtina, kad ieškovė moka ir supranta lietuvių kalbą, ieškovė nepateikė įtikinamos versijos, kas galėjo rengti šį prašymą, jei ne pati ieškovė. Taip pat nors šalių bendravimas, tiek prieš pasirašant ginčijamą preliminariąją sutartį, tiek jos pasirašymo metu vyko ne lietuvių kalba, o šalių kaime vartojamu rusų – lenkų kalbų mišiniu, tačiau aplinkybės, jog ieškovė gimė ir visada gyveno Lietuvoje, dirbo ( - ), yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat lankosi valstybinėse institucijose, kur bent minimalus bendravimas valstybine kalba yra būtinas, tikėtinai patvirtina, kad ieškovė moka lietuvių kalbą ir ja gali susikalbėti. Vien tai, kad nagrinėjant bylą ieškovė naudojosi vertėjo paslaugomis, savaime neįrodo lietuvių kalbos nemokėjimo, tačiau patvirtina, kad ieškovė rusų kalbą moka geriau nei lietuvių. Teismo įsitikinimu, bet kuris protingas ir apdairus asmuo nepasirašinėtų dokumentų, ypatingai susijusių su tam tikrais finansiniais ar turtiniais įsipareigojimais, jei visiškai nesupratų jų turinio, dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė galėjo suprasti ir suprato ginčo sandorio esmę. 14.

21Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sandorio sudarymo suklydus, padarė išvadą, jog preliminariojoje sutartyje padaryta klaida yra techninio pobūdžio ir sandoris (preliminarioji sutartis) negali šiuo konkrečiu atveju vertinamas kaip sudarytas dėl esminio suklydimo. Pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu ji suprato preliminariosios sutarties esmę, t. y. abi šalys suprato, dėl kokio objekto pardavimo susitarta. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nė viena iš šalių neklydo dėl sutarties objekto, abiem šalims buvo aišku, kad buvo tariamasi dėl dalies žemės sklypo pardavimo ateityje. Iš ieškovės elgesio jai pastebėjus padarytą klaidą sutarties tekste – įrašą dėl buto dvibučiame name, kurio parduodame sklype nėra nei faktine, nei teisine prasme, matyti, kad ieškovė tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių nenorėjo vykdyti preliminariosios sutarties ir atmetė atsakovo siūlymus pataisyti sutarties tekstą, pašalinant padarytą techninę klaidą. Aplinkybė, kad preliminarios sutarties tekste tėra techninė klaida, patvirtina ir tai, kad sutartyje minimas butas dvibučiame name neidentifikuotas, t.y. nenurodytas nei jo unikalus ar kadastrinis numeris, nei adresas. Ieškovei priklausantis vieno buto gyvenamasis namas yra sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), dėl to bet kuriam preliminariosios sutarties tekstą skaitančiam asmeniui yra ar bent jau turėtų būti aišku, kad preliminarioje sutartyje nekalbama apie kituose, nei nurodyta sutartyje, sklypuose esančių pastatų ar jų dalių pardavimą. Parduodame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) ( - ), nėra registruota jokių statinių. VĮ Registrų centras taip pat nekilo abejonių dėl preliminariosios sutarties įregistravimo – preliminarioji sutartis įregistruota tik dėl to objekto, dėl kurio šalys ir susitarė, t. y. dėl žemės sklypo dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir į tai, kad pati ieškovė, sudarydama sandorį, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, dėl to turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius. Teismas akcentavo, kad ieškovė būtų galėjusi neigiamų padarinių išvengti, jei būtų bendradarbiavusi su atsakovu ir nebūtų atsisakiusi su juo sudaryti pagrindinės sutarties, remdamasi vien formaliomis priežastimis. 15.

22Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sandorio sudarymo dėl apgaulės, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog sandoris sudarytas dėl apgaulės, o tik deklaratyviai pasisakė, jog buvo apgauta. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė buvo „savotiškai apgauta dėl kainos“, tačiau byloje nėra ginčo, kad preliminarioje sutartyje įrašytą kainą nustatė būtent ieškovė. Ieškovės nurodomų aplinkybių apie tai, kad ji buvo apgauta, kai į preliminarios sutarties tekstą įrašytas pastatas, kurio nėra ir niekada nebuvo ketintame parduoti sklype, nėra pagrindo traktuoti kaip apgaulės. Paaiškėjus aplinkybei, kad šalių naudotame sutarties blanke kaip ketinamas parduoti objektas liko įrašytas ir butas dvibučiame name, atsakovas nuosekliai aiškino, kad niekada neturėjo ketinimų įsigyti visai kitame sklype esančio ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ar jo dalies. Vien tai, kad abi šalys įdėmiai neskaitė sutarties teksto, nepatvirtinta, kad kuri nors iš jų buvo apgauta. Dėl susiklosčiusios situacijos yra abiejų šalių kaltė: abi šalys nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos kad pastebėtų, jog pasirašomame sutarties tekste yra ir su šalimis nesusijusių sandorių duomenų, todėl abi prisiėmė riziką dėl sutarties teksto atitikimo jų valiai. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dar sandorio metu atsakovas elgėsi nesąžiningai, ir siekdamas pirkti turtą, sąmoningai klaidino ieškovę dėl tam tikrų sudaromo sandorio sąlygų. 16.

23Teismas pažymėjo, kad ieškovei teismo posėdžio metu atsisakius argumentų dėl preliminarios sutarties formos tariamo nesilaikymo, teismas dėl šių teisiškai nereikšmingų argumentų nepasisako. 17.

24Teismo vertinimu, atsakovas kryptingai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o (būtent tik) ieškovės veiksmai neatitiko bendradarbiavimo principo, ir preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės. Nustačius, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovui jo sumokėtą 1 000 Eur sumą. 18.

25Teismas, spręsdamas dėl netesybų (baudos) priteisimo, nustatė, kad šalys preliminariosios sutarties 8 punkte susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 5000 Eur baudą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį). Ieškovė atsikirtimus dėl atsakovo reikalavimo mokėti netesybas grindė ieškinio senatimi, kurią prašė taikyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra praleidęs senaties termino reikšti reikalavimui dėl netesybų priteisimo, nes ieškovės atstovo argumentai, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos yra nepagrįstas, nes terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo ar momento, kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie pažeistą teisę. Dėl to teismas vertino, kad ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas pagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Teismas, įvertinęs netesybų dydį pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sumažino netesybų dydį iki 3 000 Eur sumos.

26III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

2719.

28Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančią nuo jos sudarymo momento 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį, pasirašytą tarp B. B. ir K. K., dėl įsipareigojimo ateityje parduoti 178 arus žemės sklypo ir dvibutį gyvenamojo namo butą. Prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 20.

29Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja procesinėms teisės normoms dėl įrodymų vertinimo (CPK 177 straipsnis), materialinės teisės normoms (CK 1.90 ir 1.91 straipsniai) ir bylos rašytiniams įrodymams. 21.

30Mano, kad teismas klaidingai skundžiame sprendime nurodė, jog ieškovės pareiga parduoti žemės sklypą ar jo dalį V. K. yra pasibaigusi, nes faktiškai iki šios dienos nei Nekilnojamojo turto registre, nei natūroje šio sklypo paskirties naudojimo būdas nėra ir nebus pakeistas, nes gretimo sklypo pirkėja perka žemės ūkio paskirties žemę. Akcentuoja, kad ieškovė nesikreipė pas notarą dėl šio sklypo pardavimo kitam asmeniui, ir net jeigu šis veiksmas būtų buvęs, nieko bendro neturi su nagrinėjama byla. 22.

31Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes skundžiamame sprendime analizavo 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutartį Nr. VLD 17-01-04, kuri sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Vildomus“, nors ši sutartis nebuvo minėta bylos nagrinėjimo metu. Taip pat ieškovei neaišku, kodėl skundžiamame sprendime paminėtas vekselis. 23.

32Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė moka lietuvių kalbą, kadangi byloje įrodyta, jog ieškovė tiek teismuose, tiek kitose valstybinėse įstaigose, nuolat prašo vertėjo, yra 82 metų amžiaus, lenkė, nebaigusi 4 klasių, gyvena kaime, augina invalidumą turintį sūnų ir retai išvyksta iš kaimo. 24.

33Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė atsisakė ištaisyti atsakovo padaryti techninę klaidą sutartyje, nes pats atsakovas nesiekė klaidos ištaisymo. 25.

34Ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas, o tai įrodo skundžiamo sprendimo 56 ir 57 punktai, kuriuose teismas 5 000 Eur baudą kvalifikavo kaip netesybas, nes sutarties sudarymo momentu, šis sutarties punktas atsakovei nebuvo išverstas. Ieškovės manymu, atsakovas neįrodė, jog jis patyrė 5000 Eur žalos. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę su reikalavimu sudaryti pagrindinę sutartį. Be to pažymėjo, kad bylą nagrinėjusi teisėja A. Petrevičienė bylos nagrinėjimo metu buvo nervinga, neobjektyvi, reikalavo iš advokato prieš užduodant atsakovui klausimus garsiai pasakyti pavardę, ko procesas nenumato, o pačios teisėjos klausimai atsakovei buvo pikti, nesuprantami, į kuriuos atsakovė negalėjo atsakyti. 26.

35Teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja protingumo principams, nes teismas, vertindamas įrodymus dėl apgaulės ir suklydimo, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nes ieškovė realiai suklydo dėl atsakovo apgaulės. 27.

36Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundu nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti galioti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 28.

37Teigia, kad apeliantė ir toliau laikosi nuomonės, jog ginčo preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ir suklydimo, nes į sutarties turinį dėl objekto pardavimo buvo įtrauktas dvibutis gyvenamasis namas, kas tariamai, apeliantę suklaidino ir tik dėl šios priežasties ji atsisakė vykdyti preliminariosios sutarties sąlygas. Pažymi, kad šios apeliantės nurodytos aplinkybės yra išgalvotos tikslu išvengti civilinės atsakomybės pagal sudarytą preliminariąją sutartį. Tikroji priežastis, dėl kurios apeliantė atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, yra potencialaus kito pirkėjo didesnės kainos pasiūlymas. Tai ieškovė atskleidė, kai buvo nagrinėjama kita byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Vienintelis būdas, kuris sulaikė ieškovę nuo šio žemės sklypo pardavimo, buvo šios sutarties įregistravimas viešame registre, kurį ieškovė bandė panaikinti. Pažymėjo, kad šalys negalėjo tartis dėl buto gyvenamajame name pardavimo, nes jokio buto ar dvibučio gyvenamojo namo ieškovei priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) nėra. 29.

38Akcentuoja, kad ieškovės rašyti raštai lietuvių kalba valstybinėse institucijose įrodo, jog ieškovė supranta lietuvių kalbą ir nepagrįstai šias aplinkybes neigia teisme. 30.

39Nesutinka su skundo argumentais, kad 2017 m. sausio 4 d. Planavimo darbų sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Vildomus“, nesusijusi su ginčo byla, nes apeliantė aktyviai dalyvavo ginčo sklypų Planavimo darbų sutarties vykdymo procese, orientavosi dėl proceso eigos, aktyviai derėjosi dėl sklypo kainos ir puikiai suvokė, kad jai priklausančio žemės sklypo paskirtis keičiama, dėl to žemės sklypas parduodamas už ženkliai didesnę kainą nei kainuoja ūkio paskirties žemės sklypas šioje vietovėje. Taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad byloje nebuvo minimas 3 000 Eur vekselis, nes šias aplinkybes atsakovas buvo nurodęs ir paaiškinęs teismo posėdžio metu. 31.

40Nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovė nebuvo raginama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo advokatė siuntė ieškovei raginimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį arba sumokėti baudą. Raginime buvo aiškiai išdėstytos visos sutarties neįvykdymo pasekmės ir teisės normos. 32.

41Teigia, kad atsakovas neprivalėjo teikti byloje įrodymų apie tai, kad patyrė nuostolius, nes yra šalių susitarimas dėl 5000 Eur baudos. Ieškovei atsisakius sudaryti sutartį, ieškovė privalo sumokėti sutartyje numatytą baudą, nes buvo nesąžiningas civilinių santykių subjektas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 33.

42Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 34.

43CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 35.

44Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl skolos ir baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 36.

45Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei B. B. pagal Apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 79-10688 nuosavybės teise priklauso 2,08 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ( - ) (t. 1, b. l. 53). 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė B. B. (kaip pardavėja) ir atsakovas K. K. (kaip pirkėjas) sudarė preliminariąją sutartį, kuria būsimasis pardavėjas įsipareigojo už 44 500 Eur būsimajam pirkėjui parduoti dvibutį gyvenamojo namo butą ir 178 arų žemės sklypą (kadastrinis numeris ( - )). Šioje preliminarioje sutartyje taip pat padarytos atžymos, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 1 000 Eur avansą (t. 1, b. l. 5). 2017 m. sausio 4 d. ieškovė (kaip užsakovė) su UAB „Vildomus“, atstovaujama atsakovo K. K., (kaip vykdytojas) sudarė planavimo darbų sutartį Nr. VLD_17_01_04, pagal kurią užsakovė užsakė pas vykdytoją parengti formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklype (kad. Nr. ( - )) ( - ) (t. 1, b. l. 14–15). 2017 m. sausio 16 d. atsakovas įregistravo 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariąją sutartį Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. birželio 20 d. ieškovė pateikė prašymą teritoriniam registratoriui, kad būtų išregistruota žyma apie preliminariosios sutarties sudarymą (t. 1, b. l. 55–56). Teritorinis registratorius 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. VILRS-1249 atsisakė tenkinti prašymą (t. 1, b. l. 57), o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. cspr1–170 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Ginčų komisija nustatė, kad nekilnojamojo turto registre nėra pastato, kuris būtų žemės sklypo (Nr. ( - )) priklausinys, dėl to buvo įregistruota preliminarioji sutartis tik dėl žemės sklypo, o panaikinti žymą žemės sklypui nėra teisinio pagrindo (t. 1, b. l. 7–10). 2017 m. liepos 5 d. NŽT priėmė įsakymą Nr. 46FPĮ-96-(14.46.124.) dėl žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto (t. 1, b. l. 77–101). 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo laikinai sustabdė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimų vykdymą (t. 1, b. l. 134). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1055-239/2018 priteisė iš atsakovės B. B. ieškovės UAB „Vildomus“ naudai 5 566 Eur skolos už atliktus darbus ir kitų mokėjimų (t. 1, b. l. 137–140). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-560/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 37.

46Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. gruodžio 21 d. šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, motyvuodama, jog ši sutartis sudaryta dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.90–1.91 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. 38.

47Pažymėtina, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). 39.

48CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). CK 1.90 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kad suklydimas turi esminės reikšmės ir laikomas esminiu. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog buvo suklysta, suklydimas buvo esminis ir buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. CK 1.90 straipsniui taikyti būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). 40.

49CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑26‑686/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Be to, apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo esmę bei aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015). 41.

50Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir atitinkamų teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiga įrodyti suklydimą ar apgaulę dėl sandorio tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-823/2018). 42.

51Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas, sudarant ginčo preliminariąją sutartį, ją suklaidino, nes ginčo preliminarioje sutartyje buvo nurodytas ne tik žemės sklypo, tačiau ir dvibučio gyvenamojo namo buto pardavimas. Tas pačias aplinkybes apeliantė buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo žemės sklypas (kad. Nr. ( - )). Pabrėžtina, kad, kaip patvirtino pati ieškovė, preliminariosios sutarties sudarymo metu ji suprato preliminariosios sutarties esmę, t. y. tai, kad ji įsipareigoja ateityje parduoti jai priklausančio žemės sklypo dalį atsakovui, abi šalys suprato, dėl kokio objekto pardavimo ateityje susitarta, t. y. dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )). Abiejų šalių valia buvo vienoda, tačiau ginčo preliminarioje sutartyje kartu su šiuo žemės sklypu buvo įrašytas neidentifikuotas dvibutis gyvenamojo namas, nors parduodame žemės sklype tokio gyvenamojo namo ar buto nėra. Teismo posėdžio atsakovas patvirtino, kad preliminariąją sutartį rengė jis ir joje padarė minėtą techninę klaidą ir paaiškino, kad jis siūlė ieškovei šią klaidą ištaisyti, bet ieškovė nesutiko. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas siūlė jai pataisyti klaidą, tačiau ieškovė, nepasitikėdama atsakovu, nebenorėjo tęsti sutartinių santykių su atsakovu, o norėjo parduoti ginčo žemės sklypą V. K., kuri turi pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą. 43.

52Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad preliminarioje sutartyje padaryta klaida yra techninio pobūdžio ir sandoris negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl esminio suklydimo ar apgaulės. Padaryta klaida nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių ar neigiamų padarinių. Šalys negalėtų parduoti ir nusipirkti neegzistuojantį objektą, nes notaras tokio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo netvirtintų. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. liepos 17 d. sprendime nurodė, jog nekilnojamojo turto registre nėra pastato, kuris būtų žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) priklausinys. 44.

53Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, vertinant ieškovės elgesį sąžiningumo aspektu. Nors ieškovė buvo sudariusi ir nenutraukusi ginčo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu, tačiau bylos duomenimis, jau buvo radusi kitą galimą jos žemės sklypo pirkėją – V. K. (t. y. paraleliai vedė derybas su kitu asmeniui, ne tik su atsakovu). Šių aplinkybių visuma tikėtinai rodo, jog ieškovė nenorėjo taisyti ir sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, tęsti sutartinių santykių su atsakovu, ne dėl neva išaiškėjusios apgaulės ar suklydimo (ne dėl valios trūkumų), tačiau dėl kitų priežasčių, tikėtinai dėl to, jog norėjo parduoti ginčo žemės sklypą kaimynei V. K. kitomis, palankesnėmis sąlygomis. 45.

54Apeliante skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog ieškovė moka lietuvių kalbą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys patvirtino, jog tarp jų bendravimas, tiek prieš pasirašant ginčijamą preliminariąją sutartį, tiek jos pasirašymo metu vyko ne lietuvių kalba, o jų kaime vartojamu rusų – lenkų kalbų mišiniu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nepaisant to, jog ieškovės gyvenamojoje vietovėje (( - ) kaime) vietiniai gyventojai tarpusavyje bendrauja rusų – lenkų kalbų mišiniu, tai nepaneigia to, kad ieškovė moka lietuvių kalbą, ją supranta ir ja gali susikalbėti. Ieškovė vyksta į valstybines įstaigas, kur bent minimalus bendravimas valstybine kalba yra būtinas, pildo prašymus lietuvių kalba. Tai patvirtina ir ieškovės rašytas raštas VĮ Registrų centras dėl žymos panaikinimo. Vien tai, kad nagrinėjant bylą ieškovė naudojosi vertėjo paslaugomis ir aiškino, kad nesupranta lietuvių kalbos, savaime neįrodo ieškovės lietuvių kalbos nemokėjimo, o tik patvirtina, kad ieškovė rusų kalbą moka geriau nei lietuvių. 46.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir laikant, jog ieškovė gerai nemoka lietuvių kalbos, nėra pagrindo teigti, jog, sudarydama ginčo sutartį, ji suklydo ar buvo apgauta dėl esminių sandorių aplinkybių. Aplinkybės, kad ieškovė sudarinėja rašytines sutartis (susijusiąs su finansiniais ir turto perleidimo aspektais) tokia kalba, kurios gerai nesupranta, rodytų jos neatsargumą, neatidumą ir nerūpestingumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad išsiaiškintų sutartį, tarp jų – vertėjo paslaugomis, arba sudaryti sutartį ta kalba, kuri priimtina abiem sutarties šalims (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-443/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama abejonių dėl sutarties kalbos supratimo, galėjo kreiptis į atitinkamus specialistus ar artimus žmones, kuriais pasitiki, prašydama išaiškinti ginčo sandorio nuostatas ir teisinius sandorio sudarymo padarinius ar išversti paminėtą sutartį į jai suprantamą rusų (ar lenkų) kalbą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia galimybe būtų pasinaudota. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, jog asmuo nemoka lietuvių kalbos, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-443/2012). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė suklydo dėl esminių ginčo sandorio aplinkybių ar buvo apgauta vien dėl to, kad, jos teigimu, pakankamai nemokėjo lietuvių kalbos 47.

56Apeliante skunde teigia, kad atsakovas turėjo pateikti ieškovei rašytinį siūlymą dėl klaidos ištaisymo preliminarioje sutartyje, to nepadarius, tai buvo sąmoninga apgaulė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir vertina juos kritiškai. Pažymėtina, kad sutarties pakeitimui ar papildymui taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir pačiai sutarčiai, t. y. turi būti sudaryta rašytine tvarka (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Toks susitarimas įtvirtintas ir preliminariosios sutarties 13 punkte. Tuo tarpu siūlymui dėl sutarties pakeitimo konkrečios formos nenustatyta. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pasiūlymą žodžiu dėl sutarties sąlygų pakeitimo (t. y. dėl klaidos ištaisymo) pateikė atsakovas, dėl to, būtent jam teko pareiga įrodyti, kad siūlymas ištaisyti klaidą buvo tinkamai aptartas ir šalių suprastas. Ieškovė teismo posėdžio patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad buvo gavusi žodinį siūlymą dėl klaidos ištaisymo ir juo nepasinaudojo, kadangi jau nebepasitikėjo atsakovu. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio bandė patikslinti šias aplinkybes, nurodydamas, jog ieškovė nebuvo gavusi jokio pasiūlymo, tačiau labiau tikėtina ieškovės pateiktu žodiniu paaiškinimu nei jos atstovo, kadangi ji, o ne jos atstovas bendravo su atsakovu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovę apie galimybę pataisyti preliminariąją sutartį po padarytos klaidos, tačiau ieškovė tai atsisakė padaryti, dėl to rašytiniai preliminariosios sutarties pakeitimai nebuvo atlikti. 48.

57Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo, akcentuotina, jog apeliantė teismo šališkumą grindžia ne objektyviais kriterijai, o subjektyvia nuomone. Pagal teismų praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Procesinių veiksmų atlikimas, nepatogių klausimų teismo posėdžio metu uždavimas arba nepalankaus apeliantei sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių vertinimas nei norėjo ieškovė, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Apeliacinės instancijos teismui išklausius bylos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog priešingai nei nurodo apeliantė, bylą nagrinėjusi teisėja teismo posėdžio metu užduodavo ieškovei aiškius ir konkrečius klausimus, tačiau ieškovė į daugumą klausimų tinkamai neatsakinėjo ir kartojo tuos pačius deklaratyvius teiginius apie tai, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, negalėjo suklysti, ir ji juo nebepasitikėjo. Skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad proceso šalys, tarp jų advokatas, prieš teikiant klausimus ar paaiškinimus turėjo prisistatyti (pasakyti pavardę), vertintino kaip nesusijusios su teismo galimu šališkumu ar neobjektyvumu. 49.

58Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes skundžiamame sprendime analizavo 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutartį (sudarytą tarp B. B. ir UAB „Vildomus“) ir vekselį, nors tiek sutartis, tiek vekselis, nebuvo minėti bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal įstatymą teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Būtent ieškinyje nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą, dėl to teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybėmis dėl planavimo darbų sutarties ir vekselio, atsikirsdamas į ieškinį ir grįsdamas priešieškinį, rėmėsi atsakovas K. K., dėl 2017 m. sausio 4 d. planavimo darbų sutarties teismo posėdžio metu pasisakė ir ieškovė, dėl to pirmosios instancijos teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę, turėjo aiškintis visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo šias aplinkybes ir neperžengė ieškinio ribų, kaip tai nurodo apeliantė. 50.

59Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog CK 6.165 straipsnyje nėra numatytos baudos (netesybų) priteisimo galimybės. Pažymėtina, jog pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti ir dėl netesybų. Tokiu atveju svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminarioje sutartyje, ir nuostolių atlyginimo santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjui atsisakius pirkti arba pardavėjui atsisakius parduoti turtą, šalims numatytos baudos už įsipareigojimų nevykdymą, ir ši suma pripažįstama minimaliais ir neginčytinais nuostoliais (sutarties 8 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog šalys susitarė dėl netesybų (baudos) ir kad netesybas mokės šalis, jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl šalies kaltės, šios netesybos atitiks minimalius šalių nuostolius. Nagrinėjamu pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, dėl to atsakovas, negalėdamas reikalauti įvykdyti preliminariosios sutarties natūra, pagrįstai reikalavo netesybų (sutartyje nustatytų minimalių nuostolių) priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės baudą, netinkamai taikė netesybų institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009). 51.

60Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 52.

61Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 53.

62CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 54.

63Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, suteikiant konsultacijas ir surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnis).

64Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Priteisti iš ieškovės B. B., a. k. ( - ) atsakovui K. K. (K. K.), a. k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 7. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė planavo parduoti... 8. Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu... 9. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės... 10. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį sutinka grąžinti atsakovo... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 8.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės... 16. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta... 17. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas apie žemės sklypų formavimo ir... 18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2016 m. gruodžio 21 d.... 19. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal tai kaip šalys teismo posėdžio teikė... 20. Teismo vertinimu, bylos įrodymai (ieškovės raštas VĮ Registrų centrui)... 21. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sandorio sudarymo... 22. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sandorio sudarymo... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovei teismo posėdžio metu atsisakius argumentų... 24. Teismo vertinimu, atsakovas kryptingai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o... 25. Teismas, spręsdamas dėl netesybų (baudos) priteisimo, nustatė, kad šalys... 26. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 19.... 28. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 29. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja procesinėms... 30. Mano, kad teismas klaidingai skundžiame sprendime nurodė, jog ieškovės... 31. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes... 32. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė moka... 33. Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė atsisakė ištaisyti... 34. Ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas, o tai įrodo... 35. Teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja protingumo principams, nes... 36. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundu nesutinka su skundu, prašo jį... 37. Teigia, kad apeliantė ir toliau laikosi nuomonės, jog ginčo preliminarioji... 38. Akcentuoja, kad ieškovės rašyti raštai lietuvių kalba valstybinėse... 39. Nesutinka su skundo argumentais, kad 2017 m. sausio 4 d. Planavimo darbų... 40. Nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovė nebuvo raginama sudaryti... 41. Teigia, kad atsakovas neprivalėjo teikti byloje įrodymų apie tai, kad... 42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 45. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei B. B. pagal Apskrities viršininko... 46. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m.... 47. Pažymėtina, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos nustatytos CPK... 48. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 49. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 50. Ginčuose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės... 51. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas, sudarant ginčo... 52. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, vertinant... 54. Apeliante skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir laikant, jog ieškovė gerai nemoka... 56. Apeliante skunde teigia, kad atsakovas turėjo pateikti ieškovei rašytinį... 57. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo,... 58. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų,... 59. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog CK... 60. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 63. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti 350... 64. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti... 66. Priteisti iš ieškovės B. B., a. k. ( - ) atsakovui K. K. (K. K.), a. k. ( -...