Byla 2A-1902-798/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Andrutės Kalinauskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. Š., R. Š., A. Š., D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Utenos krosnys“ ir „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė 1) priteisti solidariai iš abiejų atsakovų AB „Utenos krosnys“ ir „If P&C Insurance AS“ 100 000 Lt ieškovų neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam ieškovui atskirai po 25 000 Lt bei 5 proc. procesinių palūkanų; 2) priteisti iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovų naudai 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam ieškovui atskirai po 50 000 Lt bei 5 proc. procesinių palūkanų; 3) priteisti iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ 7300,00 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. procesinių palūkanų; 4) pripažinti neteisėtu Draudimo nuo nelaimintų atsitikimų draudimo liudijimo, serija NAA Nr. 00014037, įrašą dėl AB „Utenos krosnys“ paskyrimo naudos gavėju. Be jau minėtų reikalavimų ieškovai reiškė alternatyvius reikalavimus: priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ ieškovų M. Š., R. Š. ir A. Š. naudai 100 000 Lt: M. Š. 25 000 Lt, R. Š. 37 500 Lt, A. Š. 37 500 Lt; priteisti iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovų naudai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam ieškovui atskirai po 25 000 Lt bei 5 proc. procesinių palūkanų arba priteisti solidariai iš abiejų atsakovų ieškovų naudai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam ieškovui atskirai po 25 000 Lt bei 5 proc. procesinių palūkanų (t. 2; b. l. 97-102).

4Ieškovai nurodė, kad ieškovės M. Š. sutuoktinis ir ieškovų R. Š., A. Š. ir D. D. tėvas V. Š. nuo 1984 m. liepos 16 d. dirbo AB „Utenos krosnys“ tekintoju. Darbo metu 2011 m. spalio 13 d. darbo vietoje, atlikdamas darbdavio pavestą darbą, V. Š. buvo sužalotas, dėl ko mirė. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo 2011 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuris 2012 m. vasario 8 d. papildomo tyrimo aktu buvo papildytas ir patikslintas. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ištyrusi nelaimingą atsitikimą, nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl neteisėtų darbdavio veiksmų. Atsakovas AB „Utenos krosnys“ neįvertino profesinės rizikos V. Š. darbo vietoje ir pavojaus būti sužalotam besisukančio gaminio, nesiėmė priemonių rizikai pašalinti. Atsakovo AB „Utenos krosnys“ patvirtintas technologinis procesas, gamybos būdas neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, gamybos technologinėje kortelėje NOR-4 2011-06-30 neatsižvelgta į galimus pavojus bei riziką, atliekant sraigės kakliukų apdorojimą, nenurodyta, jog gaminio „Sraigė 19-04-04“ kakliuko šlifavimas rankiniu būdu turi būti atliekamas išjungus stakles, sraigę prasukant rankomis. Darbdavys nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė. Ieškovai nurodė, kad atsakovas AB „Utenos krosnys“ nebuvo apdairus, rūpestingas, atidus bei nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumą, kurios buvo būtinos, atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos pobūdį. Būtent šios darbdavio pareigos nevykdymas, anot ieškovų, buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Neteisėti darbdavio veiksmai, neužtikrinant darbuotojams saugių darbo sąlygų, taip pat šių veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusiomis žalingomis pasekmėmis – V. Š. sužalojimu, sąlygojusiu jo mirtį, yra konstatuoti Nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Ieškovų ir V. Š. santykiai iki jo mirties buvo ypatingi artimi, todėl nustatant neturtinės žalos dydį turi būti į tai atsižvelgta. Kadangi atsakovas AB „Utenos krosnys“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atsiradimo buvo apdrausta 100 000 Lt sumai, tai 100 000 Lt dalis neturtinės žalos turi būti priteista iš abiejų atsakovų solidariai. Likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį, sudarančią 200 000 Lt, dėl kurios kilimo darbdavio civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, ieškovai reikalauja priteisti iš šią žalą padariusio atsakovo AB „Utenos krosnys“. Kadangi atsakovas AB „Utenos krosnys“ yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo asmuo, tai jis privalo taip pat atlyginti ir V. Š. laidojimo išlaidas, kurioms taip pat priskiriamos ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, sudarančios 7300 Lt. Ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio dėl 1040 Lt dalies kapavietės sutvarkymo išlaidų, kadangi šią sumą išmokėjo valstybinio socialinio draudimo įstaiga kaip laidojimo pašalpą. Ieškovai taip pat laiko, kad atsakovas AB „Utenos krosnys“, sudarydama nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, pagal kurią apdraustasis yra V. Š., neteisėtai paskyrė save draudimo išmokos gavėju. Ieškovai mano, kad tokiu būdu atsakovas praturtėtų dėl nelaimingo atsitikimo, o tai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl tokia draudimo sutarties sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia ir 100 000 Lt draudimo išmoka priteisiama ieškovų, esančių V. Š. įpėdiniais, naudai pagal ieškovų nurodytas proporcijas.

5Atsakovai ieškinio reikalavimų nepripažino, prašė juos atmesti. Jie nurodė, kad ieškovų reikalaujama neturtinės, taip pat ir turtinės žalos dydis yra nepagrįstai užaukštintas, be to, dėl nelaimingo atsitikimo kaltas pats V. Š., kuris nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Ieškovų reikalavimas dėl draudimo sutarties sąlygos dėl atsakovo AB „Utenos krosnys“ paskyrimo naudos gavėju, nepagrįstas, nes atsakovas patyrė nuostolių dėl gero darbuotojo netekimo, taip pat dėl padidėjusio socialinio draudimo įmokų tarifo. Atsakovų nurodyta turtinė žala – kapavietės sutvarkymo išlaidos taip pat yra nepagrįstai didelės, pastatytas prabangus paminklas. Atsakovas „If P&CInsurance AS“ laiko nepagrįstais ieškovų reikalavimus dėl draudimo sutarties sąlygos, kuria AB „Utenos krosnys“ paskirta naudos gavėju pripažinimo negaliojančia. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu yra įvairi ir teismas yra konstatavęs darbdavio paskyrimo naudos gavėju teisėtumą. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos visos draudimo sutarties sąlygos. Draudimo sutarties sąlygų visuma ir sutarties esmė leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju draudimo sutartis yra nuostolių, o ne sumų draudimo sutartis, todėl darbdavio turtinis interesas ja gali būti apdraustas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1040 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovės M. Š. naudai 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovo A. Š. naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovo R. Š. naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovo D. D. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovų M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. naudai 6260 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovų M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. lygiomis dalimis atsakovo AB „Utenos krosnys“ naudai 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. lygiomis dalimis valstybės naudai 29,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ valstybės naudai 3187,80 Lt žyminio mokesčio ir 7,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 3195,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad ieškovės M. Š. sutuoktinis ir ieškovų A. Š. bei R. Š. tėvas V. Š. pagal 2004 m. gruodžio 30 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 419 dirbo AB „Utenos krosnys“ III kategorijos tekintoju. V. Š. darbo metu ir darbo vietoje jam vykdant darbines pareigas 2011 m. spalio 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu V. Š. buvo sunkiai sužalotas; dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad yra visos darbdavio civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl darbdavio kaltės žuvo V. Š.. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nes nenustatė nelaimingo atsitikimo metu žuvusiojo darbuotojo V. Š. kaltė dėl nelaimingo atsitikimo.

9Teismas konstatavo, kad ieškovams sutuoktinio ir tėvo mirtis sukėlė dvasines kančias, išgyvenimus ir skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Teismo vertinimu, ieškovė M. Š. neįrodė, jog V. Š. buvo vieninteliu šeimos maitintoju, be to akcentavo, kad ieškovė neliko visiškai vieniša, nes taip pat turi ir tris sūnus, tačiau atsižvelgė į tai, kad ieškovė santuokoje su V. Š. išgyveno ilgą laiką, susilaukė dviejų vaikų, kartu juos užaugino, taip pat kartu augino ieškovės sūnų iš pirmos santuokos D. D.. V. Š. mirties metu visi jo ir ieškovės vaikai buvo sulaukę pilnametystės, iš dalies tėvų išlaikomas buvo tik A. Š., kuris nebuvo sulaukęs 24 m. amžiaus ir mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Kadangi žalingas pasekmes visa apimtimi sąlygojo atsakovo kalti neteisėti veiksmai, tai teismas konstatavo, kad jam kyla prievolė atlyginti ieškovams neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Teismas, siekdamas protingos ieškovų ir žalą padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, ieškovei M. Š. priteisė 40 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį V. Š. vaikams, teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. mirties metu A. Š. buvo iš dalies išlaikomas žuvusiojo, tačiau kartu su žuvusiuoju jau negyveno, buvo išvykęs mokytis į kitą miestą. R. Š. buvo visiškai savarankiškas, tėvo mirties momentu gyveno savarankiškai, atskirai nuo tėvų. Tačiau V. Š. buvo rūpestingas tėvas, jį su vaikais siejo artimi ir šilti santykiai, vaikai su tėvu bendravo nuolatos, dažnai, A. Š. ir R. Š. patirta neturtinės žala vertinama po 25 000 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog D. D. nebuvo V. Š. biologinis sūnus, taip pat nebuvo įvaikintas, D. D. žinomas jo tikrasis tėvas, taip pat į tai, jog D. D. V. Š. mirties metu jau buvo sukūręs savo šeimą, jo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt. Nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į teismų praktikoje nustatytą darbdavio atlygintinos neturtinės žalos dydį tos pačios kategorijos bylose, taip pat į tai, kad nors žalos atlyginimas priteisiamas kiekvienam ieškovui atskirai, individualizuojant žalos dydį pagal patirtų žalingų pasekmių mastą, tačiau visa žala atlyginama vieno atsakovo už vieną nelaimingą atsitikimą darbe.

10Teismas taip pat iš atsakovo ieškovų naudai priteisė jų patirtos kapavietės sutvarkymo išlaidas, išskaičiavus VSDFV išmokėtą 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpą (LR CK 6.291 str. 2 d.).

11Ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu Draudimo nuo nelaimintų atsitikimų draudimo liudijimo, serija NAA Nr. 00014037, įrašą dėl AB „Utenos krosnys“ paskyrimo naudos gavėju teismas atmetė. Teismas, remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika draudimo teisiniuose santykiuose, konstatavo, kad draudėjas gali sudaryti atitinkamai gyvybės ar sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad buvo gautas V. Š. raštiškas sutikimas paskirti naudos gavėju ne jį, kaip apdraustąjį, o darbdavį AB „Utenos krosnys“, todėl preziumavo, jog naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe. Ieškovų nurodytą aplinkybę, kad V. Š. sutikimas dėl darbdavio paskyrimo naudos gavėju buvo gautas po draudimo sutarties sudarymo, teismo vertinimu, nekeičia esmės, nes Draudimo įstatymas nereglamentuoja tokio sutikimo gavimo momento. Kadangi teismas iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ priteisė 100 000 Lt neturtinei žalai, kurios priežastimi buvo draudžiamasis įvykis, atlyginti, tai teismas konstatavo, kad atsakovas patirs atitinkamo dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į tai ieškovų reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ne draudėjo, o žuvusiojo įpėdinių naudai, teismas laikė nepagrįstu. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmę palikimo.

12Kadangi AB „Utenos krosnys“ ir „If P&CInsurance AS“ draudimo sutartyje numatyta tik AB „Utenos krosnys“ kaip draudėjo teisė į draudimo išmoką, tai ieškovų reikalavimą neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai teismas laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atsakingas tik V. Š. darbdavys akcinė bendrovė „Utenos krosnys“, todėl iš jo ir priteisė neturtinė žalos atlyginimą, o kito atsakovo atžvilgiu ieškinį atmesdamas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Apeliaciniame skunde ieškovai M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; prijungti prie bylos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino aplinkybės, jog buvo pažeista reikšmingiausia vertybė – teisė į gyvybę. Tačiau teismas nepagrįstai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens padėtis yra gera, be to, nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis nėra įstatyme įtvirtintas ar teismų praktikoje suformuotas kriterijus, į kurį atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas ginčijamame sprendė nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį siekia protingos ieškovų ir žalą padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, tačiau šio savo siekio niekaip neargumentavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbdavio civilinė atsakomybė, įskaitant atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo apdrausta, todėl priteisus neturtinės žalos atlyginimą, atsakovo AB „Utenos krosnys“ interesai nebūtų pažeisti; be to, atsakovo AB „Utenos krosnys“ turtinė padėtis yra itin gera. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas AB „Utenos krosnys“ nesudarė sveikų ir saugių darbo sąlygų, kas sudarė prielaidas įvykti nelaimei; kad ieškovų A. Š. ir R. Š. santykiai su žuvusiuoju buvo itin šilti ir nuolatiniai. Teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybių, kad ieškovė M. Š. Nelaimingo atsitikimo metu niekur nedirbo, kas objektyviai padidina sutuoktinio netekusio asmens išgyvenimus; ieškovas D. D. nebuvo įvaikintas dėl objektyvių priežasčių – biologinis jo tėvas nesutiko su įvaikinimu; ieškovas R. Š. buvo ką tik baigęs mokyklą ir pradėjęs studijuoti, todėl iš esmės priklausė nuo tėvų paramos ir tuo laikotarpiu buvo ypatingai pažeidžiamas, dėl ko patyrė itin didelius išgyvenimus ir sukrėtimą.

172. Dėl solidarios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dalį neturtinės žalos atlyginimo (draudimo sumos ribose) priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo draudikui, nes Draudimo įstatymo 108 straipsnyje yra įtvirtinta nukentėjusiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisės į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę.

183. Dėl įrašo draudimo liudijime pripažinimo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nepripažino, kad įrašas draudimo liudijime, jog naudos gavėjas yra darbdavys, yra neteisėtas ir negaliojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudėjas (darbdavys), drausdamas savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, negali turėti teisėto turtinio intereso, nes tai prieštarautų šios rūšies draudimo sutarties esmei, draudimo tikslui ir gerai moralei – darbdavys, įvykus draudžiamajam įvykiui, nepagrįstai pasipelnytų dėl apdraustojo nelaimės. Dėl to draudėjas (darbdavys), apdrausdamas darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe, negali paskirti savęs naudos gavėju net jei ir yra formalus apdraustojo sutikimas. Teismas, padarydamas išvadas dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutarties, visiškai nesiaiškino konkrečių sutarties sąlygų, jų faktinio vykdymo susiklosčiusio teisinio santykio kontekste. Draudimo liudijimo nenurodyta, kas yra draudimo objektas: darbdavio ar apdraustojo turtiniai interesai. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas „If P&CInsurance AS“ yra pripažinęs ir patvirtinęs teismui, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, draudikas apskaičiavo maksimalią draudimo išmoką – 100 000 Lt, kuri būtų išmokėta nepriklausomai nuo to, kokius nuostolius patyrė atsakovas AB „Utenos krosnys“. Taigi buvo sudaryta sumų draudimo sutartis, todėl teismo sprendimo argumentacija, kad darbdavio turtinis interesas šiuo konkrečiu atveju apsiriboja dėl šio draudžiamojo įvykio patirtų nuotolių suma neatitinka faktinės padėties ir ginčijamos draudimo sutarties vykdymo aplinkybių. Teismas priteisė ieškovams 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, t. y. sumą lygią draudimo išmokai, tokiu būdu patvirtindamas draudimo sutarties teisėtumą, nors draudimo sutarties nuostatų dėl naudos gavėjo teisėtumas negali priklausyti nuo žuvusiojo darbuotojo artimųjų kreipimosi į teismą.

194. Dėl įrodymų prijungimo. Teismas tik ginčijamame sprendime iškėlė abejonę, ar ieškovai yra priėmę palikimą: vis proceso metu nei teismas, nei atsakovai neprašė pateikti įrodymus dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovai apeliacinės instancijos teismui teikia paveldėjimo pagal įstatymo liudijimą, pagal kurį ieškovė M. Š. paveldėjo žuvusiajam priklausiusią ½ dalį buto, nes jo pateikimo būtinybė iškilo po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.

205. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas tarp ieškovų ir atsakovo AB „Utenos krosnys“ paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs ieškovų visos patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos ir neįvertinęs aplinkybės, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas „If P&CInsurance AS“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismo motyvais. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino teisiškai reikšmingus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatymui, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Dėl solidarios atsakomybės atsakovas nurodė, kad šis ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis jau yra įvykdęs prievolę, dėl kurios reikalavimą reiškia ieškovai, t.y. atsakovas „If P&CInsurance AS“ išmokėjo atsakovui AB „Utenos krosnys“ draudimo išmoką lygią 100 000 Lt. Draudimo sutarties sąlyga negali būti pripažinta negaliojančia, nes lieka galioti kitos šiai bylai reikšmingos sutarties sąlygos.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Utenos krosnys“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovams buvo išmokėta vienkartinė 148 800 Lt išmoka darbuotojui žuvus. Palyginus su žuvusiojo darbo užmokesčiu, kurį sudarė pusantro tūkstančio litų per mėnesį, ieškovų turtinė padėtis žymiai pagerėjo, o reikalaujama suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į jų padėtį iki nelaimingo atsitikimo nepagrįstai didelė.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose.

26Dėl neturtinės žalos dydžio

27Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą žuvusiojo darbuotojo artimiesiems.

28Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

29Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė priteisti iš viso 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas patirtos neturtinės žalos dydį visiems ieškovams įvertino 100 000 Lt suma, žuvusiojo sutuoktinei skirdamas 40 000 Lt, pilnamečiams vaikams – po 25 000 Lt, sutuoktinės pilnamečiam vaikui – 10 000 Lt. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nėra nurodęs, kad mažina neturtinės žalos dydį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

31Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pilnamečiams šeimos nariams atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje priteistinas neturtinės žalos dydis žuvusiojo pilnamečiams artimiesiems, su kuriais nustatytas glaudus ir artimas ryšys, neviršija 10 000 Lt sumos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. J., M. Č. ir J. Č. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010).

32Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas apeliantų nurodytus neturtinės žalos priteisimo kriterijus laikė neabejotinais, juos laikė pagrįstais, o nustatydamas priteistiną dydį atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, kuriose darbuotojas žuvo dėl darbdavio kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino atsakovo AB „Utenos krosnys“ kaltę ir neteisėtus veiksmus, nes konstatavo, kad darbdavys nesudarė nukentėjusiajam saugios darbo vietos ir nesupažindino su saugiais darbo metodais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo įžvelgti nukentėjusiojo kaltės.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas tinkamai (sutuoktinei 40 000 Lt, pilnamečiams vaikams – po 25 000 Lt, sutuoktinės pilnamečiam vaikui – 10 000 Lt), neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl neturtinės žalos dydžio arba nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

34Dėl darbdavio ir draudiko solidariosios atsakomybės

35Ieškovai pateiktame teismui ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 100 000 Lt ieškovų neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam ieškovui atskirai po 25 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl solidarios atsakomybės laikė nepagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai netaikė solidariosios atsakomybės.

36Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje. Sprendžiant, ar draudėjas ir draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsako solidariai, būtina atsižvelgti į draudimo santykių reglamentavimą.

37CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

38Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „ Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys savo atsakomybę apdraudė civilinės atsakomybės draudimu (T. 2, b. l. 19–21). Draudimo liudijime nurodyta, kad apdrausti visi draudėjo darbuotojai, turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, darbdavio civilinė atsakomybė. Teismai nustatė, kad buvo žuvo darbuotojas. Taigi ši darbuotojo žūtis patenka į darbdavio apdraustą interesą. Ieškinys pareikštas draudikui ir draudėjui, tačiau jo pareiškimas, t. y. procesinis veiksmas, nereiškia, kad jie abu atsakingi solidariai materialiąja teisine prasme. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Taigi esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Toks aiškinimas atitinka pirmiau nurodytos išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir vėlesnę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-435/2012; 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“, UADB „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-34/2013).

40Draudimo įstatymo (akt. red., galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. galiojusio žalos padarymo metu), 94 straipsnyje (apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas 108 straipsnis) buvo nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, tačiau nenumato, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti solidarios atsakomybės tiek iš draudiko, tiek iš atsakingo už žalą asmens. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant teisinio pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės bendraatsakoviams, todėl priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

41Dėl įrašo draudimo liudijime pripažinimo neteisėtu

42Byloje nustatyta, kad darbdavys su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria apdrausti asmenys yra draudėjo darbuotojai. Šios sutarties ypatumas yra tai, kad naudos gavėjas pagal sutartį – draudėjas, t. y. darbdavys. Apeliantams šią sutarties sąlygą prašant pripažinti negaliojančia, būtina aiškintis jos teisėtumą, atsižvelgiant į sutarties, įstatymų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie ginčo sąlygos reikšmę.

43Draudimo įstatyme yra numatytos sąlygos ir tvarka, kaip turėtų būti skiriamas naudos gavėjas. Pagal Draudimo įstatymo (akt. red. galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) nuostatas, gavus rašytinį apdraustojo sutikimą, naudos gavėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo, nebūtinai apdraustasis (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2, 49 ir 65 dalys, 102, 112-113 straipsniai).

44Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje bylose, kurios buvo sprendžiamas darbdavio paskyrimo naudos gavėju teisėtumas, nurodyta, kad darbdavys gali būti naudos gavėju, tačiau kilus ginčui dėl naudos gavėjo turtinio intereso, kiekvienoje byloje būtina aiškintis, jo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R., A. R. ir I. R. v, AB „ Empower“, UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-161/2010).

45Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvusysis V. Š. yra davęs raštišką sutikimą darbdaviui būti naudos gavėju pagal anksčiau minėtą draudimo sutartį. Šis sutikimas yra gautas prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, t. y. iki draudžiamojo įvykio. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti žuvusiojo valia, taip pat nėra pagrindo nustatyti draudimo įstatymo nuostatų dėl naudos gavėjo paskyrimo pažeidimo. Apeliantai tvirtina, kad naudos gavėju negali būti darbdavys vien dėl to, kad darbdavys pripažintas kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo darbuotojas, nes niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju draudimo objektas nurodytas draudimo sutartyje yra turtiniai nuostoliai, patirti draudimo sutarties galiojimo metu dėl draudžiamųjų įvykių, neįvardijant kieno nuostoliai yra šiuo objektu. Draudėjas (darbdavys) ir draudikas teigia, kad darbdavys apdraudė nuostolius įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat ir nuostolius padengiant žalos sumas išmokėtas nukentėjusiems. Toks teiginys laikytinas teisingu, nes darbdaviai, siekdami apdrausti darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, o įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Dėl to nelogiška teigti, kad darbdaviui darbuotoją apdraudus papildomai nuo nelaimingų atsitikimų, šio draudimo išmokos negali būti skirtos kompensuoti darbuotojų praradimų arba žalos atlyginimui kompensuoti, nes tada toks draudimas iš darbdavio pusės praranda prasmę.

46Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo liudijime yra numatytos šios draudimo sumos: draudimui nuo nelaimingų atsitikimų mirties atveju – 100 000 Lt, darbdavio civilinei atsakomybei – 200 000 Lt, įskaitant atsakomybei kylančiai dėl neturtinės žalos, - 100 000 Lt. Maksimali draudimo išmoka dėl vieno draudžiamojo įvykio pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei darbdavio civilinės atsakomybės draudimą kartu negali viršyti 200 000 Lt. Draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo išmoka pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimą apskaičiuojama, iš priteisto žalos atlyginimo atimant dėl to paties įvykio mokėtiną išmoką pagal nelaimingų atsitikimų draudimą (t. 2, b. l. 20). Tai reiškia, kad draudimo išmoka, esant darbdavio civilinei atsakomybei dėl nelaimingo atsitikimo, negali būti didesnė nei darbdavio patirti nuostoliai dėl darbuotojo žūties. Pirmosios instancijos teismui priteisus 100 000 Lt sumą neturtinės žalos dydį ir 6260 Lt turtinę žalą, o draudikui nustačius 100 000 Lt išmoką bei atsižvelgus į draudimo sutarties nutarties dėl draudimo išmokos dydžio, konstatuotina, kad darbdavys neturės naudos iš savo neteisėto neveikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys po darbuotojo žūties turės mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 10-3). Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, kad darbdavys turės naudos iš darbuotojo žūties, nes gaus draudimo išmoką, laikytini nepagrįstais.

47Taip pat atmestini apeliantų argumentai dėl draudimo sutarties pripažinimo sumų draudimu. Nagrinėjamu atveju apeliantų argumentas, kad draudikas darbdaviui būtų išmokėjęs 100 000 Lt bet kuriuo atveju nežiūrint kaip bebūtų pasibaigęs šalių ginčas, įrodo, kad draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovai pripažino sutartį sumų draudimu, o nurodo, kad 100 000 Lt išmokėta siekiant taikaus ginčo išsprendimo ir geranoriškai vykdant prievoles.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti draudimo sutarties sąlygą dėl draudimo išmokos gavėjo negaliojančia, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

49Dėl įrodymų prijungimo

50CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

51Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas neturi teisinės reikšmės bylai, nes tai, kad ieškovė priėmė žuvusiojo palikimą nedaro įtakos nei neturtinės žalos dydžio nustatymui, nei atsakovų atsakomybei, nei įrašo pripažinimui negaliojančiu, todėl jį atsisakytina priimti ir grąžintinas apeliantui.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

53Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, be to, neteisingai nustatė jų dydį.

54Kolegija nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybė, bylos Nr. 3K-3-4/2014).

55Byloje buvo pareikšti ieškinio reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai pareiškė reikalavimą atlyginti 7030 Lt turtinę žalą, tačiau nuo 1040 Lt dalies reikalavimo atsisakė dėl jo nepagrįstumo, todėl šioje dalyje byla buvo nutraukta; patenkintas 6260 Lt turtinis reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo gintis ir nuo ieškinio reikalavimo atlyginti 1040 Lt laidojimo išlaidų, todėl konstatuotina, kad ieškovų turtinis reikalavimas tenkintas iš dalies (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas atlyginti 500 000 Lt neturtinės žalos tenkintas iš dalies, iš viso priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas pripažinti draudimo sutarties sąlygą negaliojančia buvo atmestas.

56Sudėjus tenkintus reikalavimus iš viso tenkinta 20 proc. ieškinio, dėl to ieškovams ir buvo priteista 20 proc. jų patirtų išlaidų. Tačiau nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliantų argumentus apie 7375 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 14-18, 188- 189), o ne 5000 Lt kaip nepagrįstai sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas.

57Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apmokėjimo dokumentuose nurodytos sumos viršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.), nurodytų dydžių, nustatytas maksimalias galimas išlaidas.

58Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (3 tomai), sprendžiamą teisinį klausimą, į parengtų procesinių dokumentų kiekį, posėdžių kiekį ir laiką, į tai, kad ieškovų atskirasis skundas buvo atmestas, nustatytina, kad šiuo atveju 5000,00 Lt atstovavimo išlaidų dydis buvo pakankamas, atitinkamai iš atsakovo AB „Utenos krosnys“ ieškovams priteista 1000 Lt (5000,00 Lt x 20 % proc.) atstovavimo išlaidų suma laikytina pagrįsta.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

60Atmetus apeliacinį skundą ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas AB „Utenos krosnys“ patyrė 400 € atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Priteisti iš apeliantų M. Š. (a. k. ( - ) R. Š. (a. k. ( - ) A. Š. (a. k. ( - ) ir D. D. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis atsakovo akcinės bendrovės „Utenos krosnys“ (į. k. 183744782) naudai 400 € (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64Grąžinti ieškovei M. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. teismui pateikė patikslintą... 4. Ieškovai nurodė, kad ieškovės M. Š. sutuoktinis ir ieškovų R. Š., A.... 5. Atsakovai ieškinio reikalavimų nepripažino, prašė juos atmesti. Jie... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu priėmė... 8. Teismas nustatė, kad ieškovės M. Š. sutuoktinis ir ieškovų A. Š. bei R.... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovams sutuoktinio ir tėvo mirtis sukėlė... 10. Teismas taip pat iš atsakovo ieškovų naudai priteisė jų patirtos... 11. Ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu Draudimo nuo nelaimintų... 12. Kadangi AB „Utenos krosnys“ ir „If P&CInsurance AS“ draudimo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Apeliaciniame skunde ieškovai M. Š., R. Š., A. Š. ir D. D. prašo Vilniaus... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 17. 2. Dėl solidarios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. 3. Dėl įrašo draudimo liudijime pripažinimo neteisėtu. Pirmosios... 19. 4. Dėl įrodymų prijungimo. Teismas tik ginčijamame sprendime iškėlė... 20. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas tarp... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas „If P&CInsurance AS“... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Utenos krosnys“ prašo... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Dėl neturtinės žalos dydžio... 27. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai... 28. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 29. Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė priteisti iš viso 400 000 Lt... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės... 31. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 32. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas apeliantų nurodytus... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju pirmosios instancijos... 34. Dėl darbdavio ir draudiko solidariosios atsakomybės... 35. Ieškovai pateiktame teismui ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė... 36. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje.... 37. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 38. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys savo atsakomybę apdraudė... 40. Draudimo įstatymo (akt. red., galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012... 41. Dėl įrašo draudimo liudijime pripažinimo neteisėtu... 42. Byloje nustatyta, kad darbdavys su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų... 43. Draudimo įstatyme yra numatytos sąlygos ir tvarka, kaip turėtų būti... 44. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje bylose, kurios buvo sprendžiamas... 45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvusysis V. Š. yra davęs raštišką... 46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo liudijime yra numatytos šios... 47. Taip pat atmestini apeliantų argumentai dėl draudimo sutarties pripažinimo... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 49. Dėl įrodymų prijungimo... 50. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas... 51. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 53. Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neproporcingai paskirstė... 54. Kolegija nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios... 55. Byloje buvo pareikšti ieškinio reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę... 56. Sudėjus tenkintus reikalavimus iš viso tenkinta 20 proc. ieškinio, dėl to... 57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apmokėjimo dokumentuose... 58. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (3 tomai), sprendžiamą... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 60. Atmetus apeliacinį skundą ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 63. Priteisti iš apeliantų M. Š. (a. k. ( - ) R. Š. (a. k. ( - ) A. Š. (a. k.... 64. Grąžinti ieškovei M. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo...