Byla e2-1898-178/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ ieškinį atsakovams V. V. ir P. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1325-265/2015 pagal ieškovės BUAB „Sanvalda“ ieškinį V. V. ir P. Č. dalyje dėl 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp V. V. ir O. S., 2009 m. lapkričio 13 d. UAB „Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp P. Č. ir O. S., taip pat 2010 m. sausio 14 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl UAB „Sanvalda“ vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo pripažinimo negaliojančiais, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-449-157/2016, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistu; į civilinę bylą atsakovu patraukti Rusijos Federaciją, atstovaujamą Federalinės valstybės turto valdymo agentūros teritorinės valdybos Kaliningrado srityje; išnagrinėjus bylą priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį atsakovams dalyje dėl 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp V. V. ir O. S., 2009 m. lapkričio 13 d. UAB „Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp P. Č. ir O. S., taip pat 2010 m. sausio 14 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl UAB „Sanvalda“ vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo pripažinimo negaliojančiais.
  3. Teismai pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius, kurių šalys buvo V. V., P. Č. ir O. S.. V. V. ir P. Č. buvo patraukti į bylą atsakovais, tuo tarpu O. S. nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jos įtraukimo, nors akivaizdu, kad pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.
  4. O. S. yra mirusi, tačiau nei ieškovė, nei teismai nepagrįstai nesprendė klausimo dėl tinkamo atsakovo O. S. teisių perėmėjo įtraukimo į bylą. O. S. teisių perėmėjas – Rusijos Federacija. Byloje nedalyvaujant O. S. teisių perėmėjui, buvo nuspręsta dėl Rusijos Federacijai nuosavybės teise priklausančio turto – UAB „Sanvalda“ akcijų. Toks sprendimas neabejotinai turi įtakos O. S. teisų perėmėjo Rusijos Federacijos teisėms ir pareigoms, nes juo buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens turto, t. y. buvo sprendžiamas klausimas dėl šio turto nuosavybės teisės turėtojo.
  5. Teismui atnaujinus procesą ir įvertinus neįtraukto asmens – Rusijos Federacijos galimai pateiktus įrodymus bei argumentus, galimai bus panaikintos ar pakeistos teismo išvados dėl ginčijamų sandorių ir akcininko sprendimo negaliojimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino.
  2. Tai, kad O. S. yra mirusi 2012 m. vasario 11 d., dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigia, kad O. S. mirus, jos teisių perėmėja yra Rusijos Federacija, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis, pasikonsultavęs su Rusijos Federacijos teisininkais, sužinojo, kad turtas, piliečiui mirus ir nesant paveldėtojų, pereina Rusijos Federacijos nuosavybėn, todėl Rusijos Federacija laikytina teisių perėmėja, nėra reikšmingos, nes tai pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas taip pat nepateikė. Pareiškėjo atstovės prašymas Federalinės valstybės turto valdymo agentūros teritorinei valdybai Kaliningrado srityje nepatvirtina, jog O. S. teisių perėmėja yra Rusijos Federacija. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas sprendimu nusprendė dėl Rusijos Federacijos kaip O. S. teisių perėmėjos materialiųjų teisių ar pareigų.
  3. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas pažeidus vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam. Šiuo pagrindu procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Kadangi procesą prašoma atnaujinti tik dėl atsakovų ir O. S. sudarytų sandorių, kurie pripažinti negaliojančiais, todėl jos teisų perėmėjai, nedalyvavę sandorių sudarymo metu, negalėtų teismui paaiškinti ir pateikti įrodymų dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių. Be to, ir pareiškėjui nėra žinoma, kokius argumentus ir įrodymus gali pateikti į bylą įtraukta Rusijos Federacija. Todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl Rusijos Federacijos neįtraukimo, teismo sprendimas yra nepagrįstas.
  4. Pareiškėjas nurodo, kad O. S. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduoti ieškovės dokumentai, įmonės turtas ir automobilis Peugeot 607, valst. Nr. ( - ) todėl Rusijos Federacija galėtų pateikti duomenis apie šio automobilio sienos kirtimą ir, atlikus tyrimą, galbūt galėtų pateikti duomenis apie perduotus dokumentus. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, o įrodymus apie automobilio sienos kirtimą bei apie perduotus dokumentus šalys turėjo galimybę pateikti bylos nagrinėjimo metu. Todėl šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu atnaujinti procesą.
  5. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog keistųsi įsiteisėjęs sprendimas restitucijos aspektu, nes restitucijos klausimas teismuose nespręstas. Pareiškėjas šiuo argumentu turėjo galimybę remtis apeliaciniame skunde, tačiau jame argumentų dėl restitucijos taikymo nenurodė. Lietuvos apeliacinis teismas, išsamiai pasisakęs dėl šios sprendimo dalies, nenustatė pagrindų ją naikinti ar pakeisti. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas šiuo argumentu rėmėsi kasaciniame skunde, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartyje konstatavo, kad nei šis, nei kiti kasacinio skundo argumentai nepatvirtina nustatytų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų (CPK 346 str. 1 d., 2 d.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl restitucijos taikymo nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
  6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nesudaro pagrindo abejoti byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Pareiškėjas (toliau ir –apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti; prijungti prie bylos Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ministerijos Federalinės valstybės turto (Rusijos turto) valdymo agentūros 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 4791. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl procesinės (CPK 3 str. 2 d., 14 str., 185 str. 270 str. 4 d. 2 p., 366 str. 1 d. 7 p.) ir materialinės (Konstitucijos 23 str., CK 4.96 str.) teisės normų pažeidimo.
    2. Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ministerijos Federalinės valstybės turto (Rusijos turto) valdymo agentūros 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 4791 patvirtina, kad Rusijos Federacija pripažįsta nuosavybės teisę į O. S. turėtas UAB „Sanvalda“ akcijas, t.y. kad yra teisių į akcijas perėmėja. Aplinkybė, kad palikimo priėmimo procedūros nėra užbaigtos, nepaneigia fakto, jog Rusijos Federacija iš karto mirus O. S. tapo jos teisių perėmėja ir turėjo būti įtraukta į teisminius procesus. Šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes apeliantas jį gavo jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
    3. Teismas neįvertino Rusijos Federacijos civilinio kodekso nuostatų, kurios numato, kad mirusių Rusijos piliečių turtas, nesant paveldėtojų, pereina Rusijos Federacijos nuosavybėn be jokių palikimo priėmimo procedūrų. 2012 m. vasario 11 d. mirus O. S., UAB „Sanvalda“ akcijų savininku tapo Rusijos Federacija, todėl byloje atsakovu turėjo būti įtraukta Rusijos Federacija kaip akcijų savininkė, o ji apie vystančius teisminius procesus nežinojo.
    4. Teismas neįvertino apelianto argumentų, kad tiek ieškovė, tiek ir teismas nesiėmė visų veiksmų, jog į bylą būtų patrauktas tinkamas atsakovas, nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nuolat tai nurodydavo. Kadangi O. S. yra mirusi, ieškovė turėjo pateikti į bylą duomenis apie jos teisių ir pareigų perėmėjus arba duomenis, patvirtinančius, kad perėmimas neįvyko. Ieškovei tokių duomenų nepateikus, teismas turėjo bylą stabdyti ir įpareigoti ieškovę juos pateikti.
    5. Teismas įsiteisėjusiame sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens – O. S. teisių perėmėjo Rusijos Federacijos materialinių teisių ir pareigų, nes buvo nuspręsta dėl Rusijos Federacijai nuosavybės teise priklausančio turto UAB „Sanvalda“ akcijų. Teismas nepagrįstai teigia, kad O. S. teisių perėmėjas negalėtų teismui paaiškinti aplinkybių ar pateikti įrodymų, kurie būtų susiję su ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybėmis, nes negali žinoti, ką gali paaiškinti ir pateikti O. S. teisių perėmėjas, to negali žinoti ir apeliantas.
    6. Teismas netinkamai įvertino apelianto argumentą restitucijos klausimu. Nepriklausomai nuo to yra ar ne prašymas dėl restitucijos, yra ar ne su tuo susiję argumentai, teismas galėjo ir turėjo ex officio šį klausimą išspręsti. Atnaujinus procesą ir į bylą atsakove įtraukus Rusijos Federaciją, net ir tuo atveju, jeigu ginčijami sandoriai būtų pripažinti tariamais, vis tiek keistųsi įsiteisėjęs teismo sprendimas restitucijos dalyje, nes šis klausimas teismuose svarstomas nebuvo.
    7. O. S. teisių perėmėjas – Rusijos Federacija, neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Ji negali skųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų kasacine tvarka, nes kasacinį skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 str.), todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus bei tokiu atveju būti išklausytam.
  2. Atsakovas P. Č. pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo įtraukimo į bylą momento jis palaikė apelianto poziciją, kad byloje turi dalyvauti O. S. teisių perėmėjas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai netaikė užsienio teisės (Rusijos Federacijos civilinio kodekso) reikalavimų, pagal kurią mirusių Rusijos piliečių turtas, nesant paveldėtojų, pereina Rusijos Federacijos nuosavybėn be jokių papildomų palikimo priėmimo procedūrų.
  3. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 str. 4 d.). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 str.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011 ir kt.). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Be to, pažymėtina, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-360/2014).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti asmens O. S. teisių perėmėjos Rusijos Federacijos materialinių teisių ir pareigų. Taigi, prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
  1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
  2. Iš paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad teismo sprendime, kuris priimtas jam nedalyvaujant byloje, pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016).
  3. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą bei tai, kad apeliantas pats yra bylos šalis, o atstovauti Rusijos Federacijos interesus jam nėra pavesta, jis neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Todėl konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nors ir ne kitais motyvais, iš esmės pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Padarius tokią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai dėl O. S. teisių perėmėjos Rusijos Federacijos materialiųjų teisių ir pareigų nenagrinėtini.
  4. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai