Byla 2-1136-723/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Ugnei Rėkutei,

3dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui adv. pad. Valerijui Novikovui,

4atsakovui V. S., jo atstovui adv. pad. I. Č.,

5teismo posėdžiuose išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

6ieškovas V. G. prašo priteisti iš atsakovo V. S. 3 500,00 Eur skolos pagal vekselius, 242,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 24-27).

71.Ieškinyje nurodė, kad 2016-09-20 atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2016-10-16 sumokėti ieškovui 1500 Eur sumą. 2016-09-21 atsakovas išrašė kitą paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2016-10-17 sumokėti ieškovui 2000 Eur sumą. Kelios dienos iki vekseliuose nustatytų mokėjimo terminų bei po to, ieškovas telefonu bendravo su atsakovu, kuris žadėjo artimiausiomis dienomis padengti skolą. Nesulaukus apmokėjimų ieškovas kreipėsi į antstolį dėl tarpininkavimo paslaugų atlikimo. Su antstoliu R. V. sudarė sutartis dėl ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugų atlikimo.Ieškovas patyrė 242 Eur antstolio tarpininkavimo paslaugų išlaidų, tačiau pranešimų atsakovui įteikti nepavyko. Ieškovas sutinka, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo bei pasitikėdamas atsakovu, kad šis greitai įvykdys įsipareigojimus, neįvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui. Bet neginčytina yra tai, kad atsakovas išrašė vekselius, kurių nei vekseliuose nustatytu laiku, nei vėliau neapmokėjo ir dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų ikiteisminiam skolos išieškojimui.

82.A. V. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 36-38). Atsiliepime nurodė, kad 2016-09-20 ir 2016-09-21 atsakovo pasirašyti vekseliai yra nepakankami tam, kad būtų galima konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius paskolos sutartinius teisinius santykius. Ieškovo pateikti vekseliai ieškovo pinigų perdavimo atsakovui fakto neįrodo. Atsakovas taip pat pareiškia, kad jis niekada iš ieškovo nėra gavęs 3500 Eur sumos jokia forma (nei grynais, nei bankiniu pavedimu), nei vienu kartu, nei dalimis. 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovui reikėjo pinigų, ieškojo kas galėtų paskolinti, todėl klausinėjo pažįstamų, kurie galėtų paskolinti patys arba žino kas galėtų paskolinti. Atsakovas su ieškovu susipažino per pažįstamus. Iš pradžių atsakovas su ieškovu dieną susiskambino telefonais ir aptarė pasiskolinamų pinigų sumą, terminus ir kitas sąlygas bei susitarė susitikti tos pačios dienos vakarą (2016-09-20). Šalys buvo susitarusios, kad ieškovas atsakovui paskolins per du kartus, viso 3500 Eur. Šalys 2016-09-20 vakare susitiko prie Europos aikštės, Vilniuje, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, kur ieškovas jau turėjo parengęs dviejų vekselių (2016-09-20 ir 2016‑09-21) egzempliorius, ant kurių reikėjo tik pasirašyti atsakovui. Tačiau, šių vekselių pasirašymo metu, ieškovas neperdavė atsakovui jokių pinigų, o tik pažadėjo atsakovui, kad kitą dieną, apie pietus atveš į tą pačią vietą ir perduos visą 3500 Eur sumą. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes susipažino per bendrus pažįstamus, atsakovui nebuvo pagrindo ieškovu nepasitikėti. Ieškovas neįvykdė savo prievolės, t. y. neperdavė atsakovui vekseliuose nurodytų pinigų.

93.Ieškovas V. G. dublike (b.l. 67-69) nurodė, kad atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje neginčija vekselio išrašymo fakto, tačiau nurodo, kad buvo pavedimo teisiniai santykiai. Atsakovo nurodomi argumentai neatitinka tikrovės, šiuos argumentus atsakovas naudoja tam, kad išvengti mokėjimų pagal ginčo vekselius. Jeigu atsakovas pavedimu ieškovui pavestų atstovauti jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą, tai turėtų būti sudaryta atstovavimo, pavedimo sutartis, išduotas įgaliojimas, nes be šių dokumentų negalima tvarkyti kito asmens turtinių reikalų, atstovauti asmenį. Tokio įrodymo į byla nėra pateikta. Atsakovas 2016-10-21 pasirašė susitarimą tuo tikslu, kad patvirtinti momentą, kada bus grąžinta suteikta paskola pagal vekselį “įsipareigoju įvykdyti atsiskaitymus, gavus Vilniaus m. plėtros specialistų pritarimus”. Kadangi ieškovas buvo suinteresuotas paskolos greitu grąžinimu, įsipareigojo padėti atsakovui gauti šį statybos leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsipareigojo ne parengti projektą (projektas jau buvo parengtas), o tiesiog išspręsti organizacinius klausimus statybos leidžiančio dokumento gavimui. Pažymėtina ir tai, kad statybos leidžiantis dokumentas buvo gautas 2016-11-18. Skolos dokumento buvimas pas ieškovą įrodo, kad prievolė neįvykdyta (CK 6.65 str.). Atsakovas paskolos teisinių santykių, atsiradusių vekselio pagrindu tarp šalių, nenuginčijo.

104.A. V. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti nesudarytas 2016-09-20 ir 2016-09-21 paskolos sutartis, įformintas ieškovo teismui pateiktais atsakovo pasirašytais „vekseliais“ ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 42-45). Priešieškinyje nurodė, kad niekada iš ieškovo nėra gavęs reikalaujamų iš jo priteisti 3500,00 Eur jokia forma (nei grynais, nei bankiniu pavedimu), nei vienu kartu, nei dalimis. Pinigų perdavimo faktas yra esminis paskolos sutartinių teisinių santykių požymis. Ieškovo pateikti vekseliai ieškovo pinigų perdavimo atsakovui fakto neįrodo. Vienas iš specialiųjų paskolos sutarčių ginčijimo pagrindų įtvirtintas CK 6.875 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Būtent šią aplinkybę nagrinėjamoje byloje įrodinėja atsakovas. Pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui - paskolos santykius turi įrodyti būtent ieškovas, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad paskolą grąžino. Nagrinėjamoje byloje paskolos rašteliuose, kuriuos ieškovas įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to, šioje byloje sprendžiant, buvo 3500 Eur perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. 2016-09-20 ir 2016-09-21 rašteliai yra ab initio netinkamai sudarytos paskolos sutartys, nepatvirtinantys pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto.

115.Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad per savo pažįstama R. S. susipažino su atsakovu ir pasakė, kad atsakovui reikia pinigų užbaigti projektavimą. Ieškovo interesas, kad daug pažįsta statybininkų, todėl gavus leidimą, kad jie gautų darbo.Pinigai atsakovui buvo perduoti per du kartus. Pradžioje paprašė 1500 Eur, vėliau jau kai buvo perduoti, vakare paprašė dar 2000 Eur, iš jų 500 Eur iš Rapolo. Pinigai perduoti buvo prekybos centre „Europa“, kavinėje pirmame aukšte. Įrašus ranka padarė pats atsakovas. Paėmė vekselius ir nuėjo pas antstolį. Jie už paslaugas išrašė sąskaitą-faktūrą, kurią jis apmokėjo. Norėjo, kad išieškojimas vyktų, tačiau neįvyko, nes nesikreipė laiku. Antstolio padėjėja padėjo surašyti ieškinį. Pinigų perdavimą matė ir dalyvavo liudininkas S.. Ieškovo išsilavinimas aukštasis. Atsakovo pateikto dokumento (b.l. 59) pirmą dalį rašė liudininkas R. S., nes jis ten konsultavo ir padėdavo su projektu. Jis (ieškovas) tik pasirašė, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus po statybą leidžiančio dokumento gavimo. Tą jam ir pasakė, kad atiduos pinigus, kai gaus dokumentą.Raštas surašytas buvo po surašyto antro vekselio. Atsakovas darė kažkokį projektą. Nesigilino, nes jam neįdomu. Sakė, kad reikia atsiskaityti su architektais dar kažkuo. O kai bus statybą leidžiantis dokumentas, tai jam kažkas, ar tai užsakovas, ar dar kažkas grąžins pinigus ir jis su juo (ieškovu) atsiskaitys. Šitas raštas surašytas, kai buvo pasirašytas antrasis vekselis. Pirmas vekselis pasirašytas ir sumokėti pinigai rugsėjo 20 dieną. Antras vekselis buvo surašytas ir perduoti pinigai rugsėjo 21 dieną. Tik vakare sužinojo, kad atsakovui reikės dar antros sumos ir vakare surašė, kad duoti pinigais 21 dieną.Datas kada gražins nurodė ieškovas.Projektas turėjo būti sukeltas į Infostatyba rugsėjo 23-24 d., tačiau sukėlė tik spalio 12-13 d. Mano, kad tikslu užvilkinti, jog jis nesikreiptų dėl vykdomojo įrašo.Liudytojas surašė atsakovo vardu.Atsakovas pasirašė. Iš Rapolo pasiskolino 500 Eur, nes trūko paskolinimui atsakovui.Pasiskolino iš Rapolo tą pačią dieną prieš susirinkimą 10-15 minučių. Jis (ieškovas) surado statybininkams atsidėkodamas objektą ir viskas.Kreipėsi į antstolį dėl pagalbos.Jam padėjo antstolio padėjėjas.Atėjo po to,kai baigėsi laikas kreiptis.Nesuprato ką reikia daryti.Kodėl sumokėjo tokią sumą-nežino.Galvoja,kad už tarpininkavimo paslaugas.Įrodymų,kad sumokėjo byloje nėra.

126.Ieškovo atstovas adv. pad. V. N. nurodė, kad atsakovas visiškai nemini, kad buvo kažkokia paslaugų atlikimo sutartis ir remiantis ja turėjo būti atlikti kažkokie mokėjimai pagal vekselius. Atsakovas yra patyręs verslininkas, statosi namus, perka medžiagas, nėra naujokas išrašant vekselius. Žinojo vekselio išrašymo pasekmes. Atsakovas neišrašė jokio įgaliojimo, nors nurodo paaiškinimuose, kad ieškovas turėjo atlikti kažkokius veiksmus jo naudai. Pinigai atsakovui buvo perduoti. Atsakovas privalėjo šitą sumą grąžinti. Nebuvo susieta su jokiais veiksmais. Priešieškinio dalyko suformulavimas toks, kad negali būti tenkintinas toks reikalavimas. Jei atsakovas būtų apdairus, tai vos tik gavęs reikalavimus per antstolį dėl vekselių ir su jai nesutikdamas, būtų kreipęsis į teismą dėl šitų vekselių pripažinimo negaliojančiais. Tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko, antstoliui neatrašė.

137.Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad buvo sutarta su ieškovu ne dėl pinigų paskolos,o dėl paslaugos.Vekseliai abu yra jo pasirašyti jo ranka, tačiau jokių pinigų perdavimo nebuvo.Susitarė, kad tie pinigai bus duoti. Suvokia vekselio turinį. Vekseliai pasirašyti dar negavus pinigų. Buvo susitarta, kad suteiks paskolą per pažįstamus. L. S. dalyvavo pasirašant vekselius. Paskutiniame teismo posėdyje paaiškino, kad sutarė, jog ieškovas padės „prastumti“ per savivaldybę statybos leidimą tiems objektams ir už tai jam bus sumokėta 3500 Eur. Dėl to ir buvo surašyti vekseliai. Pareikalavo jis pats pasirašyti dar ir tą raštą, nes jei negautų to leidimo.Raštas,kaip garantas.Viršų surašė liudininkas, antrą dalį jis pats surašė. Viskas įvyko vienu metu. Anksčiau šitų aplinkybių nenurodė, nes šito rašto nepavyko rasti. Jokių pinigų davimo nebuvo. Jam pinigų nereikėjo, jam reikėjo statybos leidimo.Skolinasi pinigų apyvartinėms lėšoms per kreditus.Turėjau pasirašyti,nes statybos leidimas „degė“. Statybos leidimas buvo gautas, viską parengė jo architektas ir gavo leidimą lapkričio pabaigoje.Ieškovas pinigų pagal vekselius pradėjo reikalauti po dviejų-trijų savaičių po jų pasirašymo.Statybos leidimą ieškovas turėjo gauti per pažintis. Įgaliojimo ieškovui vykdyti veiksmus nesuteikė.ieškovas sakė,kad gali gauti trūkstamą parašą.Reikėjo gauti plėtros skyriaus darbuotojo parašo. I. M. įsigijo namą, todėl turėjo perrašyti jos vardu. Tai ne pirmas jo objektas. Neatsimena, kodėl grąžinimo data pasirinkta spalio 17 d.

148.Atsakovo atstovas adv. pad. I. Č. nurodė, kad vekseliai atspinti tarp šalių pasirašytą įsipareigojimą. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs reikalaujamos sumos nei bankiniu pavedimu, nei grynais, nei iš karto vienoje sumoje, nei dalimis. Vekseliai išrašyti užtikrinti kitai prievolei – už statybos leidimo suderinimą. Ieškovas savo prievolės nėra įvykdęs, todėl neatsiranda ir pareiga atsakovui mokėti pagal ginčo vekselius 3 500 Eur sumos. Ieškovas neįrodė, kad įvykdė savo įsipareigojimus ir suderino atitinkamus dokumentus.

159.L. R. S. paaiškino, kad pažįsta ieškovą jau kokius 7 metus, juos sieja statybos reikalai. Su atsakovu susipažino, nes vienas pažįstamas architektas, kuris atsakovui projektavo objektą, supažindino. Dalyvavo vekselių pasirašymo metu. Atsakovas paprašė jam paskolinti, tada buvo kalbama su ieškovu ir tai įforminta vekseliais. Pinigai buvo perduoti, tai matė savo akimis. Vekseliuose pasirašė atsakovas. Pasirašymas vyko kavinėje prekybos centre „Europa“. Dėl projektavimo darbų tvarkymo ir buvo reikalinga ieškovui pinigai.Antrą kartą jo (liudytojo) buvo paprašyta paskolinti 500 Eur ieškovui, tai jis ir paskolino. Pasitiki labai ieškovu.Buvo du pinigų gavimai. Po antrojo gavimo buvo surašytas tas tekstas su tikslu, kad užbaigus darbus galėtų ateityje atsiskaityti, grąžinti skolą. Dokumentas matyt liko pas atsakovą. Dalį teksto jis (liudytojas) surašė. Jo surašytas tekstas yra ieškovo įsipareigojimas užbaigti projektavimo darbus.Atsakovas pasilengvina šiuo dokumentu sau situaciją. 500 Eur ieškovui perdavė po pirmos paskolos sekančią dieną iš ryto prieš vekselio pasirašymą.

16Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

1710.Byloje pateiktas 2016-09-20 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas V. S. įsipareigojo 2016-10-16 be sąlygų sumokėti ieškovui V. G. 1 500,00 Eur (b.l. 28) bei 2016-09-21 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas V. S. įsipareigojo 2016-10-17 be sąlygų sumokėti ieškovui V. G. dar 2 000,00 Eur (b.l. 29).

18Abudu vekseliai yra atspausdinti ir analogiški,tik skiriasi datos ir pinigų sumos.Vekseliuose nurodoma išrašymo vieta Konstitucijos per.3,Vilnius.Tačiau pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes jie buvo surašyti ne nurodytoje vietoje,o iš anksto paruošti ieškovo.

19Abiejuose vekseliuose yra įrašas,kad „vekselio davėjas atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimno“.

2011.Dėl vekselio

21Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Nepateikdamas vekselio paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str.), vekselio turėtojas prarado galimybę pateikti vekselį apmokėti ĮPVĮ reglamentuota tvarka (ĮPVĮ 55 str.). Dėl vekselio nepateikimo apmokėti laiku ĮPVĮ reglamentuojami vekselio davėjo ir turėtojo teisiniai santykiai baigiasi, o vekselis praranda savo abstraktumo ir formalumo savybes ir tampa paprastu skolos raštu, kurio apmokėjimui toliau taikytinos jau ne ĮPVĮ normos, o piniginių prievolių įvykdymą reglamentuojančios CK normos.

22Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas neneigia fakto, kad buvo praleistas terminas pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka, kai siekiant atgauti vekselyje nurodytą sumą teisminė ginčo teisena nereikalinga. Ieškovas šiuo atveju įrodinėja prievolinių – paskolos – santykių egzistavimą pagal pateiktą vekselį.

23Vekselio turėtojas pareiškęs reikalavimą teismine tvarka turi įrodyti, kad vekselio davėjas išrašydamas vekselį įsipareigojo pagal jį atsakyti ir pasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui, t. y. vekselio turėtojo ir vekselio davėjo tiesioginiai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašytas vekselis, leidžia teigti, kad vekselio davėjo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina. Išrašant vekselį sukuriama nauja prievolė, nepriklausanti nuo teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015). Todėl vekselis kaip skolos dokumentas per se nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, kitaip tariant, vekselio turėtojas kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš vekselio davėjo tais atvejais, kai netenkama galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, turi pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina (CPK 12, 178 str.). ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais.

24Lietuvos A. T. savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto; kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

2512.Dėl faktinių paskolos aplinkybių

26Atsakovas V. S. bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jis šios iš viso 3 500,00 Eur sumos iš ieškovo nėra gavęs. Teismo posėdžiuose atsakovas paaiškino, kad šią sumą jis pažadėjo sumokėti ieškovui, jie pastarasis padės „prastumti“ per savivaldybę statybos leidimą atsakovo objektams,nes trūko vieno parašo.

27Ieškovas laikėsi pozicijos,kad atsakovui buvo reikalingi pinigai gauti statybos leidimui ir jis per liudytoją paskolino 3000 eurų savo ir 500 eurų liudytojų pinigų atsakovui,ką patvirtina vekseliai.

28Atsakovas nurodė,kad abi šalis susiejo atsakovo interesas gauti statybos leidimą kuo greičiau,ir ieškovas patvirtino,kad „įsipareigojo padėti atsakovui gauti šį statybos leidžiantį dokumentą“(spr. 3,5 p.),nors teismo posėdžio metu pasakė,kad „...atsakovas darė kažkokį projektą.(Jis-ieškovas) Nesigilino, nes jam neįdomu.“(spr.5p.).

29Byloje pateiktas bylos šalių pasirašytas dokumentas (b.l. 59), kuriame užfiksuota: „Įsipareigoju, kad sutinkamai su mano pateiktais dokumentais objektui adresu B. K. B. 41, 41A, 41B, 41C Vilniaus m. savivaldybėje per IS Infostatyba bus gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal pateiktą ir miesto ūkio sk. suderintą projektą „Nuotekos, vandentiekis B. K. B. g. 41, 41A, 41B, 41C“. /Priedas: Vekselis 2016 rugsėjo 20 d. (200 Eu); /Vekselis 2016 rugsėjo 20 d. (1500 Eu) /V. S. (parašas) /Vilnius, 2016 rugsėjo 21 /Įsipareigoju įvykdyti atsiskaitymus, gavus Vilniaus miesto plėtros departamento specialistų pritarimus. (parašas) /(parašas) V. G.“.

30Liudytojas R. S. paaiškino,kad jo akyse kavinėje du kartus buvo pasirašyti vekseliai ir po antro vekselio pasirašymo „buvo surašytas tas tekstas su tikslu, kad užbaigus darbus galėtų ateityje atsiskaityti, grąžinti skolą.... Ieškovas įsipareigojo užbaigti projektavimo darbus. 500 Eur ieškovui perdavė po pirmos paskolos sekančią dieną iš ryto prieš vekselio pasirašymą.“(sprendimo 9p.).

31Ieškovas teisme paaiškino,kad „atsakovo pateikto dokumento (b.l. 59) pirmą dalį rašė liudininkas R. S., nes jis ten konsultavo ir padėdavo su projektu. Jis (ieškovas) tik pasirašė, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus po statybą leidžiančio dokumento gavimo. Tą jam ir pasakė, kad atiduos pinigus, kai gaus dokumentą.Raštas surašytas buvo po surašyto antro vekselio“.

32Ieškovas teisme paaiškino,kad „tik vakare sužinojo, kad atsakovui reikės dar antros sumos ir vakare surašė, kad duoti pinigais 21 dieną.“

33Atsakovas nurodė,o ieškovas patvirtino,kad abudu vekselius surašė ieškovas prieš atvykstant į kavinę pasirašyti atsakovui.Beje tai matyti iš paties teksto,kuriame yra įrašytas ieškovo asmens kodas ir nėra atsakovo duomenų.Tačiau abiejuose vekseliuose jau buvo atspausdintos 1500 eurų ir 2000 eurų sumos,kas reiškia,kad šias sumas surašė iš anksto ieškovas,bet ne prieš 10-15 minučių iki atvykimo į kavinę,kai teisme ieškovas paaiškino,kad „...iš Rapolo pasiskolino 500 Eur, nes trūko paskolinimui atsakovui.Pasiskolino iš Rapolo tą pačią dieną prieš susirinkimą 10-15 minučių.“(spr.5p.).

34Dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo

3513.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR ( - ) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.

36Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

37Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. ( - ) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

38Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

39Statybos leidimas nurodytu adresu objektams statyti buvo išduotas 2016-11-18 Nr. LSNS-01-161118-00596 (b.l. 70-72).

40Šalys neneigia,kad šis leidimas buvo gautas be ieškovo pagalbos.Todėl akivaizdu,kad ieškovas savo įsipareigojimo padėti gauti leidimą neįvykdė.

41Ieškovas teigė,kad jis paskolinęs pinigus atsakovui surado darbą kažkokiems darbininkams būtent pas atsakovą,tačiau to patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

42Iš buvusios situacijos analizės faktiniu ir loginiu aspektu,teismas negali sutikti su ieškovo versija,kad atsakovui buvo reikalinga gauti pinigus 3500 eurų sumoje,kad gauti leidimą statybai,nes tokios kainos gaunant oficialiai statybos leidimą neegzistuoja,nebent tai būtų pinigai,kad duoti kyšį,dar ir su sąlyga,kad atsakovas niekur negalėjo gauti tokios sumos Lietuvoje,ko pasekoje buvo priverstas skolintis iš pažįstamo pažįstamo,turinčio interesą kitiems asmenims,kurie jam padarė daug gero(spr.5p.).To pasekoje pasak paties ieškovo jis tapo“... suinteresuotas paskolos greitu grąžinimu, įsipareigojo padėti atsakovui gauti šį statybos leidžiantį dokumentą.“(spr.3p.).Atsakovas prašo pagalbos paskolinti pinigus per liudytoją,kuris turi pažįstamą asmenį-ieškovą,kuris teisme sako,kad „ieškovo interesas, kad daug pažįsta statybininkų, todėl gavus leidimą, kad jie gautų darbo.“(spr.5p.),kai jokio darbo niekas taip ir negavo,ir niekas jokių darbininkų statybų darbams nesiūlė, ir jokiems darbininkams dėl darbo nebuvo atsakyta neigiamai ar teigiamai.To pagrįsti elementaria logika negalima.

43Jeigu tikėti liudytojo paaiškinimu,kad surašytą liudytojo ranka tekstą sugalvojo pats atsakovas tam,kad palengvintų sau darbą,kad jis pasilengvina sau situaciją,kurį pasirašo ieškovas,tai tokiam paaiškinimui nėra loginės prasmės,bet yra logika tame,kad šio raštelio kilmę galima paaiškinti,kaip garantą atsakovui,kuriuo ieškovas įsipareigoja atsakovui padėti gauti statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus savivaldybėje,o atsakovas už tai įsipareigoja pagal vekselius sumokėti juose nurodytą sumą gavus plėtros departamento specialistų pritarimus(b.l.59,spr.5,7,9p.).Toks raštelis turi tik garantijos požymius(CK 6.90 str.),bet nėra garantas iš ieškovo pusės,kad jis atliks kažkokius veiksmus atsakovo naudai ir jų neatlikus atsakovas turės kažkokią piniginę ar kitą reikalavimo teisę.Tačiau šis raštelis atskleidžia tikruosius šalių ketinimus ir santykius dėl vekselių surašymo(spr.12 p.).

44Kaip seka iš paties ieškovo parodymų,ieškovo paskolinimas pinigų buvo nelogiškas ir dėl 500 eurų „paskolinimo“ aplinkybių:žinoijo apie pinigų sumą iš anksto,iš anksto ją įrašė į vekslelius,bet neturėjo reikiamos pinigų sumos 2016-09-21,kurią atsitiktinai turėjo liudytojas,kuris paskolino jam pačiam ,kad perskolinti atsakovui ir liudytojas po to surašo įsipareigojimą ieškovui,kuris jį pasirašo dėl to,kad tampa suinteresuotu dėl skolos gražinimo tam,kad padarytų gerą kažkokiems statybininkams,bet darbą turės duoti atsakovas,kuris pats organizuoja sau statybas ir be ieškovo pagalbos.

45Į antstolį ieškovas kreipėsi po daugiau kaip mėnesio laiko nuo skolos pagal vekselį įsipareigojimo dienos suėjimo,t.y.2016-11-28(b.l.31).Tai reiškia,kad antstolis negalėjo padėti gražinti įsiskolinimo ne teismine tvarka.Toks kreipimasis į antstolį yra beprasmiškas,bet labai naudingas antstoliui,jeigu ieškovas realiai sumokėjo pinigus pagal sąskaitą-faktūrą(to įrodymų byloje nėra).

46Ieškovas teigė teisme,kad jis „neturėdamas teisinio išsilavinimo bei pasitikėdamas atsakovu, kad šis greitai įvykdys įsipareigojimus, neįvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui.“Su tokiu argumentu negalima sutikti,nes ieškovas,surašydamas vekselį, pats save atleido nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo.Teismo nuomone,visi ieškovo veiksmai buvo nukreipti ne į greitesnį skolos išieškojimą,o į išieškojimą teisminiu keliu,jeigu atsakovas nesumokėtų pinigų pagal pareikalavimą.

47Pagal ieškovo paaiškinimus buvo taip,kad šis paskolino pinigus atsakovui tam tikram terminui ir tai matydamas iš karto tą pačią dieną po antros paskolos įsipareigojo padėti atsakovui gauti statybos leidimą,nes tapo suinteresuotu ir gražinti skolą, ir padaryti kažkokiems kitiems žmonėms gero,bet nepadėjo atsakovui.Po to nesikreipė į antstolį laiku dėl savo neišprusimo,kad neteisminiu keliu jam būtų gražinti pinigai pagal vekselius,bet kreipėsi pavėluotai tam,kad jam už pažymą būtų išrašyta sąskaita-faktūra už veiksmus,kurių antstolis negali atlikti.To patvirtinti teismas negali,nes nemato objektyvių pagrindų.

48Teismas įvertindamas esamus įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus teisme daro išvadą,kad tarp ginčo šalių susidarė ne paskoliniai santykiai,kai viena šalis-kreditorius perdavė kitai šaliai- skolininkui pinigus,ir skolininkas įsipareigojo per tam tikrą terminą gražinti pinigus(( - ) str.,CK 6.870 str.).

49Iš esamos faktinės medžiagos ir situacijos matyti,kad tarp ieškovo ir atsakovo susidarė interesų santykiai.Atsakovui nebuvo reikalingi pinigai,kad gauti statybos leidimą(„užbaigti projektavimą“),nes kliūčių pasiskolinti ne iš ieškovo atsakovui nebuvo.Jam buvo reikalinga kuo greičiau užbaigti statybos leidimo gavimo savivaldybėje procesą,kurio pagreitinimą už atlygį įsipareigojo padaryti ieškovas.Liudytojas buvo tarpininkas tarp šių šalių.Ieškovo nurodomos aplinkybės vertinamos tik kaip versija,kad parodyti buvus paskolai,kurios realiai nebuvo ir tokiu būdu už pasirašytus vekselius gauti juose nurodytą sumą teisme.

50Toks vekselių surašymas,kai jie tampa įrodymu apie paskolos gavimą nebuvus pinigų perdavimui,o bandant pridengti pastangas pagreitinti statybos leidimo gavimą už piniginį atlygį prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms,gerajai moralei ir viešajai tvarkai(CK 1.5 str., 1.80str.,1.181str.).Todėl teismas skaito,kad 2016-09-20 ir 2016-09-21 tarp ginčo šalių surašyti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų surašymo dienos.Tai reiškia,kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimo,o atsakovas įrodė,kad minėtų paskolų su ieškovu nebūta.

51Dėl išlaidų už antstolio tarpininkavimo paslaugas

5214.Ieškovas V. G. prašė iš atsakovo V. S. priteisti 242,00 Eur patirtų išlaidų už antstolio tarpininkavimo paslaugas išieškant skolą pagal vekselius. Teismo vertinimu ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Antstolio R. V. 2016-12-19 ir 2016-12-20 Tarpininkavimo paslaugų dėl turtinės prievolės įvykdymo negalimumo pažymose (b.l. 31-32) nurodyta, kad antstolio suteiktas paslaugas iš esmės sudarė tik du atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsti siūlymai (atitinkamai pagal kiekvieną vekselį) įvykdyti turtinę prievolę arba susisiekti su antstoliu ir suderinti skolos grąžinimo terminus. Reikalavimas sumokėti 242,00 Eur už raginimų siuntimą pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Pats ieškovas be jokių trukdžių galėjo išsiųsti registruotu paštu reikalavimą atsakovui padengti įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju kreiptis dėl to į antstolį nebuvo pagrindo ir šios patirtos išlaidos buvo perteklinės ir nepagrįstos. Be to, teisme ieškovas išsakė poziciją, kad šios išlaidos faktiškai yra už antstolio padėjėjos darbą ruošiant ieškinį. Tokios išlaidos taip pat negali būti pagrįstos, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką reikalauti iš kitos šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo galima tik tuo atveju, kai šaliai atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687).

53Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir kiti klausimai

5415.Ieškovas V. G. už pareikštą ieškinį sumokėjo 112 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 13, 34, 83-86).

55Atsakovas V. S. už pareikštą priešieškinį sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 700,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 50, 55, 73-76).

56Ieškinį atmetus,o priešieškinį patenkinus iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos- viso 805 eurai(CPK 88,93 str.).

5716.Kadangi priėmus ieškovo ieškinį, nebuvo išspręstas byloje 2016-12-22 priimto teismo įsakymo panaikinimo klausimas, teismo įsakymas Nr. L2-5997-723/2016 panaikinamas šiuo teismo sprendimu (( - ) str. 5 d.).

58Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

59ieškinį atmesti.Priešieškinį tenkinti.

60Pripažinti,kad surašyti 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekseliai tarp V. G. (a. k. ( - ) ir V. S. (a. k. ( - ) yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų surašymo dienos.

61Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. ( - ) atsakovui V. S. (a. k. ( - ) 805 eur(aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

62Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-22 įsakymą dėl 3 500,00 Eur skolos pagal 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekselius, 30,89 Eur palūkanų, 242,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,00% dydžio metinių procesinių palūkanų, 28,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. S. kreditoriaus V. G. naudai.

63Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Ugnei Rėkutei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui adv. pad.... 4. atsakovui V. S., jo atstovui adv. pad. 5. teismo posėdžiuose išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo 6. ieškovas V. G. prašo priteisti iš atsakovo 7. 1.Ieškinyje nurodė, kad 2016-09-20 atsakovas išrašė paprastąjį vekselį,... 8. 2.A. V. S. atsiliepimu su ieškiniu... 9. 3.Ieškovas V. G. dublike (b.l. 67-69) nurodė, kad... 10. 4.A. V. S. pareiškė priešieškinį,... 11. 5.Teismo posėdžio metu ieškovas V.... 12. 6.Ieškovo atstovas adv. pad. V. N. nurodė, kad atsakovas... 13. 7.Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti,... 14. 8.Atsakovo atstovas adv. pad. I. Č. nurodė, kad... 15. 9.L. R. S. paaiškino, kad pažįsta... 16. Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.... 17. 10.Byloje pateiktas 2016-09-20 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo 18. Abudu vekseliai yra atspausdinti ir analogiški,tik skiriasi datos ir pinigų... 19. Abiejuose vekseliuose yra įrašas,kad „vekselio davėjas atleidžia vekselio... 20. 11.Dėl vekselio... 21. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis... 22. Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos... 23. Vekselio turėtojas pareiškęs reikalavimą teismine tvarka turi įrodyti, kad... 24. Lietuvos A. T. savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs... 25. 12.Dėl faktinių paskolos aplinkybių... 26. Atsakovas V. S. bylos nagrinėjimo metu laikėsi... 27. Ieškovas laikėsi pozicijos,kad atsakovui buvo reikalingi pinigai gauti... 28. Atsakovas nurodė,kad abi šalis susiejo atsakovo interesas gauti statybos... 29. Byloje pateiktas bylos šalių pasirašytas dokumentas (b.l. 59), kuriame... 30. Liudytojas R. S. paaiškino,kad jo akyse kavinėje du... 31. Ieškovas teisme paaiškino,kad „atsakovo pateikto dokumento (b.l. 59) pirmą... 32. Ieškovas teisme paaiškino,kad „tik vakare sužinojo, kad atsakovui reikės... 33. Atsakovas nurodė,o ieškovas patvirtino,kad abudu vekselius surašė ieškovas... 34. Dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo... 35. 13.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose... 36. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 37. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam... 38. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 39. Statybos leidimas nurodytu adresu objektams statyti buvo išduotas 2016-11-18... 40. Šalys neneigia,kad šis leidimas buvo gautas be ieškovo pagalbos.Todėl... 41. Ieškovas teigė,kad jis paskolinęs pinigus atsakovui surado darbą... 42. Iš buvusios situacijos analizės faktiniu ir loginiu aspektu,teismas negali... 43. Jeigu tikėti liudytojo paaiškinimu,kad surašytą liudytojo ranka tekstą... 44. Kaip seka iš paties ieškovo parodymų,ieškovo paskolinimas pinigų buvo... 45. Į antstolį ieškovas kreipėsi po daugiau kaip mėnesio laiko nuo skolos... 46. Ieškovas teigė teisme,kad jis „neturėdamas teisinio išsilavinimo bei... 47. Pagal ieškovo paaiškinimus buvo taip,kad šis paskolino pinigus atsakovui tam... 48. Teismas įvertindamas esamus įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus... 49. Iš esamos faktinės medžiagos ir situacijos matyti,kad tarp ieškovo ir... 50. Toks vekselių surašymas,kai jie tampa įrodymu apie paskolos gavimą nebuvus... 51. Dėl išlaidų už antstolio tarpininkavimo paslaugas... 52. 14.Ieškovas V. G. prašė iš atsakovo 53. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir kiti klausimai... 54. 15.Ieškovas V. G. už pareikštą ieškinį sumokėjo 112... 55. Atsakovas V. S. už pareikštą priešieškinį sumokėjo... 56. Ieškinį atmetus,o priešieškinį patenkinus iš ieškovo atsakovui... 57. 16.Kadangi priėmus ieškovo ieškinį, nebuvo išspręstas byloje 2016-12-22... 58. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,... 59. ieškinį atmesti.Priešieškinį tenkinti.... 60. Pripažinti,kad surašyti 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekseliai tarp 61. Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (... 62. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-22 įsakymą dėl 3 500,00... 63. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...