Byla 2-1147/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gruntinvesta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-732-212/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algminda“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gruntinvesta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dijama“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas BUAB „Algminda“ 2010 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio 0,83 ha ir 0,54 ha žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. atitinkamai duomenys neskelbtini, esančių duomenys neskelbtini, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2009 m. kovo 16 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Gruntinvesta“; pripažinti negaliojančia ab initio 2009 m. balandžio 30 d. turto perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 dalį, pagal kurią ieškovas perdavė neatlygintinai atsakovui UAB „Dijama“ 0,54 ha žemės sklypą; taikyti restituciją įpareigojant ieškovą ir atsakovą UAB „Dijama“ grąžinti atsakovui UAB „Gruntinvesta“ ginčo nekilnojamuosius daiktus, o atsakovą UAB „Gruntinvesta“ grąžinti ieškovui žemės sklypų įsigijimo kainą (283 000 Lt) (b. l. 2-3). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovui UAB „Dijama“ priklausantį 0,54 ha žemės sklypą, atsakovo UAB „Gruntinvesta“ (ne)kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas už 283 000 Lt, nes 0,54 ha žemės sklypas yra ginčo dalykas, ieškinio suma didelė, atsakovai turtą ir/ar lėšas gali perleisti, paslėpti; nesąžiningais atsakovų veiksmais ieškovui ir jo kreditoriams padaryta turtinė žala.

4Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nurodydamas atsakovo UAB „Gruntinvesta“ turto ir lėšų areštavimo eiliškumą (pirmiausia areštuotinas (ne)kilnojamasis turtas, o tik jo nesant arba esant per mažai – piniginės lėšos už 290 000 Lt sumą) ir subjektus, su kuriais atsakovui UAB „Gruntinvesta“ leidžiama atsiskaityti nepaisant lėšų arešto: atsakovo UAB „Gruntinvesta“ darbuotojai, valstybė, ieškovas (b. l. 29-30). Atsakovo UAB „Gruntinvesta“ (ne)kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą teismas argumentavo tuo, kad vienas iš ieškovo reikalavimų yra turtinio pobūdžio, ginčo suma gana didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „Gruntinvesta“ galėtų turtą ar lėšas perleisti, paslėpti, iššvaistyti ir tokiu būdu apsunkinti ar net išvis padaryti neįmanomą teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo vykdymą (CPK 144 str. 1 d.).

5Atsakovas UAB „Gruntinvesta“ atskiruoju skundu (b. l. 30-33) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovo UAB „Gruntinvesta“ turtui, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nėra faktinio pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui pasekmių, įskaitant finansinių, nepaisė teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principų, viešojo intereso ir teismų praktikos.

6Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nei reikalavimo pobūdis, nei reikalavimo dydis neįrodo grėsmės įvykdyti sprendimą, jeigu ieškinys bus patenkintas.

7Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas nuolat patiria nuostolių, negali tinkamai vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos, t. y. verstis nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, žemės sklypų nuoma, eksploatuoti smėlio-žvyro karjerų, vystyti nekilnojamojo turto projektų. Tokiu būdu pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir viešasis interesas, kadangi apelianto galimybės lyginant jas su kitų rinkos dalyvių galimybėmis plėtoti verslą ribojamos. Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.); valstybė gina vartotojo interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Vartotojo interesų užtikrinimas yra viešasis interesas, valstybės ir jos institucijų pareiga teikiama visuomenei, žmonėms, tenkinantiems teisėtus vartotojiškus poreikius.

8Lietuvos apeliacinis teismas (2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje c. b. Nr. 2-689/2006, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje c. b. Nr. 2-579/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartyje c. b. Nr. 2-78-2010 ir kt.) yra išaiškinęs ekonomiškumo principo taikymą. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (LR CPK 145 str. 2 d.). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas turi būti neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į tai, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ar neprieštaraus viešajam interesui (Teismų praktika Nr. 17, p. 217). Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, pažeidžia LR Konstitucijoje ir LR CPK 1.5 str. įtvirtintą teisingumo principą bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo principą.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-579/2007) pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu visų pirma turi būti užtikrinama viešojo intereso apsauga. Viešojo intereso būvimas ir jo apsaugos užtikrinimo būtinumas nulemia didesnę ar mažesnę ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo galimybę.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-246/2007) konstatavo, kad valstybė, kaip visuomenės politinė organizacija, turi atstovauti viešajam interesui ir jį ginti. Teismui tenka pareiga užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą.

11Kaip teigiama Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-78-2010), viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to gali būti siekiama kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko (atsakovo) tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/ar sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pritaikytas - panaikinti.

12Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo nuodugniai ištirti byloje esančius duomenis ir tinkamai įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, viešojo intereso, ekonomiškumo, teisingumo principo, šalių interesų pusiausvyros ir socialinio gyvenimo stabilumo, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ir ateityje bus proporcingas (adekvatus) jų taikymu siekiamiems tikslams, padarytam teisės pažeidimui.

13Ieškovas BUAB „Algminda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 37-38) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Panevėžio apygardos teismas 2010 . balandžio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad dėl didelės ieškinio sumos yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu jis bus priimtas ieškovo naudai, vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o tai sutrikdytų bankroto procedūras ir pažeistų ieškovo kreditorių interesus, t. y. viešąjį interesą. Apeliantas yra ūkio subjektas, o ne vartotojas, todėl jo interesai nelaikyti viešaisiais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokių nuostolių patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kad negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, principų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.

18Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, ir teisės principų, kuriais vadovaudamasis teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, laikymosi.

19Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar hipotetinės aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (pvz., sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė (ne)tiesioginė, pagrindinė/ papildoma civilinė atsakomybė); atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Aplinkybės siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet būti ieškovui nenaudingas. Jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį nepakitusią. Tai leistų tikėtis ieškovui, jei ieškinys būtų patenkintas, jog jo naudai priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

20Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelė, bet viena iš pagrindinių aplinkybių, galinti patvirtinti arba paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas gali pasunkėti. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, nepridėjo jokių įrodymų (pvz., finansinės atskaitomybės dokumentų: balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų, duomenų apie nuosavybės teise turimą turtą, jo vertę, prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų), paneigdamas, kad pareikšto ieškinio suma (283 000 Lt) jam nėra didelė.

21Nors byloje nėra faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, t. y. duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir/ar lėšas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo vykdymą, bet būtinybę areštuoti apelianto turtą ir/ar pinigines lėšas pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, atsakovui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir/ar lėšas, jei jis nuspręstų taip pasielgti. Tokiu atveju, jeigu apelianto disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis teisė nebus apribota, išlieka galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą įvykdyti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Pvz., apeliantas galėtų perleisti turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), išnuomoti jį, turimą turtą panaudoti užtikrinti savo ar svetimų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą, gautas lėšas paslėpti, iššvaistyti, t. t.

22Esant tokiom aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog grėsmė įvykdyti sprendimą, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, yra, ir ieškovo prašymu pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o apelianto motyvai šios teismo išvados nepaneigia.

23Kalbant apie teisės principų laikymąsi taikant laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, kad teisės principų pažeidimai gali sudaryti teisinį pagrindą koreguoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo režimą, tačiau ne apskritai jas panaikinti. Tokia padėtis paaiškinama tuo, kad principų pažeidimas neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.). Išimtį iš bendros taisyklės sudaro nebent viešojo intereso apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007, 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009).

24Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą, socialinio gyvenimo stabilumą bei viešąjį interesą, o padarytus pažeidimus įrodo citatos iš nurodytos teismų praktikos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto motyvais, remdamasi tokiais argumentais. Bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.), o ne vieno ūkio subjekto lygiateisiškumą su atitinkamo sektoriaus, valstybės, regiono, viso pasaulio rinkos dalyviais. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones procesinio lygiateisiškumo teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė ir ekonomiškumo principo, nes taikė tokias ir tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokių ir kiek būtinai reikėjo užtikrinant sprendimo įvykdymą, stengdamasis kuo mažiau varžyti apelianto komercinę veiklą. Kuo pasireiškė teisingumo, proporcingumo principų, šalių interesų pusiausvyros ir/ar socialinio gyvenimo stabilumo pažeidimas, apeliantas nedetalizavo, kaip to reikalauja CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl teisėjų kolegija negali plačiau pasisakyti nurodytais aspektais, kad neperžengtų skundo ribų (CPK 320 str.). Galiausiai teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra su apeliantu susijęs viešasis interesas nei kad pirmosios instancijos teismas būtų jį pažeidęs. Apelianto pateikė teismų praktikos iš nedispozityvių bylų dėl viešojo pirkimo. Kadangi šios ir minėtų bylų ratio decidendi nesutampa, nėra pagrindo jomis remtis.

25Susiklosčius šiai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones, ir, nepažeisdamas teisės principų ar viešojo intereso, tinkamai jas taikė, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarajai akcinei bendrovei „Gruntinvesta“ palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas BUAB „Algminda“ 2010 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos... 4. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo... 5. Atsakovas UAB „Gruntinvesta“ atskiruoju skundu (b. l. 30-33) prašo... 6. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad... 7. Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas nuolat... 8. Lietuvos apeliacinis teismas (2006... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m.... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m.... 11. Kaip teigiama Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartyje (c. b.... 12. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos... 13. Ieškovas BUAB „Algminda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 37-38)... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra faktinis... 19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas... 20. Teismų... 21. Nors byloje nėra faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę... 22. Esant tokiom aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Kalbant apie teisės principų laikymąsi taikant laikinąsias apsaugos... 24. 25. Susiklosčius šiai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 27. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl...