Byla 2-221/2014

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Donalita“, pareiškėjo UAB „Amalva“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2457-173/2013 pagal pareiškėjų UAB „Amalva“, UAB „Conlex“, UAB „Inforo“, UAB „General Building System“ pareiškimus atsakovui UAB „Donalita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės bankroto administratoriaus skyrimo.

5Atskiraisiais skundais keliami teismo nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovui UAB „Donalita“ bankroto bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vilniaus administratoriai“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

6Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Donalita“ bankroto bylą.

7Pareiškėjas UAB „Amalva“ nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 57 394,26 Lt pagal tarp UAB „Amalva“ ir UAB „Donalita“ 2012 m. gruodžio 3 d. sudarytą komplektavimo sutartį Nr. 121203-1DS, 2013 m. sausio 18 d. pardavimo kreditan sutartį Nr. C8717, UAB „Amalva“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Insolvensa“. Pažymėjo, kad UAB „Donalita“ skola pareiškėjui negrąžinama, nes šis yra nemokus. Pagal viešai prieinamus duomenis UAB „Donalita“ turi įsiskolinimą valstybės biudžetui.

8Pareiškėjas UAB „Conlex“ nurodė, kad atsakovo skola pagal 2013 m. birželio 19 d. tarp UAB „Šebsta“ ir UAB „Conlex“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012/06/11-1, įskaitant visus priedus prie sutarties, yra 1 170 Lt, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankroto bankas“.

9Pareiškėjas UAB „Inforo“ nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 23 142,53 Lt pagal tarp UAB „RG Consulting“ ir UAB „Inforo“ 2013 sausio 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/30/01 bei 2013 m. liepos 27 d. priedą Nr. 2013/07/25/01-9 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/30/01), bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankroto valdymas“.

10Pareiškėjas UAB „General Building System“ nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 12 013,85 Lt pagal 2013 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą GBS Nr. 315, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Vilniaus administratoriai“.

11Atsakovas UAB „Donalita“ atsiliepime prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Donalita“. Nurodė, kad UAB ‚Donalita“ yra moki, stabiliai ir aktyviai rinkoje veikiantis juridinis asmuo, galintis įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. UAB „Donalita“ nevėluoja darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, nėra viešai paskelbusi, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų, laukia apmokėjimo už atliktas paslaugas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su pareiškėjais. Remiantis 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenimis atsakovas turi ilgalaikio turto 206 851 Lt sumai, trumpalaikio - 1 967 395 Lt sumai, per vienerius metus gautinos sumos viršija 1 680 00 Lt. 2013 metais atsakovas gavo 434 198 Lt pelno. Pasikeitus įmonės savininkams naujų kreditorinių įsiskolinimų neatsirado, yra mažinami kreditoriniai įsiskolinimai. Atsakovo turtas nėra įkeistas.

12Kauno apygardos teisme 2013 m. lapkričio 25 d. gautas prašymas įtraukti į bylą UAB „Serpantinas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. UAB,,Serpantinas" prašymą atmetė.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Donalita“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vilniaus administratoriai“.

15Teismas nustatė, kad pagal atsakovo į bylą pateiktą 2013 m. spalio 31 d. balansą įmonė turi turto už 2 174 246 Lt, kurį pagrinde sudaro trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos - 1 680 743 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos sutartys – 268 452 Lt sumai ir kt.), ilgalaikio turto įmonė turi tik už 206 851 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 216 197 Lt, pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 1 216 196,50 Lt sumą.

16Pasisakydamas dėl atsakovo turimo ilgalaikio turto vertės, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kas sudaro įmonės turimą ilgalaikį turtą. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Donalita“nekilnojamojo turto neturi.

17Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad įsipareigojimai kreditoriams bus vykdomi gavus apmokėjimus už atliktas paslaugas, pažymėjo, kad teismui nepateikta į bylą tai patvirtinančių įrodymų, o didžiąją dalį įmonės trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (1 680 743 Lt), tačiau teismui nepateiktas debitorių sąrašas ar kiti duomenys, pagrindžiantys šių sumų pagrįstumą.

18Dėl nurodyto teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus, o tai yra pagrindas iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d., 4 str., 9 str. 7 d. 1 p.).

19Teismas, nustatęs, kad pateikti duomenys patvirtina, kad nėra galimybių, jog atsakovas ateityje galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nes skolos yra didelės ir pradelstos, konstatavo, kad atsakovas negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

20Teismas nurodė, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 str. 3 d.).

21Pasisakydamas dėl įmonės bankroto administratoriaus kandidatūros, teismas nurodė, kad pareiškėjų siūlomų administratorių kandidatūros suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos, byloje yra pateiktos administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopijos, sutikimai administruoti įmonę. Teismas pažymėjo, kad pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Donalita“ buvo pateikta galiojanti UAB „Bankroto valdymas“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija, tačiau sutarties galiojimas baigėsi 2013 m. spalio 28 d., o nauja minėto administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija teismui nebuvo pateikta.

22Teismas nurodė, kad teisė skirti bankrutuojančiai įmonei administratorių priklauso teismui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skiriant įmonės bankroto administratorių, jų profesinė patirtis ir užimtumas savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo, UAB „Donatila“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Vilniaus administratoriai”.

23III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

24Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Donalita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą, netenkinus šio prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Donalita“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, UAB „Donalita“ yra moki, gebanti įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, stabiliai ir aktyviai rinkoje veikiantis juridinis asmuo, tiesiog šiuo metu laukia apmokėjimo už atliktas paslaugas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, su daugeliu kreditorių yra sudariusi apmokėjimo grafikus ir jų stengiasi laikytis.
2. Pasikeitus įmonės savininkams naujų kreditorinių įsipareigojimų neatsirado. Už suvartojamas medžiagas statybos objektuose UAB „Donalita“ atsiskaito išankstiniais mokėjimais, kreditoriniai įsipareigojimai yra mažinami. Įmonė turi galiojančius atestatus veikti rinkoje kaip rangovas, taip pat turi specialiuosius leidimus atlikti tam tikrus statybos darbus, kas didina įmonės vertę bei galimybę gauti brangiau apmokamus ir sudėtingus darbus.
3. Kreditoriams, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Donalita“ bendra skola yra tik 93 720,64 Lt. Byloje nėra duomenų, kad minėti kreditoriai būtų kreipęsi į teismą ginčo teisenos tvarka, todėl, atsakovo nuomone, šie kreditoriai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Donalita“, siekdami pakenkti sunkiai besiverčiančiai įmonei arba lengviausiu keliu atgauti skolą.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė formaliai, nesivadovavo pateiktais atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentais, iš kurių matyti, kad atsakovas neabejotinai vykdo pelningą veiklą. Apelianto teigimu, įmonės skolos nežymiai viršija įstatymo nustatytą pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. UAB „Donalita“ 2013 m. balanse nurodytos po vienerių metų mokėtinos sumos yra akcininko paskola įmonės apyvartinėms lėšoms.

25Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Amalva“ prašo atsakovo UAB „Donalita“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kreditoriai UAB „Amalva“, UAB „Conlex“, UAB „Inforo“, UAB „General Building System“ būtų kreipęsi į teismą bendra ginčo teisenos tvarka.
2. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio stabilią bendrovės veiklą ir jos mokumą, deklaratyviai nurodė, kad įmonė šiuo metu laukia apmokėjimo už atliktas paslaugas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo UAB „Donalita“ pateiktą balansą ir kitus pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus bei padarė teisingą išvadą, kad UAB „Donalita“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, visapusiškai įvertino pateiktų atsakovo finansinių dokumentų pagrįstumą, išsiaiškino realią atsakovo turto vertę, nustatė tikrąjį pradelstų įsipareigojimų dydį.

26Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Amalva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį dėl UAB „Vilniaus administratoriai“ paskyrimo atsakovo bankroto administratoriumi ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ kandidatūros. Pirmosios instancijos teismas UAB „Donalita“ administratoriumi paskirdamas UAB „Vilniaus administratoriai“ nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotais kriterijais dėl bankrutuojančių įmonių administratoriaus paskyrimo, nesiaiškino, nevertino, pateiktų bankroto administratorių kandidatūrų pagal užimtumo, patirties, procedūrų terminų, administravimo išlaidų bei kitų reikšmingų kriterijų, o parinkdamas UAB „Vilniaus administratoriai“ kandidatūrą nepateikė argumentų, kodėl teismo nuomone būtent ši administratoriaus kandidatūra geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą ir sklandžią bankroto proceso eigą.
2. Pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius nėra pakankamai pajėgus administruoti UAB „Donalita“, t.y. turinčią daug kreditorių, sudariusią daug įvairių sandorių, kuriuos patikrinti ir įvertinti turės bankroto administratorius. UAB „Vilniaus administratoriai“ šiuo metu vykdo tik 7 bankroto procedūras, užbaigusi tėra tik vieną bankroto procedūrą.
3. Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto bankas“ kandidatūros. Pareiškėjai UAB „Conlex“ , UAB „Inforo“ specializuojasi skolų pirkimo ir išieškojimo srityje, todėl jų suinteresuotumas bankroto procese galimai susijęs tik su kuo greitesniu bankroto procesu. Pareiškėjo UAB „Conlex“ pateikta bankroto administratoriaus UAB „Bankroto bankas“ kandidatūra leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas gavo tik 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, bendrovėje dirba tik 2 asmenys, nėra įvykdžiusi nei vienos bankroto procedūros ir šiuo metu nevykdo, todėl siūlomas bankroto administratorius neturi patirties ir nėra įgijęs kreditorių bei teismo pasitikėjimo kaip sklandžias, operatyvias bankroto administravimo paslaugas teikianti įmonė.
4. Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ kandidatūros. UAB „Bankroto valdymas“ dėl didelio užimtumo, apelianto teigimu, negalėtų operatyviai, tinkamai bei sklandžiai organizuoti UAB „Donalita“ bankroto proceso.
5. Dėl bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ kandidatūros. Apelianto siūloma bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ kandidatūra labiausiai atitinka teismų praktikoje vertinamus ir daugiausiai įtakos bankroto administratoriaus paskyrimui turinčius kriterijus. Per visą laikotarpį nuo leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas išdavimo dienos UAB „Insolvensa“ yra įvykdžiusi 27 bankroto procedūras, šiuo metu vykdo 48 bankroto procedūras, įmonėje dirba 13 įvairių sričių specialistų. Pažymėjo, kad pareiškėjo UAB „Amalva“ siūlomai bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ kandidatūrai pritarimą raštu išreiškė ir kiti didžiausi kreditoriai, t.y. Onninen ir UAB „Gilius ir Ko“.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

30Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesiniams sprendimams, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją.

31Nagrinėjamu atveju atsakovo bankroto byla iškelta dėl atsakovo UAB „Donalita“ nemokumo (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

32Šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo kreditoriai „Amalva“, UAB „Conlex“, UAB „Inforo“, UAB „General Building System“, nurodę, kad atsakovas delsia su jais atsiskaityti, yra nemokus. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šie asmenys negalėjo inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimo, kadangi iš pradžių šie asmenys turėjo išspręsti kilusį ginčą pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų bendrovės įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka. Priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, pažymėtina, jog nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013, kt.). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Akcentuotina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

33Atskirajame skunde apeliantas UAB „Donalita“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo pateiktais atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentais, iš kurių matyti, kad atsakovas neabejotinai vykdo pelningą veiklą, tiesiog šiuo metu laukia apmokėjimo už atliktas paslaugas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, su daugeliu kreditorių yra sudaręs apmokėjimo grafikus ir jų stengiasi laikytis, todėl pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovo turtinę - finansinę padėtį. Anot apelianto, įmonės skolos nežymiai viršija įstatymo nustatytą pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o UAB „Donalita“ 2013 m. balanse nurodytos po vienerių metų mokėtinos sumos yra akcininko paskola įmonės apyvartinėms lėšoms.

34Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

35Siekiant surinkti visą aktualią ir būtiną bylos nagrinėjimui medžiagą, apeliantui buvo sudarytos galimybės pateikti finansines ataskaitas, parodančias ir patvirtinančias tikrąją įmonės finansinę būklę. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartimi skyrė UAB „Donalita“ vadovui T. V. 2 000 Lt baudą ir įpareigojo T. V. per 5 dienas nuo šios nutarties įteikimo teismui pateikti: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas bei kalendorinę atsiskaitymų datą pagal sutartis ar įstatymus (pvz.: 2012 m. sausio 1 d.); praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki ieškinio pateikim dienos finansinių ataskaitų rinkinį; duomenis apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; informaciją apie teismuose atsakovei iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka; nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pratęsė UAB „Donalita“ vadovui Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 11d. nutartimi nustatytą terminą įmonės finansiniams dokumentams pateikti iki 2013m. lapkričio 18 d. Vykdydamas teismo įpareigojimus bei ginčydamas pareiškėjų teiginius dėl pagrindo įmonę pripažinti nemokia, atsakovas UAB „Donalita“ pateikė tik 2013 m. spalio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pažymas apie įkeistą turtą, įmonei iškeltas bylas teisme, pažymą dėl įmonės kreditorių, t.y. ne visus reikalautus dokumentus.

36Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Todėl teismui, remiantis į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustačius, jog yra pagrindas UAB „Donalita“ kelti bankroto bylą, o atsakovui siekiant įrodyti priešingas aplinkybes, jis turi pateikti teismui tai patvirtinančias aplinkybes. Šiuo atveju iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas siekia sukelti teismui abejones dėl atsakovo mokumo, tačiau remiasi tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir teiginiais. Konkrečių argumentų ir įrodymų, dėl ko teismas turėtų nesivadovauti atsakovo pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, nepateikta į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais.

37Kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų, UAB „Donalita“ 2013 m. spalio mėn. 31 d. balanse bendra apskaityto bendrovės turto vertė – 2 174 246 Lt (materialaus turto – 168 351 Lt, trumpalaikio turto –1 967 395 Lt, iš jo atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 268 452 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 1 680 743 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 3 200 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 1 216 197 Lt sumos. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir būtina įvertinti tikrąją į balansą įrašyto turto vertę, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad reali turto vertė galimai yra daug mažesnė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Taigi, nesant duomenų apie įmonės debitorius, balanse nurodytų gautinų sumų išieškojimo galimybes, jų realumą, nėra galimybės nustatyti atsakovo turto, kurį sudaro debitorių įsiskolinimas, realios vertės. Nagrinėjamu atveju, nustatant į atsakovo balansą įrašyto turto realią vertę, yra pagrindo teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo į balansą įrašytas jo trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos (1 680 743 Lt), nėra atsakovo realus turtas (CPK 185 str.). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2012, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011). Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo neįskaičiuoti bendrovės balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos į atsakovo realaus turto vertę ir konstatuoti, jog nėra pagrindo spręsti, kad balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos bus atgautos ir įmonė ateityje galės atstatyti savo mokumą, o apeliantas nepaneigė šių teismo išvadų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas į bylą nėra pateikta duomenų, kas sudaro įmonės turimą ilgalaikį turtą. Pažymėtina, kad UAB „Donalita“ nekilnojamojo turto neturi. Nors, apelianto teigimu, UAB „Donalita“ yra moki, gebanti įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir kreditoriams, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Donalita“ bendra skola yra tik 93 720,64 Lt, tačiau atsakovas UAB „Donalita“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog 2013 m. lapkrčio 18 dienai skolingas dar ir kitiems kreditoriams, viso 1 216 196,50 Lt, ką patvirtina teismui pateiktas kreditorių sąrašas.

38Taigi lyginant pradelstus atsakovo įsipareigojimus su turima turto verte, konstatuotina, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (1 216 196,50 Lt) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (2 174 246 Lt - 1 680 743 Lt). Taigi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pakankamai duomenų nustatyti, ar atsakovas yra nemokus ir nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovo turtinę - finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas.

39Apeliantas UAB „Donalita“ atskirajame skunde taip pat teigia, kad su daugeliu kreditorių yra sudaręs apmokėjimo grafikus ir jų stengiasi laikytis, už suvartojamas medžiagas statybos objektuose UAB „Donalita“ atsiskaito išankstiniais mokėjimais, kreditoriniai įsipareigojimai yra mažinami, įmonė turi galiojančius atestatus veikti rinkoje kaip rangovas, taip pat turi specialiuosius leidimus atlikti tam tikrus statybos darbus, kas didina įmonės vertę bei galimybę gauti brangiau apmokamus ir sudėtingus darbus, tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad įmonė tęsia ūkinę veiklą, gauna pajamų, kad ši veikla nėra nuostolinga ir yra sudaręs su debitoriais susitarimus dėl prievolių įvykdymo atidėjimo ir/ar mokėjimo dalinai. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto UAB „Donalita“ nurodyti argumentai dėl pelningo veiklos vykdymo taip pat pripažintini nepagrįstais.

40Apeliacinės instancijos teismas siekdamas visapusiškai įvertinti atsakovo finansinę padėtį taip pat įvertino ir teismų informacinės sistemos LITEKO informaciją, kuria remiantis nustatyta, jog šiuo metu UAB „Donalita“ yra iškelta civilinių bylų dėl skolos iš įmonės priteisimo.

41Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir įvertino bankroto bylos iškėlimo klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Kadangi apeliantas UAB „Donalita“ atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonė realiai vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atsakovo UAB „Donalita“ atskirasis skundas atmestinas.

42Dėl teismo paskirto atsakovo bankroto administratoriaus

43Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011). Teismas, prieš vertindamas atskirus kriterijus, kurie reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens paskyrimo bankroto administratoriumi, privalo įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos skirti asmenį administratoriumi – paties administratoriaus sutikimas administruoti įmonę ir Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010).

44Pareiškėjas UAB „Amalva“ apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Donalita“ administratoriumi paskirdamas UAB „Vilniaus administratoriai“ nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo suformuluotais kriterijais dėl bankrutuojančių įmonių administratoriaus paskyrimo, nesiaiškino, nevertino pateiktų bankroto administratorių kandidatūrų pagal užimtumo, patirties, procedūrų terminų, administravimo išlaidų bei kitų reikšmingų kriterijų.

45Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos keturios bankroto administratorių kandidatūros administruoti UAB „Donalita“, t.y. UAB „Insolvensa“, UAB „Bankroto bankas“, UAB „Bankroto valdymas“ ir UAB „Vilniaus administratoriai“. Ginčo atveju trys pretendentai (UAB „Insolvensa“, UAB „Bankroto bankas“, UAB „Vilniaus administratoriai“) administruoti UAB „Donalita“ atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus, t.y. administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus/pažymėjimus teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas bei administratoriai sutinka administruoti UAB „Donalita“. Pretendentas UAB „Bankroto valdymas“ neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, nes nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Donalita“ iškėlimo, pastarojo bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybes privalomasis draudimas pasibaigė ir į bylą nepateikta galiojanti privalomojo draudimo kopija.

46Byloje neginčijama aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pasiūlytos administratorių kandidatūros atitinka šiuos formalius reikalavimus.

47Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vilniaus administratoriai“, motyvuodamas tuo, kad pagal Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos viešai skelbiamus duomenis pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros faktiškai yra tinkamos administruoti atsakovą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skiriant bankroto administratorių, jų profesinė patirtis ir užimtumas savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo, padarė išvadą, kad UAB „Vilniaus administratoriai“ administratoriaus kandidatūra yra tinkamiausia vykdyti atsakovo bankroto procedūrą.

48Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto UAB „Amalva“ skundo argumentus, kad teismas nemotyvavo, kodėl pasirinko būtent UAB „Vilniaus administratoriai“ kandidatūrą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Priešingai nei nurodo apeliantas, kaip matyti iš nutarties motyvų, nors teismas ir plačiau nenagrinėjo administratorių užimtumo, baigtų procedūrų skaičiaus ir kt., tačiau akivaizdu, jog vertino visų pasiūlytų administratorių kvalifikaciją.

49Apelianto UAB „Amalva“ teigimu, teismo paskirtas bankroto administratorius nėra pakankamai pajėgus administruoti UAB „Donalita“, t.y. turinčią daug kreditorių, sudariusių daug įvairių sandorių, kuriuos patikrinti ir įvertinti turės bankroto administratorius. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu teiginiu.

50Apelianto UAB „Amalva“ atskirajame skunde įvardijami argumentai dėl bankroto administratorių užimtumo, teikiant bankroto administravimo paslaugas, jų profesinės patirties kriterijai ar kreditorinių reikalavimų patenkinimo rezultatai nėra prioritetinės ir teisiškai aktualiausios aplinkybės, kurios pačios savaime sąlygotų teismo paskirto administratoriaus pakeitimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tada, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad savo užimtumą gali įvertinti tik pats administratorius, kuris geriausiai žino kiek laiko sąnaudų, priklausomai nuo bendrovės veiklos ypatumų, jos didumo, bankroto proceso eigos ir pan., reikalauja vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr.2-699/2013). Remiantis bylos duomenis, administratorius UAB „Vilniaus administratoriai“ sutiko administruoti atsakovo bankroto procesą, todėl ši aplinkybė leidžia apeliaciniam teismui spręsti, kad jis įvertino savo užimtumą. Duomenų, kad bankroto administratoriaus vardu veikiantys asmenys administravimo funkcijas atliktų netinkamai, taip pat šioje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į įtvirtintą administratoriaus veiklos įstatyminį reglamentavimą. Teismo paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas ar atsiradus kitų aplinkybių dėl paskirto bankroto administratoriaus galimo neatitikimo įstatymų reikalavimams, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 21 str. 2 d. 1 p., 23 str. 13 p.), o pagal ĮBĮ 11 str. 6 d., administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.

51Be to, ir atsižvelgus į apelianto UAB „Amalva“ nurodytą motyvą dėl siūlomų kandidatūrų vertinimo per patirties kriterijų, negalima būtų konstatuoti, jog UAB „Vilniaus administratoriai“ neturi jokios patirties, nes veikia daugiau kaip metus laiko ir administruoja bankrutuojančias įmones. Jokių reikšmingų duomenų, kad turima patirtis šiam bankroto administratoriui trukdytų faktiškai tinkamai administruoti būtent atsakovą, apeliantas nepateikė.

52Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto UAB „Amalva“ argumentas, kad nagrinėjamu atveju tikslinga UAB „Donalita“ administratoriumi paskirti UAB „Amalva“ siūlomą bei kitų didžiausių UAB „Donalita“ kreditorių pritartam bankroto administratoriui UAB „Insolvensa“, nes jie labiausiai suinteresuoti bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto administratorius turi pareigą sąžiningai, sklandžiai ir nešališkai atlikti bankroto procedūras ir ginti visų kreditorių interesus, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė jo kandidatūrą.

53Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas UAB „Amalva“ leistinomis priemonėmis neįrodė, jog paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų, be to, nepateikė pagrįstų argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus galimo neobjektyvumo, šališkumo, o skundo argumentai teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį nesudaro.

54Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

56Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.