Byla 1-65-903/2020

Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Indrei Valaitytei, dalyvaujant prokurorei V. Ž., nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. įstatyminiams atstovams E. P., V. P., kaltinamajam M. R. (M. R.), jo gynėjui advokatui E. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3m.r.(m.r.), gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis ( - ), nevedęs, neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

5Teismas

Nustatė

6M. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

7jis 2019 m. sausio 5 d., apie 17.28 val., Klaipėdoje, ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties degaline „V.“, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, pėsčiajam L. K. perbėgus pėsčiųjų perėja, partrenkė pastarajam iš paskos, M. R. iš kairės, bėgusį pėsčiąjį I. P.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad važiavo antra juosta, nes norėjo apsisukti ir važiuoti į parduotuvę. Važiavo į K., vežė draugą namo. Po perėjos yra apsisukimas į „( - )“. Kai išbėgo vaikas, jis važiavo antroje eismo juostoje. Jis pradėjo stabdyti, o vaikas prabėgo. Tuomet išbėgo antras vaikas, kurį partrenkė. Atstumas tarp vaikų, jiems bėgant per perėją buvo 6 metrai. Vaikai bėgo iš kairės. Važiuodamas į kelią žiūrėjo visomis kryptimis. Kadangi nebuvo apšvietimo, aplinkoje nieko nematė. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2012 metų, yra klaipėdietis. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Žinojo, kad tame kelyje yra pėsčiųjų perėja. Apšvietimas tuo metu neveikė. Gatvėje nebuvo jokio apšvietimo. Buvo tamsus paros metas. Kartu važiavo dar du draugai. Važiuodamas su draugais nebendravo, muzikos irgi nebuvo. Važiavo 50 km/h greičiu. Tame kelyje buvo policijos ekipažas, todėl neviršijo greičio. Automobilio apšvietimas veikė gerai. Buvo įsijungęs dienines ir priešrūkines šviesas. Skiriamojoje zonoje nematė jokių kitų pėsčiųjų. Pirmą vaiką pamatė apie 30 metrų. Kai pirmas vaikas išbėgo, pradėjo stabdyti, o, kai priartėjo prie perėjos, išbėgo kitas vaikas. Vaiką kliudė vidurine automobilio dalimi, perėjos viduryje. Vaikas užkrito ant kapoto. Vaikas jau buvo pėsčiųjų perėjoje. Pirmasis vaikas buvo išėjęs iš jo eismo juostos, kuomet partrenkė antrą vaiką. Pirmasis vaikas nebuvo perėjęs pėsčiųjų perėjos. Kai pamatė antrą vaiką, greitis buvo dar mažesnis už ankstesnį greitį. Kliudė vaiką, nes jis išbėgo staiga ir nespėjo sureaguoti. Antro vaiko bėgant nematė. Kiti keleiviai taip pat nematė antro vaiko. Vaikas buvo su gaubtu, tamsiai apsirengęs. Jis nematė vaiko stovint prie perėjos. Nei ant vieno vaiko nematė šviesą atspindinčių elementų, žibintuvėlių taip pat nematė. Greitąją pagalbą iškvietė jis. Su draugais apžiūrėjo vaiką. Batas buvo nuskridęs. Kitas vaikas taip pat buvo, jis buvo išsigandęs. Atvažiavo greitoji ir paėmė partrenktą vaiką. Buvo nuvykęs į ligoninę, norėjo pasiteirauti dėl vaiko būklės. Gavęs kontaktus susiskambino ir susitiko su tėvais. Tėvų atsiprašė. Jie pasakė, kad finansinės pagalbos nereikia. Negali pasakyti, ar tėvai priėmė atsiprašymą. Mano, kad civilinio ieškinio suma – 9000 eurų - yra nepagrįstai didelė. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Iki šiol jam yra šokas. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo kaltę pripažino pilnai, stengėsi, kiek galėdamas padėti. Šis įvykis jam bus gera pamoka. Su automobiliu važinės dar saugiau ir tikisi, kad tokie įvykiai jo gyvenime daugiau nepasikartos.

9Iš nukentėjusiojo I. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pamena, jog eismo įvykis buvo žiemą, apie 17.00 val., šeštadienį. Lauke buvo tamsu. Jis su draugu L. K. buvo jo namuose. Jo mama liepė kažkur eiti, kad nesėdėtų namie prie kompiuterio. Kartu su Luku nusprendė važiuoti iki parduotuvės ( - )“, kuri yra prie ligoninės. Ten nusipirko čipsų ir „Pepsio“. Po parduotuvės ėjo iki autobuso stotelės, kuri buvo ligoninės pusėje, prie parduotuvės. Žiūrėjo kada važiuos 23-as autobusas. Jis turėjo atvažiuoti tik už 30 min., todėl nusprendė eiti iki autobuso sustojimo, kur važiuoja Nr. 17 autobusas. Tuo metu buvo tamsu, neprisimena ar degė šviesos. Stotelė buvo kitoje gatvės pusėje. Būdami ligoninės pusėje pamatė, kad toli atvažiuoja autobusas. L. K. sakė, kad tai Nr. ( - ) autobusas. Kartu su L. K. ėjo link stotelės. Jie labai skubėjo, nes Nr. 17 autobusas labai retai važiuoja. Vieną perėjos pusę normaliai perbėgo, matė mašinas, bet jos buvo toli. Būnant salelėje, jis sustojo užsirišti batą. Rišosi dešinės kojos batą. Batas jam dažnai atsiriša. Draugas L. K., kol jis rišosi batą, laukė jo. Kol rišosi batą, jis L. K. klausė, ar nėra automobilių. Manė, kad L. K., kol jo laukia, apsižiūrėjo, ar važiuoja automobiliai. L. K. jam pasakė, kad greičiau rištųsi, tuomet jis, pilnai neužsirišęs bato, tiksliai nepamena, pasiėmė „Pepsio“ butelį, pradėjo lėčiau po biški eiti. Kol ėjo, jis pasižiūrėjo į dešinę, ar nėra automobilių. Automobilis buvo toli apie 20 metrų. Tuo metu L. K. jau bėgo perėja, jam jau nebe daug buvo likę perbėgti, kai jis tuo metu dėjo du žingsnius į perėją ir jį partrenkė tamsus automobilis. Manė, kad automobilis sustos. Automobilis važiavo eismo juosta, kuri buvo arčiau salelės. Po smūgio jis pajuto lyg akys apsivertė ir atsibudo reanimacijoje. Kas buvo iki reanimacijos, neatsimena. Jis buvo apsirengęs tamsiai žalia striuke, juodais džinsais. Kiek pamena, kairėje pusėje buvo prisegtas atšvaitas. Ar L. K. turėjo atšvaitą, neatsimena. Ligoninėje jis išgulėjo 6 dienas. Jam visą tą laiką leido vaistus. Buvo labai išsigandęs, negalėjo atmerkti akies. Pergyveno, jog baisiai atrodė, galvojo, kad visada liks toks baisus. Dabar viskas gerai, tik nejaučia kairės pusės veido. Mano, kad eismo įvykis įvyko, nes vairuotojas yra žioplas ( 1 t., 97-100 b. l.).

10Iš nepilnamečio nukentėjusiojo I. P. įstatyminio atstovo E. P. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 5 d., apie 17.30 val., į jo asmeninį telefoną paskambino sūnaus I. P. draugo L. K. mama J., kuri paaiškino, kad I. P. partrenkė automobilis ( - ), ties degaline „V.“ ir jis šiuo metu yra K. U. ligoninėje. Po pokalbio iškart vyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai. Pastebėjo, kad sūnų partrenkęs automobilis stovėjo, ( - ) gatvėje, antroje eismo juostoje už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apie 5 metrai atstumu, kryptimi į K. pusę. Arčiau automobilio nėjo, apgadinimų nematė, tik savo asmeniniu telefonu paveikslavo automobilio ( - ) galinę dalį, stovėjimo vietą. Sužinojęs, kad sūnus greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, išvyko ir pats. Nuvykęs į ligoninę pastebėjo, kad sūnus guli reanimacijos skyriuje, buvo sąmoningas, veido srityje: akių ir lupų kirstinės žaizdos, sutinimai. Bandė sūnaus klausti, kaip įvyko įvykis, jis jam paaiškino, kad neatsimena, buvo šoko būsenoje. Reanimacijos skyriuje Ignas išgulėjo dvi paras po to perkėlė į veido ir žandikaulio chirurginį skyrių. Iš sūnaus gydančio daktaro sužinojo, kad kol nepraeis veido tinimai, jie negali nieko spręsti dėl tolimesnės gydymo eigos. Sausio 8 d. susitiko su vairuotoju M. R., kuris jo ir žmonos atsiprašė, šiai dienai dar jaučia skausmą dėl sūnaus sužalojimo, todėl dar negali teigti, kad jam atleido. M. R. su I. P. nebuvo susitikęs, nes pats sūnus nenori, kad jį lankytų svetimi žmonės, dėl dabartinės išvaizdos. Iš M. R. žodžių suprato, kad jis dėl įvykio jaučiasi kaltas, labai gailisi, pasiūlė savo pagalbą ir finansinę bei moralinę. Jis su žmona V. P. patyrė didelį stresą, pergyvena, kaip sūnui gis veidas ar bus išliekančių reiškinių. Iš E. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotų parodymų matyti, kad sūnus I. P. ir jis, kaip nukentėjusiojo tėvas, kaip įstatyminis atstovas, kategoriškai nesutinka, kad sūnus dalyvautų procesiniuose veiksmuose, kur būtų stengiamasi atkurti įvykio aplinkybes (papildomos apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, kuriame gali dalyvauti sūnus ir pan.) dėl po įvykio I. P. patirtų ypač neigiamų emocijų, skausmingų fiziškai ir morališkai prisiminimų, ilgalaikės psichologinės įtampos bei sunkios psichologinės būsenos. Mano, kad auto techninės ekspertizės metu nustatytos aplinkybės bei pateiktos eksperto išvados ir kitos bylos aplinkybės yra visiškai objektyvios, atitinkančios tikrovę, neginčijamai įrodančios įtariamojo M. R. kaltę ir visišką moralinės atsakomybės nebuvimą, atsižvelgiant į jo veiksmus - akimirką prieš jo sūnaus partrenkimą pėsčiųjų perėjoje ir smūgio metu (kliūties nepastebėjimas, situacijos neįvertinimas, nesavalaikis sprendimų ir veiksmų priėmimas, nenuoširdus, formalus bendravimas ir visiškas kaltės nepripažinimas ir pan.). Be to, jo sūnus I. P., apklausos metu pateikė išsamią informaciją apie žinomas įvykio aplinkybes, kurių teisingumą patvirtino auto techninės ekspertizės ekspertas. Prašo remtis anksčiau I. P. duotais parodymais, apklausomis bei kitais pateiktais duomenimis. Sūnus I. P. ilgai gydėsi ir išgyveno patirtus fizinius bei psichologinius sužalojimus, lankėsi pas daktarus, gydėsi, buvo reabilitacijoje, praėjo psichologinės pagalbos kursą. Todėl tikrai atsisako, kad sūnus dar kartą patirtų panašius išgyvenimus, duodant parodymus vietoje ar kitokiu būdu apklausiant mano sūnų apie įvykio aplinkybes. Jis ir žmona šeimoje stengiasi šia tema nebekalbėti ir nebediskutuoti. Deda visas pastangas, kad I. P. pamirštų šį eismo įvykį, per kiek įmanomą trumpesnį laiką, nors jam apie įvykusį eismo įvykį primena kreiva nosis ir išlikęs randas ant kairės akies voko. I. P., pamatęs veidrodyje šiuos sužalojimus, susigraudina, pergyvena dėl savo pasikeitusios išvaizdos. Ne kartą jam ir žmonai yra sakęs, kad nori kuo greičiau viską pamiršti ir apie tai nebegalvoti. Su I. P. jis ir žmona kalbėjosi, jog reikės vėl viską prisiminti ir tai parodyti eismo įvykio vietoje. I. P. tai išgirdęs, sureagavo emocionaliai, susigraudino, prašė, kad šito nedarytume. Jis teigė, kad nieko daugiau papildomai neatsimena ir nebenori atsiminti. Jis ir žmona mato, kad dėl šito I. P. labai išgyvena. Šiai dienai I. P. baigė lankytis pas psichologą, todėl bijo, kad jam vėl reikės psichologinės pagalbos (1 t., 143-145, 147-150 b. l.)

11Iš liudytojo L. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad eismo įvykis buvo šiais metais, valandos nepamena. Tai buvo šeštadienis. Buvo tamsu, šalta. Jie ėjo iš parduotuvės „( - )“. Jis ir I. P. ėjo toje pusėje kur yra ligoninė. Priėjo ligoninės stotelę, pamatė, kad tik po ( - ) min. atvažiuos Nr. ( - ) mikroautobusas „mikriukas“. Norėjo važiuoti pas I. P. į namus, kurie yra K. Kadangi autobuso reikėjo laukti ilgai, nusprendė važiuoti su Nr. ( - ) autobusu. Ėjo iki Nr. ( - ) autobuso stotelės. Ėjo šaligatviu, kur yra ligoninės pusėje. Jis rankose nešėsi čipsus, o I. P. nešėsi 1,5 litrų butelį Colos. Priėję perėją, sustojo, apsižvalgė, juos sustojo praleisti automobiliai. Greitu žingsniu perėjo gatvę. Labai greit skubėjo. Salelėje I. P. atsirišo batas. Jis laukė, kol I. P. užsiriš batą. Žvalgėsi, matė, kad automobilis yra toli. Prie „Iki“ parduotuvės kampo. Automobilis greit važiavo, tiksliai nepamena kokiu greičiu. Taip pat matė, kad atvažiuoja Nr. 17 autobusas. Tai buvo vieta kitoje tolimesnėje gatvėje. Tada, kai pamatė, jog autobusas yra jau arti, pasakė draugui „bėgam“ ir jo nelaukęs bėgo per gatvę, tiesiai. Matė dar, kad mašinos labai toli. Galvojo spės. Bėgdamas pamiršo pažiūrėti, kur I. P., ir, kai perbėgęs gatvę sustojo, atsisukęs pamatė, kaip automobilis partrenkia I. P.. Daugiau žmonių nėjo per perėją. Automobilis važiavo arčiau salelės. Jį partrenkė su automobilio priekiu. Ar I. P. bėgo, jis nematė. Jis pamena, kad I. P. rišosi batą, o jis bėgo. Kai partrenkė I. P., mašina sustojo. Kokia mašina neatsimena. I. P. gulėjo „susirietęs“ ant šono, ranka buvo sulenkta. Ramiai perėjo gatvę per perėją, ir, nuėjęs iki draugo, pravirko. Matė, kad I. P. pusė veido buvo kruvina. Iš automobilio išlipo 4 vyrai, tiksliai nepamena. Vyras, kuris vairavo, iškvietė pagalbą, o kitas vyras paėmė I. P. ir nunešė į kitą gatvės pusę ir įdėjo į automobilio bagažinę. Koks tai automobilis, jis nematė. I. P. greitoji nuvežė į U. ligoninę. Po įvykio tą pačią dieną buvo pas I. P. ligoninėje, jis nekalbėjo. Šį savaitgalį taip pat buvo. Jo mama sakė, kad I. P. operacijos nebereikės, nes viskas gerai gyja ir greit sveiksta. I. P. buvo apsirengęs tamsiai žalia striuke, jis tamsiai mėlyna, tamsiomis kelnėmis ir batais. Atšvaitų neturėjo. Taip pat toje pusėje, kur I. P. partrenkė, nedegė lauko šviesos (2 t., 3-5 b. l.).

12Iš liudytojos J. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji yra mažamečio L. K. mama. L. K. dalyvavo kartu su nukentėjusiuoju I. P. eismo įvykyje, kuris įvyko šių metų sausio 5 d. apie 17.30 val., Klaipėdos miete, ( - ) ties degaline „V.“ esančioje pėsčiųjų perėjoje. Ši perėja yra nereguliuojama. Tą dieną apie įvykusį eismo įvykį sužinojo, kai jai paskambino sūnus iš eismo įvykio vietoje buvusios moters telefono. L. K. jai tada paaiškino, kad automobilis partrenkė perėjoje I. P.. Tą dieną L. K. buvo pas I. P. svečiuose. Po skambučio nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo atvykę pareigūnai, kurie užsirašė jos kontaktinius duomenis ir perdavė jos sūnų L. K.. L. K. tuo metu buvo sutrikęs, išsigandęs, verkė. Jis paaiškino, kad I. P. partrenkė automobilis, jiems einant per perėją. I. P. su L. K. buvo tuo metu prieš įvykį parduotuvėje "( - )" ir apsipirkę planavo autobusu grįžti pas I. P. į namus. I. P. su L. K. yra labai geri draugai, dažnai leidžia laiką kartu. Jie yra buvę klasiokai, kartu lankė futbolą. Su I. P. tėvais jie yra sutarę, kad karts nuo karto, kad vaikų bendravimas nenutrūktų, jie vienas pas kitą galės leisti laiką namie ir miegoti. Tą dieną kaip tik L. K. ir turėjo praleisti laiką I. P. namuose. Atvykusi į įvykio vietą, pati buvo išsigandusi, šokiruota. Įvykio vietoje nepastebėjo jokio automobilio. Pareigūnai, kaip supranta, kol atvažiavo, jau buvo suforminę eismo įvykį. Kartu su L. K., jo prašymu, iš įvykio vietos nuvažiavo į K. U. ligoninę. L. K. labai pergyveno dėl I. P. sveikatos. Jis paaiškino, kad matė, kaip I. P. partrenkė automobilis. Jam šis vaizdas yra likęs ir iki šiol. Tas laikotarpis, kurį ji kartu su L. K. išgyveno, buvo labai sunkus. L. K. naktimis sunkiai miegodavo, pabusdavo naktimis apsiverkęs, pašlijo ir mokslai, sunku vaikui buvo susikoncentruoti. Atsirado baimės, kurių jis anksčiau neturėdavo. Ji, kaip mama, mato, kad L. K. labai sunkiai išgyveną šį įvykį. Kiek jai suprantama iš jo kalbų ir elgesio, jis jaučiasi, kad dėl jo kaltės, I. buvo partrenktas. Visgi automobilis partrenkė I. jam matant, o tai mažamečiui vaikui yra matyti psichologiškai sunku. Dėl L. K. psichologinės būklės pas specialistus nesilankė, nes L. K. kategoriškai atsisakė. Jam yra labai sunku kalbėti ir vėl prisiminti to vakaro įvykius iš naujo. Apklausos metu, kuri buvo atlikta sausio 22 dieną jos prašymu, L. K. sutelkęs visas jėgas papasakojo viską psichologei. Jos prašymas tikrai neturėjo įtakos jo pasakojimui. Ji tik paprašė, kad vaikas sakytų tiesą ir vėl pasistengtų prisiminti eismo įvykio aplinkybes. Šiai dienai bandė paaiškinti L. K., kad vėl teks papasakoti, parodant kaip įvyko įvykis. L. K. apsiverkė ir jos labai prašė, kad jam nereikėtų vėl to atsiminti. Po pokalbio su L. K., jis vėl tapo liūdnas, be nuotaikos, sumažėjo apetitas, pastebėjo, kad kelis kart vienas kambary verkė. Naktį vėl prasidėjo košmarų sapnavimas ir pabudimas apsiverkus. Bijo, kad jos vaikui dar labiau pablogės emocinė būsena. Visgi, praėjus po įvykio gana ilgam laikui, L. K. jau buvo pamiršęs įvykį. Dabar ji jam vėl priminė ir buvo tokia L. K. reakcija. Kategoriškai nesutinka, kad sūnus dalyvautų reikiamuose procesiniuose veiksmuose, kur vėl būtų atkuriamos įvykio aplinkybės (papildomos apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, kuris bus atliekamas dalyvaujant L. K.) ir pan. (2 t., 10-12 b. l.).

13Iš liudytojo V. D. (V. D.) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šiais metais sausio 5 dieną, jis, kartu su M. R. ir A. L., važiavo iki A. namų. Tikslaus adreso nepamena. Važiavo M. R. automobiliu „T. A.“, valstybinio numerio nežino. Jis buvo kaip keleivis ir sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, A. L. automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, už vairuotojo. Automobilį vairavo M. R.. Tą dieną buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo geros, tik buvo rūkas. Važiuojant jis stebėjo kelią, M. R. važiavo ganėtinai lėtai, nes buvo blogas matomumas ir kelias nebuvo apšviestas. Važiavo ( - ) gatve nuo Klaipėdos miesto pusės antra eismo juosta. Pravažiavus degalinę, kurios pavadinimo nežino, pastebėjo, kaip artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tiksliai pamena, kad likus iki perėjos apie 10 metrų tikrai nematė, kad ant šaligatvio prie perėjos stovėtų žmonės. Tik dar labiau priartėjus ir jau būnant priekine automobilio dalimi ant perėjos, pastebėjo, kaip iš jo kairės pusės staigiai perėja bėgo vaikas. Dar pamena, kaip kažkuris iš jų sušuko, jog perėja bėga vaikas. Tada pajuto, kad M. R. stabdo automobilį, iškart nesustojo. Tik praėjus labai trumpam laikui, stabdant automobilį, iš jo kairės pusės pamatė, jog bėga dar vienas vaikas, kurio jis, pirmam prabėgusiam vaikui, tikrai nepastebėjo. Tarp vaikų mano buvo atstumas apie 1-1,5 m. M. R. nepavykus pilnai sustabdyti, buvo kliudytas antras vaikas, priekine, ties viduriu, automobilio dalimi. Nuo smūgio vaikas krito ant automobilio variklio dangčio ir kai M. R. pilnai sustabdė automobilį, vaikas nukrito ant gatvės, antroje eismo juostoje, priešais automobilį. Automobilis po smūgio iškart sustojo. Sustojus automobiliui, visi trys išlipo ir nuėjo prie vaiko. M. R. pranešė pagalbos centrui apie įvykį. Priėjęs prie vaiko, pastebėjo, jog vaikas nejuda. Jis gulėjo ant dešinio šono. Vaiko galva buvo ant kairėje pusėje esančio bordiūro, kojos į dešinės pusės šaligatvį. Taip pat pastebėjo, kad vaikas buvo su vienu batu, antras batas buvo už jo apie 2-3 metrai. Prie partrenkto berniuko grįžo pirmas vaikas, kuris bėgo per perėją. Jis pradėjo verkti, paaiškino, kad partrenktas vaikas yra jo draugas. Į įvykio vietą susirinko daug žmonių, iš kurių viena moteris iš pirmo bėgusio per perėją vaiko paėmė telefoną ir paskambino tėvams. Prie gulinčio vaiko atėjo vyriškis, kuris paragino pakelti vaiką ir nešti iki ligoninės, kuri buvo visai netoli. Jis, A. L. ir vyriškis pakėlė atsargiai vaiką ir nešė per gatvės skiriamąją juostą, veją. Kitoje gatvės pusėje pastebėjo, jog stovi automobilis, kurio vairuotojas sakė, kad padėtume vaiką į bagažinę ir jis nuveš vaiką į ligoninę. Automobilis buvo didelis, universalas. Jiems įdėjus vaiką į bagažinę išgirdo, kaip viena, pašalinė moteris uždraudė vaiką vežti į ligoninę. Vaikas tada pradėjo, judėti, keltis ir stotis, lipti lauk iš automobilio. Matė, kad vaiko veidas ties burna buvo kruvinas, aplink vieną akį (nepamena kuria) buvo oda nubrozdinta, kruvina. Vaikas visą tą laiką stipriai verkė ir nebendravo. Į įvykio vietą atvyko greitoji, kuri vaiką išvežė į K. U. ligoninę. Jis ir A. L. nuėjo atsisėsti į automobilį, nes labai sušalo. Atvykus policijai, M. R. bendravo su jais. Policijai užfiksavus įvykį, visi trys išvažiavo namo. Eismo įvykio metu nei jis, nei draugai nebuvo sužaloti. Pabendravęs su M. R. suprato, kad jis labai pergyvena, jaučiai morališkai, jog yra kaltas, nori pagelbėti nukentėjusiam vaikui. Dėl įvykusio eismo įvykio mano, kad yra kaltas vaikas, kuris neapsižiūrėjęs bėgo per perėją. Esant tamsiam paros metui vaikas buvo tamsiai apsirengęs (juodos spalvos striuke), neturėjo šviesos atspindinčių elementų. Vaiką buvo labai sunku pastebėti. Taip pat gali tvirtai teigti, kad nei vienas iš tų vaikų nestovėjo ant šaligatvio (skiriamosios juostos) prieš įžengiant į gatvę (perėją) (2 t., 45-47 b. l.).

14Iš liudytojo A. L. (A. L.) BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 sausio 5 dieną apie 17:20 val., jis, kartu su M. R. ir V. D., važiavo iki jo namų. Jis gyvena ( - ). Automobilį „T. A.“ valstybinis numeris ( - ), vairavo M. R.. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje, V. D. sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Tą vakarą buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo geros. Važiuojant iki jo namų jis labai kelio nestebėjo, nes skaitė straipsnius telefone. Iki jo namų važiavo ( - ), saugiu, leistinu greičiu. Jam tai yra aktualu, nes nepatinka greitis, tad ir draugams neleidžia greit važiuoti. Važiuojant išgirdo, kaip M. R. sušuko, iškart pajuto automobilio staigų stabdymą, po to sekė duslus garsas, pakėlęs akis į kelią pamatė kaip ant automobilio nukrenta, tarsi maišas ir pamato kaip skrenda žmogaus batas į dešinę kelio pusę. Pilnai sustojus automobiliui visi išlipo. Sužeisti jie nebuvo. Išlipęs iš automobilio suprato, kad M. R. partrenkė vaiką. Vaikas gulėjo priešais automobilio priekį apie 1 metro atstumu. Vaikas gulėjo dūsaudamas ir nežymiai judėdamas. Automobilis stovėjo antroje eismo juostoje, už perėjos. Kokiu atstumu, nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. M. R. iškart skambino į greitąją. Bandė kalbinti vaiką, bet jis nekalbėjo. Į įvykio vietą susirinko daug pašalinių žmonių, kurie būdami vietoje pradėjo reikšti savo nuomonę, kaip elgtis su vaiku. Tuo metu M. R. kalbėjo telefonu ar tiesiogiai su medikais ar su pagalbos centro darbuotoju, tiksliai to nežino. Prie vaiko priėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad jo automobilis stovi priešingoje eismo kryptyje ir pasiūlė nešti vaiką į jo automobilį, kad nuvežti vaiką patiems į ligoninę. Ligoninė nuo įvykio vietos buvo netoli. Jis, V. D. ir minėtas vyriškis pakėlė vaiką ir nunešė iki vyriškio automobilio. Prie automobilio vyriškis minėjo, kad matė kaip tie vaikai bėgo ir pats jų vos nepartrenkė. Jam pamačius, kad iš tos pusės, kur yra ligoninė, atvažiuoja greitoji, vaiko nebevežė. V. D. greitosios automobilį sustabdė, kuri vaiką ir nuvežė į ligoninę. Eismo įvykio vietoje buvo dar vienas vaikas, kuris visą tą laiką stovėjo ant žolės, skiriamojoje juostoje. Jam jis sukėlė nuostabą, kodėl jis pastoviai buvo prie partrenkto vaiko, atrodė lyg būtų susirūpinęs. Pasidomėjo, kas jis toks ir tik tada suprato, kad jis yra partrenkto vaiko draugas. Po įvykusio eismo įvykio jam M. R. paaiškino, kad tas vaikas bėgo kartu su partrenktu vaiku. Jam pavyko perbėgti, o kitam ne. Pats asmeniškai partrenkimo momento nematė, nežino ir kaip vaikai judėjo ir ar judėjo per perėja. Eismo įvykio vieta ir perėja tuo metu buvo neapšviesta. Taip neįprasta, nes pastoviai minėta perėja būdavo apšviesta šviesomis. Tuo metu tikrai dirbtinės šviesos nešvietė. Tą kartą buvo 100 ar 200 metrų ruožas, kuriame nedegė lempos ir gatvė buvo neapšviesta. Po kelių dienų, kai įvyko eismo įvykis, internete „Vakarų ekspreso“ puslapyje rado straipsnį, kurio antraštė „Gedimo pasekmė: neapšviestoje perėjoje partrenktas berniukas“. Šį atspausdintą straipsnį nori, kad prijungtu prie jo apklausos. Taip pat nori paminėti, kad vaikai tiek partrenktas tiek ne, buvo apsirengę tamsiais rūbais, neturėjo atšvaitų ir šviesą atspindinčių elementų (2 t., 36-38 b. l.).

15Iš liudytojo A. Č. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tai įvyko šiais metais sausio mėnesio pradžioje, savaitgalį, laiko tiksliai nepamena. Tą dieną buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo šlapia. Jis važiavo vienas, automobiliu „A. A.“ valstybinis numeris ( - ) iš „( - )“ parduotuvės, kuri yra ( - ) gatvėje prie U. ligoninės. Tuo metu, kaip neįprasta, visa ( - ) gatvė iš abiejų eismo krypčių buvo tamsi. Nedegė gatvių apšvietimo žibintai. Buvo visiškai aklina tamsa. Važiuodamas keliu link pagrindinio ( - ) gatvės kelio pastebėjo, kaip jam iš dešinės, eina du vaikai, kurie buvo labai judrūs, vienas jų valgė čipsus, kuriuos laikė rankose. Jis buvo priverstas sustoti, nes ( - ) gatvėje buvo automobilių srautas. Turėjo į ( - ) gatvę sukti iš šalutinio kelio, kuris yra išvažiavimas iš universitetinės ligoninės. Sustojo, tie vaikai priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, trumpam sustojo. Tiksliau būtų pasakyta, kad tie vaikai tik stabtelėjo. Vienas jų žengė žingsnį ir staigiai atsitraukė atgal, nes važiavo automobilis pirmoje eismo juostoje ir tuos vaikus vos nekliudė. Vaikas būtų atsitrenkęs į šio automobilio šoną. Tik pravažiavus tam automobiliui, vaikai staigiai išbėgo į gatvę. Vaikai buvo apsirengę tamsiais rūbais, todėl jie dingo iš jo matymo lauko, kai jie jau buvo skiriamojoje juostoje, salelėje. Po kelių sekundžių (akimirkų) išgirdo duslų smūgį. Išgirdo, nes buvo atsidaręs automobilio šoninį langą, rūkė. Iškart suprato, kad partrenkė tuos perėja neapdairiai bėgusius vaikus. Taip pat pasimatė ir automobilio šviesos. Jis tuo metu dar stovėjo prie įvažiavimo į ( - ) gatvę. Kai jau galėjo įvažiuoti, įvažiavo ir apsisukdamas nuvažiavo iki įvykio vietos. Pasistatė automobilį priešais perėją ir nuėjo iki gulinčio vaiko. Matė, kad automobilis stovi už perėjos apie 9 metrai. Priešais automobilį, antroje eismo juostoje, gulėjo vaikas. Jis gulėjo prie pat skiriamosios juostos bordiūro. Matė, kad pirmoje eismo juostoje, guli batas. Vaikas gulėjo ant kairio šono, galva buvo kryptimi į pirmą juostą, o kojos buvo kryptimi į automobilį. Vaiko nugara buvo prie skiriamosios juostos bordiūro. Vaikas buvo sąmoningas, matėsi veido srityje kraujas. Vaikas tik dejavo, nekalbėjo. Kad automobilis būtų apgadintas neatkreipė dėmesio. Susirinko į įvykio vietą daug pašalinių žmonių. Iš kurių vyrai paėmė vaiką ir nunešė į priešingoje kryptyje stovėjusį automobilį ir padėjo jį į bagažinę. Automobilis buvo universalas. Spalvos ir automobilio modelio nežino. Jie norėjo kuo skubiau nuvežti vaiką iki šalia esančios ligoninės. Netrukus atvažiavo greitoji, kurią vyriškiai susistabdė pravažiuojančią. Vaiką išvežė į ligoninę. Jis paliko savo kontaktus policijos pareigūnams ir išvažiavo iš įvykio vietos (liudytojas A. Č. apklausos metu savo parodymus pažymėjo fotonuotraukoje). Iš liudytojo A. Č. papildomai duotų parodymų matyti, kad eismo įvykio dieną portale "Facebook", grupėje „Klaipėdos reidai II“ pamatė postą, kuris buvo susijęs su įvykusiu eismo įvykiu. Koks tai buvo postas, tiksliai nepamena. Po minėtu postu išreiškė savo nuomonę, kuri yra tik spėliojimai. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, vaikai dingo iš jo matymo, būdami skiriamojoje juostoje (salelėje), ties, panašiai, viduriu. Tai, ką jis matė ir prisiminė, sausio 23 dieną, apklausos metu, papasakojo. Savo pirminių parodymų nekeičia, juos tvirtina. Jis rašė „Facebook“ grupėje „Klaipėdos Reidai II“ po postu, įkeltu galimai eismo įvykio dieną. Tik tvirtina, nes matė, kad vaikai iki skiriamosios juostos bėgo iš kairės pusės (2 t., 19-21, 24-26 b. l.).

16Iš liudytojos L. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šiais metais, sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, ji, savo automobiliu "( - )", valstybinis numeris ( - ) važiavo ( - ) gatve link Palangos miesto, antra eismo juosta. Laikas buvo apie 17.28 val. Tada buvo labai tamsus paros metas, gatvių apšvietimas, dėl nežinomų priežasčių, tuo momentu nedegė. Matomumas buvo labai prastas, tad jos važiavimo greitis buvo nedidelis. Jau būnant prie nereguliuojamos perėjos, pristojo, nes ji visada prie perėjų sulėtiną greitį. Pastebėjo, kad jai iš dešinės pusės ant perėjos blaškosi berniukas. Pavažiavus šiek tiek tolėliau jau būnant už perėjos pamatė, kad antroje eismo juostoje stovi automobilis. Automobilis, kiek matė, nelabai buvo apgadintas. Tuo metu suvokė, kad kažkas atsitiko. Persirikiavo į pirmą eismo juostą ir lėtai pravažiuodama pamatė, kad prie automobilio, ant gatvės, guli vaikas. Vaikas gulėjo antroje eismo juostoje ant kairio šono, jo priekis buvo pasuktas į automobilio pusę. Iškart sustojo šalia esančiame autobusų sustojime ir skambino į pagalbos centrą. Išlipo iš automobilio ir, vykdydama dispečerės nurodymus, ėjo link gulinčio berniuko. Išlipusi pamatė, kad tą gulintį berniuką pakėlę vyrai neša. Tuo metu sušuko, kad vaiko niekur neneštų. Berniukas, tuo metu kai nešė, buvo sąmoningas, dejavo. Niekas jos neklausė, visą tai pranešė dispečerei. Berniukas buvo nuneštas į priešingoje kryptyje stovintį automobilį, markės ir modelio nežino. Automobilis buvo universalas. Viską pasakė kalbėjusiai su ja dispečerei. Priėjo prie automobilio, kur buvo nuneštas berniukas, pastebėjo, kad vaikui prie akies (kuri nepamena) buvo sutinimas, šiek tiek bėgo kraujas. Vyriškiams, kurie buvo prie automobilio, uždraudė vaiką vežti į ligoninę. Taip pat būnant prie automobilio, guodė kitą berniuką, kurį patį pirmą pamatė, blaškantis ant šaligatvio. Tas berniukas buvo partrenkto vaiko draugas. Jo paklausė, kaip galėtų iškvieti tėvus. Jis paaiškino, kad sužeisto draugo telefonas yra jo striukės kišenėje. Paėmė telefoną iš striukės kišenės, bandė atrakinti, bet nepavyko. Nepavykus, numovė sužeisto berniuko pirštinę, kad telefoną būtų galimą atrakinti jo ranka. Nepavyko, nes vaikas buvo šoko būsenoje, nesuprato, kas vyksta. Tuo metu paprašė, kad savo tėvams iš jos telefono paskambintų kitas berniukas. Pokalbio metu pranešė, kas įvyko. Visą informaciją perdavė policijos pareigūnams. Atvykus greitajai, partrenktą berniuką išvežė į ligoninę. Pareigūnams leidus, ji išvažiavo iš įvykio vietos. Tiksliai papasakoti, kaip automobilis stovėjo ir gulėjo vaikas, nelabai gali, nes kaip minėjo tuo metu buvo labai tamsu, nėjo gerai įžiūrėti. Įvykio vietoje girdėjo, kaip vienas iš vyriškių nepartrenktam berniukui sakė, kad "bus jums kur bėgioti", minėjo, kad vaikai greit bėgo ne per perėją. Vyras buvo su "garstyčios" spalvos striuke, apie 30 metų. Ji partrenkimo momento nematė, taip pat nematė, ar vaikai ėjo ar bėgo per gatvę (2 t., 30-32 b. l.).

17Iš 2019 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. sausio 5 d., 17.28 val., gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį Klaipėdoje, ( - ) g. ties Nr. ( - ), kurio metu nukentėjo žmogus. Nuvykus į eismo įvykio vietą nustatyta, kad M. R. vairavo automobilį „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį I. P.. Eismo įvykio metu sužalotas pėsčiasis iš eismo įvykio vietos išvežtas į ligoninę. Eismo įvykio metu automobilis „T.“ apgadintas. Vairuotojas M. R. vietoje patikrintas alkotesteriu, nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Nustatytas įvykio liudininkas. Iš K. U. ligoninės gautas pranešimas, kad nukentėjusiajam I. P. nustatyti šie sužalojimai: veido kaulų lūžimas, paguldytas į reanimacijos skyrių (1 t., 10 b. l.).

18Iš 2019 m. sausio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Klaipėdoje, ( - ) gatvėje ties ( - ) g. (1 t., 13-16 b. l.).

19Iš 2019 m. sausio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „T. A.“, valstybinis numeris ( - ) (1 t., 19-23 b. l.).

20Iš 2019 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ( - ), Klaipėdoje, apžiūrėtas automobilis „T. A.“, valstybinis numeris ( - ) (1 t., 26-28 b. l.).

21Iš 2019 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ( - ), esančioje ( - ), Klaipėdoje, apžiūrėti automobilio „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), priekiniai žibintai (1 t., 31-34 b. l.).

22Iš 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad eismo įvykio metu, tikėtina, antra eismo juosta važiavęs automobilis „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), partrenkė nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusį I. P.. Partrenkimo smūgis pėsčiajam teko automobilio priekinės dalies viduriu. Pėsčiojo partrenkimo vieta yra kelio dalyje, kuria judėjo automobilis prieš sustabdymą, tikėtina, antroje eismo juostoje, pėsčiajam esant apie 1,5 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Kadangi eismo įvykio vietoje nėra automobilio stabdymo pėdsakų ir nuo šio automobilio, pėsčiojo partrenkimo metu atsidalinusių detalių ir nuolaužų, ekspertiniu tyrimu negalima nustatyti tikslesnės pėsčiojo partrenkimo vietos padėties bei automobilio judėjimo greičio prieš pat eismo įvykį. Kadangi nėra automobilio stabdymo pėdsakų, negalima nustatyti automobilio „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), judėjimo greičio prieš pat eismo įvykį ir pėsčiojo partrenkimo momentu. Pėsčiojo I. P. partrenkimo vieta yra kelio dalyje, kuria judėjo automobilis „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), prieš sustabdymą, tikėtina, antroje eismo juostoje, pėsčiajam esant apie 1,5 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti tikslesnės pėsčiojo partrenkimo vietos padėties. Techniniu požiūriu automobilio „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), vairuotojas M. R. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kuria kelyje yra vaikų, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti važiavimo greitį, sustoti, praleisti važiuojamąją dalį kertantį pėsčiąjį, kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjusi, privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Techniniu požiūriu pėsčiasis I. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, per važiuojamąją dalį privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, neperžengdamas jos ribų, į važiuojamąją dalį įžengti tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pėsčiojo I. P. partrenkimo vieta yra kelio dalyje, kuria judėjo automobilis „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), prieš sustabdymą, tikėtina, antroje eismo juostoje, pėsčiajam esant apie 1,5 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti tikslesnės pėsčiojo partrenkimo vietos padėties. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), vairuotojas M. R., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dėl L. K. bėgimu per važiuojamąją dalį sukeltos grėsmės eismo saugumui, turėjo techninę galimybę savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį sustabdyti jį neprivažiuojant pėsčiųjų bėgimo per važiuojamąją dalį vietos ir išvengti pėsčiojo I. P. partrenkimo. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), vairuotojo M. R. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir vietos, kurioje kelyje (skiriamojoje eismo juostoje) buvo vaikai, L. K. keliant grėsmę eismo saugumui bėgant per važiuojamąją dalį savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, partrenkė važiuojamąją dalį iš paskos L. K. kirtusį I. P.. Techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo pėsčiojo I. P. veiksmai, - keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį prie perėjos priartėjusiam automobiliui „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), kirto važiuojamąją dalį (1 t., 44-50 b. l.).

23Iš 2019 m. liepos 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad: 1. Esant M. R. 2019 m. birželio 18 d. parodymų patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms, pėsčiasis I. P., kirsdamas važiuojamąją dalį, judėjo apie 41,7 km/h (11,6 m/s) greičiu. 2. Techninių požiūriu M. R. 2019 m. birželio 18 d. parodymų patikrinimo metu nurodyta situacija susidaryti negalėjo (1 t., 55-57 b. l.).

24Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK ( - ) matyti, kad 2019 m. sausio 5 d. 17.28 val. gautas pranešimas iš L. K., jog prie degalinės ties ligonine 12 metų vaiką partrenkė automobilis, valstybinis numeris ( - ). Vaikas nejuda (1 t., 58 b. l.).

25Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK ( - ) matyti, kad 2019 m. sausio 5 d. 17.28 val. gautas pranešimas iš U. ligoninės, jog apie 17.45 val. GMP atvežė I. P., partrenktas automobilio ( - ) g. Diagnozė – politrauma, reanimacijos skyrius (1 t., 58 b. l.).

26Iš 2019 m. vasario 21 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad I. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas su odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, kairio skruostikaulio, žandinio sinuso sienelių bei nosikaulių lūžimais, poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Nustatytus sužalojimus I. P. galėjo patirti 2019 m. sausio 5 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl veido kaulų lūžimų I. P. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 93-94 b. l.)

27Tuo būdu kaltinamojo M. R. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2019 m. sausio 5 d., apie 17.28 val., Klaipėdoje, ( - ) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties degaline „V.“, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, pėsčiajam L. K. perbėgus pėsčiųjų perėja, partrenkė pastarajam iš paskos, M. R. iš kairės, bėgusį pėsčiąjį I. P.. Taigi kaltinamojo M. R. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

28Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

29Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo mama L. R. 2019 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį laiduotojai mamai L. R.. Prašyme nurodyta, kad laiduotoja anksčiau neteista, dirba ( - ), kolektyve yra gerbiama ir vertinama, taip pat turi autoritetą ir M. R. gali daryti teigiamą įtaką. Tarp mamos ir sūnaus yra glaudus ryšys, jis įsiklauso į mamos patarimus. Laiduotoja tiki, jog sūnus laikysis įstatymų, vairuodamas automobilį bus maksimaliai atidus ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. L. R. charakterizuojantys duomenys, taip pat jos ir M. R. santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta pasitikėjimo, o mamos autoritetas bei papildoma kontrolė darys teigiamą poveikį įtariamajam

30BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

31Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamasis M. R. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

32Tokiu būdu kaltinamasis M. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. M. R. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato mamai L. R., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

33Dėl civilinio ieškinio

34Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. įstatyminis atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl 1 088,55 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo M. R. (1 t., 110-113 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

35Nors minėtame civiliniame ieškinyje nėra išskirtos turtinės žalos sudedamosios dalys, tačiau iš civilinio ieškinio ir jo priedų, taip pat civilinio atsakovo atsiliepimo ir jo priedų turinio matyti, kad reikalavimas priteisti 1 088,55 Eur turtinės žalos susideda iš: 391 Eur dėl sugadintų rūbų, 282,52 Eur dėl telefono sugadinimo, 81,77 Eur dėl transporto (956 km) išlaidų, vykstant į gydymo įstaigas, psichologės konsultacijas), 133,26 Eur dėl gydymo išlaidų (vaistų, papildų ir kt.), 200 Eur dėl psichologo konsultacijų nukentėjusiajam.

36Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo matyti, kad civilinis atsakovas sutinka atlyginti 761,59 Eur turtinę žalą, susidedančią iš: 364,93 Eur dėl apgadintų nukentėjusiojo drabužių (pagal pateiktą ieškovo atstovo detalizaciją, pritaikius nusidėvėjimą), 228,89 Eur dėl sugadinto nukentėjusiojo mobilaus telefono (pagal pateiktą ieškovo atstovo detalizaciją, pritaikius nusidėvėjimą), 103,77 Eur dėl gydymo išlaidų, 64 Eur dėl kelionių į gydymo įstaigas (578 km) išlaidų. Minėtame atsiliepime taip pat nurodytos civilinio atsakovo nuomone 326,96 Eur neatlygintinos išlaidos: 1,23 Eur už vaistus anemijos korekcijai, 3,05 Eur už nervų sistemą veikiančius vaistus, 25,21 Eur už vitaminus ir maisto papildus, 200 Eur už psichologo konsultacijas, 17,77 Eur už kurą, 26,07 Eur už drabužių nusidėvėjimą ir 53,63 Eur už telefono nusidėvėjimą.

37Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. įstatyminė atstovė V. P. dėl turtinės žalos parodė, kad vaistus anemijos korekcijai (1,23 Eur) ir nervų sistemą veikiančius vaistus (3,05 Eur) ji pirko sau, nes labai pergyveno dėl sūnaus sužalojimų, turėjo kiekvieną dieną važinėti į ligoninę, pirkti sūnui maisto papildus, kadangi jis labai išgyveno patirtus fizinius bei psichologinius sužalojimus, dėl ko taip pat turėjo lankytis pas psichologę. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. įstatyminės atstovės parodymais apie tai, kad nukentėjusiam vaikui buvo būtini vitaminai ir maisto papildai (25,21 Eur) bei psichologo konsultacijos (200 Eur), ypač atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ir jo patirtus sužalojimus bei išgyvenimus, taip pat buvo būtini tam tikri vaistai ir pačiai nukentėjusio mamai dėl pergyvenimų dėl sūnaus sužalojimų, be to, nėra pagrindo abejoti ir ta patirtų kuro išlaidų dalimi, su kuria nesutinka civilinis atsakovas, kadangi tarp jų yra ir išlaidos lankantis pas psichologą (17,77 Eur). Taigi civilinio ieškinio dalis dėl 1088,55 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteistina 1004,47 Eur turtinė žala, civilinio ieškinio dalis dėl likusios 84,08 Eur dalies atmestina, kadangi, teismo nuomone, civilinis atsakovas pagrįstai įvertino sugadintų drabužių ir telefono nusidėvėjimą.

38Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos taip pat tenkintina iš dalies.

39Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

40Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

41Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1448,10 Eur (5000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11584,80 Eur (40000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316,96 Eur (8000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448,10 Eur (5000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396,20 Eur (11726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816,96 (9726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 4054,68 Eur (14000 Lt) - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-386/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083,18 Eur (3740 Lt) - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (2317 Eur (8000 Lt) - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948,10 Eur (6726,40 Lt) - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685,59 Eur (5820 Lt) - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

42Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad I. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas su odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, kairio skruostikaulio, žandinio sinuso sienelių bei nosikaulių lūžimais, poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje.

43Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. įstatyminė atstovė V. P. dėl neturtinės žalos parodė, kad jų prašoma 9 000 Eur suma atitinka sūnaus išgyvenimus, kuriuos patyrė. Sūnui buvo sulaužyti 5 veido kaulai, jis negalėjo lankyti mokyklos, dingo gebėjimas susikaupti, pradėjo miegoti po mokyklos, negalėjo sportuoti, jį pykina, kankina galvos skausmas, taip pat buvo suteikta psichologinė pagalba, tačiau gerokai vėliau. Dar turės praeiti daug laiko, kol sūnus atsigaus, jam reiktų keliauti, kad atitrauktų dėmesį nuo galvojimo, jog jis dabar yra kitoks. Ateityje gali prireikti nosies, akies operacijų. Plastinė nosies operacija kainuoja daugiau nei 3000 eurų ir gydymas tuo nesibaigs, nes sūnui yra galvos traumos liekamieji reiškiniai, vartoja galvos skausmą mažinančius vaistus.

44Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis I. P. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jis jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad M. R. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - tamsiu paros metu, keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusįjį, šis eismo įvykis, kurį padarė M. R., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, I. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris jam nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad techniniu požiūriu priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo pėsčiojo I. P. veiksmai, - keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį prie perėjos priartėjusiam automobiliui „T. A.“, valstybinis numeris ( - ), kirto važiuojamąją dalį. Teismo nuomone, ši eksperto išvada leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje aptariamoje eismo situacijoje iš tiesų I. P. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, o toks neatsargus jo elgesys vertintinas kaip reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį.

45Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo I. P. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 500 Eur, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 Eur).

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

Nutarė

47M. R. (M. R.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

48Perduoti M. R. (M. R.) laiduotojos L. R., asmens kodas ( - ) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

49Išaiškinti L. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

50Išaiškinti M. R. (M. R.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. R. (M. R.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

52Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam I. P. 1004,47 Eur (vieną tūkstantį keturis eurus ir 47 euro centus) turtinės žalos ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.