Byla 1A-18-361/2019
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus,

2sekretoriaujant Linai Gricienei,

3dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

4gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,

5nukentėjusiajai J. S., jos atstovui advokatui Sigitui Čepui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

7Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinis ieškinys – jai iš civilinės atsakovės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. R. S. 2017 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., ( - ), ties ( - ) namu, Klaipėdoje, kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. ( - ) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją J. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

102. Apeliantė skundu prašo: 1. Panaikinti apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti. 2. Tenkinti nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iš R. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. S..

112.1. Kaip prieštaringą vertina teismo išvadą, jog R. S. prisipažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nors R. S. neneigė padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo parodymai akivaizdžiai paneigia jo nuoširdų gailėjimąsi, o kaltę pripažino turėdamas tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės. R. S. apeliantę sužalojo pėsčiųjų perėjoje, tačiau duodamas parodymus kaltino apeliantę tuo, jog ji buvo apsirengusi tamsiais rūbais ir neturėjo atšvaito. Tokia R. S. pozicija verčia pagrįstai abejoti jo nuoširdumu. Teisme nuolat buvo menkinami apeliantės patirti sužalojimai. Partrenkus apeliantę buvo sulankstytas ne tik automobilio priekis, bet ir suskaldytas stiklas. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantė nuo smūgio buvo parblokšta per automobilio priekį. Dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių apeliantė nevaikščiojo 6 savaites, po to 2 savaites vaikščiojo su vaikštyne, o liekamosios pasekmės yra iki šiol. Kaltininkas byloje akcentavo, jog apeliantės sužalojimai nesunkūs. Tokiu būdu buvo menkinamas apeliantės patirtų sužalojimų pobūdis, neįvertinta gydymosi trukmė, aplinkybės, jog po reabilitacijos ji pradėjo vaikščioti su ramentais ir pravaikščiojo apie 6 mėnesius, taip pat pasveikimo galimybės ir liekamieji reiškiniai. Kaltinamasis bandė įteigti teismui, kad po eismo įvykio apeliantė buvau sąmoninga. Tačiau faktiškai apeliantė buvo netekusi sąmonės, nes susižalojo galvą trenkdamasi į automobilio stiklą. Taigi R. S. neįvertina sukeltų apeliantei pasekmių, jos net teisme neatsiprašė. Todėl R. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo nesusitarė ir nesitarė, įsipareigojimo atlyginti neturtinę žalą byloje nėra. Todėl ši būtina, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga liko neįvykdyta. Tai, kad žalą iš dalies atlygino draudimo bendrovė, nesudaro pagrindo atleisti R. S. nuo atsakomybės, nes jis pats nesistengė atlyginti žalą ar kitaip padėti apeliantei, o tik vieną kartą atvyko į ligoninę. Visas gydymosi išlaidas apeliantė apmokėjo iš savo lėšų, o draudimas jas kompensavo tik 2018 m. gegužės mėnesį. Teigia, jog teismas priėmė formalų sprendimą atleisdamas R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatsižvelgė į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo R. S. nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės manymu, teisinga būtų R. S. skirti laisvės atėmimo bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad nors 2018 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. G314/2018(03) apeliantei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atliekant šią ekspertizę nebuvo vertinama reali gydymo trukmė ir liekamieji sužalojimai, o ekspertizė atlikta vos pradėjus apeliantei vaikščioti. Vien tai, kad apeliantei 2018 m. balandžio 17 d. pirmą kartą gyvenime buvo diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), jos nedarbingumas tęsėsi 8 mėnesius ir ji iki šiol jaučia nugaros skausmus, negali dirbti fizinio darbo, turėjo teismui sukelti abejonių minėtos išvados objektyvumu. Todėl, apeliantės manymu, byloje yra būtina atlikti papildomą ekspertizę. Gauti nauji duomenys gali turėti reikšmės R. S. veikos kvalifikavimui.

122.2. Apeliantė civiliniu ieškiniu prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas priteisė iš UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dar 1 500 Eur šios žalos dalį bendrovė jau buvo apeliantei sumokėjusi. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio apeliantei buvo padaryti šie sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas. Tokie sužalojimai sukėlė apeliantei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas iš esmės atsižvelgdamas tik į minėtos specialisto išvados duomenis, konstatavo, kad apeliantei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių. Taigi teismas apsiribojo tik sveikatos sutrikdymo sunkumo konstatavimu, o sužalojimų pobūdžio, trukmės, pasveikimo galimybių, liekamųjų reiškinių, galimybių praradimų neįvertino. Iš pridedamo prie skundo 2018 m. spalio 17 d. medicinos dokumento išrašo matyti, jog po traumos apeliantė nevaikščiojo 6 savaites, po to vaikščiojo su vaikštyne 2 savaites, gydėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje 20 dienų, po to reabilitacija vyko ambulatoriškai iki 2018 m. birželio mėnesio, nedarbingumas tęsėsi 8 mėnesius – iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Dabar apeliantei išlieka nugaros skausmai, skauda gulint ant dešinio šono, ji vaikšto šlubuodama, skauda naktį, sunku užmigti dėl skausmo, sunkaus fizinio darbo dirbti negali. Apeliantei padaryti daugybiniai kaulų lūžiai pavojingose vietose. Šių sužalojimų gydymas tęsėsi 8 mėnesius, iš jų 2 mėnesius ji negalėjo vaikščioti, kentė skausmus. Reabilitacija truko dar 6 mėnesius, visiškai nėra pasveikusi iki šiol, išliko sužalojimų pasekmės – skausmas, šlubavimas, nemiga, nustatyta ir neišgydyta cervikalgija, ji negali dirbti fizinio darbo, gali prarasti darbą, o reabilitacija tęsiasi ir dabar. Šios aplinkybės, apeliantės teigimui, neabejotinai patvirtina, kad ji patyrė didesnę žalą nei nustatė teismas. Teismas nevertino apeliantės patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą. Dėl sužalojimų 6 savaites visiškai negalėjo judėti, gulėdavo tik ant nugaros, pati savimi negalėjo pasirūpinti, išgyveno dėl tolimesnių gyvenimo perspektyvų, išgyvena ir šiuo metu, nes tikėtina, kad nebepavyks gyventi pilnaverčio gyvenimo. Teismo priteista neturtinės žalos suma neužtikrina pusiausvyros tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų, todėl didintina iki 7 000 Eur. Tokia suma kompensuotų jos patirtą skausmą, išgyvenimus, stresą ir nepatogumus.

133. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

143.1. Teigia, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su R. S. inkriminuota nusikalstama veika, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. R. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti jokio teisinio pagrindo nėra. Apeliantei dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas ir ši teisiškai reikšminga aplinkybė teisme, kvalifikuojant R. S. veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nustatyta tinkamai. Nuosprendyje aiškiai ir nuosekliai išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis R. S. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o J. S. iš UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Todėl naikinti teisėtą nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra jokio pagrindo. R. S. dėl neatidumo padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas pagristai vertino, kad R. S. žmona L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir darys jam teigiamą įtaką. Priešingų duomenų, paneigiančių tokį laiduotojos asmenybės vertinimą, apeliantė nepateikė. Kaip paremtus emocijomis, deklaratyvius ir teisiškai nepagrįstus vertina apeliantės teiginius, jog R. S. gailėjimasis padarius nusikaltimą yra nenuoširdus. R. S. niekada neginčijo savo kaltės, po įvykio iškart priėjo prie nukentėjusiosios, bandė jai padėti atsistoti, laikė už rankos, buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios. Tiek R. S., tiek teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog įvykio metu buvo tamsus, darganotas oras, prastas matomumas, o nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais ir neturėjo atšvaito ar žibintuvėlio, nesudaro pagrindo abejoti R. S. nuoširdumu. Teismas pagrįstai apeliantės kvestionuojamą aplinkybę pripažino R. S. atsakomybę lengvinančia. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. S. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo, o likusią, nustatytą teismo, draudimo bendrovė atlygins, įsiteisėjus nuosprendžiui, nedirba, augina du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, taip pat turintis negalią. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

153.2. Apeliantės argumentus, kad R. S. turėjo prisidėti prie žalos atlyginimo, vertina kaip prieštaraujančius suformuotai teismų praktikai dėl žalos atlyginimo, kai pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dalį, jei visos žalos nepadengtų draudimo išmoka. Draudimo bendrovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas iki nuosprendžio priėmimo atlygino apeliantei 1 500 Eur neturtinę žalą, o nuosprendžiu iš draudikės priteista dar 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra įvykdyta tinkamai (kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2014, 2K-I49/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.). Be to, teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad jei teismas nustatys didesnį priteistinos žalos dydį nei yra apdrausta jo civilinė atsakomybė, jis žalą atlygins.

163.3. Nesutinka su apeliantės prašymu padidinti priteistos jai neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teismas įvertino apeliantės eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, mastą, gydymo trukmę, rimtų liekamųjų reiškinių po sužalojimo nebuvimą, todėl priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, pagrįsta ir atitinka formuojamą teismų praktiką.

17Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į R. S. kaltės formą, į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris nukentėjusiajai sukėlė padarinius, tačiau šie padariniai neturi žymių liekamųjų reiškinių. Nukentėjusioji J. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jai nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šie sužalojimai sukėlė jai kokias nors ilgalaikes pasekmes. Nors skunde nurodoma, jog dėl įvykio apeliantė negalėjo vaikščioti 6 savaites, po to vaikščiojo vaikštyne 2 savaites, gydėsi reabilitacijoje, negali dirbti fizinio darbo, gali prarasti darbą, tačiau akivaizdu, kad ji gali vaikščioti, judėti, vairuoti, dirbti, t. y. po eismo įvykio ji pasveiko bei jokių liekamųjų padarinių nėra. Teismas nuosprendyje šias aplinkybes įvertino.

183.4. Įprastai už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2 896 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės reikalavimas priteisti jai 3 500 neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo ir 2 000 Eur iš R. S. nėra adekvatus jos patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams. Teismas įvertino aplinkybę, jog dalį, t. y. 1 500 Eur, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas ir nukentėjusiajai pagrįstai priteisė 2 000 Eur neturtinę žalą iš draudikės, nes priteistos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 Eur). Teismas tinkamai nustatė priteistiną neturtinės žalos dydį, kuris, priešingai nei teigia apeliantė, nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiosios ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris net viršija analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo. Teismo išvados pagrįstos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Visi duomenys, kuriais teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

194. Civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog eismo įvykio dieną galiojo R. S. ir draudikės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo sudaryta automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. ( - ) įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. ( - )). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas (akto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) nustatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų

205 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytą draudimo sumą, ir turi teisę atmesti nepagristus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Civilinė atsakovė teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog dėl eismo įvykio išmokėjo šias draudimo išmokas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 3 856,71 Eur dėl apeliantei išmokėtų ligos pašalpų; Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 2 045,36 Eur už apeliantei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; apeliantei – 725,01 Eur už vaistus ir negautas pajamas, 201,18 Eur už vaistus, reabilitacinį gydymą ir negautas pajamas, 2 021,71 Eur už vaistus, neįvykusią kelionę, negautas pajamas ir neturtinę žalą. Taigi nuosprendžio priėmimo metu apeliantei draudikė jau buvo išmokėjusi 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nuosprendžiu apeliantei papildomai priteista 2 000 Eur šios žalos atlyginimo suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 500 Eur. Apeliantė prašo dvigubai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Tačiau nukentėjusiojo asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad: a) jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; b) dėl sužeidimo nebuvo iškilęs pavojus jos gyvybei; c) dėl sužeidimo jai nebuvo atliekamos medicininės operacijos, o buvo skirtas konservatyvus gydymas; d) jai dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų mediciniškai nėra nustatyta ilgalaikių liekamųjų sveikatos pasekmių ar dėl to atsiradusio pastovaus darbingumo netekimo; e) sveikatos sutrikdymas jai padarytas ne tyčine, o neatsargia nusikalstama veika, žalą padariusio asmens kaltė pasireiškė paprastu neatsargumu, eismo įvykio metu jį sukėlęs automobilio vairuotojas buvo blaivus. Įvertindami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-644/2012, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K- 228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, mano, jog teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, vadovavosi tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika ir nustatė teisėtą bei pagrįstą nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį.

215. Nukentėjusioji J. S. ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir jo gynėjas – atmesti.

22Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23Dėl laidavimo instituto taikymo sąlygų ir pagrindų

246. Apeliantė teigia, jog šiuo atveju R. S. neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltę pripažino norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kritiškai nevertino dėl eismo įvykio jos fizinei ir psichinei sveikatai kilusių neigiamų padarinių, jos neatsiprašė, o žalos dalį atlyginus draudimo bendrovei, pats nesistengė atlyginti žalą ar kitaip jai padėti ir tik vieną kartą atvyko aplankyti jos į ligoninę.

256.1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimą būtina nustatyti visų šių sąlygų visumą. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

266.2. Byloje įstatymo nustatyta tvarka surinkti, apylinkės teismo tinkamai patikrinti ir teisiamajame posėdyje ištirti faktiniai duomenys bei jų visuma leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti tuo, jog R. S. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių toks atleidimas būtų negalimas. R. S. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir tai yra neatsargus nusikaltimas. R. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, o jo parodymai ir elgesys teisminio nagrinėjimo metu rodo, kad jis tikrai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo neatsargiu nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žala atlyginti užtenka civilinės atsakovės – automobilio draudikės, mokėtinų pagal TPVCAPDĮ per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų ribų. Be to, R. S. yra neįgalus (kurčnebylys), iš dalies darbingas (35 proc., neterminuotai), invalidumas nustatytas nuo vaikystės, vedęs, santuoka sudaryta ( - ), žmona L. S., kuri taip pat neįgali, iš dalies darbinga (35 proc., neterminuotai), šeimoje susilaukta sūnų – K. S. (gim. ( - )) ir F. S. (gim. ( - )). R. S. profesinio išsilavinimo, padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, administracine tvarka baustas 10 Eur bauda pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesumokėjo už automobilio stovėjimą mokamoje automobilių statymo vietoje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašymą atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jo žmona L. S., kuri yra pilnametė, neteista, dirbanti UAB „( - )“ ( - ) (darbo sutartis sudaryta 2012-08-24), turinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš apylinkės teismo posėdyje paskelbtų L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji įvykio metu važiavo kartu su vyru ir sūnumi F., sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o po įvykio kartu su šeimos nariais norėjo padėti nukentėjusiajai, vyras paprašė pakeleivingo automobilio vairuotojo iškviesti medikus, jis laikė nukentėjusiąją už rankos. Taigi visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrindą manyti, kad L. S. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad vyras daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, atidus kelyje. Teisėjų kolegijos manymu, L. S. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. S. pagrįstai ir teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas žmonos atsakomybėn be užstato.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

287. Apeliantė kvestionuoja priteistos jai nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė į jos patirto sužalojimo pobūdį, į tai, jog jai padaryti daugybiniai kaulų lūžiai pavojingose vietose, gydymosi trukmę, liekamuosius sveikatos sužalojimo reiškinius bei galimybę ateityje dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pritaria apeliantės pozicijai, jog draudikės iki nuosprendžio priėmimo išmokėta jai 1 500 Eur ir teismo priteista iš draudikės dar 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati kompensacija už jos patirtus ir dar patiriamus fizinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

297.1. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

307.2. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės, neturtinės) bei jos dydžio įrodinėjimo našta tenka civilinei ieškovei, šiuo atveju siekiančiai visos 7 000 Eur prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apylinkės teismas motyvavo, jog nukentėjusioji J. S. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje. Tačiau kartu teismas padarė išvadą, jog nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nesukėlė apeliantei ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija mano, jog toks teismo vertinimas, juolab nepagrįstai sumenkinus R. S. elgesio vairuojant ir partrenkiant pėsčiųjų perėja ėjusią apeliantę pavojingumą, yra kontraversiškas.

317.3. Specialisto išvadoje užfiksuotų apeliantės kūno sužalojimų pobūdis, o būtent tai, jog jai eismo įvykio metu padaryti – galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi ( - ) reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai, turėjo signalizuoti apylinkės teismui, jog dėl tokių daugybinių kūno sužalojimų (lūžių), beje, sužalojus gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą bei savarankiško judėjimo funkcijai reikšmingas kitas kūno dalis, nukentėjusioji realiai patyrė didesnius nei įprastai nepatogumus, kančias, dvasinius išgyvenimus. Todėl, spręsdamas klausimą dėl priteistinos apeliantei neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nustatė per mažą tokios žalos dydį.

327.4. Be to, iš apeliantės atstovo advokato apygardos teismo posėdyje pateiktų medicininių dokumentų – 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „( - )“ medicinos centro gydytojos J. K. ir 2018 m. spalio 17 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo M. S. išrašų – matyti, jog ir dabar apeliantei išlieka nugaros skausmai, gulint ant dešinio šono, ji vaikšto šlubuodama, skaudą naktį, sunku užmigti, sunkaus fizinio darbo dirbti negali ir jai toliau skiriamos reabilitacinės priemonės eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti, iš jų magnetoterapija, masažai, kineziterapija (t. 2, b. l. 72, 73).

338. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

349. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas iki nuosprendžio priėmimo atlygino apeliantei 1 500 Eur neturtinės žalos dalį, taip pat turtinę žalą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 3 856,71 Eur už apeliantei išmokėtas ligos pašalpas; Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 2 045,36 Eur už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 725,01 Eur – už išlaidas vaistams, negautas pajamas, reabilitacinį gydymą, kelionės išlaidas, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, didina apeliantei priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą 1 000 Eur. Taigi iš viso šiuo konkrečiu atveju nustatytina byloje neturtinės žalos atlyginimo suma yra 4 500 Eur. Tokio dydžio žalos suma neviršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą (iki 5 000 Eur dėl neturtinės žalos asmeniui) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, adekvačiai kompensuoja apeliantės turėtus (turimus) fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Todėl apygardos teismas keičia nuosprendį (jo dalį) ir iš civilinės atsakovės priteistą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo žalos sumą didina iki 3 000 Eur.

35Dėl proceso išlaidų

3611. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, atstovui advokatui S. Čepui už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 300 Eur (t. 2, b. l. 71). Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl yra teisinis pagrindas proporcingai teismo patenkintų civilinės ieškovės reikalavimų daliai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. priteisti nukentėjusiajai išlaidas, turėtas atstovo advokato S. Čepo paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

38pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės J. S. civilinio ieškinio ir iš civilinės atsakovės UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo priteistą civilinei ieškovei J. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 3 000 Eur.

39Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

40Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. 100 Eur išlaidų atlyginimo už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Linai Gricienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,... 4. gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,... 5. nukentėjusiajai J. S., jos atstovui advokatui Sigitui Čepui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinis... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. R. S. 2017 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., ( - ), ties ( - ) namu,... 10. 2. Apeliantė skundu prašo: 1. Panaikinti apylinkės teismo 2018 m. spalio 3... 11. 2.1. Kaip prieštaringą vertina teismo išvadą, jog R. S. prisipažino kaltę... 12. 2.2. Apeliantė civiliniu ieškiniu prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės... 13. 3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. atsiliepimu... 14. 3.1. Teigia, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos... 15. 3.2. Apeliantės argumentus, kad R. S. turėjo prisidėti prie žalos... 16. 3.3. Nesutinka su apeliantės prašymu padidinti priteistos jai neturtinės... 17. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos... 18. 3.4. Įprastai už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir... 19. 4. Civilinė atsakovė UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas... 20. 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).... 21. 5. Nukentėjusioji J. S. ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje prašė... 22. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 23. Dėl laidavimo instituto taikymo sąlygų ir pagrindų ... 24. 6. Apeliantė teigia, jog šiuo atveju R. S. neatitinka įstatyme nustatytų... 25. 6.1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar... 26. 6.2. Byloje įstatymo nustatyta tvarka surinkti, apylinkės teismo tinkamai... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. 7. Apeliantė kvestionuoja priteistos jai nuosprendžiu neturtinės žalos... 29. 7.1. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai,... 30. 7.2. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės, neturtinės) bei jos... 31. 7.3. Specialisto išvadoje užfiksuotų apeliantės kūno sužalojimų... 32. 7.4. Be to, iš apeliantės atstovo advokato apygardos teismo posėdyje... 33. 8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 34. 9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, jog civilinė... 35. Dėl proceso išlaidų... 36. 11. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 38. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3... 39. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 40. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. iš atleisto nuo...