Byla 1A-233-398/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam A. V., gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui, nukentėjusiojo atstovei advokatei Alisai Kostiuk,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant A. V. per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam D. K. 3266,9 Eur, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 6396,85 Eur, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

4A. V. D. K. priteista 30 000 Eur neturtinei žalai ir 3266,9 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 6396,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6A. V. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2016 m. liepos 16 d., apie 04 val., viešoje vietoje, prie įėjimo į „Žvejo barą“, esantį Klaipėdoje, Jono g. 4, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, smogė kumščiu D. K. į galvą ir šis nuo suduoto smūgio griūdamas aukštielninkas pakaušiu trenkėsi į grindinį, dėl to jam dešinėje lūžo pakauškaulis, įvyko trauminis kraujo išsiliejimas dešiniame smegenų pusrutulyje, smegenų pabrinkimas, lydimas kairiųjų galūnių paralyžiaus, bei išsivystė ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga. Toks D. K. galvos sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1., 6.6.2. punktai).

7Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo D. K. atstovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir A. V. paskirti bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą padidinti iki 200 000 eurų.

8Nukentėjusiojo D. K. atstovė teigia, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį ir dėl to nuteistajam A. V. paskyrė neteisingą bausmę. Visų pirma, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog A. V. įvykio metu buvo neblaivus. Pats nuteistasis A. V. pripažino, kad įvykio vakarą vartojo alkoholį. Byloje nustatyta, kad pastarasis alaus bare buvo iki 04 val. nakties, t. y. iki pat įvykio, taigi, suprantama, kad vartojo alkoholį, bet po įvykio pasišalino ir pasislėpė, todėl nebuvo galimybės objektyviai nustatyti jo girtumo. Kita vertus, visos aplinkybės rodo, kad A. V. įvykio metu buvo neblaivus ir būtent tai įtakojo nusikaltimo padarymą. A. V. parodymai dėl pavartoto alkoholio kiekio, t. y. kad įvykio vakarą jis išgėrė tik 1,5 bokalo alaus, atstovės nuomone, turi būti vertinami kritiškai, jo aiškinimas, kad nebuvo girtas, negali būti pagrindu pripažinti, kad veikos padarymo metu jis buvo blaivus. Vertinant A. V. charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, kad girtumas – tai vienintelė priežastis, dėl kurios jis, nesant nei konfliktinės situacijos, nei provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ar kitų aplinkybių, be jokios dingsties smogė nukentėjusiajam į galvą. Taigi, A. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, tai vertintina kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

9Apeliantė nurodo, kad nuteistasis A. V. po suduoto smūgio matė, jog nukentėjusysis stipriai galva atsitrenkė į grindinį, suprato, kad šis yra sužalotas, bet juo nepasirūpino, nekreipė dėmesio į padarytą sužalojimą, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, pasišalino iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. dėl savo nusikalstamų veiksmų prisipažino tik iš dalies, iškėlė versiją, kad jis smūgio nesudavė, tik gindamasis pastūmė nukentėjusįjį, kuris pats nukrito ir susižalojo. Tokią versiją jis bandė palaikyti ir teisminio nagrinėjimo metu, bet, išklausęs liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, pripažino, kad tikrai tai padarė. Dėl šių aplinkybių apygardos teismo išvada dėl A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimo, nepagrįsta. Nukentėjusiojo atstovės nuomone, A. V. elgesys tuoj pat po veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti vertinami kaip visiškas prisipažinimas ir nuoširdus atgailavimas. Priešingai, akivaizdu, kad A. V. visais įmanomais būdais stengėsi išvengti atsakomybės ir sušvelninti savo padėtį. Todėl teismo argumentai dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir galimybės paskirti žymiai švelnesnę, nei straipsnyje numatyta, bausmę taip pat yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisingumo ir sąžiningumo principams.

10Nukentėjusiojo atstovė teigia, kad teismas neteisingai išsprendė D. K. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą (ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.). Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008 ir kt). Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Jei fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriamas susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13/2007 (nukentėjusiajam iš keturių nuteistųjų, pripažintų kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, solidariai priteista 80 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 250 000 Lt, motyvuojant ilgalaikiu nukentėjusiojo sužalojimų pobūdžiu, jo susirūpinimu būsimomis pasekmėmis). Šiuo atveju, pasak apeliantės, teismas tik formaliai atkartojo CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neanalizavo kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su nusikaltimo pasekoje atsiradusiomis pasekmėmis, kurios nėra pašalintos iki šiol ir galimai iš viso nebus pašalintos, daro didelę neigiamą įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai.

11Apeliantė nurodo, kad nukentėjusiajam nustatytas didelis darbingumo netekimo laipsnis ir darbinės veiklos apribojimai, kurie užkerta kelia įsidarbinti, tęsti mokslus ir turėti pajamas. Iki šiol tęsiamas nukentėjusiojo reabilitacinis gydymas, reabilitologo epikrizė patvirtina, kad gali prireikti kelių metų reabilitacinio gydymo, o iš teritorinių ligonių kasos pateiktos pažymos matyti, kad šis gydymas nekompensuojamas. Akivaizdu, kad gaudamas 150 eurų pašalpą nukentėjusysis negali visapusiškai savęs išlaikyti ir užsitikrinti tolimesnį gydymą. Nukentėjusiajam po patirto sužalojimo išlieka kairės kūno pusės paralyžius. Jis juda lazdos pagalba nedidelį atstumą, tolimesniam atstumui reikalingas vežimėlis, išlieka fizinio krūvio tolerancijos sutrikimas, kasdieninės veiklos ir apsitarnavimo sutrikimas dėl visiško kairės rankos nevaldymo, išlieka potrauminio streso sutrikimas, miego sutrikimas, apsunkinta atmintis. Esant tokioms komplikacijoms nukentėjusysis neturi galimybės toliau užsiimti muzikine veikla. Be to, jis negali atlikti elementarių buitinių dalykų, jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba tiek namuose, tiek už jų ribų, jis savarankiškai negali niekur vykti. Po operacijos galvoje ir veide liko didelis randas, kuris matomas ir jo pašalinimui galimai bus reikalingas papildomas gydymas. Randas bjauroja veidą ir sukelia papildomą stresą bei išgyvenimus. Šiuo atveju, įvertinus tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek labai sunkius padarinius ateities požiūriu, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atstovės nuomone, neužtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja formuojamai teismų praktikai.

12Nukentėjusiojo atstovė taip pat nurodo, kad nuteistasis A. V. pilnai pripažino civilinį ieškinį ir sutiko atlyginti nukentėjusiajam 200 000 Eur neturtinę žalą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, apeliantės teigimu, dabartinė nuteistojo turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, nes pastarasis yra jaunas, darbingas, taigi, gali uždirbti ir atlyginti padarytą žalą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertindamas nuteistojo elgesį, jo turtinę padėtį, taip pat, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 30000 Eur. Nuteistasis mano, kad toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai šioje byloje taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Keisti nuosprendį dėl nuteistajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio padidinimo ir griežtesnės bausmės skyrimo nėra pagrindo.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo D. K. atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinis skundas atmetamas.

16Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo D. K. atstovė apeliaciniame skunde, neginčydama veikų kvalifikavimo, apimties bei A. V. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį: 1) panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir A. V. paskirti bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje; 2) nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą padidinti iki 200 000 eurų.

17Dėl bausmės A. V..

18Nukentėjusiojo D. K. atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam A. V. paskyrė neteisingą bausmę. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Be to, apygardos teismo išvada dėl A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimo yra nepagrįsta.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni.

20Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde išdėstytos išvados dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos sunkinančios aplinkybės buvimo pagrįstos prielaidomis, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. V. apsvaigimą nuo alkoholio veikos padarymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikaltimo padarymo nuteistojo A. V. girtumas alkoholio kiekio matuokliu nustatytas nebuvo. Nuteistasis A. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs pusantro bokalo alaus, neblaivus nebuvo (t. 2, b. l. 55-56). Nukentėjusysis D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 28-31). Liudytojas V. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarą matė A. V. laikantį kažkokį gėrimą, tačiau negalėjo patvirtinti, jog įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus (t. 2, b. l. 77). Kiti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus (t. 1, b. l. 42-43, 48-49, 69-70, 94-95; t. 2, b. l. 56-57). Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nurodytų duomenų nepakanka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

21BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, t. y. kad atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. K.. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad nukentėjusįjį tik pastūmė (t. 1, b. l. 134-136), tačiau pirmosios instancijos teisme jis detalizavo savo atliktus smurtinius veiksmus ir paaiškino, jog tai buvo ne pastūmimas, o smūgis (t. 2, b. l. 55-56). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis išreiškė gailėjimąsi dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, nurodė, kad išgyvena dėl to, ką padarė nukentėjusiajam, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo šeimos (nukentėjusysis nedalyvavo teisminiame nagrinėjime dėl sveikatos būklės), savo iniciatyva atlygino dalį padarytos žalos – 2200 Eur (t. 2, b. l. 47). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina tokį savo poelgį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

22Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

23Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata. Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. V. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 148), administracine tvarka nebaustas, dirba (t. 2, b. l. 36-46), išlaiko sugyventinę ir mažametę dukrą (t. 2, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistojo panaudotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus (buvo suduotas vienas smūgis), A. V. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nusprendė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, imituodamas muzikinius garsus pats priėjo prie nuteistojo A. V. ir pradėjo bendravimą, kuris peraugo į žodinį konfliktą. Nuteistasis A. V. neadekvačiai reaguodamas į tokį nukentėjusiojo bendravimo būdą, be dingsties sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. K., kuris griūdamas aukštielninkas pakaušiu trenkėsi į grindinį.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes padarė išvadą, kad A. V. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje nurodytai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo argumentacijai. Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat A. V. charakterizuojantys duomenys rodo, kad kaltininkas nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju dėl mažesnio A. V. asmenybės pavojingumo bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. V. už nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant A. V. per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam D. K. 3266,9 Eur, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 6396,85 Eur, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

25Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistajam bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Tokios bausmės yra teisingos, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, įstatymo pažeidimų nepadarė.

26Dėl civilinio ieškinio.

27Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas iš A. V. priteisti 5166,9 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 2, b. l. 22-24). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. V. priteisė 30 000 Eur neturtinei žalai ir 3266,9 Eur turtinei žalai atlyginti.

28Apeliaciniame skunde vienas iš nukentėjusiojo D. K. atstovės prašymų yra nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą padidinti iki 200 000 Eur. Apeliantė nurodo, kad įvertinus tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek labai sunkius nukentėjusiajam sukeltus padarinius ateities požiūriu, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neužtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja formuojamai teismų praktikai.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį bei padidinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam D. K.. Nustatydamas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. V. be dingsties, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, smogė kumščiu D. K. į galvą ir šis nuo suduoto smūgio griūdamas aukštielninkas pakaušiu trenkėsi į grindinį. Esant tokiai situacijai nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

32Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1318/2016(03) konstatuota, kad D. K. buvo nustatyta ūmaus periodo, vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, pakauškaulio lūžimas dešinėje, trauminis kraujo išsiliejimas dešiniame smegenų pusrutulyje, smegenų pabrinkimas, lydimas kairiųjų galūnių paralyžiaus. Toks D. K. galvos sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1., 6.6.2. punktai) (t. 1, b. l. 25-26). D. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija. Nuo 2016 m. liepos 16 d. jis negyvena jo amžiui ir poreikiams būdingo gyvenimo, jis nuolat gydomas, iki kritinio lygio sumažėjo jo bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę – kairės kūno pusės paralyžių ir visišką kairės rankos nevaldymą, jis neturi galimybės nei tęsti mokslų muzikos srityje, nei dirbti. D. K. negali atlikti elementarių buitinių dalykų, jam reikalinga kito žmogaus pagalba. Kelis metus bus reikalingas reabilitacinis gydymas. Po operacijos galvoje ir veide liko didelis randas, kuris sukelia papildomą stresą ir išgyvenimus. Nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės ir neįgalumo patiria ne tik fizinius skausmus ir nepatogumus, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, jis nėra tikras dėl savo ateities, tolimesnio išsilavinimo, karjeros ir asmeninio gyvenimo sėkmės (t. 2, b. l. 22-24). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2016 m. spalio 18 d. duomenimis nukentėjusiajam išlieka hemiplegija kairėje, fizinio krūvio tolerancijos sutrikimas, kasdieninės veiklos ir apsitarnavimo sutrikimas dėl visiško kairės rankos neveiksnumo, potrauminio streso sutrikimas, miego sutrikimas, apsunkinta atmintis (t. 2, b. l. 26). D. K. nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 69). Nukentėjusiojo atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad D. K. tęsia reabilitacinį gydymą (t. 2, b. l. 130-134).

33Neabejotina, kad dėl nuteistojo A. V. panaudoto fizinio smurto patirto sužalojimo nukentėjusysis D. K. patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitacijas, priverstinį gyvenimo būdo pakeitimą, neaiškias sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. Dėl nuteistojo padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis prarado 70 procentų darbingumo ir šiuo metu sunkiai valdo paralyžiuotas kairės pusės galūnes. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. K. patirta neturtinė žala išties didelė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. V. santaupų neturi, po motinos mirties jokio turto nepaveldėjo, iš gaunamo nedidelio atlyginimo išlaiko nedirbančią sugyventinę su mažamete dukra, todėl padarė išvadą, kad nuteistasis neturi pakankamai turto pareikštam civiliam ieškiniui atlyginti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus pagrįstai prašomos priteisti sumos dydį sumažino iki 30 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Nustatytas neturtinės žalos dydis (30 000 Eur) visiškai atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra per mažas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus priteisiamos panašios sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2011, 2K-5/2013, 2K-454/2014, 2K-501/2014, 2K-115-648/2016, 2K-427-693/2016, 2K-17-648/2017, 2K-76-942/2017).

34Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde prašydama padidinti neturtinės žalos dydį jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam D. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrindo nėra.

35Dėl proceso išlaidų.

36Nukentėjusiojo D. K. atstovė A. Kostiuk apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo A. V. priteisti nukentėjusiajam turėtas išlaidas už advokato pagalbą –500 Eur, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (300 Eur), dalyvavimas bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme (100 Eur), kelionės išlaidos (100 Eur) (t. 2, b. l. 125). Atstovė teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad advokatei už šias paslaugas D. K. sumokėjo 500 Eur (t. 2, b. l. 125).

37Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiojo D. K. atstovės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, jog pagrindo tenkinti nukentėjusiojo D. K. atstovės prašymą nėra ir išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistojo A. V. nepriteistinos.

39Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 4.A. V. D. K. priteista 30 000... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. A. V. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos... 7. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo D. K. atstovė... 8. Nukentėjusiojo D. K. atstovė teigia, kad apygardos... 9. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis A. V. po suduoto... 10. Nukentėjusiojo atstovė teigia, kad teismas neteisingai išsprendė 11. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusiajam nustatytas didelis darbingumo netekimo... 12. Nukentėjusiojo atstovė taip pat nurodo, kad nuteistasis 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. V.... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo 15. Nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės 16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 17. Dėl bausmės A. V..... 18. Nukentėjusiojo D. K. atstovė apeliaciniame skunde... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl... 20. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę... 21. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 22. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas... 23. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs anksčiau... 25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos... 26. Dėl civilinio ieškinio. ... 27. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. K.... 28. Apeliaciniame skunde vienas iš nukentėjusiojo D. K.... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra... 30. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. V. be... 32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 33. Neabejotina, kad dėl nuteistojo A. V. panaudoto fizinio... 34. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde prašydama padidinti neturtinės... 35. Dėl proceso išlaidų. ... 36. Nukentėjusiojo D. K. atstovė 37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad baudžiamasis procesas apeliacinės... 39. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 41. nukentėjusiojo D. K. atstovės advokatės