Byla e2A-2264-603/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei atsakovo K. A. priešieškinį ieškovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo bei kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė teismo prašė: nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; butą, adresu ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti per pusę, t. y. po ½ dalį kiekvienam; negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), plane pažymėtą indeksu G-7, adresu ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po ½ dalį kiekvienam; po santuokos sudarymo įgytą 8/13045 dalį žemės sklypo, esančio po daugiabučiu gyvenamuoju namu adresu ( - ), kuri registruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti po ½ dalį kiekvienam; automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo prašė palikti asmenine ieškovės nuosavybe; paskolą, gautą pagal 2008 m. balandžio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2415-2008-21 (toliau – Kreditavimo sutartis), pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole; įpareigoti atsakovą ir ieškovę kreditą pagal Kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo grąžinti lygiomis dalimis; nepilnamečių vaikų D. A. ir T. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. A.; priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2018 m. gegužės 31 d. 3455,00 Eur; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę – A..

82.

9Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su atsakovu gyveno nuo 2004 m., 2005 m. atsakovas išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę. Ieškovė 2006 m. kovo mėnesį taip pat išvyko gyventi į Norvegijos Karalystę, šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovei pradėjus lauktis pirmagimio, 2007 m. ji grįžo į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui ir spalio mėnesį įsidarbino administratore uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Nerada“. Jos atlyginimas buvo 3000 Lt (868,86 Eur). Atsakovas K. A. atvažiavo į Lietuvą 2008 m. kovo mėn. 2008 m. gegužės 9 d. šalims gimė sūnus D. A.. Kadangi šalys ilgą laiką gyveno kartu, buvo nutarta įsigyti šeimos būstą ir 2008 m. balandžio 30 d. buvo nupirktas butas su daline apdaila, esantis adresu ( - ). Šalys kartu gyveno nuomojamame bute iki 2008 rugsėjo pabaigos, po to kartu išvyko į Norvegiją.

103.

112010 m. liepos 3 d. šalys įregistravo santuoką. Sužinojusi, kad laukiasi antrojo vaiko, ieškovė 2011 m. pavasarį grįžo gimdyti į Lietuvą ir apsigyveno sutvarkytame bute. Atsakovas dėl darbo liko Norvegijoje. 2011 m. birželio 7 d. šalims gimė antras vaikas. Atsakovas, sugrįžęs į Lietuvą, gimus antrajam sūnui, neilgai trukus, bendru šalių sutarimu vėl išvyko į Norvegijos Karalystę dirbti, o ieškovė su vaikais liko Lietuvoje. Nuo 2015 metų vasaros atsakovas buvo neištikimas. 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovas pareiškė, kad palieka šeimą.

124.

13Šalių santykiai tęsėsi nuo 2006 m. gruodžio mėnesio ir jie atitiko santuokinius santykius, nors santuoka ir buvo įregistruota vėliau. Šalys įgijo ginčo turtą – gyvenamąjį butą su daline apdaila, adresu ( - ), kaip bendrą šeimos turtą, siekiant gyventi kartu su vaikais. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad iki santuokos sudarymo bei santuokos metu sukurtas nekilnojamas turtas gyvenamasis butas, esantis adresu ( - ), negali būti laikomas vien atsakovo asmeniniu turtu ir turi būti pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei nutraukus santuoką dalinamas lygiomis dalimis.

145.

15Paskola gauta pagal Kreditavimo sutartį buvo skirta gyvenamojo buto, esančio adresu ( - ), pirkimui, siekiant gyventi kartu su vaikais. Mokėjimai pagal šią Kreditavimo sutartį buvo vykdomi iš bendrų lėšų, todėl prievolė turi būti pripažinta solidaria atsakovo K. A. bei A. A. prievole. Po santuokos sudarymo įgytą nekilnojamąjį turtą (garažą – boksą bei žemės sklypo dalį) ieškovė prašo padalinti per pusę, t. y. po ½ dalį kiekvienam.

166.

17Ieškovė po santuokos nutraukimo lieka gyventi su dviem sūnumis. Ieškovė kartu su vaikais negali gyventi viename kambaryje, jiems reikalingi du kambariai. Atskirų kambarių sūnums poreikį sąlygoja ir tai, kad vienas sūnus turi specialiųjų poreikių, dėl kurių jam būtinas atskiras kambarys. Dėl išvardintų priežasčių būtina nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui po santuokos nutraukimo atiteksiančią ½ dalį gyvenamojo buto, esančio adresu ( - ), iki vaikai taps pilnamečiais.

187.

19Įprastų ir būtinų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 600,00 Eur D. A. ir 517,00 Eur T. A.. Gyvenant šeimoje buvo tenkinami visi vaikams reikalingi bei naudingi poreikiai. Ieškovė mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2018 m. gegužės 31 d. atsakovas yra pervedęs ieškovei 3005,00 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 17 mėnesių – 3455,00 Eur (190,00 Eur x 2 x 17 mėn. = 6460,00 Eur - 3005,00 Eur).

208.

21Atsakovas K. A. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl A. A. kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. A.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. A. ir T. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui; priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., kuris sudaro 2155,00 Eur ir nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimo suma sumokama lygiomis dalimis per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovę privalomai informuoti atsakovą, kokiems vaikų poreikiams tenkinti išleidžiamos iš atsakovo priteistos vaikų išlaikymui skirtos lėšos, kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu pateikiant ataskaitą su tai patvirtinančiais įrodymais; nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; santuokos metu įgytą žemės sklypo dalį, esančią adresu ( - ), po daugiabučiu namu ( - ), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; dalinti tik nuo santuokos sudarymo iki 2016 m. sausio 1 d. santuokoje įgytą turtą; negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esančią adresu ( - ), padalinti po ½ dalį kiekvienam; transporto priemonę SAAB, 9-3, valstybinis Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją; pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Lizingo sutartį Nr. LT079249 su UAB „Swedbank lizingas“ sumokėtas 9538,62 Eur dydžio lizingo įmokas už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įpareigoti ieškovę atsakovui per du mėnesius po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo kompensuoti pusę sumokėtos lizingo įmokų sumos, t. y. 4769,31 Eur; pagal Kreditavimo sutartį sumokėtas įmokas – 17226,01 Eur paskolos, 14 629,22 Eur palūkanų, 124,26 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d. pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įpareigoti atsakovą per du mėnesius po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos kompensuoti ieškovei pusę sumokėtos įmokų sumos, t. y. 15989,45 Eur; per du mėnesius po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę su vaikais išsikraustyti iš atsakovui priklausančio buto, o ieškovei laiku neišsikrausčius nustatyti 50,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną; įpareigoti ieškovę padengti visas elektros, dujų, šildymo ir kitas buto komunalines išlaidas, susidariusias paskutinę ieškovės išsikraustymo dieną; atsakovui palikti jo santuokos metu turėtą pavardę, ieškovei pavardę palikti pagal ieškovės pageidavimą.

229.

23Atsakovo teigimu, santuokos pradžioje šalių santykiai buvo geri, bet laikui bėgant pašlijo, šalys atitolo kaip sutuoktiniai, daug laiko leido atskirai. Ieškovė prie šeimos išlaikymo prisidėti nenorėjo, savo gaunamas pajamas leisdavo asmeninėms reikmėms. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovui vienam išlaikyti ją ir du vaikus yra sunku. Gyvendamas su ieškove nuolat patirdavo psichologinį smurtą. Iš ieškovės pusės trūko pagarbos, pasitikėjimo, pakantumo, be kurių joks šeimyninis gyvenimas neįmanomas. Ieškovė pažeidė savo santuokines pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

2410.

25Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovės prašomas išlaikymas, mokamas po 400,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, neatitinka proporcingumo kriterijų. Priteisto išlaikymo bus neįmanoma įvykdyti, nes teikdamas tokio dydžio išlaikymą, atsakovas negalėtų tenkinti gyvybiškai svarbių savo poreikių. Vaikų išlaikymui galėtų mokėti po 200,00 Eur kas mėnesį. Gyvendamas ir dirbdamas Norvegijoje gauna didesnį darbo užmokestį nei Lietuvoje, bet kartu Norvegijoje patiria ir ženkliai didesnes pragyvenimo išlaidas. Ieškovė turi prisiimti atsakomybę ne tik už savo išsilaikymą, bet ir rūpintis vaikų išlaikymu, o ne reikalauti, kad atsakovas vienas padengtų vaikų išlaikymo išlaidas.

2611.

27Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), bei 1/77 dalis automobilių stovėjimo aikštelės adresu: ( - ), visas turtas yra įkeistas Luminor Bank AS pagal Kreditavimo sutartį. Nurodytame bute šiuo metu gyvena ieškovė su vaikais. Mėnesinė paskolos įmoka yra 360,00 Eur. Atsakovas ketina parduoti butą ir atsiskaityti su kreditoriumi, nes jam finansiškai sunku išlaikyti vaikus ir mokėti įmokas pagal Kreditavimo sutartį.

2812.

29Ieškovės vardu buvo įregistruotas lengvasis automobilis SAAB, 9-3, valstybinis Nr. ( - ) kuriuo ji viena naudojasi gyvendama Lietuvoje. Ši transporto priemonė buvo įsigyta už 14191,38 Eur (49000 Lt). Transporto priemonė buvo pirkta ieškovei dar iki santuokos sudarymo pasirašius 2008 m. rugsėjo 24 d. Lizingo sutartį Nr. LT079249 su UAB „Swedbank lizingas“. Bendra lizingo įmokų suma pagal įmokų mokėjimo grafiką – 16945,42 Eur. Įmokas už transporto priemonę mokėdavo arba pati ieškovė, arba atsakovas duodavo pinigų. Po santuokos sudarymo toliau buvo mokamos lizingo įmokos. Nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumokėta 9538,62 Eur lizingo įmokų (244,58 Eur x 39 = 9538,62 Eur). Kadangi dėl kredito įmokų, mokamų pagal ieškovės iki santuokos sudarytą 2008 m. rugsėjo 24 d. Lizingo sutartį Nr. LT079249 sumažėjo bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovė turėtų kompensuoti pusę santuokos metu padarytų lizingo įmokų sumos, t. y. 4769,31 Eur.

3013.

31Pagal Kreditavimo sutartį santuokos metu nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d. sumokėta: 17226,01 Eur paskolos, 14629,22 Eur palūkanų, 124,26 Eur delspinigių, iš viso 31979,49 Eur. Atsakovas sutiko ieškovei sumokėti pusės kreditoriui sumokėtų įmokų dydžio piniginę kompensaciją, t. y. 15989,45 Eur. Šią piniginę kompensaciją sumokėtų per du mėnesius po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, su sąlyga, kad ieškovė per tą laiką išsikraustys iš buto.

3214.

33Nuo santuokos sudarymo iki 2016 m. sausio 1 d. su ieškove įgijo negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), plane pažymėtą indeksu G-7, esantį adresu ( - ). Garažo (bokso) rinkos vertė yra 5500,00 Eur. Kadangi šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, sutinka, kad jis būtų padalintas per pusę.

3415.

35Norvegijoje 2016 m. birželio 22 d. buvo įregistruota transporto priemonė AUDI A4, registracijos numeris ( - ). Transporto priemonė įgyta išimtinai už atsakovo asmenines lėšas, jau iširus santuokai, dėl to ši transporto priemonė nėra dalijama ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe.

3616.

37Trečiais asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su reikalavimais dėl prievolės modifikavimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir uzufrukto nustatymo.

3817.

39Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Be kreditoriaus raštiško sutikimo įkeičiamo turto savininkas neturi teisės registruoti įkeičiamo turto šeimos turtu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik su kreditoriaus raštišku sutikimu. Kreditoriui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso kredito gavėjui K. A.. Ieškovės reikalavimas pažeidžia kreditoriaus interesus, kadangi, teismui pripažinus atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinus po ½ dalį, bus pakeičiamos tiek Kreditavimo sutarties, tiek hipotekos sandorio sąlygos. Pažymėjo, kad uzufrukto ar kito įkeisto turto apsunkinimo atveju būtų neproporcingai pažeidžiama sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė išsiieškoti skolą iš įkeisto turto.

40II.

41Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4218.

43Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. priimtu sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino, kad šalių santuoką nutrūko ir teisines pasekmes sukelia nuo 2017 m. sausio 1 d., po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu įgytą pavardę, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo siūlymą, iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas sumokėtas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį dėl laikino išlaikymo, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo 3205,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., priteisė ieškovei iš atsakovo 21304,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, padalino santuokoje įgytą turtą; po ½ dalį abiem šalims priteisė negyvenamos patalpos, garažo – bokso; po 4/13045 dalis abiem šalims priteisė žemės sklypo, esančio ( - ), transporto priemonę SAAB, 9-3, valstybinis Nr. ( - ) priteisė ieškovei; išdėstė nepilnamečių šalių vaikų naudai priteisto 3205,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui, išdėstė ieškovės naudai priteistos 21304,00 Eur kompensacijos mokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, paskirstė tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

4419.

45Priimtu teismo sprendimu teismas nustatė, jog 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu, šalys sutiko, kad jų santuoka iš esmės nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo nelojalūs vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Teismas darė išvadą, kad šeima iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas. Teismas, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4620.

47Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių neliko ginčo nuo kada nutrūko jų santuoka, šalys pripažino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. negyvena kaip šeima, bendro ūkio neveda. Atsakovas 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje informavo ieškovę, jog palieka šeimą. Todėl teismas darė išvadą, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalims sukelia nuo 2017 m. sausio 1 d.

4821.

49Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistas. Nesant prieštaravimų, šalims paliktos santuokos metu turėtos pavardės.

5022.

51Ieškovė prašė butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 1/77 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), kurie įgyti asmenine atsakovo nuosavybe iki santuokos sudarymo, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

5223.

53Teismas, pasisakydamas dėl asmenine nuosavybe įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turėjo nustatyti, ar asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą ir ar jie turėjo tikslą kartu sukurti bendrą turtą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi jungtinės veiklos sutartinių turtinių santykių. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 30 d. atsakovas K. A. su Luminor Bank AS banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė atsakovui kreditą butui ir automobilių stovėjimo aikštelei pirkti. Kreditas buvo suteiktas asmeniškai kredito gavėjui K. A.. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji dirbo ir prisidėjo finansiškai prie bendro ūkio vedimo, nėra pagrindas konstatuoti ieškovės ir K. A. susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę įsigyjant butą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Tai, kad ieškovė buto įsigijimo laikotarpiu laukėsi kūdikio ir dėl to negalėjo išreikšti valios pirkti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe su atsakovu, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad šalys iš tiesų turėjo tikslą kartu sukurti bendrą turtą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė buvus jungtinės veiklos susitarimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas K. A. sąmoningai siekė, o ieškovė A. A. tam neprieštaravo, kad nekilnojamasis turtas būtų įgytas asmenine atsakovo nuosavybe. Už kredito bankui grąžinimą atsako tik atsakovas (kredito gavėjas) K. A. asmeniškai. Trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka pakeisti kredito sutarties sąlygų. Teismas nurodė, jog negali modifikuoti kredito sutarties, kadangi spręsti dėl kredito gavėjo mokumo, galimybės suteikti kreditą yra išimtinė banko prerogatyva. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti, kad butas ir automobilių stovėjimo aikštelė įgyti bendrąja daline nuosavybe ir reikalavimą pripažinti, kad šalys atsako solidariai pagal 2008 m. balandžio 30 d. kredito sutartį Nr. K-2415-2008-21, kaip nepagrįstus.

5424.

55Nutraukdamas santuoką teismas turi padalinti visą santuokos metu įgytą turtą. 2014 m. sausio 16 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo negyvenamąja patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 8/13045 dalis žemės sklypo Nr. 4400-0677-1482, esančias adresu ( - ).

5625.

57Teismas nustatė, kad abi šalys prašė negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. ( - ), ( - ), padalinti po ½ dalis natūra. Ginčo tarp šalių dėl šio turto padalijimo nekilo. Teismas vertino, jog negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) padalijimas natūra šalims po ½ atitinka formuojamą teisminę praktiką, nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų, todėl prašymą tenkino. Atsakovas žemės sklypo dalį prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, kadangi žemės sklypas yra po namu, kuriame jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas. Teismas su atsakovo argumentais nesutiko, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog minėta žemės sklypo dalis yra po gyvenamuoju namu, esančiu adresu ( - ), taip pat nepaneigė santuokos metu įgyjamo turto prezumpcijos. Todėl santuokos metu įgytą žemės sklypo dalį tarp šalių padalino po ½ dalį.

5826.

592008 m. rugsėjo 24 d. ieškovė A. A. su Hansa lizingas sudarė lizingo sutartį Nr. LT079249, kurios pagrindu 2013 m. rugsėjo 30 d. išsipirko automobilį. Nors išperkamosios nuomos sutartis tarp ieškovės ir Hansa lizingo buvo sudaryta iki santuokos, įvertinus tai, kad automobiliu šeimos reikmėms naudojosi atsakovas, o atsakovas pripažino, kad įmokas mokėjo ieškovė iš šeimos lėšų, teismas darė išvadą, kad automobilis SAAB, 9-3, valstybinis Nr. ( - ) buvo įgytas santuokos metu ir nei viena iš šalių nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Pripažinus automobilį įgyta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už pusę jos sumokėtų įmokų iki santuokos sudarymo. Iki 2010 m. liepos 3 d. ieškovė sumokėjo 7406,94 Eur, todėl iš atsakovo priteistina pusė ieškovės iki santuokos sumokėtos sumos dydžio kompensacija, t. y . 3703,47 Eur. Tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilio padalijimo po santuokos nutraukimo, todėl teismas automobilį natūra priteisė ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją lygią pusei automobilio vertės, t. y. 975 Eur.

6027.

612016 m. birželio 22 d. atsakovas įgijo ir savo vardu Norvegijos Karalystėje įregistravo automobilį Audi A4, ( - ). Šalims sutikus, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo tada sukelia teisines pasekmes, teismas konstatavo, kad minėtas automobilis taip pat įgytas bendrąja jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo metu jokie tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Todėl sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos nustatymo reikalavimui dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo turi būti taikomos tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatos tuo atveju, kai ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika pasirašiusi tokią sutartį, arba nacionalinės tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, įvirtintos Civilinio proceso kodekse, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai. Su Norvegijos Karalyste tokios dvišalės sutarties Lietuvos Respublika nėra sudariusi. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos dalinant šį turtą. Tai reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti tik tą bylos, turinčios tarptautinį elementą, reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis kompetentingas. Nors teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą, atsižvelgiant į išdėstytą, transporto priemonės Audi A4, registruotos atsakovo vardu Norvegijos Karalystėje, padalijimo klausimo teismas nesprendė.

6228.

63Iki santuokos sudarymo atsakovas 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Kreditavimo sutartį K-2415-2008-21 su AB Luminor bankas (perėmėja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Šalių santuoka sudaryta 2010 m. lieps 3 d. Taigi santuokos metu atsakovui vykdant asmeninę prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyrius laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš bendrų sutuoktinių lėšų jis dengė asmeninį savo kreditą. Teismas nustatė, kad savo asmeninės prievolės tenkinimui iš bendrų lėšų atsakovas sumokėjo 37151,06 Eur. Atsižvelgdamas į tai teismas priteisė iš atsakovo K. A. ieškovės A. A. naudai 18575,53 Eur (37151,06 Eur /2) kompensaciją. Atlikus šalių tarpusavyje mokėtinų piniginių kompensacijų įskaitymą, atsakovo ieškovei mokėtina piniginė kompensacija sudaro 21304,00 Eur.

6429.

65Ieškovė prašė teismo nustatyti A. A. uzufrukto teisę į K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), dalį iki abu šalių vaikai sulauks pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalys turi viena kitai neišsakytų nuoskaudų. Teismo posėdžių metu atsakovas kategoriškai nesutiko, kad būtų nustatytas uzufruktas. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, kurio naudai yra įkeistas butas, taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo. Uzufrukto nustatymas užtikrintų tik vaikų teisę į būstą, bet dėl nuolatinių tėvų konfliktų, bus pažeidžiamos vaikų teisės į saugią vystymuisi aplinką, vaikų netrukdomą bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas darė išvadą, kad nurodytas butas nėra saugus vaikams ne tik dėl nuolatinių tėvų konfliktų, bet ir dėl to, kad butas, esantis ( - ), yra įkeistas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, atsakovas ne visada geranoriškai vykdo prievoles bankui, svarsto galimybę parduoti butą ir taip atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad uzufrukto nustatymas neatitiks vaikų geriausių interesų, todėl prašymo nustatyti uzufruktą netenkino.

6630.

67Atsakovas prieškieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas patikslintas priešieškinis, įsiteisėjimo dienos, išsikelti su sūnumis iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu duomenų, jog ieškovė neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu nėra. Tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama tarp šalių santuoka, ieškovei neteisėtai naudojantis atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovas turės teisę ginti savo teises Civilinio kodekso 4.37 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, kaip nepagrįstą.

6831.

69Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaikai nuo gimimo gyveno su motina, atsakovas gyvena Norvegijos Karalystėje. Atsakovas neprieštaravo ieškovės prašymui nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų D. A. ir T. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove A. A. atitinka vaikų interesus, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.

7032.

71Atsakovas prašė nustatyti maksimalią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su tokia vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nesutinka, nurodė, jog reikalingas laiko tarpas, kad būtų atstatytas skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys. Byloje nėra pateikta duomenų, kad vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu būtų nutrūkęs ir vaikams būtų reikalingas laiko tarpas atstatyti tą ryšį. Teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, jog atsakovas negeba pasirūpinti nepilnamečiais savo sūnumis. Iš specialistui išsakytos vaikų nuomonės matyti, kad vaikai siekia bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ir šį bendravimą būtina skatinti, o ne dar labiau riboti. Teismui nenustačius aplinkybių, jog šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu darytų vaikams žalą, pagrindo riboti maksimalų ieškovo bendravimą su vaikais nėra. Teismas nustatė atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką.

7233.

73Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo K. A. nepilnamečių vaikų T. A. ir D. A. išlaikymą, mokamą po 400,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė nurodė, jog D. A. poreikiams per mėnesį išleidžia apie 600,00 Eur, o T. A. – 550,00 Eur. Teismas atskirai įvertindamas vaikų poreikius nustatė, jog iš viso D. A. poreikiams patenkinti reikalinga 341,00 Eur per mėnesį, o T. A. – 336,00 Eur. Teismas nustatė, jog atsakovas, palyginti su ieškove, turi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą vaikams, t. y. turi didesnes galimybės darbo atžvilgiu ir tai, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su vaikais negyvenantis tėvas. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, darė išvadą, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo nei ieškovė. Teismas pažymėjo, jog šeimos bylose, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, teismas gali išeiti už ieškinio ribų. Teismas nustatė, kad ieškovė nepagrindė, kokio dydžio būsto nuomos išlaidas ji realiai patirs. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog ne tik vaikų motinai – ieškovei A. A. – turi tekti vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo išlaidų našta, todėl sprendė, kad yra protinga padidinti priteistino vaikams išlaikymo dydį iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui.

7434.

75Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti atsakovui periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis. Teismas nustatė, kokia iš atsakovo priteistina išlaikymo suma reikalinga išskirtinai vaikų poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, vaikai visą laiką augo jos prižiūrimi, ugdomi ir lavinami, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų ieškovės interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą.

7635.

77Ieškovė prašė teismo priteisti 3455,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja po pusę minimalios mėnesinės algos (190,00 Eur.) už 17 mėnesių kiekvienam vaikui, atėmus 3005,00 Eur sumą, kurią atsakovas pervedė teikdamas vaikams išlaikymą. Atsakovas teigia, kad per 2017 metus į ieškovės sąskaitą pervedė 3255,00 Eur, o ne 3005 Eur. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą SEB banko sąskaitos išrašą, darė išvadą, kad K. A. vaikų išlaikymui laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pervedė 3255,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. A. 3205,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

7836.

79Atsakovas prašė teismo priteistos kompensacijos už santuokos metu asmeninei prievolei vykdyti panaudotas lėšas sumokėjimą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui, o priteisto vaikams išlaikymo įsiskolinimą sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Nors teismas spręsdamas dėl vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio pasisakė apie atsakovo galimybę gauti didesnių pajamų, tačiau akivaizdu, kad iš karto sumokėti teismo priteistos 21304,00 Eur kompensacijos bei 3205,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams, atsakovas negalės. Byloje nėra duomenų apie tokias atsakovo santaupas, todėl neišdėsčius sprendimo vykdymo, gali atsirasti esminės žalos atsakovo turtinei padėčiai, jo gyvenimo kokybei. Paisant abiejų šalių interesų, kad nei vienai iš šalių neturi būti suteiktas pranašumas, išlaikant jų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkintas iš dalies, tokiu būdu užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą išdėstyti kompensaciją, įvertindamas tai, kad atsakovas prašė per pus mažesnę sumą išdėstyti 2 mėnesių laikotarpiui, darė išvadą, kad 21304,00 Eur dydžio kompensacija turi būti išdėstyta 4 mėnesių laikotarpiui. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas ir taip pakankamai didelę sumą ieškovei turės sumokėti per 4 mėnesius, taip pat tai, kad teismas priteisė vaikams išlaikymą po 250,00 Eur, darė išvadą, kad 3205,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimas turi būti išdėstytas 5 mėnesių laikotarpiui.

80III.

81Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8237.

83Ieškovė A. A. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo įsiskolinimo vykdymo išdėstymo, priteistos kompensacijos ieškovei sumokėjimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo butą, esanti adresu ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp ieškovės ir atsakovo per pusę, t. y. po ½ dalį kiekvienam, paskolą, gautą pagal 2008-04-30 Kreditavimo sutartį K-2415-2008-21 su Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, pripažinti bendra sutuoktinių prievole, už kurios vykdymą sutuoktiniai atsako solidariai, įpareigoti šalis kreditą pagal Kreditavimo sutartį grąžinti lygiomis dalimis, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų naudai priteisto 3205,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą nukreipti vykdyti skubiai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8437.1.

85Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nepagrįstai atsižvelgė tik į nuosavybės teisės į butą registracijos faktą, neatsižvelgė į civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie nuo 2007 metų apeliantės gautas pajamas. Įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą remdamasis šalių byloje pateiktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis.

8637.2.

87Apeliantė su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, tačiau visos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas buvo ir yra pilnai realizuotas: pradėtas iki santuokos sudarymo 2008 metų pavasari (jau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį) ir baigtas jau sudarius santuoką. Butas pilnai buvo įrengtas tik 2011 metų pavasarį. Teismas sprendime nevertino to, kad butas buvo įrenginėjamas iš bendrų šalių lėšų.

8837.3.

89Paskola gauta pagal Kreditavimo sutartį buvo skirta gyvenamojo buto, esančio adresu ( - ), pirkimui, kaip bendro šeimos turto, siekiant gyventi kartu su vaikais, todėl prievolės pagal šią sutartį yra solidarios.

9037.4.

91Teismas nepagristai sumažino apeliantės nurodytas vaikų išlaikymo išlaidas, neteisingai vertino individualius vaikų poreikius. Vaiko kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teismas, sumažindamas priteistino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, nukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris nepatenkins vaikų poreikių.

9237.5.

93Teismas visiškai nepagristai priėmė sprendimą išdėstyti nepilnamečių vaikų naudai priteisto išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą 5 mėnesių laikotarpiui. Atsakovo turtinė padėtis nėra itin sunki, taip pat nėra kitų ypatingai svarbių aplinkybių, dėl ko atsakovas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo iš karto.

9437.6.

95Byloje nustatyta, jog šalių gaunamos pajamos yra skirtingos – atsakovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei apeliantės. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog atsakovas turi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą nei ieškovė. Nepaisant šių faktų konstatavimo, teismas vaikų išlaikymą priteisė neatsižvelgdamas į skirtingą apeliantės ir atsakovo turtinę padėtį.

9638.

97Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9838.1.

99Atsakovas, leisdamas gyventi apeliantei jo vardu registruotame bute, niekada nelaikė jos šio turto bendrasavininke ir niekada nesitarė kartu su apeliante sukurti bendros nuosavybės. Nors šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir atsakovas tuo laikotarpiu išlaikydavo šeimą, nereiškia, kad vien dėl gyvenimo kartu prieš sudarant santuoką ieškovė automatiškai tampa atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto bendrasavininke.

10038.2.

101Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie jos gautas pajamas 2014 ir 2015 metais. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokia konkrečia pinigų suma disponavo prieš perkant butą, nepateikė jokių įrodymų, jog buto įsigijimo laikotarpiu tikrai turėjo santaupų minėto buto pirkimui, įrengimui, ar kad jos tariamai mamos skirtos lėšos buvo panaudotos buto pirkimui ar įrengimui. Iš ieškovės pateiktų pajamų informacijos, lizingo įmokų dydžių matyti, kad ieškovė neturėjo finansinių galimybių mokėti būsto paskolos įmokų, buto įrengimo išlaidų, nes jos pajamos galėjo dengti tik jos pačios išsilaikymo išlaidas bei lizingo įmokas.

10238.3.

103Apeliantė neįrodė, kad vaikams per mėnesį išleidžia būtent tokias pinigų sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad apeliantės nurodoma išlaikymo vaikams suma yra per didelė. Atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai siekia padidinti vaikų poreikius, siekiant iš atsakovo prisiteisti didesnį išlaikymą, kurį apeliantė naudos ne tik vaikų išlaikymui, bet ir savo poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės nurodytą bendrą sumą, reikalingą kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį, detaliai argumentuodamas tokio mažinimo motyvus.

10438.4.

105Apeliantė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo bei dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų, kurias galėtų skirti vaikų išlaikymui, t. y. vaikų išlaikymo atsakomybe apeliantė turi dalintis su atsakovu, o ne siekti, kad vaikų išlaikymo išlaidas padengtų išimtinai tik atsakovas.

10638.5.

107Apeliantė apeliaciniu skundu prašo nepilnamečių vaikų naudai iš atsakovo priteisto 3205,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą nukreipti vykdyti skubiai. Su šiuo reikalavimu atsakovas nesutinka. Išlaikymo įsiskolinimo vaikams sumokėjimas per 5 mėnesių laikotarpį, mokant po 641,00 Eur per mėnesį, vaikų interesų nepažeis, nes kartu kiekvieną mėnesį bus mokamas ir priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui.

108IV.

109Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

11039.

111Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11240.

113Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos apeliantei priteisimo, priteisto išlaikymo vaikams dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kompensacijos apeliantei priteisimo.

11441.

115Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai iš atsakovo priteista kompensacija. Apeliantė prašo ne priteisti jai kompensaciją, bet pripažinti apeliantei nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio adresu ( - ), ir 1/77 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ). Tokį reikalavimą apeliantė grindžia dviem pagrindais – nurodydama, jog tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai bei, jog bendromis lėšomis turtas buvo iš esmės pagerintas.

11642.

117Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

11843.

119Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

12044.

121Tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Tokio susitarimo buvimą apeliantė siekė įrodyti savo bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, jog byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad atsakovas ketino įsigyti butą, kuris bus naudojamas šeimos poreikiams. Apeliantė taip pat teismui patvirtino, jog butas buvo perkamas šeimai. Nei apeliantė, nei byloje apklaustos liudytojos nepatvirtino aplinkybių, jog turtą šalys siekė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovas pirko butą ir siekė, jog juo būtų naudojamasi tenkinant šeimos poreikius, užtikrinant nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą dar nereiškia, jog atsakovas išreiškė valią turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su apeliante. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, vien naudojimosi turtu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos sutarties sudarymui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

12245.

123Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad šalys ketino įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe. Apeliantės nurodomas tikslas įsigyti turtą šeimos poreikiams, nėra pagrindas išvadai, kad buvo siekta turtą įgyti dalinės nuosavybės teise.

12446.

125Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, jog ginčo turtas įgytas bendromis lėšomis ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie jai išmokėtas 26635,73 Eur dydžio lėšas nuo 2008-05-14 iki 2018-08-13 (el. bylos t. II, b. l. 84-89). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti apeliantės pajamas iki ginčo turto įsigijimo, savo iniciatyva rinko duomenis apie apeliantės darbovietes ir gaunamas pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Byloje yra gautas išsamus išrašas apie asmens darbovietes ir gautas pajamas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2018-12-03 (el. bylos t. IV, b. l. 108-116). Iš pateikto išrašo duomenų matyti, jog 2006 metais apeliantė dirbo ir jos pajamos buvo – 3345,44 Lt (968,91 Eur), 2007 metais buvo – 5444,35 Lt (1576,79 Eur), iki 2008 m. balandžio 30 d. buvo 9000,00 Lt (2606,58 Eur). Daugiau duomenų apie apeliantės gautas pajamas nėra.

12647.

127Apeliantė nurodė, jog įsigyti ginčo turtą šalims padėjo apeliantės mama, dovanodama pinigų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. D. patvirtino, kad apeliantės mama jai dovanojo pinigus. Kokia pinigų suma apeliantei buvo perduota ir kada, nei apeliantė, nei liudytoja nenurodė. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikta. Atsakovas tokių aplinkybių nepripažino. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad ji prie ginčo turto pirkimo prisidėjo mamos dovanotomis lėšomis.

12848.

129Įvertindamas byloje esančius duomenis apie apeliantės finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo objekto pirkimo. Apeliantės teigimu, šalims nuo 2006 metų gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, atsakovo iš darbinės veiklos gautos pajamos laikytinos bendromis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo iš darbinės veiklos gautos pajamos iki santuokos sudarymo negali būti laikomos bendromis šalių pajamomis. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja įstatymo reikalavimams.

13049.

131Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

13250.

133Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog apeliantė turėjo lėšų, kuriomis būtų prisidėjusi prie ginčo turto pirkimo. Apeliantė taip pat neįrodė, kad šalims perkant ginčo turtą buvo siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13451.

135Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog atsakovo vardu prieš santuokos sudarymą įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.

13652.

137Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

13853.

139Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

14054.

141Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą).

14255.

143Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė neįrodinėja, kokiu būdu atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas buvo iš esmės pagerintas. Jokių įrodymų apie atliktus esminius turto pagerinimus bei dėl atliktų pagerinimų pasikeitusią turto vertę apeliantė nepateikė. Abi šalys pripažino, jog po buto įsigijimo jame buvo atliktas remontas, tačiau jokių įrodymų, kokia buvo atliekamo remonto apimtis, kokie konkrečiai remonto darbai atliekami bei kokia buvo tų remonto darbų kaina, teismui nepateikta. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kuri reiškia, jog šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovė jokių aplinkybių dėl atsakovo asmeninio turto pagerinimo neįrodinėja, tik nurodo, jog turtas buvo pagerintas bendromis lėšomis. Kaip jau nurodyta, šalių iki santuokos sudarymo iš darbinės veiklos gautos lėšos nelaikomos bendromis šalių lėšomis. Kitų įrodymų apie bendras šalių lėšas, kurios buvo panaudotos atsakovo turto pagerinimui, byloje nėra.

14456.

145Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas visas aplinkybes, sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Todėl butas, esantis adresu ( - ), negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Dėl negyvenamosios patalpos (garažo) 1/77 dalies, esančios ( - ), apeliantė neįrodinėjo jokių esminių turto pagerinimų, todėl šis ginčo turto objektas negali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl ginčo turto padalinimo atmestini kaip nepagrįsti.

14657.

147Apeliantė jai priteistos kompensacijos dydžio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės reikalavimą padalinti butą, esantį adresu ( - ), ir 1/77 dalis negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), darytina, išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskaičiavo ir priteisė apeliantei kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą atsakovui iš bendrų šalių lėšų vykdant asmeninę prievolę. Dėl Kreditavimo sutarties.

14858.

149Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo modifikuoti Kreditavimo sutartį ir priteisti prievolę pagal sudarytą Kreditavimo sutartį vykdyti solidariai abiem šalims. CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius su tokiu reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas neturi teisės spręsti dėl Kreditavimo sutarties modifikavimo, nes tai yra kreditorius prerogatyva. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina prašymo dėl Kreditavimo sutarties modifikavimo. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo.

15059.

151Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo vaikams dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 250,00 Eur kiekvienam vaikui. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išanalizavimo apeliantės nurodytus vaikų poreikius. Nustatė, jog D. A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 341,00 Eur suma, o T. A. išlaikymui per mėnesį reikalinga – 336,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei apeliantės, sprendė, jog atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Apeliantė su šiais nustatytais vaikų poreikiais ir priteistu išlaikymo dydžiu nesutinka.

15260.

153Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

15461.

155Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, jog turi būti tenkinti ne tik būtinieji vaikų poreikiai, bet ir reikalingi poreikiai tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti. Apeliantės nurodymu, tam, kad būtų užtikrinti visi nepilnamečių vaikų poreikiai, D. A. išlaikymui reikalinga – 600,00 Eur suma, o T. A. – 550,00 Eur. Įrodymų, kad tokias sumas išleidžia vaikų išlaikymui, apeliantė į bylą nepateikė.

15662.

157Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

15863.

159Ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiai yra: maistas – po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; sveikatos palaikymo prekės – po 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; apranga – po 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; kosmetinės priemonės – po 20,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; gyvenamasis būstas – po 117,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; T. A. krepšinio treniruotė – 45,00 Eur per mėnesį; D. A. anglų kalbos pamokos ir karatė treniruotė – 60,00 Eur per mėnesį; laisvalaikio išlaidos, kartu taupant vasaros atostogoms, po 80,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; kanceliarinės ir mokyklos išlaidos po 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; transporto išlaidos po 6,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

16064.

161Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, nustatė, jog maistui reikalinga iki 100,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, sveikatos palaikymo reikmėms per mėnesį D. A. reikalinga 15,00 Eur suma, o T. A. – 25,00 Eur, būsto išlaikymo išlaidos tenkančios vaikams yra po 60,00 Eur kiekvienam, vaikų laisvalaikio išlaidos yra po 30,00 Eur kiekvienam, o išlaidos kanceliarinėms prekėms yra po 20,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Kitas apeliantės nurodytas sumas reikalingas vaikų išlaikymui, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis.

16265.

163Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su sumažintais vaikų poreikiais maistui, sveikatos palaikymui bei gyvenamosios vietos išlaikymui. Apeliantės teigimu, jos nurodyta išlaidų suma, kurią ji patiria vaikų maitinimui, yra protinga ir pagrįsta atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje, todėl jos papildomai įrodinėti nereikia. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vaikų maitinimui namuose skirtas išlaidas sumažino, įvertindamas, jog vaikai yra maitinami ir mokykloje, bei atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė neįrodė, jog būtent tokio dydžio išlaidas patirtų pirkdama geresnės kokybės produktus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Vien tai, jog vaikus reikia maitinti kokybišku ir visaverčiu maistu, nereiškia, jog tokie maisto produktai yra brangesni. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė vaikų maitinimui reikalingo dydžio išlaidas.

16466.

165Apeliantė nurodo, jog teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų apie vaikų sveikatos būklę, todėl nebuvo pagrindo sumažinti išlaidas reikalingas vaikų sveikatos palaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, jog vaikai turi sveikatos problemų, tačiau įrodymų, jog dėl to apeliantė patiria papildomas, jos nurodyto dydžio išlaidas, įrodymų nepateikta. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sveikatos palaikymo priemonių išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.

16667.

167Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje yra įrodymai, kad buto išlaikymo išlaidos vienam vaikui sudaro 117,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su tokias apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Į bylą yra pateikti mokėjimo už butą knygelės duomenys (el. b. t. V, b. l. 1-24). Iš pateiktų duomenų matyti, jog mokėjimai už buto komunalines paslaugas buvo vykdomi ne kiekvieną mėnesį. Atliekant mokėjimus buvo mokama ir už einamąjį mėnesį ir dengiami buvę įsiskolinimai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė įrodė, jog kas mėnesį, ji gyvendama su dviem vaikais, patiria 351,00 Eur (117,00 Eur x 3) dydžio išlaidas buto išlaikymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog buto išlaikymo išlaidos vienam vaikui sudaro 117,00 Eur per mėnesį.

16868.

169Kitų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytos vaikų poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos yra netinkamos, apeliantė nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžius. Nustatytos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui, yra protingos ir pagrįstos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo vaikų poreikių nustatymo.

17069.

171Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė ir jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau iš atsakovo nepriteisė didesnio išlaikymo vaikams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 341,00 Eur, pusė šių išlaidų būtų 170,50 Eur, tačiau iš atsakovo yra priteistas 250,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo sūnaus D. A. išlaikymui priteisė gerokai daugiau nei pusė vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Atitinkamai, sūnaus Tajaus išlaikymui reikalinga 336,00 Eur per mėnesį, ir pusė šios sumos būtų 168,00 Eur, o vaiko išlaikymui priteista 250,00 Eur, todėl ir T. A. išlaikymui priteista gerokai didesnė suma nei pusė vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

17270.

173Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo vaikams priteisimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vaikų išlaikymui reikalingas sumas bei tėvų turtinę padėtį. Skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas vaikams yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio atmetami kaip nepagrįsti. Dėl teismo sprendimo išdėstyti išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumokėjimą.

17471.

175Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovas neturės finansinių galimybių iškarto sumokėti vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimą, todėl šios teismo sprendimo dalies vykdymą išdėstė 5 mėnesių laikotarpiui. Apeliantė su teismo sprendimo išdėstymu nesutinka. Apeliantės vertinimu, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovui būtų galima išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Prašo nustatyti šios teismo sprendimo dalies skubų vykdymą.

17672.

177CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

17873.

179Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.

18074.

181Nagrinėjamoje byloje privalo būti atsižvelgiama ir į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismo procesiniai sprendimai negali sukurti situacijos, kad kiltų grėsmė nepilnamečių vaikų teisei sveikai ir oriai augti ir vystytis.

18275.

183Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą, įvertino, jog atsakovas kas mėnesį mokės po 250,00 Eur išlaikymą vaikams, todėl išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymas nepakenks nepilnamečių vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

18476.

185Apeliantė nurodo, jog nėra byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas negali šios teismo sprendimo dalies įvykdyti iš karto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turi santaupų ar jo finansinė padėtis būtų labai gera. Priešingai į bylą yra pateikti trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pranešimai, jog atsakovas tinkamai ir laiku nemoka įsipareigojimų bankui. Teismo sprendimu iš atsakovo priteista 21304,00 Eur dydžio piniginė kompensacija apeliantei. Atsakovas dirba Norvegijoje ir nurodė, kad per mėnesį gauna apie 2504,54 Eur per mėnesį, tačiau gyvendamas Norvegijoje patiria gerokai didesnes pragyvenimo išlaidas. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovui iš karto įvykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo gali būti sudėtinga.

18677.

187Įvertindamas visas reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, jog atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera, jog jis galėtų iškarto įvykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantės prašymą leisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

18878.

189Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19079.

191Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19280.

193Už apeliacinio skundo pateikimą apeliantė turėjo sumokėti 800,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi apeliantei atidėjo 700,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovės pateiktas apeliacinis skundas netenkintas, todėl iš apeliantės valstybės naudai priteistinas likęs sumokėti 700,00 Eur dydžio žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą.

19481.

195Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Apeliantės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas K. A. nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

19682.

197Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

19883.

199Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (726,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau teismas sprendžia, jog atsižvelgus į tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo, ar aiškinimo klausimas, konstatuotina, jog prašoma priteisti 726,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia sumažinti iš apeliantės atsakovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 400,00 Eur.

200Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

201Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

202Priteisti iš apeliantės A. A., a. k. ( - ) atsakovo K. A., a. k. ( - ) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) jo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

203Priteisti iš apeliantės A. A., a. k. ( - ) valstybės naudai 700,00 Eur žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė teismo prašė: nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su atsakovu gyveno nuo 2004 m., 2005 m.... 10. 3.... 11. 2010 m. liepos 3 d. šalys įregistravo santuoką. Sužinojusi, kad laukiasi... 12. 4.... 13. Šalių santykiai tęsėsi nuo 2006 m. gruodžio mėnesio ir jie atitiko... 14. 5.... 15. Paskola gauta pagal Kreditavimo sutartį buvo skirta gyvenamojo buto, esančio... 16. 6.... 17. Ieškovė po santuokos nutraukimo lieka gyventi su dviem sūnumis. Ieškovė... 18. 7.... 19. Įprastų ir būtinų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui... 20. 8.... 21. Atsakovas K. A. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti... 22. 9.... 23. Atsakovo teigimu, santuokos pradžioje šalių santykiai buvo geri, bet laikui... 24. 10.... 25. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta... 26. 11.... 27. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ),... 28. 12.... 29. Ieškovės vardu buvo įregistruotas lengvasis automobilis SAAB, 9-3,... 30. 13.... 31. Pagal Kreditavimo sutartį santuokos metu nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2016 m.... 32. 14.... 33. Nuo santuokos sudarymo iki 2016 m. sausio 1 d. su ieškove įgijo... 34. 15.... 35. Norvegijoje 2016 m. birželio 22 d. buvo įregistruota transporto priemonė... 36. 16.... 37. Trečiais asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame... 38. 17.... 39. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto... 40. II.... 41. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 42. 18.... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. priimtu sprendimu... 44. 19.... 45. Priimtu teismo sprendimu teismas nustatė, jog 2019 m. balandžio 1 d. teismo... 46. 20.... 47. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių neliko ginčo nuo kada nutrūko jų... 48. 21.... 49. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, šalims... 50. 22.... 51. Ieškovė prašė butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 1/77 dalis... 52. 23.... 53. Teismas, pasisakydamas dėl asmenine nuosavybe įgyto turto pripažinimo... 54. 24.... 55. Nutraukdamas santuoką teismas turi padalinti visą santuokos metu įgytą... 56. 25.... 57. Teismas nustatė, kad abi šalys prašė negyvenamąją patalpą – garažą... 58. 26.... 59. 2008 m. rugsėjo 24 d. ieškovė A. A. su Hansa lizingas sudarė lizingo... 60. 27.... 61. 2016 m. birželio 22 d. atsakovas įgijo ir savo vardu Norvegijos Karalystėje... 62. 28.... 63. Iki santuokos sudarymo atsakovas 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Kreditavimo... 64. 29.... 65. Ieškovė prašė teismo nustatyti A. A. uzufrukto teisę į K. A. asmeninės... 66. 30.... 67. Atsakovas prieškieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 2 mėnesius nuo... 68. 31.... 69. Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės... 70. 32.... 71. Atsakovas prašė nustatyti maksimalią jo bendravimo su nepilnamečiais... 72. 33.... 73. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo K. A. nepilnamečių vaikų T.... 74. 34.... 75. Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti... 76. 35.... 77. Ieškovė prašė teismo priteisti 3455,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo... 78. 36.... 79. Atsakovas prašė teismo priteistos kompensacijos už santuokos metu asmeninei... 80. III.... 81. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 82. 37.... 83. Ieškovė A. A. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 84. 37.1.... 85. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nepagrįstai atsižvelgė tik į... 86. 37.2.... 87. Apeliantė su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinio susitarimo dėl jungtinės... 88. 37.3.... 89. Paskola gauta pagal Kreditavimo sutartį buvo skirta gyvenamojo buto, esančio... 90. 37.4.... 91. Teismas nepagristai sumažino apeliantės nurodytas vaikų išlaikymo... 92. 37.5.... 93. Teismas visiškai nepagristai priėmė sprendimą išdėstyti nepilnamečių... 94. 37.6.... 95. Byloje nustatyta, jog šalių gaunamos pajamos yra skirtingos – atsakovo... 96. 38.... 97. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti... 98. 38.1.... 99. Atsakovas, leisdamas gyventi apeliantei jo vardu registruotame bute, niekada... 100. 38.2.... 101. Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie jos gautas pajamas 2014 ir 2015... 102. 38.3.... 103. Apeliantė neįrodė, kad vaikams per mėnesį išleidžia būtent tokias... 104. 38.4.... 105. Apeliantė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo bei dėti visas... 106. 38.5.... 107. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo nepilnamečių vaikų naudai iš atsakovo... 108. IV.... 109. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 110. 39.... 111. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 112. 40.... 113. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 114. 41.... 115. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos... 116. 42.... 117. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog... 118. 43.... 119. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad... 120. 44.... 121. Tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Tokio... 122. 45.... 123. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes,... 124. 46.... 125. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, jog ginčo turtas įgytas... 126. 47.... 127. Apeliantė nurodė, jog įsigyti ginčo turtą šalims padėjo apeliantės... 128. 48.... 129. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie apeliantės finansinę padėtį,... 130. 49.... 131. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 132. 50.... 133. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos... 134. 51.... 135. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog atsakovo vardu prieš santuokos... 136. 52.... 137. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės... 138. 53.... 139. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja,... 140. 54.... 141. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima... 142. 55.... 143. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė neįrodinėja, kokiu būdu atsakovo... 144. 56.... 145. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas visas aplinkybes, sprendžia,... 146. 57.... 147. Apeliantė jai priteistos kompensacijos dydžio neginčijo. Apeliacinės... 148. 58.... 149. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo modifikuoti Kreditavimo sutartį... 150. 59.... 151. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos... 152. 60.... 153. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.... 154. 61.... 155. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, jog turi būti tenkinti ne... 156. 62.... 157. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas... 158. 63.... 159. Ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiai yra: maistas – po 150,00 Eur per... 160. 64.... 161. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius,... 162. 65.... 163. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su sumažintais vaikų... 164. 66.... 165. Apeliantė nurodo, jog teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų apie vaikų... 166. 67.... 167. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje yra įrodymai, kad buto išlaikymo... 168. 68.... 169. Kitų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytos vaikų... 170. 69.... 171. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos... 172. 70.... 173. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus... 174. 71.... 175. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovas... 176. 72.... 177. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso... 178. 73.... 179. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs... 180. 74.... 181. Nagrinėjamoje byloje privalo būti atsižvelgiama ir į nepilnamečių vaikų... 182. 75.... 183. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išdėstyti išlaikymo... 184. 76.... 185. Apeliantė nurodo, jog nėra byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas... 186. 77.... 187. Įvertindamas visas reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 188. 78.... 189. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 190. 79.... 191. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 192. 80.... 193. Už apeliacinio skundo pateikimą apeliantė turėjo sumokėti 800,00 Eur... 194. 81.... 195. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi... 196. 82.... 197. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių... 198. 83.... 199. Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai... 200. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 201. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti... 202. Priteisti iš apeliantės A. A., a. k. ( - ) atsakovo K. A., a. k. ( - ) naudai... 203. Priteisti iš apeliantės A. A., a. k. ( - ) valstybės naudai 700,00 Eur...