Byla e2A-1335-603/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulyės - Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei O. G. ir atsakovės O. G. priešieškinį ieškovui T. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas T. G. pateikė ieškinį atsakovei, kuriuo ieškovas prašė šalių santuoką, ( - ), nutraukti paliekant santuokos metu įgytas pavardes: G., G. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu T. G. Priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 95 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nustatyti atsakovės O. G. ir nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis: šalys kartu pradėjo gyventi nesusituokę maždaug 2000 metais, ieškovo motinai priklausiusiame name ( - ), kurį ieškovas paveldėjo 2012-11-14 po motinos mirties. Gimus sūnui abu tėvai gyveno kartu, rūpinosi vaiku vėliau susituokė. Santuokoje gimė dukra. Po dukros gimimo santykiai pradėjo šlyti, sutuoktinė dažnai būdavo pikta, agresyvi. Vieną kartą supykusi primušė ieškovo motiną, dėl ko buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnams atsakovė priešinosi, draskėsi, mušėsi, todėl buvo iškviesti medikai, kurie prievarta atsakovei suleido raminamųjų vaistų. Po ieškovo motinos mirties atsakovė pradėjo dažniau elgtis palaidai, t. y. dažnai vartoti alkoholį, prisivesdavo (ir šiuo metu prisiveda) į namus sugėrovų, todėl nepakankamai rūpinasi vaikais. 2013 metų rudenį, atsakovė pasinaudojusi proga, jog ieškovas neblaivus, sukėlė konfliktą bei pranešė policijai neva sutuoktinis smurtauja. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovui pritaikyta kardomoji priemonė nesilankyti jam priklausančiame name. Nebenorėdamas eskaluoti įtampos šeimoje, ieškovas atsiprašė sutuoktinės. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Nors draudimas lankytis ir gyventi savo namuose buvo panaikintas, ieškovas, siekdamas apsaugoti vaikų rimtį, išsikėlė gyventi kitur, tačiau šeimą visą laiką rėmė pinigais, taip pat padeda buityje, bendrauja su vaikais. Iš bendravimo su kaimynais ir vaikais ieškovas sužinodavo, kad sutuoktinė dažnai į namus atsiveda sugėrovų, turi sugyventinį, pas kurį dažnai savaitgaliais nuvažiuoja su vaikais, kur taip pat būna girtaujama. 2017-01-13 apie 14 val. ieškovas atvažiavo į savo namus ( - ), S. T. ir rado neblaivą suoktinę, kuri paprašė jo parvežti vaikus iš mokyklos. Nuvykęs į mokyklą (S. T. A. S. pagrindinė mokykla) rado sergančią dukrą, kuriai buvo pakilusi temperatūra ir ją pykino. Dukros mokytoja G. G. paaiškino, kad mergaitė blogai pasijautė apie 10 val. ir mokytoja nedelsiant apie tai informavo vaiko mamą, tačiau pastaroji per 5-6 valandas dar neatvyko vaiko pasiimti. Grįžus namo dukrai buvo iškviesta Greitoji medicininė pagalba. Gydytoja, apžiūrėjusi vaiką, nutarė vežti į ligoninę. A. G. buvo keletui dienų hospitalizuota Vilniaus Universiteto Vaikų ligoninėje. Po tokių įvykių ieškovas mano, jog būtent jis gali geriau pasirūpinti vaikais, todėl siekia nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Nors ieškovas nuo 2017-01-13 gyvena savo namuose ( - ), rūpinasi abiem vaikais ir juos išlaiko. Taip pat sutvarkė per 3 metus pablogėjusias buitines sąlygas šiame name – kanalizaciją, abu sanitarinius mazgus, vonios kambarį, elektros šviestuvus, jungiklius, pakeitė grindų dangą tualete.
  3. Atsakovė O. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovo T. G. kaltės; nepilnamečių vaikų A. G. ir A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; iš ieškovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už 36 mėnesius po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, viso – 10 800,00 Eur; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį ieškovas paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje 11 val. ir grąžina vaikus atgal iki sekmadienio 18 val., su tėvu vaikai praleidžia Tėvo dieną, nuo 11 val. iki 18 val., su tėvu vaikai praleidžia tėvo gimimo dieną, nuo 11 val. iki 18 val., jei tai išeiginė diena, jei darbo diena - nuo 15 val. iki 18 val., visų atostogų metu, antrą atostogų pusę T. G. paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje 11 val. ir grąžina, pasibaigus paskutinei atostogų dienai, iki 18 val., prieš paimdamas vaikus jų gyvenamojoje vietoje, T. G. iš anksto prie 2-3 dienas telefonu apie tai informuoja O. G.; santuokoje įgytą turtą - automobilį TOYOTA RAV 4, valst. Nr. ( - ), jo vertė - 4000,00 Eur, šaldytuvą Elektrolux, 500 Eur vertės, dujinę viryklę BEKO, 100 Eur vertės, teniso stalą, 150 Eur vertės, televizorių Sony, 1500, Eur vertės, miegamojo komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės), 500 Eur vertės, du DORMEO čiužinius, 300 Eur vertės, žoliapjovę, pavadinimo nepamenu, 200 Eur, viso buvo įgyta turto už 7250 Eur – padalinti lygiomis dalimis po 1/2 dalį, kiekvienam turto už 3625 Eur, ir atsakovei O. G., natūra priteisti televizorių Sony, 1500 Eur vertės bei piniginę kompensaciją 2125 Eur, o visą kitą išvardintą turtą priteisti ieškovui T. G.; priteisti iš ieškovo atsakovei 3000,00 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš ieškovo atsakovei 1/2 dalį paimtų paskolų padengti skolai už tiektą UAB „Trakų vandenys“ vandenį T. G. gyvenamajam namui - 904,83 Eur piniginę kompensaciją.
  4. Atsakovė pateikdama priešieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis: nesutarimai su ieškovu prasidėjo 2013 metais dėl jo girtavimo, vartoto atsakovės atžvilgiu fizinio ir psichologinio smurto. Jis ne kartą buvo sumušęs atsakovę, bet 2013 metų lapkričio 2 d. sumušė taip stipriai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, tuomet jis sumušė ir atsakovę bandančią apginti atsakovės mamą V. B., kuri tuo metu svečiavosi šalių namuose. Ieškovas buvo įpareigotas vieną mėnesį gyventi skyrium, ir jis išėjo iš namų. Atsakovė su vaikais tuo metu gyveno ieškovui priklausančiame name, kurį jis paveldėjo po savo motinos mirties 2012 metais. Nors dėl vaikų atsakovė smurtą sutuoktiniui atleido, baudžiamoji byla buvo nutraukta, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau 2014 metų pradžioje ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Jis susirado kitą moterį ir su ja jau tris metus gyvena L. mieste, o atsakovė ir toliau su vaikais liko gyventi ieškovui priklausančiame name. Nuo 2014 m., kai išėjo gyventi atskirai, ieškovas tik pradžioje duodavo nedideles pinigų sumas vaikų išlaikymui, t. y. po 20,00 Lt ar 50,00 Lt, po to nustojo tai daryti, vaikų beveik nelankė. Tik vieną kartą atsakovei į sąskaitą persiuntė 100,00 Lt vaikų išlaikymui.
  5. Dėl šeimos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jis žiauriai elgėsi su atsakove, buvo neištikimas, susirado kitą moterį ir 3 metus su ja gyvena, šeima nesirūpina, vaikams išlaikymo neteikia (CK 3.60 str.).
  6. Nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su atsakove. Kai 2014 m. pradžioje ieškovas išsikėlė gyventi kitur, vaikai liko gyventi su atsakove, kuri vaikais tinkamai rūpinasi nuo pat mažens, sprendžia visus reikalus, susijusius su kasdieniniais vaikų poreikiais, vaikai pripratę prie atsakovės, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Su ieškovo reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo kategoriškai nesutinka, nes jis 3 metus buvo nusišalinęs nuo pareigos rūpintis vaikais. Nuo 2017 m. sausio mėnesio, kai ieškovas dažniau pasirodo namuose, kartais lieka nakvoti, jis ne kartą atsakovę su vaikais varė iš namų, pastoviai terorizuoja: prie vaikų šmeižia atsakovę, įžeidinėja, kalba nebūtus dalykus, sako vaikams, kad atsives kitą moterį į namus. Nors iki vaikų pilnametystės atsakovė turėtų teisę gyventi vaikų gyvenamojoje vietoje, bet dėl ieškovo netinkamo elgesio, darančio žalą vaikų psichikai, atsakovė ketina artimiausiu metu išsikelti į kitą gyvenamąją vietą. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo vaikams priteistinas išlaikymas. Vaikams yra atitinkamai 12 ir 6 metai, jų poreikiai auga ir augs. Atsakovė dirba ( - ) siuvėja, pajamos nepastovios, vidutiniškai gauna 350-400 Eur. Ieškovas yra verslininkas, jis turi akcijų ( - ), yra šios bendrovės direktorius. Bendrovė užsiima plytelių klojimu. Oficialus jo atlyginimas yra minimalus, tačiau atsakovei žinoma, kad jo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovės, todėl iš ieškovo priteistina po 190,00 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų kas mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas tinkamo išlaikymo vaikams neteikė 3 metus, todėl iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius, po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, viso po 5400 Eur kiekvienam vaikui, nuo 2014-03-16 iki 2017-03-17.
  7. Šalys gyvendamos santuokoje, jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 4/5 dalys namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.1500 ha, ( - ), jame esantis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 147.97 kv. m., ( - ), 1/3 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.5000 ha, esančio ( - ), įgyti 2012-11-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr. JK-3893. Ieškovas pripažįsta, kad santuokinį gyvenimą ir bendrą ūkį su atsakove veda nuo 2000 m. Tuo laiku, t. y. 2004-05-14 gimė sūnus Alanas. 2003-06-11 gamybos automobilis TOYOTA RAV 4, v/n ( - ) yra įgytas santuokoje, 2014-11 mėn., registruotas ieškovo vardu, jo vertė - 4000,00 Eur. Šį automobilį ieškovas vertina kaip savo asmeninę nuosavybę, tačiau šis turtas yra dalinimas. Atsakovė prašo automobilį nuosavybės teise priteisti ieškovo, atsakovei priteisiant 1/2 dalies automobilio vertės piniginę kompensaciją - 2000,00 Eur. Santuokoje pragyvenus 16 metų, šalys įgijo daug buities daiktų - šaldytuvą Elektrolux, 500 Eur vertės, dujinę viryklę BEKO, 100 Eur vertės, teniso stalą, 150 Eur vertės, televizorių Sony, 1500, Eur vertės, miegamojo komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės), 500 Eur vertės, du DORMEO čiužinius, 300 Eur vertės, žoliapjovę, pavadinimo nepamena, 200 Eur. Viso stambesnių daiktų buvo įgyta už 3250 Eur, kartu su automobiliu Toyota RAV 4 įgyta turto už 7250 Eur. Turtas dalintinas lygiomis dalimis po 1/2 dalį, kiekvienam turto už 3625 Eur, atsakovei natūra priteisiant televizorių Sony, 1500 Eur vertės bei piniginę kompensaciją 2125 Eur, o visą kitą išvardintą turtą priteisiant ieškovui.
  8. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas - kambarys su bendro naudojimo patalpomis, 12.35 kv. m. bendro ploto, ( - ), įgytas 2004-07-01 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-4260 pagrindu.
  9. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, jog nors atsakovė tvirtina, kad ieškovas tris metus gyvena su kita moterimi, tačiau tai nėra tiesa. Ieškovas nuomojosi butą Lentvaryje, tačiau beveik kiekvieną darbo dieną ryte atvažiuodavo į savo namus ( - ), kadangi šiuo adresu yra ( - ) būstinė, kur siunčiama korespondencija. Taip pat šiuo adresu, garaže laiko darbo instrumentus ir priemones. Visus tris metus, atvykdamas ryte į namus apie 7 val., ieškovas paveždavo vaikus į mokyklą, todėl ryšys su vaikais niekada nebuvo nutrūkęs. Taip pat būtent ieškovas vaikams parūpina kompiuterį, telefonus ir sumoka už pokalbius bei internetą. Sūnaus Alano telefono aparatas kainuoja virš 700 eurų. Tuo tarpu atsakovė labai dažnai savaitgaliais, prie mažamečių vaikų lėbaudavo su įvairiais vyrais, iš kurių dalis būdavo jos meilužiai. Ieškovo žiniomis, šiuo metu atsakovės sugyventinis yra J. B., kurio žmona, sužinojusi apie jo santykius su atsakove su J. B. išsiskyrė ir iškraustė iš namų.
  10. Didžioji dalis buities daiktų (televizorius, šaldytuvas, skalbyklė) yra įsigytos ( - ) ir naudojamos šios įmonės buveinėje. Ieškovas nėra pagrindinis šios įmonės akcininkas, o tik samdomas direktorius. Įmonės akcininkai neduos sutikimo padalinti buities daiktus atsakovės siūlomomis sąlygomis. Visi kiti atsakovės priešieškinyje pareikšti prašymai taip pat nėra pagrįsti, akivaizdu, jog, pati būdama neištikima, bei besikeikianti prie mažamečių vaikų, visas savo blogąsias savybes nori pateikti kaip sutuoktinio, nors taip nėra.
  11. Teismo posėdžio metu Trakų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. palaikė Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą. Skyriaus specialistai kreipėsi į vaikų ugdymo įstaigas, iš kur sužinojo, jog vaikų mokslo ir kitais pasiekimais domisi vaikų mama O. G.. Skyriaus specialistai bendravo su vaikais, kurie išreiškė norą gyventi su mama. Atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą skyriaus specialistai buvo nuvykę ištirti buities sąlygas. Nustatyta, jog visos sąlygos vaikų tinkamam vystymuisi yra sudarytos. Buvo kalbėta su vaikais apie santykius ir bendravimą su tėvu. Vaikai sakė, kad tėtis neskambino, nekvietė praleisti laiko kartu. Vaikai sakė, kad net tėčiui pakvietus, su juo važiuoti niekur nenori. Skyrius suderino šeimos vizitus pas psichologą, tam, jog atstatytų ryšį tarp tėvo ir vaikų. Vaikai buvo liudininkais šalių žodinių konfliktų, todėl skyriaus nuomone, psichologai padės atstatyti tėvo ir vaikų ryšį. Šiuo metu vaikų poreikius geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove O. G., priteisiant išlaikymą vaikams iš ieškovo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-11-17 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, ( - ), tarp T. G. ir O. G. nutraukė dėl T. G. kaltės; po santuokos nutraukimo O. G. paliko santuokinę pavardę – G.; priteisė iš T. G. atsakovei O. G. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nustatė, jog atsakovei O. G. natūra atitenka kilnojamieji daiktai: šaldytuvas Elektrolux, dujinė viryklė BEKO, teniso stalas, televizorius Sony, miegamojo komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės), du DORMEO čiužiniai, žoliapjovė; šalių nepilnamečių vaikų A. G., ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su motina O. G.; šalių nepilnamečiams vaikams A. G., ( - ), priteisė iš T. G. išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant mokėti nuo priešieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. kovo 20 d.) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. O. G. paskirti vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisė iš T. G. 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. G., ( - ); nustatė ieškovo ir nepilnamečių vaikų bedravimo tvarką; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė ( - ). Šalys turi nepilnamečius vaikus A. G., ( - ), ir A. G., ( - ). Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 4/5 dalys žemės sklypo, ( - ), 1/3 dalis žemės sklypo, ( - ). Šis nekilnojamasis turtas ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teise). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teise) priklauso butas, ( - ).
  3. VĮ „Regitra“ 2017-01-24 pažymos Nr. 1.6.S3-145 ir Nr. 1.6.S3-146, patvirtina jog ieškovas T. G. yra automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. ( - ), valdytojas, jo vardu transporto priemonių neregistruota. Atsakovės O. G. vardu registruotų transporto priemonių nėra.
  4. Ieškovas T. G. dirba ( - ). Ieškovas nuo 2010-04-28 buvo šios bendrovės akcininkas. Jam priklausė 12 vienetų vardinių paprastųjų akcijų, kurias 2016-12-29 perleido trečiajam asmeniui. 2017-03-17 Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis T. G. yra ( - ) savininkas.
  5. Atsakovė O. G. nuo 2014-08-19 dirba ( - )siuvėja. Atsakovė 2014-12-19 sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Provident“ 579,24 Eur sumai. 2015-11-26 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 15-113969-GV tarp atsakovės O. G. ir AB „Swedbank“, pagal kurią atsakovei suteiktas 1000,00 Eur dydžio kreditas.
  6. Šalys kaip šeima bendrai negyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio, bendro ūkio neveda.
  7. Teismas nustatė, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiški valia santuoką nutraukti, teismas laikė, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.
  8. Abu sutuoktiniai reiškė reikalavimus dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti kitą sutuoktinį. Ieškovas laiko, kad atsakovė nesirūpino šeimos gerove, nesaikingai vartojo alkoholį. Taip pat kaltė pasireiškia neištikimybe. Atsakovė nurodė, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad ieškovas iš esmės atsakovės negerbė, psichologiškai ir fiziškai prieš ją smurtavo, buvo jai nelojalus, nerėmė moraliai ir materialiai. Paliko šeimą ir daugiau nei trejus metus joje negyvena, yra neištikimas atsakovei. Nei vienas iš sutuoktinių savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, nurodė, kad kaltu yra tik kitas sutuoktinis. Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė sutuoktinės neištikimybę, kaip jos kaltę dėl santuokos iširimo, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo. Teismas laikė, jog tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nėra įrodyta ir nėra nustatyta, todėl nenustačius minėtoje normoje numatytų pagrindų ir aplinkybių, taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytas prezumpcijas, kiekvieno iš sutuoktinių kaltė turi būti įrodinėjama.
  9. Nagrinėjamu atveju abi šalys akcentavo kito sutuoktinio neištikimybę, nesirūpinimą šeima ir vaikais. Šios priežastys sukūrė nuolatinę įtampą, priekaištus, nesutarimus ir barnius šeimoje.
  10. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių santuoka (šeima) faktiškai iširo 2013 m. lapkričio mėnesį, kuomet ieškovas, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. G., išsikėlė iš šeimos būsto. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 25 d. nutarimas patvirtina, jog ieškovas vartodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę, sudarė sąlygas iširti santuokai, be to, vėlesni ieškovo veiksmai, kai šis išsikėlė iš šeimos būsto ir pradėjo gyventi su kitu asmeniu, taip pat turėjo esminės įtakos santuokos iširimui. Teismas laiko, jog ieškovas atsakovės neištikimybės neįrodė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Priešingai byloje esantys įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas, tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš savo sutuoktinę. Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu pripažinęs, jog išsikėlęs gyventi skyrium nuo šeimos po kurio laiko pradėjo gyventi su kita moterimi, todėl jo toks elgesys negali sudaryti jo kaltės. Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma teisiškai reikšminga. Santuokos pabaiga ją nutraukiant yra teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Būtent nuo šio momento sutuoktinių vienas kitam nesieja jokios sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms. Minėta norma nurodo, kad turtinės teisės sutuoktiniams gali atsirasti ir nuo bylos iškėlimo arba nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Toks reguliavimas reiškia, kad pasekmės turtinėms sutuoktinių teisėms gali atsirasti ir nuo CK 3.67 straipsnyje numatyto momento. Tačiau teismas pažymi, kad šiame straipsnyje numatytas reguliavimas nėra taikomas sutuoktinių tarpusavio neturtinėms teisėms. Sutuoktiniai net ir pradėję gyventi skyrium nepraranda neturtinės pareigos gerbti vienas kitą, būti vienas kitam lojaliu. Neturtinės sutuoktinių teisės ir pareigos baigiasi tik pasibaigus santuokai (santuoką nutraukus) (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).
  11. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo šalių santuokos iširimą lėmė netinkami ieškovo veiksmai, kurie įrodyti byloje pateiktais įrodymais, leidžiančiais CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu preziumuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės ir dėl to, jog jis paliko šeimą ir daugiau, kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
  12. Nors ieškovas reikšdamas ieškinį prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės priešieškinio reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir pritesti vaikų išlaikymą iš ieškovo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų A. G., gim. 2004-05-14, ir A. G., gim. 2010-05-31, gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t. y. atsakove O. G. (CK 3. 174 str.).
  13. Atsakovė reikšdama priešieškinį prašė iš ieškovo priteisti po 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 405,00 Eur. Šią sumą sudaro 120,00 Eur maistui, 40,00 Eur drabužiams, 20,00 avalynei, 10,00 Eur mokymosi priemonėms, 20,00 Eur laisvalaikiui, 10,00 Eur vitaminams ir kitiems medikamentams, 20,00 Eur higienos prekėms, 20,00 Eur šeimos šventėms ir išvykoms, 60,00 Eur dienpinigiams, 20,00 Eur už komunalines paslaugas, 30,00 Eur kurui, 10,00 Eur telefonui, internetui, 10,00 Eur plaukų kirpimui, 20,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Teismas atsakovės prašomą priteisti išlaikymo dydį laikė įrodytu ir pagrįstu pilnai. Kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga atsakovės prašoma suma sutiko ir pats ieškovas, tačiau nurodė, kad tokios pinigų sumos skyrimas nors ir būtų tinkamas, tačiau dėl abiejų tėvų gaunamų pajamų šiuo metu yra neįgyvendinamas. Be to, gyvenant kaimiškoje vietovėje, pragyvenimo lygis yra gerokai pigesnis, todėl prašė kiekvieno vaiko išlaikymui iš jo priteisti po 100,00 Eur sumą per mėnesį.
  14. Ieškovas prašydamas priteisti po 100,00 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį nurodo, jog didesnės pinigų sumos skirti neturi galimybių. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą iš kurios matyti, jog ieškovo draudžiamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 365,00 Eur per mėnesį. Teismas vertindamas ieškovo pateikus įrodymus bei nurodytas aplinkybes vertina ir tai, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jo vardu yra registruota transporto priemonė. Teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, jog ji šiuo metu dirba ( - )siuvėja, pajamos nepastovios, vidutiniškai gauna 350,00-400,00 Eur, tačiau jai pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda atsakovės tėvai. Atsakovės tėvas nupirko ir davė naudotis automobiliu, padeda apsirūpinti malkomis namo šildymui ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su atsakove lieka vaikai ir jai dėl to neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Esant šalių nevienodai materialinei padėčiai galima nukrypti nuo lygių dalių principo. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010.).
  15. Atsakovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams už 36 mėnesius nuo 2014-03-16 iki 2017-03-17 po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, viso 10 800,00 Eur. Nurodė, jog nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas beveik neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2015-02-23, matyti, jog ieškovas 2015-02-23 atsakovei pervedė 100,00 Eur vaikų išlaikymui. Byloje pagrįstų įrodymų, jog ieškovas būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo nėra.
  16. Atsakovė prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą ((150 x 36) x 2=10 800,00 Eur) paskaičiavo remdamasi CK 3.200 str. nuostatomis, pagal kurias išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.
  17. Teismas, atsižvelgdamas jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tenkino ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką.
  18. Ieškovas nurodė, jog santuokoje įgyto dalintino turto nėra. Atsakovė priešieškiniu prašė santuokoje įgytą turtą - automobilį TOYOTA RAV 4, valst. Nr. ( - ), jo vertė - 4000,00 Eur, šaldytuvą Elektrolux, 500 Eur vertės, dujinę viryklę BEKO, 100 Eur vertės, teniso stalą, 150 Eur vertės, televizorių Sony, 1500, Eur vertės, miegamojo komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės), 500 Eur vertės, du DORMEO čiužinius, 300 Eur vertės, žoliapjovę, pavadinimo nepamenu, 200 Eur, viso buvo įgyta turto už 7250 Eur – padalinti lygiomis dalimis po 1/2 dalį, kiekvienam turto už 3625 Eur, ir atsakovei, natūra priteisti televizorių Sony, 1500 Eur vertės bei piniginę kompensaciją 2125 Eur, o visą kitą išvardintą turtą priteisti ieškovui.
  19. Ieškovas ginčydamas turto padalijimą nurodo, jog atsakovės prašomas padalinti nekilnojamasis turtas – buitinė technika buvo ieškovui priklausančiame name, kuriame iki santuokos nutraukimo atsakovė gyveno su vaikais. Taigi šiuos daiktus sunaudojo pati atsakovė, todėl prašyti piniginės kompensacijos už šiuos daiktus yra neteisinga. Teigia, jog sutinka, kad buitinė technika atsakovei būtų priteista natūra, ieškovui už tai nepriteisinat kompensacijos. Teismas atsižvelgdamas į tokią ieškovo poziciją, laikė tikslingu kilnojamąjį turtą tarp šalių padalinti priteisiant atsakovei šį turtą natūra. Pažymėtina, jog atsakovė prašydama buitinę techniką priteisti ieškovui natūra, jei priteisiant 2125,00 Eur kompensaciją, niekuo nepagrindė kilnojamojo turto vertės, todėl šiuo atveju turto padalijimas natūra yra teisingiausias.
  20. Atsakovė prašo priteisti piniginę 4000,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. ( - ), patį automobilį priteisiant ieškovui. Ieškovas teigia, jog šio automobilio savininkas yra kitas asmuo. Tai patvirtinama byloje esančia VĮ „Regitra“ 2017-01-24 pažyma apie transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
  21. Atsakovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 1/2 dalį paimtų paskolų padengti skolai už tiektą UAB „Trakų vandenys“ vandenį T. G. gyvenamajam namui - 904,83 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. vien tik už vandenį sumokėjo 1572,00 Eur UAB „Trakų vandenys“, 2016 metais už vandenį nemokėjo, o 2017 m, kovo mėnesį likusią 175,39 Eur skolą UAB „Trakų vandenys“ sumokėjo ieškovas. Atsakovė neturėdama lėšų mokėti mokesčius už komunalines paslaugas iš 2014-12-19 paėmė 579,24 Eur kreditą iš UAB „Provident“ bei 2015-11-26 iš AB „Swedbank“ 1000,00 Eur paskolą. Atsakovės manymu, pusė kreditoriams grąžintinos sumos turėtų būti priteista iš ieškovo, nes komunalinės paslaugos buvo teikiamos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam namui, o be to ir pats ieškovas naudojo vandenį, kuomet jam priklausančiame garaže plaudavo ( - ) automobilius. Ieškovas prašė šio reikalavimo netenkinti.
  22. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 904,83 Eur piniginės kompensacijos pritesimo, nes laikė, kad atsakovė aplinkybių, jog ieškovas naudojo vandenį automobilių plovimui neįrodė, be to, kaip nustatyta, ieškovas paliko šeimą 2013 m. lapkričio mėnesį ir name, kuriam buvo teiktos komunalinės paslaugos negyveno, o atsakovė gyvendama naudojosi visomis paslaugomis, todėl ir turi apmokėti už visas paslaugas. Be to, visiškai neaišku, kodėl atsakovė reikalauja kompensuoti pusę jos skolinimosi iš kreditorių būdu gautos sumos, t. y. 579,00 Eur ir 1230,65 Eur (su palūkanomis už paimtą kreditą), kuomet, kaip ji pati teigia už vandenį sumokėjo 1572,00 Eur, ir kuomet pats ieškovas dar buvo sumokėjęs 175,39 Eur likusią skolą už teiktą vandenį.
  23. Teismas konstatavo, kad neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.
  24. Atsakovė, grįsdama savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad su sutuoktiniu pragyveno 17 metų, jis fiziškai smurtavo prieš ją, darė ir daro psichologinį spaudimą, buvo neištikimas, paliko šeimą susiradęs kitą moterį, žemino ir žemina atsakovę vaikų akyse. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą, kuomet ilgus metus saugiai pragyvenusi šeimos namuose dabar yra priversta su vaikais ieškotis naujo būsto, kurti savo buitį iš naujo, todėl prašo iš atsakovo priteisti 3000,00 Eur kompensaciją.
  25. Teismo vertinimu, atsakovė dėl ieškovo prieš ją naudoto fizinio bei psichologinio smurto, nepagarbos, nesirūpinimo šeima, tai yra dėl atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, dėl ko atsakovė buvo priversta su šalių vaikais galutinai palikti jų šeimos bendrus namus ir išvykti gyventi kitur, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį, stresą, nervinę įtampą, neigiamas emocijas ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
  26. Teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.
  27. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę - šalių gyvenimas kartu ir santuoka truko apie 17 metų, iš kurių apie keturis metus sutuoktiniai kartu nebegyvena, šalių turtinę padėtį (abi šalys dirba, turi nekilnojamojo), šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007; 2007-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 ir kt.), atsakovei priteisė 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4III.

5Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 sprendimą, išdėstant – ,,santuoką, įregistruotą ( - ), tarp T. G., asmens kodas ( - ) ir O. G., asmens kodas ( - ) nutraukti dėl T. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo O. G. palikti santuokinę pavardę – G. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš T. G. atsakovei O. G. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad atsakovei O. G. natūra atitenka kilnojamieji daiktai: Šaldytuvas Elektrolux, dujinė viryklė BEKO, teniso stalas, televizorius Sony, miegamojo komplektas (dvigulė lova, dvi spintelės), du DORMEO čiužiniai, žoliapjovė. Šalių nepilnamečių vaikų A. G., ( - ), ir A. G., ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. G. Šalių nepilnamečiams vaikams A. G., ( - ), ir A. G., ( - ), priteisti iš T. G. išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 125, 00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant mokėti nuo priešieškinio teismui padavimo dienos (2017 m. kovo 20 d.) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. O. G. paskirti vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš T. G. 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. G., gim. ( - ), ir A. G., ( - ). Nustatyti, kad T. G. su nepilnamečiais vaikais A. G., ( - ), ir A. G., ( - ), bendrauja teismo sprendime nustatyta tvarka“. Prašo atitinkamai perskirstyti šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas iš dalies nesutinka su Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus, todėl neteisingai nustatė, jog ieškovas neįrodė sutuoktinės neištikimybės fakto bei nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus.
  3. Dėl santuokos nutraukimo dėl T. G. kaltės apeliantas nesutinka, nes būtent ieškovas inicijavo skyrybų procesą, kadangi jau ne tik pažįstami ir artimieji jam pasakojo apie sutuoktinės lėbavimus ir neištikimybę, tačiau netgi pats sutuoktinės sugyventinis J. B. telefonu paskambino T. G. ir paklausė ar „galiu su tavo žmona gyventi tavo namuose. Aplinkybę, jog O. G. yra neištikima ieškovui, patvirtino liudytoja Č. B., pateikdama teismui rašytinį liudijimą.
  4. ,,Paskutinis lašas“, dėl ko ieškovas pradėjo skyrybų procesą buvo byloje nustatytas ir rašytiniais įrodymais patvirtintas faktas, - jog 2017-01-13 apie 14 val. ieškovas atvažiavo į savo namus ( - ) ir rado neblaivą sutuoktinę, kuri paprašė jo parvežti vaikus iš mokyklos. Nuvykęs į mokyklą (S. T. A. S. pagrindinė mokykla), rado sergančią dukrą A., kuriai buvo pakilusi temperatūra ir ją pykino. Dukros mokytoja G. G. paaiškino, kad A. blogai pasijautė apie 10 val. ir mokytoja nedelsiant apie tai informavo O. G., tačiau pastaroji per 5-6 valandas dar neatvyko vaiko pasiimti. Parvežus namo, A. pykino, ji karščiavo, todėl buvo iškviesta Greitoji medicininė pagalba. Gydytoja, apžiūrėjusi vaiką, nutarė vežti į ligoninę. A. G. buvo keletui dienų hospitalizuota Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje. Būtent po tokio įvykio ieškovas apsisprendė inicijuoti skyrybų procesą, bei manė jog būtent jis gali geriau pasirūpinti vaikais, todėl pradiniu ieškiniu siekė nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su savimi, t. y. tėvu T. G.
  5. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog išvadą teikianti institucija pasisakė, kad institucijos manymu, vaikams bus geriau, jei jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina O. G., tačiau institucijos atstovė, pasisakydama bylos nagrinėjimo metu, kai jai buvo užduotas klausimas (2017-10-17 posėdžio garso įrašas -51-52 min) - kaip vertina aplinkybę, jog O. G., gavusi pranešimą iš mokyklos apie 10 val., jog dukra A. pasijuto blogai ir apsivėmė, tačiau iki 14 val. taip nesugebėjo ateiti pasiimti (į bylą pateiktas A. S. pagrindinės mokyklos 2017-01-18 dokumentas „dėl informacijos pateikimo“), atsakė - abu tėvai turi vienodą pareigą vaikams, jei negalėjo pasiimti O. G., tai turėjo pasiimti T. G. Atkreiptinas dėmesys į faktą, jog ieškovas apie susirgusią dukrą sužinojo tik iš O. G., kuri 2017-01-13 nuo ryto iki 14:00 val. buvo namie, adresu ( - ).
  6. Teismas nusprendė priteisti iš T. G. atsakovei O. G. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Su tokia nuostata ieškovas nesutinka. Vienintelis atvejis, kai ieškovas panaudojo fizinį smurtą prieš O. G., buvo 2013 metų pabaigoje užfiksuotas įvykis. Dėl šio įvykio, supratęs, jog atsakovė ketina pasinaudoti visom įmanomom galimybėm užvaldyti ieškovo asmeninį turtą, ieškovas negyveno jam priklausančiame name, palikdamas erdvės sutuoktinei su vaikais. Tačiau ieškovas kiekvieną darbo dieną atvykdavo į namus ryte, mokslo metų laiku paveždavo vaikus į mokyklą (2014-2015 Arneta lankė vaikų darželį).
  7. Ieškovas įsitikinęs, jog nuoskaudų ir moralinės žalos iš sutuoktinės patyrė daugiau, nei suteikė, todėl atsakovei iš ieškovo neturtinė žala nepriteistina visiškai, kadangi dėl vienintelio smurtinio atvejo šalys susitaikė ir sutuoktinė jam atleido, todėl neturtinės žalos klausimas iki 2014-01-01 laikytinas išpręstu ikiteisminiame tyrime įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo ieškovas buvo atleistas nuo atsakomybės. Negyvendamas kartu su sutuoktine nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, ieškovas neturėjo su ja ardomų kontaktų, spręsdavo tik klausimus dėl vaikų, duodavo pinigų vaikų išlaikymui, todėl atsakovei jokios neturtinės žalos padaryti tiesiog negalėjo. Sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei turėtų būti panaikintas, kadangi jokios žalos tiesiog negalėjo padaryti.
  8. Dėl atsakovei O. G. natūra atitenkančių kilnojamųjų daiktų ieškovas sutinka visiškai ir praneša, jog perduos dar daugiau daiktų nei nurodyta teismo sprendime, kad nepilnamečiams vaikams būtų patogiau gyventi.
  9. Ieškovas supranta, jog šiuo metu vaikai yra atsakovės pastangomis ir dėka atitolinti nuo jo, todėl baigiamųjų kalbų stadijoje atsisakė reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, bei supranta, kad šiuo metu geriausia vaikams yra būti su motina atsakove O. G., kaip yra pagal jau įvykusį faktą. Taip pat ieškovas sutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaikais ir sieks jos vykdymo.
  10. Tačiau ieškovas nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu po 190 Eur kasmėnesinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
  11. CK 3.196 str. nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų) šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 209/2013). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas pripažįstamas tik kaip orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, kuriuo teismas turi teisę, bet ne pareigą, vadovautis atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
  12. Ieškovo draudžiamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 365,00 Eur per mėnesį. Teismas vertindamas ieškovo pateikus įrodymus bei nurodytas aplinkybes vertino ir tai, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jo vardu yra registruota transporto priemonė. Teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertina abiejų tėvų galimybių teikti, išlaikymų vaikams tarpusavio santykį. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, jog ji šiuo metu dirba ( - )siuvėja, pajamos nepastovios, vidutiniškai gauna 350,00-400,00 Eur, tačiau jai pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda atsakovės tėvai. Atsakovės tėvas nupirko ir davė naudotis automobiliu, padeda apsirūpinti malkomis namo šildymui ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su atsakove lieka vaikai ir jai dėl to neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Esant šalių nevienodai materialinei padėčiai galima nukrypti nuo lygių dalių principo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010)“.
  13. Atkreiptinas dėmesys į kelias aplinkybes - abiejų tėvų gaunamos kasmėnesinės draudžiamosios pajamos praktiškai vienodos ir nesiekia 400 Eur. Duomenų apie atsakovės tėvų gaunamas pajamas į bylą pateikta nebuvo, tačiau teismas kažkodėl priėmė kaip faktą, jog tėvai atsakovę rėmė. Taip pat byloje yra nustatytas faktas, jog O. G. turi jos vardu registruotą turtą – butą, kuriame pati negyvena bei įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturi.
  14. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas išlaikys vaikus visiškai tais laikotarpiais, kai vaikai bus su juo pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, todėl realios išlaidos vaikų išlaikymui ieškovui bus didesnės.
  15. Atsakovė reikšdama priešieškinį prašė iš ieškovo priteisti po 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesi reikia 405,00 Eur. Šią sumą sudaro 120,00 Eur maistui, 40,00 Eur drabužiams, 20,00 avalynei, 10,00 Eur mokymosi priemonėms, 20,00 Eur laisvalaikiui, 10,00 Eur vitaminams ir kitiems medikamentams, 20,00 Eur higienos prekėms, 20,00 Eur šeimos šventėms ir išvykoms, 60,00 Eur dienpinigiams, 20,00 Eur už komunalines paslaugas, 30,00 Eur kurui, 10,00 Eur telefonui, internetui, 10,00 Eur plaukų kirpimui, 20,00 Eur nenumatytoms išlaidoms.
  16. Teismas atsakovės prašomą priteisti išlaikymo dydį laikė įrodytu ir pagrįstu pilnai, tačiau nenurodė atsakovės pajamų šaltinio, iš kurio pastaroji galėtų skirti lygiai tokią pačią sumą, kaip priteisė iš ieškovo (380 Eur kas mėnesį).
  17. Be jokios abejonės, teismo nustatytos sumos dydis (po 190 Eur kasmėnesį kiekvienam vaikui), jeigu būtų nustatytas iš abiejų tėvų. nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų tinkamas, tačiau dėl abiejų tėvų gaunamų pajamų šiuo metu yra tiesiog neįgyvendinamas, bei būtų perkeltas tik ant vieno iš tėvų. Taip pat ieškovas yra tikras, kad gyvenant kaimiškoje vietovėje, pragyvenimo lygis yra gerokai žemesnis (pigesnis), todėl abiems vaikams 500 Eur bendros sumos (iš abiejų tėvų) turėtų pakakti, o kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra 1/2, t. y. pusė. Ieškovo įsitikinimu, šioje dalyje sprendimas keistinas, priteisiant iš ieškovo vaikų išlaikymui po 125 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.
  18. Atsakovė savo priešieškiniu prašė priteisti iš T. G. išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. G. ir A. G. įsiskolinimą už 36 mėnesius, nuo 2014-03-16 iki 2017-03-17, po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, po 5400,00 Eur kiekvienam vaikui, viso – 10 800,00 Eur. Teismas šį priešieškinio reikalavimą patenkino visiškai. Ieškovas įsitikinęs, jog teismo sprendimas šioje dalyje ydingas dėl šių priežasčių: skola gali būti skaičiuojama tik tokiu atveju, jeigu būtent tokią sumą vaikų išlaikymui realiai atsakovė būtų išleidusi viena pati asmeniškai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (čekių, sąskaitų ar pan.), jog tokią sumą turėjo ir išleido būtent vaikų naudai. Atsakovės visas gautas atlyginimas per laikotarpį nuo 2014-03-16 iki 2017-03-17 nesudarė 10 800,00 Eur sumos, ką jau kalbėti apie tokios sumos skyrimą išimtinai vaikams. Kadangi atsakovė savo išlaidas pagrindžia tik žodžiais, todėl ir ieškovo teiginiai, jog jis pirkdavo vaikams maistą, rūbus, avalynę, kompiuterį, telefoną, bei mokėdamas už telefono pokalbius (ir už atsakovės tame tarpe) per laikotarpį nuo 2014-03-16 iki 2017-03-17 laikytini lygiaverčiais bei nepaneigtais. Ieškovas per visą laikotarpį taip pat mokėdavo už vaikų lankomus būrelius, išvykas, kinoteatrus, todėl laikytina, jog jokio įsiskolinimo nesusidarė, kadangi ieškovas savo pareigą vykdė tinkamai. Ieškovas įsitikinęs, jog ginčijamas teismo sprendimas dalyje nėra visiškai teisingas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo jį pakeisti.
  19. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas sprendimą nutraukti santuoką dėl ieškovo (apelianto) kaltės motyvavo visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, rėmėsi ne tik atsakovės O. G. paaiškinimais, duotais byloje, bet ir paties ieškovo pripažintais faktais, t. y. kad jis turi kitą moterį, su ja bendrauja intymiai, fotonuotraukomis, kuriose apeliantas su kita moterimi ravi lysves, dalyvauja pokylyje, ir kurias į viešai pasiekiamus tinklus įkėlė pats apeliantas arba jo moteris. Liudytojai, kurie apeliantą su kita moterimi matė kartu apie 3 metus, vertino jų santykius kaip šeimos santykius, nes matė juos kartu apsiperkant prekybos centre, einant į tuos pačius namus. Taip pat byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie apelianto T. G. smurtą O. G. ir jos motinos V. B. atžvilgiu.
  20. Teismas ieškovo pateiktus įrodymus dėl nev atsakovės neištikimybės (trečiųjų asmenų santuokos nutraukimo įrašą, rašytinį trečiojo asmens liudijimą) vertino kritiškai. Mano, kad teismas pagrįstai, remdamasis rašytiniais ir kitais įrodymais, pripažino, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės, ir todėl pagrįstai priteisė atsakovės naudai neturtinę žalą, nors tik iš dalies, priteisdamas 500 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovė dėl ieškovo naudoto fizinio bei psichologinio smurto, nepagarbos, nesirūpinimo šeima, t. y. dėl ieškovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, dėl ko buvo priversta išsikelti iš saugių šeimos namų, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį stresą, nervinę įtampą, neigiamas emocijas. Įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad iki ieškinio iškėlimo teisme šalys jau apie 3 metus negyveno kartu, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo prašomos 3000 Eur sumos iki 500 Eur.
  21. Teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dviems nepilnamečiams vaikams priteisimo po 190 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui per mėnesį. Dėl apelianto neištikimybės, psichologinio spaudimo, pradėjus skyrybų procesą, siekiant išvengti neigiamos įtakos vaikams dėl konfliktinės situacijos, buvo priversta išeiti iš apelianto namų, kuriuose pragyveno 17 metų, kuriuose gimė ir augo vaikai, ir būstą nuomotis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tam iš tėvų, su kuriuo liekia vaikai, visada tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas pats pripažino, kad vaikų išlaikymui paskaičiuota suma yra reali ir pagrįsta, todėl, remdamasis byloje ištirtais įrodymais apie šalių turtinę padėtį (apeliantas turi nuosavą paveldėtą namą, automobilį, dirba ir gauna pajamas) ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris bylos nagrinėjimo tesime metu buvo 380 Eur. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Pažymi, kad nuo 2018-01-01 minimali mėnesinė alga didėja ir ji yra 400 Eur.
  22. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad apeliantas per ilgą laikotarpį, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, tik vieną kartą vaikų išlaikymui buvo persiuntęs 100 Eur, todėl pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo už tris metus, po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, viso 10 800 Eur ((150 x 36) x 2).
  23. Nurodo, kad CPK 306 str. 3 d. numato, jog apeliacinį skundą surašo advokatas, o jei apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, apeliacinį skundą gali surašyti jis pats. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.Apelianto skundą pasirašė pats T. G. Duomenų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, prie apeliacinio skundo nepateikta. CPK 80 str. 4 d. numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Apeliantas prie skundo nepridėjo jokių įrodymų, kad jis sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, nors skųsdamas 2017-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, kelia turtinio (dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, priteisto išlaikymo įsiskolinimo, neturtinės žalos panaikinimo) bei neturtinio pobūdžio (dėl santuokos nutraukimo pagrindo) reikalavimus.
  24. Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl T. G. apeliacinio skundo priėmimo, turėjo priimti nutartį apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir skundą priimti tik tuo atveju, jei trūkumai būtų pašalinti. Apeliacinis skundas yra priimtas, pažeidžaint CPK reikalavimus.
  25. CPK 376 str., teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
  26. Nors priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas pilnai nepatenkino, juos tenkino tik iš dalies (t. y. priteisė tik 500 Eur neturtinės žalos, kitu būdu, nei prašė, padalijo santuokoje įgytą turtą, netenkino reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už T. G. priklausančio gyvenamojo namo išlaikymą), teismo sprendimo atsakovė neskundė, norėdama greičiau užbaigti skausmingą teismo procesą dėl santuokos nutraukimo ir apsaugoti vaikus nuo jų patiriamo streso.
  27. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 376 str. numatytą teismo vaidmenį, apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti 2017-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti daugiau atsakovės, O. G., priešieškinio reikalavimų, nei jų tenkino pirmosios instancijos teismas. Nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovė yra atleista.

6VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
  2. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).
  3. Dėl santuokos iširimo priežasčių.
  4. Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo ieškovas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės neištikimybe bei alkoholio vartojimu, taip pat ieškovas atsakovės kaltę grindė ir jos emocine būkle bei keliamais konfliktais. Atsakovė reikalavimą pripažinti ieškovu kaltu dėl santuokos iširimo grindė jo neištikimybe, taip pat psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimu, šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja daugiau kaip vienerius metus.
  5. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, ieškovas santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esanti medžiaga nepatvirtina aiškios atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2013 m. lapkričio mėn., kai ieškovas įvykdė ikiteisminio tyrimo metu nustatytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. G., ir išsikėlė iš šeimos būsto. Net ir vėlesni ieškovo veiksmai, būtent nutraukus ikiteisminio tyrimo procesą dėl susitaikymo, ieškovas nuo 2014 m. faktiškai paliko šeimą ir ilgiau ne vienerius metu ja nesirūpino. Taip pat, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė iš esmės jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai dėl atsakovės netinkamo bei neadekvataus elgesio, nes tai buvo įrodinėjama tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, nenurodnat jokių konkrečių faktinių aplinkybių. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje ieškovo pateikti garso įrašai nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes jie daryti jau po to, kai šalys buvo nusprendusios nutraukti santuoką ir jiems toliau konfliktuojant, būtent ieškovui sąmoningai provokuojant tokio pobūdžio situacijų kilimą. Galiausiai ir pagrindinės mokyklos 2017-01-18 raštas patvirtina, kad informavus atsakovę apie mergaitės sveikatos būklę, ji pranešė, jog neturinti galimybės iškart pasiimti mergaitės, ir namuose taip nieko nebuvo; be to, kaip teisingai nurodė išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė, ieškovas turi lygiavertę pareigą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku tuo atveju, jei mama neturėjo galimybės nuvykti į mokyklą.
  6. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, esant nustatytam jo neištikimybės faktui, pripažino ir ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, kai tam nebuvo pakankamo pagrindo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais argumentais, nes byloje teismo nustatytos ir įvertintos ne tik ieškovo, bet ir atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančios ir / ar paneigiančios aplinkybės. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, vertino bylos duomenų visumą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, egzistavusias iki santuokos nutraukimo. Dėl santuokos iširimo šalys kaltino viena kitą, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Ieškovas įrodinėjo atsakovės netinkamo elgesio prieš jį ir nepilnamečius vaikus aplinkybes, atsakovė – ieškovo neištikimybės faktą bei kitas aplinkybes, sąlygojusias santuokos iširimą dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog išsikėlęs gyventi skyrium nuo šeimos, po kurio laiko pradėjo gyventi su kita moterimi, ir tai taip pat patvirtina teismo konstatuotą aplinkybę, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau nei vienerius metus. Be to, nurodytu ginčo laikotarpiu nėra pateikta duomenų, kad ieškovas tinkamai rūpinosi šeima, nepilnamečiais vaikais, rėmė materialiai ir / ar teikė kitą visapusę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta teismo išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, būtent ieškovui žiauriai besielgiančiam su kitu sutuoktiniu ir taip pat palikus šeimą daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpinant. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą konstatavus, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
  8. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, susijusiu su periodiniu išlaikymo dydžiu ir įsiskolinimo priteisimu nepilnamečiams vaikams.
  9. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 tr. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
  10. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovo pajamos pagal SODROS duomenis per mėnesį siekia iki 365 Eur; ieškovas yra ( - )savininkas, nuo 2010-04-28 buvo ( - )akcininku, tačiau 2016-12-29 12 vienetų vardinių paprastųjų akcijų perleido kitam asmeniui; ieškovas nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį turtą - 4/5 dalis žemės sklypo, ( - ), gyvenamąjį namą, ( - ), 1/3 dalį žemės sklypo, ( - ). Taip pat VĮ „Regitra“ 2017-01-24 pažymos Nr. 1.6.S3-145 ir Nr. 1.6.S3-146, patvirtina, jog ieškovas T. G. yra automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. ( - ), valdytojas
  11. Atsakovės pajamos per mėnesį siekia nuo 350 iki 400 Eur. Atsakovei nuosavybės teise (paveldėjimo teise) priklauso butas, ( - ).
  12. Kolegija pažymi, kad pakankamas pajamų neturėjimas negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis neturi jokių galimybių gauti didesnes pajamas, kai yra pakankamai jauno darbingo amžiaus ir nesant pateiktų duomenų apie prastą sveikatos būklę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas susidariusia sunkesne turtine padėtimi, nes išlaikymas vaikams reikalingas dabar, šiuo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, nurodytą aplinkybę įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų realius poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų amžių ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, dėl ko keisti nustatytą dydį nėra pakankamo pagrindo, o šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu teismo sprendimu nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo / padidinimo (CK 3.201 str.).
  13. Taip pat laikytinas nepagrįstu ieškovo apeliacinis skundas ir dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes visų, pirma, byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčo laikotarpiu ieškovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kai pareiga įrodyti tenka pačiam ieškovui dėl tinkamo išlaikymo teikimo ginčo laikotarpiu; vien ieškovo žodiniai paaiškinimai yra laikytini nepakankamais pagrįsti įrodinėjamą ginčo aplinkybę, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo paliktinas nepakeistu.
  14. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  15. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti skundžiamą sprendimą ir patenkinti daugiau atsakovės priešieškinyje reikštų reikalavimų, nei jų tenkino pirmosios instancijos teismas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji apeliacinio skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 sprendimo (dalies) teisėtumo ir pagrįstumo nustatyta tvarka nepateikė, ir tokiu būdu atsakovės prašymų spręsti nėra teisinio pagrindo. Atsakovei išaiškintina, kad pagal CK 3.201 str. nuostatas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
  16. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, iš jo valstybės naudai priteistinos 91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Trakų rajono apylinkė teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš ieškovo T. G. valstybės naudai 91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai