Byla e2A-448-196/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Versum Credo Consulting“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1976-436/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Versum Credo Consulting“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. sudarytą BAB Ūkio banko ir UAB „Versum Credo Consulting“ sutartį Nr. 110301/1 nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ ieškovui BAB Ūkio bankui 496 705 Lt sumą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 2 d. iškėlė AB Ūkio bakui bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d. BAB Ūkio bankas bankroto administratorius nustatė, kad AB Ūkio bankas su atsakovu UAB „Versum Credo Consulting“ 2011 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. 110301/1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti konsultacines paslaugas, apimančias galimybių studijas, kuria būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonės įsipareigojimų vykdymo galimybes, sukūrimo galimybės. Pagal šią sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 496 705 Lt užmokestį už Galimybių studijos parengimą. Šalių sudaryta sutartis buvo su banko veikla nesusijęs (bankui visiškai nereikalingas) sandoris, sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, todėl sutartis sumažino ieškovo turto vertę, pablogino jos finansinę padėtį ir pažeidė banko kreditorių interesus, taip pat sutartis yra tariamas (fiktyvus) sandoris, be to, prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Ieškovas prašė pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taip pat nurodė, kad ginčijama sutartis realiai nebuvo vykdoma ir jos sudarymo tikslas buvo neteisėtas, todėl sutartis atitinka visus tariamam sandoriui keliamus kriterijus (CK 1.86 str.), be to, egzistuoja pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.18 str. pagrindu, kadangi sandoris akivaizdžiai žalingas ir nenaudingas ieškovui bei jo kreditoriams. Ieškovas nurodo, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sandoriui pripažinti negaliojančiu sąlygos. Visų pirma, galimybių studijos tikslai ir uždaviniai aiškiai parodo, kad ši studija parengta siekiant surasti naujų konsultavimo paslaugų teikimo galimybių veiklai, kuri niekuo nesusijusi su banko veikla. Galimybių studijos 3.1 skyrius numato, kad šios studijos tikslai yra: įgyti žinių investuojant į naujai paslaugai kurti reikalingus finansinių įsipareigojimų įvykdymo vertinimo metodus atliekant ekonominės krypties taikomuosius mokslinius tyrimus ir stiprinant partnerystės ryšius su mokslo visuomene; įgyti žinių investuojant į naujai paslaugai kurti reikalingus finansinių įsipareigojimų įvykdymo vertinimo metodus atliekant vadybinės krypties taikomuosius mokslinius tyrimus ir stiprinant partnerystės ryšius su mokslo visuomene. Kaip matyti iš įvardytų tikslų, galimybių studija yra parengta siekiant ateityje sukurti naują įmonių konsultavimo mokumo užtikrinimo klausimais paslaugą. Bankas yra finansinė įstaiga, kurios fundamentali veikla, remiantis Bankų įstatymo 2 str. 1 d., yra indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimas prisiimant su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi banko veikla yra niekaip nesusijusi su verslo konsultacijomis, todėl akivaizdu, kad galimybių studija, kuri yra nukreipta išimtinai į naujų verslo konsultacijų paslaugų sukūrimą, yra niekaip nesusijusi su ieškovo veikla, todėl bankui nėra ir niekada nebuvo aktuali bei reikalinga. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad bankui nebuvo jokio komercinio tikslo, naudos ir būtinybės įsigyti visiškai nereikalingas paslaugas. Antra, galimybių studija yra parengta paties atsakovo veiklos plėtrai, o ne bankui. Galimybių studijos 5.1 skyriuje yra aiškiai nurodyta, kad šioje galimybių studijoje apibūdintų finansinių įsipareigojimų įvykdymo rizikos vertinimo konsultacijų pirkėjai gali būti, pavyzdžiui, bankai, investicijų valdymo įmonės, rizikos kapitalo valdymo įmonės, instituciniai ir privatūs investuotojai, investiciniai bankai ir kt. Tame pačiame Galimybių studijos puslapyje nurodoma, kad didžiausią pajamų iš naujos paslaugos dalį sudarys konsultacijos bankams, investicijų valdymo įmonėms ir rizikos kapitalo valdymo įmonėms, kurių veiklos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo teisingo klientų kreditingumo įvertinimo. Atitinkamai, galimybių studijos 5.2 skyriuje yra numatyta, kad pagrindiniai naujos paslaugos konkurentai, t.y. paslaugos teikėjai, gali būti: kitos konsultacinės kompanijos, mokslinius tyrimus vykdančios institucijos, kompiuterizuotų kreditų valdymo sistemų kūrėjai, mokymų/seminarų organizatoriai. Be kita ko, nurodoma, kad vieninteliai reikšmingi konkurentai yra kitos konsultacinės kompanijos. Iš pateikto akivaizdu, kad galimybių studija yra parengta konsultacinėmis paslaugomis užsiimančiai įmonei, t. y. tokiai kaip atsakovas, o ne ieškovui, kuris verslo konsultacijų paslaugų neteikia. Šiuos teiginius tik dar labiau sustiprina tai, kad galimybių studijos tituliniame puslapyje nurodomas adresatas yra būtent atsakovas, o ne ieškovas. Galimybių studijoje bankas apskritai niekur nefigūruoja, tuo tarpu, užsakomosios studijos ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai visuomet apibūdina tokio pobūdžio paslaugos užsakovą. Taigi galimybių studija akivaizdžiai buvo parengta ne ieškovui, o pačiam atsakovui, todėl ieškovas atsakovui apmokėjo už niekada nesuteiktas paslaugas. Trečia, ieškovo atsakovui sumokėta suma – beveik 0,5 mln. Lt už niekines ir faktiškai niekada nesuteiktas paslaugas suponuoja, kad sutartimi siekta ne įsigyti paslaugas iš atsakovo, o bankui nenaudingu būdu išvesti iš jo didelę pinigų sumą apmokant už fiktyvias paslaugas. Todėl banko sumokėta suma neabejotinai rodo disproporciją tarp ieškovo sumokėtos sumos ir sutarties naudos, kurios bankas išvis negavo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas pagal sutartį atsakovui sumokėjo už paslaugas, kurių niekada negavo ir kurios apskritai buvo skirtos ne bankui, be to, už tokias fiktyvias paslaugas buvo sumokėta neadekvati suma, t. y. beveik 0,5 mln. Lt. Iki sudarytų sandorių ieškovas disponavo didelės vertės piniginėmis lėšomis, kurios buvo sumokėtos pagal sutartį, negaunant už tai jokių paslaugų, todėl tai laikytina neracionaliu ir visiškai bankrutuojančiai bendrovei nenaudingu žingsniu, prieštaraujančiu bendrovės veiklos tikslams – iš savo veiklos gauti pelno – ir jos kreditorių interesams. Tokiu būdu sutartis neabejotinai pažeidžia ieškovo kreditorių, kurių reikalavimų dydis šiai dienai viršija 1,5 mlrd. Lt, interesus, kadangi sutartis sumažino ieškovo bendro turto apimtį (vertę) ir dėl to ieškovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovas su atsakovu sutartį sudarė iš esmės pažeisdami kreditorių turtinius interesus, todėl darytina išvada, kad egzistuoja pirmoji ir antroji actio Pauliana ieškinio sąlygos – nebejotina reikalavimo teisė ir kreditorių teisių pažeidimas. Ieškovui nėra žinoma, kad sutarties sudarymo metu ieškovas būtų turėjęs įstatyminę, sutartinę ir/ar teismo sprendimu pagrįstą teisinę prievolę, suponuojančią sutarties sudarymo būtinybę. Ieškovo sprendimas sudaryti sutartį negali būti pateisinami ir atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu. Ieškovas neprivalėjo sudaryti sutarties, kurios pagrindu ieškovas negavo jokių paslaugų, todėl daroma išvada, kad CK 6.66 str. prasme sutarties šalys neprivalėjo sudaryti sutarties. Sudarydami sutartį tiek ieškovas, tiek atsakovas žinojo, kad ginčijama sutartis, kuria buvo perleistas didelės vertės turtas, jos sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis neadekvačiai sumažins ieškovo turto vertę ir pažeis kreditorių teises. Todėl išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas pagal sutartį įsigijo fiktyvias paslaugas, sumokėdamas neadekvataus dydžio pinigines lėšas atsakovo naudai, leidžia daryti išvadą, kad sutarties sudarymo metu tarp ieškovo prisiimto įsipareigojimo (beveik 0,5 mln. Lt pervedimo atsakovui) ir atsakovo įsipareigojimo (niekada nesuteiktų fiktyvių paslaugų) buvo sutarties šalių įsipareigojimų disproporcija. Todėl sutarties šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningi, taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 str. 4 p. nurodyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. tarp BAB Ūkio banko ir UAB „Versum Credo Consulting“ sudarytą sutartį Nr. 110301/1 nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir taikė restituciją bei priteisė iš atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ 496 705 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-07) nuo priteistos sumos (496 705 Lt) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BAB Ūkio bankas naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ 17 907 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovo BAB Ūkio bankas naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ 8 967 Lt žyminio mokesčio ir 12,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Versum Credo Consulting“ sutartį Nr. 110301/1 nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją. Ieškovo vertinimu, ginčo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), arba kaip tariamas sandoris (CK 1.86 str.), arba CK 1.82 str. nustatytu pagrindu, kadangi sandoris akivaizdžiai žalingas ir nenaudingas ieškovui bei jo kreditoriams. Teismo teigimu, visi ieškovo nurodyto sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindai yra skirtingi, vienas kitą eliminuojantys, todėl teismas nagrinėjamoje byloje turi nustatyti aplinkybes, kurioms esant vienu ar kitu pagrindu galima būtų pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 1 d. ieškovas AB „Ūkio bankas“ (užsakovas) ir atsakovas UAB „Versum Credo Consulting“ (vykdytojas) sudarė sutartį Nr. 110301/1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti konsultacines paslaugas: parengti galimybių studiją, kurioje būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonės įsipareigojimų vykdymo galimybes, sukūrimo galimybės. Pagal šią sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 496 705 Lt užmokestį už Galimybių studijos parengimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija visų nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų. Atsakovas savo atsikirtimuose akcentuoja, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises ir, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismo teigimu, iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovo atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad byloje nekeliamas klausimas dėl šių aplinkybių: ieškovas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, nagrinėjamoje byloje nagrinėtinos tik ieškovo ir (ar) jo kreditorių interesų pažeidimo fakto buvimo ar nebuvimo sąlygos, bei vertintinas šalių sąžiningumo kriterijus, sudarant ginčo sandorį. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. gegužės 19 d. surašė atliktų darbų aktą prie sutarties Nr. 110301/1, kuriame nurodė, kad jis pagal ginčo sutartį darbus atliko laiku ir kokybiškai bei ieškovui perdavė galimybių studiją, kurioje ištirta instrumento, vertinančio įmonių finansinių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimo galimybes. Už šią paslaugą ieškovas 2011 m. gegužės 26 d. atsakovui pervedė 496 705 Lt. Teismo teigimu, šiuo atveju yra būtina nustatyti, ar šio ginčo sandorio sudarymo metu ir ieškovui pervedus prieš tai minėtą sumą buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovo argumentus, jog ieškovas neidentifikavo ginčo sandorių metu buvus ieškovo kreditorių, paneigia paties banko veiklos esmė. Bankas, priimdamas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, kartu įsipareigoja jas grąžinti, t.y. šie tretieji asmenys tampa banko kreditoriais. Vien ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentus, kadangi bankas nuolatos turėjo kreditorių, tame tarpe ir ginčo sandorio sudarymo metu. Be to, ieškovas kartu su dubliku teismui pateikė pažymą, kurioje nurodytas banko įsiskolinimas kreditoriams būtent ginčo sandorio sudarymo metu. 2011 m. kovo 1 d. juridinių asmenų indėliai banke sudarė 1 703 700 513 Lt, fizinių asmenų indėliai – 2 646 013 329 Lt. Tai dienai bankas iš viso trumpalaikių įsipareigojimų turėjo 4 374 073 800 Lt, ilgalaikių įsipareigojimų – 208 934 334 Lt, ir iš viso ginčo sandorio sudarymo dieną banko įsipareigojimai buvo 4 583 008 134 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškovo teismui pateiktos 2014 m. rugpjūčio mėnesio pažymos matyti, kaip keitėsi banko kreditorių sąrašas laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2013 m., pagal kurią bankas 2011 m. turėjo ketvirtos eilės kreditorių, kuriems įsipareigojimai sudarė 71 351 095,04 Lt. Be to, iš byloje esančios ieškovo 2014 m. rugsėjo 10 d. pažymos Nr. 02-02-1726, matyti, jog ginčo sandorio sudarymo dieną neto (gryna) apyvarta buvo neigiama ir sudarė - 407 824 802,17 Lt. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, patvirtina į bylą pateiktos finansinės atskaitomybės. Iš 2011 m. pabaigoje atliktos AB „Ūkio banko“ nepriklausomo auditoriaus išvados matyti, kad ieškovo balanse 2011 m. pabaigoje apskaitomo turto buvo apie 4,3 mlrd. Lt, iš kurių net 2,62 mlrd. Lt sudarė paskolos ir išperkamosios numos gautinos sumos, tai reiškia, kad banko 61 proc. turto dalį sudarė paskolos. Tuo tarpu banko įsipareigojimai 2011 metų pabaigoje buvo 3,8 mlrd. Lt. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisės į gautinas sumas pagal paskolos ir kredito sutartis negali būti vertinamas kaip turtas, kuris atspindėjo realią banko finansinę padėtį. Ieškovas nurodo, kad bankas nemažai paskolų suteikė neadekvačia rizika, t. y. su banku susijusiems asmenims, nepareikalavus prievolių užtikrinimo priemonių arba užtikrinus reikalavimus priemonėmis, kurios neturėjo realios vertės, paskolos buvo teikiamos ofšorinėms kompanijoms ir kt. Teismo manymu, šiuos ieškovo argumentus patvirtina tai, kad po bankroto bylos iškėlimo ieškovui, didžiausias banko turimas reikalavimo teises skolininkai ginčija sandorius teisme, kas patvirtina, jog bankas skolino pinigus neracionaliai, prisiimdamas didelę riziką, dėl ko banko finansinė padėtis staigiai pablogėjo. Atsakovas nurodo, kad AB Ūkio bankas veiklą prižiūrinti institucija Lietuvos bankas nepastebėjo, kad 2011 metais banko veikla būtų buvusi nuostolinga. Ieškovas šiems atsakovo argumentams paneigti pateikė į bylą viešoje erdvėje po bankroto bylos ieškovui iškėlimo spausdintą Lietuvos banko atstovo interviu, kurioje atstovas teigė, jog problemas AB Ūkio banko veikloje matė jau 2011 metais, tačiau iš jų negalima buvo padaryti išvadų. Teismo manymu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog ginčo sudarymo metu ieškovas turėjo daug kreditorių ir banko finansinė padėtis jau buvo sunki. Teismo įsitikinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovo ir jo kreditorių interesai, ginčo sandorio sudarymu buvo sukurta situacija, kuomet buvo sumažinta bendra ieškovo turimo turto vertė, ir tokiu būdu, jau esant banko sunkiai finansinei padėčiai, sumažėjo galimybė kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Teismas nustatė, kad atsakovo pagrindinė veiklos sritis yra konsultacinė veikla, moksliniai tyrimai. Iš byloje esančios galimybių studijos santraukos matyti, kad ši galimybių studija yra tiriamasis analitinis darbas, kuriuo siekiama suteikti metodologinį pagrindą įmonių įsipareigojimų vykdymo rizikos įvertinimui. Galimybių studijos 5.1 dalyje nurodyti potencialūs finansinių įsipareigojimų įvykdymo rizikos vertinimo konsultacijų pirkėjai: kiti bankai, investicijų valdymo įmonės, rizikos kapitalo valdymo įmonės, investiciniai ir privatūs investuotojai; investiciniai bankai; kompiuterizuotų kreditų valdymo sistemų kūrėjai; kiti juridiniai asmenys. Numatoma, kad didžiausią pajamų iš naujos paslaugos dalį sudarys konsultacijos bankams, investicijų valdymo įmonėms ir rizikos kapitalo valdymo įmonėms, kurių veiklos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo klientų kreditingumo įvertinimo. Galimybių studijos 5.2 dalyje nurodyti pagrindiniai numatytos veiklos konkurentai: kitos konsultacinės kompanijos, mokslinius tyrimus vykdančios institucijos, kompiuterizuotų kreditų valdymo sistemų kūrėjai, mokymų/seminarų organizatoriai. Didžiausi ir bene vieninteliai reikšmingi konkurentai yra kitos konsultacinės kompanijos, kurios gali turėti išvysčiusios savą metodiką finansinių įsipareigojimų įvykdymo rizikos vertinimui. Žinant, jog atsakovo pagrindinė veikla yra konsultacijų teikimas, remdamasis šiais teiginiais teismas sprendė, kad galimybių studija buvo parengta pačiam atsakovui, o ne ieškovui, kuris konsultacijų verslo plėtros klausimais neteikia. Be to, galimybių studijoje nėra nė vieno teiginio, leidžiančio pagrįstai manyti, jog ji buvo parengta būtent ieškovui, t. y. galimybių studijoje nurodytos visos frazės, teiginiai, išvados yra abstraktūs, nenurodant, jog šiomis išvadomis turėtų vadovautis ieškovas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovo sumokėta atsakovui beveik pusės milijono litų suma buvo nepagrįstai didelė, todėl preziumuojama, jog ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 4 p.). Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, bei jo sudarymo metu šalys elgėsi nesąžiningai, o kitų actio Pauliana sąlygų buvimo atsakovas neginčijo, tai reiškia, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir 2011 m. kovo 1 d. sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Teismo vertinimu, nustačius, jog ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kitų ieškovo nurodytų galimų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.82 str. 1.86 str.) nėra pagrindo analizuoti ir dėl to plačiau pasisakyti, nes jų koreliacija neįmanoma. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ginčijamą 2011 m. kovo 1 d. sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 496 705 Lt, kuri, pripažinus prieš tai minėtą sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio), turi būti grąžinama ieškovui (CK 6.145 str.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB ,,Versum Credo Consulting“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Neteisingas teismo argumentas, kad byloje atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kad ieškovas turi į atsakovą neabejotiną ir neginčijamą teisę. Tiek įstatyme, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra kalbama ne apie galiojančią ir neabejotiną ieškovo teisę į atsakovą, o apie galiojančią teisę ir neabejotiną kreditoriaus teisę į skolininką. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsakovo atsiliepime bei triplike yra išsamiai pasisakoma tiek dėl nesąžiningumo prezumpcijos taikymo galimybių nebuvimo, tiek dėl atsakovo sąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu. Dėl skolininko nesąžiningumo, sudarant sandorį, atsakovo galimybės ginčyti ieškovo deklaruojamą nesąžiningumą buvo labai ribotos, nes skolininkui sutapus su ieškovu, ieškovas turėjo visas galimybes tiesiog pareikšti, kad jam, kaip bankui, šis sandoris ir jo pagrindu įgyta galimybių studija buvo nereikalingi. Teismo sprendime padaryta išvada, kad dėl nurodytų aplinkybių nustatymo nėra ginčo, prieštarauja byloje esantiems procesiniams dokumentams ir įrodymams.

102. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes jau 2011 metų pirmojoje pusėje bankas turėjo finansinių problemų, o ginčo sandoris banko būklę kreditorių atžvilgiu pasunkino. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 metų AB Ūkio banko finansine atskaitomybe, nes ji atspindi banko finansinę situaciją 2011 metų pabaigai, o ginčo sandoris sudarytas 2011 m. kovo 1 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į banko turtą neturėtų būti įtrauktos reikalavimo teisės į pinigines lėšas. Pagal visuotinai pripažintus verslo apskaitos standartus (18 VAS) reikalavimo teisės yra apskaitomos kaip finansinis turtas. Be to, bankinėje veikloje yra įprasta reikalavimo teisių įgyvendinimą užtikrinti garantais, laidavimais ir kitomis priemonėmis. Natūralu, kad 2013 metais bankui iškėlus bankroto bylą buvo inicijuota civiliniai ginčai, tačiau teismas nenurodė kokiu būdu šios bylos susijusios su nagrinėjama byla ir kaip šių bylų buvimas įrodo, kad ginčo sandorio sudarymo metu banko finansinė būklė buvo bloga. Vertindamas AB Ūkio banko paskolų būklę 2011 metų pradžioje, teismas nepagrįstai rėmėsi 2013-2014 metais buvusia situacija. Byloje nėra įrodyta ir pagrįsta nepalanki banko finansinė padėtis ginčo sandorio sudarymo metu, o taip pat ir kreditorių teisių pažeidimas.

113. Pagal bendrąją taisyklę asmens sąžiningumas civilinėje teisėje yra preziumuojamas, t. y. asmens nesąžiningumą privalo įrodyti priešinga šalis. Teismo argumentai, kad ieškovas, ginčydamas sandorį, teigia, kad ieškovui niekada nebuvo reikalinga atsakovo paslauga, ir dėl to teismo padaryta išvada, kad dėl tos priežasties apmokėjimas yra akivaizdžiai neproporcingas sutarties šalių įsipareigojimų atžvilgiu, yra nepagrįsta ir padaryta nenuosekliai įvertinus bylos įrodymus. Byloje nebuvo paneigta, kad bankas realiai įgijo ginčo sutarties dalyką ir galėjo naudotis ar naudojosi jos suteikiamomis galimybėmis, nepaneigta šios galimybių studijos kaina. Vien aplinkybė, kad pirkėjas (ieškovas) įsigijęs prekę vėliau nusprendė, kad ji jam neva nebereikalinga, nėra pagrindas pripažinti, kad pardavėjas (atsakovas) buvo nesąžiningas. Galimybių studija nėra verslo planas ar investicinis projektas, kurie rengiami ir taikomi konkrečiai įmonei ar įmonių grupei, ji apėmė bendro pobūdžio tiriamuosius įmonių įsipareigojimų įvykdymo klausimus, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo sutarties dalykas sukurtas ne AB Ūkio bankui. Bankas, vykdydamas savo funkcijas ir pareigą užtikrinti rizikos valdymą, privalėjo sukurti tam tikrą mechanizmą ir todėl ginčo sutartis jam buvo reikalinga. Remdamasis galimybių studija, bankas galėjo priimti mažiau rizikingus sprendimus savo veiklos srityse. Dėl nurodytų aplinkybių CK 6.67 straipsnio 4 punkte numatytas nesąžiningumo prezumpcijos pagrindas šiuo atveju netaikytinas.

124. Asmens sąžiningumui įvertinti kasacinis teismas yra apibrėžęs šias sąlygas: ar prieš sudarydamas sandorį asmuo prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti kontrahentas neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Atsakovas, sudarydamas sandorį ir veikdamas sąžiningai bei apdairiai, ieškovo būklę vertino turimomis priemonėmis – viešai skelbiama informacija. Atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad Lietuvos bankas, kaip bankų priežiūros institucija, audito įmonė, auditavusi banką, pateikia visuomenei teisingą informaciją apie AB Ūkio banko būklę. Finansinėje atskaitomybėje už 2010 metus pateikti AB Ūkio banko finansiniai rodikliai yra patenkinami ir iš jų buvo galima spręsti, kad AB Ūkio bankas tuo metu turėjo visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Skundžiamame sprendime nėra pagrįstas AB Ūkio banko ir atsakovo nesąžiningumas.

135. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintinas negaliojančiu (CK 6.145 str. 1 d.). Pagal ginčo sandorį turtą gavo abi šalys, tačiau teismas restituciją taikė tik vienos šalies atžvilgiu, o dėl kitos šalies ieškovui perduoto turto nepasisakė, tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą.

146. Teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles advokato teisinės pagalbos išlaidas ieškovui. Teismo argumentas, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl jai priteistinos didesnės bylinėjimosi išlaidos, nėra susijusi su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 8 967 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau neįvertino aplinkybės, kad ieškovo iniciatyva buvo vedama elektroninė byla, ir dokumentai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtina tik 75 proc. nuo CPK 80 straipsnio 1-6 dalyse nurodytų sumų.

15Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

161. AB Ūkio banko finansinė būklė sandorio sudarymo metu nebuvo gera. Aplinkybę, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, patvirtina į bylą pateiktos finansinės atskaitomybės. Banko bankrotas yra nuoseklios ir ilgametės netinkamos banko veiklos pasekmė. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos banko viešai skelbiama Lietuvos finansinio stabilumo apžvalga, kur konstatuota, kad AB Ūkio bankas jau nuo 2005 metų pažeidinėjo teisės aktus, nesilaikė banko veiklai keliamų reikalavimu. Dar 2010 m. bankas buvo įspėtas dėl to, kad jo veikla neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl neadekvačiomis sąlygomis teikiamų paskolų. Nors ginčo sandoris ir nesukėlė bendro ieškovo nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

172. Pagal sutartį parengta galimybių studija nesusijusi su banko veikla ir yra parengta ne bankui, o tikėtinai paties atsakovo įmonei, todėl ieškovas sumokėjo neadekvačią kainą už paslaugas, kurių faktiškai negavo. Galimybių studijos tikslai suponuoja, kad ji parengta siekiant ateityje sukurti naują paslaugą įmonių konsultavimo mokumo užtikrinimo klausimais. Banko veikla niekaip nesusijusi su verslo konsultacijomis.

183. Sudarydamos ginčo sutartį, šalys žinojo, kad sandoris, kuriuo perleistas didelės vertės turtas, jo sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis sumažins ieškovo turtinę vertę ir pažeis kreditorių teises. Todėl išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovas pagal sutartį įsigijo fiktyvias paslaugas, sumokėdamas neadekvataus dydžio pinigines lėšas atsakovo naudai, leidžia daryti išvadą, jog sutarties sudarymo metu tarp ieškovo prisiimto įsipareigojimo ir atsakovo įsipareigojimo buvo sutarties šalių įsipareigojimų disproporcija. Todėl sutarties šalys buvo akivaizdžiai nesąžiningos.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

22Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas neginčijo visų prieš tai nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, tik akcentavo, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises ir, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, todėl teismas pasisakė tik dėl šių aplinkybių ir konstatavo, kad yra visos įstatyme nustatytos actio Pauliana sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu.

25Apeliantas UAB ,,Versum Credo Consulting“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio 4 punkte numatytą nesąžiningumo prezumpcijos pagrindą, o bylos įrodymais nebuvo paneigtas ginčo sandorio šalių sąžiningumas.

26Dėl sandorio šalių sąžiningumo

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.).

28Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį taikoma nesąžiningumo prezumpcija, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

29Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 1 d. AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Versum Credo Consulting“ pasirašė sutartį Nr. 110301/1, kuria atsakovas įsipareigojo parengti galimybių studiją, kurioje būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonių finansinių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimo galimybės, o ieškovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2011 m. gegužės 19 d. surašė atliktų darbų aktą prie sutarties Nr. 110301/1, kuriame nurodė, kad jis pagal ginčo sutartį darbus atliko laiku ir kokybiškai bei ieškovui perdavė galimybių studiją. Ieškovas šią galimybių studiją priėmė ir už šią paslaugą 2011 m. gegužės 26 d. atsakovui pervedė 496 705 Lt.

30Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo parengtą galimybių studiją, sprendė, kad ji buvo parengta ne ieškovo veiklai, o būtent paties atsakovo konsultacinei veiklai vystyti, o tai reiškia, kad ieškovas šio sandorio sudaryti neprivalėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo sumokėta atsakovui beveik pusės milijono litų suma buvo nepagrįstai didelė, todėl preziumuojama, jog ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 4 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada.

31Kaip minėta, pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą taikoma nesąžiningumo prezumpcija, jeigu nustatoma sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su ginčijamo sandorio verte (galimybių studijos kaina), kurios reikšmingos sprendžiant dėl nesąžiningumo prezumpcijos paneigimo, nenustatinėjo, konstatuodamas, kad galimybių studija ieškovui nebuvo reikalinga.

32Ieškovo AB Ūkio banko įstatuose (II skyrius. Banko veikla) pažymėta, jog bankas teikia finansines paslaugas: skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas) (3.2 p.); informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas (3.9 p.); įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu (3.13 p.). Tuo tarpu iš byloje esančios galimybių studijos matyti, kad tituliniame jos lape nurodyta, jog tai yra tyrimai instrumento, vertinančio įmonių finansinių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimui. Iš galimybių studijos santraukos matyti, kad tai yra tiriamasis analitinis darbas, kuriuo siekiama suteikti metodologinį pagrindą įmonių įsipareigojimų vykdymo rizikos įvertinimui. Taigi vertinant minėtas banko įstatuose numatytas veiklos sritis bei galimybių studijos turinį, negalima daryti išvados, kad galimybių studija ieškovui nebuvo reikalinga. Tokią išvadą sustiprina ir apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti duomenys, kad ieškovas 2011 metais keitė verslo klientų rizikos grupės nustatymo tvarką (2011-08-29 ir 2011-09-16 įsakymai dėl verslo klientų rizikos grupės nustatymo tvarkos dalinio keitimo). Tai patvirtina, kad įmonių įsipareigojimo įvykdymo vertinimo klausimai (kurie ir buvo vertinami galimybių studijoje) ieškovui buvo aktualūs 2011 metais. Teismo nurodytą argumentą, kad galimybių studijoje nėra nė vieno teiginio, leidžiančio pagrįstai manyti, jog ji buvo parengta būtent ieškovui AB Ūkio bankui, paneigia apelianto išsakyti argumentai, kad galimybių studija nėra verslo planas ar investicinis projektas, kurie rengiami ir taikomi konkrečiai įmonei ir įmonių grupei, joje aptarti kitų įmonių ypatumai, reikšmingi bankui teikiant kreditavimo paslaugas ir vertinant įmonių kreditingumo galimybes. Be to, ginčo sutartis ir šia sutartimi atliktų darbų aktas patvirtina, kad galimybių studija buvo reikalinga bei parengta būtent ieškovui.

33Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas realiai įsigijo iš atsakovo galimybių studiją ir galėjo ja naudotis. Vertinant atsakovo palyginimui nurodytus 2010-2011 metais viešai skelbiamų viešųjų pirkimų būdu perkamų panašių paslaugų teikimo įkainius (pvz. 2011-09-14 Regioninės galimybių studijos ,,Vakarų krantas“ parengimo paslaugos; 2011-06-01 Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo administravimo tarnybų veiklos tyrimo, personalo administravimo procedūrų vadovo parengimo ir leidybos galimybių studijos parengimo dėl elektroninės asmens bylos sukūrimo paslaugos; 2010-06-18 projekto ,,Kauno viešojo logistikos centro steigimas“ galimybių studijos parengimas) matyti, kad panašių paslaugų kaina buvo apie 400 000 – 900 000 Lt. Remiantis nurodytais duomenimis negalima daryti išvados, kad ginčijamo sandorio vertė (galimybių studijos kaina) yra nepagrįstai didelė ir dėl to buvo pažeista sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių per didelę ginčijamo sandorio kainą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio 4 punkte reglamentuota nesąžiningumo prezumpcija, konstatavo, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

34Remiantis bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo išvadai, kad sudarant ginčo sandorį atsakovas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

35Bylos duomenimis nepaneigti atsakovo argumentai, kad prieš sudarant sandorį, atsakovas, veikdamas sąžiningai bei apdairiai, ieškovo būklę vertino turimomis priemonėmis – viešai skelbiama informacija (audituota finansine atskaitomybe, viešai publikuojamais Lietuvos banko valdybos nutarimais AB Ūkio banko veiklos klausimais). Pagal 2010 metų banko audituotos finansinės atskaitomybės duomenis banko turtas sudarė beveik 4,5 mlrd. Lt, teigiamas įsipareigojimų ir turto balansas – 1 mlrd. Lt. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad Lietuvos bankas, kaip bankų priežiūros institucija, pateikia visuomenei teisingą informaciją apie AB Ūkio banko finansinę būklę. Lietuvos bankas po 2010 metais atlikto inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo nurodė AB Ūkio bankui tam tikrus nurodymus, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, ypač dėl banko teikiamų paskolų, o po 2011 metais atlikto inspektavimo net netaikė AB Ūkio bankui poveikio priemonių. Taip pat iš tarptautinės reitingų agentūros ,,Standart&Poor’s“ 2011 m. gegužės mėnesio pranešimo matyti, kad buvo pakeistas AB Ūkio banko reitingas, reitingo perspektyva pakeista iš neigiamos į stabilią. Teismo nurodytas argumentas, kad po bankroto bylos ieškovui iškėlimo viešojoje erdvėje buvo atspausdintas Lietuvos banko atstovo interviu, kuriame jis teigė, jog problemas AB Ūkio bankas veikloje matė jau 2011 metais, nėra pagrindas išvadai, kad šias aplinkybes žinojo ar turėjo žinoti atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį. Juo labiau, kad minėtame interviu Lietuvos banko atstovas pats pripažino, kad kai kurios problemos AB Ūkio banke buvo matomos ir 2011 metais, tačiau iš jų nebuvo galima padaryti esminių išvadų.

36Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas, vadovaudamasis turimais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad 0,5 mln. Lt nesiekianti suma, lyginant su banko turto ir nuosavybės verte bei jo veiklos prognozėmis, negalėjo būti reikšminga ieškovui bei turėti įtakos ieškovo galimybei atsiskaityti su esamais kreditoriais.

37Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla AB Ūkio bankui buvo iškelta tik Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, t. y. daugiau , kaip po dvejų metų po ginčijamo sandorio sudarymo (2011 m. kovo 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad vertinant atsakovo sąžiningumą turi būti vertinami tie banko finansiniai duomenys, kuriais atsakovas galėjo disponuoti sandorio sudarymo metu, ir negali būti vertinami finansiniai duomenys, atsiradę vėliau nei 2011 m. kovo 1 d., kuomet buvo sudarytas ginčo sandoris. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vertino 2011 m. pabaigoje atliktos AB Ūkio banko nepriklausomo auditoriaus išvados duomenis bei nepagrįstai nurodė, kad bankas nemažai paskolų suteikė neadekvačia rizika, dėl ko po bankroto bylos iškėlimo ieškovui, didžiausias banko turimas reikalavimo teises skolininkai ginčija teismuose. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys tapo aktualūs vėlesniu laikotarpiu, tačiau neatspindi AB Ūkio banko finansinės padėties, buvusios ginčo sandorio sudarymo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vertinant AB Ūkio banko turimą turtą reikalavimo teisės į gautinas sumas pagal paskolos ir kredito sutartis negali būti vertinamas kaip turtas, kuris atspindėjo realią banko finansinę padėtį. Pagal verslo apskaitos standartus (18 VAS) reikalavimo teisės yra apskaitomos kaip finansinis turtas. Prie audituotos AB Ūkio banko finansinės atskaitomybės už 2011 metus pridėtame aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad finansinis turtas yra bet kuris turtas, kurį sudaro grynieji pinigai, sutartinė teisė gauti grynuosius pinigus arba kitą finansinį turtą (3.6 p.).

38Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl AB Ūkio banko mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamą sandorį, ir aplinkybė, kad po dvejų metų bankui buvo iškelta bankroto byla ir banko turimo turto nepakanka atsiskaityti su esamais kreditoriais, nėra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoriu atsakovas būtų nesąžiningai siekęs pažeisti ieškovo ar jo kreditorių interesus.

39Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nustatytus faktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nekonstatavus vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų – atsakovo nesąžiningumo – nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį actio Pauliana pagrindu.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetamas.

41Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. sudarytą BAB Ūkio banko ir UAB „Versum Credo Consulting“ sutartį Nr. 110301/1 nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją. Šį sandorį ieškovas ginčijo CK 1.82 straipsnyje (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas), CK 1.86 straipsnyje (tariamojo sandorio negaliojimas) bei CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kitų ieškovo nurodytų galimų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.82 str., 1.86 str.) neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

42Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami ieškinio reikalavimai dėl ginčo sandorio negaliojimo CK 1.82 ir 1.86 straipsnio pagrindais, sprendžia, kad šioje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, todėl ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 6 725 Lt žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo, kaip minėta, yra atleistas. Todėl atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Dėl kitų nagrinėjamoje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

46Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

47Sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų dėl 2011 m. kovo 1 d. sudarytos tarp BAB Ūkio banko ir UAB „Versum Credo Consulting“ sutarties Nr. 110301/1 pripažinimo negaliojančia CK CK 1.82 straipsnyje ir CK 1.86 straipsnyje numatytais pagrindais panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui UAB „Versum Credo Consulting“ 1 947,69 Eur (6 725 Lt) žyminio mokesčio sumokėto 2014-12-15 mokėjimo nurodymu Nr. 12151453.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BAB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB ,,Versum Credo Consulting“ apeliaciniame skunde prašo Kauno... 9. 1. Neteisingas teismo argumentas, kad byloje atsakovas nekėlė klausimo dėl... 10. 2. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ginčo sandoriu... 11. 3. Pagal bendrąją taisyklę asmens sąžiningumas civilinėje teisėje yra... 12. 4. Asmens sąžiningumui įvertinti kasacinis teismas yra apibrėžęs šias... 13. 5. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui... 14. 6. Teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles advokato teisinės... 15. Ieškovas BAB Ūkio bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno... 16. 1. AB Ūkio banko finansinė būklė sandorio sudarymo metu nebuvo gera.... 17. 2. Pagal sutartį parengta galimybių studija nesusijusi su banko veikla ir yra... 18. 3. Sudarydamos ginčo sutartį, šalys žinojo, kad sandoris, kuriuo perleistas... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 21. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų... 22. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas... 25. Apeliantas UAB ,,Versum Credo Consulting“ apeliaciniame skunde teigia, kad... 26. Dėl sandorio šalių sąžiningumo ... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sąžiningumas teisėje... 28. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67... 29. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 1 d. AB „Ūkio... 30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo parengtą galimybių... 31. Kaip minėta, pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą taikoma nesąžiningumo... 32. Ieškovo AB Ūkio banko įstatuose (II skyrius. Banko veikla) pažymėta, jog... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas realiai įsigijo iš atsakovo... 34. Remiantis bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo išvadai, kad sudarant... 35. Bylos duomenimis nepaneigti atsakovo argumentai, kad prieš sudarant sandorį,... 36. Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, kad ginčo sandorio... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla AB Ūkio bankui buvo iškelta tik... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo... 39. Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nustatytus faktus, teisėjų kolegija... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia... 42. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį,... 47. Sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų dėl 2011 m. kovo 1 d. sudarytos... 48. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui UAB...