Byla 1A-22-518/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, nuteistiesiems T. B., A. B. S. K., gynėjams advokatams Ingai Blaževičienei, Gediminui Skaisčiui, Liudmilai Karvelienei, Ramūnui Vanagui, Vitalijui Gunčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K., I. J., A. B. ir T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

2T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 120 MGL (15 000 Lt) dydžio bauda;

3I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista 120 MGL (15 000 Lt) dydžio bauda;

4S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu S. K. paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė S. K. paskirta 120 MGL (15 100 Lt) dydžio bauda;

6A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.

7Iš nuteistųjų T. B., S. K., I. J., A. B. lygiomis dalimis priteista 178,54 Lt proceso išlaidų valstybei.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9I. J. nuteista už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje ir Kaune, AB „Parex bankas“ patalpose, būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktore, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti), 2005-09-26 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filiale, registro Nr. ( - ), kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais – A. B. nurodymus, veikdama netiesiogine tyčia, iššvaistė didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt, o būtent:

102005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B. parengus nusikalstamos veikos planą – S. K. realiai valdomos UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pigiai nupirkti iš bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises į skolininkų neįvykdytas prievoles, o vėliau, prievolių įvykdymo atveju organizuoti grynų pinigų nuėmimą iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos, tokiu būdu iššvaistyti juridinio asmens – UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir šios nusikalstamos veikos rezultatą – pinigines lėšas pasidalinti, S. K. sutiko vykdyti šią nusikalstamą veiką. 2005 m. gruodžio mėn. T. B. pateikus S. K., paties T. B. ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus 2005-12-14 UAB “G” (duomenys pakeisti) prašymą susipažinti su informacija apie parduodamą BUAB “F” (duomenys pakeisti) turtą, 2005-12-23 UAB “G” (duomenys pakeisti) pasiūlymą pirkti iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinius įsiskolinimus mokant už vieną 100 Lt, 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB “G” (duomenys pakeisti) už 900 Lt nupirko iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) devynis debitorinius įsiskolinimus, S. K. nurodė A. B. organizuoti, kad šiuos dokumentus pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J.. A. B., vykdydamas S. K. nurodymus pateikė šiuos dokumentus UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J.. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais - A. B. nurodymus, šiuos dokumentus pasirašė ir perdavė S. K., o pastarasis T. B., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką suorganizavo, kad iš S. K. gautų dokumentų pagalba UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu 2005-12-29 Kauno mieste iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) būtų nupirkti 9 debitoriniai įsiskolinimai už 900 Lt pagal BUAB “F” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderį Serija ( - ). Vienam iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorių „K“ (duomenys pakeisti), dalinai padengus savo debitorinį įsiskolinimą ir pervedus 102 223,71 Lt į BUAB “F” (duomenys pakeisti) bankinę sąskaitą, BUAB “F” (duomenys pakeisti), vykdydama 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB “G” (duomenys pakeisti), 2006-01-10 mokėjimo nurodymu Nr.109 iš bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB bankas „NORD L/B Lietuva“ į UAB “G” (duomenys pakeisti) bakinę sąskaitą Nr.( - ), buvusią AB „Parex bankas“ pervedė 102 223,71 Lt. S. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir pagal pastarojo parengtą nusikalstamos veikos planą, nurodė A. B. organizuoti BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. A. B. nurodė UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J. nuimti grynais BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestas pinigines lėšas ir šiuos pinigus perduoti jam. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti), 2005-09-26 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filiale, registro Nr. ( - ), kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais - A. B. nurodymus, veikdama netiesiogine tyčia, 2006-01-10 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g. 15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr. ( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 50 000 Lt, 2006-01-11 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 48 000 Lt, 2006-01-12 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė- 2425 Lt, viso grynais nuėmė 100 425 Lt, o likusias lėšas bankui užsiskaičius už atliktas paslaugas, perdavė šiuos pinigus A. B.. A. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, visus pinigus perdavė S. K., o pastarasis nuimtus pinigus be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pagal išankstinį susitarimą pasiliko sau, 2006-01-11 Kauno mieste perdavė T. B..

11S. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos ir Kauno miestuose, AB „Parex bankas“ patalpose, S. K. kartu su A. B., veikdami pagal T. B. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, padėjo UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorei I. J., turinčiai savo žinioje UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą, iššvaistyti didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt, o būtent:

122005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B. parengus nusikalstamos veikos planą - S. K. realiai valdomos UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pigiai nupirkti iš bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises į skolininkų neįvykdytas prievoles, o vėliau, prievolių įvykdymo atveju organizuoti grynų pinigų nuėmimą iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos, tokiu būdu iššvaistyti juridinio asmens –UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir šios nusikalstamos veikos rezultatą – pinigines lėšas pasidalinti, S. K. sutiko vykdyti šią nusikalstamą veiką. 2005 m. gruodžio mėn. T. B. pateikus S. K., paties T. B. ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus 2005-12-14 UAB “G” (duomenys pakeisti) prašymą susipažinti su informacija apie parduodamą BUAB “F” (duomenys pakeisti) turtą, 2005-12-23 UAB “G” (duomenys pakeisti) pasiūlymą pirkti iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinius įsiskolinimus mokant už vieną 100 Lt, 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB “G” (duomenys pakeisti) už 900 Lt nupirko iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) devynis debitorinius įsiskolinimus, S. K. nurodė A. B. organizuoti, kad šiuos dokumentus pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J.. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais - A. B. nurodymus, šiuos dokumentus pasirašė ir perdavė per A. B. S. K., o pastarasis T. B., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką suorganizavo, kad iš S. K. gautų dokumentų pagalba UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu 2005-12-29 Kauno mieste iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) būtų nupirkti 9 debitoriniai įsiskolinimai už 900 Lt pagal BUAB “F” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderį Serija ( - ). Vienam iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorių „K“ (duomenys pakeisti), dalinai padengus savo debitorinį įsiskolinimą ir pervedus 102 223,71 Lt į BUAB “F” (duomenys pakeisti) bankinę sąskaitą, BUAB “F” (duomenys pakeisti), vykdydama 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB “G” (duomenys pakeisti), 2006-01-10 mokėjimo nurodymu Nr.109 iš bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB bankas „NORD L/B Lietuva“ į UAB “G” (duomenys pakeisti) bakinę sąskaitą Nr.( - ), buvusią AB „Parex bankas“ pervedė 102 223,71 Lt. S. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir pagal pastarojo parengtą nusikalstamos veikos planą, nurodė A. B. organizuoti BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti), 2005-09-26 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filiale, registro Nr. ( - ), kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais - A. B. nurodymus 2006-01-10 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g. 15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 50 000 Lt, 2006-01-11 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 48 000 Lt, 2006-01-12 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė- 2425 Lt, viso grynais nuėmė 100 425 Lt, o likusias lėšas bankui užsiskaičius už atliktas paslaugas, perdavė šiuos pinigus A. B., kuris visus pinigus perdavė S. K.. S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką nuimtus pinigus be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pagal išankstinį susitarimą pasiliko sau, 2006-01-11 Kauno mieste perdavė T. B..

13T. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos ir Kauno miestuose, AB „Parex bankas“ patalpose, suorganizavo didelės vertės svetimo turto – 100 425 Lt UAB “G” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų iššvaistymą, o būtent:

142005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B., parengęs nusikalstamos veikos planą - S. K. realiai valdomos UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pigiai nupirkti iš bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises į skolininkų neįvykdytas prievoles, o vėliau, prievolių įvykdymo atveju organizuoti grynų pinigų nuėmimą iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos, tokiu būdu iššvaistyti juridinio asmens –UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir šios nusikalstamos veikos rezultatą – pinigines lėšas pasidalinti, pasiūlė šį nusikalstamos veikos planą S. K.. S. K. sutiko vykdyti šią nusikalstamą veiką. 2005 m. gruodžio mėn. T. B. pateikė S. K., paties T. B. ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus: 2005-12-14 UAB “G” (duomenys pakeisti) prašymą susipažinti su informacija apie parduodamą BUAB “F” (duomenys pakeisti) turtą, 2005-12-23 UAB “G” (duomenys pakeisti) pasiūlymą pirkti iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinius įsiskolinimus mokant už vieną 100 Lt, 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB “G” (duomenys pakeisti) už 900 Lt nupirko iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) devynis debitorinius įsiskolinimus, S. K. nurodė A. B. organizuoti, kad šiuos dokumentus pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J.. A. B., vykdydamas S. K. nurodymus, pateikė šiuos dokumentus UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J., kuri, būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais – A. B. nurodymus, šiuos dokumentus pasirašė ir perdavė S. K., o pastarasis T. B.. T. B. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką suorganizavo, kad iš S. K. gautų dokumentų pagalba UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu 2005-12-29 Kauno mieste iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) būtų nupirkti 9 debitoriniai įsiskolinimai už 900 Lt pagal BUAB “F” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderį Serija ( - ). Vienam iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorių „K“ (duomenys pakeisti), dalinai padengus savo debitorinį įsiskolinimą ir pervedus 102 223,71 Lt į BUAB “F” (duomenys pakeisti) bankinę sąskaitą, BUAB “F” (duomenys pakeisti), vykdydama 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB “G” (duomenys pakeisti), 2006-01-10 mokėjimo nurodymu Nr.109 iš bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB bankas „NORD L/B Lietuva“ į UAB “G” (duomenys pakeisti) bakinę sąskaitą Nr.( - ), buvusią AB „Parex bankas“ pervedus 102 223,71 Lt, S. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir pagal pastarojo parengtą nusikalstamos veikos planą, nurodė A. B. organizuoti BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. Pastarasis nurodė UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J. nuimti grynais BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestas pinigines lėšas ir šiuos pinigus perduoti jam. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti), 2005-09-26 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filiale, registro Nr. ( - ), kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais- A. B. nurodymus, veikdama netiesiogine tyčia, 2006-01-10 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 50 000 Lt, 2006-01-11 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 48 000 Lt, 2006-01-12 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė- 2425 Lt, viso grynais nuėmė 100 425 Lt, o likusias lėšas bankui užsiskaičius už atliktas paslaugas, perdavė šiuos pinigus A. B.. A. B. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, visus pinigus perdavė S. K., o pastarasis nuimtus pinigus be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pagal išankstinį susitarimą pasiliko sau, 2006-01-11 Kauno mieste perdavė T. B..

15A. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdos ir Kauno miestuose, AB „Parex bankas“ patalpose, kartu su S. K., veikdami pagal T. B. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, padėjo UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorei I. J., turinčiai savo žinioje UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą, iššvaistyti didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt, o būtent:

162005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B. parengus nusikalstamos veikos planą - S. K. realiai valdomos UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pigiai nupirkti iš bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises į skolininkų neįvykdytas prievoles, o vėliau, prievolių įvykdymo atveju organizuoti grynų pinigų nuėmimą iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos, tokiu būdu iššvaistyti juridinio asmens –UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir šios nusikalstamos veikos rezultatą – pinigines lėšas pasidalinti, S. K. sutiko vykdyti šią nusikalstamą veiką. 2005 m. gruodžio mėn. T. B. pateikus S. K., paties T. B. ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus 2005-12-14 UAB “G” (duomenys pakeisti) prašymą susipažinti su informacija apie parduodamą BUAB “F” (duomenys pakeisti) turtą, 2005-12-23 UAB “G” (duomenys pakeisti) pasiūlymą pirkti iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinius įsiskolinimus mokant už vieną 100 Lt, 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB “G” (duomenys pakeisti) už 900 Lt nupirko iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) devynis debitorinius įsiskolinimus, S. K. nurodė A. B. organizuoti, kad šiuos dokumentus pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J.. A. B., vykdydamas S. K. nurodymus pateikė šiuos dokumentus UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J., kuri minėtus dokumentus pasirašė ir perdavė S. K., o pastarasis T. B., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką suorganizavo, kad iš S. K. gautų dokumentų pagalba UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu 2009-12-29 Kauno mieste iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) būtų nupirkti 9 debitoriniai įsiskolinimai už 900 Lt pagal BUAB “F” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderį Serija ( - ). Vienam iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorių „K“ (duomenys pakeisti), dalinai padengus savo debitorinį įsiskolinimą ir pervedus 102 223,71 Lt į BUAB “F” (duomenys pakeisti) bankinę sąskaitą, BUAB “F” (duomenys pakeisti), vykdydama 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB “G” (duomenys pakeisti), 2006-01-10 mokėjimo nurodymu Nr.109 iš bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB bankas „NORD L/B Lietuva“ į UAB “G” (duomenys pakeisti) bakinę sąskaitą Nr.( - ), buvusią AB „Parex bankas“ pervedė 102 223,71 Lt. S. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir pagal pastarojo parengtą nusikalstamos veikos planą, nurodė A. B. organizuoti BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. A. B. nurodė UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorei I. J. nuimti grynais BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestas pinigines lėšas ir šiuos pinigus perduoti jam. I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktorė, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti), 2005-09-26 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filiale, registro Nr. ( - ), kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais - A. B. nurodymus 2006-01-10 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 50 000 Lt, 2006-01-11 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 48 000 Lt, 2006-01-12 AB „Parex bankas“ patalpose, esančiose Danės g.15, Klaipėdoje iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos Nr.( - ), buvusios AB „Parex bankas“ be teisėto pagrindo nuėmė - 2425 Lt, viso grynais nuėmė 100 425 Lt, o likusias lėšas bankui užsiskaičius už atliktas paslaugas, perdavė šiuos pinigus A. B.. A. B. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, visus pinigus perdavė S. K., o pastarasis nuimtus pinigus be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pagal išankstinį susitarimą pasiliko sau, 2006-01-11 Kauno mieste perdavė T. B..

17Nuteistasis T. B. bei jo gynėja Inga Blaževičienė apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį; 2) atnaujinti įrodymų tyrimą byloje Nr. 1-49-380-2014.

18Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl esminių baudžiamojo proceso ir materialinių teisės normų pažeidimų.

19Nuteistasis ir jo gynėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-107/2012, remdamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, perdavė prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams ištaisyti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, konstatavęs, kad kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios negu nustatė teismas. Pažymi, kad ši 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau ikiteisminiame tyrime ji buvo visiškai ignoruojama: teismo nurodytos klaidos neištaisytos bei padaryta naujų klaidų, kurios nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pradžios apriboja galimybę gintis nuo tokio kaltinimo. Esminė kaltinamojo akto klaida – jo nekonkretumas ir esminiai prieštaravimai pačiame kaltinamajame akte nurodytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

20Atkreipiamas dėmesys, jog esminis ankstesnis ir naujosios kaltinamojo akto redakcijos skirtumas yra tas, jog yra parinkta kita veikos kvalifikacija: vietoj BK 183 straipsnio 2 dalies nurodyta BK 24 straipsnio 4 dalis, 184 straipsnio 2 dalis, tačiau tokia veikos kvalifikacija, apeliantų vertinimu, ne tik neatitinka faktinių aplinkybių, bet ir nėra atskleista Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkte numatytais kaltinamajame aktui privalomais kriterijais.

21Nuteistasis ir jo gynėja tvirtina, jog baudžiamąją bylą perdavus prokurorui, ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikta jokių veiksmų pagal nurodytas ikiteisminio tyrimo kryptis, o faktinės veikos aplinkybės kaltinamajame akte nebuvo aprašytos, kaip to reikalaujama BPK 219 straipsnio 3 punkte.

22Kaltinamajame akte nėra atskleista, kokį nusikalstamos veikos planą parengė T. B. ir kokiu būdu jis tokį planą pateikė ne tik S. K., bet ir niekuomet jo nematytam ir nepažįstamam bendrininkui A. B., bei kaip nusikalstamos veikos organizatorius T. B. perdavė jo sukurtą planą I. J., kuri pagal kaltinamąjį aktą bendrininkų grupei nepriklauso ir kuri veikė netiesiogine tyčia. Atkreipia dėmesį, jog ši faktinė aplinkybė niekaip nėra suderinta su tuo faktu, kad nusikalstamos veikos organizatorius nepažinojo nei A. B., nei I. J..

23Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog kaltinamajame akte nesant aprašytam nusikalstamos veikos planui bei nenurodžius, kaip organizatorius suderino bendrininkų ir bendrininkų grupei nepriklausančios I. J. tyčios turinį, tai nuo tokio kaltinamojo akto efektyviai gintis ir ginti neįmanoma. Pažymi, kad jeigu nusikalstamos veikos planas yra pigiai nupirkti reikalavimo teises į skolininkus, tai toks reikalavimo teisių įgijimo laikymas nusikalstama veika akivaizdžiai prieštarauja Civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.101 – 6.110 straipsnių nuostatoms, nes reikalavimo teisių įgijimas yra elementarus civilinės teisės sandoris. Tvirtinama, jog nuosprendyje minimo nusikalstamos veikos plano buvimą paneigia ir tai, kad neįmanoma sukurti planą nežinant, ar iš skolininkų pavyks ieškoti skolas.

24Nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, visas anksčiau nurodytas aplinkybes ignoravo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal kaltinamąjį aktą, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, beveik pažodžiui perrašius kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas grąžinti bylą prokurorui, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, todėl susidarė paradoksali situacija, kai to paties teismo yra priimti du iš esmės skirtingi kaltinamojo akto vertinimai.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodinėjimą baudžiamojoje byloje nustatančias BPK normas, įrodymų tyrimą atliko neišsamiai ir šališkai, o teismo padarytos išvados yra nelogiškos, prieštaraujančios viena kitai, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, neteisėtai gautais duomenimis, neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

26Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė S. K. parodymais, duotais ne teisminio nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šie S. K. parodymai negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti grindžiamas nuosprendis. Atkreipia dėmesį, jog S. K. ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus keitė savo parodymus, nurodydamas iš esmės skirtingas aplinkybes, todėl neaišku, kodėl teismas nuosprendyje pasirinko tik vieną ikiteisminio tyrimo metu duotų S. K. parodymų versiją. Nuosprendyje teismas visiškai neanalizavo ir nenurodė, kokiais motyvais remiantis jis nesivadovauja teisminio nagrinėjimo metu duotais S. K. parodymais.

27Nuteistasis ir jo gynėja tvirtina, jog teismas nuosprendyje savo padarytų išvadų visiškai nemotyvavo, nenurodė įrodymų, kurias remiantis jas daro, teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai, be to, nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, kurie visiškai paneigia teismo padarytas išvadas.

28Teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta G. D., A. V., duotus parodymus, kurie visiškai paneigia teismo išvadas, kokiais įrodymais remiantis konstatavo, kad 2005 m. gruodžio mėnesį T. B. pateikė S. K. jo paties ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba išspausdintus dokumentus: 2005 m. gruodžio 14 d. UAB “G” (duomenys pakeisti) prašymą susipažinti su informacija apie parduodamą BUAB “F” (duomenys pakeisti) turtą, 2005 m. gruodžio 23 d. UAB “G” (duomenys pakeisti) pasiūlymą iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) pirkti debitorinius įsiskolinimus, 2005 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB “G” (duomenys pakeisti) už 900 Lt iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) nupirko devynis debitorinius įsiskolinimus.

29Nuteistasis ir jo gynėja pažymi, jog teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo banko išrašo, iš kurio matyti, kad T. B. 2005 m. rugsėjo mėnesį iš savo bankinės sąskaitos nuėmė pinigus, kuriuos skolino S. K.. Šis išrašas visiškai paneigia teismo padarytas išvadas, jog T. B. ir S. K. jokių paskolinių santykių nebuvo. Teismo išvada, kad telefoniniuose pokalbiuose tarp T. B. ir S. K. buvo kalbama apie reikalavimo teisių sutarties tarp UAB “F” (duomenys pakeisti) ir UAB “G” (duomenys pakeisti) sudarymą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2005 m. gruodžio 29 d., o pokalbiai vyko nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2006 m. sausio 11 d. Akivaizdu, kad šiuose pokalbiuose buvo kalbama ne apie reikalavimo perleidimo, o apie laidavimo sutarties sąlygas. Tai patvirtina ir 2006 m. sausio 6 d. pokalbių suvestinė Nr. 22 (1 t., 154 b.l.).

30Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, konstatuodamas, jog tarp T. B., S. K. ir G. D. jokių paskolinių santykių ir sandorių nebuvo, nepasisakė dėl to, už ką S. K. perdavė pinigus T. B., o T. B. – G. D..

31Dėl materialinės teisės normų pažeidimo apeliantai nurodo, kad teismas neanalizavo būtinųjų turto iššvaistymo požymių, nenurodė, kokiais įrodymais ir argumentais grindžia šių turto iššvaistymo sudėties požymių buvimą. Tvirtina, jog I. J. veiksmuose nėra būtino turto iššvaistymo požymio – neteisėtumo. Teismas nepagrįstai laiko neteisėtu I. J. pinigų kaip atlygio S. K. per A. B. perdavimas už sėkmingai įvykdytą, pelningą sandorį, kadangi toks traktavimas prieštarauja CK 6.758 straipsnio nuostatoms, kad įgaliotinis, veikiantis pagal pavedimo sutartį, turi teisę į atlyginimą. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. iš UAB “G” (duomenys pakeisti) pinigus gavo už pelningą sandorį, be to, reikalavimo teisių įgijimui jis investavo savo asmenines lėšas šių reikalavimo teisių įgijimui, ėmėsi priemonių, kad būtų išieškotos piniginės lėšos iš skolininkų, todėl I. J. veikoje taip pat nėra turto iššvaistymo požymio neatlygintinumo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) nebuvo padaryta jokia turtinė žala, o priešingai, įmonė gavo pelną: net ir išmokėjusi S. K. atlyginimą už sėkmingą, pelningą sandorį iš gautų pinigų buvo mokami įmonės mokesčiai, įmonė gavo 160 000 Lt reikalavimo teisę į skolininkus.

32Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

33Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos aplinkybes ir civilinį sandorį pripažino nusikaltimu. Nuteistasis tvirtina, kad jis nėra padaręs jokių nusikaltimų, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis išdėsto S. K. 2005 m. gruodžio mėnesį jam pasiūlyto verslo – bankrutuojančios įmonės įsiskolinimo perėmimo aplinkybes bei teigia, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) turto – piniginių lėšų jis neiššvaistė ir nepadėjo švaistyti. Taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises iš UAB “F” (duomenys pakeisti) įgijo teisėtai, byloje nėra nukentėjusiojo, civilinis ieškinys nėra pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus traktavo kaip turto iššvaistymą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis taip pat tvirtina, jog T. B. jis nepažįsta, todėl bendrininkauti su juo, priešingai nei teigia teismas, jis negalėjo.

34Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

35Nuteistoji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuteistoji tvirtina, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog ji bendrininkavo su T. B. ir S. K., kadangi šių asmenų ji iki bylos nagrinėjimo nepažinojo ir niekada nebuvo mačiusi. Tvirtina, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) akcininke bei direktore jai pasiūlė tapti buvęs sugyventinis R. P., kuris ją supažindino su A. B..

36Nuteistoji nurodo, jog UAB “G” (duomenys pakeisti), įsigydama reikalavimo teises iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) į skolininkus, savo lėšų nenaudojo, kiek suprato bylos teisminio nagrinėjimo metu, jas sumokėjo S. K.. Pavykus išieškoti dalį skolos, ji manė, kad A. B. turi teisę gauti atlyginimą, nes įmonė gavo pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad žala įmonei nebuvo padaryta, teismas visiškai nepagrįstai jos veiksmuose konstatavo turto iššvaistymo požymius.

37Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad ji yra UAB “G” (duomenys pakeisti) akcininkė, šiuo metu įmonė teismo sprendimu yra likviduota, todėl visas įmonės turtas bei turtinės teisės perėjo jai, jokių pretenzijų dėl A. B. išmokėtų pinigų ji neturi, tačiau teismas šios esminis aplinkybės visiškai nevertino.

38Nuteistoji taip pat nurodo, kad ji kaip UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė kitoje byloje yra nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už UAB “G” (duomenys pakeisti) dokumentų klastojimą 2005 m. spalio – lapkričio mėnesiais, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už UAB “G” (duomenys pakeisti) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (1 t., 15 b.l., 5 t., 46-62 b.l.). Šios veikos yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistoji atkreipia dėmesį, jog pagal EŽTT praktiką yra absoliučiai neleistinas ne tik pakartotinis nubaudimas, bet ir pakartotinis baudžiamasis persekiojimas dėl tų pačių veikų, dėl to ji mano, kad jai baudžiamasis persekiojimas vykdomas pakartotinai.

39Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį.

40Nuteistojo vertinimu skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės.

41Nuteistasis nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-107/2012 BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu perdavė ją prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams ištaisyti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau prokuratūra, pripažinusi šios nutarties teisėtumą, jos reikalavimų nevykdė ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neištaisė, negana to, padarė naujų pažeidimų – surašė neaiškų, iš esmės jo procesines teises pažeidžiantį kaltinamąjį aktą, todėl kaltinamasis aktas BPK 219 straipsnio 3 punkto, BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindais turi būti perduotas prokurorui. Nuteistojo įsitikinimu, esminis kaltinamojo akto trūkumas – jo nekonkretumas ir esminiai prieštaravimai pačiame kaltinamajame akte nurodytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

42Nuteistasis pažymi, jog esminis skirtumas tarp beveik identiškų kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-107/2012 bei naujojo redakcijų – parinkta kita veikos kvalifikacija (vietoj BK 183 straipsnio 2 dalies nurodyta BK 24 straipsnio 6 dalis ir 184 straipsnio 2 dalius), tačiau tokia veikos kvalifikacija ne tik neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau niekaip nėra atskleista kaltinamajame akte tokiais privalomais kriterijais, kurie nurodyti BPK 219 straipsnio 3 punkte.

43Nuteistasis pažymi, jog vienas iš BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų privalomųjų kaltinamajame akte nurodytinų požymių – įvykio vieta, nenustatytas ir kaltinamajame akte aprašytas neteisingai. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jis veikė kartu su A. B. Klaipėdos ir Kauno miestuose, tačiau šiuo požiūriu nenustatyta ir kaltinamajame akte neaprašyta, kokie veiksmai yra padaryti kiekvieno iš kaltinamųjų, ir kokiuose miestuose.

44Nuteistasis analizuoja minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį bei atkreipia dėmesį, kad šioje nutartyje konstatuota, jog nusikalstama veika galimai yra padaryta Vilniuje, o kaltinamajame akte to nėra nurodyta, tai reiškia ne tik esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą dėl kaltinamojo akto neatitikimo faktinėms veikos aplinkybėms, bet ir galimą teismingumo pažeidimą (BPK 226 straipsnio 1 dalis). Be to, nuteistasis tvirtina, jog kaltinamajame akte netinkamai nurodytas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būdas. Šiame kaltinamajame akte bendrininkų grupėje, kurią sudarė T. B. (organizatorius), ir jis, S. K. bei A. B. (padėjėjai), nėra nė vieno vykdytojo. Tai yra esminis prieštaravimas tiek padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms, tiek ir nurodytoms BK Bendrosios dalies normoms, kuris sudaro pagrindą kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

45Nuteistasis pažymi, jog jam pareikštame kaltinime tyčios forma nenurodyta, o tai iš esmės apsunkina gynybą, kaltinamąjį aktą daro visiškai nesuprantamą, o kadangi pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, kaltinamajame akte neatskleidus, kaip bendrininkų grupėje buvo suderinta kaltinamųjų T. B., jo ir A. B. tyčia su vykdytojos I. J., kuri į bendrininkų grupę neįeina, netiesiogine tyčia atliktais veiksmais, toks kaltinamasis aktas iš viso negalėjo būti nagrinėjamas teisme dėl esminių prieštaravimų tiek faktinėms veikos aplinkybėms, tiek ir BPK reikalavimams. Šis motyvas analizuotinas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad I. J. jo nepažinojo, T. B. nepažinojo nei I. J., nei A. B..

46Nuteistasis taip pat nurodo, kad jokiais faktiniais duomenimis nėra patvirtintas jam kaltinamajame akte inkriminuojamas realus UAB “G” (duomenys pakeisti) turto valdymas, juolab, kad I. J. Klaipėdos miesto apylinkės miesto 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį nuteista, nes buvo UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore. Faktas, kad I. J. yra nuteista įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, konstatuojant, kad ji realiai valdė įmonę, negali būti niekaip kitaip paneigta kaip tik atnaujinus baudžiamąjį procesą ankstesnėje baudžiamojoje byloje, o faktas, kad I. J. yra antrą kartą baudžiamąja tvarka persekiojama dėl tos pačios veikos taip pat turi esminės teisinės reikšmės.

47Nuteistasis pažymi ir tai, kad kaltinamajame akte nėra atskleista, kokį nusikalstamos veikos planą parengė T. B., nėra nurodyta, kaip organizatorius suderino bendrininkų ir jai nepriklausančios I. J. tyčios turinį, dėl to nuo tokio kaltinamojo akto efektyviai gintis neįmanoma. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jam nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis būtų kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą, todėl kaltinamojo akte jam inkriminuota sunkinanti aplinkybė, kad jis veikė iš savanaudiškų paskatų, nėra leistina, juolab, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokią sumą jis pasiliko sau.

48Nuteistasis pažymi, jog liko ignoruotos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi apibrėžtos būtinos tyrimo kryptys dėl Rusijos piliečio V. K., UAB „V“ (duomenys pakeisti), A. K., R. K., V. Ko. veiksmų, susijusių su UAB “G” (duomenys pakeisti) steigimu ir valdymu, netirtos aplinkybės dėl Danijos įmonės „K“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimo ir jo grąžinimo.

49Be to, nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistasis tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnų apgautas, nedalyvaujant gynėjui. Nurodo, kad jis apkalbėjo T. B., nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažadėjo jam nutraukti bylą. Tai, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka tikrovės patvirtina esminiai prieštaravimai tarp šių parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, o būtent jo ir T. B. telefoninių pokalbių. Kaip matyti, pokalbiai vyko 2006 m. sausio mėnesį, todėl jau vien tik ši aplinkybė paneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismams visiškai ignoravo esminius prieštaravimus tarp pokalbių laiko ir įvykių, susijusių su reikalavimo teisių sutarties sudarymu, piniginių lėšų pervedimu. Teismas nuosprendyje taip pat nepasisakė dėl telefoninio pokalbio su Latvijos verslininku, kuris patvirtina, kad jis vertėsi armatūros prekyba, kuriai ir skolinosi pinigines lėšas iš T. B.. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog pokalbiuose ir jo bei T. B. parodymuose paskolos sumos neatitinka. Teismas nurodė, kad jis T. B. grąžino 26 000 Eur, ir tai visiškai patvirtina jo parodymus, kad jis skolinosi 30 000 Eur, grąžino 26 000 Eur ir liko skolingas 4 000 Eur. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad iš A. B. už gautą įmonei pelną jis gavo tik 30 000 Lt kaip atlyginimą, o T. B. skolą grąžino panaudodamas savo asmenines lėšas, todėl mano, kad teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, nes įrodymus ištyrė paviršutiniškai ir neobjektyviai, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais bei prielaidomis.

50Nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas taip pat neįsigilino į esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kad reikalavimo teises į skolininkus jis įgijo UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu, už jas sumokėdamas savo asmeninėmis lėšomis, kad dėl jo veiksmų UAB “G” (duomenys pakeisti) gavo pelną, jai atiteko reikalavimo teisės už daugiau nei 150 000 Lt, kurių dalį pavyko išieškoti tik jo pastangomis, todėl jis turėjo teisę į atlyginimą. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuota 100 425 Lt suma, nes jis iš šių piniginių lėšų gavo tik 30 000 Lt, be to, jo UAB “G” (duomenys pakeisti) uždirbtos piniginės lėšos, kaip paaiškėjo teisme, buvo naudojamos mokesčiams mokėti ir dalis jų nuo sąskaitos buvo nuimamos jau po to, kai jis grąžino skolą T. B.. Nuosprendyje taip pat nenurodoma, kaip pasireiškė jo padėjimas I. J. iššvaistyti UAB “G” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas.

51Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji S. K., A. B., T. B., gynėjai advokatai Liudmila Karvelienė, Gediminas Skaistys, Inga Blaževičienė, Vitalijus Guntis prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras Ugnius Vyčinas prašė apeliacinius skundus atmesti.

52Nuteistųjų I. J., A. B. ir T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

53Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis T. B. bei jo gynėja Inga Blaževičienė apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį; 2) atnaujinti įrodymų tyrimą byloje Nr. 1-49-380-2014. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį.

54Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas T. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d., I. J. – padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., S. K. ir A. B. – padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų S. K., I. J., A. B. ir T. B. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

55Apeliantai skunduose, nesutikdami su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantai savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis apeliaciniuose skunduose pateiktu atskirų aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad S. K., I. J., A. B. bei T. B. veiksmai atitinka BK 184 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apygardos teismo padarytomis išvadomis, su kuriomis sutinka. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl S. K., I. J., A. B. bei T. B. kaltės jiems padarius BK 184 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

56Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

57BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

58Nuteistieji S. K., T. B. bei jo gynėja Inga Blaževičienė apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kaltinamajame akte netinkamai nurodytas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būdas, vieta, neištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma nuteistųjų S. K., T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės apeliaciniuose skunduose, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje (t. 5, b. l. 66-96) nustatyti kaltinamojo akto trūkumai buvo pašalinti ir antrą kartą teismui perduota byla su 2013 m. kovo 22 d. kaltinamuoju aktu (t. 7, b. l. 36-93), kuris buvo akivaizdžiai papildytas, t. y. buvo pateikti kaltinimai I. J. ir A. B., atitinkamai patikslintas kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas ir pakeista kvalifikacija. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir kliūčių nagrinėti bylą teisme, 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 104). Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2013 m. lapkričio 11 d., nuteistieji I. J., A. B., T. B. nurodė suprantantys, kuo yra kaltinami, tik nuteistasis S. K. nurodė, jog nesupranta, kuo yra kaltinamas (t. 8, b. l. 24), nors pirmą kartą bylą nagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje jis buvo pareiškęs, kad jam pareikštą kaltinimą supranta (t. 4, b. l. 95).

59Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje S. K. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis buvo pateikęs prašymą baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, jog neištyrus surinktų įrodymų negalima spręsti, ar kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą, ištyrus įrodymus bus galima spręsti, ar kaltinamasis aktas atitinka reikalavimus, atiduodant bylą teismui akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių pradėti nagrinėti bylą, nebuvo pastebėta (t. 8, b. l. 23-24). Taigi, klausimas, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, buvo keliamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei, priešingai nei nurodoma T. B. ir jo gynėjos Ingos Blaževičienės apeliaciniame skunde, buvo išspręstas 2013 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje.

60Iš nagrinėjamoje byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad S. K., I. J., A. B. bei T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 184 straipsnio 2 dalies dispoziciją, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami nuteistųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta pagal aiškų ir BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, o nuteistųjų teisės baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys) nebuvo pažeistos.

61Nuteistasis T. B. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį beveik pažodžiui perrašius kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrino duomenis dėl apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, apklausė liudytojus, ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis, perklausė garso įrašus ir motyvuotai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Aplinkybė, kad dėl S. K., I. J., A. B. ir T. B. padarytos veikos kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys tam tikrose vietose atitinka, nėra koks nors įstatymo pažeidimas, juo labiau, kad ir baudžiamojo proceso įstatymas tiek kaltinamojo akto, tiek nuosprendžio turiniui nustato labai panašius reikalavimus (BPK 219 straipsnis, BPK 305 straipsnis). Minėtas apeliacinio skundo teiginys tik patvirtina aplinkybę, kad ištyrus kaltinamajame akte nurodytus įrodymus pareikštas kaltinimas pasitvirtino, dėl ko S. K., I. J., A. B. ir T. B. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo.

62Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šiame kaltinamajame akte bendrininkų grupėje, kurią sudarė T. B. (organizatorius), ir jis, S. K. bei A. B. (padėjėjai), nėra nė vieno vykdytojo – tai yra esminis prieštaravimas tiek padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms, tiek ir nurodytoms BK Bendrosios dalies normoms, kuris sudaro pagrindą kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kaltinamajame akte vykdytoja buvo nurodyta I. J., kuri būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) de jure direktore, todėl savo žinioje turėdama UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą, vykdydama neteisėtus asmens, nesusijusio su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais – A. B. nurodymus, iššvaistė didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt, t. y. ji tiesiogiai realizavo visus BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo nepagrįstai nurodyta, jog I. J. minėtą turtą iššvaistė veikdama bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kitų vykdytojų nustatyta nebuvo, I. J. iš kaltinimo pagrįstai pašalino aplinkybę, jog ji nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje.

63Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog jam pareikštame kaltinime nenurodyta tyčios forma, o tai iš esmės apsunkina gynybą, kaltinamąjį aktą daro visiškai nesuprantamą. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajame akte pakanka nurodyti kaltės formą, BPK 219 straipsnio nuostatos neįpareigoja prokuroro kaltinamajame akte nurodyti kaltės formos rūšies. Kaltinamojo akto paskirtis yra nusikalstamos veikos aprašymas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, o tų duomenų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, remiantis BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, būtent teismas turi pareigą nustatyti, kokia kaltės forma ir konkrečios formos rūšimi padaryta nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog S. K. pareikštame kaltinime nebuvo nurodyta tyčios rūšis, neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą ir teisės žinoti, kuo yra kaltinamas.

64Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 str. 2 d.

65Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

66Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad I. J., būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore, padedant S. K. ir A. B., pagal T. B. parengtą planą ir jam šią veiką organizuojant, iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt. Nuteistieji I. J., A. B., S. K. ir T. B. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamuosius nuosprendžius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistųjų S. K., I. J., A. B. ir T. B. veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigia padarę BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

67Iš 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurią Kaune sudarė ir pasirašė UAB “F” (duomenys pakeisti) administratoriaus UAB Į (duomenys pakeisti) įgaliotas asmuo A. V. ir UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J., matyti, kad šia sutartimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.101–6.110 straipsniais UAB “F” (duomenys pakeisti) bankroto administratorius bendrovei “G” (duomenys pakeisti) už 900 litų perleido skolos reikalavimo teises į 9 skolininkus, didžiausias skolininkas – „K“ (duomenys pakeisti), kurios būstinė – Danijoje, o jos skola bendrovei “F” (duomenys pakeisti) sudarė 151293,63 Lt. Ir už šią skolą, ir už kitas Lietuvoje veikusių bendrovių (penkios registruotos Klaipėdoje) ir vienos įmonės skolas, kurios siekė nuo 189,60 Lt iki 5365 Lt, buvo sutarta sumokėti po 100 litų. Bendra reikalavimo teisių perleidimo suma sudarė 167298,58 Lt (t. 1, b. l. 54–56, 100–102, 108–110). Iš UAB “F” (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderio, serija ( - ), matyti, kad 2005-12-29 iš UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorės I. J. už reikalavimo teisių perleidimą UAB “F” (duomenys pakeisti) gavo 900 litų (t. 1, b. l. 59, 99). Iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos ( - ), buvusios AB „Parex“ banke, išrašo matyti, kad 2006-01-10 naujas kreditorius UAB “G” (duomenys pakeisti) (po debitinės skolos pardavimo sutarties pasirašymo) iš UAB “F” (duomenys pakeisti) gavo 102223,71 Lt. 2006-01-10 I. J. iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos paėmė grynaisiais 50000 Lt (komisinis mokestis už kasinį aptarnavimą – 250 Lt). 2006-01-11 I. J. iš banko gavo grynaisiais 48000 Lt (komisinis mokestis už kasinį aptarnavimą – 240 Lt). 2006-01-12 I. J. iš banko gavo grynaisiais 2425 Lt (komisinis mokestis už kasinį aptarnavimą – 12 Lt 13 ct). Iš UAB “F” (duomenys pakeisti) bendrovei “G” (duomenys pakeisti) pervestų į banko sąskaitą 102223,71 Lt I. J. 2006 m. sausio 10, 11, 12 dienomis grynaisiais paėmė 100425 Lt (50000 + 48000 + 2425). (t. 1, b. l. 29–30). 2006-01-10 mokėjimo nurodymo Nr. 109 kopija patvirtina 102223,71 Lt pervedimą iš UAB “F” (duomenys pakeisti) sąskaitos į UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitą. Mokėjimo paskirtis – pervedamos piniginės lėšos naujajam kreditoriui, nes buvo sumokėtos po pardavimo sutarties pasirašymo. Mokėjimo nurodymą 2006-01-10 pasirašė A. V. – UAB “F” (duomenys pakeisti) bankroto administratorius (t. 1, b. l. 42, 80, 121).

68Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai yra žinoma, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) iš BUAB “F” (duomenys pakeisti) įsigijo reikalavimo teisę į skolininkus ir kad A. B. pavyko išieškoti dalį skolų, todėl ji manė, jog A. B. turi teisę gauti atlyginimą, nes įmonė gavo pajamas. Šią įvykių versiją, kad A. B. pinigus ji perdavė kaip atlyginimą už skolų išieškojimą, nuteistoji pateikė tik apeliaciniame skunde, todėl ji vertinama kritiškai, kaip prieštaraujanti nuteistosios ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai nurodytoms aplinkybėms. Nors nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde neigia padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad ji, būdama UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore ir vykdydama A. B., kuris nesusijęs su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais, nurodymus Klaipėdoje iš „Parex“ banke esančios įmonės sąskaitos 3 kartus nuėmė pinigus – iš viso 100 425 Lt, ir juos be jokio teisėto pagrindo atidavė A. B.. Pažymėtina, kad nuteistosios I. J. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 174–176, 185-189, 190-191), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 177–180), tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 95-97, t. 8, b. l. 25), todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neginčytinai nustatyta, kad I. J. iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt.

69Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., nurodydamas, kad jis S. K. surašė įgaliojimą, kurį pasirašė UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J.. Pasak apelianto, S. K. įgijo reikalavimo teises į skolininkus UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu ir pavykus išieškoti dalį skolų S. K. buvo sumokėtas už tai atlyginimas. Apeliantas pažymi, kad apie šį sandorį I. J. žinojo, nes pasirašė ant visų dokumentų ir tam neprieštaravo. Versiją, jog dėl skolos perleidimo UAB “G” (duomenys pakeisti) iš UAB “F” (duomenys pakeisti) ir šios skolos išieškojimo S. K. veikė UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pagal įgaliojimą, A. B. pateikė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 27-28). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai prieštarauja A. B. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki jos perdavimo prokurorui. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. parodė, kad S. K. pasiūlė jam padaryti tam tikrą verslą – perimti vienos įmonės skolas, o A. B. pasiūlė tai padaryti per bendrovę “G” (duomenys pakeisti), kurios direktorė buvo I. J.. Pinigus, kuriuos per du ar tris kartus “G” (duomenys pakeisti) pervedė firma, iš banko paimdavo I. J. ir atiduodavo A. B., o A. B. – S. K. (t. 4, b. l. 98-99). Taigi, A. B. nepatvirtino, kad S. K. veikė UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pagal įgaliojimą. Apygardos teismo teisėjai teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus parodymus, duotus bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. B. patvirtino, kad parodymai yra teisingi (t. 8, b. l. 27-28). Iš esmės tokius pačius parodymus A. B. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 9–11, 16–19, 21–29). Teisiamajame posėdyje pirmą kartą nagrinėjant bylą A. B. savo parodymų (t. 2, b. l. 31–37), duotų 2011-02-24 ikiteisminio tyrimo metu, kuriais komentavo pokalbių su S. K. prasmę, nepaneigė (t. 4, b. l. 99).

70Apeliacinės instancijos teismas remiasi nuteistojo A. B. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki jos perdavimo prokurorui bei atmeta jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde keliamą įvykių versiją, kadangi jie ne tik prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J. nepatvirtino, jog nagrinėjamu atveju S. K. buvo išduotas įgaliojimas veikti įmonės vardu perimant debitorinius įsiskolinimus iš UAB “F” (duomenys pakeisti) ir išieškant skolas. Taigi, nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad jis, būdamas nesusijęs su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais ir vykdydamas S. K. nurodymus, perdavė UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J. pasirašyti dokumentus dėl BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinių įsiskolinimų pirkimo, vėliau nurodė jai nuimti grynais BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestas pinigines lėšas ir be jokio teisėto pagrindo šiuos pinigus perduoti A. B., kuris visus pinigus perdavė S. K.. Skundžiamame nuosprendyje neginčytinai nustatyta, kad A. B. kartu su S. K., veikdami pagal T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, padėjo UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J., turinčiai savo žinioje UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą, iššvaistyti didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt.

71Nuteistasis S. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., pateikdamas versiją, jog jis UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu perimant debitorinius įsiskolinimus iš UAB “F” (duomenys pakeisti) ir išieškant skolas veikė pagal įgaliojimą, kad jam už tai buvo sumokėtas atlyginimas ir kad jis pinigus T. B. perdavė grąžindamas skolą (t. 4, b. l. 132-135, t. 8, b. l. 25-26). Šią įvykių versiją S. K. pateikia ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad iš A. B. už gautą įmonei pelną jis gavo tik 30 000 Lt kaip atlyginimą, o T. B. skolą grąžino panaudodamas savo asmenines lėšas. Nuteistasis pažymi, kad reikalavimo teises į skolininkus jis įgijo UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu, už jas sumokėdamas savo asmeninėmis lėšomis, kad dėl jo veiksmų UAB “G” (duomenys pakeisti) gavo pelną, jai atiteko reikalavimo teisės už daugiau nei 150 000 Lt, kurių dalį pavyko išieškoti tik jo pastangomis, todėl jis turėjo teisę į atlyginimą. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuota 100 425 Lt suma, nes jis iš šių piniginių lėšų gavo tik 30 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įvykių versija prieštarauja S. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Nagrinėjamu atveju BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti S. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (t. 4, b. l. 132-135, t. 8, b. l. 25-26). Nuteistasis T. B. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė S. K. parodymais, duotais ne teisminio nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šie S. K. parodymai negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti grindžiamas nuosprendis. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010). 2011-02-22 apklaustas įtariamuoju, nedalyvaujant gynėjui, S. K. parodė, kad T. B. pasiūlė uždirbti, paaiškino apie bankrutuojančią UAB “F” (duomenys pakeisti), kuri skolos reikalavimo teisę pardavinėjo už mažus pinigus. Tam buvo reikalinga įmonė, todėl S. K. pasiūlė T. B. UAB “G” (duomenys pakeisti). Iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos „Parex“ banke buvo paimta 50000 Lt ir 48000 Lt, šiuos pinigus S. K. gavo iš A. (B.) ir juos nuvežė T. B. (t. 2, b. l. 81). 2011-07-07 apklaustas įtariamuoju S. K. nurodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų (t. 2, b. l. 93-94). 2007-05-18 apklaustas kaip įtariamasis S. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b. l. 68–71).

72Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertino palygindamas tarpusavyje ir sugretindamas ne tik nuteistųjų ikiteisminio bylos tyrimo metu duotus parodymus, tačiau ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių visetas ir sudarė pagrindą išvadai, kad BK 184 straipsnio 2 dalyje.

73Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-12-09 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu buvo sankcionuotas slaptas techninių priemonių taikymas specialia tvarka S. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolei bei jos fiksavimui nuo 2005-12-09 iki 2006-03-09 abonentiniais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 97). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš 2011-02-22 apklausos protokolo matyti (t. 2, b. l. 81–89), kad S. K. davė parodymus ir apie konkrečių telefoninių pokalbių su T. B., A. B. turinį, tų parodymų metu apie jokios skolos turėjimą ar grąžinimą T. B. net neužsiminė, paaiškino telefoninių pokalbių esmę, kad kalbėjo apie pinigų iš UAB “F” (duomenys pakeisti) į UAB “G” (duomenys pakeisti) pervedimą ir pinigų iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos paėmimą ir perdavimą T. B.. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnų apgautas, nedalyvaujant gynėjui. Nurodo, kad jis apkalbėjo T. B., nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažadėjo jam nutraukti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog S. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas, S. K. apklausų protokoluose savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad telefoninių pokalbių turinys ir S. K. parodymai apie tų pokalbių tikrąją prasmę atitinka S. K. parodymus, duotus apie pinigų iš UAB “F” (duomenys pakeisti) į UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitą pervedimą ir pinigų iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos paėmimą ir perdavimą T. B., bet prieštarauja teisiamajame posėdyje duotiems parodymams apie skolos grąžinimą T. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei atmetė jo parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde keliamą įvykių versiją, kadangi jie ne tik prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

74Pažymėtina, kad byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad S. K. UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu veikė pagal įgaliojimą ir kad jam už tai buvo sumokėtas atlyginimas. Kaip minėta anksčiau, UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J. taip pat nepatvirtino, jog nagrinėjamu atveju S. K. buvo išduotas įgaliojimas veikti įmonės vardu perimant debitorinius įsiskolinimus iš UAB “F” (duomenys pakeisti) ir išieškant skolas. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-07-23 informacijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. 90-2423 rašoma, jog, kadangi UAB “G” (duomenys pakeisti) mokestiniam tyrimui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2005-09-26 iki 2006-03-31, nustatyti, ar įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuorodas, nebuvo galimybės, dėl tos priežasties iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB “G” (duomenys pakeisti) komercinės-ūkinės, finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti turto (t. 1, b. l. 144). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. J. buvo nuteista pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-10-28 iki 2006-05-03 dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo UAB “G” (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent - UAB “G” (duomenys pakeisti) nepateikė 2005-2006 metų finansinės atskaitomybės, apskaitos registrų bei dokumentų (t. 5, b. l. 46–62). Teisėja kolegijos vertinimu, tokia UAB “G” (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos būklė taip pat neleidžia patvirtinti S. K. teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde keliamos versijos.

75Taigi, nors nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., ir teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nustatytas faktines aplinkybes, kad jis, T. B. pateikus paties T. B. ar nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus dėl BUAB “F” (duomenys pakeisti) debitorinių įsiskolinimų pirkimo, nurodė A. B. organizuoti, kad šiuos dokumentus pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J., vėliau pasirašytus dokumentus perdavė T. B.. S. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir pagal pastarojo parengtą nusikalstamos veikos planą, nurodė A. B. organizuoti BUAB “F” (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos, vėliau šiuos pinigus, I. J. per A. B. perduotus S. K., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pagal išankstinį susitarimą pasiliko sau, 2006-01-11 Kauno mieste perdavė T. B.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. K. kartu su A. B., veikdami pagal T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, padėjo UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J., turinčiai savo žinioje UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą, iššvaistyti didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt.

76Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo tai, kad jokiais faktiniais duomenimis nėra patvirtintas jam inkriminuojamas realus UAB “G” (duomenys pakeisti) turto valdymas. Byloje nustatyta, kad aptariamu laiku UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore buvo I. J. (t. 3, b. l. 67–69). Duomenų, patvirtinančių, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) realiai valdė S. K., byloje nėra, I. J. taip pat nepatvirtino, kad jis kokiu nors būdu dalyvavo įmonės valdyme, nurodė S. K. nepažįstanti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) buvo realiai valdoma S. K., yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais tiek kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką, tiek kitas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) buvo realiai valdoma S. K. (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė neturi įtakos S. K. padarytos veikos kvalifikavimui.

77Nuteistasis T. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. Nors nuteistasis pripažino, kad S. K. jam perdavė atitinkamą pinigų sumą, tačiau nurodė, jog tokiu būdu S. K. grąžino iš G. D. per T. B. pasiskolintus 25 000 eurų ir iš T. B. pasiskolintą 1000 eurų. T. B. parodė, kad jokio susitarimo ir jokių sutarčių su S. K. nesudarinėjo, apie UAB “F” (duomenys pakeisti) ir UAB “G” (duomenys pakeisti) sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, jokių dokumentų UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu nespausdino, neruošė ir jų niekam nepateikinėjo. Nei UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorės I. J., nei A. B. nepažinojo (t. 8, b. l. 27). Iš esmės tokius pačius parodymus T. B. davė ir apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki jos perdavimo prokurorui (t. 4, b. l. 129-132) bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 160–161). Tokia įvykių versija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesta, kadangi prieštarauja byloje surinktiems ir įvertintiems įrodymams. Nors S. K. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriais dėl anksčiau nurodytų priežasčių pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, jis nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kad T. B. buvo perduoti pagal pastarojo planą ir jam organizuojant nusikalstamu būdu gauti pinigai. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išklausęs byloje esančius pokalbių įrašus (t. 8, b. l. 112), išsamiai ir nuodugniai išanalizavęs 2009-10-07 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenis (t. 1, b. l. 149-171), skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad jokių duomenų apie kokį nors T. B. pinigų skolinimą S. K. ir tos skolos grąžinimą T. B., G. D. ar kam kitam nėra. Apie kokias nors S. K. skolas T. B. ar G. D. užfiksuotuose pokalbiuose duomenų nėra. Šie pokalbiai, užfiksuoti pokalbių suvestinėse, tik patvirtina, kad T. B. suorganizavo didelės vertės svetimo turto – 100 425 Lt UAB “G” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų iššvaistymą. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos planą S. K. pateikė būtent T. B., kuris taip pat rūpinosi ir jo įgyvendinimu. Ikiteisminio tyrimo metu kiti asmenys, be T. B., galėję sukurti šį planą nebuvo nustatyti.

78Nors liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas G. D. patvirtino T. B. nurodytas aplinkybes, kad 2005 m. antroje metų pusėje paskolino pastarajam 25 000 eurų, kurie vėliau jam buvo grąžinti (t. 4, b. l. 116-117, t. 8, b. l. 55-56), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad G. D. parodymai yra nenuoseklūs, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie T. B. suteiktą paskolą jis nieko nenurodė (t. 2, b. l. 48-51). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aptariamu laiku tarp G. D. ir T. B. bei S. K. buvus paskoliniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo G. D. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. K. sutuoktinė J. K. nurodė, kad S. K. skolinosi pinigų iš T. B., tačiau paskolinių santykių detalių negalėjo nurodyti, todėl jos parodymai yra neinformatyvūs. Pažymėtina, jog T. B. teisminio nagrinėjimo metu pateikė savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad 2005-09-01 – 2005-09-05 T. B. nuo savo sąskaitos nuėmė 17 000 litų (t. 4, b. l. 128), tačiau tai nepatvirtina, kad minėti pinigai buvo perduoti S. K. kaip paskola, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

79Taigi, nors nuteistasis T. B. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad jis parengė nusikalstamos veikos planą ir suorganizavo didelės vertės svetimo turto 100 425 Lt UAB “G” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų iššvaistymą.

80Nuteistasis T. B. bei jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neanalizavo būtinųjų turto iššvaistymo požymių. Apeliantai mano, kad I. J. veiksmuose nėra būtino turto iššvaistymo požymio – neteisėtumo, nes teismas nepagrįstai laiko neteisėtu I. J. pinigų kaip atlygio S. K. per A. B. perdavimas už sėkmingai įvykdytą, pelningą sandorį, kadangi toks traktavimas prieštarauja CK 6.758 straipsnio nuostatoms, kad įgaliotinis, veikiantis pagal pavedimo sutartį, turi teisę į atlyginimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Kaip minėta anksčiau, byloje nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju S. K. buvo išduotas įgaliojimas veikti UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu perimant debitorinius įsiskolinimus iš UAB “F” (duomenys pakeisti) ir išieškant skolas. Šiuo atveju turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškė tuo, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J. patikėtas jos žinioje esantis svetimas UAB “G” (duomenys pakeisti) turtas (100 425 Lt) neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, t. y. be jokio teisėto pagrindo, priešingai įmonės interesams, buvo perleistas tretiesiems asmenims – A. B., nesusijusiam su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais, kuris šį turtą perdavė S. K., o šis – T. B.. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J. jai patikėtą jos žinioje buvusį turtą iššvaistė neatlygindama jo vertės. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju buvo dėl nuteistųjų I. J., A. B., S. K. ir T. B. bendrų veiksmų kilęs UAB “G” (duomenys pakeisti) materialaus turto apimties sumažėjimas, t. y. įmonei buvo padaryta turtinė žala, nes dėl nuteistųjų veiksmų įmonė neteko piniginių lėšų.

81Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra UAB “G” (duomenys pakeisti) akcininkė, šiuo metu įmonė teismo sprendimu yra likviduota, todėl visas įmonės turtas bei turtinės teisės perėjo jai, jokių pretenzijų dėl A. B. išmokėtų pinigų ji neturi, tačiau teismas šios esminis aplinkybės visiškai nevertino. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, pagrįstos akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, civiliniu teisiniu veikos reguliavimu, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2009, 2K-P-78/2012, 2K-407/2014, 2K-529/2014). Byloje nustatyta, kad veikos padarymo metu UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore ir vienintele akcininke buvo I. J. (t. 3, b. l. 67–69), tačiau ji negalėjo disponuoti įmonės turtu savo nuožiūra, nesilaikydama įstatymų, kadangi jai nuosavybės teise priklausė ne įmonės turtas, bet akcijos, todėl bendrovės turtas jai buvo svetimas. Taigi, šiuo atveju buvo nustatyti visi būtinieji turto iššvaistymo, numatyto BK 184 str. 2 d., požymiai.

82Dėl bendrininkavimo

83Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

84Nuteistasis T. B. bei jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra atskleista, kokį nusikalstamos veikos planą parengė T. B. ir kokiu būdu jis tokį planą pateikė ne tik S. K., bet ir niekuomet jo nematytam ir nepažįstamam bendrininkui A. B., bei kaip nusikalstamos veikos organizatorius T. B. perdavė jo sukurtą planą I. J.. Pasak apeliantų, ši faktinė aplinkybė niekaip nėra suderinta su tuo faktu, kad nusikalstamos veikos organizatorius nepažinojo nei A. B., nei I. J.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokį nusikalstamos veikos planą parengė T. B., t. y. UAB “G” (duomenys pakeisti) vardu pigiai nupirkti iš bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teises į skolininkų neįvykdytas prievoles, o vėliau, prievolių įvykdymo atveju organizuoti grynų pinigų nuėmimą iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos, tokiu būdu iššvaistyti juridinio asmens – UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir šios nusikalstamos veikos rezultatą – pinigines lėšas pasidalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors dalis šį planą sudarančių veiksmų, t. y. bankrutuojančios UAB “F” (duomenys pakeisti) reikalavimo teisių į skolininkų neįvykdytas prievoles nupirkimas, yra teisėti ir atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.101 – 6.110 straipsnių nuostatas, tačiau šį planą sudarančių veiksmų visuma yra neteisėta, nes jų tikslas buvo iš UAB “G” (duomenys pakeisti) bankinės sąskaitos neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, t. y. be jokio teisėto pagrindo, priešingai įmonės interesams, nuimti pinigus, perduoti juos tretiesiems asmenims, tokiu būdu iššvaistant UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą ir pinigines lėšas pasidalinti. Nusikalstamos veikos planą T. B. susitikimo metu pasiūlė S. K., kuris sutiko vykdyti šią nusikalstamą veiką. S. K. vykdydamas nusikalstamos veikos planą davė atitinkamus nurodymus A. B., nesusijusiam su UAB “G” (duomenys pakeisti) jokiais darbo santykiais, kuris betarpiškai bendravo su nusikaltimo vykdytoja UAB “G” (duomenys pakeisti) direktore I. J., kuri pastarojo nurodymu iš įmonės sąskaitos nuėmusi grynuosius pinigus perdavė A. B., kuris šį turtą perdavė S. K., o šis – T. B.. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad T. B. nepažinojo nei A. B., nei I. J., A. B. - T. B., I. J. - T. B. ir S. K., todėl jie bendrininkauti negalėjo. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pažymėtina, jog, nors visi nuteistieji tarpusavyje nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detalių, tačiau jie visi suvokė, kad veikia bendrai, susitarę, jog kėsinasi į tą patį objektą ir siekia iššvaistyti UAB “G” (duomenys pakeisti) turtą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrininkavimo požymius.

85BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012 2K-157/2013). Tokie požymiai T. B. veikoje nustatyti byloje surinktų ir teisme iširtų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma: T. B. parengė nusikalstamos veikos planą, palenkė kitus asmenis dalyvauti darant aptariamą nusikaltimą, jiems vadovavo. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šios nusikalstamos veikos nebūtų be T. B. parengto plano ir šios veikos organizavimo. Teismui nustačius, kad T. B. atliko nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, jis atsako už vykdytojo, t. y. I. J., padarytą veiką – turto iššvaistymą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir BK 24 straipsnio 4 dalį.

86BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. B. ir S. K. padėjo I. J. iššvaistyti didelės vertės UAB “G” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 100 425 Lt. S. K., veikdamas pagal T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, davė nurodymus A. B. organizuoti, kad dokumentus dėl bankrutuojančios UAB „F“ (duomenys pakeisti) reikalavimo teisių į skolininkų neįvykdytas prievoles nupirkimo pasirašytų UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė I. J., taip pat organizuoti BUAB „F“ (duomenys pakeisti) pervestų piniginių lėšų nuėmimą grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. Tuo tarpu A. B., vykdydamas minėtus S. K. nurodymus pateikė šiuos dokumentus UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorei I. J., o vėliau davė nurodymus I. J. nuimti pinigines lėšas grynais iš UAB “G” (duomenys pakeisti) sąskaitos. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, I. J. jos žinioje buvusių UAB “G” (duomenys pakeisti) 100425 litų nebūtų galėjusi iššvaistyti, jei A. B. ir S. K. nebūtų jai padėję. Teismui nustačius, kad A. B. ir S. K. atliko padėjėjų vaidmenį, jie atsako už vykdytojo, t. y. I. J., padarytą veiką – turto iššvaistymą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir BK 24 straipsnio 6 dalį.

87Dėl nuteistosios I. J. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 2 straipsnio 6 dalies taikymu.

88Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji kaip UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorė kitoje byloje yra nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už UAB “G” (duomenys pakeisti) dokumentų klastojimą 2005 m. spalio – lapkričio mėnesiais, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už UAB “G” (duomenys pakeisti) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apeliantė mano, kad šios veikos yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistoji atkreipia dėmesį, jog pagal EŽTT praktiką yra absoliučiai neleistinas ne tik pakartotinis nubaudimas, bet ir pakartotinis baudžiamasis persekiojimas dėl tų pačių veikų, dėl to ji mano, kad jai baudžiamasis persekiojimas vykdomas pakartotinai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 2 str. 6 d. numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. J. buvo nuteista pagal BK 300 str. 1 d. (8 veikos) už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, ir pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-10-28 iki 2006-05-03 dėl nusikalstamo nerūpestingumo neorganizavo UAB “G” (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo (t. 5, b. l. 46–62). Nors nusikalstamos veikos, už kurias I. J. buvo nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo padarytos panašiu laikotarpiu kaip ir nusikalstama veika, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, taip pat šios veikos padarytos vykdant UAB “G” (duomenys pakeisti) direktorės funkcijas, tačiau nagrinėjamu atveju I. J. buvo nuteista už visai kitą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. I. J. atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad I. J. už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą nuteista nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji, priešingai nei ji teigia, buvo persekiojama antrą kartą už tą pačią veiką, t. y. kad byloje pažeista BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

89Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

90Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. vasario 27 d. buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-558 ir (4.22.) TPA-654, kuriuose prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 150,54 Eur iš nuteistosios I. J., 110,01 Eur iš nuteistojo S. K. (t. 9, b. l. 90-91). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai netenkintini.

91BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

92Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

93Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas nuteistajai I. J. ir gynėja advokatė Liudmila Karvelienė nuteistajam S. K. buvo paskirti vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų I. J. ir S. K. atmetami.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 puntu,

Nutarė

95Nuteistųjų I. J., A. B. ir T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės apeliacinius skundus atmesti.

96S. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

97Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad UAB “G” (duomenys pakeisti) buvo realiai valdoma S. K..

98Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos... 3. I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 184... 4. S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 24... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu S. K.... 6. A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą BK 24... 7. Iš nuteistųjų T. B., S. K., I. J., A. B. lygiomis dalimis priteista 178,54... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. I. J. nuteista už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn.,... 10. 2005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B.... 11. S. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn.,... 12. 2005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B.... 13. T. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn.,... 14. 2005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B.,... 15. A. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn.,... 16. 2005 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, T. B.... 17. Nuteistasis T. B. bei jo gynėja Inga Blaževičienė apeliaciniame skunde... 18. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 19. Nuteistasis ir jo gynėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas,... 20. Atkreipiamas dėmesys, jog esminis ankstesnis ir naujosios kaltinamojo akto... 21. Nuteistasis ir jo gynėja tvirtina, jog baudžiamąją bylą perdavus... 22. Kaltinamajame akte nėra atskleista, kokį nusikalstamos veikos planą parengė... 23. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog kaltinamajame akte nesant aprašytam... 24. Nuteistasis ir jo gynėja teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas, antrą... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą... 26. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė S. K. parodymais, duotais ne... 27. Nuteistasis ir jo gynėja tvirtina, jog teismas nuosprendyje savo padarytų... 28. Teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta G. D., A. V., duotus... 29. Nuteistasis ir jo gynėja pažymi, jog teismas nuosprendyje visiškai... 30. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas,... 31. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo apeliantai nurodo, kad teismas... 32. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 33. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos... 34. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 35. Nuteistoji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai,... 36. Nuteistoji nurodo, jog UAB “G” (duomenys pakeisti), įsigydama reikalavimo... 37. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad ji yra UAB “G” (duomenys pakeisti)... 38. Nuteistoji taip pat nurodo, kad ji kaip UAB “G” (duomenys pakeisti)... 39. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:... 40. Nuteistojo vertinimu skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 41. Nuteistasis nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šią... 42. Nuteistasis pažymi, jog esminis skirtumas tarp beveik identiškų kaltinamojo... 43. Nuteistasis pažymi, jog vienas iš BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų... 44. Nuteistasis analizuoja minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24... 45. Nuteistasis pažymi, jog jam pareikštame kaltinime tyčios forma nenurodyta, o... 46. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jokiais faktiniais duomenimis nėra... 47. Nuteistasis pažymi ir tai, kad kaltinamajame akte nėra atskleista, kokį... 48. Nuteistasis pažymi, jog liko ignoruotos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 49. Be to, nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka... 50. Nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas taip pat neįsigilino į esminę... 51. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji S. K., A. B., T. B.,... 52. Nuteistųjų I. J., A. B. ir T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės... 53. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numato, kad teismas patikrina bylą... 54. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 55. Apeliantai skunduose, nesutikdami su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu,... 56. Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo... 57. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti... 58. Nuteistieji S. K., T. B. bei jo gynėja Inga Blaževičienė apeliaciniuose... 59. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje S.... 60. Iš nagrinėjamoje byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės... 61. Nuteistasis T. B. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos... 62. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šiame... 63. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog jam pareikštame... 64. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 str. 2 d.... 65. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 66. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad I. J.,... 67. Iš 2005-12-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurią Kaune sudarė... 68. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai yra žinoma, jog UAB... 69. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs, nusikalstamą veiką,... 70. Apeliacinės instancijos teismas remiasi nuteistojo A. B. parodymais, duotais... 71. Nuteistasis S. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs,... 72. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertino... 73. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-12-09... 74. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad S. K. UAB... 75. Taigi, nors nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs... 76. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo tai, kad jokiais... 77. Nuteistasis T. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs,... 78. Nors liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas G. D. patvirtino T. B.... 79. Taigi, nors nuteistasis T. B. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą... 80. Nuteistasis T. B. bei jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas... 81. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra UAB “G” (duomenys... 82. Dėl bendrininkavimo... 83. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 84. Nuteistasis T. B. bei jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra... 85. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs... 86. BK 24 str. 6 d. numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti... 87. Dėl nuteistosios I. J. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 2... 88. Nuteistoji I. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji kaip UAB “G”... 89. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.... 90. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. vasario 27 d.... 91. BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 92. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus... 93. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 95. Nuteistųjų I. J., A. B. ir T. B. bei jo gynėjos Ingos Blaževičienės... 96. S. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 97. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti:... 98. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....