Byla 2K-61/2009
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

3Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–511 redakcija) – 50 MGL (6250 Lt) bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl automobilių techninio sporto klubui „Greičio ruožas“ priklausančių 6 100 000 Lt iššvaistymo) – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. S. M. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 31 200 Lt pasisavinimo 2002 m. gegužės 10 d. perkant–parduodant automobilį „Fiat Ducato“), pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 522 726 Lt vertės automobilių techninio sporto klubo „Greičio ruožas“ turto iššvaistymo), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo automobilių techninio sporto klubo „Greičio ruožas“ apskaitos tvarkymo). Iš nuteistojo S. M. automobilių techninio sporto klubui „Greičio ruožas“ priteista 6 100 000 Lt turtinei žalai atlyginti; Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro civilinio ieškinio dalis dėl 31 200 Lt ir 522 726 Lt priteisimo automobilių techninio sporto klubui „Greičio ruožas“ ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 2 115 757 Lt priteisimo palikti nenagrinėti.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6S. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: 2002 m. kovo 27 d., name, esančiame, Panevėžio r., Velžyje, ( - ), pasirašė už M. S. pažymą–sąskaitą (Nr. 23E676733) bei jo vardu, šiam nieko nežinant, iš V. B. komercinės įmonės nupirko automobilį „Fiat Ducato“ (valst. Nr. ( - ) už 2800 Lt; 2002 m. gegužės 10 d. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė Valstybinės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialui, pasirašė už M. S. prašymą (Nr. PN41508) ir, šiam nieko nežinant, išregistravo ir įregistravo nupirktą automobilį; tą pačią dieną UAB „Deliuvis“ patalpose, Panevėžyje, pasirašė už M. S. pažymą–sąskaitą (Nr. 23E709457) bei, šiam nieko nežinant, jo vardu automobilį pardavė, o automobilių techninio sporto klubo „Greičio ruožas“ ( - ) vardu už 34 000 Lt minėtą automobilį nupirko.

7Be to, S. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą: būdamas klubo „Greičio ruožas“ prezidentas, tuo pačiu metu atlikdamas buhalterio ir kasininko funkcijas bei būdamas materialiai atsakingas už klubo turtą, 2005 m. gegužės 16 d. klubo „Greičio ruožas“ buveinėje, esančioje Panevėžyje, ( - ), pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 paėmė iš kasos 6 100 000 Lt automobiliams įgyti ir perdavė šiuos pinigus tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

8Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendį, paskiriant kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o nesant pagrindo skirti švelnesnės bausmės rūšies, sumažinti galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę iki artimo minimaliam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

9Skunde kasatorius nurodo, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kasatorius tvirtina, kad jis vienas išlaiko savo ligotą, invalidę motiną ir niekas kitas ja pasirūpinti negali. Apeliacinio teismo išvada, kad kasatoriaus motina gali pasirūpinti jo vaikai, taip pat gyvenantys Panevėžyje, neatitinka tikrovės ir kelia abejonių dėl teisingo BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo. Kasatoriaus vaikai jau kuris laikas gyvena užsienyje, todėl neturi galimybių rūpintis jo motina. Be to, S. M. nesutinka su apeliacinio teismo išvada, kad BK 62 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokia praktika ydinga. Jo manymu, šis įstatymas taikomas ir tada, kai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 62 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti vadovaujantis vien tik gramatiniu metodu, nes tai prieštarauja baudžiamojo įstatymo dvasiai, BK 1 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, ir teisingumo principui. Aiškinant BK 62 straipsnio 2 dalies normą, būtina sistemiškai ir logiškai vertinti visą baudžiamąjį įstatymą. Pagrįsdamas šį teiginį, kasatorius nurodo BK normas, kai įstatymų leidėjas įvardija tam tikras aplinkybes, sąlygas daugiskaita, aiškiai nustatydamas, kad jų turi būti ne mažiau arba ne daugiau kaip tam tikras kiekis (BK 39 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 77 straipsnio 5 dalis, 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 82 straipsnio 2 dalis), taip pat išskiria atvejus, kai įstatymu akivaizdžiai nustatoma vienos ar kelių aplinkybių, sąlygų buvimo alternatyva (BK 59 straipsnis, 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys, 67 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 1 dalis). Toliau skunde teigiama, kad teismai, nustatę, jog nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnį, turėjo išspręsti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą. Tai nebuvo padaryta. Teismai tinkamai neįvertino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 17 punkto dėl aplinkybių, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, vertinimo. Kasatorius išskiria aplinkybes, kurias, jo manymu, buvo galima pripažinti išimtinėmis ir tuo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, būtent: svetimo turto išvaistymas padarytas dėl neatsakingumo, netiesiogine tyčia, veika sunkesnių padarinių nesukėlė, kasatorius neteistas, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to), taip pat jis išlaiko motiną, kuri serga sunkia liga ir nėra kam jos prižiūrėti, be to, kasatorius tvirtina padaręs reikiamas išvadas bei tikina, kad ateityje jokių nusikaltimų nedarys, po nuosprendžio priėmimo jis nepadarė jokių nusižengimų. Savo poziciją dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kasatorius grindžia kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-77/2007, 2K-444/2007. Apibendrindamas savo skundą, S. M. teigia, kad teismai išsamiai neįvertino jo asmenybės ir kitų bylos aplinkybių, nesilaikė BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

10Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. M. kasacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime nurodoma, kad BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, be papildomų sąlygų, turi būti nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. įstatymų leidėjas vartoja daugiskaitą. Dėl to, prokuroro manymu, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Byloje tokios situacijos nėra, nes pripažinta tik viena kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, S. M. nepateikė jokių duomenų, kad vaikai gyvena užsienyje ir negali prižiūrėti jo sergančios motinos. Prokuroras sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo švelninti S. M. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Taip pat atsiliepime teigiama, kad teisingumo principo įgyvendinimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nebuvo pažeistas, nes skunde nurodytos kasatoriaus asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybes (neteistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pan.), skiriant bausmę, buvo įvertintos ir nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis bausmės dydis. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Atitinkamai teismas nepadarė ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo.

12Nuteistojo S. M. kasacinis skundas netenkintinas.

13Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

14Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatose.

15Pagal susiformavusią teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai, be kitų sąlygų, numatytų 1–6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumą.

16Kasatorius ginčija apeliacinio teismo išvadą, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teigia, jog šios normos taikymui pakanka ir vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei grindžia šį teiginį įvairių BK nuostatų interpretacija. Tačiau kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Apeliacinis teismas tinkamai taikė BK 62 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai vadovavosi teismų praktika dėl šios normos taikymo, kurią ne kartą yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (Nr. 2K-435/2008, 2K-740/2006 ir kt.). Kolegija neturi pagrindo abejoti formuojama teismų praktika, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas, galimas tik, be kitų sąlygų, nustačius bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas, esant ir vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, sudarytų sąlygas nepagrįstam pernelyg dažnam įstatymu numatytos tokios išimties taikymui. Taigi kolegija konstatuoja, kad, nustačius tik vieną kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to), tačiau nenustačius dviejų tokių aplinkybių, BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas jau vien dėl šios priežasties yra negalimas.

17Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinis teismas padarė klaidingą išvadą, jog byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. S. M. teigimu, teismas suklydo nurodydamas, kad kasatoriaus sergančia motina gali pasirūpinti jo vaikai, taip pat gyvenantys Panevėžyje. Skunde tvirtinama, kad kasatoriaus vaikai išvykę į užsienį ir negali jos prižiūrėti.

18Kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinio teismo išvadomis šiuo klausimu, nes jos patvirtintos byloje esančiais duomenimis (liudytojos R. K., E. M. apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 52, 53, 55-59), teismo posėdžio protokolas, patvirtinantis E. M. dalyvavimą teismo posėdyje 2007 m. kovo 22 d.(T. 5, b. l. 181), o pats kasatorius nepateikia jokių tokias teismo išvadas paneigiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl bylos aplinkybių vertinimo. Be to, kasacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, nes teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kita vertus, net ir nustačius ginčijamą sąlygą, BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas dėl pirmiau nurodytos priežasties – nenustačius bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – negalimas.

19Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, apibūdinančias kasatorių ir jo padarytų veikų pavojingumą, ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir tinkamai įgyvendino bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kasatoriui paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

20Dėl kitų skundo argumentų

21Kasaciniame skunde iškeliamas ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas, tačiau apeliaciniame skunde bausmės skyrimo teisėtumas šiuo aspektu nebuvo ginčijamas ir dėl to nepasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

22Atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu.

23Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Atmesti nuteistojo S. M. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu S. M. nuteistas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. S. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus... 7. Be to, S. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 9. Skunde kasatorius nurodo, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2... 10. Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Atsiliepime nurodoma, kad BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, be... 12. Nuteistojo S. M. kasacinis skundas netenkintinas.... 13. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ... 14. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas... 15. Pagal susiformavusią teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas... 16. Kasatorius ginčija apeliacinio teismo išvadą, kad pagal BK 62 straipsnio 2... 17. Kasatorius taip pat tvirtina, kad apeliacinis teismas padarė klaidingą... 18. Kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinio teismo išvadomis šiuo klausimu,... 19. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas... 20. Dėl kitų skundo argumentų... 21. Kasaciniame skunde iškeliamas ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas,... 22. Atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad kasacine tvarka... 23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Atmesti nuteistojo S. M. kasacinį skundą....