Byla 2K-157/2013
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų.

4Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista V. J., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistųjų R. J. ir V. J. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

7R. J. nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų bei didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo: 2011 m. gegužės 21–23 d., mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių metu bei rašydamas SMS žinutes, R. J. nurodė nenustatytam vykdytojui psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė 0,584 g, (3–chlorofenil) piperaziną (mCPP), kurio masė 0,015 g, TFMPP (1–(3–trifluorometilfenil) piperazinas) ir narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė 0,288 g, bei didelį kiekį heroino, kurio masė 2,547 g, supakuoti į paketėlius ir perduoti V. J., o šiai nurodė šiuos paketėlius atvežti į Marijampolės pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu jam perduoti. 2011 m. gegužės 22 d., apie 18.00–19.00 val., Ukmergėje, prie Jaunimo g. namo Nr. 13, V. J., turėdama tikslą platinti, iš nenustatyto asmens įgijo penkis paketėlius su minėtomis psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, kuriuos laikė savo namuose, esančiuose ,,duomenys neskelbtini“. 2011 m. gegužės 23 d., apie 10.00 val., maršrutiniais autobusais šias psichotropines medžiagas ir didelį kiekį narkotinių medžiagų atgabeno į Marijampolę, turėdama tikslą platinti, t. y. per ilgalaikį pasimatymą perduoti savo sutuoktiniui R. J., tačiau apie 13.30 val., prieš ilgalaikį pasimatymą, atlikus jos asmens apžiūrą, psichotropinės bei narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos Marijampolės pataisos namų pareigūnų.

8Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti: R. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį arba 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

9Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų pažeidimų, t. y. nevertino įrodymų visumos, nesiaiškino R. J. veikos motyvų ir tikslų, nenustatė tyčios turinio, priimtų sprendimų nemotyvavo, juos grindė prielaidomis. Dėl to teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. nebuvo pasiūlytas vertėjas, nors jis pagal tautybę yra rusas, taip iš esmės pažeistos jo teisės, įtvirtintos BPK 8 straipsnyje, 44 straipsnio 7 punkte, nes jis negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

10Kasatorius nurodo, kad R. J. neturėjo tikslo platinti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, jos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Tokius R. J. parodymus patvirtina tai, kad jis minėtas medžiagas vartoja maždaug nuo 2000 m., bausmės atlikimo vietoje yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. R. J. parodymų nepaneigė ir V. J.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. J. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Tikslas platinti negali būti grindžiamas vien tuo, kad jis organizavo psichotropinių bei narkotinių medžiagų perdavimą sau, o ankstesnis R. J. teistumas už narkotinių medžiagų platinimą negali būti vertinamas kaip platinimo įrodymas šioje byloje. Teismai, remdamiesi ankstesniu jo teistumu, buvo šališki, išvados šiuo klausimu pagrįstos prielaidomis. Taip pat kasatorius nurodo, kad R. J. neorganizavo didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo, neturėjo tokio tikslo ir nežinojo, kad bus didelis heroino kiekis. Psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo supakuotas į penkis paketėlius nuo saldainių, todėl šia apimtimi jų kiekis kaip didelis negali būti vertinamas. Be to, bendras kiekis negali būti vertinamas kaip didelis ir vartojimo prasme, nes asmuo, vartojantis minėtas medžiagas, inkriminuojamą kiekį suvartoja per trumpą laiką. Teismai nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų R. J. parodymus. Kasatorius tvirtina, kad R. J. nežinojo ir nesuprato, jog organizuojant šių medžiagų įgijimą bus didelis heroino kiekis. Nenustatyta, dėl kokių priežasčių R. J. perduodamo heroino kiekis viršijo 2 gramus. Galbūt šis kiekis buvo viršytas nenustatyto asmens iniciatyva. Be to, spręsdami veikos kvalifikavimo ir bausmės dydžio klausimus, teismai turėjo įvertinti, kad rastas heroino kiekis tik nežymiai (0,547 g) viršija didelį (daugiau kaip 2 g) heroino kiekį, kad reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai nepadaryta, nes V. J. buvo sulaikyta, pas ją rastos medžiagos paimtos. Taip pat, kasatoriaus manymu, turėjo būti nustatyta, kokia narkotinių medžiagų dalis buvo skirta parduoti, o kokia – asmeniniam R. J. vartojimui. Byloje tai nenustatinėta. Taip teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje tinkamai neišdėstė motyvų, kodėl veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojamojo požymio – didelio kiekio (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-195/2009).

11Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog byla teismuose nagrinėta neišsamiai ar šališkai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad R. J. padarė inkriminuotą nusikaltimą. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai nuoseklūs ir kad esminių prieštaravimų juose nėra, be to, juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Šis teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistojo pateikta gynybinė taktika ir padarytos nusikalstamos veikos interpretacija, kad jis pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, kad neturėjo tikslo jas platinti ir nežinojo, koks kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo jam atgabentas į Marijampolės pataisos namus, neatitinka bylos duomenų. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir nutartyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestas ir kodėl nuosprendyje įrodymai įvertinti teisingai. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai savo išvadas grindė įrodymų visuma. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo nepagrįsti, kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės įvertintos teismų sprendimuose. Todėl laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, buvo šališki ar nesilaikė reikalavimų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, nėra pagrindo.

13Byloje nustatyta, kad R. J. organizavo psichotropinių, narkotinių medžiagų bei didelio kiekio heroino neteisėtą įgijimą ir gabenimą į pataisos namus. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti bent vienam asmeniui. Prašymą perkvalifikuoti R. J. veiką kasatorius grindžia tuo, kad nuteistasis neturėjo tikslo platinti kvaišalų, o juos būtų suvartojęs pats. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-225/2008, 2K-145/2003 ir kt.). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. J. tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas patvirtina konkrečios teismų nustatytos kvaišalų poreikio, jų planavimo įgyti aplinkybės: buvo įgyta keturių skirtingų rūšių kvaišalų, tarp kurių didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, medžiagos supakuotos į atskirus maišelius, jų kiekis aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs vienas asmuo suvartoti pasimatymo metu. Tai, kad šis nuteistasis pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo nuteistasis turėjo ir kitą tikslą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistojo R. J. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

14Vadovaujantis BK 269 straipsnio 2 dalimi, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų ir didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą turėdamas tikslą platinti ne mažiau kaip: 0,548 g metamfetamino (3–chlorofenil), 0,015 g piperazino (mCPP) TFMPP (l–(3–trifluorometilfenil) ir narkotinių medžiagų – 0,288 g kokaino bei didelio kiekio – 2,547 g heroino.

15Pagal Rekomendacijas metamfetamino (3–chlorofenil), piperazino (mCPP) TFMPP (l–(3–trifluorometilfenil) bei kokaino didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro 20 g, o heroino 2 gramai. Taigi jau vien R. J. organizavimas įgyti ir gabenti narkotinę medžiagą heroiną turint tikslą platinti, viršija nurodytą didelį kiekį. Prokuroras nurodo, kad tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijų lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų, kurios buvo rastos pas V. J., didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis, matyti, kad jos sudaro: metamfetamino – 2,92 proc., piperazino – 0,075 proc., kokaino – 1,44 proc. ir heroino – 127,35 proc. Sudėjus visas nurodytų medžiagų didelio kiekio procentines dalis gaunama 131,785 proc. santykinio didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pas V. J. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio, ir įvertinus, kad R. J. organizavo šių keturių skirtingų medžiagų įgijimą ir gabenimą, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis laikytinas dideliu, todėl R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

16Kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų laikymosi

18Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes nevertino įrodymų visumos, nesiaiškino R. J. veikos motyvų ir tikslų, nenustatė tyčios turinio, priimtų sprendimų tinkamai nemotyvavo, grindė prielaidomis.

19Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriaus teiginiai dėl padarytų procesinių pažeidimų iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių.

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą.

21Konstatuotina, kad šioje byloje esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl R. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, pagrindė ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą: nuteistųjų R. J., V. J., liudytojos S. Ž. parodymus, atvykusio į pasimatymą su nuteistuoju asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, įvykio vietos apžiūros, asmens kratos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolus, tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad R. J. organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų bei didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, t. y. mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių metu ir rašydamas SMS žinutes, nurodė nenustatytam vykdytojui psichotropines medžiagas bei narkotines medžiagas, tarp jų didelį kiekį heroino, supakuoti į paketėlius ir perduoti V. J., o šiai nurodė paketėlius atvežti jam į pataisos namus. V. J., turėdama tikslą platinti, iš nenustatyto asmens įgijo penkis paketėlius su minėtomis medžiagomis, laikė savo namuose, 2011 m. gegužės 23 d. atgabeno į pataisos namus, turėdama tikslą perduoti R. J., tačiau, atlikus jos asmens apžiūrą, psichotropinės bei narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Taigi BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų laikytasi, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokia įrodymų analizė skundžiamame teismo nuosprendyje atlikta, nuteistojo R. J. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais.

22Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. J. kaltės. Nėra teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas. Nenustatyta, kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo R. J. skundo argumentus – dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą, tikslo platinti psichotropines ir narkotines medžiagas – išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Šios instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo skundo argumentą dėl vertėjo, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog R. J. būtų pageidavęs vertėjo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis patvirtino, kad lietuvių kalbą moka ir parodymus duos lietuvių kalba, vertėjo nepageidavo. Tokios pačios pozicijos R. J. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme.

23Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

24Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio 4 lape pirmojoje pastraipoje tris kartus nuteistojo pavardė nurodyta R. A., o ne R. J.. Iš nuosprendžio turinio, iš šioje pastraipoje cituojamų dokumentų akivaizdu, kad kalbama apie nuteistąjį R. J., todėl tai laikytina tik technine klaida.

25Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 2 dalies taikymo

26Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R. J. turėjo tikslą platinti psichotropines bei narkotines medžiagas, ir nurodo, kad šios medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis R. J. neorganizavo didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo, neturėjo tokio tikslo, nežinojo ir nesuprato, jog organizuojant šių medžiagų įgijimą bus didelis heroino kiekis. Kaip matyti iš pateiktų skunde argumentų, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ginčijamas neigiant teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, padarytas įvertinus bylos įrodymų visumą.

27Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-618/2010).

28Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012).

29Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų bei didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, t. y. mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių metu bei rašydamas SMS žinutes, nurodė nenustatytam vykdytojui psichotropines bei narkotines medžiagas, tarp jų didelį kiekį heroino, supakuoti į paketėlius ir perduoti V. J., o šiai nurodė paketėlius atvežti jam į pataisos namus. V. J. iš nenustatyto asmens įgijo penkis paketėlius su minėtomis medžiagomis, laikė savo namuose, 2011 m. gegužės 23 d. atgabeno į pataisos namus perduoti R. J., tačiau, atlikus jos asmens apžiūrą, psichotropinės bei narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Teismai teisingai nustatė R. J. veikoje tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas ir nurodė argumentus. R. J. anksčiau teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, buvo įgyta keturių skirtingų rūšių psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurios visumoje sudarė didelį kiekį, o narkotinės medžiagos heroino kiekis taip pat buvo didelis.

30Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nustatytas specialisto išvada, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias didelis heroino kiekis yra 2 gramai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo būtų žinojęs minėtą įsakymą ir jo turinį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga, bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, 2K-610/2012). Atsižvelgiant į tai, kad R. J. organizavo psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimą, pristatymą ir perdavimą sutuoktinei, kuriai nurodė šias medžiagas pristatyti jam į pataisos namus, kad nuo 2000 m. vartoja įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, tarp jų ir heroiną, be to, anksčiau teistas už įvairių kiekių narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą platinti bei platinimą, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog R. J. žinojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, juo labiau kad pats siekė įgyti tokį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Pagal tokias teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis R. J., organizuodamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog organizuoja neteisėtą įgijimą, laikymą ne bet kokio, o būtent didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, ir norėjo taip veikti.

31Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistojo R. J. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Marijampolės rajono... 4. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista V. J., tačiau ši nuosprendžio... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą ir... 7. R. J. nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti: R. J.... 9. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso... 10. Kasatorius nurodo, kad R. J. neturėjo tikslo platinti psichotropinių ir... 11. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog byla teismuose... 13. Byloje nustatyta, kad R. J. organizavo psichotropinių, narkotinių medžiagų... 14. Vadovaujantis BK 269 straipsnio 2 dalimi, kokį narkotinių ar psichotropinių... 15. Pagal Rekomendacijas metamfetamino (3–chlorofenil), piperazino (mCPP) TFMPP... 16. Kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305... 18. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20... 19. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei... 21. Konstatuotina, kad šioje byloje esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus... 22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio... 23. Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje... 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011... 25. Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 2 dalies taikymo... 26. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R.... 27. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 28. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. organizavo neteisėtą psichotropinių... 30. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nustatytas specialisto... 31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Atmesti nuteistojo R. J. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo kasacinį...